Ar geležinkelio transportas didžiausias aplinkos teršėjas?

Kai kalbama apie geležinkelį, daugelio žmonių vaizduotėje susiformuoja toks reginys: juodas garvežys, toks pat kelias, daug naftos bei nešvarumų. Pasigirsta balsų, kad geležinkelio transportas jau pasenęs, atgyvenęs, morališkai netinkamas naudoti. Ar iš tikrųjų taip yra? Kiek šiuose teiginiuose tiesos?

Specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” technikos ir eksploatavimo direktorius Valdemaras Vizbaras yra kitokios nuomonės, kurią jis pagrindžia tokiu pavyzdžiu. Į Klaipėdos uostą atplaukė nedidelis laivas ir atgabeno 50 jūrinių konteinerių. Kiekvieną jų pakrovus ant atskiros platformos ssusidarys 50 vagonų sąstatas, arba vienas ešelonas. Traukinį aptarnauja du žmonės. Trijų tūkstančių arklio jėgų lokomotyvas traukia ešeloną. Šilumvežis degina kurą, iš kamino rūkstantys dūmai teršia aplinką. Kai jis važiuoja per Lietuvą, vargu ar kas jį pastebi bei įsidėmi. Lietuvos geležinkeliais per dieną pravažiuoja 30-40 tokių ešelonų. Pabandykime perkrauti tuos konteinerius į sunkvežimius ir leiskime jiems važiuoti Klaipėdos-Vilniaus autostrada. Nesunku įsivaizduoti 50 mašinų karavaną, nusidriekusį kelis kilometrus. Kiekvienas sunkvežimis turi 300 arklio jėgų variklį. Visų jų galia sudarys 15 tūkst. aarklio jėgų. Sunkvežimius vairuoja 50 vairuotojų. Sunkvežimiai degina kurą, leidžia dūmus, teršia aplinką. Nesunku įsivaizduoti, kuri iš šių krovinių gabenimo priemonių daro didesnį neigiamą poveikį aplinkai. Akivaizdi ir ekonominė nauda bei darbo jėgos sąnaudos. Geležinkelių transportas turi ir daugiau privalumų. TTarp transporto priemonių jis mažiausiai sunaudoja kuro – tik 62 tūkst. tonų. Oro tarša tarp kitų transporto priemonių sudaro 1,3 procento. Visa Lietuvos geležinkelių sistema per metus suvartoja tiek vandens, kiek Vilniaus miestas per savaitę. Tarp kitų transporto priemonių geležinkelių transportas sudaro daugiau kaip 60 proc. krovinių gabenimo sausuma rinkos.

Pagrindiniai geležinkeliu gabenami kroviniai yra metalai, mediena ir nafta bei jos produktai. Pastarieji sudaro bene didžiausią krovinių dalį. Iš kiekvieno sąstato į gruntą patenka naftos bei jos produktų ir tas kiekis nėra toks mažas. Ekologine prasme šis teršimas yra gana svarbus. Tačiau geležinkelio tarša yra pavojinga ne tik aplinkai, bet ir pačiam geležinkeliui. Bitumas ar nafta, patekę ant skaldos, ją sukietina. Skalda nebetenka tų savo savybių, dėl kurių ji buvo ppaskleista. Iš filtracinės medžiagos ir balasto, kuris laiko pabėgius, ji atlieka priešingą funkciją. Atsiradę skaldos dalelių sukibimai gali tapti traukinių avarijų priežastimi. Vienokie ar kitokie nesklandumai trukdo traukinių eismą.

Technikos ir eksploatavimo direktorius V.Vizbaras papasakojo apie gerą suomių patirtį. Visi naftą bei jos produktus iš kitų šalių vežantys traukiniai atidžiai tikrinami pasienyje. Ir visos cisternos, kurios bent truputį, kad ir mažais lašeliais praleidžia naftą ar jos produktus, yra grąžinamos atgal. Logika paprasta: net ir maži lašeliai, ištekantys iš gabenamos naftos, nuo kkiekvienos tonos sudaro tūkstančius lašelių, iš kurių susidaro įspūdingi skaičiai. Jeigu lašelis sveria bent gramą, tai iš vieno ešelono jau susidarys šimtai kilogramų. Pasak V.Vizbaro, Lietuva dar jauna valstybė, dar tik stojasi ant kojų, jai būtina, kad mūsų geležinkeliais riedėtų kuo didesnis krovinių, tarp jų ir naftos, srautas. Todėl sekti suomių pavyzdžiu dar neketinama. Ir Rusijoje, ir Baltarusijoje geležinkelininkai griežtina reikalavimus naftininkams, tačiau, pasak technikos ir eksploatavimo direktoriaus, iš šių valstybių dar atvažiuoja prastos kokybės riedmenys.

Dažniausiai problemos iškyla gabenant mazutą ar žalią naftą. Ypač pavasarį, kai saulė pradeda labiau šildyti. Atvėsęs mazutas nevarva. Jis atkeliauja iš tolimų Rusijos platybių užšalęs. Pastovėjusios kurioje nors stotelėje cisternos įšyla, mazutas arba nafta nuo šilumos suskystėja ir pradeda sunktis, lašėti pro nesandariai arba blogai uždarytas cisternų sklendes.

Didžiausia blogybė – dar pasitaikančios avarijos. Jų vis mažėja. Lyginant su automobilių transporto avarijomis, galima teigti, jog geležinkelių transporte jų beveik išvengiama. Bet geležinkelyje kita problema. Čia ir viena avarija gali turėti sunkių pasekmių. Šiemet įvykusios Vaidotuose avarijos metu iš cisternų išsiliejo 120 t dyzelinio kuro. Avarijos pasekmės tebešalinamos iki šiol. Šį darbą atliko UAB “Biocentras”. Jis gruntą valė biologiniu būdu. Apie 20 vagonų užteršto grunto buvo nugabenta į “Biocentro” bazę V.Graičiūno gatvėje ir ten valoma. Dyzelinis kkuras turi savybę greitai skverbtis į gruntą. Jo išsiurbimui iš gilesnių sluoksnių (3-4 m) vakuuminiu būdu talkino UAB “Grota”. Buvo naudotos ir kitos vandens apsaugos priemonės.

“Lietuvos geležinkelių” technikos ir eksploatavimo vadovas V.Vizbaras nurodė du pagrindinius geležinkelio punktus, kur formuojami ešelonai ir kur jie ilgiausiai stovi. Vienas jų yra Vaidotuose, netoli Vilniaus. Vaidotų stotyje daugiausia formuojami iš Rusijos atvykstantys ešelonai. Šioje stotyje galima ir didžiausia tarša. Pagal sutartį su UAB “Biocentras” grunto tarša čia nuolat stebima.

Kitas punktas yra netoli Klaipėdos. Tai Pauosčio geležinkelio stotis. Iš jos siunčiami traukiniai į Klaipėdos naftos terminalą. Pauosčio geležinkelio stotyje gruntas labiausiai užterštas. Ilgą laiką grunto valymo problemoms trūko dėmesio. Todėl paviršiniame sluoksnyje yra susikaupę daug teršalų. Tai patvirtina mokslininkų atlikti tyrimai. Teršalams pašalinti yra sudaryta programa. Ji įgyvendinama. Taikoma šiuolaikiška technologija. Iš pradžių nuimamas visas užterštas grunto sluoksnis. Pagal sudarytą sutartį su viešąja įstaiga “Grunto valymo technologijos” gruntas išvežamas į netoli esantį ekologinį centrą. Vietoj užteršto grunto pilamas švarus, prieš tai nukasto grunto apačioje 50-70 cm gylyje paklojus izoliacinę plėvelę, kurios paskirtis – neleisti užterštam vandeniui skverbtis į gilesnius grunto sluoksnius. Surinktas lietaus vanduo nukreipiamas į valymo įrenginius. Su tokiomis apsaugos priemonėmis jau įrengti du šios stoties keliai. Dar trys remontuojami ir spalio mėnesį jais vvėl dundės traukiniai. Likę 4 keliai dar bus remontuojami.

V.Vizbaras paminėjo dar vieną geležinkelio stotį, kuri šios sistemos vadovams yra lyg krislas akyje. Netoli Mažeikių yra Bugenių geležinkelio stotis, skirta naftos produktais pakrautoms cisternoms aptarnauti. Čia formuojami ešelonai, pakrauti “Mažeikių naftos” produkcija. Technikos ir eksploatacijos direktorius V.Vizbaras įsitikinęs, kad ši stotis turėtų priklausyti “Mažeikių naftos” įmonei, būtų jos dalis. Mat visus darbus čia atlieka įmonės darbuotojai. Geležinkelininkų funkcijos labai nedidelės – tik priimti ir išleisti sąstatus, todėl atsirandančias aplinkosaugos problemas turėtų spręsti naftininkai.

Pavojingas geležinkelio ruožas atsiranda dėl lėšų stygiaus. Tokiu ruožu dabar laikytinas kelias Vilnius-Druskininkai. Trūkstant lėšų remontui “Lietuvos geležinkelių” vadovybė siūlo laikinai sustabdyti traukinių eismą šiuo ruožu. Mat manoma, kad Druskininkų savivaldybė suinteresuota ne tiek keleivių pervežimu į šį kurortą, kiek mazuto miestui šildyti pristatymu. Mazutas yra sunkus krovinys ir jį gabenti geležinkeliu patogiausia, tačiau į Druskininkus dėl blogos kelio būklės tai daryti rizikinga. O ir kurortui mazuto daug nereikia. Žiemą jo reikia 1-2 cisternų per dieną, o vasarą vienos užtenka trims dienoms. Be to, Druskininkų vadovai galėtų pasekti kitų miestų pavyzdžiu. Antai Biržai, Varėna, Molėtai šildymui pasistatė katilines, kūrenamas pjuvenomis ir kitomis medienos atliekomis. Druskininkams, kaip kurortui, pravartu būtų perimti jų patyrimą. Dėl to tik pagerėtų miesto oras.

Koks kelio

ruožas labiausiai apkrautas nafta bei jos produktais? Pagal V.Vizbarą toks geležinkelio ruožas yra nuo Kužių geležinkelio stoties iki Klaipėdos. Šiuo ruožu gabenama visa nafta bei jos produktai, atvykstantys iš Rusijos ir iš “Mažeikių naftos”. Šioje zonoje ir didžiausias potencialus avarijų pavojus. Tačiau jo išvengti padeda gerai įrengtas šio kelio ruožas: pagal europinį standartą pakloti pabėgiai, nutiesti geri bėgiai.

Stotyse avarijų tikimybė labai nedidelė. Per jas traukiniai važiuoja nedideliu greičiu. Kai maži greičiai, tai ir atsitikus nelaimei sklendės neatsidaro, turinys neišsipila. Atsitikus nnelaimei, skubiai informuojamos visos reikiamos tarnybos: gaisrininkai, civilinės saugos tarnyba, gamtosaugos darbuotojai. Nemažai technikos turi ir geležinkelininkai. Tai specialūs įrenginiai cisternoms pakelti, nuo bėgių nuriedėjusiems vagonams pastatyti ant bėgių, keliui greitai suremontuoti. Paprastai šis darbas trunka keletą valandų, po kurių eismas vėl atgyja.

Yra traukiniai ypač dideliems gaisrams gesinti. Į avarijos vietą geležinkelininkai su savo technika gali visada atvažiuoti, nors dažniausiai avarijos įvyksta tose vietose, kur jų nesitikima. Tai gali atsitikti ir pelkėtose vietovėse, vidury girios ar tankaus miško. Pasiekti aavarijos vietą galima ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Priešais save galima atstatyti kelią, jeigu jis apgadintas. Turima galinga technika gali pati nulipti nuo pylimo bet kurioje vietoje.

Geležinkelį teršia ne tik nafta ir jos produktais pripildytos cisternos. Šilumvežiai irgi nne pirmos jaunystės. Jie taip pagaminti, kad iš jų nuolat varva įvairūs tepalai. Tamsios dėmės stotelėse matomos tose vietose, kurios skirtos šilumvežiams sustoti.

Yra ir daugiau tepalais užterštų vietų. Tai galima pamatyti depuose, kur remontuojami šilumvežiai. Be tepalų čia neapsieinama. Tepaluotos čia ne tik remontuojamos detalės, bet ir įrengimai, darbininkai. Geležinkelio sistemoje yra ir naftos bazių, kurios neatitinka standartų. Jos nedidelės, po kelis tūkstančius tonų talpos, bet jos teršia gruntą. Dabar geležinkelio vadovai numato nagrinėti ir šią problemą. Pirmiausia numatoma įvertinti teritorijas ir tik gautus duomenis aptarus imtis konkrečių veiksmų.

“Lietuvos geležinkelių” vadovams rūpi gamtosauga. Štai rekonstruojant Pauosčio geležinkelio stotį grunto valymui vien šiemet skirta daugiau kaip 5 mln. litų. Tokių, tik mažesnių apimčių, vietų yra ir daugiau. Rekonstruoti valymo įrenginiai Skersabalių vvagonų plovykloje šiemet gerai valo nuotekas. Gerai veikia Utenos ir kiti valymo įrenginiai. Ypač didelė pažanga padaryta Vilniaus lokomotyvų depe.

Kai kuriuose depuose numatoma diegti pažangias technologijas. Kartu su danais yra parengti projektai dėl konsultacijų ekologiniais klausimais teikimo.

Svarbus žingsnis taršos mažinimo kryptimi – geležinkelio elektrifikavimas. Tai labai svarbu saugant gamtą, einant į Europos Sąjungą. Jau dabar, gelbstint Europos valstybių investicijoms, tvarkoma signalizacija, telekomunikacijos sistema. Kitas žingsnis bus elektrifikacija. Šis darbas jau numatytas. Dabar elektrifikuotas tik 122 km geležinkelio ruožas. Kitas nusitęs iiki Šiaulių. Pagerės ne tik gamtosauga. Elektrifikavimas išspręstų sanitarijos, vagonų išlaikymo klausimus.

Tikimasi, kad kompleksas priemonių, kuris dabar įgyvendinamas, padės spręsti gamtos apsaugos problemas.