Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu (teorinė ir praktinė dalys)

Turinys

I. Įžanga 3

II.Teorinė dalis

1. Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu

1. Teisė paduoti skundus 5

2. Skundų objektai:

a)ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmai ir nutarimai 7

b)prokuroro proceso veiksmai ir nutarimai 8

c)ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmai ir nutartys 9

3. Skundų pateikimas 10

4. Skundų nagrinėjimas ir išsprendimas 15

II.Praktinė dalis

1. I situacijos sprendimas 17

2. II situacijos sprendimas 18

3. III situacijos sprendimas 19

4. IV situacijos sprendimas 20

5. V situacijos sprendimas 21

III.Išvados 22

IV.Literatūros sąrašas 23

Įžanga

Pagrindinę šio darbo dalį sudaro rašomasis darbas – “Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu”. Siekiant atskleisti šią temą, pirmiausia reikia išsiaiškinti paminėto baudžiamojo proceso teisės instituto vietą baudžiamajame procese.

Baudžiamasis procesas – pareigūnų veikla tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Procesas –– nuosekli veikla, susidedanti iš atskirų stadijų, kurias sudaro visuma procesinių veiksmų ir sprendimų. Kiekvienai stadijai yra keliami specialūs uždavinai, kuriuos sprendžiant siekiama stadijai nustatytų tikslų.

Ikiteisminį tyrimą galima pagrįstai vadinti pagrindine ir svarbiausia baudžiamojo proceso stadija. Jos metu yra nustatinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės, nusikalstamą veiką padarę asmenys, sudaromos sąlygos tinkamam bylos išnagrinėjimui teisme. Tolesnė proceso eiga priklausys nuo šioje stadijoje atliktų procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų.

Taigi įsitikinus ikiteisminio tyrimo stadijos svarba, galima daryti išvadą ir dėl šios stadijos subjektų vveiksmų bei sprendimų apskundimo reglamentavimo reikšmingumo. Tai tik vienas apskundimo ikiteisminio tyrimo stadijoje reikšmės ir aktualumo aspektas. Kitas aspektas – teisė skųstis kaip konstitucinė teisė. Šis aspektas plačiau aptariamas kitoje darbo dalyje – “Teisė paduoti skundus”.

Išsamiam temos atskleidimui pasitarnauja šio ddarbo pirmos dalies tam tikra struktūra. Pradžioje aptariama teisės paduoti skundus esmė ir asmenys, turintys šią teisę, tai yra baudžiamojo proceso dalyviai. Dėl ko skundžiamasi, tai yra kas sudaro tokių skundų objektą, yra atskleidžiama dalyje “Skundo objektas”. Objektas yra tarsi trijų rūšių, kadangi ikiteisminio tyrimo stadijoje veikia keletas subjektų, kurių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami.

Toliau teorinėje darbo dalyje dėstomi teisė skųsti įgyvendinimo, realizavimo klausimai. Tai yra kaip turi būti paduodami skundai, kokia turi būti jų forma ir kaip jie sprendžiami bei kokia tų sprendimų teisinė reikšmė.

Antroji darbo dalis yra praktinio pobūdžio. Joje yra sprendžiamos penkios situacijos pasirenkant vieną iš nurodytų sprendimų ir jį argumentuojant. Viso darbo tema yra ikiteisminis tyrimas, todėl ir sprendžiamos situacijos apima ikiteisminio tyrimo atskirus klausimus.

Rašant ddarbą buvo naudojami įvairūs šaltiniai, tiek norminė medžiaga, tiek mokymo priemonės, tiek atskiri straipsniai periodiniuose leidiniuose. Teismų praktikos analizės trūkumas gali būti paaiškinamas tuo, kad naujas BPK įsigaliojo prieš pusantrų metų. Tuo tarpu ankstesne teismų praktika remtis ne visada tikslinga, ypatingai analizuojant ikiteisminio tyrimo stadiją, kuri pakito iš esmės.

Kita priežastis nesirėmimo teismų praktika – pačios teismų praktikos esmė. Juk teismų praktika yra tam tikrų taisyklių, suformuotų teismams aiškinant teisę, sistema. Teisės aiškinimą teismas atlieka kiekvienoje byloje taikydamas konkrečias teisės normas. TTuo tarpu šio darbo tema – ikiteisminis tyrimas, kuriame teismo vaidmuo ir statusas yra kiek kitoks nei įprasta. Pats terminas “ikiteisminis tryimas” reiškia tam tikrą subjektų veiklą, kuri vyksta ne teisme. Teismas šioje stadijoje atlieka ne jurisdikcinę, o kitas funkcijas.

Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu

Teisė paduoti skundus

Teisė skųstis – asmens konstitucinė teisė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 33 straipsnio 2 dalimi piliečiams laiduojama teisė kritikuot valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą bei apskųsti jų sprendimus.

Baudžiamasis procesas – tai taip pat valstybės įstaigų ir pareigūnų veikla tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Vadinasi, asmens teisė apskųsti ikiteisminio tyrimo subjektų veiksmus ir sprendimus yra garantuojama Konstitucijos. Ši garantija yra būtina proceso teisėtumui, teisingumui, sąžiningumui ir kitiems proceso principams užtikrinti.

Be to, vienas iš baudžiamojo proceso tikslų yra ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves (BPK 1 str.). Tikslui įgyvendinti būtina sąlyga yra visų pirma pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms ir jų užtikrinimas.

Baudžiamasis procesas yra veikla, kurios metu visiems subjektams sudaromos sąlygos naudotis įstatymo numatytomis teisėmis. Subjektai baudžiamajo proceso stadijoje yra labai plati sąvoka, apimanti tiek valstybės institucijas ir pareigūnus, tiek ir asmenis, dalyvaujančius procese, tai yra proceso dalyvius ir kitus dalyvaujančius asmenis. Šiame darbe apskundimo subjektais yra būtent proceso dalyviai, o apskundimo objektai –– yra valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu.

Taigi teisė skųsti proceso veiksmus ar sprendimus ikiteisminio tyrimo stadijoje yra garanatuojama ir sudaromos sąlygos ja naudotis tik proceso dalyviams. Proceso dalyviai tai yra asmenys, turintys interesą procese ir siekiantys jame tam tikro rezultato. Tai įtariamasis, nukentėjusys, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, įtariamojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai bei gynėjas. Visiems išvardintiems proceso dayviams BPK įtvirtina teisę skųsti ikitesiminio tyrimo subjektų veiksmus.

Prieš tai galiojęs TSRS BPK tokią teisę taip pat numatė ir kitiems dalyvaujantiems asmenims, tai yra liudytojui, laiduotojui, kviestiniui, ekspertui, specialistui, vertėjui ir kitiems asmenims. 1 Toks reglamentavimas neturėjo pagrindo, nes visi išvardinti asmenys procese atlieka tik pagalbinę funkciją, jie nėra suinteresuoti jokia proceso baigtimi. Proceso veiksmai ar sprendimai dažniausiai neturi įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams.

Pačių proceso dalyvių statusas, jų teisių ir pareigų apimtis nėra vienoda viso proceso metu, tai yra ir ikiteisminio tyrimo stadijoje. Visų jų teises ir pareigas reglamentuoja atskiri BPK straipsniai – 21, 28, 48, 54, 56 ir kiti. Tarp išvardintų teisių visur yra teisė apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus.

Teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga yra išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. (BPK 45 str.). PPareigos esmę sudaro procesinių teisių proceso dalyviams išaiškinimas ir užtikrinimas galimybės jomis pasinaudoti.

Skundų objektai

Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmai ir nutarimai

Ikiteisminio tyrimo stadijoje veikia keletas subjektų, kurių statusas nėra vienodas. Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai (BPK 164 str. 1 d.). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai yra asmenys, dirbantys ikiteisminio tyrimo įstaigose, kurių sarašą pateikia BPK 165 straipsnis.

Ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovų pavedimu jie atlieka įvairius procesinius veiksmus įstatyme numatytų įgaliojimų ribose. Tai yra atlikti visus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali taikyti procesinės prievartos priemones – atvesdinimą, laikiną sulaikymą, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimą, asmens apžiūrą, įtariamojo fotografavimą, filmavimą, matavimą, rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimą.

Be procesinių prievarto priemonių taikymo ikiteisminio tyrimo pareigūnas dalyvauja ir įrodymų rinkimo procese. Tai yra apklausti įtariamąjį, liudytojus, atlikti objektų apžiūrą, kviesti specialistą bei atlikti kitus tyrimo veiksmus.

Taigi visi aptartieji procesiniai veiksmai gali būti objektu skundo, paduodamo proceso dalyvio ikiteisminio tyrimo stadijoje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalies komentare išdėstyta pozicija patvirtina tai, kad apskųsti galima bet kurį pareigūno atliktą veiksmą ar priimtą nutarimą.2

Svarbu pabrėžti, kad tyrimo veiksmai yra fiksuojami protokoluose (BPK 179 str.). Protokolą rašo ir jį pasirašo atlikęs tyrimo veiksmus asmuo, protokolą

rašęs asmuo ir kiti dalyvavę asmenys. Taigi protokolas yra kaip materialus pagrindas apskųsti procesinio veiksmo atlikimą ir teisėtumo kontrolei vykdyti. Tam tikrais atvejais, kaip pavyzdžiui procesinės prievartos priemonės atvesdinimo atveju, tokiu pagrindu yra ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas.

Prokuroro proceso veiksmai ir nutarimai

Konstitucijos 118 straipsnio normos nustato, kad ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį organizuoja prokuratūra. Prokuratūros funkcijas, prokurorų teises ir pareigas ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (toliau – Prokuratūros įstatymas) ir BPK.

Prokuroro įgaliojimai yra žymiai platesni ikiteisminio ttyrimo stadijoje. Be to, kad prokuroras tyrimui vadovauja ir jį organizuoja, jis taipogi atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą, koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus ir pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus (Prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d.).

Taigi skundžiamų procesinių veiksmų ir sprendimų ratas išsiplečia. Prokuroro nutarimu skiriamos kardomosios priemonės, išskyrus suėmimą ir namų areštą. Jo kompetencijoje taip pat skirti ir kitas procesinės prievartos priemones. Tik prokuroras priima sprendimus dėl tyrimo sujungimo ir iišskyrimo, dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo (BPK 170 str. 4 d.).

BPK 63 straipsnis, numatantis proceso dalyvio galimybę skųsti prokuroro veiksmus ir nutarimus, taip pat numato ir tai, kad ttam tikri veiksmai ar nutarimai yra skundžiami kita tvarka. Tokia norma labiau susijusi su apskundimo realizavimo tvarka nei su apskundimo objektu, nes tie atlikti veiksmai ar priimti nutarimai skundžiami, tačiau kitam subjektui. Skundai dėl prokuroro nutarimų dėl atsisakymo atlikti nukentėjusiojo ar įtariamojo prašomus veiksmus, dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, dėl gynėjo nušalinimo, dėl neleidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir kiti BPK numatyti atskiri nutarimai skundžiami ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ne kaip įprasta – aukštesniajam prokurorui.

Skirtingai nei skundžiant ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus, ne bet kuris prorkuroro veiksmas skundžiamas. BPK 178 straipsnio 5 dalyje yra numatytas atvejis, kuomet proceso dalyvis negali apskųsti prokuroro priimto sprendimo. Tai yra nukentėjusysis negali skųsti prokuroro nutarimo atsisakyti skirti įtariamajam jo prašomą kardomąją priemonę.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo pproceso veiksmai ir nutartys

Remiantis užsienio šalių patirtimi naujajame BPK atsirado dar vienas ikiteisminio tyrimo subjektas – ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pagrindinės ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijos yra sankcionavimas pačių griežčiausių prievartos priemonių ir įrodymų užtikrinimo teisminiam nagrinėjimui. Taigi ikiteisminio tyrimo teisėjas taip pat atlieka atskirus procesinius veiksmus – prisaikdina ir apklausia liudytojus, apklausia įtariamuosius (BPK 173 str.), o taip pat priima nutartis dėl procesinių prievartos priemonių taikymo.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas skiria ir sankcionuoja griežčiausių prievartos priemonių taikymą – suėmimą, namų areštą, kratą, ppoėmį, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei įrašų darymą, laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymną ir kitas. Jis sprendžia ekspertizės skyrimo (BPK 208 str.), prokuroro nušalinimo klausimus (BPK 60 str. 4 d.)

Be proceso dalyvių kai kuriuos ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimus gali apskųsti ir prokuroras. Tokią teisę prokurorui suteikia BPK 173 straipsnio 2 dalies normos. Ikiteisminio tyrimo teisėjas negali atlikti jokių procesinių veiksmų be prokuroro prašymo. Atsisakius tenkinti prašymą, surašoma motyvuota nutartis, kuri yra apskundimo objektas. Tai yra prokuroras gali skųsti nutartis dėl atsisakymo taikyti procesinės prievartos priemones ir kitas nutartis dėl atsisakymo tenkinti prokuroro prašymus.

Baigiant apskundimo ikiteisminio tyrimo metu objekto analizę, svarbu pažymėti, kad tik procesiniai veiksmai gali būti skundo objektu. “Dėl neprocesinių ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų (pavyzdžiui, dėl netinkamo elgesio) gali būti skundžiami tarnybinį (ne procesinį) ikitesiminio tyrimo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka”.4

Skundų pateikimas

Su skundų pateikimu yra susiję skundo formos, termino per kurį paduodamas skundas, subjektų, kuriems paduodamas skundas ir skundžiamo sprendimo tolesnio vykdymo klausimai.

Skųsti ikiteismininio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmus ar sprendimus galima viso ikiteisminio tyrimo metu (BPK 64 str. 1 d.). Tai bendro pobūdžio taisyklė, kurios atskiras išimtis numato atskiri BPK straipsniai, įtvirtinantys teisę sskųsti tam tikrus procesinius veiksmus ir konkrečią tų veiksmų apskundimo tvarką.

Prokuroro nutarimas neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui per septynias dienas (BPK 181 str. 1 d.). Proceso dalyviai, prašantys prokuroro atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, jo atsisakymą gali apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui per septynias dienas nuo nutarimo gavimo dienos (BPK 178 str. 3 d.). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį dėl suėmimo nepaskyrimo, suimtojo paleidimo į laisvę ar suėmimo termino nepratęsimo prokuroras turi teisę apskųsti ne vėliau kaip per tris dienas (BPK 131 str. 1 d.).

Kaip jau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo stadijoje veikia keletas subjektų. Tai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Tokioje ikiteisminio tyrimo stadijos subjektų sistemoje galima įžvelgti ir tam tikra hierarchiją. Kiekvienas iš jų turi tam tikras teises kontroliuoti kito – “žemesniojo”- subjekto veiklą. Tokia kontrolė labiausia pasireiškia per proceso dalyvių pateiktų skundų nagrinėjimą.

Tikrąją, įstatymo numatytą kontrolę atlieka prokuroras ikiteisminio tyrimo pareigūno atžvilgiu. Prokuroras taip pat gali duoti pareigūnui privalomus nurodymus atlikti tam tikrus proceso veiksmus. Prokuroras panaikina neteisėtus ar nepagrįstus ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimus (BPK 170 str. 2 d.). Tik prokurorui suteikiama išimtinė teisė nagrinėti proceso dalyvių skundus dėl pareigūnų veiksmų ir ssprendimo teisėtumo.

Skųsti ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų veiksmus galima ne bet kam, o tam prokurorui, kuris organizuoja, vadovauja tyrimui, kurio metu pareiškiamas skundas. 5 Kiekvieno ikiteisminio tyrimo eiga yra prokuroro žinioje, nes pareigūnai, pradėdami ikiteisminį tyrimą, apie tai praneša prokurui. Tik prokuroras sprendžia, kas turi atlikti tyrimą (BPK 171 str.).

Kitokia situacija yra prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo kontrolės santykiuose. Kaip jau buvo minėtas ikiteisminio tyrimo teisėjas yra nauja figūra Lietuvos baudžiamajame procese. Jo statuso klausimas įvairių valstybių baudžiamuosiuose procesuose nėra vienodas. Anglų – amerikiečių sistemos šalyse toks teisėjas tik užtikrina įrodymus, kurių nebus galima pateikti vėliau. Tai yra visas ikiteisminis tyrimas yra išimtai prokuratūros kompetencijoje. Tuo tarpu kontinentinės Europos sistemoje ikiteisminio tyrimo teisėjas yra reikšminga figūra ikiteisminiame tyrime. Jam suteikta įstatymo leidėjo teisė kontroliuoti prokuratūrą, atliekant proceso veiksmus.6

Lietuvoje situacija yra kiek kitokia lyginant tiek su anglų – amerikiečių sistemos šalimis, tiek su kontinentinės sistemos šalimis. Ikiteisminio tyrimo teisėjas yra labai svarbus subjektas siekiant garantuoti žmogaus teisių apsaugos standartus, tai yra skiriant pačias griežčiausias procesinės prievartos priemones. 7 Tuo tarpu prokuratūros veiklos kontrolę teisėjas kaip teisminės valdžios atstovas atlieka tik iš dalies. Tai nulemia ne tik ikiteisminio tyrimo monopolio suteikimas prokurorui, bet ir pačios prokuratūros kaip valstybinės institucijos sandara.

Tokius teiginius patvirtina

apskundimo bendra tvarka ikiteisiminio tyrimo metu. Tai yra skundai dėl tyrimą atliekančio prokuroro proceso veiksmų ar nutarimų yra paduodami aukštesniajam prokurorui (BPK 63 str. 1 d.). Aukštesniojo prokuroro sąvoka atskleidžiama Prokuratūros įstatyme.

Prokurorui vykdant proceso veiksmus, aukštesniu prokuroru yra atitinkamos grandies ir įstaigos prokuroras. Apylinkės prokuratūros prokuroro veiksmai gali būti skundžiami apylinkės vyriausiajam prokurorui ar jo pavaduotojui. Kitos grandies – apygardos prokuratūros prokurorui, o taip pat apylinkės vyriausiajam prokurorui aukštesnysis yra apygardos vyriausiasis prokuroras. Generalinės prokuratūros departamento vyriausiasis prokuroras yra aukštesnysis pprokuroras apygardos vyriausiajam prokurorui ir Generalinės prokuratūros prokurorui. Generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui pateikiami skundai dėl Generalinės prokuratūro departamento vyriausiojo prokuroro proceso veiksmų (Prokuratūros įstatymo 15 str. 2 d.).

Kaip jau buvo aptarta, ikiteisminio tyrimo teisėjas turi tam tikrus įgaliojimus prokuroro veiklos kontrolės atžvilgiu. Kontrolė pasireiškia būtent per skundų dėl prokuroro proceso veiksmų nagrinėjimą. Vadinasi, ne visi prokuroro veiksmai skundžiami aukštesniajam prokurorui, kai kurie iš jų skundžiami ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Nemažai tokių apvyzdžių jau buvo paminėta darbe, kai proceso dalyviai dėl tam ttikrų prokuroro veiksmų gali skųstis tik ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaip pavyzdį galima pateikti prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. BPK 168 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu toks nutarimas skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjas yra savotiška apeliacinė iinstancija skundams dėl prokuroro priimtų sprendimų nagrinėjant jam pateiktus skundus dėl ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų procesinių veiksmų ar sprendimų. Taigi proceso dalyviai gali skųsti prokuroro atsisakymą tenkinti skundą (BPK 62 str. 1 d.). Ir nors BPK nėra tiesiogiai nurodyta, tačiau prokuroro priimtas nutarimas, patenkinantis dalyvio skundą, taip pat gali būti skundo teisėjui objektu. Tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į priešingus baudžiamojo proceso dalyvių interesus ir tikslus.

Paskutinė grandis ikiteisminio tyrimo metu vykstančio apskundimo subjektų yra teismas. Teismai yra viena iš valstybinės valdžios rūšių. Teisminės valdžios nepriklausomumą nuo kitų valstybės institucijų ir pareigūnų pabrėžia ir įtvirtina Konstitucija. Nepriklausomumą užtikrina atskira teismų sistema, pateikiama Konstitucijos 111 straipsnyje.

Teismų nepriklausomumo principas galioja ir baudžiamajame procese, visų jo stadijų metu, tai yra ir ikiteisminio tyrimo mmetu. Ikiteisminio tyrimo teisėjas yra apylinkės teismo pirmininko paskirtas apylinkės teismo teisėjas, atliekantis proceso veiksmus bei priimantis procesinius sprendimus (BPK 19 str.). Tokie veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami apylinkės teismo pirmininkui.

Nors teismų sistemoje vyrauja instancinė apskundimo tvarka, tačiau galimybė apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmus to paties teismo pirmininkui yra labiau racionali išimtis iš bendros sistemos. Tai gali būti paaiškinama opreatyvumo principo įgyvendinimu ikiteisminio tyrimo stadijoje. Tokia tvarka paduotas skundas gali būti greičiau ir ekonomiškiau išnagrinėjamas tame pačiame tteisme. Efektyvesniu tampa ir proceso dalyvių teisės skųstis mechanizmo įgyvendinimas. Nors gali būti teigiama priešingai, suabejojus to paties teismo teisėjo nešališkumu priimant ir nagrinėjant tokius skundus. 8

Kai kuriais BPK numatytais atvejais, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys skundžiamos remiantis instancine teismų sistema. Tai jau minėti prokuroro skundai dėl suėmimo nepaskyrimo, suimtojo paleidimo į laisvę ar suėmimo termino nepratęsimo paduodami aukštesniajam teismui (BPK 131 str. 1 d.). Skundus dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo turi teisę paduoti suimtasis ar jo gynėjas taip pat aukštesniajam teismui (BPK 130 str. 1 d.). Aukštesniojo teismo sąvoką apibrėžia BPK 16 straipsnis. Jame teigiama, kad klausimus dėl apylinkės teismo, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, nutarčių sprendžia apygardos teismas.

Proceso dalyvio teisė pasirinkti, kokiam subjektui, tai yra ar tam, kurio veiksmai skundžiami, ar tam kuris įgaliotas priimti ir spręsti dėl skundžiamų veiksmų, paduoti skundą. Skundžiant ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus, galima kreiptis su skundu į tą patį pareigūną, kurio veiksmai ar sprendimas skundžiamas, arba į prokurorą, kuris vadovauja ikiteisminiam tyrimui. Analogiškai skundai pateikiami dėl prokuroro veiksmų ir nutarimų – prokurorui, kurio sprendimų teisėtumu suabejota, ar aukštesniajam prorkurorui, kuris įvertins skundžiamų veiksmų teisėtumą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo statusas nulemia tai, kad skundai turi būti paduodami apylinkės teismo pirmininkui.

Teisės tinkamam realizavimui labai ssvarbi jos realizavimo forma. Ikiteisminio tyrimo stadijos metu proceso dalyviai skųstis gali surašydami skundą arba išdėstydami savo skundus žodžiu (BPK 62 str. 2 str., 63 str. 2 d.).

Rašytiniam skundui nėra keliami jokie specialūs reikalavimai. Iš skundo pateikėjo nėra netgi reikalaujama motyvuoti skundą. Visgi toks skundas, kuriame nepateikti konkretūs faktai, pagrindžiantys nesutikimą su skundžiamu veiksmu, greičiausiai būtų atmestas.

Jeigu proceso dalyviai nusprendžia skųstis žodžiu, tai pateikiant tokį skundą yra surašomas protokolas. Tokį protokolą surašo asmuo, priimantis skundą, jį pasirašo pareiškėjas ir surašęs protokolą asmuo. Protokole nurodoma: protokolo surašymo data, pareiškėjo duomenys, pareigūnas, surašęs protokolą, išsamus ir tikslus skundo turinys.

Žodinė skundo pateikimo forma netaikoma skundžiant ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus ir nutartis. Teismų pagrindinė funkcija yra jurisdikcinė. Teisėjai vykdo teisingumą, nagrinėdami ir spręsdami bylas. Dėl to apylinkės teismo pirmininko įpareigojimas priimti dalyvių žodinius skundus būtų netikslingas ir nepriimtinas. Rašytiniai skundai paduodami taip pat ir tais atvejais, kai skundžiami prokuroro proceso veiksmai, dėl kurių skųstis reikia ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tokią tvarką lemia ir skundų objekto reikšmingumas.

Siekiant įgyvendinti proceso greitumo principą, labai svarbi norma, įtvirtinta BPK 62 straipsnio 4 dalyje ir 63 straipsnio 3 dalyje. Skundo padavimas ikiteisminio tyrimo metu tolimesnės proceso eigos nesustabdo. Tai yra automatiškai nėra stabdomas nutarimo, dėl kurio skundžiamasi, vykdymas. TTaip pat atliktas proceso veiksmas, kuris yra skundo objektas, automatiškai netampa negaliojančiu rezultatų prasme. Tai gali padaryti tik ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, pripažindami tai esant reikalinga.

Skundų nagrinėjimas ir išsprendimas

Skundų, paduodamų dėl ikiteismiminio tyrimo pareigūnų bei proceso veiksmų ir jų nutarimų, nagrinėjimo ir išsprendimo tvarka yra identiška. Tokius skundus nagrinėja ir sprendžia prokuroras. BPK 64 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas, per kurį prokuroras turi išnagrinėti pateiktą skundą. Tai yra per penkias dienas nuo skundo ir jam išnagrinėti reikalingos medžiagos gavimo.

Tais atvejais, kai skundus dėl ikiteismininio tyrimo pareigūno veiksmų, priima pats pareigūnas, kartu su skundu prokurorui jis turi pateikti ir paaiškinimus dėl skundo. “Juose turi būti pasisakyta dėl kiekvieno skunde nurodyto argumento, taip pat trumpai pakomentuota situacija (proceso veiksmo atlikimo ar sprendimo priėmimo aplinkybės), dėl kurios paduotas skundas.”9 Tokių paaiškinimų gali pareikalauti ir pats prokuroras, priėmęs skundą.

Kiek kitokios tvarkos nagrinėjant skundus dėl prokuroro proceso veiksmų bei ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmų ir nutarčių laikosi ikiteisminio tyrimo teisėjas ir apylinkės teismo pirmininkas. Tai yra skundai gali būti nagrinėjami specialiai tam surengtame posėdyje. Jame gali būti pakviesti dalyvauti prokuroras, įtariamojo gynėjas, skundą padavęs asmuo (BPK 64 str. 4 d.). Išvardintų asmenų neatvykimas į posėdį netrukdo ikiteisminio tyrimo teisėjui ar apylinkės teismo pirmininkui išspręsti

skundą ir priimti atitinkamą sprendimą. Rengti posėdį skundui nagrinėti yra teisėjo teisė, ne pareiga. Jis gali išnagrinėti skundą ir remdamasis vien tik gauta rašytine medžiaga.

Kiekvienas skundas, paduotas ikiteisminio tyrimo metu dėl jo subjektų veiksmų ar sprendimų, išsprendžiamas prokuroro nutarimu ar teisėjo nutartimi. Bet kuriuo atveju, tai yra ar tenkinant skundą, ar atmetant minėti nutarimas ir nutartis turi būti motyvuoti. Skundo patenkinimo atveju turi būti nurodomas konkretus pažeidimas ir jo pašalinimo tvarka bei pasekmės. Tokiu atveju nutarimas ar nutartis siunčiamas vykdyti iikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui ar prokurorui. Apie priimtą sprendimą būtinai turi būti informuojamas skundo pateikėjas. Vienas iš pranešimo būdų – nutarties nuorašo ar nutarimo įteikimas (BPK 64 str. 4 d.).

Išnagrinėjus skundus priimamų sprendimų teisinės pasėkmės nėra vienodos. Kaip jau buvo aptarta, pagal BPK 62 straipsnio 1 dalį prokuroro nutarimas amesti ar tenkinti skundą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ar nutarimų gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tokiais atvejais ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Ikiteisminio tyrimo teisėjas ppriima galutinę ir neskundžiamą nutartį ir išnagrinėjęs skundą dėl aukštesniojo prokuroro atsisakymo tenkinti skundą ar jo patenkinimo. Tačiau BPK numatytais atvejais, prokuroro proceco veiksmai ir nutarimai yra skundžiami ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjo priimta nutartis nėra galutinė ir gali būti skundžiama.

Apylinkės tteismo pirmininko nutartis, priimta dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmų ar nutarčių, visada yra galutinė ir neskundžiama.

I situacijos sprendimas

Sprendžiamoje situacijoje įtariamajam K. Masiuliui Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo motyvuota nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. K.Masiulis buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 219 straipsnio 1 dalyje. Paminėto straipsnio normos sankcijoje numatytas laivės atėmimas iki ketverių metų. Vadinasi, viena iš sąlygų skirti suėmimą buvo išpildyta (BPK 122 str. 8 d.).

Po mėnesio, toliau atliekant ikiteisminį tyrimą, įtariamojo veikoje buvo nustatyti požymiai sudėties, esančios to paties BK straipsnio 3 dalyje. Tokiu atveju įtariamojo veika sudaro tik baudžiamojo nusižengimo sudėtį, už kurį baudžiama viešaisiais darbais, bauda arba laisvės apribojimu. Taigi įįtariamajam paskirtas suėmimas nebeteko teisinio pagrindo ir turėjo būti nutrauktas.

Būtent tokį sprendimo variantą visų prima pagrindžia proporcingumo principo laikymasis taikant procesinės prievartos priemones. Jo taikymas pasireiškia tuo, kad bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga (BPK 11 str.).

Baudžiamjo proceso principai yra pamatinės nuostatos, kurių negalima pažeisti taikant BPK normas, o jas aiškinant negalima suprasti priešingai nei principas numato. Vadinasi, analizuojant prokuroro suėmimo skyrimo tvarką reglamentuojančias normas, tai daryti reikia atsižvelgiant į proporcingumo ppricipo esmę.

Suėmimas – pati griežčiausia kardomoji priemonė visų kardomojų priemonių sistemoje. Tai yra ji labiausiai suvaržo žmogaus teises ir laisves. Jos skyrimo tvarka, pagrindai ir sąlygos griežtai reglamentuoti BPK 122, 123 straipsniuose. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant vienam iš pagrindų, nurodytų BPK 122 straipsnio 1 dalyje ir būtinai esant dviem sąlygom (7,8 dalys).

Praėjus mėnesiui po suėmimo paskyrimo K.Masiuliui, išnyko suėmimui taikyti būtina sąlyga. Tokiu atveju prokuroras privalėjo nedelsdamas su pareiškimu kreiptis į suėmimą paskyrusį teismą ir prašyti pakeisti kardomąją priemonę (BPK 139 str.). Teisingas situacijos sprendimas – B išvada.

II situacijos sprendimas

Ikiteisminio tyrimo pareigūnai piliečio P.Pranaičio bute atliko kratą, siekdami surasti bute paslėptus nusikalstamu būdu įgytus daiktus. Kratos atlikimo teisinis pagrindas – ikiteisminio tyrimo teisėjo motyvuota nutartis dėl kratos atlikimo.

“Krata – procesinė prievartos priemonė, kurią darant priverstinai ištiriama, apieškoma patalpa, vietovė ar asmuo, siekiant surasti ir paimti nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu būdu įgytus daiktus bei vertybes, kitus nusikalstamai veikai tirti reikalingus daiktus, dokumentus ar objektus, taip pat siekiant surasti lavonus ar ieškomus asmenis”. 10

Taigi kratos kaip ir kitų procesinės prievartos priemonių pagrindinis požymis yra prievarta. Taikoma prievarta turi atitikti teisėtumo kriterijų. Tai yra ji turi būti numatyta įstatyme ir ją turi taikyti tik tam įgalioti asmenys savo įįgaliojimų ribose, neperžengdami prievarto taikymo ribų.

Kratos atlikimo tvarką reglamentuoja BPK 149 straipsnis. Jo normos detaliai įtvirtina pareigūnų, atliekančių kratą teises ir pareigas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį pareigūnas, darydamas kratą, turi teisę atidaryti užrakintas patalpas, jei atidaryti jas atsisakoma. Tik tokiu atveju pareigūnas turėtų vengti nereikalingo užraktų, durų, kitų daiktų gadinimo.

To paties straipsnio 3 dalyje numatyta pareigūno teisė uždrausti asmenims, esantiems vietoje, kur daroma krata, išeiti iš jos, susižinoti tarpusavyje su kitais asmenimis iki kratos pabaigos.

Aptariamoje situacijoje ikiteisminio tyrimo pareigūnai išlaužė P.Pranaičio buto duris, nes savininkas atsisakė juos įsileisti. Tai jie padarė teisėtai, neviršydami savo įgaliojimų. Uždrausdami P.Pranaičiui išeiti iš buto dvi valandas, taip pat naudotis telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis pareigūnai nepažeidė įstatymo normų ir neperžengė savo kompetencijos ribų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, krata aptariamu atveju buvo atlikta teisėtai (C išvada).

III situacijos sprendimas

Aptariamo ikiteisminio tyrimo metu B.Antanaičiui buvo paskirta kardomoji piemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pareigūnas, atlikęs ikiteisminį tyrimą, B.Antanaičio įtariamuoju neapklausė.

Kardomosios priemonės tarp jų ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti gali būti skiriamos tik įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, siekiant užtikrinti jų dalyvavimą proces (BPK 119 str.).

Įtariamojo ir kaltinamojo sąvokas apibrėžia bei pripažinimo pagrindus nustato BPK 21 ir 22 straipsniai. Įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis. Juo gali būti laikomas asmuo, ssulaikytas įtariant padaręs nusikalstamą veiką, asmuo apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas arba į apklausą šaukiamas asmuo (BPK 21 straipsnis).

Sprendžiamoje situacijoje nurodyta, jog B.Antanaitis nebuvo apklaustas įtariamuoju prieš skiriant jam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Pagal BPK 188 straipsnio 2 dalį įtariamasis visada apklausiamas prieš skiriant jam kardomąją priemonę. Ši norma gali būti aiškinama kaip imperatyvi. Tai yra įstatymas nenumato jokių tokios taisyklės išimčių.

Taigi pareigūnas, atliekantis ikiteisminį tyrimą, visada privalo apklausti įtariamąjį prieš skiriant jam bet kurią kardomąją priemonę. Teisingas situacijos sprendimas – C išvada. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas pasielgė neteisėtai, nes pažeidė 188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą.

IV situacijos sprendimas

Sprendžiamoje situacijoje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, gavę anoniminę informaciją, kad piliečio P.Ralaičio bute yra paslėpti nusikalstamu būdu įgyti daiktai, nusprendė minėto asmens bute atlikti kratą.

Procesinis pagrindas atlikti kratą – motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis arba tam tikrais neatidėliotinais atvejais tai gali būti ir ikiteisminio tyrimo pareigūno (prokuroro) nutarimas (BPK 145 str. 3 d.). Aptariamu atveju atliktos kratos procesinis teisinis pagrindas – ikiteisminio tyrimo teisėjo surašyta motyvuota nutartis dėl kratos darymo.

Kratai daryti turi būti ne tik teisininiai procesiniai pagrindai, bet ir faktiniai pagrindai. Faktiniai pagrindai – tai ikiteisminio tyrimo duomenys, kuriais remiantis galima pagrįstai manyti, jog kažkurioje

vietoje ar pas asmenį yra tyrimui reikšmingi daiktai, dokumentai ir kiti objektai. BPK 145 straipsnio 1 dalyje numtatyta, kad krata gali būti atliekama tik, kai yra pagrindas manyti, kad kur nors yra paslėptii nusikalstamo veikos įrankiai, nusikalstamu būdu gauti daiktai ar kiti daiktai, galintys turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti.

Ikiteisminio tyrimo duomenys tai ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkta informacija, jiems atliekant procesinius ar operatyvinius veiksmus. Ikiteisminio tyrimo duomenys turi atitikti realumo ir pagrįstumo kriterijus, tai yra gauta informacija būtinai turi būti patikrinta. <

Aptariamoje situacijoje pareigūnai gavo anoniminę informaciją ir ja rėmėsi kaip faktiniu kratos atlikimo pagrindu. Anoniminė informacija neatitinka ikiteisminio tyrimo duomenims keliamų realumo ir pagrįstumo kriterijų. Ji apskritai nelaikytina ikiteisminio tyrimo duomenimis. Vadinasi, pareigūnai negalėjo remtis tokia informacija. Savo ruožtu ir ikiteisminio tyrimo teisėjas negalėjo priimti nutarties dėl kratos atlikimo neesant tokį atlikimą pagrindžiančių duomenų.

Taigi situacijos teisingas sprendimas – B išvada – krata negali būti atliekama remiantis anonimine informacija.

V situacijos sprendimas

Įtariamajam K.Jonaičiui Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ppaskirta kardomoji priemonė – namų areštas.

Namų areštas – tai antra pagal griežtumą kardomoji priemonė. Jos esmę sudaro įpareigojimai, nustatyti įtariamajam. Tai yra nutartyje dėl arešto skyrimo nustatytu metu būti savo gyvenamojoje vietoje, nesilankyti viešosiose vietose ir nebendrauti su nurodytais aasmenimis (BPK 132 str.).

Namų areštą skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pagal BPK 132 straipsnio 3 dalį teisėjas, skirdamas namų areštą, nustato jo atlikimo sąlygas. Kartu įtariamasis įspėjamas, kad nesilaikant, pažeidinėjant nutartyje numatytas sąlygas, jam gali būti paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Sprendžiamoje situacijoje įtariamasis K.Jonaitis, kuriam buvo paskirtas namų areštas ir kuris buvo įspėtas dėl nustatytų namų arešto sąlygų pažeidinėjimo pasekmių, nesilaikė tų sąlygų. Be to, jis pradėjo grasinti liudytojams. Toks K.Jonaičio elgesys yra pakankamas pagrindas pakeisti jam namų areštą suėmimu.

BPK 119 straipsnyje nurodoma kardomųjų priemonių skyrimo paskirtis. Atskiros kardomosios priemonės skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo ar kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio vykdymą. Jeigu kardomoji priemonė neatlieka jai skirtų funkcijų, jos taikymas yra beprasmis iir nereikalingas.

Įtariamasis K.Jonaitis pradėjo grasinti liudytojams, o tai gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei ir sutrikdyti jo eigą. Tokia išvada darytina ir dėl K.Jonaičio veiksmų pažeidinėjant namų arešto sąlygas. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas turėjo jam pakeisti namų areštą suėmimu. Teisingas sprendimo variantas – C išvada.

Išvados

Naujasis BPK nuo prieš tai galiojusio skiriasi daugeliu institutų. Dalis baudžiamąjį procesą reglamentuojančių normų yra pakeistos iš esmės, kitos tik iš dalies, nemažai ir naujų, prieš tai galiojusiam baudžiamojo proceso kodeksui nebūdingų institutų.

Šiame darbe analizuojama iir nagrinėjama ikiteisminio tyrimo stadija buvo iš esmės modifikuota. Vietoj jos buvusių dviejų dalių dabar yra vientisa atskira proceso stadija. Pasikeitė ir ikiteisminio tyrimo pagrindinių subjektų – prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų statutas. Atsirado ir visiškai naujas subjektas, dalyvaujantis ir priimantis sprendimus – tai ikiteisminio tyrimo teisėjas. Atsisakyta formalaus veiksmo – baudžiamosios bylos iškėlimo. Ikiteisminio tyrimo pradžia – pranešimo apie nusikalstamą veiką įregistravimas.

Visų išvardintų pasikeitimų viena iš priežasčių ir juos lėmusių sąlygų – žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartų įtvirtinimas ir jų užtikrinimo garanto įgyvendinimas baudžiamajame procese. Tokią baudžiamojo proceso paskirtį numato jo pirmasis straipsnis. Toks siekis atsispindi visoje BPK struktūroje. Taip pat ir šio darbo teorinės dalies dėtytoje temoje bei praktinės dalies spręstose situacijose.

Literatūros sąrašas

1. Įstatymai ir kiti teisės aktai

1.1.Lietuvos Respublikos Konstitucija. – V., 1992.

1.2.Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. – V., 2002.

1.3.Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. – V., 2000.

1.4.Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas // VŽ, 2003, Nr. 42 – 1919.

2. Specialioji literatūra

2.1.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. 1 knyga. V., 2003.

2.2.Pradel J. Lyginamoji baudžiamoji teisė.- V., 2001.

2.3.Goda G., Kuconis P. Nauja ikiteisminio nusikaltimų tyrimo koncepcija // Justitia, 1997, Nr.4.

2.4. Kazlauskas M., Goda G. Naujojo baudžiamojo proceso kodekso projektas; kūrimo prielaidos, struktūra, naujovės // Teisės problemos, 1999, Nr.3.

2.5. Lietuvos TSR baudžiamojo proceso kodekso kkomentaras. – V., 1975.