Darbo sutarties samprata ir turinys
TURINYS
1. ĮVADAS 3
2. DARBO SUTARTIES SAMPRATA IR TURINYS 4
2.1. DARBO SUTARTIES SAMPRATA 4
2.2. DARBO SUTARTIES TURINYS 5
3. DARBO SUTARTIES SUDARYMO TVARKA PAGAL DARBO KODEKSĄ IR ATSKIRUS ĮSTATYMUS 14
4. DARBO SUTARTIES PRIELAIDOS 17
4.1. KONKURSAS 18
4.2. RENKAMOS PAREIGOS 20
4.3. KVALIFIKACINIAI EGZAMINAI 20
5. GARANTIJOS PRIIMANT Į DARBĄ IR APRIBOJIMAI 21
6. IŠVADOS 25
7. SUMMARY 26
8. LITERATŪRA 27
9. PRIEDAI 291. ĮVADAS
Darbas yra viena svarbiausių ekonominių ir socialinių garantijų. Kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas darbo teisės šakoje – nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų saugumą, teisę į poilsį, laisvalaikį, ir atostogas, teisinį apmokėjimą, socialinę apsaugą nedarbo atveju; ssuteiktų lygias galimybes darbui gauti, nepriklausomai nuo rasės, lyties, socialinės padėties, seksualinės orientacijos, ar kitų individualių, su darbo rezultatais nesusijusių savybių, griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pareigas bei teises, užkirstų kelią nelegaliam ir priverčiamam darbui. Todėl darbo teisės šaka nustato visuomeninius santykius, reguliuojamus darbo teisės normų, ir teisinio reguliavimo tikslus.
Šio darbo objektas: darbo sutartis, jos turinys ir sudarymo tvarka. Todėl darbe bus apibrėžiama darbo sutarties samprata, aptariamos darbo sutarties turinio sąlygos, darbo sutarčių rūšys, sudarymas bei garantijos ir apribojimai ssudarant sutartį.
Pagrindinis darbo tikslas: dabar norint įsidarbinti ar asmenį priimti į darbą privalu raštiškai sudaryti darbo sutartį, prieš sudarant sutartį reikia žinoti kas yra darbo sutartis, sudaromos sutarties rūšį ir jos ypatybes. Labai svarbu žinoti ką darbuotojas privalo įsipareigoti ddarbdaviui ir ką darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui.
Smulkiau išanalizuoti mano pasirinktą temą man padėjo gana gausi teisinė literatūra: tai ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, šio kodekso komentaras, kiti darbo teisės aktai, darbo teisės vadovėliai bei periodika, teismų praktika.
Pagrindiniai darbo uždaviniai:
išanalizuoti darbo sutarties sampratą ir turinį;
aptarti darbo sutarties sudarymo tvarką pagal DK ir kitus įstatymus;
išsiaiškinti darbo sutarties prielaidas;
išanalizuoti garantijas priimant į darbą ir apribojimus.2. DARBO SUTARTIES SAMPRATA IR TURINYS
2.1. DARBO SUTARTIES SAMPRATA
Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje darbo sutartis yra apibrėžiama kaip „darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytas darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą ddarbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu“.
Taigi, šis darbo sutarties apibrėžimas nurodo pagrindinius darbo sutarties požymius, kurie yra suformuluoti kaip darbuotojo ir darbdavio pareigos. Darbuotojas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 15 straipsnį yra „fizinis asmuo, pagal šio kodekso 13 str. turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą. Darbdavys pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 16 straipsnio 1 dalį „„gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal šio Kodekso 14 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą“. Pagal to paties straipsnio 2 dalį „darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo“.
Taigi reikia trumpai pakalbėti apie jau anksčiau minėtus požymius, t.y. pareigas. Pirmoji darbdavio pareiga yra suteikti darbuotojui sutartyje numatytą darbą. Dėl šios darbdavio pareigos darbuotojas įgauna teisę ginti savo teises remdamasis sutarties pažeidimu. Kita svarbi darbdavio pareiga – darbo atlygintinumas. Taigi darbdavys yra įsipareigojęs mokėti darbuotojui sutartą darbo užmokestį. Vadinasi, negali būti pagal darbo sutartį atliekamų darbų, kurie būtų neatlyginami. Tai reiškia, kad darbo sutarties sąlyga apie darbo atlygintinumą reiškia ne formalius reikalavimus darbo sutarties formai, o susitarimo esmei.
Darbo sutarties dalykas – tai rūšiniais požymiais apibrėžti darbai arba paslaugos, t.y. susitariama dėl darbo funkcijos, kuri atliekama kitai šaliai vadovaujant, nustatant darbų atlikimo tvarką, darbų (paslaugų) gavėjas užtikrina saugias ir tinkamas darbo sąlygas, darbai yra atlyginami, taip pat galime darbo sutartį atskirti nuo panašių civilinių sutarčių. Vadinasi darbo sutartis skiriasi nuo kitų sutarčių dviem pagrindiniais požymiais:
darbo funkcijų atlikimas;
paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai.
Atlikdamas darbo funkciją darbuotojas turi dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas. Šiuo požymiu darbo sutartis skiriasi nnuo civilinių sutarčių (rangos, paslaugų teikimo ir kt.), kuriomis įsipareigojama atlikti tam tikrą apibrėžtą užduotį. Asmuo, sudarydamas darbo sutartį, įsipareigoja ne tik atlikti tam tikrą darbo funkciją, bet ir laikytis nustatytos darbovietėje darbo tvarkos bei paklusti darbdavio nurodymams. Taigi, šalių pavaldumas darbo teisėje yra būtina darbo organizavimo prielaida, o civilinėse sutartyse pavaldumo nėra.
Yra ir kiti darbo sutarties požymiai
darbdavio įsipareigojimas suteikti nustatytą darbą,
darbdavio įsipareigojimas mokėti sulygtą darbo užmokestį,
darbdavio įsipareigojimas užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose.
Darbdavys privalo užtikrinti savo darbuotojams darbo sąlygas, nustatytas ne tik darbo įstatymuose, bet ir kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartyje.2.2. DARBO SUTARTIES TURINYS
“Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas” . Taigi turinys – tai sąlygos arba susitarimai, kuriais tos teisės ir įsipareigojimai yra apibrėžti. Darbo sutarties sąlygos yra klasifikuojamos labai įvairiai, tačiau pagrindinė klasifikacija yra pagal nustatymo būdą:
nustatomos šalių susitarimu;
nustatomos norminio akto.
Darbo sutarties sąlygas šalys nustato savo susitarimu, tačiau jos negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato LR Darbo Kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis.
Šalių susitarimu nustatomos sąlygos skirstomos į:
1. būtinąsias;
2. papildomas.
Būtinosios sąlygos – tai tos sąlygos, dėl kurių šalims nesutarus, sutartis laikoma nesudaryta. Šios sąlygos yra dviejų rūšių – privalomos visoms ddarbo sutartims, be kurių negaliotų nė viena darbo sutartis, ir privalomos, kad galiotų tam tikra darbo sutartis. Pastaroji sąlyga taikytina atskiroms darbo sutarčių rūšims (pvz. sezoninė, laikinoji ir kt.). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 1 dalis nurodo, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, nurodytų Kodekso 95 straipsnyje. Šiame straipsnyje išvardintos darbo sutarties sąlygos galėtų būti suskirstytos į keturias grupes:
1) būtinosios sąlygos, kurios privalomos visoms darbo sutartims;
2) būtinosios sąlygos, kurios gali būti nustatomos tik atskiroms darbo sutarčių rūšims;
3) kiekvienoje darbo sutartyje nustatoma darbo apmokėjimo sąlyga;
4) šalių sulygtos kitos darbo sutarties sąlygos.
DK 95 straipsnio 1 dalis prie būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios turi būti įvardytos darbo sutartyje, priskiria darbovietę ir darbo funkcijas. Darbo sutartyje būtina nurodyti darbuotojo darbovietę. Pagal Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 patvirtintą darbo sutarties pavyzdinę formą, reikalaujama nurodyti konkrečią darbo vietą (t.y. įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ar kt.). Darbovietė suprantama kaip darbdavys – įmonė, įstaiga, organizacija, o darbo vieta – siauriau. Darbo vietos nereikia tapatinti su darbo patalpa. Pagal LR Vyriausybės patvirtintus darbo vietos higienos įvertinimo nuostatus darbo patalpa – tai patalpa, kurioje nuolat (pamainomis) arba epizodiškai dirbama. Darbo patalpa
yra siauresnio pobūdžio sąvoka nei darbo vieta. Darbo sutarties pavyzdinėje formoje darbo funkcija apibrėžiama nurodant tam tikrą profesiją, specialybę, pareigų pavadinimą, kvalifikaciją. Be to, jei asmuo priimamas mokiniu, darbo sutartyje turi būti pažymėta. Profesija suprantama kaip plačiausia žinių sritis, specialybė – darbo sritis, kuriai reikia specialaus pasirengimo, paprastai būna siauresnė nei profesija, o kvalifikacija rodo žinių lygį. Darbo funkcijų nustatymas sukelia šiokių tokių nesklandumų, nes dažniausia darbdavys stengiasi, kad darbuotojo funkcijų sąrašas būtų nebaigtinis. Taip elgdamasis jis tenkina savo interesus, kkadangi darbdavys negali reikalauti iš darbuotojo tokio darbo, kuris nebuvo sulygtas darbo sutartyje. O, tuo tarpu, darbuotojas siekia, kad darbo funkcijų būtų kuo mažiau.
To paties straipsnio 2 dalis numato, kad atskiroms darbo sutarčių rūšims įstatymai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti ir kitas būtinąsias sąlygas. Tarp būtinųjų darbo sutarties sąlygų neliko darbo apmokėjimo sąlygos. Viena, iš valstybės , savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo ssąlygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka . Antra, už atliktą darbą turi būti sumokėta neatsižvelgiant į tai ar darbo apmokėjimo sąlygos buvo aptartos darbo sutartyje ar nebuvo. Ši kiekvieno žmogaus teisė yra įtvirtinta pagrindiniame Lietuvos Respublikos įstatyme – Konstitucijoje 48 straipsnyje –– „g.auti teisingą apmokėjimą už darbą“ . Darbo apmokėjimo sąlygai suteiktas atskiras teisinis statusas. Tai reiškia, kad darbo apmokėjimo sąlyga nėra priskiriama nei prie būtinųjų, nei prie papildomų darbo sutarties sąlygų dėl to, jog ji turi savarankišką teisinę prigimtį. Tai matyti net ir iš ankstesnio darbo sutarties sąlygų skirstymo – darbo apmokėjimas išskiriamas į atskirą grupę. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 straipsnio 1 dalį „darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.“ Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį nepriklausomai nuo darbo užmokesčio sistemos (vienetinė, laikinė) bei jo formos (tarifiniai atlygiai, algos), taip pat papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius (priedai, ppriemokos ir pan.). Darbo užmokesčio dydis priklauso nuo įvairių aplinkybių: darbo kiekio, kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų ir pan.
Labai svarbi DK nuostata, kad darbo užmokestis mokamas pinigais. Tuo yra siekiama išvengti atvejų, kai darbuotojai yra verčiami sutikti, kad jų darbas būtų apmokamas gaminama produkcija.
DK 95 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.).“ Kaip jau minėta, būtinosios sąlygos yra tokios, dėl kkurių nesusitarus laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta, o sąlyga dėl darbo apmokėjimo tokia nėra. Tačiau svarbiausia yra tai, kad jeigu darbas buvo atliktas, jis turi būti apmokėtas. Taigi DK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad į sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas įeina susitarimas dėl darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt. Svarbu, kad darbo apmokėjimo kriterijai privalo būti apibrėžti aiškiai ir tiksliai, siekiant išvengti ginčų ateityje.
Darbo sutartyje reikia nurodyti darbuotojo valandinį tarifinį atlygį, mėnesinę algą, priemokas, priedus ir t.t. Bet, jeigu darbo sutartyje labai smulkiai detalizuosime apmokėjimo sąlygas, pasikeitus norminiams aktams ar kolektyvinei sutarčiai, atsiras techninių sunkumų, nes teks keisti daug individualių darbo sutarčių.
Taigi, darbo apmokėjimo sąlyga nėra priskiriama nei prie būtinųjų, nei prie papildomų darbo sutarties sąlygų, kadangi ji turi savarankišką teisinę prigimtį.
V. Dauskurdo straipsnyje „Darbo užmokestis: ką turi žinoti teisininkas“ teigiama, kad darbdaviui yra itin svarbu parengti, patvirtinti ir paskelbti darbuotojams aiškią darbo apmokėjimo tvarką. Taip yra todėl, kad jei darbuotojas nežino tikslių darbo apmokėjimo sąlygų, negalima tikėtis, kad jis sąžiningai ir tinkamai atliks patikėtas darbo funkcijas, nes pagrindinė priežastis, dėl kurios darbuotojas dirba, tai – noras gauti darbo užmokestį.
Visoms darbo apmokėjimo formoms ir sistemoms bendra tai, kad darbo užmokestis skirstomas į pagrindinį iir papildomą. Pagrindinis darbo užmokestis apskaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką arba pagamintus produktus, atsižvelgiant į pagamintos produkcijos arba atliktų darbų kiekį ir kokybę. Papildomas darbo užmokestis apskaičiuojamas įstatymų nustatyta tvarka už įmonėje faktiškai nedirbtą laiką, pavyzdžiui, mokėjimas už kasmetines atostogas. Kitaip tariant, tai išmokos, išmokamos darbuotojui teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka, nors tuo metu darbuotojas faktiškai darbo pareigų neatlieka.
Yra taikomos dvi darbo apmokėjimo formos: laikinė ir vienetinė. Taikant laikinę darbo apmokėjimo formą, pagrindinis matas, nuo kurio priklauso darbo užmokesčio dydis, yra dirbtas laikas.
Taikant vienetinę darbo apmokėjimo formą, darbuotojo darbo užmokesčio dydis priklauso nuo darbo rezultatų, nustatomų pagal pagamintos produkcijos kiekį ar atliktų operacijų, darbų ar suteiktų paslaugų apimtį. Taikant vienetinę darbo apmokėjimo formą, darbuotojai yra labiau suinteresuoti dirbti našiau ir kelti savo kvalifik.aciją, todėl jų darbo našumas paprastai būna didesnis nei laikininkų.
Pagal darbo užmokesčio paskirstymą vienetinė darbo apmokėjimo forma skirstoma į: individualią ir kolektyvinę sistemas. Kolektyvinė darbo apmokėjimo sistema taikoma tada, kai dėl tam tikrų aplinkybių neįmanoma ar netikslinga nustatyti individualių išdirbio normų. Darbo užmokestis kolektyvo nariams paskirstomas proporcingai tarifiniams įkainiams ir dirbtam laikui. Individuali darbo apmokėjimo sistema, paremta asmeniniais darbuotojo darbo rezultatais, skatina darbuotoją ne tik didinti darbo našumą, bet ir kelti savo kvalifikaciją. Tačiau trūkumas tai, kad ttaikant šią sistemą būtina daug dėmesio skirti kiekvieno darbuotojo atlikto darbo tiksliai apskaitai, o tai iš darbdavio reikalauja papildomų išlaidų.
Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas kartą per mėnesį.
Papildomos sąlygos – tai visos kitos sąlygos, nebūtinos darbo sutarties galiojimui. Dėl jų tariamasi konkrečiais atvejais, tačiau darbo sutartis, nepriklausomai nuo to ar šalys susitars, ar ne, bus galiojanti. Jei darbdavys ir darbuotojas susitaria dėl tam tikrų papildomų sąlygų, jos tampa privalomomis ir jų turi laikytis abi susitarimo šalys, kaip būtinųjų. Kaip jau minėjau, šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį palyginti su ta, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Šalių susitarimu gali būti sulygstamas ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jei darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba įmonės kolektyvinė sutartis nedraudžia jų nustatyti. Kitos darbo sąlygos tampa būtinosiomis tik tada, kai šalys dėl jų susitaria ir jas įvardija darbo sutartyje. Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, t.y. tokių, kurių nustatyti nedraudžia įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis. Taigi, be būtinųjų darbo sutarties sąlygų šalys gali sulygti ir dėl kitų sąlygų, vadinamų papildomomis. Papildomos sąlygos yra visos kitos darbo sutartyje šalių
aptariamos, bet nesančios jai privalomos sąlygos. Dėl šių sąlygų galima tartis arba nesitarti, tačiau bet kuriuo atveju darbo sutartis vis tiek galios. Kai yra susitariama dėl papildomų sąlygų, šios šalims tampa privalomomis.
Viena iš dažniausiai sutinkamų papildomų sąlygų yra išbandymo terminas. Jo paskirtis – suteikti šansą ir vienai, ir kitai šaliai įsitikinti, ar sutarties turinys jas tenkina. Kitaip tariant, leisti darbdaviui įsitikinti ar darbuotojas gali atlikti sutartą darbo funkciją, o darbuotojui įsitikinti, ar darbas atitinka jo interesus, galimybes, sugebėjimus. Kadangi ssusitarimas dėl bandomojo laikotarpio yra sudaromas raštu, tai ši papildoma sąlyga turi būti nurodyta darbo sutartyje. Išbandymo laikotarpis nenustatomas priimant į darbą asmenis:
1. “iki 18 metų;
2. pareigoms konkurso arba rinkimų būdu, taip pat išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti;
3. darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti į kitą darbovietę;
4. kitais darbo įstatymų numatytais atvejais”.
Išbandymo terminas dažniausia yra naudingas darbdaviui, nes jis, esant nepatenkinamiems darbuotojo darbo rezultatams, supaprastinta tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 107 straipsnio 1 dalies pagrindu, gali nutraukti darbo sutartį, nemokant išeitinės kkompensacijos. Kadangi rezultatus vertina pats darbdavys – tai darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu dėl bandymo rezultatų, vadovaudamasis DK 295 straipsniu, turi teisę kreiptis į teismą ir ginčyti darbdavio išvadą apie jo netinkamumą atlikti darbą. Darbuotojas gali įrodinėti, kad neturėjo drausminių nuobaudų, ddarbo našumas ne žemesnis negu kitų darbuotojų, dirbančių toje įmonėje. Taip pat teismas turėtų gražinti į darbą darbuotoją, atleistą kaip netinkantį dirbti pagal bandymo rezultatus, jei bandomasis laikotarpis nenustatytas raštiškai darbo sutartyje, o tarkim darbdavys bandomąjį laikotarpį nustatė tik savo įsakymu.
Jei darbuotojas nepatenkintas .darbo sutartyje sulygtu darbu ir neketina toliau dirbti – privalo darbdavį įspėti raštu prieš tris dienas.
Maksimali išbandymo termino trukmė – ne ilgiau trys mėnesiai, tačiau įstatymų numatytais atvejais gali būti ilgesnis (bet ne ilgesnis kaip šeši mėnesiai) terminas. Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe. Nesvarbu kodėl darbuotojas nebuvo darbe: dėl svarbių priežasčių, dėl savo kaltės, jeigu darbuotojas nebuvo darbe dėl svarbių priežasčių arba ir nesant tokių priežasčių, išbandymo terminas pratęsiamas. Darbuotojo nebuvimas darbe ssustabdo išbandymo termino eigą, bandomojo laikotarpio terminas tęsiasi toliau nuo tos dienos, kai darbuotojas grįžta į darbą. Toks darbuotojo nebuvimo darbe padarinys taikytinas neatsižvelgiant į tai, kaip apibrėžtas išbandymo terminas – nurodant laiko tarpo pasibaigimą ar konkrečią datą.
Dažnai darbdaviai padaro esminę klaidą sudarydami darbo sutartį ir įrašydami joje bandomąjį laikotarpį, bet nenurodydami kieno iniciatyva tai padaryta. Kai paaiškėja, kad darbuotojas netinkamai atlieka sutartą darbą, jie negali pasinaudoti darbo sutarties nutraukimu remiantis DK 107 straipsnio 1 dalimi. Jei darbo sutartyje nenurodyta, kkuri išbandymo rūšis nustatoma, teismas vertindamas aplinkybes gali nustatyti tai pats.Negalima pripažinti, kad išbandymo sąlyga negalioja, jei darbo sutartyje nenustatyta, kuri išbandymo rūšis buvo nustatoma.
Pavyzdys. Civilinė byloje Nr. 3K-3-154/2005 išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „X” kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-12-06d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I.J. ieškinį atsakovui „X” dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Ieškovas nurodė, kad 2003-10-31d. sudarė su atsakovu darbo sutartį su išbandymo terminu. 2004-03-15d. gavo pranešimą, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami ir jis atleidžiamas iš darbo nuo 2004-03-17d. Ieškovo teigimu, jo atleidimas yra neteisėtas, nes pareigas jis atliko tinkamai. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2004-06-15d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje esančiais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad ieškovas pradėjo dirbti atsakovo bendrovėje nuo 2003-11-03d. vairuotoju-kiemsargiu, į darbą buvo priimtas su išbandymo 3 mėnesių laikotarpiu. Byloje teismas nustatė, kad ieškovas nemokėjo dirbti su jam patikėtu autokrautuvu, ieškovui priklausantį atlikti darbą, t. y. valyti sniegą, turėjo atlikti kitas įmonės darbuotojas. Teismas iš byloje esančių įrodymų sprendė, kad pagal Darbo kodekso 107 straipsnį atsakovas turėjo teisę ir pagrindą ieškovą iš darbo atleisti. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-12-06d. sprendimu ieškovo apeliacinį skundą patenkino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo iieškovo I.J. ieškinį patenkino: pripažino jo atleidimą 2004-03-17d. iš UAB „X” vairuotojo-kiemsargio pareigų neteisėtu pagal Darbo kodekso 107 straipsnį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė: Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-12-06d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2004-06-15d. sprendimą.
Kita papildoma sąlyga – darbo sutarties šalių susitarimas dėl materialinės atsakomybės. Tačiau ne su kiekvienu darbuotoju tokia sutartis gali būti sudaroma. DK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „visiškos materialinė atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe“. Taigi jei darbdavys nesudaro visiškos materialinės atsakomybės sutarties su darbuotoju, su kuriuo tokią sutartį sudaryti galima, toks darbuotojas už padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, t.y. ribotai.
Kodekse aiškiai nustatyta, kad ši sutartis turi būti įforminama raštu ir joje privalo būti nurodyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima .sau visišką materialinę atsakomybę. Taip pat nustatyta, kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.
Tokia visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra darbo sutarties priedas ir gali būti sudaroma ne tik su naujai priimtu darbuotoju, bet ir su jau dirbančiu asmeniu. Tačiau yra vienas apribojimas – visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti ssudaroma tik su darbuotojais, kuriems jau suėję aštuoniolika metų.
DK teiginys „gali būti sudaroma“ nėra imperatyvus, todėl materialinės atsakomybės sutartis nėra privaloma. Sudaryti tokią sutartį su darbuotoju, ar nesudaryti – darbdavio pasirinkimo laisvė. Šiai sutarčiai sudaryti yra tik prielaida – darbuotojo darbas turi būti tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių išsaugojimu.
Nei išbandymo terminas, nei materialinės atsakomybės sutartis, nei kitos papildomos sąlygos nėra būtinos, kad darbo sutartis galiotų, tačiau jeigu dėl šių sąlygų susitariama, jos, kaip ir būtinosios sąlygos, yra privalomos darbo sutarties šalims.
Jeigu šalys nesusitaria vienai šaliai rūpimu klausimu, o į sudarytą darbo sutartį nebuvo įtraukta tos šalies pageidaujama sąlyga, tačiau tos šalies pageidaujamos aplinkybės yra įgyvendinamos vėlesniais šalių veiksmais ir susiklosčiusia praktika, tai reiškia, kad šios aplinkybės faktiniu sutarties vykdymu gali būti pripažintos kaip darbo sutarties sąlyga.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 94 straipsnio 2 dalis draudžia šalims nustatyti tokias darbo sąlygas, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. DK 191 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo užtikrinti normalias darbo sąlygas, kad darbuotojai galėtų įvykdyti darbo normas. Šios normalios sąlygos gali būti suskirstytos į tam tikras grupes:
1) techninio pobūdžio sąlygos;
2) darbuotojo sveikatą užtikrinančios sąlygos;
3) darbuotojo savybės, užtikrinančios darbo kokybę;
4) specialios sąlygos, reikalingos konkretiems darbams atlikti.
Normalus darbas įmanomas
tik jei darbdavys aprūpina darbuotojus tinkamos kokybės medžiagomis ar įrankiais, laiku pateikia darbui atlikti būtiną energiją. Labai svarbi sąlyga – saugi ir nekenksminga sveikatai darbo aplinka, ką privalo užtikrinti darbdavys. Ne mažiau svarbesnė normali sąlyga – darbuotojui sudaroma galimybė kelti profesinę kvalifikaciją, tobulinti darbo įgūdžius.
Tačiau jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą yra mokamas padidintas tarifinis atlygis (alga), palyginti su darbu normaliomis sąlygomis.
Darbo sutartyje gali būti nurodoma, kad darbuotojas įsipareigoja neatskleisti įmonės, įstaigos ar organizacijos komercinių (gamybinių) ppaslapčių. Komercinės paslapties sąvoka apibrėžta CK 1.116 str. 1 dalyje – informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai.Tam, kad būtų užtikrinta komercinių (gamybinių) paslapčių apsauga, kartu ir darbuotojo pareiga jas saugoti, yra būtina patvirtinti tokių ppaslapčių sąrašą bei su juo supažindinti darbuotoją. Darbdavys pats turi imtis protingų atsargumo priemonių, kad tas paslaptis išsaugotų.
Pavyzdys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ž. Minkauskaitė v. UAB „Omnitel“, bbylos Nr. 3K-3-455/2001, kategorija 2.4.3.11, konstatuota, kad komercinių ir technologinių paslapčių atskleidimas galimas tik tuomet, jei jos toje įmonėje yra pripažintos komercinėmis arba technologinėmis paslaptimis ir darbuotojas yra supažindintas su tokiu įmonėje pripažintų paslapčių sąrašu ir yra įsipareigojęs jų neatskleisti pašaliniams asmenims. LAT minėtoje byloje konstatavo, k.ad apylinkės teismas, nustatęs, kad ieškovė atskleidė pašaliniam asmeniui bendrovės technologinę paslaptį, susijusią su paslaugų tiekimu abonentams (pokalbių telefonu slaptumas įmonėje yra garantuojamas), pagrįstai pripažino jos atleidimą iš darbo, kai darbuotojas atskleidžia įmonės komercines bei technologines paslaptis arba jas praneša konkuruojančiai įmonei.
Dar viena galima papildoma darbo sutarties sąlyga – pasirašant darbo sutartį tarp darbdavio ir darbuotojo sudaroma konkurencijos draudimo sutartis. Konkurencijos draudimo sąlygos gali būti įrašomos tiesiog darbo sutartyje arba sudarant atskirą susitarimą, kkuris pasirašomas kaip darbo sutarties priedas ir yra neatskiriama jos dalis. „Konkurencijos draudimo sutarčių sudarymo ir jų sąlygas nereguliuoja Darbo kodeksas, todėl pagal analogiją taikomos Civilinio kodekso normos. Konkurencijos ribojimas – tai veiksmai, sudarantys kliūčių konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją.“ Konkurencijos draudimo sutarties galiojimo terminas, vadovaujantis LR Civilinio kodekso 2.164 straipsnio 1 dalimi, turi būti neilgesnis kaip du metai. Konkurencijos draudimo sutartyse darbdavys privalo įsipareigoti mokėti darbuotojui kompensaciją.
LR DK 95 straipsnio 5 ddalyje įtvirtinta galimybė dar vienai papildomai darbo sutarties sąlygai: „ Darbo sutartyje gali būti sulygta : jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai.„
Pavyzdys. Civilinė byla Nr. 3K-3-115/2004 kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R.B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-13 sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “X” ieškinį atsakovei R.B. dėl mokymo išlaidų priteisimo. Ieškovas UAB “X” nurodė, kad atsakovė R.B. dirbo bendrovėje nuo 1998-08-03d., 2001-09-01d. darbo sutartis bendru šalių sutarimu buvo papildyta, nurodant, kad atsakovė atlygins bendrovei visas išlaidas, susijusias su jos kvalifikacijos kėlimu, įskaitant mokymąsi užsienyje, už paskutinius dvejus metus iki darbo sutarties nutraukimo, jei ji nutrauktų darbo sutartį savo noru. Atsakovė dalyvavo kursuose už kuriuos ieškovo bendrovė turėjo viso 6540,52 Lt išlaidų. Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2003-06-11d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003-10-13d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2003-06-11d. sprendimą ir ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 6540,52 Lt jos mokymo išlaidoms atlyginti. Visų ppirma, kolegija konstatuoja, kad šioje byloje kilusiam ginčui spręsti turi būti taikomas Darbo sutarties įstatymas. Atsakovės ir ieškovo darbo santykiai prasidėjo 1998-08-03d. ir tęsėsi iki 2002-11-26d., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2, 3 straipsniais bei Darbo kodekso 12 straipsniu, Darbo kodeksas šiuo atveju netaikytinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutarė: Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-13d. sprendimą pakeisti. Iš atsakovės R.B. ieškovui UAB “X” priteistas mokymo išlaidas nuo 6540, 52 Lt sumažinti iki 4000 Lt (keturių tūkstančių Lt), o priteistą žyminį mokestį nuo 392, 94 Lt sumažinti iki 180 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimties Lt). Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
3. DARBO SUTARTIES SUDARYMO TVARKA PAGAL DARBO KODEKSĄ
IR ATSKIRUS ĮSTATYMUS
Prieš sudarant darbo sutartį reikia patikrinti, ar darbuotojas atitinka įstatymo numatytus reikalavimus. Pagal LR DK 104 straipsnio 1 dalį darbdavys turi reikalauti iš priim.amo į darbą asmens tam tikrų dokumentų:
1) pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę ar gimimo liudijimą);
2) valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (jei darbuotojas neturi socialinio draudimo pažymėjimo, darbdavys išduoda pažymą jam gauti).
Šių dviejų dokumentų darbdavys privalo reikalauti iš kiekvieno darbuotojo. Jei darbuotojas nepilnametis (nuo keturiolikos iki šešiolikos metų), – tai jis turi pateikti gimimo liudijimą, mokyklos, kurioje mokosi, iir vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą bei vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą. Sudaręs darbo sutartį su vaiku nuo 14 iki 16 metų amžiaus, darbdavys per 3 darbo dienas praneša apie tai Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam inspektavimo skyriui, nurodo asmenis, iš kurių gauti būtini sutikimai ir leidimai. Darbdavys taip pat turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymuose numatytų dokumentų. Darbdavys, užtikrindamas karo prievolininkų apskaitą, privalo: priimdamas karo prievolininkus į darbą, tikrinti jų karinius dokumentus ir nustatyti, ar pilietis yra įrašytas į karinę įskaitą pagal deklaruojamą nuolatinę gyvenamą vietą. Neturinčius karinių dokumentų ar neįrašytus į karinę įskaitą asmenis siųsti į Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos teritorinius skyrius pagal jų deklaruojamą nuolatinę gyvenamą vietą, kartą per ketvirtį Karo prievolės administravimo tarnybos prie krašto apsaugos ministerijos teritoriniams skyriams ir vietos savivaldybių administracijoms teikti duomenis apie priimtus į darbą ir atleistus iš jo karo prievolininkus ir kita. Jeigu darbuotojas priimamas dirbti į antraeiles pareigas (darbą), darbdavys turi išreikalauti pažymą apie darbo laiką kitose darbovietėse – pažymoje turi būti nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas. Šios pažymos galioja vienerius metus ir saugomos kartu su darbo sutartimi. Pasikeitus darbo ir poilsio laikui pagrindinėje darbovietėje,
darbuotojas turi apie tai pranešti priėmusiam jį į antraeiles pareigas darbdaviui ir pateikti pažymą. Darbdavys, gavęs pažymą apie darbo ir poilsio laiką, turi užtikrinti, kad asmuo, dirbantis pagal 2 ar daugiau darbo sutarčių, nedirbtų ilgiau kaip 12 valandų per dieną. Jei darbo įstatymai priėmimą į darbą sieja su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, darbdavys, pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą, privalo pareikalauti iš darbuotojo, kad pateiktų išsimokslinimą ar profesinį pasirengimą patvirtinančius dokumentus. Taip pat, Darbo kodekso 265 straipsnis numato, kad ddarbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – periodiškai tikrintis pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Tokia tvarka taikoma ir darbuotojams iki 18 metų, kurie privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir kiekvienais metais, kol sulauks aštuoniolikos metų. Vyriausybė 2002-07-16 nutarimu Nr.1145 patvirtino darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamų ligų, sąrašą ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarką.
LR Vyriausybė 22003-01-29 nutarimu Nr.138 patvirtino asmenų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką, darbo laiką, jiems draudžiamus dirbti darbus bei sveikatai kenksmingus ir pavojingus veiksnius. Jame numatyta, kad vaikų iki 16 metų darbas draudžiamas, iišskyrus jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, kurie nurodyti Priedo VII dalyje. Tai vaistažolių rinkimas, laikraščių ir žurnalų pardavimas, pašto ir įstaigų pasiuntinio darbai, prekių kainų žymėjimas ir kiti. Priedo V dalyje išvardinti darbai, kurie neleidžiami dirbti jaunesniems negu 18 metų amžiaus asmenims ( dirbti skerdyklose, taip pat darbus, kurie kelia aukštos įtampos elektros poveikio pavojų ir kt.).
Vadovaudam.asi Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino darbo sutarties pavyzdinę formą . Taigi, darbo sutartis sudaroma raštu, pagal pavyzdinę formą. Žinoma, kad darbo sutartis būtų laikoma sudaryta, šalys privalo sutarti dėl būtinųjų sąlygų. Visada rašytinė darbo sutartis yra sudaroma dviem egzemplioriais, kurių vienas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, o kitas – darbdaviui. Darbo sutartį būtinai turi ppasirašyti darbdavys (arba jo įgaliotas asmuo) ir darbuotojas. Darbo sutartis tą pačią dieną turi būti įregistruota sutarčių registravimo žurnale, išskyrus atvejus kai toks žurnalas yra neprivalomas (toks žurnalas yra neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų). Darbo sutarčių registravimo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr.503 „Dėl darbo sutarčių registravimo taisyklių, darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos patvirtinimo“. Darbo sutarčių registravimo žurnale įrašai daromi iš eilės ppagal darbo sutarčių sudarymo datas. Taisyti ir braukyti įrašų negalima, padarius klaidą, po klaidingu įrašu naujoje eilutėje rašomi žodžiai : „įrašas Nr. xxx negalioja“, ir tada įrašomas naujas eilės numeris ir teisingai užpildomos žurnalo skiltys. Pasibaigus vienam žurnalui, kito pradžioje įrašoma „tęsinys“ ir iš eilės toliau registruojamos darbo sutartys. Darbdavys ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su
antruoju darbo sutarties egzemplioriumi įteikia darbuotojui jo tapatybę patvirtinantį pažymėjimą t.y. darbuotojo darbo pažymėjimą, kurio forma nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr.503, minėtame aukščiau. Darbo pažymėjimą darbuotojas privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio Darbo tvarkos taisyklėse nurodytoje vietoje. Darbuotojas, praradęs darbo pažymėjimą, apie tai turi pranešti ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Darbdavys turi išduoti naują darbo pažymėjimą , kurio gamybos išlaidas privalo apmokėti darbuotojas, išskyrus tuos atvejus, kai pažymėjimas prarastas ne dėl darbuotojo kaltės. Jei darbuotojas nevykdo darbdavio nustatytos darbo pažymėjimo nešiojimosi ar laikymo darbo metu, pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos, jis gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn.
Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Taip pat darbdavys (ar jo įgaliotas asmuo) privalo priimamą į darbą asmenį supažindinti pasirašytinai su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Šis reikalavimas įtrauktas iš Europos sąjungos ddirektyvos 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas .
Teismų praktikoje yra bylų, kylančių dėl LR DK 99 straipsnio 4 dalies nuostatos nepaisymo. Toks supažindinimas turi reikšmės sprendžiant atleidimo iš darbo pagrįstumą tais atvejais, kai atleidžiant iš darbo būtina nustatyti darbuotojo kaltus veiksmus. Pagal LAT Teisėjų Senato 2004-06-18 nutarimo Nr.45 aštuntą punktą jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas dėl nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas. Tačiau jei darbuotojas pareigas netinkamai atliko ne dėl to, kad nežinojo pareiginių funkcijų, bet dėl savo nerūpestingumo, tada galima skirti drausminę nuobaudą. Taip pat tiesioginio viršininko nurodymai pažeisti darbo drausmę neatleidžia nuo atsakomybės.
Pavyzdys: Kauno miesto apylinkės teismas (civilinė byla Nr.2-2385/95) išnagrinėjo ieškovo A.J. civilinę bylą atsakovui aviakompanijai, ir nustatęs, kad ieškovas nebuvo supažindintas su tarnybine instrukcija, reglamentuojančia jo darbą, atleidimą iš darbo savo kaltais veiksmais netekus p.asitikėjimo dirbti jam pavestą darbą (buvusio LR DSĮ 29str.2d.) pripažino neteisėtu. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija šį sprendimą 1995-09-05 nutartimi paliko nepakeistą.
Pagal 2004-11-29 LR Vyriausybės nutarimu Nr.1508 patvirtintą „Su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka bei trukme susijusių sąlygų aaprašą“ ne visa darbo diena (pamaina) turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė – ne trumpesnė už 3 darbo dienas per savaitę. Apraše taip pat yra patvirtintos išimtys, kai šis apribojimas nėra taikomas: pvz., finansinės-buhalterinės apskaitos darbuotojams, taip pat, jeigu tokių darbuotojų yra ne daugiau kaip 10 procentų įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose šių darbuotojų, įskaitant ir laisvas darbo vietas, iš viso yra daugiau negu 100, ir kita. Informacija apie dirbančiuosius ne visą darbo laiką, tai yra dirbančius ne visą darbo dieną, kai jų darbo trukmė trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), arba dirbančius ne visą darbo savaitę, kai jų darbo trukmė trumpesnė negu 3 darbo dienos per savaitę, pateikiama Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniams skyriams ir siunčiama nedelsiant, įvykus pasikeitimams ne viso darbo laiko apskaitoje.
Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jei šalys nesusitarė kitaip. Pagal 2001-05-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) direktoriaus įsakymą Nr.457 darbdavys, priėmęs asmenį į darbą, tą pačią dieną privalo pranešti VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie priimtąjį . Pranešimo formą ir jos pateikimo tvarką nustato šio fondo valdyba.
Jeigu darbuotojas faktiškai pradėjo dirbti pagal darbdavio ar jo įgalioto asmens leidimą, darbo sutartis laikoma sudaryta
ir turi būti nedelsiant įforminta raštu. Darbdaviui atsisakius įforminti sutartį, darbuotojas gali kreiptis į teismą, prašydamas įpareigoti darbdavį tai padaryti.
Pavyzdys: Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-1578/95 ieškovė E.G. prašė įpareigoti atsakovą UAB „X“ įforminti su ja sudarytą žodinę darbo sutartį nuo 1994-02-01, t.y. nuo tada, kai ji faktiškai pradėjo dirbti UAB „X“ filialo vedėja. Kaip įrodymą apie žodinės darbo sutarties sudarymą pateikė 1994-02-01 su ja, kaip su UAB „X“ filialo vedėja, sudarytą materialinės atsakomybės sutartį, kuri buvo nutraukta 11994-08-22, ir tą pačią dieną ieškovė atleista iš darbo be atitinkamų įrašų socialinio draudimo pažymėjime. Teismas ieškovės prašymą patenkino..4. DARBO SUTARTIES PRIELAIDOS
Darbo sutarties prielaidos – tai tam tikri papildomi reikalavimai priimant į darbą. Papildomus reikalavimus priimant į darbą gali nustatyti darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinės sutartys. DK 100 straipsnis mini šias darbo sutarties prielaidas : „Darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti, kad į tam tikras pareigas skiriama konkurso, rinkimų būdu arba išlaikius kvalifikacinius eegzaminus.“4.1. KONKURSAS
„Konkursas – tai asmens profesinių, dalykinių ir asmeninių savybių, reikalingų eiti tam tikras pareigas, patikrinimo būdas, kai tokį patikrinimą atlieka nustatyta tvarka sudaryta specialistų konkurso komisija, vadovaudamasi konkurso nuostatais. „Asmenys, konkurso būdu gali būti skiriami į vadovaujančiųjų darbuotojų ir sspecialistų pareigas, taip pat į tokias pareigas, kurias gali eiti tik asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto reikalavimai, fiziniai, medicinos ar kiti reikalavimai. Konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1987 „Dėl konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse sąrašo nustatymo ir konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo valstybės ir savivaldybių įmonėse taisyklių patvirtinimo“. Šiose taisyklėse nustatytas konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse sąrašas:
1) įmonės vadovas;
2) įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o jeigu įmonės buhalterinę apskaitą tvarko įmonės apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) – apskaitos tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovas;
3) kitos įmonės administracijos darbuotojų pareigos, jeigu jas nustato įmonės steigėjas;
4) kitos šio nutarimo 1.1–1.3 ppunktuose nenurodytos įmonės darbuotojų pareigos, jeigu jas nustato įmonė.
Konkurso organizavimą galima suskirstyti į tris etapus :
konkurso paskelbimas;
dokumentų, reikalingų dalyvauti konkurse pateikimas ir priėmimas;
pretendentų atrankos komisijos sudarymas ir pretendentų atranka.
Sprendimą skelbti konkursą gali priimti įmonės savininkas, o kai skelbiamas konkursas įmonės vadovo pareigoms – įmonė. Konkursas skelbiamas:
„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir viename iš LR dienraščių – kai ieškoma valstybės įmonės vadovo pareigoms;
„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir vietos spaudoje – kai ieškoma savivaldybės įmonės vadovo pareigoms;
leidinyje, kuriame skelbiama įmonės vieša iinformacija, – šių Taisyklių 1.2–1.4 punktuose nurodytoms pareigoms.
Pretendentai privalo pateikti taisyklių septintame punkte nurodytus dokumentus:
prašymą leisti dalyvauti konkurse;
asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išsilavinimą patvirtinantį dokumentą ir šių dokumentų kopijas;
gyvenimo aprašymą;
užpildytą pretendento anketą (pagal Taisyklių priedą);
savo privalumų sąrašą, nurodydamas dalykines savybes. Jeigu eiti pareigas, kurioms skelbiamas konkursas, būtini tam tikri įgūdžiai, privalumų sąraše taip pat turi būti nurodyti įgūdžiai;
savo, kaip įmonės vadovo, veiklos programą, jeigu pretendentas pageidauja dalyvauti konkurse įmonės vadovo pareigoms;
valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (jeigu toks yra) ir jo kopiją. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, neturintys valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo, privalo pateikti kitą socialinių įmokų mokėjimą patvirtinantį dokumentą (jeigu toks yra) ir jo kopiją.
Dokumentus pretendentai gali pateikti dokumentus asmeniškai arba siųsti registruotu laišku. Personalo tarnyba, priėmusi dokumentus, pretendento anketoje pažymi, ar pretendentas atitinka konkurso skelbime nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Taip pat, įvertinusi gautus dokumentus, per dvidešimt kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo registruotu laišku išsiunčia pretendentui pranešimą apie leidimą dalyvauti pretendentų atrankoje arba motyvuotą pranešimą, kodėl jam neleidžiama dalyvauti pretendentų atrankoje.
Komisija sudaroma jeigu bent vienam pretendentui išsiunčiamas Taisyklių 14 punkte nurodytas pranešimas apie dalyvavimą pretendentų atrankoje, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo. Komisija per 5 kalendorines dienas nuo sudarymo turi atlikti ppretendentų atranką. Komisijos narių negali būti mažiau kaip trys. Pretendentai vertinami visų komisijos narių nuo 1 iki 10 b.alų. Pretendentai, kurie surenka mažiau nei 6 balus laikomi nepraėjusiais konkurso. Taisyklių 27 punkte nurodyta, kad dalyvavęs atrankoje, bet nelaimėjęs konkurso pretendentas gali apskųsti konkurso rezultatus ir komisijos sprendimą įstatymų nustatyta tvarka. Ginčai dėl dalyvavimo konkurse ar dėl konkurso rezultatų nėra darbo ginčai, todėl jie turi būti sprendžiami Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.
Darbo kodekso 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta „Į pareigas, įtrauktas į konkursinių pareigų sąrašą, konkursų nuostatuose nustatytais atvejais iki konkurso asmuo gali būti priimamas pagal terminuotą darbo sutartį, bet ne ilgesniam negu vienerių metų laikui.“ Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais į konkursines pareigas galima priimti asmenį ir be konkurso, bet tik pagal darbovietėje galiojančius konkursų nuostatus arba kitus norminius teisės aktus. Su tokiu darbuotoju, įvykus konkursui, jei jis jo nelaimėjo, arba praėjus 1 metams nuo paskyrimo, darbo sutartis turi būti nutraukta.
Kitose darbovietėse konkursinių pareigų sąrašus ir konkursų nuostatus tvirtina darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotojų atstovų nuomonę.
4.2. RENKAMOSIOS PAREIGOS
Darbo kodekso 102 straipsnio pirmoje dalyje nurodyta „Į kokias pareigas turi būti paskiriama rinkimų būdu ir rinkimų tvarką nustato įstatymai, reglamentuojantys atitinkamos rūšies įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklą, iir tų įmonių, įstaigų bei organizacijų įstatai.“
Paprastai rinkimų tvarka įgyjamos vadovaujamosios įmonių, įstaigų, organizacijų pareigos (pvz. Akcinės bendrovės vadovo). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį „Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Apie bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais jį išrinkusio ar atšaukusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.“
Darbo kodekse 102 straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad rinkimų tvarka turi būti paskiriama ir į tokias pareigas, kurios šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardintuose norminiuose teisės aktuose nenustatytos, bet įvardintos kolektyvinėje sutartyje.4.3. KVALIFIKACINIAI EGZAMINAI
Kvalifikaciniai egzaminai reikalingi tam, kad patikrinti ar pretendentas gali eiti konkrečias pareigas arba dirbti darbus, kuriems reikia specialių žinių.
“Gali būti reikalaujama, kad kandidatai, pretenduojantys eiti pareigas arba dirbti darbus, reikalaujančius specialių žinių, išlaikytų kvalifikacinius egzaminus.” Kvalifikacinių reikalavimų nustatymo ir egzaminų valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose vykdymo tvarka nustato kvalifikacinius reikalavimus kandidatams, pretenduojantiems eiti
pareigas ar dirbti darbus, reikalaujančius specialių žinių, ir kvalifikacinių egzaminų vykdymą. Ši tvarka netaikoma valstybės tarnautojams. Pareigybių ir darbų, reikalaujančių specialių žinių valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, sąrašą sudaro ir tvirtina įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į teisės aktus, reglamentuojančius atitinkamą veiklos sritį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 326 nustatė šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1. Bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai:
1.1. išsilavinimas;
1.2. darbo patirtis (darbo stažas) atitinkamoje profesinėje veikloje.
2. Specialieji kvalifikaciniai reikalavimai:
2.1. profesinė kompetencija (gebėjimai taikyti profesines žinias ir įįgūdžius);
2.2. specialios žinios, kurių reikia tam tikroms pareigoms atlikti (vykdyti).
Kvalifikaciniai reikalavimai kandidatams, pretenduojantiems eiti konkrečias pareigas ar dirbti darbus, reikalaujančius specialių žinių, įstaigoje turi būti nustatyti pareigybės aprašyme.
Pretendentą egzaminuoja įstaigos vadovo įsakymu iš 3 – 5 narių sudaryta komisija, arba įstaigos vadovas gali pasiųsti pretendentą laikyti kvalifikacinį egzaminą kitoje įstaigoje, kuri turi leidimą egzaminuoti atitinkamos profesijos darbuotojus pagal specialius kvalifikacinius reikalavimus. Egzamino metu pretendento žinios vertinamos nuo 1 iki 10 balų, laimi daugiausia balų surinkęs pretendentas. Jei du pretendentai surenka vvienodą balų kiekį, , komisija įstaigos vadovui siūlo priimti į pareigas tą pretendentą, kurį pasirenka tiesioginis būsimojo darbuotojo vadovas.
Kvalifikacinių egzaminų komisijos sprendimą galima apskųsti įstaigos vadovui raštu per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Įstaigos vadovo sprendimas gali būti aapskųstas teismui.
Kitose darbovietėse kvalifikacinius reikalavimus nustato darbdavys, o dėl kvalifikacinių egzaminų tvarkos nustatymo atsižvelgia į darbuotojų atstovų nuomonę.5. GARANTIJOS PRIIMANT Į DARBĄ IR APRIBOJIMAI
Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse numatytos ir įsidarbinimo garantijos. Pagal Kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draudžiama atsisakyti priimti į darbą asmenį, dėl jo lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeimyninės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Taip pat yra draudimas atsisakyti priimti asmenį į darbą, esant raštiškam darbdavių susitarimui dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbovietę. Taigi, Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 96 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad atsisakymą priimti į darbą galima ginčyti teismine tvarka per vieną mėnesį nnuo atsisakymo dienos. Teismui nustačius, kad atsisakymas priimti į darbą yra neteisėtas, darbdavys teismo sprendimu įsipareigoja priimti asmenį į darbą, ir už laiką nuo atsisakymo priimti į darbą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos sumokėti minimaliojo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas teisminę gynybą numato ne visais atvejais, o tik esant specialiajai garantijai.
Priėmimo į darbą ribojimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 97 straipsnyje. Šie ribojimai yra taikomi tik tarnautojams. Jų tarnyba vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bbei valstybės ar savivaldybės įmonėje ribojama tik tada, kai sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai ir tarnyba yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. Ribojimai taikomi tik įstatyme išvardintiems asmenims, kurių pateikiamas sąrašas yra išsamus. Tačiau yra išimčių, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės “Dėl darbuotojų, kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje, kai juos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai ir kai jų darbas susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą, kategorijų sąrašo patvirtinimo” 2005 metų sausio 26 dienos nutarimu Nr. 86. Pagal šį nutarimą, leidžiama derinti pareigas ir giminaičių darbo ribojimas netaikomas:
„1. Kultūros įstaigų (bibliotekų, muziejų, teatrų, koncertinių įstaigų, kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų) kultūros ir meno darbuotojai bei kūrybiniai darbuotojai.
2. Valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų bei valstybės ir savivaldybės įmonių, užsiimančių farmacijos veikla, specialistai.
3. Švietimo įstaigų pedagoginiai darbuotojai ir bibliotekininkai.
4. Valstybės įmonių miškų urėdijų vadovaujantys darbuotojai ir specialistai.”
Kultūros ministerija, vykdydama Vyriausybės įpareigojimą, 2005-02-15 įsakymu Nr.ĮV-51 patvirtino Kultūros įstaigų kultūros ir meno darbuotojų bei kūrybinių darbuotojų, kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje valstybės ar savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje, kai juos ssieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai ir kai jų darbas susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą, pareigybių sąrašą. Minėtu Vyriausybės nutarimu tokius pareigybių sąrašus įpareigotos patvirtinti ir Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei Aplinkos ministerijos.
Įstatyme dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB,MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų darbinės veiklos, taip pat nustatyti priėmimo į darbą apribojimai.
Lietuvoje dažnai pasitaiko atvejų kai dirbama be darbo sutarties. Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas nelegaliu darbu laiko kai:
1. darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikrą darbą (t.y. tam tikros specialybės, profesijos, kvalifikacijos darbą) arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, darbdavys – suteikti darbuotojui darbą ir mokėti darbo užmokestį. Tačiau šis darbas dirbamas nesudarius darbo sutarties.
2. dirbamas užsienio valstybi.ų piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.
Pagal 2006m. lapkričio 21 d. priimtą Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. X-913 nuo 2006 metų gruodžio 5 dienos panaikinta Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnio 2 dalis, kurioje buvo nurodyta, kad‚ nelegaliu darbu nelaikomi pagalbos (talkos) ir savanoriški darbai.
LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadose svarstant dėl pritarimo DK 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui buvo motyvuojama taip: „Įstatymo pprojekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad nesant teisės akto, kuriame būtų įtvirtinta pagalbos (talkos) darbų samprata, Valstybinei darbo inspekcijai ir kitoms kontroliuojančioms institucijoms yra sudėtinga įrodyti, kad dirbamas darbas yra nelegalus. Pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą nelegalaus darbo sampratą, vienu iš nelegalaus darbo požymių yra darbas, kuris turi darbo sutarties požymių, nurodytų Darbo kodekso 93 straipsnyje.
Darbas gali būti atliekamas įvairiomis organizacinėmis formomis, todėl darbo procesai gali būti reglamentuojami ne tik darbo teisės, bet ir kitų teisės šakų (civilinės (komercinės, įmonių), administracinės ir t.t.) normomis. Asmuo, kuris yra darbo teisiniame santykyje, įgyja tam tikras teises, pareigas, garantijas, pvz., teisę į kasmetines apmokamas atostogas, teisę į privalomą valstybinį socialinį draudimą ir t.t., kurios paprastai neatsiranda, jeigu darbas atliekamas ne darbo teisinių santykių, o kokia nors kitokia organizacine teisine forma (išimtis yra valstybės tarnybos santykiai). Apibūdinant darbo teisės veikimo sferą paprastai nurodoma, kad darbo teisė reguliuoja tuos visuomeninius santykius, kurie atitinka tokius tris požymius:
1) darbo santykių dalykas – darbas turi būti apibrėžiamas kaip darbo funkcija, t.y. susitarta, kad bus atliekami tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbai, arba dėl tam tikrų pareigų;
2) darbo procesą organizuoja darbdavys, darbuotojas turi paklusti nustatytai darbo tvarkai arba, kitaip sakant, šeimininko valdžiai;
3) darbas dirbamas už atlyginimą.
Remiantis šiais kriterijais galima teigti, kad nelegaliu darbu nelaikytini ne tik savanoriški (pagalbos, talkos) darbai, bet ir rangos, autorinės ar kitos civilinės sutarties pagrindu atliekami darbai. Šie darbai neturi darbo teisės reguliuojamų darbo santykių požymių, jie laikytini civilinės teisės reguliavimo dalyku, todėl svarstytina, ar Darbo kodekse nereikėtų iš esmės tikslinti ar atsisakyti nuostatų, kurios nėra darbo teisės reguliavimo dalykas.“
“Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka” .
Valstybinei darbo inspekcijai pradėjus aktyviau kovoti su nnelegaliu darbu, su atlyginimų mokėjimu vokeliuose, įvedus nemokamą anoniminę telefono liniją, kuria gali skambinti darbdavių skriaudžiami asmenys, žengtas didelis žingsnis į darbuotojų teisių gynimą vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis.6. IŠVADOS
Svarbiausia dabar yra tai, kad Lietuvoje darbo teisės šaka yra jau susisteminta viename kodekse – Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse. Kadangi darbo sutartis yra darbo teisės dalis, tai jos turinio, sudarymo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas, darbo įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai.
Sudarant sutartį svarbiausia, šalims susitarti dėl būtinųjų sąlygų –– darbovietės ir darbo funkcijos, nes kitaip ji bus laikoma nesudaryta. Įdomu tai, kad darbo apmokėjimo sąlyga traktuojama tik kaip būtinoji papildoma. Kitos sąlygos yra tik papildomos ir dėl jų darbo sutartį sudarančios šalys gali tartis arba ne. Tačiau, manau, kkad darbuotojui yra naudingiau kuo išsamesnis darbo sutarties sąlygų sąrašas, kad darbdavys vėliau jo “neišnaudotų”. Asmeniui, priimamam į darbą, taikomos tam tikros garantijos t.y. draudžiama atsisakyti priimti į darbą nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, tikėjimo ir kitų laisvių.
Atkreipiau dėmesį į darbo sutarties sudarymą: sutartis sudaroma raštu pagal pavyzdinę darbo sutarties formą.
Manau, kad darbo sutartis – tai abiejų šalių teisių apsaugos garantija nustatyta Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose. Be to, tai ir legalaus darbo įrodymas.7. SUMMARY
Work is one of the most important economic and social guarantees. Aim of each modern state in the branch of labour law is to establish and apply effectively such rules of law that would provide security for employees, a rright to rest, a free time, a holiday, legal payment, social security in case of unemployment, give equal opportunities to get a job independent of a race, a sex, social standing, sexual orientation or other individual characteristics which are not connected with results of work. The rules of law must define duties and rights of an employee and an employer strictly and prevent from illegal and forced labour. The object of the term paper is a labour contract, its content aand order of its making. The paper defines the conception of a labour contract, order of making of a labour contract according to the Labour statue- book of the Republic of Lithuania and other laws. Guarantees and restrictions making the contract are also described in the paper. Premises of a labour contract such as a competition, chosen duties and qualifying examinations reviewing each its peculiarities are analysed too. Examples of judicial practice which show importance of the studied object are given in the paper as well. They confirm that it is very important what an employee must be obliged to an employer and what an employer obliges to provide to an employee. Writing the term paper different law sources such as the Labour statue – book of the Republic of Lithuania, commentaries of the Labour statue- book, other acts of labour law, textbooks of labour law, periodicals and practice of courts were used. Examples of a labour contract, a labour certification and other documents are given in the appendix.
7. LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas/ 2002, VŽ, Nr. 64-2569.
2. LR Vyriausybės nutarimas/ „Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo”/ 2003, VŽ, Nr. 11-412.
3. LR Vyriausybės nutarimas /„Dėl LR Vyriausybės 1999-05-07 nutarimo Nr.544 „Dėl darbų ir vveiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos“ pakeitimo“/ 2002, VŽ, Nr.73-3127.
4. LR Vyriausybės nutarimas /„Dėl asmenų iki 18m. įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“/ 2003, VŽ, Nr.13-502.
5. LR Vyriausybės nutarimas/ “Dėl darbo sutarčių registravimo taisyklių, darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos patvirtinimo”/ 2003, VŽ, Nr. 40-1822.
6. LR Vyriausybės nutarimas/ “Dėl darbuotojų, kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje, kai juos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai ir kai jų darbas susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą, kategorijų sąrašo patvirtinimo” / 2005, VŽ, Nr. 14-420.
7. LR Vyriausybės nutarimas/“Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“/2003, VŽ, Nr.81(1)-3690.
8. LR Vyriausybės nutarimas/ “Dėl su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka bei trukme susijusių sąlygų aprašo patvirtinimo“ 2 punkto vykdymo“/ 2005, VŽ, Nr.7-230.
9. LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas /“Dėl LRV 2004-11-29 nutarimo Nr.1508 „Dėl su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka bei trukme susijusių sąlygų aprašo patvirtinimo“
10. LR Kultūros ministro įstatymas /“Dėl Kultūros įstaigų kultūros ir meno ddarbuotojų bei kūrybinių darbuotojų, kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje valstybės ar savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje, kai juos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai ir kai jų darbas susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą, pareigybių sąrašo p.atvirtinimo“/ 2005, VŽ, Nr.24-779.
11. LR įstatymas /“Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymas“/ 1998, VŽ, Nr.65-1877.
12. LR Vyriausybės nutarimas/ “Dėl kvalifikacinių reikalavimų nustatymo ir egzaminų valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose vykdymo nustatymo tvarkos patvirtinimo”/ 2003, VŽ, Nr. 28-1138.
13. LR Vyriausybės nutarimas/ “Dėl konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse sąrašo nustatymo ir konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo valstybės ir savivaldybių įmonėse tvarkos patvirtinimo”/ 2002, VŽ, Nr. 120-5419.
14. VSDFV direktoriaus įsakymas/“Dėl duomenų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir pabaigą pateikimo taisyklių patvirtinimo“/2005-12-09, Nr.V-489.
15. Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos viršininko įsakymas/„Dėl karo prievolininkų apskaitos vietos savivaldos institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose laikinųjų taisyklių patvirtinimo“/ 2004-11-29, Nr.V-8
16. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada /“Dėl LR Darbo kodekso 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (XP-1683)“/ 2006-10-25, Nr.32
PRIEDAS Nr.1
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115
Pakeista 2005-08-25 V.N.Nr.915 V.Ž.103-3814
DARBO SUTARTIS
2006 m. gruodžio
7 d. Nr. 25
Uždaroji akcinė bendrovė ,,Kauno autobusai”
(įmonės, įstaigos, organizacijos, kitos organizacinės struktūros (toliau vadinama – darbdavys) pavadinimas, adresas;
Raudondvario pl. 105, 3021 Kaunas.
jeigu darbdavys fizinis asmuo – vardas ir pavardė, asmens kodas, adresas)
Darbdavio atstovas Generalinis direktorius Mindaugas Grigelis
(pareigos, vardas ir pavardė)
ir priimamas į darbą asmuo (toliau vadinama – darbuotojas) Vytas Benevičius,
(vardas ir pavardė)
1954-08-13, a.k.35408131154, pateiktas pasas LC 616310 išduotas 2000-08-22 Kauno Žaliakalnio
(paso ar asmens tapatybės kortelės duomenys (jeigu nėra šių dokumentų, duomenys iš kitų asmens tapatybę ppatvirtinančių
pasų poskyrio (22).
dokumentų) – asmens kodas arba Darbo sutarčių registravimo taisyklių 6.5 punkte nurodytais atvejais – gimimo data;
Taikos pr. g. 103-4, Kaunas
gyvenamoji vieta)
sudarė šią darbo sutartį:
1. Vytas Benevičius priimamas dirbti šiomis būtinosiomis
(vardas ir pavardė)
darbo sutarties sąlygomis:
1.1. Uždaroji akcinė bendrovė ,,Kauno autobusai”, Transporto eksploatacijos tarnyba
(darbovietė – įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ar kt.)
Transporto paslaugų grupė.
1.2. autobusų vairuotojas, darbas išvažiuojamojo pobūdžio, B,C,D,E kategorijos.
(tikslios darbo funkcijos, t.y. profesija, specialybė, pareigų pavadinimas, kvalifikacija; taip pat nurodyti,
Kitos pareigos nurodytos galiojančiuose pareiginiuose nuostatuose.
jeigu darbuotojas priimamas mokiniu)
1.3. kkitos būtinosios darbo sutarties sąlygos (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95
straipsnio 2 dalį)
2. Sudaroma neterminuota.
(nurodyti, kokia darbo sutartis sudaroma – neterminuota, terminuota, laikinoji, sezoninė, dėl
antraeilių pareigų, su namudininkais, patarnavimo darbams ir t.t. – įrašyti reikiamus žodžius. Jeigu sudaroma terminuota, llaikinoji
ar sezoninė darbo sutartis, nurodyti jos galiojimo terminą)
3. Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: 5,00 Lt valandinį tarifinį
(nurodyti valandinį tarifinį
atlygį ir pagal darbo apmokėjimo nuostatų I skyrių priklausantį kintamą atlyginimą ir kitas išmokas
atlygį, mėnesinę algą, priemokas, priedus ir kita; kiek kartų per mėnesį, kuriomis dienomis mokamas darbo užmokestis)
proporcingai dibtam laikui. 2 kartus nuo 11 – 23 d., 26 – 30 d. bendrovės kasoje arba pervedamas
į sąskaitą banke.
Šiame pu.nkte nurodytas darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiami tik šalių susitarimu (išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje).
4. Nustatomas išbandymo laikotarpis 3 mėnesiai, patikrinti ar tinka pavestam darbui,
(nurodyti terminą)
darbdavio iniciatyva.
5. Nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė iki 48 val per ssavaitę, suminė
darbo laiko apskaita. Darbas pagal darbdavio nustatytą darbo grafiką.
6. Nustatomas ne visas darbo laikas
(nurodyti, kas ir kiek mažinama, – darbo savaitės dienų skaičius,
trumpesnė darbo diena)
7. Kitos darbo sutarties sąlygos, dėl kurių šalys sulygsta (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 4 ir 5 dalis, 119 straipsnį, 158 straipsnio 6 dalį, 168 straipsnio 2 dalį, 182, 185 straipsnius, 195 straipsnio 6 dalį, 221 straipsnio 2 dalį, kitus straipsnius, taip pat kitus
teisės aktus). Pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžią, pabaigą ir kkitas sąlygas nustato
darbo tvarkos taisyklės, darbo grafikas, kolektyvinė ir darbo sutartis; darbuotojas įsipareigoja
atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius metus mokymui, kvalifikacijos
kėlimui, stažuotėms, jeigu darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo
pareiškimu be svarbios priežasties.
8. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, jų trukmė ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 169, 171, 176 straipsnių nuostatas.
9. Kiti darbdavio įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarau-
ja, ir kurių nereglamentuoja kolektyvinė sutartis
(papildomos garantijos, kompensacijos ir kita)
10. Darbuotojo įsipareigojimai, kurių nereglamentuoja kolektyvinė sutartis ir kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja kokybiškai atlikti darbą, laiku vykdyti administracijos vadovybės įsakymus, potvarkius, saugoti tarnybinę paslaptį, kelti kvalifikaciją, laikytis darbo tvarkos, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų, darbo metu vengti konfliktinių situacijų ir neužsiimti veikla, kuri prieštarautų ar nesutaptų su UAB ,,Kauno autobusai” interesais, vengti darbo laiku ir laisvalaikiu poelgių, kurie žemintų UAB ,,Kauno autobusai” garbę ir kenktų bendrovės veiklai, pasibaigus darbo sutarčiai atsiskaityti už jam patikėtas bendrovės materialines vertybes, sudaryta visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartis.
11. Įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio nuostatas.
12. Įmonėje galioja kolektyvinė sutartis 2003-12-12
(nurodyti jos pasirašymo datą ir numerį)
13. SSu 12 punkte nurodyta kolektyvine sutartimi susipažinau
(darbuotojo parašas, kad jis su
kolektyvine sutartimi yra susipažinęs)
14. Ši darbo sutartis įsigalioja 2006-12-07
(nurodyti datą)
15. Darbuotojas pradeda dirbti 2006-12-11
(nurodyti datą)
16. Ginčai dėl šios darbo sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
17. Ši darbo sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytais pagrindais.
18. Ši darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais: vienas duodamas darbdaviui, kitas – darbuotojui.
Darbdavys – fizinis asmuo,
arba darbdavio atstovas Mindaugas Grigelis
(Parašas) (Vardas ir pavardė)
A.V.
Darbuotojas Vytas Benevičius
(Parašas) (Vardas ir pavardė)
Darbo sutartis pakeista (papildyta)
(nurodyti, kurios pirminės šios darbo sutarties sąlygos pakeistos,
taip pat datą ir teisinį pagrindą)
Darbdavys – fizinis asmuo,
arba darbdavio atstovas
(Parašas) (Vardas ir pavardė)
A.V.
Darbuotojas
(Parašas) (Vardas ir pavardė)
Darbo sutartis nutraukta
(nurodyti da.tą ir teisinį pagrindą)
Darbdavys – fizinis asmuo,
arba darbdavio atstovas
(Parašas) (Vardas ir pavardė)
A.V.
Darbuotojas
(Parašas) (Vardas ir pavardė)
PRIEDAS Nr. 2
FORMA 1A-SD (KODAS27006)PATVIRTINTA
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
direktoriaus 2001 m. gegužės 15d., įsakymo Nr. 457
UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ “KAUNO AUTOBUSAI”
(draudėjo pavadinimas)
Draudėjo kodas 435099-206 Raudondvario pl. 105, 8 Kaunas, tel. 36 25 09
Fax. 42 57 04 (Adresas) (tel..Nr.)
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno m. skyriui
PRANEŠIMAS
APIE APDRAUSTOJO VALSTYBINIU SOCIALINIU DRAUDIMU PRIĖMIMĄ Į DARBĄ
(paraiška socialinio draudimo pažymėjimo išdavimui, kartu pateikiant asmens paso kopiją)
2006 12 18 Nr. 560
Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai (%): draudėjui 30,98 apdraustajam 3
Apdraustojo asmens vardas DARIUS pavardė BARTUŠAUSKAS
kodas 3 7 6 0 6 2 6 1 2 0 2
Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo serija S D Nr 1 8 6 0 7 2 9
Priėmimo į darbą data 2 0 0 6 1 2 1 9
Įmonės vadovas Mindaugas Grigelis
A.V.
Personalo vvadybininkė (parašas) (vardas, pavardė)
Antanina Stankevičienė
(parašas) (vardas, pavardė)
SUDERINTA
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2001m. gegužės 9d. raštu Nr.111-06-479
PASTABA:jei asmuo neturi valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo, bet turi sveikatos draudimo pažymėjimą, tai jo seriją ir numerį reikia nurodyti po apdraustojo asmens vardo ir pavardės . VSD pažymėjimai išduodami LRV 1995m. birželio 5d. nutarimu Nr.782 patvirtinta tvarka.
PRIEDAS Nr.3
DARBO PAŽYMĖJIMO FORMA
Nuotraukos
vieta
UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ “FREDA”
—————————————————————————-
D A R B O P A Ž Y M Ė J I M A S
_______________Nr.______________
(data)
_________________________________________________
(darbuotojo vardas ir pavardė)
_________________________________________________
(darbuotojo pareigų pavadinimas)
Darbo sutartis __________________________________
(data ir numeris)
Darbo pažymėjimas galioja iki _______________________
_______________________ _______ _________________
(darbdavio atstovo pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)
A.V.
Darbo sutarčių registravimo taisyklių priedas
DARBO SUTARČIŲ REGISTRAVIMO ŽURNALO PAVYZDINĖ FORMA
(įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros pavadinimas, kodas ir adresas; darbdavio fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas ir adresas)
DARBO SUTARČIŲ REGISTRAVIMO ŽURNALAS
Įrašo eilės Nr. Darbo sutarties Nr., jos sudarymo data Darbdavio fizinio asmens arba darbdavio atstovo vardas ir pavardė Darbuotojo vardas ir pavardė Darbuotojo asmens kodas (gimimo data) Darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo Nr. Darbo pradžios data Darbo sutarties sąlygų nurodytų LR Darbo kodekso 95 str. 1-3 dalyse, pakeitimas Darbo sutarties nutraukimo data ir pagrindas Ištaisytos registravimo žurnalo skilties numeris ir naujo įrašo numeris Darbdavio fizinio asmens arba darbdavio atstovo vardo raidė,
pavardė, parašas, darbo sutarties įregistravimo registravimo žurnale data Darbuotojo parašas ir antrojo darbo sutarties egzemplioriaus gavimo data
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
PRIEDAS Nr.4
PRIEDAS Nr.5
DARBUOTOJŲ DARBO PAŽYMĖJIMŲ REGISTRAVIMO ŽURNALO FORMA
DARBUOTOJŲ DARBO PAŽYMĖJIMŲ REGISTRAVIMO ŽURNALAS
Eilės (reg.) Nr. Darbo pažymėjimo registravimo (išdavimo) data Darbuotojo vardas ir pavardė ir parašas D.arbo pažymėjimo galiojimo laikas Darbo pažymėjimo grąžinimo darbdaviui data ir darbuotojo parašas
1 2 3 4 5
(registruojančio asmens pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
PRIEDAS Nr.6
UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ
,,KAUNO AUTOBUSAI“
DĖL PRIĖMIMO Į DARBĄ
DARBO SUTARTIS Nr. 2562
2006 m. gruodžio 12 d.
VIRGINIJUS PAURAS 36706141020
(vardas, ppavardė) (asmens kodas)
Darbo sutartis -neterminuota. SD 0026657
Priimtas(a) į darbą nuo 2006-12-13 išsiskyręs,
d.-1992-01-28
Padalinys Brigada Atlyginimas
1 2 3
Transporto paslaugų grupė 5,00 Lt v.t.a. ir pagal darbo
apmokėjimo nuostatų I sk.
priklausantį kintamą atlyg.
ir kitas išmokas.
Pareigos Kategorija Tabelio numeris
4 5 6
autobusų vairuotojas B;C;D 08222
Nustatomas ne visas darbo laikas
Personalo vadybininkė Antanina Stankevičienė
(parašas) (vardas, pavardė)
PRIEDAS Nr.7
VISIŠKOS INDIVIDUALINĖS MATERIALINĖS ATSAKOMYBĖS
SUTARTIS NR. 1
2007 m. .sausio 3 . d.
Kaunas
Siekdami užtikrinti uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai” priklausančių materialinių vertybių saugumą, bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Grigelis, atstovaujamas bendrovei, – viena šalis, – ir.Transporto eksploatacijos tarnybos……
(skyrius, tarnyba)
darbuotojas ..JUOZAS KILINSKAS……………………..
(vardas, pavardė)
kita ššalis, – sudarėme šią sutartį:
1. Darbuotojas, dirbantis .autobusų vairuotojas……………….
(pareigų pavadinimas)
arba atliekantis darbą ..bilietų pardavimas…………………..
(darbo pavadinimas)
betarpiškai susijusį su kasos aparatu, bort-kompiuteriu su moduliais, elektroniniais komposteriais, “Dalaso”
(su jam perduotų materialinių vertybių saugojimu, apdorojimu, pardavimu (išdavimu),
raktu, bilietų realizacija, saugojimu ir savalaikiu piniginiu atsiskaitymu uuž gautas pajamas, pervežant ke-
transportavimu arba panaudojimu gamybos procese)
leivius , apskaitą.prisiima visišką materialinę atsakomybę, jeigu jis neužtikrins bendrovės jam patikėtų vertybių saugumo, ir ryšium su tuo įsipareigoja:
a) tausoti jam perduotas saugoti arba kitiems reikalams bendrovės materialines vertybes ir imtis priemonių,užkertančių kelią žalai;
b) laiku pranešti generaliniam direktoriui apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui;
c) tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatytąja tvarka rengti ir teikti prekines pinigines ir kitas ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius;
d) dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes.
2. Generalinis direktorius įsipareigoja:
a) sudaryti darbuotojui sąlygas, reikalingas normaliai dirbti ir jam patikėtoms materialinėms vertybėms visiškai išsaugoti;
b) supažindinti darbuotoją su įstatymais, numatančiais materialinę darbininkų ir tarnautojų atsakomybę už žalą, padarytą bendrovei, taip pat su jam patikėtų materialinių vertybių saugojimo, priėmimo, apdirbimo, pardavimo (išdavimo), transportavimo aarba naudojimo gamybos procese nuostatais, normatyvais ir taisyklėmis;
c) atlikti nustatyta tvarka materialinių vertybių inventorizaciją.
3. Jeigu dėl darbuotojo kaltės nebuvo užtikrintas jam patikėtų materialinių vertybių saugumas, tai bendrovei padaryta žala nustatoma ir ji atlyginama pagal įstatymus.
4. Darbuotojas nėra materialiai atsakingas, jeigu žala padaryta ne dėl jo kaltės.
5. Ši sutartis galioja visam darbo laikui, kuriam bendrovė jam patikėjo materialines vertybes.
6. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, kurių pirmąjį turi vadovybė, o antrąjį – darbuotojas.
Sutarties šalių adresai
Uždaroji akcinė bendrovė „Ki”, Raudondvario pl. , LT-47185 Kaunas.
Darbuotojo : Baršausko 47-17 Kaunas
Sutarties šalių pparašai
Generalinis direktorius ……
(parašas)
A.V.
Autobusų vairuotojas …… Juoza.s Kilinskas
PRIEDAS Nr.8
KARO PRIEVOLININKŲ APSKAITOS
Vietos savivaldos institucijose,
Įmonėse, įstaigose ir organizacijose
Laikinųjų taisyklių
1 PRIEDAS
UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ
„KAUSAI”
KPAT teritoriniam Kauno skyriui
PRANEŠIMAS
apie karo prievolininkų apskaitos duomenų pasikeitimus
nuo _______________ iki __________________
______________ Nr.________________
1.Priimti į darbą karo prievolininkai
Eil.
Nr. Karinis
laipsnis Pavardė Vardas Asmens kodas
arba
gimimo data Deklaruojama ir faktinė
gyvenamoji vieta Karinio dokumento pavadinimas
Nr. ir išdavimo vieta
Pastabos,
kiti įrašai
1 2 3 4 5 6 7 8
2.Atleisti iš darbo karo prievolininkai
Eil.
Nr. Karinis
laipsnis Pavardė Vardas Asmens kodas
arba
gimimo data Deklaruojama ir faktinė
gyvenamoji vieta Karinio dokumento pavadinimas
Nr. ir išdavimo vieta
Pastabos,
kiti įrašai
1 2 3 4 5 6 7 8
PRIEDAS Nr.9
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus
2005 m. sausio 5d. įsakymu Nr. 1-7
FORMA DP
INFORMACIJA APIE DARBUOTOJUS,
DIRBANČIUS NE VISĄ DARBO DIENĄ, KAI JŲ DARBO TRUKMĖ TRUMPESNĖ UŽ PUSĘ DARBO DIENOS (PAMAINOS), ARBA DIRBANČIŲ NE VISĄ DARBO SAVAITĘ, KAI JŲ DARBO TRUKMĖ TRUMPESNĖ UŽ 3 DARBO DIENAS PER SAVAITĘ
_____________________________________________________________________________
(įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas, kodas, pagrindinė veiklos rūšis, adresas, telefonas, faksas)
Darbuotojų, įskaitant laisvas darbo vietas (etatus) skaičius iš viso __ tarp jų dirbančių ne visą darbo laiką skaičius ___, proc.__0,17
Eil. Nr. Darbo sutarties (ar įsakymo, kuriuo nustatomas sutrumpintas darbo laikas) Nr., sudarymo (parašymo) data Darbuotojo vardas, pavardė, asmens kodas (gimimo data) Darbuotojo socialinio draudimo Nr. Darbuotojo pareigos, profesija, specialybė Nustatomas ne visas darbo laikas (nurodyti, kas ir kiek sutrumpinama – darbo savaitė, darbo diena) Ne viso darbo laiko nustatymo trukmė Ne viso darbo laiko nustatymo pakeitimai
1 2 3 4 5 6 7 8
A.V.
Darbdavio(jo įgalioto asmens) v., pavardė, parašas ___________________
Darbuotojo, užpildžiusio
informaciją, v., pavardė, telefonas ____________________
Data:
