Medvilnė

Turinys

1. Medvilnė

2. Medvilnės aliejus

3. Medvilnės apdirbimas

4. Pluoštas

5. Mdvilnės pelėdgalvis

Medvilnė

Medvilnė (dar kitaip vadinama vilnamedžiu) yra dedešvinių šeimos medžių, krūmų ir žolių gentis; tos genties augalo pluoštas ar pūkai. Žinomos kelios dešimtys savaime augančių medvilnes rušių (Afrikos, Amerikos, Australijos ir Azijos tropinėse ir subtropinėse zonose) ir kelios kulturinės (genties sistematika, kai kurių kultūrinių rūšių kilmė galutinai nesustatyta). Pluoštui daugiausiai auginamos keturios kulturiniu formų rūšys. Jos auginamos tarp 41 laipsnių šiaurės platumos ir 36 laipsnių pietų platumos ( vidutinė temperatūra vegetacijos laikotarpiu 25-30 laipsnių Celsijaus)

Ūkiniu požiūriu svarbiausios kultūrinės mmedvilnės rūšys yra šios: G. hirsutum (kilusi iš Meksikos ar Gvatemalos), G. arboreum (kilusi iš Afrikos ar Azijos), G. barbadense (kilusi iš P. Amerikos) G. herbaceum (kilusi iš Azijos). Labiausiai įvairiose šalyse (TSRS, JAV, meksikoje, Kinijoje, Indijoje, Argentinoje, Brazilijoje, Australijoje, Afrikos šalyse) paplitusios G. hirsutum veislės; jos duoda >70% pasaulinės m,edvilnės pluošto produkcijos, TSRS ~90% bendro medvilnės žaliavinio pluošto derliaus. Antrąją vietą užima G. arboreum, daugiausia auginama Indijoje, Pakistane, Kinijoje, trečąją (~10%) – G. barbadense; pastarajai rūrei priklauso egiptinės medvilnės vveislės, tarybinės plonapluoštės ir Sy Ailendo tipo medvilnės veislės, duodančios ilgiausią, ploniausią ir tvirčiausią pluoštą ( Šių veisliu medvilnė daugiaucia auginama TSRS, Egipte, JAV, Sudane, Brazilijoje, Peru). G. herbaceum auginamos Kinijoje, Indijoje, Irane, kaikuriose Afrikos šalyse.

Medvilnės šaknų sistema stipri. Pagrindinė ššaknis įsiskverbia į dirvą 70-150 cm ir giliau. Stiebai 70-200 cm aukščio, kaikurių rušių 6m. Lapai žali, kartais šviesiai arba tamsiai žali, 3-4 sklaičių. Žiedai dvilyčiai, dideli, balti, geltoni, rausvi. Vaisiai – dėdžutės 3-5 lizdų; kiekviename jų lizde būna 7-9 sėklos, apaugusios ilgais ir trumpais plaukeliais. Sėklos kiaušiniškos arba kriaušiškos ,1000 sėklų masė yra 80-160 g,turi riebalų (22-29%, sėklaskiltė 51-52%), taip pat baltymų, angliavandenių. Medvilnė dažniausiai auginama kaip vienmetė kultūra. Mėgsta derlingas ir drėgnas dirvas, kai trūksta dregmės dirva yra drekinama. Geriausias priešsėlis – ankštiniai.

Pasaulinėje tekstilės pluošto gamuboje medvilnės pluoųštas sudaro >50%, iš 100 kg žaliavinio pluošto gaunama 30-40 kg pluošto: iš1 kg pluošto pagaminama arba 5m drobės, arba 10-12 m perkelio, arba 20m batisto. Iš 100 kg sėklos ggaunama 19 kg aliejaus ir 47-49 kg išspaudų gyvuliams. Sėklų luobelė perdirbama į kartona, izoliacines mediagas. Iš stiebų gaminamos statybinės medžiagos, spiritas, acto rūgštis, lakai, popierius. Medvilnė – medingas augalas, is drėkinamos medvilnės1 ha bitės surenka iki 300 kg medaus. Pasaulyje medvilnės auginama ~33 mln. ha (1974), daugiausia Indijoje (7,6mln. ha), JAV (5,1mln. ha), Kinijoje (~5) ir TSRS (2,9). Pavojingiausi kankėjai: medvilninis pelėdgalvis, medvilninė kandis, medvilninis amaras, tripsai; ligos – šaknų puvilys, vytulys, lipaplūdis. Su kenkėjais ir ligomis kovojama agrotechnikos iir cheminemis priemonėmis. Medvilnė pradėta auginti maždaug prieš 5000 metų (Indijoje, Kinijoje).

Medvilnės aliejus

Medvilnės aliejus yra pusiau džiūstantis aliejus, gaunamas iš medvilnės sėklų. Spalva nuo rusvai raudonos iki rusvai juodos, rafinuoto – geltona. Stingimo temperatūra nuo-1 iki -6 laipsniu Celsijaus, tankis 920kg/m3. medvilnės aliejaus sudėtyje yra linolineės (42-44%), oleino (31-35%), palmitino (20-22%), stearino(2%) rugščių. Vartojamas maisto pramonėje, pokosto gamyboje.

Medvilnės apdirbimas

Medvilnės žaliavos rūšiavimas, džiovinimas, valymas ir pluošto bei pūko atskyrimas nuo sėklų. Pagal pluošto spalva, branduma, tanky ir puruma medvilnės žaliava rūšiuojama į keturias rūšis. Džiovyklose karštu oru džiovinama 7% dregnumo. Mineralinės ir organinės priemaišos iš medvilnės žaliavos išvalomos sraigtiniais, pjūkliniais arba nuožulniniais valytuvais. Vidutinės medvilnės pluoštas ir pūkas atskiriamas nuo sėklų pjūkliniais, o plonapluoštės – velininiais pluošto skirtuvais. Medvilnės pluošto gaunama 30-40% medvilnės žaliavos masės. Užterštas pluoštas ir pūkas valomi pneumatinais valytuvais. Iš medvilnės pluošto verpiami įvairios paskirties verpalai.

Pluoštas

Pluoštas: 1 (tekstilėje). Lankstūs ir stiprūs plaukeliai, kurių ilgis daug didesnis už storį. Plaukelių išilgai negalima labiau suskaidyti, nepažeidžiant jų vientisumo. Susiklijavusių arba kristalizacijos susiatų plaukelių lengvai išskaidomos grupės yra kompleksinis, arba techninis pluoštas. Pagal kilmę pluoštas būna natūralus ir cheminis. Daugiausia natūraliųjų pluoštų yra augalinės kilmės tai yra iš celiuliozes. Medvilninis pluoštas išauga ant medvilnės augalo sėklų ir vėliau nuo jų atskiriamas.

Medvilninis ppelėdgalvis

Pelėdgalvių šeimos drugys. Paplites Š. ir P. pusrutulių medvilę auginančiuosešalyse (TSRS – vidurio Azijoje ir užkaukazėje). Priekiniai sparnai gelsvi, užpakaliniai balsvi, išskiesti 3-4 cm ilgio. Vikšrai iki 5 cm ilgio, žalsvi, rusvi ir kitų spalvų. Medvilninis pelėdgalvis labai kenkia medvilnei, kukurūzams, pomidorams, tabakui, žirniams, sojoms. Naikinami agrotechninėmis ir cheminėmis priemonėmis.

Turinys

6. Medvilnė

7. Medvilnės aliejus

8. Medvilnės apdirbimas

9. Pluoštas

10. Mdvilnės pelėdgalvis

Naudota literatūra: lietuviškoji tarybinė enciklopedija.