Ieškinys

KURSINIO DARBO PLANAS

Įžanga…………………………2

1. Ieškinys…………………………3

1.1 Ieškinio sąvoka, elementai ir ieškinio rūšys…………….3

1.2 Ieškinio priėmimas…………………………7

1.3 Ieškinio suma…………………………11

2. Procesiniai dokumentai…………………………12

2.1 Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka………..12

2.2 Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir turinys……12

2.3 Teismo procesiniai dokumentai…………………14

2.4 Procesinių dokumentų įteikimo tvarka……………….18

2.5 Teismo šaukimo, pranešimo ir kito procesinio dokumento

įteikimo patvirtinimas……………………..19

3. Civilinės bylos iškėlimas…………………….20

Išvados…………………………24

Literatūra…………………………25

Įžanga

Kiekvienas asmuo, kurio teisės buvo pažeistos turi teisę imtis priemonių pažeistai ar ginčijamai teisei apginti Ieškinys- t. y. pažeistos arba ginčijamos subjektinės teisės gynimo priemonė. Ieškinio pagrindą mes suprantome kaip ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo rreikalavimą

Galimi įvairūs subjektinės teisės gynimo būdai ir priemonės. Suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teisės pažeidėją su reikalavimu grąžinti skolą, gali pareikšti jam pretenziją ar kreiptis į atitinkamas institucijas , kuriomis žinybingas ginčas. Reikalavimas, pareikštas tiesiogiai teisę pažeidusiam asmeniui, dar nėra ieškinys. Beveik visų valstybių civilinio proceso įstatymuose aiškiai atribojami ieškinys, paprastai suprantomas kaip kreipimasis į teismą ir reikalavimas, pareiškiamas ne teismine tvarka.

Apie ieškinį galima kalbėti tik kai jo turinys įgauna procesinę teisinę formą- kai kreipimasis į teismą išoriškai išreiškiamas nnustatyta tvarka surašytu ieškininiu pareiškimu. Taigi ieškinio turinys yra yra materialinio teisinio pobūdžio, o jo išorine forma- procesinio teisinio pobūdžio

Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu.

Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai – tai šių aasmenų ieškiniai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai bei atsiliepimai į juos ir kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti jų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai.

Nuo efektyvaus procesinių dokumentų įteikimo procedūros daug priklauso bylos nagrinėjimo koncentruotumo principo įgyvendinimo galimybė civilinime procese. Dėl netinkamos įteikimo procedūros bylą nagrinėjantis teismas bus priverstas atidėlioti bylos nagrinėjimą dėl to, kad vienam ar kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui nebuvo įteiktas šaukimas, kadangi tinkamas pranešimas apie teismo posėdį yra būtina tinkamos teisės į teisminę gynybą bei teisės būti išklausytam įvykdymo sąlygą, kurios įgyvendinimą šiuolaikiniame civiliniame procese turi užtikrinti valstybė. Aptariant galiojusį CPK, pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad jame buvo numatyta ttik teismo pareiga rūpintis tinkamu šios problemos sprendimu. Tai yra tarybinio proceso modelio, pagal kurį valstybė buvo atsakinga už viską, bruožas. Šios idejos nebuvo atsisakyta gana ilgai, kol nepriėme naująjį CPK. Procesas turi būti greitas ir ekonomiškas, o jame priimtas teisingas sprendimas, procesu turi būti užtkrintas tinkamas galiojančios materialiosios teisės įgyvendinimas.

1. Ieškinys

1.1 Ieškinio sąvoka, elementai ir ieškinio rūšys.

Ieškinys- t. y. pažeistos arba ginčijamos subjektinės teisės gynimo priemonė.

Ieškinio pagrindą mes suprantome kaip ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą.

Pažeidus ssubjektinę teisę, suinteresuotas asmuo gali imtis priemonių pažeistai ar ginčijamai teisei apginti. Galimi įvairūs subjektinės teisės gynimo būdai ir priemonės, pvz. suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teisės pažeidėją su reikalavimu grąžinti skolą, gali pareikšti jam pretenziją ar kreiptis į atitinkamas institucijas , kuriomis žinybingas ginčas. Reikalavimas, pareikštas tiesiogiai teisę pažeidusiam asmeniui, dar nėra ieškinys. Beveik visų valstybių civilinio proceso įstatymuose aiškiai atribojami ieškinys, paprastai suprantomas kaip kreipimasis į teismą ir reikalavimas, pareiškiamas ne teismine tvarka.

Ieškinys yra pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynimo priemonė: taip šalių materialinis teisinis ginčas įgauna procesinę formą ir prasidėda civilinis procesas.

Kad materialinis teisminis reikalavimas kylantis iš ginčijamų materialinių teisinių santykių taptu ieškiniu, būtina laikytis tam tikrų įstatyme nurodytų taisyklių.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismą negalioja.Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimo valstybės vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija.

Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiškimai ar prašymai.

Įstatymas reikalauja, kad iieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ir kad ieškovas ieškininiame pareiškime nurodytų:

1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;

2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas);

3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą;

4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas);

5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas;

6) informacija, ar bylą ves per advokatą.

Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šiuos įrodymus.

Aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, taip pat yra materialinio teisinio pobūdžio- jos yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais materialinės teisės normos sieja atitinkamų materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar nutrūkimą. Tad ieškinio esmę ir turinį sudaro materialino pobūdžio elementai.

Apie ieškinį galima kalbėti tik kai jo turinys įgauna procesinę teisinę formą- kai kreipimasis į teismą išoriškai išreiškiamas nustatyta tvarka surašytu ieškininiu pareiškimu. Taigi ieškinio turinys yra yra materialinio teisinio pobūdžio, o jo išorine forma- procesinio teisinio pobūdžio. Kreipimasis į teismą ieškiniu llaikomas tik tada, kai tiek jo turinys, tiek jo forma atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus.

Įvertinus pateiktus motyvus, ieškinį galima apibūdinti kaip suinteresuoto asmens konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstą ir nustatyta procesine tvarka pateikiama kreipimąsi į teismą su reikalavimu apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę.

Kaip jau minėta, ieškinio turinį sudaro reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais:

-ieškinio dalyku,

-ieškinio pagrindu.

Ieškinio dalykas- tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (petitum).

Kreipdamas į teismą dėl teisminės gynybos, ieškovas visada turi nurodyti, ko jis prašo teismo. Kartu ieškovas privalo nurodyti konkretų asmenį, pažeidusį ar ginčijantį ieškovo ieškovo subjektinę teisę, t.y. atsakovą, dėl kurio teismas turėtų priimti konkretų sprendimą. Tad reikalavimas, t.y. ieškinio dalykas, turi du adresatus- atsakovą ir teismą. Reikalavimas adresuojamas atsakovui, nes butent jis, ieškovo nuomone, pažeidė ar ginčija subjektinę teisę. Tačiau šis reikalavimas adresuojamas atsakovui per teismą, nes būtent į teismą kreipiamasi su prašymu apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę.

Ieškinio pagrindas (causa petendi)- tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, t.y. ieškinio dalyką. Juridiniai faktai, kuriais grindžiamas reikalavimas, yra faktinis ieškinio pagrindas. Be faktinio, reikia skirti ir juridinį ieškinio pagrindą- konkrečias materialinės teisės normas, kurios regulioja ginčijamą materialinį teisinį santykį ir kurių pagrindu

teismas patenkina ieškinį. Ieškovas ieškininiame pareiškime neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, o tik faktinį juridinį pagrindą.

Ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas

Iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies ssutikimas, arba, jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui.

Teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, ir šis galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

Teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio ddalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama.

Procesinio dokumento dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo nuorašas įteikiamas CPK nustatyta tvarka dalyvaujantiems byloje asmenims.

Ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį priimti ssprendimą. Keisti abiejų ieškinio elementų kartu neleidžiama, nes tai reikštų, kad ieškovas atsisako savo ankstesnio ieškinio ir pareiškia naują. Keisti ieškinio dalyką galima tik neperžengiant ginčijamo materialinio teisinio santykio ribų. Ieškinio reikalavimo, t.y. ieškinio dalyko, sumažinimas ar padidinimas ieškinio dalyko pakeitymu nelaikoma, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė.

Pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą gali tik pats ieškovas. Remiantis dispozytivumo principu, teismas savo iniciatyva keisti iekinio elementų neturi teisės. Tačiau teismas turi išaiškinti ieškovui jo teisę pakeisti vieną ieškinio elementą.

Be to, teismas siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, gali jį pagrįsti kitomis materialinėmis teisės normomis, negu tos, kurias nurodo ieškovas, ypač kai byla susijusi su viešojo intereso gynimu.

Ieškiniai gali būti klasifikuojami į rūšis pagal įvairius kriterijus. Jau romėnų teisėje buvo žžinomas ieškinių klasifikavimas į tris rūšis:

– actio in personan,

– actio in rem,

– actio mixta.

Ieškinys, kuriuo siekiama išreikalauti iš kito asmens jo turimą turtą ar daiktą, vadintas

. actio in rem. Ieškinys, pareiktas asmeniui siekiant patraukti jį atsakomybėn, vadintas actio in personan. Mišriu ieškiniu (actio mixta) lakytas ieškinys, turintis abiejų pimųjų ieškinių bruožų.

Pagal materialinių teisinių santykių, iš kurių yra kilęs ginčas, taigi ir ieškinys, pobūdį ieškiniai gali būti skirstomi į ieškinius, kylančius iš sutartinių teisinių santykių (actio ex contractu). Ieškinius, kkylančius iš deliktinių , t.y. nesutartinių, teisinių santykių (actio ex delikto). Ir ieškinius, kylančius iš kvazisutartinių santykių (actio ex quasi contraktu). Ši klasifikacija svarbi materialinės tesės normai, taikytinai sprendžiant ginčą, nustatyti.

Pagal turtinį ir neturtinį reikalavimo pobūdį ieškiniai gali būti skirstomi į turtinio pobūdžio ieškinius ir neturtinio pobūdžio ieškinius. Ši klasifikacija reikšminga teismo išlaidų klausimams spręsti.

Pagal ieškinio procesinį tikslą ieškiniai skirtomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškinys dėl pripažinimo- tai ieškinys, kai ieškovas prašo, kad:

1. teismas patvirtintų, pripažintų tam tikrą jo teisę;

2. pripažintų tam tikrus materialinius teisinius santykius.

Ieškiniai dėl pripažinimo gali būti teigiamo pobūdžio (kai ieškovas prašo pipažinti tam tikrą teisę ar santykius) ar neigiamo pobūdžio (kai ieškovas prašo pripažinti nesant tam tikro teisinio santykio ar atsakovo teisės).

Teismo sprendimas byloje, kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo, paprastai nereikalingas priverstinio vykdymo, arba jis vykdoma specifiniu būdu.

Ieškiniais dėl priteisimo laikomi tokie ieškiniai, kai ieškovas reikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus. Patenkinus ieškinį dėl priteisimo teismo sprendimas dažniausiai vykdomas priverstine tvarka, nes atsakovas (skolininkas) ieškovo naudai turi atlikti tam tikrus veiksmus, pvz., perduoti pinigus, turtą, ir kt.

Ieškiniai dėl teisinių santykių modifikavimo laikomi ieškiniai, kai siekiama sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius santykius, pvz., ieškinys dėl santuokos nutraukimo iir pan.

Taip pat skiriamas ieškinys, kai kreditorius įgyvendina skolininkui priklausančią reikalavimo teisę. Tai vadinamasis netiesioginis ieškinys.

1.2 Ieškinio priėmimas

Ieškinys pareiškiamas teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovu yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę.

Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.

Ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę.

Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

Ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat atimant gyvybę, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą.

Ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.

Ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl nneteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

Ieškinys dėl atlyginimo nuostolių, atsiradusių laivams susidūrus, ir dėl atlyginimo išieškojimo už pagalbos suteikimą bei gelbėjimą jūroje, taip pat visais kitais atvejais, kai ginčas, kilęs dėl vežimo jūra teisinių santykių, gali būti pareiškiamas ir pagal atsakovo laivo buvimo vietą arba laivo įregistravimo uostą.

Ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą.

Ieškinys, susijęs su globėjo, rūpintojo ar turto administratoriaus pareigų, ėjimu gali būti pareiškiamas taip pat pagal globėjo, rūpintojo gyvenamąją vietą arba turto administravimo vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą.

Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.

Ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

Palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

Ieškovas turi teisę sujungti viename ieškinyje kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus.

Teismas, priimantis ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu

pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.

Jeigu sujungtus reikalavimus pareiškia keli ieškovai arba, jeigu jie pareiškiami keliems atsakovams, priimantis ieškinį teismas turi teisę išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.

Teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jjeigu taip sujungus, bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.

Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu.

Teismas atsisako priimti ieškinį:

1) jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme;

2) jeigu ieškinys neteismingas tam teismui;

3) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos;

4) jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo ttarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį;

5) jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir ttuo pačiu pagrindu;

6) jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo;

7) jeigu pareiškimą paduoda neveiksnus fizinis asmuo;

8) jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Teismo nutartis dėl ieškinio priėmimo turi būti priimta ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio registravimo teisme dienos. Jeigu ieškiniu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio priėmimo klausimas turi būti išsprendžiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris dienas. Teismo nutarties, kuria aatsisakoma priimti ieškinį, nuorašas, taip pat ieškinys bei jo priedai ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties atsisakyti priimti ieškinį įteikiamas arba pasiunčiamas pareiškėjui.

Teismo atsisakymas priimti ieškinį (išskyrus 1 punktą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

Dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Teisėjas, priėmęs pareiškimą apie civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo faktą, ne vėliau kaip kkitą darbo dieną praneša viešojo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį.

Ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio nuorašo atsakovui, turi teisę atsiimti pateiktą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą.

Ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtu. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina jam procesines atsisakymo pasekmes. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir ieškovo pasirašomas. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Ieškinio atsisakymo rašytiniame pareiškime turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Negavus tokio atsisakymo atšaukimo per septynias dienas nuo teismo pranešimo išsiuntimo dienos, laikoma, jog ieškovas ieškinio neatsisako.

Bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Rašytinis atsakovo pareiškimas, kuriuo pripažįstamas ieškinys, pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir aatsakovo pasirašomas. Kai atsakovui pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių jų procesinių veiksmų pasekmes, o, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.

Jeigu teismas nepriima suinteresuoto asmens, kuris kreipėsi į teismą, ieškinio atsisakymo ar atsakovo pripažinimo ieškinio arba netvirtina šalių taikos sutarties, jis priima dėl to motyvuotą nutartį.

Kartu su ieškinio nuorašu teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolika, bet ne ilgesnį kaip trisdešimt dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes bei atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais, teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali šį terminą prailginti iki šešiasdešimties dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos.

Atsiliepimai į pareikštą ieškinį turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio reikalavimus. Atsiliepimuose įį pareikštą ieškinį papildomai nurodoma:

1) sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu;

2) nesutikimo motyvai;

3) įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai;

4) atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų.

5) informacija, ar bylą ves per advokatą.

Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus bei motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje.

Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nustatytu terminu nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, esant ieškovo prašymui, priimti sprendimą už akių.

1.3 Ieškinio suma

Ieškinio suma nustatoma šitokiu būdu:

1) bylose dėl pinigų išieškojimo – pagal ieškomą sumą;

2) bylose dėl turto išreikalavimo – pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę;

3) bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą;

4) bylose dėl terminuotų išmokų ar davimų – pagal bendrą visų išmokų ar davimų sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus;

5) bylose dėl neterminuotų arba iki gyvos galvos išmokų ar davimų – pagal bendrą išmokų ar davimų už trejus metus sumą;

6) bylose dėl išmokų ar davimų sumažinimo arba padidinimo – pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar davimai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus;

7) bylose dėl išmokų ar

davimų nutraukimo – pagal bendrą likusių išmokų ar davimų sumą, bet ne daugiau kaip už vienerius metus;

8) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo – pagal reikalaujamą priteisti sumą;

9) bylose dėl daiktinių teisių į turtą – pagal turto rinkos vertę;

10) jeigu ieškinys susideda iš kelių savarankiškų reikalavimų – pagal bendrą visų reikalavimų sumą.

Ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas.

Jeigu ieškinio pareiškimo metu iieškinio sumą nustatyti sunku, tai žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas.

Jeigu ieškinio reikalavimai padidinami, tai trūkstama žyminio mokesčio suma primokama pagal padidintą ieškinio sumą.

Jeigu šalis žyminio mokesčio neprimoka, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas visas arba dėl neapmokėtos reikalavimų dalies.

2. Procesiniai dokumentai

2.1 Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka

Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai – tai šių asmenų ieškiniai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo aatsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai bei atsiliepimai į juos ir kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti jų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai.

2.2 Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma iir turinys

Procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu.

Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti:

1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas;

2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai. Asmeniui pageidaujant, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti per telekomunikacijų galinį įrenginį, nurodomas tokio telekomunikacijų galinio įrenginio adresas

3) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas;

4) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes;

5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento;

6) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir jo surašymo data.

Procesiniame dokumente, kuriuo atsisakoma pareikšto ieškinio, aatskirojo, apeliacinio ar kasacinio skundo, turi būti pažymėta apie tai, kad pareiškėjui žinomos tokio atsisakymo procesinės pasekmės.

Jeigu procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti duomenys apie atstovą, taip pat pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo įgalinimus, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs.

Už dalyvaujantį byloje asmenį, kuris negali pasirašyti, procesinį dokumentą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats dalyvaujantis byloje asmuo negalėjo pasirašyti pateikiamo ddokumento.

Procesiniuose dokumentuose, kuriais siekiama pasirengti žodiniam bylos nagrinėjimui, papildomai turi būti:

1) pasiūlymai, prašymai arba reikalavimai, kurie bus reiškiami žodinio nagrinėjimo metu;

2) priešingos šalies pateiktų įrodymų bei reikalavimų vertinimas;

3) įrodymai, kuriais šalis pagrindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus. Jeigu šalis pati įrodymų pateikti negali, būtina nurodyti negalėjimo pateikti priežastį, bei suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai gali patvirtinti.

Dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų nuorašų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju visiems bendrininkams) ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus kai CPK numato kitaip. Vietoj procesinio dokumento nuorašų gali būti pateikti keli procesinio dokumento egzemplioriai.

Procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius, kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims.

Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.

Teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančio byloje asmens prašymu gali pareikalauti pateikti dokumentų originalus. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas dėl dokumentų originalų pateikimo turi būti pateikiamas ieškinyje, priešieškinyje, atsiliepime į pareikštą ieškinį arba kituose dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose ddokumentuose. Vėliau tokį prašymą dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti, jeigu priežastis, dėl kurių prašymas nebuvo pateiktas anksčiau, teismas pripažįsta svarbiomis arba jeigu tokio prašymo patenkinimas neužvilkins bylos išnagrinėjimo.

Tais atvejais, kai su procesinio dokumento turiniu susijusi tik dalis dokumento, teismui gali būti pateikiamos atitinkamos dokumentų dalys (išrašai, ištraukos).

Teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą gali išspręsti rezoliucija, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą dieną nuo jos priėmimo dienos.

Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti aiškūs netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente.

Teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui. Ši nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu. Teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai, skundžiama atskiruoju skundu.

Šios įvardytos įįvardytos teismo nutartys priimamos rašytinio proceso tvarka.

2.3 Teismo procesiniai dokumentai

Teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) – tai proceso metu teismo priimti dokumentai.

Nuo efektyvaus procesinių dokumentų įteikimo procedūros daug priklauso bylos nagrinėjimo koncentruotumo principo įgyvendinimo galimybė civilinime procese. Dėl netinkamos įteikimo procedūros bylą nagrinėjantis teismas bus priverstas atidėlioti bylos nagrinėjimą dėl to, kad vienam ar kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui nebuvo įteiktas šaukimas, kadangi tinkamas pranešimas apie teismo posėdį yra būtina tinkamos teisės į teisminę gynybą bei teisės būti išklausytam įvykdymo sąlygą, kurios įgyvendinimą šiuolaikiniame civiliniame procese turi užtikrinti valstybė. Aptariant galiojusį CPK, pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad jame buvo numatyta tikteismo pareiga rūpinis tinkamu šios problemos sprendimu. Tai yra tarybinio proceso modelio, pagal kurį valstybė buvo atsakinga už viską, bruožas. Šios idejos nebuvo atsisakyta gana ilgai, kol nepriėme naująjį CPK. Teismas privalėjo visiems byloje dalyvaujantiems asmenims pranešti teismo posėdžio vietą ir laiką, jeigu šalis buvo atstovaujama advokato, atitinkamas šaukimas turėjo būti siunčiamas ir šaliai, ir advokatui; esant procesiniam bendrininkavimui, šaukimai turėjo būti siunčiami visiems bendrininkams ir panašiai.

Dabar gi teismas procesinius dokumentus įteikia registruotu paštu, per antstolius, kurjerius, kitais CPK nurodytais būdais, o įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais – telekomunikacijų

galiniais įrenginiais. Procesinių dokumentų įteikimas per telekomunikacijų galinius įrenginius galimas dalyvaujančiam byloje asmeniui pageidaujant.

Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinį dokumentą, kad jį įteiktų adresatui.

Procesas turi būti greitas ir ekonomiškas, o jame priimtas teisingas sprendimas, procesu turi būti užtkrintas tinkamas galiojančios materialiosios teisės įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į šiuos motyvus Europoje jau seniai sukurti ir galioja panašių prolemų išsprendimo būdai. Tačiau jiems pritaikyti būtina bent iš dalies atsisakyti tos įsišaknijusios nuostatos, kad įteikti procesinius dokumentus yra tik tteismo pareiga ir problema. Būtina suvokti, kad civilinio ginčo eiga šiuo požiūriu turi rūpėti ne tik teismui, bet ir ginčo šalims, juo labiau kad ir galiojusio CPK 128 str. Šeštoje dalyje buvo nedviprasmiškai sakoma, kad dalyvaujanys byloje asmenys privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, iš anksto nurodyti priežastis ir pateikti įrodymus bei informuoti teismą, jei negali dalyvauti teismo posėdyje, siekti kad byla būtų greitai ir teisingai išnagrinėta.

Naujame CPK Austrijos pavyzdžiu perimti visi aptarti procesinių dokumentų įteikimo būdai, todėl galima tikėtis, kad ssituacija ir įteikimų atžvilgiu proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo požiūriu pagerės. Kodekso 118 straipsnyje kalbama apie įteikimą tik atstovui, t.y. tais atvejais, kai šalis ar tretysis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs aatitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai informuoti atstovaujamąjį ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais.

119 straipsnyje kalbama apie įteikimą, vykdomą tarp advokatų, t.y. jei abiem ginčo šalims atstovaujama advokatai, vienos šalies advokatas, su byla susijusį procesinį dokumentą persiunčia tiesiogiai kitos šalies advokatui. Apie šį persiuntimą yra pažymima šio procesinio dokumento, skirto teismui, egzemplioriuje. Šiame straipsnyje įvardytas įteikimo būdas yra negalimas, jei nuo tokio dokumento įteikimo pradedamas skaičiuoti naikinamasis procesinis terminas.

Šitas įteikimo tarp advokatų teisinis reglamentavimas šiek tiek skiriasi nuo jau aptartojo. Pagrindinis skirtumas tas, kad šis įteikimas yra advokatų pareiga, o ne teisė. Kitaip tariant, jeigu abi salys yra atstovaujamos advokatų, visada bus vadovaujamasi CPK 119 straipsniu. Pagrindinis tokio sprendimo motyvas yra tas, kad advokatai yra netsiejama ššio teisingumo vykdymo dalis, turinti ne tik išimtinės teises civiliniame procese, bet ir tam tikras pareigas, padedančias siekti proceso koncentruotumo ir kitų tiksų.

Taip pat yra numatyta galimybė bylą nagrinėjančiam teismui ir savo iniciatyva paskirti įgaliotą asmenį procesiniams dokumentams gauti procesinio bendrininkavimo atveju:

Procesinio bendrininkavimo atveju, nesant bendrininkų paskirto vieno atstovo, teismas turi teisę priešingos šalies prašymu arba savo iniciatyva pasiūlyti bendrininkams, kad jie paskirtų vieną iš bendrininkų arba kitą subjektą įgaliotu asmeniu su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti.

Bendrininkams nepaskyrus įgalioto asmens, tteismas turi teisę kitos šalies prašymu arba savo iniciatyva bendrininkų sąskaita ir rizika įgaliotą asmenį nutartimi paskirti pats, jeigu tuo būdu bus pagreitinta ir supaprastinta proceso eiga. Nurodyta nutartis teismo pakeičiama arba panaikinama, jeigu bendrininkai pareiškia, kad jie turi teisinį suinteresuotumą nebūti atstovaujami vieno asmens.

Nustatyta tvarka paskirtas įgaliotas asmuo procesiniams dokumentams gauti privalo, jeigu susitarimu nenustatyta kitaip, nedelsdamas informuoti asmenis, kuriems atstovauja, apie gautus procesinius dokumentus, sudaryti jiems galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais.

Procesinių dokumentų įteikimas bendrininkų įgaliotam asmeniui prilyginamas jų įteikimui visiems asmenims, kuriems jis atstovauja.

Taip pat yra aptariama kuratoriaus paskyrimo galimybė:

Jeigu šaliai, kurios gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, taip pat šaliai, kuri neturi jai atstovaujančio organo, turi būti įteiktas ieškinio nuorašas arba kiti procesiniai dokumentai, sukeliantis būtinumą ginti šios šalies teises, iki jos gyvenamosios ar darbo vietos paaiškėjimo arba atstovo įstojimo į procesą, minėti dokumentai gali būti įteikiami kuratoriui, kurį paskiria bylą nagrinėjantis teismas suinteresuotos šalies prašymu.

Teismas paskiria kuratorių, jeigu suinteresuotas asmuo įrodo, kad adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, arba kai šalis neturi jai atstovaujančio organo. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą.

Procesiniai dokumentai yra laikomi įteiktais šaliai nnuo jų įteikimo kuratoriui dienos.

CPK 127 straipsnyje numatyta galymybė visus procesinius dokumentus įteikti teisme pasirašytinai (su tokiu įteikimo būdu pirmiausiai turėtų sutikti pats adresatas).

Atsižvelgiant į aptartas priežastis yra ribojami įteikimo viešai paskelbiant atvejai. Deja, 130 straipsnyje ir toliau liko galimybė vykdyti procesinių dokumentų įteikimą viešai paskelbiant, kai yra daugiau kaip dešimt byloje dalyvaujančių asmenų:

Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, jeigu šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus, arba kai byloje yra daugiau kaip dešimt dalyvaujančių byloje asmenų ir nėra galimybės įteikti procesinių dokumentų šio Kodekso 120 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio nuorašas atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims.

Šituo numatytu būdu procesiniai dokumentai gali būti įteikti juridiniam asmeniui, jeigu jų nebuvo galima įteikti šio skirsnio nustatyta tvarka.

Procesiniai dokumentai viešo paskelbimo spaudoje būdu įteikiami prašančiosios šalies lėšomis.

Šituo nurodytu būdu procesiniai dokumentai įteikiami paskelbiant vietos laikraštyje (jeigu toks yra) ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių pranešimą, kuriame turi būti nurodoma:

1) teismas;

2) procesinio dokumento pobūdis;

3) adresatas;

4) teismo posėdžio data (jeigu ji yra paskirta).

Nurodytas pranešimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki teismo posėdžio ddienos. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną.

Tačiau ši galimybė tampa labiau teorine nei realia, kadangi šis būdas gali būti taikomas tik tada, kai nėra įmanoma paskirti įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, o tokia situacija nelabai gali būti įsivaizduojama.

CPK 121 straipsnyje nedviprasmiškai įtvirtinama šalies pareiga rūpintis proceso eiga, numatant kad šalys ir jų atstovai privalo nedelsdami informuoti teismą apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Šiame straipsnyje sakoma:

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą.

Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šitos nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.

Už šios nurodytos pareigos nevykdymą teismas dalyvaujantiems byloje asmenims turi teisę skirti iki 1000 litų baudą.

Svarbu ir tai, kad pats Procesinių dokumentų skyrius yra skirtas sureguliuoti ne tik šaukimų ir pranešimų, kuriais informuojama apie teismo posėdžio laiką ir vietą, įteikimą, tačiau kalbama apie visų byloje gaunamų procesinių dokumentų įteikimą. Taip bus užtikrintas išsamus visų byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie byloje esančią medžiagą ir sukurtos sąlygos laiku pateikti teismui įrodymus ir teisinius argumentus.

Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra.

Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių

asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą adresą.

2.4 Procesinių dokumentų įteikimo tvarka

Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo – atstovui pagal įstatymą.

Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, valdymo organams arba raštinės darbuotojui.

Jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kkai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ar darbovietės administracijai.

Jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Jeigu juridinių asmenų registre nurodytoje juridinio asmens buveinės vietoje procesinį dokumentą įteikti pagal CPK nustatyta tvarka nėra galimybės, tinkamu procesinio dokumento įteikimu laikomas įteikimas juridinių aasmenų registre nurodytiems administracijos vadovui arba valdymo organo nariams, kaip fiziniams asmenims, taip pat ir pilnamečiams jų šeimos nariams.

Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo, esant ppirmai galimybei perduoti jį adresatui.

Dalyvaujantiems byloje asmenims yra įteikiami procesinių dokumentų nuorašai, išskyrus teismo šaukimus ir pranešimus.

Įteikiant procesinius dokumentus, šaknelė atplėšiama, pasirašoma gavėjo ir tuojau pat perduodama įteikėjui pasiųsti į

teismą nurodytu adresu.

Įteikė________________________________________________________

(vardas, pavardė, pareigos)

Forma patvirtinta Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro

2003 m. sausio 17 d.

įsakymu Nr. 14

[R Nr.____________] TEISMO ŠAUKIMAS

Civilinėje byloje Nr. ____________________

Pranešame, kad civilinėje Kam

byloje dėl ____________________ _____________________________

______________________, kurioje _____________________________

Jūs esate______________, teismo Adresas______________________

(procesinė padėtis) _____________________________

posėdis vyks [],

procesinis veiksmas _______ bus atliekamas []* 20___ m. __________ mėn. ___ d. ___ val. adresu________________ _________________salėje________

Teisėjas (-ai)_________________

(teismo sudėtis)

Žyma apie dalyvavimo bbūtinumą Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais ar teismo nutartimi pripažinus, kad šaukiamojo asmens dalyvavimas būtinas__________________________.

Kreipdamiesi į teismą, turėkite teismo šaukimą, o kreipdamiesi raštu – pažymėkite bylos numerį.

Teismo sekretorius ___________________________

_______________

*reikalingą pažymėti

2.5 Teismo šaukimo, pranešimo ir kito procesinio dokumento įteikimo patvirtinimas

Teismo šaukimas ir ieškinio (pareiškimo, skundo, atsiliepimo į pareikštą ieškinį, dubliko) nuorašas adresatui yra įteikiamas pasirašytinai. Kai teismo šaukimą ar ieškinio nuorašą įteikia paštas, teismo kurjeris ar antstolis, adresatas pasirašo teisingumo ministro nustatytos fformos pažymoje, kurios viena dalis lieka adresatui, o kita su parašu bei nurodyta įteikimo data grąžinama teismui. Kai teismo šaukimas ar ieškinio nuorašas įteikiamas ne pačiam adresatui, jį priėmęs asmuo privalo pažymoje įrašyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Jeigu teismo šaukimas ar ieškinio nuorašas įteikiamas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, apie įteikimą patvirtinama įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsisakymas priimti šaukimą ar ieškinio nuorašą arba pasirašyti apie jų gavimą pažymoje prilyginamas jų įteikimui, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, kad teismas išduotų jam procesinį dokumentą, kad jį įteiktų adresatui.

Žymą apie atsisakymą priimti šaukimą ar ieškinio nuorašą ir atsisakymo priežastis padaro įteikiantis asmuo. Jeigu šaukimai, ieškinio nuorašai įteikiami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, laikoma, kad asmuo atsisakė priimti šiuos procesinius dokumentus, jeigu per tris dienas nuo įteikimo dienos nepasirašo elektroniniu parašu nustatytos formos pažymos arba kitokia forma nepatvirtina, kad dokumentai jam yra įteikti. Šios nuostatos taip pat taikomos, kai atsisakoma priimti kitus procesinius dokumentus.

Pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai CPK nustatytais būdais ir tvarka įteikiami be grąžintinos teismui pažymos apie jų įteikimą adresatui. Apie pranešimo, kito procesinio dokumento įteikimą adresatui pašto darbuotojai, antstoliai ar kurjeriai pažymi atitinkamose knygose, nurodydami adresatą, procesinio dokumento įteikimo datą, procesinį ddokumentą priėmusį asmenį ir jo ryšį su adresatu arba einamas pareigas, jeigu įteikiama ne pačiam adresatui.

Įkalintiems asmenims procesiniai dokumentai įteikiami per atitinkamos įkalinimo įstaigos administraciją.

Jeigu tas pats procesinis dokumentas adresatui yra įteikiamas kelis kartus, jis laikomas įteiktu pirmojo įteikimo dieną.

3. Civilinės bylos iškelimas

Civilinio proceso dipozytivumo principas nurodo, kad procesas prasideda tik suinteresuoto asmens iniciatyva. Teismas, būdamas nešališka ginčo sprendimo institucija, pats negali iškelti civilinės bylos nesant suinteresuoto asmens pareiškimo (nemo judex sine actore; nemo invitus agere cogatus). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nustato teismui vienintelę galimybę: teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimo valstybės vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija.

Įstatymas detalizuoja, kokie asmenys laikytini suinteresuotais, ir skiria dvi jų grupes:

1) Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

2) Prokuroras, valstybės valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir pavieniai fiziniai asmenys, kuriems įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą siekiant apginti viešąjį interesą ar kitų asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus.

Bylinėjimasis yra ilgas ir varginantis procesas ir tam reikia nne daug ištvermės, bet ir nemažai išlaidų. Todėl, siekdamas numatyti galimybės ir tikėtinus ginčo sprendimo teisme rezultatus, suinteresuotas asmuo, prieš kreipdamasis į jį, turėtų įvertinti visus argumentus. Savo ruožtu advokatas, prieš patardamas klientui kreiptis į teismą ir prognozuodamas bylos baigtį, turėtų atsakyti į daugelį klausimų: kokia tikimybė pralaimėti ar išlošti bylą; kiek pinigų gali būti priteista arba prarasta ir t.t.

Nusprendęs kreiptis į teismą, suinteresuotas asmuo privalo surašyti ir įteikti teismui rašytinį pareiškimą. Ieškininės teisėnos bylose šis pareiškimas vadinamas ieškinimiu pareiškimu. Bylose, kylančiose iš konstitucinių, administracinių ir finansinių teisinių santykių, paduodami skundai, o ypatingosios teisėnos bylose- pareiškimai, prašymai arba skundai.

Ieškininio pareiškimo sąvoka aiškinama įvairiai. Pirma, pareiškimas yra procesinė priemonė bylai iškelti. Ieškininis pareiškimas taip pat apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Teisėjui priėmus pareiškimą teismo žinion, iškeliama civilinė byla, t.y. prasideda civilinis procesas, sukeliantis atitinkamų materialinių teisinių padarinių. Iškėlus bylą atsiranda tokių materialinių teisinių padarinių:

1) nutrūksta ieškininės senaties terminas ;

2) sąžiningas neteisėtas turto valdytojas privalo grąžinti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti nuo to laiko, kai jam buvo įteiktas šaukimas į teismą dalyvauti byloje, iškeltoje pagal savininko ieškinį dėl turto grąžinimo;

3) kai ginčas kilęs iš pinigins prievolės, ieškinį patenkinus iš atsakovo išieškomos palūkanos už laiką nuo bylos iškėlimo iki

sprendimo įvykdymo.

Iškėlus bylą, atsiranda šių procesinių teisinių padarinių:

1) lis aliter pendens, t.y. prarandama teisė pareikšti tapatų ieškinį;

2) prasideda pasirengimo bylos nagrinėjimui termino eiga;

3) prarandama teisė pareikšti ieškinį kitam teismui alternatyvaus teritorinio teismingumo atvejais.

Antra, ieškininis pareiškimas yra informacijos perteikimo priemon, kai atsakovui pranešama apie civilinės bylos iškelimą ir jos pobūdį.

Ir trečia, ieškininiame pareiškime suformuluoti ieškovo reikalavimai ir argumentai apibrėžia teismo veiklos ribas, t.y. teismas gauna informaciją apie bylos įrodinėjimo dalyką, ginčijamą materialinį teisinį santykį ir ieškovo reikalavimą. Teismas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, negali išeiti už iieškininiame pareiškime apibrėžtų reikalavimų ribų, išskyrus atvejį, kai pats ieškovas, jau iškėlus bylą, pakeičia ieškinio dalyką ar sumažina arbapadidina ieškininių reikalavimų apimtį.

Įstatymas reikalauja, kad ieškovas kartu su ieškininiu pareiškimu pateiktų jo priedus: žyminio mokėsčio sumokėjimo įrodymus- žyminio mokėsčio ženklą, banko kvitą ar mokėjimo pavedimą (kai ieškovas atleistas nuo žyminio mokėsčio mokėjimo, šių dokumentų pateikti nereikia; tiek ieškininio pareiškimo nuorašų, kiek yra atsakovų; dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą (jeigu ieškovas neturi ieškininiame pareiškime nurodytų įrodymų ir ppats negali jų gauti, ieškininiame pareiškimebūtina nurodyti priežastys, dėl kurių neįmanoma pateikti įrodymų, ir prašymą, kad pats teismas tuos įrodymus reikalautų.)

Keliant bylą teisėjas turi spręsti tik vieną klausimą- priimti ar atsisakyti priimti pareiškimą

Tinkamai surašytą ir apmokėta žyminiu mokėsčiu su pridėtais ddokumentais ir kitais įrodymais pareiškimą teisėjas privalo priimti teismo žinion, esnt CPK 137 str. nurodytų kliūčių, t.y.:

Teismas atsisako priimti ieškinį:

1) jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme;

2) jeigu ieškinys neteismingas tam teismui;

3) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos;

4) jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį;

5) jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

6) jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio ssusitarimo;

7) jeigu pareiškimą paduoda neveiksnus fizinis asmuo;

8) jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teisėjas privalo patikrinti, ar laikytasi ir kitų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvrndinimo sąlygų, o dar svarbiau- ar suinteresuotas asmuo apskritai turi teisę kreiptis į teismą.

Ypač svarbu užtikrinti nesudėtingą ir greitą kiekvieno asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

IŠVADOS

Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių pažeistos ar ginčijamos materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bbylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tam numatytas tam tikras procesas ir sukurtos taisyklės, kad žmogus, gyvendamas civilizuotoje aplinkoje, galėtų laisvai apginti savo pažeistas teisės.

Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jų procesinės teisės yra lygios.

Įstatymas ir reikalingas tam, kad kiekvienas asmuo galėtų bet kada pasinaudoti juo.

LITERATŪRA

1. LR civilinio proceso kodeksas, 2002 m., Vilnius

2. LR civilinis kodeksas, 2001 m.,Vilnius

3. “ Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo įgyvendinimo galimybės”, Vytautas Nekrošius, Justitia, 2001m., Vilnius

4. “ Kaip bylinėtis”, Viktorija Čivilytė,

5. “Civilinis procesas” II dalis, Valentinas Mikelėnas, Justitia, Vilnius, 1997 m.

6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas “ Dėl pažymos formų, naudojamų įteikiant procesinius dokumentus, patvirtinimo”, 2003 m. sausio 17 d. Nr. 14, Vilnius

KURSINIO DARBO RECENZIJA

Atsiliepimo tekstas, pastabos

————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————

Įvertinimas_______________________________________________________________________

Kursinio darbo vadovas_____________________________________________________________

(vardas, pavardė, parašas)

Data: 2003 m. _______________mėn. ___ d.