Darbo sutarčiu rūšys
Turinys:
1. Įvadas 3
2. Darbo sutarčių rūšys 4
3. Neterminuota darbo sutartis 4
4. Terminuota darbo sutartis 4
5. Terminuota darbo sutartis ir jos ypatybės 6
6. Terminuotos sutarties termino nustatymas 8
7. Terminuotos darbo sutarties termino pasibaigimo pasekmės 9
8. Sezoninė darbo sutartis 11
9. Laikinoji darbo sutartis 12
10. Papildomo darbo ir antraeilių pareigų sutartis 13
11. Darbo sutartis su namudininkais 15
12. Patarnavimo sutartis 17
13. Kitų darbo sutarties rūšių ypatumai 17
14. Literatūra 18
Įvadas
Šiuolaikinė sutarčių teisė – ilgos istorinės raidos rezultatas,
klasikinės sutarčių teisės tobulinimo padarinys.
Teisę bei sutartį bandė paaiškinti jau Antikos filosofai. Jie sutartį
ir jos privalomumą aiškino kaip tam tikrą etikos kategoriją, kaip valios
fenomeną.
Klasikinės sutarčių teisės ištakomis pripažįstamos romėnų bei kanonų
teisės. Kanonų teisės įtaka sutarčių teisei formuotis nebuvo didelė, nes
pačią kanonų teisę veikė romėnų teisė. Romėnų teisė sutartį laikė vienu iš
prievolių atsiradimo pagrindų. Esminiu sutarties požymiu romėnų teisė laikė
šalių susitarimą. Tačiau tik tie susitarimai buvo pripažįstami sutartimis,
kuriuos buvo galima priversti įvykdyti ieškiniu.
Romėnų teisė pirmiausia buvo taikyta Romos imperijos teritorijoje.
Europoje XI – XII a. ji buvo iš naujo atrasta. XIII a. ši teisė įsitvirtino
pietų Europos šalyse, XV – XVI a. įsitvirtino visoje centrinėje Europoje ir
tapo bendrąja Europos teise. XVIII – XIX a. kodifikavus Prancūzijos,
Vokietijos ir kitų valstybių civilinę teisę, susiformavo klasikinė sutarčių
teisė.
Civilinių sutarčių teisė reglamentuoja civilinių teisinių santykių
sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą civilinėmis sutartimis. Civiliniame
kodekse pateiktos sutarčių teisės bendrosios normos taikomos visoms
sutartims. Iš visų civilinių sutarčių savo specifiškumu išsiskiria darbo
sutartys. Darbo sutartys nustato teisinius santykius atsirandančius tarp
darbuotojo ir darbdavio.
Darbo sutarčių rūšys
Darbo kodekse, atsižvelgiant į įvairių kategorijų darbuotojų darbo
specifiką, jų užimtumo formas, yra numatytos šios darbo sutarčių rūšys (DK
108 str.):
108 straipsnis. Darbo sutarčių rūšys
1. Darbo sutartys gali būti:
1) neterminuotos;
2) terminuotos, laikinosios, sezoninės;
3) dėl antraeilių pareigų; (Lietuvos Respublikos 2005 m. gegužės
12 d. įstatymo Nr. X-188 (nuo 2005 m. gegužės 28 d.) (Žin., 2005, Nr. 67-
2400) redakcija)
4) su namudininkais;
5) patarnavimo darbams;
6) kitos.
2. Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui
(neterminuota).
Neterminuota darbo sutartis.
Darbo sutartis dažniausiai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota).
Neterminuotoje darbo sutartyje nėra aptartas jos veikimo laikas, t.y. ji
sudaroma nuolatiniam darbui arba apskritai terminas nenustatomas.
Neterminuota darbo sutartis tęsiasi tol, kol panorės sutartį sudariusios
šalys.
Terminuota darbo sutartis.
Sudarydamos darbo sutartį, šalys gali nustatyti jos galiojimo terminą.
Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam
tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip 5 metams. (DK 109 str.)
109 straipsnis. Terminuota darbo sutartis
1. Terminuota darbo sutartis ggali būti sudaroma tam tikram laikui
arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams.
2. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas
yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba
kolektyvinės sutartys.
3. Lietuvos Respublikos
2004 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. IX-2293
(nuo 2004 m. liepos 1 d.)
(Žin., 2004, Nr. 103-3756)
redakcija
Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma
laikui, kuriam jie išrinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus
arba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria į darbą
renkamieji organai, išskyrus savivaldybių tarybas, terminuota darbo
sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai).
4. Lietuvos Respublikos
2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188
(nuo 2005 m. gegužės 28 d.)
(Žin., 2005, Nr. 67-2400)
redakcija
Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbančius pagal
terminuotą darbo sutartį, apie laisvas darbo vietas ir užtikrinti, kad jie
turėtų tokias pat galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti
asmenys.
Neleidžiama sudaryti terminuotosios darbo sutarties, jeigu darbas yra
nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai numato įstatymai arba
kolektyvinės sutartys. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki
tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo.
Jeigu sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas,
laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.(DK 110 str.)
110 straipsnis. Darbo sutarties termino nustatymas
1. Darbo sutarties terminas gali būti nnustatomas iki tam tikros
kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo
arba pasibaigimo.
2. Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai
nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.
Sudaryti terminuotą darbo sutartį reikia ir tada, kai įstatyme
numatyta, kad darbuotojas, ilgą laiką nedirbantis, išsaugo teisę į darbo
vietą: asmenys, pašaukti į privalomąją krašto tarnybą, moterys, turinčios
vaikų iki 3 m. Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis
sudaroma laikui, kuriam jie išrinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal
įstatymus arba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria į darbą
renkamieji organai, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų
galiojimo laikui (kadencijai). (DK 109 str.). Darbuotojo dirbančio pagal
terminuotą arbo sutartį, teisės ir pareigos iš esmės niekuo nesiskiria nuo
kitų darbuotojų.
Terminuota sutartis darbuotojui nenaudinga, nes jis gali nutraukti
tokią sutartį savo noru tik prieš 14 dienų įspėjęs darbdavį arba dėl
svarbių priežasčių, o darbdavys sutarties galiojimo metu gali ją nutraukti
bendrais motyvais ar šalių susitarimu, o jos galiojimo terminui pasibaigus
– atleisti darbuotoją be išankstinio įspėjimo ir nemokant išeitinės
išmokos. Darbdaviai neretai tuo piktnaudžiauja.
Terminuota darbo sutartis ir jos ypatybės.
Terminuota darbo sutartis gali buti sudaroma tam tikram laikui arba tam
tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams.
Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra
nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba
kolektyvinės sutartys. IIšimtis iš šio draudimo pagal DK 109 str. 2 d. gali
būti tik viena: kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys.
109 straipsnis. Terminuota darbo sutartis
2 d. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu
darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai
arba kolektyvinės sutartys.
Darbdavys su darbuotojų atstovais suderinęs, kolektyvinėje sutartyje
gali pasitvirtinti (nustatyti) darbų (pareigų) sąrašą, kuriuos dirbant
įmonėje bus sudaromos terminuotos darbo sutartys.
Įstatymai nenumato konkretaus sąrašo darbų, kurie yra nuolatinio
pobūdžio. Sąvoka „darbas nuolatinio pobūdžio“ yra konkreti vertinamoji
sąvoka, kuri kiekvienu atveju priklauso nuo darbo specifikos, jo ypatumų.
Pvz., įmonė, pradedama savo veiklą, kuri yra prekyba, turi nusistatyti
optimalų darbų (pareigybių) skaičių, kad normaliai galėtų vykdyti savo
veiklą. Tokiai įmonei bus reikalingas finansininkas, pardavėjai,
vadybininkai, vairuotojai. Išvardinti darbai šiuo atveju bus nuolatinio
pobūdžio. Priklausomai nuo veiklos rezultatų, gaunamo pelno gali didėti
įmonės veiklos apimtys, tuo atveju galimas padidėjimas nurodytų pareigybių
(darbų) darbuotojų skaičius. Galiojantys darbo įstatymai nedraudžia
papildomai priimti i darbą naujų darbuotojų. Pasikeitus prekybos apimtims,
dėl ekonominių ar technologinių priežasčių darbdavys dalį darbuotojų gali
atleisti iš darbo savo iniciatyva, esant svarbioms priežastims tik LR DK
kodekso 130 str. nustatyta tvarka.
130 straipsnis. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą
1. Lietuvos Respublikos
2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188
(nuo 2005 m. gegužės 28 d.)
(Žin., 2005, Nr. 67-2400)
redakcija
Darbdavys turi
teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai
įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129
straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau
kaip prieš keturis mėnesius.
2. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta:
1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis
motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas;
2) atleidimo iš darbo data;
3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.
3. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui
laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti
mažesnė negu ddešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per
įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir
darbdavio sutarta tvarka. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis
darbo užmokestis.
4. Kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo dėl ekonominių ar
technologinių priežasčių, taip pat dėl darbovietės struktūrinių
pertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties
nutraukimą, turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais (Kodekso 19
straipsnis), kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba
jos būtų sušvelnintos. Konsultacijų išvados įforminamos protokolu. Jį
pasirašo darbdavys bei darbuotojų kolektyvui atstovaujančio organo
atstovai.
5. Įstatymų nnustatyta tvarka mažindamas darbuotojų skaičių arba
nutraukdamas įmonės veiklą, darbdavys privalo raštu prieš du mėnesius
pranešti teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės
darbuotojų atstovams (Kodekso 19 straipsnis), kai per trisdešimt
kalendorinių dienų numatoma atleisti:
1) dešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki
devyniasdešimt ddevynių darbuotojų;
2) daugiau kaip dešimt procentų darbuotojų, jeigu įmonėje dirba
nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų;
3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba trys
šimtai ir daugiau darbuotojų.
6. Grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai, kai
atleidžiama grupė darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis ir
sezoninių darbų sutartis, nepažeidžiant sutartyse nurodyto termino. Grupės
darbuotojų atleidimo tvarką ir ypatumus nustato Vyriausybė.
7. Lietuvos Respublikos
2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188
(nuo 2005 m. gegužės 28 d.)
(Žin., 2005, Nr. 67-2400)
redakcija
Įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui
ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai
įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą
atleisti darbuotoją iš darbo.
8. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo
terminui, jo atleidimo iš darbo data pperkeliama iki to laiko, kada turėjo
pasibaigti įspėjimo terminas.
Nebus nuolatinis darbas, jei įmonei kažkokiems suvirinimo darbams
atlikti bus priimtas tų darbų atlikimui suvirintojas. Su juo bus sudaroma
terminuota darbo sutartis.
Terminuotos sutarties termino nustatymas.
Terminuotos darbo sutarties terminas gali buti nustatomas iki tam
tikros konkrečios kalendorinės datos, pvz., iki 2006 m. kovas 21 d. Jeigu
neina nustatyti konkrečios kalendorinės datos, tai terminas nustatomas iki
tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo, pvz.,
darbuotoja, dirbanti finansininke, pagimdė vaiką ir jai yra suteiktos vaiko
priežiūros atostogos, kol vaikui sueis trys metai. Vietoje jos, pagal
terminuota darbo sutartį, yra priimta kita darbuotoja, kurios darbo
sutartyje nustatytas terminas „priimta dirbti finansininke laike K. B.
darbuotojos vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui. K. B. turi teisę
anksčiau grįžti į darbą. Kada ji pareiks norą pradėti dirbti, laikinai
priimta darbuotoja bus atleista iš darbo, kaip sutarties terminui
pasibaigus.
Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai
nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. Praktikoje
tai nustatoma, kada atleistas iš darbo, darbuotojas dėl atleidimo teisėtumo
ir pagrįstumo kreipiasi į darbo ginčų nagrinėjimo organus. Šiuo atveju – į
teismą. Jeigu teismas nustatys, kad darbo sutartyje buvo nenurodytas
terminas arba netinkamai nustatytas, tokį atleidimą yra pagrindas
pripažinti neteisėtu.
Terminuotos darbo sutarties termino pasibaigimo pasekmės.
Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė ir nė viena iš sutarties
šalių. t. y. „darbdavys“ ir „darbuotojas“ nepareikalavo (nepareiškė noro ją
nutraukti), o faktiškai darbo santykiai tęsiasi ir „darbuotojas“ toliau
dirba po termino pasibaigimo, sutartis tampa neterminuota, t.y. pratęsta
neapibrėžtam laikui.
Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykiai
buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas terminas,
pvz. darbuotojas po atostogų negrįžta į darbą ir kt.
Jeigu darbo sutartis yra sudaryta terminuota, pasibaigus jos terminui
nepratęsiama arba nutraukiama, bet, nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos
nutraukimo dienos (datos) su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma
terminuota darbo sutartis tam darbui, tai darbuotojo reikalavimu tokia
sutartis pripažįstama neapibrėžtam llaikui (neterminuota), išskyrus LR DK
kodekso 109 str. 2 ir 3 d. nustatytus atvejus.
109 straipsnis. Terminuota darbo sutartis
2. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas
yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba
kolektyvinės sutartys.
3. Lietuvos Respublikos
2004 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. IX-2293
(nuo 2004 m. liepos 1 d.)
(Žin., 2004, Nr. 103-3756)
redakcija
Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma
laikui, kuriam jie išrinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus
arba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria į darbą
renkamieji organai, išskyrus savivaldybių tarybas, terminuota darbo
sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai).
Ginčus dėl sutarties pripažinimo neapibrėžtam laikui (neterminuota)
sprendžia darbo ginčus nagrinėjantys organai. Jeigu, sprendžiant ginčą, yra
nustatyta, kad sutartis tapo neterminuota, pertrauka darbe, kurią turėjo
darbuotojas dirbti, kadangi darbdavys galėjo darbuotojui neleisti dirbti,
įskaičiuojama į darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje.
Jeigu kolektyvinėje sutartyje bus numatyti konkretus darbai, kuriuos
dirbant bus sudaromos terminuotos darbo sutartys, tai tokiu atveju aukščiau
nurodyta nuostata „dėl terminuotos sutarties nutraukimo ir, nepraėjus
vienam mėnesio laikotarpiui, vėl bus su tuo pačiu asmeniu sudaroma tam
darbui terminuota sutartis“, šiuo atveju, pasibaigus antros sudarytos
sutarties terminui, jeigu terminui pasibaigus, jis neturės teisės
reikalauti, kad sutartis būtų pripažinta neterminuota.
Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje
pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam
tikrą papildomą darbą.(DK 114 str.) Papildomoms pareigoms arba darbui
atlikti yra sudaroma papildomo darbo sutartis.
Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje
darbovietėje, jeigu tai nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės
aktai.(DK 114 str.) Antraeilininkai sudaro dvi darbo sutartis; vieną –
pagrindinėje darbovietėje, kitą – kitoje darbovietėje. Vienas iš
pagrindinių reikalavimų eiti antraeiles pareigas yra, kad toks darbas
neturi būti dirbamas pagrindiniu darbo laiku ir kad nepažeistų pagrindinio
darbdavio interesų. Šitoks darbas šiuo metu paplitęs tarp pedagoginių,
medicinos darbuotojų.
Su tam tikrų kategorijų darbuotojais (asmenimis, auginančiais vaikus,
neįgaliuosius, pensininkais, slaugančiais ligonius) gali būti sudaryta
darbo sutartis su namudininkais. Tokioje sutartyje nustatoma, kad sulygtą
darbo funkciją darbuotojas atliks savo namuose. (DK 115 str.) Namudininkams
nustatomas vienetinis darbo užmokestis už faktiškai atliktus darbus ar
pagamintą produkciją. Jiems kaip ir kitiems darbuotojas suteikiamos
nustatytos trukmės kasmetinės atostogos ir taikomos kitos darbo įstatymų
nuostatos.
Patarnavimo sutartis – tai darbo sutartis , kuria darbuotojas
įsipareigoja teikti darbdaviui (paprastai fiziniam asmeniui) asmenines namų
ūkio paslaugas (auklės, virėjos, vairuotojo ir kt.) (DK 116 str.)
Darbo sutarčių su ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio subjektų
darbuotojais, specialiosios paskirties įmonių darbuotojais, kurių veikla
gali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimų, susijusių su itin sunkiomis
pasekmėmis žmonėms ir gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų kitais įstatymų
numatytais atvejais, ypatumus Darbo kodeksas, kitų įstatymų nustatyta
tvarka nustato kolektyvinės sutartys ir
tų rūšių darbo sutartis
reglamentuojantys norminiai teisės aktai. (DK 117 str.)
Sezoninė darbo sutartis.
Terminuotosios sutarties tipiška atmaina yra sezoninė darbo sutartis,
nors jos ir nėra tapačios. Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams
darbams, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam
tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip 8 mėnesiai, ir yra
įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. Pvz.: butų kūrikų darbai, miško
plukdymas, žemės ūkio darbai, kelių tiesimo darbai ir pan. (DK 112 str.)
112 straipsnis. Sezoninė darbo sutartis
1. Sezoninė darbo ssutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti.
Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami
ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip
aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir
yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.
2. Sezoninių darbų sąrašą, sezoninės darbo sutarties sudarymo,
pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo
apmokėjimo ypatybes remdamasi šiuo Kodeksu nustato Vyriausybė.
Sezoninio darbo sutartyje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti
nurodyta, kad darbuotojas priimtas dirbti sulygtą sezoninį darbą pagal
atitinkamą profesiją, specialybę, kvalifikaciją, ir nurodytas sutarties
terminas. Darbuotojams dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos
nesuteikiamos, o atleidžiant iš darbo už nepanaudotas atostogas mokama
piniginė kompensacija. Darbuotojams pratęsusiems darbo sutartį kitam
sezonui, kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu.
Sezoninių darbų sąrašą, sezoninės darbo sutarties sudarymo, pakeitimo
ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo
ypatybes, remdamasi DK , nustato LR Vyriausybė. Sezoniniai darbai
patvirtinti 1994 m. kovo 7 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 154 ir padaryti
pakeitimai 2005 m. vasario 14 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 168. (Valst.
Žin. 2005 m. vasario 16 d. Nr. 23).
Laikinoji darbo sutartis.
Laikinėją darbo sutartį apibrėžia LR DK 113 straipsnis.
113 straipsnis. Laikinoji darbo sutartis
1. Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne
ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui.
2. Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus (aplinkybes,
kurioms esant gali būti sudaroma laikinoji darbo sutartis), tokios
sutarties pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir
poilsio laiko ypatybes nustato Vyriausybė.
Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip
dviejų mėnesių laikui.
Laikinosios darbo sutarties sudarymo (aplinkybes, kurioms esant gali
būti sudaroma laikinoji darbo sutartis), tokios sutarties pakeitimo ir
pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatybes
nustato Vyriausybe. 2003 m. rugpjūčio 19 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr.
1043 numato, kad laikinoji darbo sutartis sudaroma skubiems,
trumpalaikiams, nenumatytiems darbams atlikti arba nesantiems darbuotojams
pavaduoti (dėl ligos, atostogų ir pan.), laikinoji darbo sutartis gali būti
sudaryta su studentais, moksleiviais.
Darbuotojams, dirbantiems pagal laikinąją darbo sutartį netaikomas
išbandymo laikotarpis. Laikinoji darbo sutartis gali būti keičiama LR DK
nustatyta tvarka ir sąlygomis. Darbuotojams, dirbantiems pagal laikinąsias
darbo sutartis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita.
Laikiniesiems darbuotojams atostogos nesuteikiamos, o nutraukiant darbo
sutartį išmokama piniginė kompensacija. Jeigu laikinosios darbo sutarties
terminas pasibaigia, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš
laikinosios darbo sutarties šalių nepareiškia noro nutraukti darbo sutartį,
laikoma, kad laikinoji darbo sutartis pratęsta neapibrėžtam terminui (t.y.
tampa neterminuota).
Laikinoji darbo sutartis gali būti nutraukta:
1. Nepasibaigus sutarties terminui, darbuotojo pareiškimu, apie tai
įspėjus darbdavį raštu prieš 5 darbo dienas;
2. Kai įmonėje darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaites dėl
gamybinių priežasčių, arba kai sumažinamas darbų mastas;
3. Kai laikinasis darbuotojas neatvyksta į darbą ilgiau kaip 7 dienas
dėl laikinojo nedarbingumo. Kai darbingumas prarandamas dėl nelaimingo
atsitikimo darbe arba profesines ligos, darbuotojo darbo vieta (pareigos)
paliekama, kol jis atgaus darbingumą arba jam bus nustatomas neįgalimas,
bet ne ilgiau, kaip iki laikinosios darbo sutarties terminio pabaigos.
Kai įmonėje buvo sustabdyti darbai daugiau kaip 2 savaites (dėl
gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbo mastas) tokiu atveju
atleidžiamam iš darbo darbuotojui išmokama vieno vidutinio mėnesinio darbo
užmokesčio dydžio išeitine išmoka.
Kai darbuotojas, dirbantis pagal laikinąją sutartį neatvyksta į darbą
ilgiau kaip 7 dienas dėl laikinojo nedarbingumo, tokiu atveju atleidžiant
darbuotoją yra išmokama išeitinė išmoka, apskaičiuota pagal vidutinį darbo
užmokestį už likusį laiką iki sutarties termino pabaigos, bet ne daugiau
kaip už 1 mėnesį.
Tais atvejais, kai darbingumas pprarandamas dėl nelaimingo atsitikimo
darbe arba profesinės ligos, darbuotojo darbo vieta (pareigos), paliekama,
kol jis atgaus darbingumą arba jam bus nustatomas neįgalumas, bet ne ilgiau
kaip iki laikinosios darbo sutarties termino pabaigos. Vėliau su tokiu
darbuotoju nutraukiama darbo sutartis ir jam išmokama vieno vidutinio
mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Nurodytais šiais dviem
atvejais, darbuotojas apie atleidimą iš darbo neįspėjamas.
Jeigu laikinoji darbo sutartis pasibaigus jos terminui nutraukiama, bet
nepraėjus 1 mėn. nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju
vėl sudaroma laikinoji darbo sutartis tam pačiam darbui, darbuotojo
reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui.
Papildomo darbo ir antraeilių pareigų sutartis.
Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje
pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam
tikrą papildomą darbą.(DK 114 str.)
114 straipsnis. Pavadinimas – Lietuvos Respublikos
2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188
(nuo 2005 m. gegužės 28 d.)
(Žin., 2005, Nr. 67-2400)
redakcija
Papildomas darbas ir antraeilės pareigos
1. Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad
jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs
tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą.
2. Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus
kitoje darbovietėje, jeigu to nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės
aktai. Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumus nustato
Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys.
Papildomoms pareigoms arba darbui atlikti yra sudaroma papildomo darbo
sutartis.
Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje
darbovietėje, jeigu tai nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės
aktai.(DK 114 str.) Antraeilininkai sudaro dvi darbo sutartis; vieną –
pagrindinėje darbovietėje, kitą – kitoje darbovietėje. Vienas iš
pagrindinių reikalavimų eiti antraeiles pareigas yra, kad toks darbas
neturi būti dirbamas pagrindiniu darbo laiku ir kad nepažeistų pagrindinio
darbdavio interesų. Šitoks darbas šiuo metu paplitęs tarp pedagoginių,
medicinos darbuotojų.
Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje
pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam
tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Pvz., darbuotoja dirba
vadybininke, su ja sudaryta darbo sutartis. Po kiek laiko jai pasiūlo po
darbo dirbti valytoja. Dėl valytojos darbo su ja bus sudaroma papildomo
darbo sutartis.
Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dar dirbti darbus kitoje
darbovietėje, jeigu to jam nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teises
aktai. Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumus nustato
Vyriausybe ir kolektyvinės sutartys. Pagal šią įstatymo nuostatą
darbuotojas gali dirbti keliose darbovietėse. Viena iš jų bus pagrindinė,
kita antraeilė.
Įstatymas, dirbant pagal kelias darbo sutartis, nustato darbo dienos
(pamainos) trukmę. Ji neturi viršyti, dirbant toje pačioje darbovietėje
pagal kelias darbo sutartis ar skirtingose darbovietes, 12 val. (DK 144
str. 5 d.).
144 straipsnis. Darbo laiko trukmė
5. Lietuvos Respublikos
2005 m. gegužės 12
d. įstatymo Nr. X-188
(nuo 2005 m. gegužės 28 d.)
(Žin., 2005, Nr. 67-2400)
redakcija
Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje
darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė
negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
Prieš sudarydamas darbo sutartį dėl antraeilių pareigų, darbuotojas
turi pateikti iš pagrindinės darbovietės pažymą apie darbo rėžimą, kurioje
turi būti nurodoma darbo dienos trukmė, darbo dienų skaičius per savaitę.
Tokia pažyma galioja vienerius metus.
Darbo sutartis su namudininkais.
Su tam tikrų kategorijų darbuotojais (asmenimis, auginančiais vaikus,
neįgaliuosius, pensininkais, slaugančiais ligonius) gali būti sudaryta
darbo sutartis su namudininkais. Tokioje sutartyje nustatoma, kad sulygtą
darbo funkciją darbuotojas atliks savo namuose. (DK 115 str.)
115 straipsnis. Darbo sutartis su namudininkais
Darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo
funkciją darbuotojas atliks namuose. Darbo sutarties su namudininkais
ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys.
Namudininkams nustatomas vienetinis darbo užmokestis už faktiškai
atliktus darbus ar pagamintą produkciją. Jiems kaip ir kitiems darbuotojas
suteikiamos nustatytos trukmės kasmetinės atostogos ir taikomos kitos darbo
įstatymų nuostatos.
Darbo sutartyje gali buti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo
funkciją darbuotojas atliks namuose. Darbo sutarties su namudininkais
ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys. 2003 m. rugpjūčio 19
d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1043 numato darbo sutarties sudarymo su
namudininkais ypatumus.
Namudiniu darbu vadinamas darbas, kuri atlieka asmuo, susitaręs su
darbdaviu, už ssulygtą darbo užmokestį namuose. Namudininkų naudojamos darbo
priemonės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų
nustatytus reikalavimus. Prieš sudarydamas darbo sutarti su namudininku,
darbdavys, susitaręs su juo turi teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti
profesinę riziką namudininko darbo vietoje. Namudininkams negali būti
pavesti dirbti darbai, kur naudojamos kenksmingos, biologinės, cheminės
medžiagos. Atlikdamas namudinį darbą, asmuo privalo rūpintis savo paties ir
kitų asmenų sveikata, imtis priemonių, kad šeimos nariai ir kiti asmenys
nenukentėtų dėl netinkamo jo elgesio ar klaidų darbe. Namudininko darbo
laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. Namudininkas darbo
laiką skirsto savo nuožiūra. Jis darbo laiką pats apskaito, jis žymimas
nustatytos formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Namudininkui taip pat
netaikomos įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės.
Namudininko darbo sutartyje gali būti numatyta, kad jis gaus
kompensaciją už:
• Susijusias su jo ddarbo išlaidas (elektros energijos ir vandens
sunaudojimo, ryšių paslaugų, mašinų ir įrenginių priežiūros ir remonto) ir
kitas.
• Laiką, sugaištą įrenginiams remontuoti, įrankiams keisti,
rūšiuoti, pakuoti ir išpakuoti ir kitoms panašioms operacijoms.
Patarnavimo sutartis.
Patarnavimo sutartis – tai darbo sutartis , kuria darbuotojas
įsipareigoja teikti darbdaviui (paprastai fiziniam asmeniui) asmenines namų
ūkio paslaugas (auklės, virėjos, vairuotojo ir kt.)
Šios rūšies darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybė. 2003 m.
rugpjūčio 19 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1043 numato patarnavimo
sutarties ypatumus, (DK 116 str.).
116 straipsnis. Patarnavimo sutartis
Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas
įsipareigoja teikti darbdaviui asmenines namų ūkio paslaugas. Šios rūšies
darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybė.
Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja
teikti asmenines namų ūkio paslaugas už sulygtą darbo užmokestį, darbdavys
– fizinis asmuo (kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja LR CK)
įsipareigoja darbuotojui mokėti darbo užmokestį, užtikrinti saugias ir
sveikas darbo sąlygas, vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus.
Asmenines namų ūkio paslaugos būtų: tai automobilio vairuotojų, kiemsargio
ir kitokių pagalbininkų, kaip skalbėjų, virėjų, name kambarinės, auklės,
tarnaitės, slaugės, sodininko it kt.
Patarnavimo sutartyje turi būti numatytas kasdieninio darbo pradžios ir
pabaigos laikas, darbo diena gali būti pertraukiama. Darbuotojams,
dirbantiems pagal patarnavimo sutartį gali būti taikoma suminė darbo laiko
apskaita. Darbuotojo dirbtas darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip negu
nustatytos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.
Patarnavimo sutartyje gali būti susitarta dėl kelionės išlaidų, spec.
drabužių įsigijimo ir maitinimo sąlygų. Sudarius patarnavimo sutartį
darbdavys neprivalo darbuotojui teikti darbo pažymėjimo.
Kitų darbo sutarties rūšių ypatumai.
Darbo sutarčių su ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio subjektų
darbuotojais, specialiosios paskirties įmonių darbuotojais, kurių veikla
gali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimų, susijusių su itin sunkiomis
pasekmėmis žmonėms ir gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų kitais įstatymų
numatytais atvejais, ypatumus Darbo kodeksas, kitų įstatymų nustatyta
tvarka nustato kolektyvinės sutartys ir tų rūšių darbo sutartis
reglamentuojantys norminiai teisės aktai. (DK 117 str.)
117 sstraipsnis. Kitų darbo sutarties rūšių ypatumai
Darbo sutarčių su ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio subjektų
darbuotojais, specialiosios paskirties įmonių darbuotojais, kurių veikla
gali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimų, susijusių su itin sunkiomis
pasekmėmis žmonėms ir gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų kitais įstatymų
nustatytais atvejais, ypatumus šio Kodekso, kitų įstatymų nustatyta tvarka
nustato kolektyvinės sutartys ir tų rūšių darbo sutartis reglamentuojantys
norminiai teisės aktai.
Literatūra:
1. Darbo teisė / P. Čiočys. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija,
2002.
2. www.infolex.lt – teisės portalas.
3. Darbo teisė / P. Benetis. Klaipėda: Klaipėdos verslo kolegija,
2005
4. Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas.
