Baudžiamojo proceso laboratorinis darbas

Turinys

Teisės į gynybą principas bei jo įtvirtinimas tarpautiniuose

bei Lietuvos Respublikos teisės norminiuose aktuose . . . . . . . . . . . . . . . 3

Teisės į gynybą principo realizavimo garantijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6

Teisės į gynybą neužtikrinimo procesiniai padariniai . . . . . . . . . . . . . . . 16

Praktinė užduotis . . .. .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19

Literatūros sąrašas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . .. . . . 22

Teisės į gynybą principas bei jo įtvirtinimas tarpautiniuose bei Lietuvos Respublikos teisės norminiuose aktuose

Gynyba – tai subjektyvi asmens teisė gintis nuo įtarimo, kad jis yra padaręs nusikaltimą, ar nuo pareikšto kaltinimo. Ši teisė gali pasireikšti:

– visiškai aar iš dalies neigiant kaltinimą;

– ginčijant atskirus kaltinimo punktus;

– pateikiant įrodymus, švelninančius atsakomybę;

– siekiant išvengti neteisėto ar per daug griežto nuosprendžio ir pan.

Teisės teorijoje detalizuojama, kad teisė į gynybą turi būti garantuota ne tik įtariamajam, kaltinamajam, teisiamajam, bet ir nusikaltimo aukai, baudžiamajame procese pareiškusiai civilinį ieškinį. Kaip savo knygoje “Lyginamoji baudžiamoji teisė” teigia Jean Pradel: “Šios teisės, priklausančios ir nusikaltimo aukai, ir persekiojamam asmeniui visada buvo laikomos svarbiomis.”

Šios teisės svarbą patvirtina ir tai, kaip plačiai ji atskleidžiama ir su atitinkama garantijų sistema įtvirtinama pamatiniuose žmogaus teisių ir laisvių gynybai skirtuose tarptautiniuose dokumentuose. Visuotinės žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos deklaracijos 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kurio baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, turi būti sudarytos visos būtinos gynybos garantijos.

Tarptautiniame pilietinių ir ppolitinių teisių pakte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę visiškos lygybės sąlygomis į tokias garantijas: turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai ir susisiekti su savo pasirinktu gynėju; stoti prieš teismą ir gintis pats arba per savo pasirinktą gynėją, o jei jis neturi gynėjo, jam turi būti išaiškinta tokia jo teisė; visuomet, kai teisingumo interesai toreikalauja, turėti paskirtą jam gynėją nemokamai, jei jis neturi pakankamai lėšu tam gynėjui atsilyginti; apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti teisę, kad ttie liudytojai būtų apklausti, taip pat, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams (14 str. 3 d. b,d,e punktai).

Analogiško turinio ir paskirties nuostatos išdėstytos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b,c,d punktuose.

Gynybos baudžiamajame procese užtikrinimo svarbą ne kartą yra pabrėžęs ir Europos žmogaus teisių teismas. Byloje Poitrimolo prieš Prancūziją buvo nurodyta, kad kaltinamojo teisė būti veiksmingai ginamam nėra absoliuti, tačiau ji yra viena iš esminių teisingo proceso elementų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau tekste – Konstitucijos) 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybą nuo pat baudžiamosios bylos proceso pradžios: “Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo ar pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.”

Garantuojant konstitucinę teisę į gynybą baudžiamajame procese, Lietuvos teisės sistemoje, atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius standartus, yra įtvirtintas gynybos institutas, kurį reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliaus tekste – Baudžiamojo proceso kodeksas, BPK) penktas skirsnis “Proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos”, bei atskiri įstatymai. Naujajame Lietuvos Republikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau tekste Naujasis baudžiamojo proceso kodeksas) gynybos institutas įtvirtintas III skyriaus antrame skirsnyje “Gynyba” .

Teisė į gynybą per visą bylos procesą ggali būti įgyvendinama pačiam ginantis, tačiau galima pasinaudoti ir kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba. Baudžiamojo proceso kodekso 54 straipsnis reglamentuoja, kad gynėjais leidžiama būti tik advokatams. Tuo tarpu Naujasis baudžiamojo proceso kodeksas reglamentuoja plačiau: “Advokato pavedimu gynėju gali būti advokato padėjėjas, jeigu tam neprieštarauja ginamasis. Advokato padėjėjas negali būti gynėju nagrinėjant teisme bylą dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo”

Asmuo gali turėti kelis gynėjus (BPK 53 str.). Todėl valstybė konstituciniu lygiu įpareigota užtikrinti teisę į gynybą, visų pirma privalo rūpintis, kad šalyje būtų institucija, galinti teikti žmonėms kvalifikuotą teisinę pagalbą ir baudžiamosiose bylose. Tokia institucija yra advokatūra. Kaip reglamentuoja Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 2 straipsnis – “Advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis”

Taigi, advokatūra yra atskirta nuo valstybės ir veikia savivaldos pagrindais. Tai leidžia savo profesines funkcijas vykdyti nepriklausomai. Be to, valstybė atsakinga ir už tai, kad ši teisinė paslauga būtų prieinama visiems, kuriems ji reikalinga. Ne mažiau svarbu ir tai, kad gynėjo paslaugomis asmenys galėtų pasinaudoti nepriklausomai nuo savo finansinių galimybių. Todėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso561 straispnis nustato: “Kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ir teismas, kurių žinioje yra byla, taip pat advokatų susivienijimo vadovas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę visiškai arba iš dalies atleisti įtariamąjį, kaltinamąjį aar teisiamąjį nuo teisinės pagalbos apmokėjimo.

Kai įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį nuo teisinės pagalbos apmokėjimo atleidžia kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas arba teismas, advokato darbo apmokėjimo išlaidas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina valstybė”

Advokato išlaidas valstybė apmoka ir tais atvejais, kai gynėjui dalyvauti bylos procese pagal įstatymą yra būtina, tačiau gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis arba jiems pavedus arba sutikus, kiti asmenys. Tada gynėją privalo paskirti kvotėjas, tardytojas, teisėjas ar teismas.

Teisės į gynybą principo realizavimo garantijos

Įgyvendindamas konstitucines teisės į gynybą nuostatas bei vadovaudamasis tesingumo principais Baudžiamojo proceso kodekso 56 straipsnis numato būtinąjį gynėjo dalyvavimą: “Gynėjo dalyvavimas atliekant kvotą, parengtinį tardymą ir teisminį nagrinėjimą yra būtinas:

1) bylose, kuriose įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;

2) bylose dėl nusikaltimų, kuriuos yra padarę neregiai, kurtieji, nebyliai ir kiti asmenys, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalintys patys pasinaudoti teise į gynybą;

3) kai įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamsis nemoka kalbos, kuria vyksta procesas;

4) bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos

5) kai yra prieštaravimų tarp įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų gynybos interesų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;

6) bylose, kuriose dalyvauja valstybinis kaltintojas;

7) kitais atvejais, kai tai reikalinga teisingumo interesais.”

Pirmi penki šio straipsnio punktai reglamentuoja gynėjo būtinajį dalyvavimą ikiteisminiame tyrime, o šeštasis – teisme.

Gynėjo dalyvavimas garantuojamas nuo

to momento, kai paaiškėja aukščiau minėtos aplinkybės.

Kadangi baudžiamasis įstatymas nenustatė baigtinio sąrašo atvejų, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tai teisingumo interesas užtikrinamas atsižvelgiant į:

– įtariamajam, kaltinamajam, teisiamajam inkriminuojamo nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei už inkriminuojamo nusikaltimo padarymą numatytoas bausmės pobūdį ir dydį. Pavyzdžiui, jei už inkriminuojamo nusikaltimo padarymą kaltinamajam gresia griežta bausmė, pripažinimas itin pavojingu recidyvistu, viso turto konfiskavimas ar priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas, jei šių atvejų neapima BPK 56 straipsnio pirmos dalies antras punktas;

– faktinį ar/ir teisinį bylos ssudėtingumą. Šio kriterijaus atžvilgiu gynėjo dalyvavimas būtinas, jei kaltinimas iš esmės grindžiamas įslaptintų liudytojų parodymais ar faktiniai duomenimis, gautais teismo ekspertizių ar kita forma panaudotų specialių žinių pagalba.

– baudžiamosios bylos tyrimo etapą bei kaltinamojo (įtariamojo, teisiamojo) faktinę padėtį jame. Gynėjo dalyvavimas besąlygiškai turi būti užtikrinamas tuomet, jei įtariamasis yra sulaikytas ar jam kardomąja priemone skirtas suėmimas.

– įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo asmenybę ir su tuo susijusias jo galimybes efektyviai gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Būtinasis gynėjo dalyvavimas užtikrinamas baudžiamojo persekiojimo ir teisingumo institucijoms perėmus bbylą savo žinion ir kiekvieną kartą atliekant veiksmus, turinčius reikšmės baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens procesiniam statusui ir gynybos galimybėms (pvz. jį sulaikant, pareiškiant jam kaltinimą, apklausiant, atiduodant teismui ir pan.). Bylos tyrimo ar nagrinėjimo metu nustatę bent vieną požymį, kuris ssuponuoja būtiną gynėjo dalyvavimą, bei atsižvelgdami į teisingumo interesus baudžiamojamo persekiojimo ir teisingumo institucijų pareigūnai privalo nedelsiant patikrinti, ar procese dalyvauja įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo gynėjas.

Naujajame baudžiamojo proceso kodekse šalia aukščiau minėtų būtinų gynėjo dalyvavimo atvejų prisideda dar keli nauji. Tai reglamentuota 51straipsnyje: “Gynėjo dalyvavimas būtinas: (.)

6) nagrinėjant byją kaltinamajam nedalyvaujant

7) tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamaisi yra suimtas;

8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui.”

Sukonkretindamas konstitucinės teisės į gynybą nuostatas ir nustatydamas jų įgyvendinimo garantijas, Baudžiamojo proceso kodeksas ne tik leidžia įtariamajam, kaltinamajam pačiam arba su advokato pagalba gintis nuo pirmųjų procesinių veiksmų, bet ir nustato gynėjo kvietimo, paskyrimo ar pakeitimo tvarką. (BPK 53, 54, 55 str.). Tai svarbios realijos, efektyvios gynybos garantijos. Pirmieji pprocesiniai veiksmai – sulaikymas, apklausa gali turėti esminę įtaką kaltinimo, tyrimo krypčiai, todėl atitinkamai ir gynybos pobūdžiui. To garantija – advokato dalyvavimas atliekant šiuos veiksmus.

Įtariamasis, kaltinamasis, teisiamasis turi teisę savo nuožiūra gynėju pasirinkti bet kurį advokatą iš praktikuojančių advokatų sąrašo, kuriuo visiškai pasitiki ir kuriam paveda atstovauti savo gynybos interesus. Jeigu kaltinamasis yra ribotai veiksnus, neveiksnus, nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, ar dėl fizinių ar psichinių trūkumų pats negali teisingai suvokti ir pasinaudoti teise į gynybą, tai teisę kviesti gynėją, kuriuo vvisiškai pasitiki įgyvendina įstatyminiai įtariamojo,kaltinamojo, teisiamojo atstovai – tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai, atstovai įstaigų ir organizacijų, kurių rūpyboje yra įtariamasis, kaltinamasis, teisiamasis. Kiti asmenys – vaikai, sutuoktinis, giminaičiai, draugai – gali įtariamajam, kaltinamajam, teisiamajam pakvisti gynėją tik turėdami pavedimą ar sutikimą. Įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo pavedimas pakviesti gynėją (nebūtinai konkretų advokatą) ar jo sutikimas, kad procese dalyvautų konkretus advokatas gali būti išreiškiamas tiek raštu tiek žodžiu.

Nuo teisės turėti advokatą atsiradimo momento teisingumo institucijų pareigūnai išaiškina šią teisę įtariamajam, kaltinamajam, teisiamajam bei sudaro realias faktines galimybes susitikti su įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo nurodytais asmenimis, kad apsvarstyti konkretaus advokato kvietimo klausimą. Jei įtariamasis, kaltinamasis, teisiamasis yra suimtas ir prašo bylą tiriančio pareigūno apie jo norą turėti gynėją informuoti šeimos narius ar artimus giminaičius, pareigūnas turi nedelsiant perduoti šią informaciją įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo nurodytiems asmenims. Jeigu tokių asmenų nėra, nepavyksta jų rasti, tai bylą tiriantis pareigūnas pats iškviečia įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo pasirinktą ar kitą gynėją.

Įtariamojo sulaikymo protokolą ar nutarimą skirti kardomąją priemonę surašęs pareigūnas privalo nedelsiant (kitais atvejais – betarpiškai prieš apklausiant asmenį įtariamuoju) raštu pranešti ir išaiškinti įtariamajam ir įstatyminiam jo atstovui teisę kviesti dalyvauti procese gynėją. Įtariamajam taip pat turi būti išaiškinta, jog jis turi teisę matytis ir konsultuotis su gynėju dar iki ppirmos apklausos momento ( t.y. iki apklausiant jį įtariamuoju). Procesine prasme labai svarbu yra tai, kad išaiškinus šias teises surašomas protokolas, kuriame pažymimas arba įtariamojo prašymas turėti gynėją arba įtariamojo atsisakymas gynėjo pagalbos šiame procesiniame etape. Protokole turi būti pažymėtas tikslus laikas, kada įtariamajam buvo išaiškintya teisė kviesti gynėją.

Jeigu apklausai iškviečiamas asmuo, kuris nėra sulaikytas ryšium su tiriamu nusikaltimu ir jam nėra skiriama kardomoji priemonė prieš pareiškiant kaltinimą ir šis pareigūnų kviečiamas asmuo nėra kviečiamas kaip įtariamasis, teisėsaugos institucijų pareigūnai prieš apklausą privalo pranešti ir išaiškinti jam teisę atsisakyti duoti paaiškinimus (parodymus) prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaičius. Jeigu atsisakymą duoti paaiškinimus ar parodymus apklausai iškviestas asmuo motyvuoja tuo, kad jis atsisako aktyviai dalyvauti savęs apkaltinimo procese, tai nuo šio momento jam pripažįstama teisė turėti gynėją (Konstitucijos 31 str. 3, 6 d.). Jo prašymu gynėjo dalyvavimas turi būti užtikrintas ir tolimesniame bylos nagrinėjimo procese.

Kaltinamojo, įstatiminio jo atstovo arba kaltinamajam pavedus ar sutikus, bet kurio kito asmens pakviestam gynėjui turi būti užtikrinta galimybė dalyvauti procese nuo to momento, kai priimamas nutarimas opatraukti asmenį kaltinamuoju (BPK 48 str. 2d., 161, 162 str.), arba nutarimas iškelti šiam asmeniui baudžiamąją bylą sumarinio proceso tvarka (BPK 445, 446 str.), arba teisėjo nutartis iškelti ššiam asmeniui baudžiamąją bylą privataus kaltinimo proceso tvarka (BPK 126, 261 str.). Nutarimą (nutartį) priėmęs pareigūnas privalo nedelsdamas raštu pranešti ir išaiškinti kaltinamajam ir įstatiminiam jo atstovui teisę kvieti procese dalyvauti gynėją. Kaltinamajam taip pat turi būti išaiškinta teisė susitikti ir konsultuotis su gynėju iki apklausiant jį kaltinamuoju. Ši teisėsaugos pareigūnų pareiga neišnyksta, jei kaltinamasis gynėją turėjau jau būdamas įtariamuoju ar prieš tai jau buvo atsisakęs gynėjo. Išaiškinus šias teises, surašomas protokolas, kuriame pažymimas prašymas turėti gynėją. Kaltinamojo gynėjui turi būti sudarytos galimybės dalyvauti procese.

Teisiamasis gali turėti kelis gynėjus, tačiau su išlyga, kad jie yra kviečiami paties teisiamojo, įstatyminio jo atstovo ar kitų asmenų iniciatyvą ir sąskaita. Valstybė savo sąskaita negarantuoja kelių gynėjų dalyvavimo procese. Kartu čia reikia akcentuoti ir tokį momentą, kad teisė turėti kelis gynėjus teisiamajam atsiranda nuo teisėjo (teismo) nutarties atiduoti kaltinamąjį teismui priėmimo momento.

Gynėjas – tai savarankiškas proceso subjektas, baudžiamojo proceso įstatymo specialiai įgalintas padėti įtariamajam, kaltinamajam ir teisiamajam kvalifikuotai gintis nuo iškilusio įtarimo ar pareikšto kaltinimo, atstovauti jo teisse ir interesus bylos tyrimo ir nagrinėjimo procese bei teikti jam visokeriopą teisinę pagalbą. Gynėjais gali būti tik advokatai įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą (Advokatūros įstatymo 18 str.), kurį sudaro teisingumo ministras.

Įtariamasis, kaltinamasis, teisiamasis su advokatu ar

advokatais pasirašo teisinės pagalbos sutartį. Tačiau BPK 55 str. 2 dalyje numatyta tvarka gynėjas įtariamajam, kaltinamajam, teisiamajam prašant gali būti paskirtas kvotėjo, tardytojo ar teisėjo sprendimu.

Nemažiau svarbu yra procesiškai įforminti gynybos institutą. Kad galėtų atlikti pavedimus pagal teisinės pagalbos sutartį, gynėjas pateikia advokato orderį arba teisinės pagalbos sutarties nuorašą, patvirtintą advokato parašu ir advokatų kontoros antspaudu. Advokato orderyje nurodomi konkretūs veiksmai, kuriems atlikti įgalintas gynėjas. Gynėjas gali dalyvauti byloje tik pateikęs nurodytus dokumentus.

Jeigu gynėjas dalyvavo bylą nagrinėjant teisme ir šiam ppavedimui vykdyti byloje yra advokato orderis, tai šiame teisme nagrinėjant iš naujo bylą po jos papildymo arba po nuosprendžio panaikinimo, jeigu procese dalyvauja tas pats gynėjas, naujas orderis nereikalingas. Jeigu gynėjas dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir šiam pavedimui vykdyti yra advokato orderis, o po to šis teismas nagrinėjo skundą antrą kartą apeliacine tvarka dėl naujo nuosprendžio, tai apeliacinės instancijos teisme dalyvaujant tam pačiam gynėjui, naujas orderis taip pat nereikalingas (Teismų praktika, Nr.8, p.190).

Labai svarbu ir pasitikėjimas advokatu. Teisė kkviestis norimą gynėją yra būtina prielaida, kad įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo gynyba būtų organizuojama ir vykdoma gynėjo ir ginamojo visiško tarpusavio pasitikėjimo pagrindu. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, ir užtikrinama įtariamajam, kaltinamajam, teisiamajam tik tuomet, jei jis finansiškai pajėgus atlyginti pasirinkto ggynėjo teisinės pagalbos išlaidas.

Įvertindamas pasitikėjimo gynėju svarbą baudžiamasis įstatymas suteikia teisę įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam savo iniciatyva atsisakyti gynėjo. Tai jie gali padaryti bet kuriuo bylos proceso metu. Toks gynėjo atsisakymas neatima teisės vėlgi bet kuriuo proceso momentu prašyti, kad byloje dalyvautų gynėjas.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai gynėjas privalo dalyvauti, bet įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis jo nėra pakvietęs, gynėją privalo paskirti kvotėjas, tardytojas, teisėjas ar teismas. Advokatas, apsiėmęs ginti įtariamąjį, kaltinamąjį, teisiamąjį, neturi teisės to atsisakyti. Jis privalo panaudoti visas įstatyme nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų išaiškintos aplinkybės, teisinančios įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisimąjį arba lengvinančios jo atsakomybę, ir privalo teikti jam reikiamą juridinę pagalbą (BPK 57 ir 58 str.).

Antra vertus, įtariamajam, kaltinamajam, teisiamajam neužtikrinama teisė pasirinkti gynėju konkretų aadvokatą. Advokato paskyrimo gynėju procedūra detaliai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintoje Advokato paskyrimo teikti teisinę pagalbą baudžiamųjų bylų procese tvarkoje, kurios 17 straipsnio 2 ir 3 dalys reglamentuoja: “Jeigu asmuo nenurodo konkretaus advokato arba jo nurodytas advokatas nesutinka jam teikti valstybinės teisinės pagalbos, advokatas skiriamas atsižvelgiant į advokatų, priskirtų teikti valstybinę teisinę pagalbą konkrečiame kvotos ar tardymo organe, sąrašą ir į advokatų budėjimo grafiką”.

Skiriant advokatą taip pat atsižvelgiama į tai, kad tas pats advokatas negali ginti kelis įįtariamuosius ar kaltinamuosius, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams, atstovauti priešingus interesus turintiems nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams baudžiamojoje byloje.”

Du ar daugiau įtariamųjų, kaltinamųjų, teisiamųjų tame pačiame procese gynėjas gali ginti ir atstovauti tik tuomet, jei nė vieno iš jų gynybos interesai neprieštarauja kurio nors kito ginamojo gynybos interesams. Gynybos interesų prieštaravimus paprastai sąlygoja kiekvienam iš kaltinamųjų pareikšto kaltinimo pobūdis, pagrindas ir apimtis (Teismų praktika, Nr.5-6, p. 246; Nr.11, p.68).

Ginamųjų gynybos interesų prieštaravimas pripažįstamas tais atvejais, kai vienas ginamasis (bendrininkas) prisipažįsta kaltu padaręs nusikaltimą, kitas gi ginamasis-bendrininkas ginčija pareikštą jam kaltinimą. Ginybos interesų prieštaravimas bus ir tuomet, kai vienas ginamųjų savo gynybą grindžia argumentu, kad jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė ne jis, o kitas ginamasis šioje byloje. Kelių įtariamųjų, kaltinamųjų, teisiamųjų vienas advokatas negalės atstovauti ir tada, kai vienam iš ginamųjų pareiškiamas kaltinimas už kito ginamojo įtraukimą į nusikalstamą veiklą.

Jei vis dėlto tik vienas gynėjas gina du ar daugiau įtariamųjų, kaltinamųjų, teisiamųjų ir bent vieno iš jų interesai prieštarauja kito ginamojo interesams, laikytina, kad nė vienam iš ginamųjų neužtikrinta teisė į gynybą. Šiais atvejais gynėjo dalyvavimas procese tolygus gynėjo nedalyvavimui, nors įtariamasis, kaltinamaisis, teisiamasis aiškaii buvo išreiškę norą gintis, padedamas gynėjo, ir gynėjo dalyvavimas turėjo būti užtikrintas. TTai esminis baudžiamojo proceso įtatymo pažeidimas (BPK 382 str. 1d., 2d.1p.).

Ar vieno ginamojo interesai neprieštarauja kito ginamojo interesams pirmiausia sprendžia advokatas. Iš surinktos įrodomosios medžiagos įsitikinęs apie prieštaravimus, bei atsižvelgęs į su vienu įtariamuoju, kaltinamuoju, teisiamuoju aptartą gynybos strategiją, gynėjas privalo nedelsdamas apie gynybos interesų prieštaravimus pranešti paskiausiai apsiimtam ginti asmeniui bei asmeniui, besikreipiančiam teisinės pagalbos. Šiuo atveju gynėjas turi atsisakyti ginti teisinės pagalbos besikreipiantį asmenį (atsisakyti su juo sudaryti teisinės pagalbos sutartį), o paskiausiai apsiimtam ginti asmeniui privalo nurodyti jo negalėjimo būti jo gynėju priežastis bei išaiškinti jam teisę atsisakyti gynėjo ir kviesti kitą.

Dviejų ir daugiau ginamųjų gynybos interesų prieštaravimo faktą gynėjas nedelsdamas privalo nurodyti ir bylą tiriančiam ar nagrinėjančiam pareigūnui bei prašyti jo nušalinti nuo pareigos ginti paskiausiai apsiimtą ginti įtariamąjį, kaltinamąjį, teisiamąjį (BPK 63 1 str.).

Klausimą, ar vieno gynėjo ginamo įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo gynybos interesai prieštarauja ar ne kito jo ginamojo interesams galutinai išsprendžia bylą tiriantis ar nagrinėjantis pareigūnas.

Ypač svarbi gynybos garantija – gynėjo teisė po pirmosios apklausos matytis su sulaikytu arba suimtu ginamuoju be pašaliečių. Šių pasimatymų skaičius ir trukmė neribojami.

Tačiau jeigu yra pagrindo manyti, kad pasimatymai su gynėju turės neigiamą įtaką visapusiškam ir objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui, kvotėjui ar tardytojui leidžiama dalyvauti gynėjo pokalbiuose su gginamuoju ir kontroliuoti susirašinėjimą su įtariamuoju ar kaltinamuoju per pirmąsias penkiolika sulaikymo ar kardomojo kalinimo dienų; toliau dalyvauti gynėjo pokalbiuose su ginamuoju ir kontroliuoti susirašinėjimą galima prokurorui ar teisėjui sutikus (BPK 58 str. 2d.3p.).

Vertinant šią nuostatą Konstitucinio Teismo 1994 m.lapkričio 18 d. nutarime buvo pažymėtas gynybos teisėtumo baudžiamajame procese aspektas. Nurodyta, kad minėtoji nuostata nevaržo įtariamojo ar kaltinamojo teisės į gynybą, kai naudojamos teisėtos gynybos priemonės ir būdai.

Tokia Konstitucinio Teismo pozicija sutapo su Europos žmogaus teismo pozicija byloje Campbell ir Fell prieš Jungtinę Karalystę, nes buvo nurodyta, kad Konvencijos 6 straipsnio 3d. 6p. nuostatos gali būti interpretuojamos plačiau, t.y. kad esant tam tikroms išimtinėms aplinkybėms valstybė turi teisę riboti teisinių konsultacijų konfidencialumą. Kilus pagrįstiems įtarimams, kad gynėjas piktnaudžiauja savo procesine padėtimi ir kaltinamajam teikiamais patarimais klaidina teismą ar trukdo normaliai proceso eigai, valstybė gali pažeisti teisinių konsultacijų privatumo principą.

Konstitucinės teisės į gynybą realizavimas neturi priklausyti nuo asmens turtinės padėties, todėl baudžiamajame įstatyme yra garantuota, kad kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi teisę gauti nemokamą gynėjo pagalbą, jei jis neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti. To reikalauja teisingumo interesai, tokia teisės į gynybą užtikrinimo garantija numatyta ir tarptautiniuose dokumentuose – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3

d: “Kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę mažiausiai į šias garantijas: (.) c) kad jis galėtų gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai”

Teisės į gynybą neužtikrinimo procesiniai padariniai

Viena iš teisės į gynybą neužtikrinimo procesinių pasekmių gali būti teismo nuosprendžio panaikinimas.

Kaip jau buvo minėta, svarbiomis gynybos garantijomis laikytina tai, kad pažeistą nuteistojo teisę turėti gynėją įstatymas pripažįsta esminiu baudžiamojo proceso įįstatymo pažeidimu, dėl ko yra pagrindas panaikinti teismo nuosprendį. Tai reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso 382 str. 2d.1p.: “Kiekvienu atveju nuosprendis turi būti panaikintas, jeigu pažeista nuteistojo teisė turėti gynėją.”

Nuteistojo teisė turėti gynėją pažeidžiama, jeigu:

– bylos nagrinėjime teisme nedalyvavo gynėjas, nos nuo jo teisiamasis nebuvo atsisakęs. Šiuo atveju nedrausmingiems advokatams, be svarbių priežasčių neatvykusiems pas kvotėją, tardytoją, prokurorą ar teismą, numatyta griežta atsakomybė (BPK 64 3 str 4d.). Už Advokatūros įstatymo reikalavimų bei profesinės etikos pažeidimus advokatui gali būti keliama ddrausminė byla (Advokatūros įstatymo 47 str.).

– byloje patenkintas atsisakymas nuo gynėjo, nors gynėjo dalyvavimas buvo būtinas;

– du ir daugiau kaltinamųjų tardyme ar teisme gynė vienas gynėjas, nors kaltinamųjų gynybos interesai skiriasi;

– pažeista kaltinamojo teisė pačiam pasirinkti gynėją;

– gynybą byloje vykdė aadvokatas, negalintis to daryti pagal Baudžiamojo proceso kodekso 63 1 straipsnį, t.y. jei jis toje byloje teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja dabartiniam ginamajam, jei anksčiau dalyvavo byloje teisėju, prokuroru, tardytoju, kvotėju, ekspertu, specialistu, vertėju, liudytoju ar kviestiniu, taip pat, jei tiriant ar nagrinėjant bylą dalyvauja pareigūnas, su kuriuo advokatas turi giminystės ryšių;

– nuo gynėjo kaltinamasis atsisakė ne savo inciatyva;

– pažeista vėliau įstojusio į procesą gynėjo teisė susipažinti su bylos medžiaga.

Teisės į gynybą neužtikrinimo procesinė pasekmė gali būti ir tai, kad bylos medžiaga negalės būti perduota į teismą. Tai gali būti tokiu atveju, kai kaltinamasis ar jo gynėjas nesusipažįsta su bylos medžiaga ne dėl savo kaltės, o viena iš kaltinamojo ir gynėjo teisių yra – baigus parengtinį tyrimą susipažinti ssu bylos medžiaga. Esminis kaltinamojo teisės gintis padedamam gynėjo pažeidimas bus ir tai, jei baudžiamąją bylą savo žinioje turintis pareigūnas atsisako supažindinti gynėją su jo prašomais dokumentais arba šie dokumentai nepateikiami tame procesiniame etape, kuriame gynėjas turi teisę ir prašo būti su jais supažindintas.

Naujame Baudžiamojo proceso kodekse gynėjas gali susipažinti su bylos medžiaga ne tik baugus parengtinį tardymą, bet ir bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu.

Pažeista teisė į gynybą taip pat gali būti apskųsta. Įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminiai jų atstovai, gynėjas gali ppaduoti skundus prokurorui dėl tardytojo veiksmų. Skundas gali būti paduodamas prokurorui betarpiškai arba per tardytoją, dėl kurio veiksmų skundžiamasi.

Taigi, teisė gintis, padedamam gynėjo (advokato), įtariamajam, kaltinamajam, teisiamajam garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d., “c” p. bei Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 3d., “d” punkte. Tad šios teisės realizavimo apribojimai galimi tik tuomet, jei jie legitimuoti ir konkrečiai įvardinti baudžiamojo proceso ar kitame įstatyme.

Praktinė užduotis.

Realizuodamas savo teisę į gynybą įtariamasis I pasirašė teisinės gynybos sutartį su advokatu A. Parengtinį tardymą atliekančiam tardytojui T buvo perduotas advokato A įgalinimus patvirtinantis orderis, kadangi gynėjas gali dalyvauti byloje tik pateikęs šį dokumentą. Šie procesiniai veiksmai iš įtariamojo ir gynėjo pusės atlikti pagal Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.

Sekančiame procesiniame veiksme – pareiškiant kaltinimą – advokatas A nedalyvauja, nors kaltinamasis raštu išreiškia pageidavimą šiame proceso etape gintis padedamam gynėjo. Tardytojo iniciatyva kviečiamas advokatas B. Kadangi įtariamasis yra sudaręs teisinės gynybos sutartį su advokatu A, tai laikytina, kad reikšdamas pageidavimą dėl gynėjo dalyvavimo pareiškiant kaltinimą, jis laukė advokato A. Priežastis, kodėl advokatas A nedalyvauja, šiuo momentu neaiški.

Priverstinis kaltinamojo pasirinkto gynėjo pakeitimas, t.y. gynėjo pakeitimas valdingu tardytojo sprendimu galimas tik įsakmiai baudžiamojo pproceso įstatyme nurodytais atvejais.

Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 3 dalis reglamentuoja: “Tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo pasirinktas gynėjas daugiau negu penkias dienas negali dalyvauti byloje arba pakartotinai be svarbios priežasties neatvyksta dalyvauti procese, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam pasikviesti kitą gynėją arba patys paskirti gynėją iš advokatų.”

Nustatęs, kad yra pakankamas pagrindas esamą gynėją pakeisti kitu ir toks sprendimas atitinka bylos tyrimo operatyvumo, efektyvios teisės į gynybą ir tiesos byloje nustatymo interesus, tardytojas privalėjo pasiūlyti kaltinamajam pasikviesti kitą gynėją bei užtikrinti jam realią galimybę realizuoti šią teisę. Tik tuo atveju, jei kaltinamasis nepasikvies pats naujo gynėjo, tardytojas gali paskirti naują gynėją iš praktikuojančių advokatų sąrašo.

Jei advokatas A daugiau nei penkias dienas neatvyko į kaltinimo pareiškimą (kas būtų pagrindas pakeisti advokatą A kitu gynėju), tačiau ir tokiu atveju tardytojas T pažeidė kaltinamojo teisę į gynybą nes kaltinamajam nepasiūlė pakviesti kito gynėjo, o padarė tai tik savo paties iniciatyva.

Kai advokatas A. ir į kitą precesinį veiksmą – susipažinimą su parengtinio tardymo medžiaga – neatvyksta, tardytojas T savo iniciatyva kviečia į šį procesinį veiksmą dar kitą advokatą C. Kodėl neatvyksta gynėjas B, taip pat neaišku. Šiuo atveju tardytojas T jau antrą kartą priverstinai keičia aadvokatą neįspėdamas kaltinamojo.

Priverstinis gynėjo pakeitimas galimas dviem atvejais:

1) jei pasirinktas ar paskirtas gynėjas daugiau nei penkias dienas negali dalyvauti byloje. Šis pagrindas taikytinas tuomet, kai gynėjas negali dalyvauti bylos tyrimo procese daugiau nei penkias dienas iš eilės (t.y. šešias ir daugiau dienų iš eilės). Gynėjo pakeitimo kitu galimybės šiuo atveju nesieja su priežastimis, dėl kurių gynėjas negali dalyvauti procese.

2) jei pasirinktas ar paskirtas gynėjas pakartotinai be svarbios priežasties neatvyksta dalyvauti procese. Priverstinis gynėjo pakeitimas šiuo pagrindu galimas tuomet, jei gynėjas antrą ar daugiau kartų per visą bylos tyrimo ir nagrinėjimo laiką be svarbios priežasties neatvyksta dalyvauti procese. Tačiau gynėjo dalyvavimas kitame teismo procese gali būti pripažįstamas priežastimi, pateisinančia gynėjo neatvykimą dalyvauti procese.

Šiuo atveju galima pripažinti, kad advokatas A procese nedalyvauja antrą kartą be pateisinamos priežasties, kas būtų pakankamas pagrindas jį pakeisti kitu gynėju. Tačiau situaciją komplikuoja vėliau bylos medžiagoje atsiradusi pažyma, kuria pažymima, jog advokatas A kaltinimo pareiškimo ir kaltinamojo susipažinimo su visa baudžiamosios bylos medžiaga metu nedalyvavo, nes tomis dienomis dalyvavo gynėju kitų baudžiamųjų bylų teisminiame nagrinėjime. Šią pažymą prie bylos medžiagos pridėjo pats tardytojas T. Lieka neaišku, kada tardytojas buvo informuotas apie gynėjo pateisinamą nedalyvavimą. Jei šią pažymą tardytojas turėjo jau pareiškiant kaltinimą, tada tikrai nebuvo jokio

pagrindo priverstinai pakeisti gynėją A jokiu kitu gynėju, nes dalyvavimas teisminiame nagrinėjime yra pateisinama priežastis nedalyvauti kituose procesiniuose veiksmuose.

Tačiau, jei tardytojas gavo šią pažymą po parengtinio tardymo pabaigimo, tai rodo didelį advokato aplaidumą.

Visiškai nepagrįstu laikytinas ir gynėjo B pakeitimas gynėju C. Vargu ar galima garantuoti efektyvią teisę į gynybą, bei kalbėti apie visapusišką ir objektybų tardymą, kai per tokį trumpą laiką vienas po kito keičiami advokatai.

Kaltinamojo atsisakymas susipažinti su nutarimu patraukti jį kaltinamuoju laikytinas pagrįstu, kadangi šis procesinis veiksmas turi ttiesioginės reikšmės baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens procesiniam statusui ir gynybos galimybėms, todėl gynėjo dalyvavimas šiame procese būtinas. Nors formaliai šiame veiksme dalyvavo gynėjas C, tačiau tai nebuvo tas gynėjas, su kuriuo kaltinamasis buvo pasirašės gynybos sutartį ir kuris neteisėtai buvo pakeistas kitu.

Todėl tardytojo sprendimo apskundimas laikytinas teisingu.

Literatūros sąrašas

Norminė literatūra:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. – Vilnius, 1999.

2. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas su pakeitimais. – Žin., 1961, Nr. 18-148.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, patvirtintas įstatymu Nr.IX-787. – VŽ, 2002, Nr.37-1341

4. Lietuvos Lietuvos Respublikos Advokatūros įįstatymas. – VŽ, 1998, NR. 64-1840

5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtinta Advokato paskyrimo teikti teisinę pagalbą baudžiamųjų bylų procese tvarka. – VŽ, Nr.79-2346

6. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, – VŽ, 1995, Nr.40-987

7. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. –– VŽ, 2000, Nr.30-827

Specialioji literatūra:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras. – Vilnius, 2000.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. – Vilnius, 2001.

3. Pradel J. Lyginamoji baudžiamoji teisė. – Vilnius, 2001.

4. Teismų praktika. – Vilnius, 1995, Nr.2.

5. Teismų praktika. – Vilnius, 1996, Nr.3-4.

6. Teismų praktika. – Vilnius, 1996, Nr.5-6.

7. Teismų praktika. – Vilnius, 1998, Nr.10