Baudžiamo proceso teisė

9 TEMA. IKITEISMINIS TYRIMAS

A. IKITEISMINIO TYRIMO BENDROSIOS NUOSTATOS.

1. Samprata, uždaviniai.

Yra pirma BP stadija, trunkanti nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui. Dabartinė ikiteisminio tyrimo stadija atitinka dvi stadijas – baudžiamosios bylos iškėlimo ir parengtinio tyrimo. Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra: 1) greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, 2) nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį, 3) sudaryti sąlygas tinkamam bylos išnagrinėjimui teisme, 4) imtis būtinų priemonių užtikrinant proceso dalyvių teisę į žalos atlyginimą bbei kitas teises. Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką ir ją galimai padariusį asmenį gali būti daromos tik preliminarios išvados, formuluojamos kaip prognozės apie galimybę, kad toks asmuo teismo gali būti pripažintas kaltu. Ikiteisminio tyrimo metu galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Ikiteisminio tyrimo metu turi būti renkami ir fiksuojami ne tik tam tikrą asmenį kaltinantys, bet ir jam naudingi duomenys. Jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad procesas buvo pradėtas nepagrįstai, ar atsiranda kliūčių, dėl kurių proceso negalima tęsti, ikiteisminis tyrimas turi būti nnutraukiamas. Taip pat turi būti nutraukiamas, jei nėra galimybių surinkti pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių duomenų.

2. Ikiteisminio tyrimo procesinės prielaidos.

Ikiteisminio tyrimo procesinės prielaidos -tai veiksmai, lemiantys ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Yra dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo prielaidos:1.tikėtinos informacijos apie galimai padarytą nnusikalstamą veiką buvimas; 2.aplinkybių, dėl kurių procesas yra negalimas (BPK 3 str.), nebuvimas.

BPK 3 str. – žinoti. 1 aplinkybė – Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad: 1) visai nebuvo jokio įvykio,apie kurį kaip apie nusikalstamą veiką buvo pateikta informacija (pavyzdžiui, paaiškėja, kad žmogus, apie kurį buvo pranešta kaip apie nužudytą, yra gyvas); 2) kažkoks įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika (pavyzdžiui, padaryta ne nusikalstama veika, o administracinis teisės pažeidimas, drausminis nusižengimas ir pan.); 3) buvo įvykis, atsitikęs be niekieno kaltės (pavyzdžiui, žala kokiam nors asmeniui atsirado ne dėl nusikalstamos veikos padarymo, o dėl audros, uragano ir pan.). 2 aplinkybė – Baudžiamosios atsakomybės senaties terminų nustatymas. Terminams suėjus negali bbūti pradedamas ir ikiteisminis tyrimas. Termino trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos sunkumo. Senaties terminai yra nuo 2 metų baudžiamojo nusižengimo padarymo atveju, iki 20 metų, kai kitam žmogui tyčia buvo atimta gyvybė. Genocidui ir karo nusikaltimams senaties terminai netaikomi. 3 aplinkybė – Ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas, jei manoma, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, pagal tarptautinės teisės normas turintis imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos. Tokį imunitetą turi diplomatai. Asmuo, kuris BA gali būti traukiamas tik kompetentingos institucijos leidimu, ikiteisminis tyrimas gali bbūti pradedamas ir dar nesant tokio leidimo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu tokio leidimo negavus, ikiteisminis tyrimas turi būti nutraukiamas. Toks leidimas vėliausiai turi būti gautas iki pranešimo apie įtarimą tokiam asmeniui įteikimo. Asmenimis, kurie baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami tik kompetentingos institucijos leidimu, yra Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Ministras Pirmininkas ir ministrai, įvairių teismų rūšių teisėjai. Išvardinti pareigūnai turi nacionalinį imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės. Nacionalinis imunitetas nėra absoliutus jis gali būti panaikinamas duodant leidimą patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Prezidentas atsakomybėn gali būti traukiamas tik prieš tai jį pašalinus iš pareigų apkaltos proceso tvarka. 4 aplinkybė – Ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas, jei veiką padaro asmuo, kuris veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Amžiaus riba, nuo kurios asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, yra 16 metų. Išimtinais atvejais nuo 14 metų amžiaus (už nužudymą, išžaginimą, seksualinį prievartavimą, vagystę, plėšimą). 5 aplinkybė – skirta privataus kaltinimo procesui (susitaikymas). 6 aplinkybė – Dėl nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą nebuvimo negali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje išvardytų keliolikos santykinai mažiau pavojingų nusikalstamų veikų padarymo. Čia išvardytos vadinamosios privačiai viešo kaltinimo veikos. 7 aplinkybė – MMirus asmeniui, kuris, kaip manoma, galėjo padaryti nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas. Ši aplinkybė yra aktualesnė ne sprendžiant apie ikiteisminio pradėjimą, o apie jo nutraukimą. 8 aplinkybė – Jei jau yra įsiteisėjęs teisino nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas. 9 aplinkybė – BA šalinančios aplinkybės, kurioms egzistuojant ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas: būtinoji gintis; asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas; profesinių pareigų vykdymas;būtinasis reikalingumas;teisėsaugos institucijos

užduoties vykdymas;įsakymo vykdymas; pateisinama profesinė ar ūkinė rizika; mokslinis eksperimentas.

3. Ikiteisminio tyrimo subjektai. Ikiteisminio tyrimo subjektais vadinami proceso subjektai, kurie sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo. Šiais subjektais yra valstybės subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas.

3.1. Prokuroro įgaliojimai BP. Prokuroro įgaliojimai – 170 str. Didžiausia atsakomybė už sėkmingą ikiteisminio tyrimo stadijos uždavinių išsprendimą tenka prokurorui. Ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam yra konstitucinė prokuroro funkcija. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikia prokuroro pavedimu ar su jo žinia. Jie privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus. Tyrimo veiksmus šie pareigūnai atlieka prokuroro kontroliuojami. Ikiteisminio tyrimo teisėjas į procesą įtraukiamas dažniausiai prokuroro iniciatyva. Tik prokuroras turi visišką veikimo laisvę, žinoma, įstatymo numatytuose rrėmuose. Organizuodamas ikiteisminį tyrimą prokuroras sprendžia, ar ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas, kas ikiteisminį tyrimą turi atlikti, kada ir dėl kokių veiksmų atlikimo reikia kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją. Prokuroras vadovauja ikiteisminiam tyrimui priimdamas sprendimus dėl tyrimo krypties ir apimties, duodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus dėl konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo. BPK numato, kad prokuroras gali bet kurios nusikalstamos veikos padarymo atveju atlikti ikiteisminį tyrimą pats ar tik tam tikrus tyrimo veiksmus. Visais atvejais prokuroras privalo priimti pats šiuos sprendimus: 1)dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo; 2)dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo; 3)dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo; 4)dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo. Prokuroras taip pat pats privalo kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šio teisėjo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo. Prokuroro pareigos nurodytos rekomendacijoje kurių nėra BPK:1) užtikrinti ikiteisminio tyrimo teisėtumą, kad baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas, o pradėtas būtų nutrauktas esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas; 2) laiku spręsti ikiteisminio tyrimo pabaigimo klausimą; 3)kontroliuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, nepažeidinėtų asmens teisių, 4)spręsti procesinių prievartos priemonių taikymo būtinumo klausimą.

3.2. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų įgaliojimai: 172 str. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai yra BPK 165 straipsnyje išvardytų ikiteisminio tyrimo įstaigų (policija, STT, Karo policija, FNTT ir kt.) darbuotojai, kuriems yra pavesta atlikti ikiteisminio

tyrimo funkcijas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikia prokuroro vadovaujami ir kontroliuojami. Jie privalo: 1)vykdyti visus prokuroro nurodymus; 2)prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą“. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nelaukdamas prokuroro nurodymų, gali: 1)atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus: šaukti į apklausas ir apklausti liudytojus, nukentėjusiuosius, įtariamuosius; atlikti akistatą; atlikti parodymą atpažinti; atlikti eksperimentą; 2) taikyti anonimiškumą liudytojui ir nukentėjusiajam; 3)taikyti procesines prievartos priemones: laikiną sulaikymą; atvesdinimą; asmens apžiūrą; fotografavimą, filmavimą.

3.3. Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai. BPK 173 str. 6 punktai – kkonkrečiai įvardija, sąrašas nebaigtinis. Ikiteisminio tyrimo teisėjas BPK nustatyta tvarka: 1)skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymą; Ikiteisminio tyrimo teisėjas sprendžia dėl tų procesinės prievartos priemonių, kurios negali būti taikomos ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu. Tai pačios griežčiausios, žmogaus teises labiausias varžančios priemonės, todėl už jų paskyrimą yra atsakinga teisminė valdžia. Ikiteisminio tyrimo metu tik ikiteisminio tyrimo teisėjas gali skirti: a) suėmimo ir namų arešto taikymą; b) atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą; kratą; laikiną nušalinimą nuo pareigų; skirti baudą iiki 30 MGL ir areštą iki vieno mėnesio. 2) prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentėjusiuosius (prokuroro prašymu ar nepilnamečius). 3)apklausia įtariamuosius. Tokia apklausa gali būti atliekama tik prokuroro, tiek paties įtariamojo iniciatyva; 4) tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo tteisėjas turi tvirtinti prokuroro nutarimus, kai nutraukimo pagrindas yra BK numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybių egzistavimas arba kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas kai buvo tiriamos kelios skirtingo sunkumo veikos; 5)tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą BPK numatytais atvejais;Ikiteisminio tyrimo teisėjas prokuroro nutarimus atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą tvirtina tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ikiteisminio tyrimo teisėjo pritarimu;6)nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų;7)atlieka kitus BPK numatytus veiksmus. Visus šiuos nurodytus veiksmus, išskyrus skundų nagrinėjimą, ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka gavęs prokuroro prašymą. Savo iniciatyva nė vieno minėtųjų veiksmų ikiteisminio tyrimo teisėjas neatlieka.

4. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas proceso dalyvių iniciatyva. Ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui nusprendus, kad vykdant ikiteisminio tyrimo stadijos uždavinius ttam tikro veiksmo atlikimas yra būtinas. Tačiau įtariamasis, gynėjas ar nukentėjusysis taip pat turi galimybių daryti įtaką ikiteisminio tyrimo eigai ir jo rezultatams. Šie proceso dalyviai, raštu pateikdami prašymą prokurorui, turi teisę inicijuoti tyrimo veiksmų atlikimą. Prokuroras privalo nagrinėti tokius prašymus ir priimti vieną iš sprendimų: 1)pats atlikti prašomus veiksmus; 2)įpareigoti ikiteisminio tyrimo įstaigą atlikti prašomus veiksmus; 3)atsisakyti atlikti prašomus veiksmus.Atsisakydamas atlikti prašomus veiksmus prokuroras privalo priimti nutarimą, kurį prašymą pateikęs proceso dalyvis per 7 dienas nuo nutarimo gavimo gali aapskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui

5. Atskiros bendrosios ikiteisminio tyrimo atlikimo taisyklės.

Ikiteisminio tyrimo vieta. Ją lemia nusikalstamos veikos padarymo vieta – ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas. Atskirieji pavedimai. Kai kreipiamasi dėl atitinkamo veiksmo atlikimo į kitos vietovės prokurorą ar pareigūną. Toks kreipimasis yra vadinamas atskiruoju pavedimu. Ikiteisminio tyrimo terminai. Vadovautis proceso greitumo principu. Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas.Ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini. Tačiau prireikus prokuroras gali nuspręsti atskleisti dalį ikiteisminio tyrimo duomenų. Toks sprendimas gali būti priimtas dėl įvairių“ priežasčių, pavyzdžiui, iškilus būtinybei informuoti visuomenę apie ją labai jaudinančių nusikalstamų veikų tyrimą ar prašant visuomenės pagalbos, reikalingos norint surasti pasislėpusius (dingusius) asmenis, pagrobtus daiktus ir pan. Tačiau ir tokiais atvejais negali būti skelbiama informacija apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius – taip siekiama nepažeisti vaiko teisių, nepadaryti kitokios neigiamos įtakos nepilnamečiui.

B. IKIT. TYRIMO EIGA

1. Ikit. tyrimo pradžia. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas kiekvienu atveju, kai gaunama tikėtina informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir nėra BPK 3 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant ikiteisminis tyrimas, kaip ir visas baudžiamasis procesas, yra negalimas. Šios taisyklės yra dvi išimtys, susijusios su atskiromis bylų kategorijomis: 1) privataus (Jei yra privatus kaltiniams –– ikiteisminis tyrimas iš vis nepradedamas 407 str. arba pradedamas nuo teismo.), 2) privačiai viešo kaltinimo bylomis(kai procesas pradedamas tik esant nukentėjusiojo skundu ar jo teisėto atstovo pareiškimu (pats pareigūnas negali pradėti proceso), toliau viskas vyksta kaip ir valstybiniame kaltinime.167 str.).

Nuspręsti pradėti ikiteisminį tyrimą gali: 1)prokuroras, 2) ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas,3) ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo įgaliotas asmuo. Prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ir jo įgaliotas asmuo sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priima ant skundo, pareiškimo ar pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką užrašydami rezoliuciją. Prokurorams nurodoma, kad rezoliucijoje turi būti: duoti kvalifikaciją (t.y. prokuroras nurodo pagal kokį str. turi būti pradėtas ikt. tyrimas); ikit. tyrimo prokuroras nurodo įstaigą, kuri tirs, arba nurodomas asmuo, kuris tirs; asmens, kuris surašo rezoliuciją, pareigos, vardas, pavardė ir data. Kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradėjimo tiek prokuratūroje, tiek ikiteisminio tyrimo įstaigoje atvejis turi būti užregistruojamas. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą turi būti pranešama skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką pateikusiam asmeniui. Kadangi policija yra universali ikiteisminio tyrimo įstaiga, tai prokuroras gali pavesti bet kurios nusikalstamos veikos tyrimą ar atlikti bet kurios nusikalstamos veikos atskirus tyrimo veiksmus.Kitoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms atlikti ikiteisminį tyrimą paprastai turi būti pavedama atsižvelgiant į galimai padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą: Specialiųjų tyrimų tarnybai BK 225-229 straipsniuose nnustatytas nusikalstamas veikas (kyšininkavimas, korupcija), Karo policijai BK 316-329 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas (vengimas atlikti karo tarnybą); Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai BK 213-224 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas ir kitas nusikalstamas veikas, susijusias su finansų sistema. Gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi“.168 str. – numatytos atsisakymas pradėti ikt. tyrimą. Jei iš paties skundo neaišku, galiam gauti patikslinimą.Tai reiškia, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai matoma, kad jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta.Atsisakymas pradėti ikt. tyrimą fiksuojamas nutarime, nurodomos priežastys. Bet kuris prokuroras gali atsisakyti pradėti ikt. tyrimą, ikt. tyrimo pareigūnai gali ne visi. Nutarimo nuorašas – siunčiamas skundą, pareiškimą priėmusiam asmeniui. Atsisakymas skundžiamas prokurorui. 168 str. 4 d.

Ikit. tyrimo veiksmai-tai proceso sudėtinė dalis. Procesas susideda iš stadijų, o jos iš sudėtinių dalių. Per visą ikt. tyrimą atliekama nemažai veiksmų, kurie fiksuojami t.t. dokumentuose. Ikiteisminio tyrimo metu proceso atliekamus veiksmus galima suskirstyti į 4 grupes: 1)duomenų rinkimo veiksmai (apklausos, parodymų patikrinimo veiksmai, objektų tyrimas ir apžiūra, ekspertizė, daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išreikalavimas, daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės

nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pateikimas.) 2)procesinių prievartos priemonių paskyrimo ir taikymo veiksmai 3)proceso eigą lemiančių ar proceso dalyvių statusą nustatančių sprendimų priėmimas (pranešimo apie įtarimą surašymą ir įteikimą, kaltinamojo akto surašymą ir įteikimą, nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo priėmimą, nutarimų dėl pripažinimo nukentėjusiuoju, dėl atstovo dalyvavimo) 4)prašymų ir skundų pateikimas ir nagrinėjimas.

Apklausa. jos daromos, kad būtų surinkti t.t. duomenys (įrodymai pvz.). Kad būtų nustatyta t.t informacija nusikalstamai veikai tirti. Apklausos gali būti: 1)Pagal tai kas apklausiamas: liudytojo ir nukentėjusiojo; įįtariamojo 2) Pagal tai kas atlieka apklausą: ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro; ikiteisminio tyrimo teisėjo 3) Pagal apklausiamojo asmens amžių: suaugusiųjų; nepilnamečių 4) Pagal vienu metu apklausiamų asmenų skaičių: vieno asmens; akistata (2 asm.)

Norint atlikti apklausą iš pradžių asmenį reikia pakviesti 182 str. – šaukimas į apklausą. Numatyti 2 šaukimo į apklausą variantai: 1)šaukimu privaloma nurodyti kas ir dėl ko šaukiama, laikas, vieta, kabinetas, neatvykimo pasekmės 163 str. 2) tel. ar kitais būdais – nesiejamas su sankcijomis, baudos žmogui negalima sskirti.

Liudytojo apklausa 183 str, 184 str, 186 str .Nukentėjusiojo apklausa 185 str. – taip pat kaip ir liudytojas.183str. – numatytas veiksmų eiliškumas kaip vyksta apklausa (nustatoma asmens tapatybė, išaiškinamos teisės, pareigos, atsakomybė, pasiūloma papasakoti visa kas jam žinoma, baigus ppasakoti užduodami klausimai, kalbėjusiam duodama susipažinti su protokolu). Atsakymą menantys kl – tai, kai iš klausimo formuluotės yra aiškus atsakymas.Liudytojo parodymai rašomi pirmuoju asmeniu – aš ėjau, aš mečiau ir pan. Šiek tiek kitomis taisyklėmis, kai liudytoją apklausia ikit. tyrimo teisėjas 184 str. priesaikos tekstas 277 str. (prisaikdinamas (negali prisakdinti jaunesnių kaip 16 m. Asmenų ir įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių), apklausoje privalo dalyvauti prokuroras, būtina pranešti įtariamajam ir jis gali dalyvauti). Faktiškai apklausą atlieka prokuroras, o ikit. yrimo teisėjas tik pasirašo. 184 str 1 d. 1 p. – advokato dalyvavimas būtinas.

Įtariamojo apklausa 188, 189 str. Turi būti apklaustas mažiausiai vieną kartą ir prieš skiriant kardomąją priemonę. Pranešimas įtariamajam apie įtarimą įteikiamas prieš pirmą apklausą.Pranešime turi būti nurodoma: nnusikalstama veika, kuria jis kaltinamas; BĮ, numatantis tą nusikalstamą veiką; išvardijamos įtariamojo teisės (21 str. 3 d.). Įtariamasis turi teisę duoti parodymus, bet neturi tokios pareigos. Dėl atsisakymo duoti parodymus jam negali būti taikomos jokios prievartos priemonės. Įtariamojo apklausa susideda iš 3 dalių:1) pirma klausiama, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ar ne. 2) kai atsako į klausimą pasiūloma jam pačiam papasakoti 3) klausimai užduodami. Protokole rašomi klausimai ir atsakymai į juos, duodami ir perskaityti įtariamajam. Įtariamasis gali apklausiamas pas iikt. tyrimo teisėją, atvejai kada tai gali būti BPK nurodomi. Jei pats įtariamasis nori, kad jį apklaustų ikt. tyrimo teisėjas, prokuroras turi pristatyti suimtąjį pas ikt. tyrimo teisėją ir pats prokuroras turi dalyvauti tokioje apklausoje. Prokuroras savo iniciatyva gali kreiptis pas ikt. tyrimo teisėją. Apklausa susideda iš tų pačių 3 dalių. Apklausoje turi dalyvauti gynėjas ir uždavinėti klausimus (ir prokuroras turi teisę uždavinėti kl). Nepilnamečių apklausa. Iki 16m. neprisaikdinami 186 str. 186 str 2d, 3 d. Įtariamojo nepilnamečio apklausoje gali dalyvauti v-inės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ar psichologas 188str 5d.

Akistata – tai apklausos rūšis, vienu metu apklausiami du asmenys, tuo ir skiriasi nuo apklausos. Apklausiami 2 anksčiau apklausti asmenys. Akistata rengiama tarp asmenų, kai yra prieštaravimai jų parodymuose apie tas pačias aplinkybes. Gali būti akistata liudytojo su liudytoju ir t.t. ( su bet kuriuo asmeniu). Šio tyrimo veiksmo paskirtis – bandyti išsiaiškinti, kuris iš asmenų duoda teisingus ar teisingesnius parodymus, tokiu būdu, esant galimybei, paskatinti duoti teisingus parodymus ir kitą asmenį ir taip gauti naujų reikšmingų duomenų.Apklausinėjimo taisyklės BPK 190 str. 3-5d. Akistatos eiga ir jos metu duodami parodymai fiksuojami akistatos protokole. Akistatos protokolas gali būti rašomas dvïem būdais: i) protokole, kurio kiekvienas puslapis vertikaliai padalytas į dvi ddalis ir kai kairėje protokolo puslapio pusėje užrašomi vieno dalyvio parodymai, o dešinėje – kito; 2) įprastiniame protokole, kai klausimai ir atsakymai rašomi iš eilės.

Parodymų aptikrinimo veiksmai – ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių metu tikrinami apklausų metu gauti duomenys. Bet tai neprivaloma. BPK numato tris parodymų patikrinimo veiksmus: 1 parodymą atpažinti (parodymų patikrinimo veiksmas, kai apklaustam asmeniui parodomi asmenys, daiktai ar kiti materialūs objektai ir prireikus atliekamas apklausto asmens parodymų apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinimas. Turi būti rodomas ne vienas daiktas: nuotraukos –4, asmenys – 3. Parodymas atpažinti skirstomas į rūšis. Pagal tai, kas pateikiama atpažinti, skiriamas: 1) asmenų, 2) daiktų ir kitų objektų parodymas atpažinti. Pagal atpažinimo būdą parodymas atpažinti skirstomas: 1) į atpažinimą gyvai parodant atpažintiną asmenį ar objektą, 2) į atpažinimą pagal nuotrauką, vaizdo įrašus ar iš kolekcijų bei kartotekų.)2 parodymų patikrinimą vietoje (tai parodymų patikrinimo veiksmas kurio metu išvykus į anksčiau ikiteisminio tyrimo metu apklausto ašmens nurodytą vietą išsiaiškinama, ar jo parodymai atitinka realias aplinkybes toje vietoje.Atliekant šį veiksmą gali būti siekiama ir papildomų tikslų – surasti objektus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai ištirti)3 eksperimentą (ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurio metu tikrinant parodymus ar tiriant versijas atkuriama tiriama įvykio situacija, aplinka, tam tikrų aasmenų veiksmai ar kitos aplinkybės ir atliekami reikiami bandymai.Atliekant eksperimentą galima patikrinti: 1) įvykio ar reiškinio suvokimo galimybę – matomumą, girdimumą ir pan.; 2) tam tikrų veiksmų atlikimo galimybę, pavyzdžiui, ar galima pasislėpti tam tikroje vietoje, pralįsti pro tam tikro dydžio angą; 3) asmens įgūdžius ar sugebėjimus, pavyzdžiui, ar asmuo gali naudotis kompiuteriu, atrakinti seifą, ir pan.; 4) nusikalstamos veikos įvykio detales bei pėdsakų (įsilaužimo, spaudimo, trinties ir kt.)susidarymo mechanizmą.

Objektų tyrimas ir apžiūra.Atskiras duomenų rinkimo būdas. Objektus galima tirti 205str arba apžiūrėti 206 str skirtumas tas, kad apžiūrą atlieka pareigūnas ar prokuroras, ar specialistas, tirti gali tik specialistas. Tyrimo objektais gali būti įvykio vieta, žmogaus kūnas, lavonas, vietovės, patalpos, dokumentai, transporto priemonės, įrankiai ir pan. BPK nereglamentuoja, kokios srities specialistai kokį tyrimą atlieka, išskyrus du BPK 206 straipsnyje numatytus atvejus: žmogaus kūno ir lavono tyrimą atlieka teismo medikas ar kitas gydytojas, asmens psichinės būklės tyrimą atlieka teismo psichiatras, teismo psichologas.Tyrimui reikia spec. žinių, jis sudėtingesnis už apžiūrą. Specialistas toje srityje turi atitinkamą kvalifikaciją, tyrimas gali būti daromas radimo vietoje arba laboratorijoje. BPK 206 straipsnyje atskirai reglamentuojamos dviejų objektų -oficialiai palaidoto lavono ir asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, – tyrimo taisyklės. Oficialiai palaidotas lavonas gali būti iškastas

(ekshumuotas) tik tuo atveju, kai yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis. Ekshumuotas lavonas, prieš pradedant jo tyrimą, turi būti atpažintas arba kitaip nustatyta jo tapatybė. Asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik būsto savininko ar įmonės, įstaigos, organizacijos atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Apžiūros objektu gali būti įvykio vieta, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, patalpos, vietovės ir pan. Apžiūros rezultatai fiksuojami apžiūros protokole: turi būti smulkiai aprašomi apžiūrėti oobjektai, nurodant jų požymius. Apžiūrimi objektai turėtų būti nufotografuojami arba kitaip vizualiai užfiksuojami.

Ekspertizės skyrimas.Tai vienas iš ikiteisminio tyrimo veiksmų. Ekspertai skiriami ikiteisminio tyrimo metu. 28- 211str.

Pasikeitus BPK ekspertais skiriama tik ikit. tyrimo teisėjo nutartimi. 28 str. nustato pagrindus: kai nusprendžiama, kad nusikalstamoms veikoms nustatyti būtina atlikti spec. tyrimą. Ikit. tyrimo teisėjas pats jokių veiksmų neinicijuoja. Ekspertizė daroma prokuroro iniciatyva. Jei prokuroras pripažįsta, kad būtina skirti ekspertizę iš pradžių apie tai praneša įtariamajam, gynėjui ir kt. suinteresuotiems asmenims ir pasiūlo jiems ppateikti prašymus. Proceso dalyviai, gavę prokuroro pranešimą apie planuojamą skirti ekspertizę, turi teisę: 1) prašyti, kad ekspertui būtų pateikti jo sufor-muluoti klausimai; 2) prašyti, kad ekspertu būtų skiriamas nurodomas asmuo; 3) pateikti papildomą medžiagą ekspertizei. Prokuroras nurodo terminus, kurių BPK nneapibrėžia. Praėjus terminui (nesvarbu ar proceso dalyviai atsiliepia ar ne) prokuroras pareiškimus kreipiasi į ikt. tyrimo teisėją.Ikit. tyrimo teisėjas privalo nagrinėti prokuroro prašymą ir paskirti ekspertizę. Jei ikt. tyrimo teisėjas nusprendžia skirti ekspertizę, tai jis priima nutartį 209 str. 3d. ši nutartis perduodamas ekspertui – skyriams pasibaigia. BPK išsamiau reglamentuojama kai ekspertais skiriama asmenis, neįtrauktų į ekspertų sąrašus. BPK 84 str., 210 str. Reikia išsiaiškinti ar ekspertas sutinka daryti ekspertizę, tas ekspertas, kuris neįrašytas į ekspertų sąrašą, nes kuris įrašytas, tai jam pagal pareigas priklauso. Kai baigia darbą ekspertas aktą ekspertas siunčia prokurorui (ne ikt. tyrimo teisėjui).

Proceso veiksmų su nukentėjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, ypatumai. Tam tikrais atvejais liudytojų ir nukentėjusiųjų atžvilgiu dėl jiems kylančios grėsmės gali būti ttaikomos specialios procesinės taisyklės. BPK numato galimybę procesiniuose dokumentuose nerašyti liudytojo ar nukentėjusiojo vardo, pavardės ir jokių kitų anketinių duomenų, tokį asmenį įvardijant numeriu. Tai vadinamas anonimiškumo taikymu. Liudytojo ar nukentėjusiojo tapatybę nurodantys duomenys sudaro valstybės paslaptį. Anonimiškumas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai: gresia realus pavojus nukentėjusiojo, liudytojo ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui; nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai yra svarbūs baudžiamajai bylai; nukentėjusysis ar liudytojas dalyvauja procese dėl labai sunkaus ar sunkaus nnusikaltimo. Tačiau net ir esant visiems trims pagrindams anonimiškumas negali būti taikomas, jeigu egzistuoja bent viena iš BPK 200 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, t. y. kai liudytojas ar nukentėjusysis: 1)turi fizinių ar psichinių trūkumų dėl kurių negalėtų teisingai suvokti bylai reikšmės turinčių dalykų ir duoti apie juos teisingų parodymų; 2)buvo anksčiau teisti už melagingų parodymų davimą;3) dėl asmeninių arba savanaudiškų motyvų gali duoti melagingus parodymus prieš įtariamąjį.Dėl anonimiškumo taikymo nusprendžiama prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno motyvuotu nutarimu, kuris saugomas atskirai nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos.

3. Ikit. tyrimo užbaigimas. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kuriuos, ikiteisminio tyrimo pareigūno bei prokuroro manymu, tiriant informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką buvo būtina atlikti, turi būti priimamas sprendimas dėl tolimesnės proceso eigos. Tokį sprendimą turi priimti prokuroras.

3.1. Užbaigimo būdai.Galimi trys ikiteisminio tyrimo užbaigimo variantai: 1) bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui (Byla į teismą perduodama, kai prokuroras nusprendžia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų turi pakakti nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens kaltumui įrodyti. Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui taip pat galimas trimis būdais: surašant kaltinamąjį aktą, surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu,surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo pagreitinto proceso tvarka. 2)ikiteisminio tyrimo nutraukimas(Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu nepavyksta surinkti pakankamų įtariamojo kaltės įįrodymų arba atsiranda kliūčių, dėl kurių procesas yra negalimas, arba atsiranda pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės) 3) perėjimas į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą (Perėjimas į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą įvyksta, jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad asmuo, įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, yra nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas ir dėl to jo atžvilgiu negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis)

3.2. Ikit. tyrimo užbaigimas proceso nutraukimu. BPK 212 str.

1 atv. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas paaiškėjus, kad yra BPK 3 str. numatytų aplinkybių. Esant BPK 3 str. numatytoms aplinkybėms ikiteisminis tyrimas neturi būti pradedamas, tačiau tam tikrais atvejais dėl šių aplinkybių buvimo būtina ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes pradedant ikiteisminį tyrimą kartais objektyviai negali būti žinoma, kad procesas konkrečiu atveju negalės būti vykdomas. Taip gali atsitikti dėl dviejų priežasčių: 1) priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo gali būti nežinoma apie BPK 3 str. numatytos aplinkybės egzistavimą, pvz, gavus pranešimą dėl vagystės paprastai nežinomas galėjęs vagystę padaryti asmuo ir tik vėliau, proceso metu, gali būti nustatyta, jog veiką padarė nepilnametis, nesulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė; 2) pradedant ikiteisminį tyrimą neegzistavusi aplinkybė gali atsirasti vėliau, pvz, gali sueiti patraukimo BA senaties terminai.

2 atv. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas, kai nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nnusikalstamos veikos padarymo. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas šiuo pagrindu gali būti vertinamas kaip netinkamas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų darbas. Nesant abejonių, jog nusikalstama veika buvo įvykdyta, daroma išvada, kad neįmanoma surinkti pakankamai įtariamojo kaltę pagrįsti galinčių duomenų. Tam tikrais atvejais yra galima ir situacija, kad nusikalstamos veikos padarymu buvo įtariamas vienas asmuo, o vėliau paaiškėja, kad veiką galėjo padaryti kitas asmuo. Tokioje situacijoje ikiteisminio tyrimo nutraukimas vieno asmens atžvilgiu nereiškia ikiteisminio tyrimo nutraukimo iš esmės. Tačiau tuo atveju, kai nuo pat skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką padavimo momento ikiteisminis tyrimas buvo nukreiptas į konkretų asmenį ir nėra jokios tikimybės, jog tiriamą nusikalstamą veiką galėjo padaryti kitas asmuo, ikiteisminio tyrimo nutraukimas konkretaus įtariamojo atžvilgiu reiškia ikiteisminio tyrimo nutraukimą bendrai.

3 atv. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas kelių nusikalstamų veikų padarymo atveju. Dėl kelių nusikalstamų veikų padarymo vykstantis ikiteisminis tyrimas tam tikrų veikų atžvilgiu gali būti nutrauktas, dėl kitų veikų tęsiamas bendra tvarka. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dėl baudžiamųjų nusižengimų ar nesunkių nusikaltimų padarymo, o tęsiamas dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų.

4 atv. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Ikiteisminis tyrimas gali būti nutraukiamas, jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas. Ikiteisminis tyrimas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo

trukmėsnutraukiamas įtariamojo, jo atstovo ar gynėjo iniciatyva. Šie proceso dalyviai, suėjus šešių mėnesių terminui nuo pirmosios įtariamojo apklausos, turi teisę pateikti skundą ikiteisminio tyrimo procesui dėl iki teisminio tyrimo vilkinimo. Išnagrinėjęs skundą, ikiteisminio tyrimo teisėjas turi priimti vieną iš trijų galimų nutarčių: 1) skundą atmesti (ikiteisminis tyrimas ilgai trunka dėl didelės tyrimo apimties, būtinybės atlikti daug sudėtingų tyrimo veiksmų ar kitų svarbių priežasčių); 2) įpareigoti prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą per nustatytą terminą; 3) ikiteisminį tyrimą nutraukti. Pakartotinis skundas atmetus gali bbūti pateikiamas praėjus 3 mėn.

Ikit. tyrimo nutraukimo tvarka. Nutraukimo procedūros: 1) Ikiteisminis tyrimas dėl BPK 3 str. numatytų aplinkybių egzistavimo ar ikiteisminio tyrimo metu nepavykus surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, nutraukiamas prokurorui surašius nutarimą. Šio nutarimo niekas neturi tvirtinti. 2) Atleidžiant įtariamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK numatytais pagrindais bei kelių nusikalstamų veikų padarymo atveju ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinus prokuroro surašytą nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. 3) Ikiteisminis tyrimas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio ttyrimo trukmės nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas, patenkindamas skundą, priima nutartį nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras šiuo atveju jokio nutarimo nepriima.

Atnaujinimas (nutraukto ikit.tyrimo). Bet kuriuo iš pagrindų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, išskyrus nutraukimą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, gali būti atnaujintas.217 sstr. Ten, kur prokuroras galėjo be ikit. tyrimo teisėjo teikimo nutraukti, tai ir pats gali atnaujinti, o kur galėjo nutraukti su ikit. tyrimo teisėjo teikimu, tai tik su jo teikiu atnaujinti. Praktikoje ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujinamas, paaiškėjus, kad buvo klaidingai nustatytas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas ar paaiškėjus naujiems duomenims, pagrindžiantiems būtinybę tęsti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas atleidžiant asmenį nuo BA yra siejamas su tam tikromis sąlygomis. Jeigu buvęs įtariamuoju asmuo po ikiteisminio tyrimo nutraukimo nesilaiko tam tikrų sąlygų, gali būti sprendžiama dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.

Ikit. tyrimo užbaigimas kaltinamojo akto surašymu. BPK 218- 220 str. Generalinio prokuroro rekomendacijos “dėl ataskaitos pateikiamos baigus ikit.tyrimą”. Prokuroras turi surašyti kaltinamąjį aktą, nėra terminų BPK, tik pasakyta, kad kai prokuroras įsitikina, kad aatskleista nusikalstam veika. Prieš rašydamas kaltinamąjį akta turi pranešti gynėjui, atsakovui. Prokuroras yra ikit. tyrimo subjektas, kuris gali pats atlikti ikit. tyrimą arba pavesti ikit. tyrimo pareigūnui, bet šis turi ataskaitą pateikti prokurorui (pasakyta rekomendacijoje). Prokuroras gali raštu atleisti ikit.tyrimo pareigūną nuo ataskaitos. Rekomendacijoje numatyti 8 p, ką ataskaitoje turi parašyti taip pat yra ir BPK 218 str. Ataskaita skiriama tik prokurorui. Gali būti pateikta ir kompiuterinėje laikmenoje. BPK. 219 str. Nurodoma akto turinys. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo sstadijos, kuri baigiasi bylos perdavimu į teismą įprastine tvarka, dokumentas. Kaltinamasis aktas fiksuoja ikiteisminio tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamojo akto reikšmės du svarbiausi aspektai: 1) Surašius kaltinamąjį aktą įtariamasis tampa kaltinamuoju. Gavęs kaltinamąjį aktą kaltinamasis galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme, kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. 2) Kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Prokuroras perduoda su kalt. Aktu ir kitą surinktą medžiagą. BPK leidžia perduoti ne visą medžiagą teismui, kurią surenka ikit. tyrimo pareigūnas ar prokuroras. Prokuroras gali atrinkti. Termino prokurorui perduoti medžiagą nėra, tačiau kai įtariamasis suimtas perduoti kaltinamąjį aktą turi likus 10d. Iki suėmimo termino pabaigos. BPK papildomai prokurorą įpareigoja nepilnamečio byloje – nepilnamečio bylose turi būti perduodama daugiau dokumentų (BK 91 str. 2p). Teismui prokuroras turi pateikti atskirai nuo bylos medžiagos liudytojų ir ekspertų adresų sąrašus.