Japonijos sodai – priartėjimas prie gamtos

TURINYS

1. Įvadas

2. Seniausias pasaukyje komentaras apie sodų formavimą ir dekoratyvinę sodidninkystę

3. Japonijos sodai – priartėjamas prie gamtos

4. Svarbūs elementai – ornamentika

5. Japonijos sodų specifika

6. Išvados

7. Panaudota literatūra

ĮVADAS

JAPONIJOS SODAI

Senovės Japonijoje pirmieji sodai įsikūrė šalia šventyklų esančiose šventose giraitėse. Seniausiuose Japonijos soduose (III – V a.) svarbiais akcentais tapo natūralios ir dirbtinės uolos, įvairūs akmenys, upeliai, kriokliai. Vėliau Japonijos dekoratyvinės sodininkystės meną daugiau ar mažiau įtakojo VI a. įsigalėjęs budizmas, daosizmas ir sintoizmas. Jų įtakoje Japonijoje atsirado taip vadinami sausieji sodai, kuriuose vyravo tam tikra ttvarka išdėlioti akmenys ir smėlis. Tokių sodų dar ir dabar galima aptikti vienuolynuose.

XVI a. Japonijos soduose dominavo natūralios ir dirbtinės uolos, akmenys, natūralių formų vandens telkiniai, kalnų upeliai, kriokliukai, smėlio ir akmenų fragmentai, akmeniniai tilteliai. . . Taip pat buvo mėgstami paparčiai, samanos, įvairūs žemaūgiai medžiai ir krūmai. Charakteringa japoniškų sodų ypatybė – natūralus peizažas su simbolikos elementais.

Paprastai japonų sodai būdavo penkių tipų:

1) plokšti (lygūs) sodai;

2) lygūs sodai su vandens telkiniais ir salelėmis;

3) sodai su kalvelėmis ir vvandeniu.

4) arbatos sodai

5) naturalieji sodai

Jau XI a. antroje pusėje – XII a. Japonijoje pasirodė rašytiniai darbai apie japoniškų kūrimo meną.

XIII – XIV a. Japonijoje buvo labai populiarūs taip vadinami “samanų sodai”. Samanos šiuose soduose dominuoja visur – dengia žemę, aakmenis,kelmus, medžių kamienus. . . Tokio sodo centre paprastai įrengiamas tvenkinys su nedidelėmis salelėmis. Soduose buvo mėgstamos įvairios skulptūros, keramikinės formos, kurių kiekviena turėjo savo filosofinę prasmę ir paaiškinimą.

Japoniškų sodų kūrimo menas ypač suklestėjo XVII a.

Japonijoje iki šių dienų populiarus miniatiūrinių sodų kūrimas, panaudojant tam specialias keramikines vazas ir nykštukinius augalus (bonsus). Šis specifinis menas Japonijoje žinomas jau 700 metų.

SENIAUSIAS PASAULYJE KOMENTARAS APIE SODŲ FORMAVIMĄ IR DEKORATYVINĘ SODINIKYSTĘ

Seniausias pasaulyje komentaras apie sodų planavimą – Sakuteiki (traktatas apie sodų formąvimą) –buvo parašytas Japonijoje, maždaud XI antroje pusėje. Autorius Tachibanano Toshitsuna, galingo didiko sūnus, paveldėjo susidomėjimą šia sritimi iš savo tėvo, kuris buvo puikus sodų formavimo specialistas. Daugybę laiko jie praleisdavo sode.

Savo knygoje autorius skleidžią ppatirtį, įgytą ne per vienerius metus, pašvęstus darbui sode. Kai kurios šio traktato dalys kalba apie dizainą, kau kurios skirtos tik techniniams dalykams, pvz.,.Sakuteiki autorius pasakoja apie saleles tvenkiniuose, kurios turėtų būti panašios į rūko gijas iškreiptais kraštais – kiekviena salelė turėtų būti asimetriška, turinti kontūrus. Riba tarp žemės ir vandens sudaryta iš mažų akmenėlių, tarsi simbolizuojančių smėlėtą krantą.

Kai kurios šio autoriaus įdėjos gyvuoja ir tarp dabartinių japonų dizainerių, kurie kuria japoniškųjų sodų grožį.

Vėliau Japonijoje pasirodė ir daugiau rrašytinių kūrinių apie sodus. Juose buvo rekomenduojamos tokios sodų proporcijos: pastatai – 40 % bendro ploto, laisvos erdvės – 30 %, augalai – 30 %. Šio laikotarpio soduose beveik visai nebuvo gėlių. Iš sumedėjusių augalų čia buvo auginamos pušys, amžinai žaliuojantys augalai, vyšnios, slyvos, abrikosai, magnolijos, rododendrai, forzitijos, veigėlos, ginkmedžiai. Tvenkiniuose buvo mėgstami lotosai. Krūmai japoniškuose soduose neretai buvo karpomi, suteikiant jiems taisyklingą rutulišką ar kubo formą. Veją čia daug kur pakeičia samanos ir smėlis.

Metams bėgant, sodų stiliai keitėsi, vienus svarbius akcentus pakeisdavo kiti.

JAPONIŠKIEJI SODAI – PRIARTĖJIMAS PRIE GAMTOS

Kiekvienam japonui labia svarbus japoniškasis sodas, kuris atstovauja gamtą. Šių sodų tikslas yra įvesti gamtą beveik naturaliu būdu, tik meniško prisilietimo jausmu. Japoniškieji sodai turi savo senovinę istoriją, kurią įtakojo sintoizmo, budizmo ir daosizmo religijos. Šios filosofijos naudojamos kuriant japoniškuosius sodus tam, kad šie įgautų dvasinį pojūtį. Budistų įtakos dėka sodai tapo ramia vieta, kur žmonės gali sau leisti medituoti ar tiesiog sugrįžti į praeitį ir pamastyti. Sode japonai paijunta tarsi pačioje gamtoje, o kievienas augalas čia turi gerai apgalvotą ir nustatytą vietą.

Japoniškuose soduose vyraujantys elementai – vanduo, sodo augalai, akmenys, kriokliai, medžiai ir tiltai – sukuria šį simbolizmą. Visi šie elementai yra susiję tarpusavyje ir su jjuos supančia aplinka. Reikėtų trumpai aptarti pagrindinius elementus ir jų reikšmes.

AKMENYS

Aknenys yra japoniškojo sodo kaulai. Jei jie bus išdėstyti teisingai, likusi sodo dalis tarsi išsidėstys pati. Akmenys simbolizuoja pastovumą ir nekintamumą. Sakuteiki išskyrė šimtus akmenų grupių ir kiekviena jų turėjo savo reikšmę. Šios taisyklės išliko ir iki šių dienų. . Didelę reikšmę čia turi dideli ir maži akmenys. Jie išdėstomi pavieniui ir grupėmis ir neretai turi filosofinę prasmę. Akmenimis gali būti akcentuojamos ir atskiros japoninių sodų vietos – salelės, takelių posūkiai, kalvelės Pagrindinių akmenų išdėstyme vyrauja triada, bet taip pat galimi dviejų (vyriškasis ir moteriškasis), penkių ir septynių akmenų variantai. Reikėtų vengti trijų Blogų Akmenų, Ligos, Mirties ir Skurdo Akmenų. Takelis, sudėliotas iš akmenų simbolizuoja mūsų gyvenimo kelią.

VANDUO

Vanduo yra esminė kiekvieno sodo dalis. Kai kurie akmenys taip pat simbolizuoja tekantį vandenį, kurio reginys ir garsas pažymi laiko tėkmę. Dažnai per vandenį būna tiltas, kuris taip pat simbolizuoja gyvenimo tėkmę –kelionę iš vieno pasaulio į kitą.

AUGALAI

Nepaisant to, kad augalai vaidina tik antraeilį vaidmenį šalia akmenų, jie labai rūpi sodo kūrėjams. Augalai padeda išdėstyti kiekvieno metų laiko perėjimą. Praeityje augalai buvo naudojami išreikšti poetinę konotaciją ar ištaisyti geometrinį neatitikimą. Kai kurios augalų rūšys tinka labiau, kai kurios – mažiau. Japonai llinkę auginti savo vietinius augalus, kurie turi savo prasmę.

SVARBŪS ELEMENTAI-ORNAMENTAI

Egzistuoja daug elementų, kurie tarsi kuria sodą. Kiekvienas iš jų turi savo reikšmę sodui –yra atnešti į tą vietą dėl skirtingų priežasčių. Viskas sode turi savo reikšmę.

Tai – akmeninis žibintas. Skirtinguose soduose jų yra daugybė ir visi jie yra unikalūs. Seniau jie sode buvo šviesos šaltiniu, dabar daugiau turi dekoratyvinę reikšmę. Šis sodo žibintas turi pasakojimus, kurie simbolizuoja žemę, vandenį, ugnį ir vėją.

Tai – vienas is japoniškųjų tiltų, vadinamas mėnulio tiltu. Tiltas per tvenkinį simbolizuoja žmogaus gyvenimo kelią iš vieno pasaulio į kitą. Tiltuose ypač akivaizdžiai matomas žmogaus rankų darbo meniškumas.

Tai – liūtas. Jie yra statomi įėjime į sodą tam, kad apsaugotų nuo neprašytų svečių. Kiekviename sodo įėjime paprastai stovi du liūtai – patelė ir patinas. Liūto letenos padėtos ant rutulio – tai yra galios ženklas. Šios dvi statulos simbolizuoja jin ir jan – dvi priešingas jėgas: ugnį ir vandenį.

Šis dirbtinis vandens baseinas žinomas kaip elnių gainiotojas.Ten yra tuščia bambukinė lazdelė, kuri, prisipildžius vandens , atsitrenkia į baseiną skleisdama garsą. Manoma, kad šis garsas išbaido elnius ir neledžia jų prie vandens.

Šios žuvelės vadinamos koi. Jos gyvena Japonijos sodų tvenkiniuose, bet turi tik dekoratyvinę reikšmę.

JAPONIJOS SODŲ

SPECIFIKA

Japoniškiems sodams nebūdingas spalvingumas. Iš gėlių čia auginami bijūnai, vilkdalgiai, chrizantemos.. . Dauguma sodų yra nedideli ir idealiai priderinti prie gyvenamo namo ir jo aplinkos. Vienas iš pagrindinių japoniškų sodų principų – sodas turi patraukliai atrodyti tiek esant jo viduje, tiek stebint jį iš gyvenamo namo, nepriklausomai nuo metų ir paros laiko. Pagrindinis japoniškų sodų tikslas – sukurti šeimininkams ir lankytojams. Šie sodai sudaryti iš meistriškai sugrupuotų gamtos elementų, kur akmenys, tartum atsitiktinai išmėtyti ant nubraižyto grėbliais ir primenančio bbanguotas vagas, šviesaus jūros gargždo, nedideliame žemės lopinėlyje atrodo kaip iš labai didelio aukščio pamatytas pasaulio paveikslas, savo toniniu griežtumu harmoningai derantis prie paprastų architektūrinių formų.

Vyrauja dvi klaidingi supratimai apie Japonijos sodus. Dažnai sakoma, kad šie sodai turi griežtas taisykles pagal išdėstymą ir turinį. Bet tai nėra tiesa. Architektas aklai neseka taisyklių – atvirkščiai, jam suteikiama laisvė išreikšti savo kūribingumą japoniškojo sodo kūrime.Antrasis klaidingas supratimas kalba apie tai, kad japoniškieji sodai yra miniatiūriniai, bet tai taip pat nėra tiesa. VViskas, kas yra kuriama, gali būti natūralaus dydžio, bet kartais maži medeliai suteikia klaidingą vaizdo iliuziją – japoniškieji sodai tarsi sumažėja. Todėl pavadinimą miniatiūrinis sodas nereikėtų suprasti paraidžiui.

Japonijoje yra tiek daug dekoratyvinės sodininkystės kaip ir bet kurioje kitoje pasaulio ššalyje. Sodų formavimas Japonijoje turi 1,3000 metų istoriją, taigi, natūralu, kad jie yra tokių skirtingų stilių. Šiuose soduose galima įžvelgti japonų meilę sodininkystei, egzistuojančią tūkstančius metų.

Galima išskirti penkis japoniškųjų sodų stilius:

1. plokšti (lygūs) sodai;

2. lygūs sodai su vandens telkiniais ir salelėmis;

3. sodai su kalvelėmis ir vandeniu.

4. arbatos sodai

5. naturalieji sodai

Sodai su kalvelėmis ir vandeniu

Šis sodas yra didžiulis, bet iš visų jo vietų atsiveria puikus vaizdas.Jame gali būti vandens krioklys su mėnulio tiltu. Sustojęs gali išgirsti tekančio vandens čiurlenimą. Šį sodą sudaro daug simbolikos.Jame stovintis akmeninis vėžlys simbolizuoja ilgą gyvenimą, o gervė – puikią sveikatą.

Natūralusis sodas gavo savo pavadinimą dėl jame gyvenančių graužikų ir paukščių. Šiame sode taip pat yra vandens krioklys ir tvenkinys, apsuptas samanų. Daugiau nnaturalumo šiam sodui nesuteiksite. Jis tampa gamtos dalimi.

Smėlio ir akmenų sodas simbolizuoja sintoizmo filosofiją. Visų pirma, jis buvo naudojamas kaip vieta vienuoliams medituoti. Nenuostabu, kad šių sodų, apsuptų didžiule siena, galima rasti vienuolynuose. Smėlis suteikia erdvės ir tuštumo jausmą lankytojui iš kito pasaulio ir išvalo jo mintis. Akmenys išdėstyti meniškai – yra sakoma kad baltas smėlis simbolizuoja vandenį, o akmenys – Japonijos salas.

Arbatos sodas turi dvi dalis – išorinę ir vidinę. Taip pat ten stovi ir arbatos namelis. VViskas, kas išdėstyta šiame sode simbolizuoja draugystę. Vidinis kiemas supa arbatos namelį ir yra matomas tik iš čia. Išorinis kiemas yra vieta svečiams. Svečiai laukia ant medinių suolelių, mediniame kibirėlyje yra karšto vandens –svečiai nusiplauna rankas, prieš įžengdami į arbatos namelį.

Plokščiasis sodas panašus į Smėlio ir Akmens sodą, bet tuo pačiu panašus ir į Natūrąlųjį sodą. Tai lyg vidurys tarp šiu japoniškųjų sodų – baltas smėlis, amžinai žaliuojantys augalai, samanos, žydyntys ir nežydintys augalai., žolė. Smėlis šiame sode sugrėbstytas tarsi bangelėmis simbolizuojančiomis laimę ir apsišvietimą. Lankytojas, žiūrėdamas į ypatingai sudėliotus akmenis, susidarys savo paties paaiškinimą tam, ką mato.

IŠVADOS

Japonijoje dekoratyvinė sodininkystė gyvuoja ne vieną tūkstantmetį. Japonai, semdamiesi patirties iš savo senolių, kuria unikalų gamtos kampelį šalia savo namų, tikėdamiesi ten rasti ramybę ir jaukumą. Sodai yra betarpiškai susiję su gamta ir tik tas sodas vertas pagarbos, kuriame gamta tarsi natūrali ir įgavusi dvasinį pojūtį. Japonai teigia, kad grožis ir tobulumas egzistuoja mus supančiame pasaulyje ir joks žmogus negali sukurti to, kas jau yra sukurta.Tokį grožį galima tik įžvelgti.

Japoniškieji sodai turi savo istoriją. Metams bėgant, jų stiliai keitėsi, vienus svarbius akcentus pakeisdavo kiti – jei vienu metu sode vyravo natūralios ir dirbtinės uolos, akmenys, upeliukai, kriokliai ir tam ttikra tvarka išdėlioti akmenys ir smėlis., tai po keletos metų vyraujantis sodo akcentu tapdavo samanos, dar vėliau – smėlis ir akmenys. Japoniškieji sodai kito, bet juose išliko

charakteringa japoniškų sodų ypatybė – natūralus peizažas su simbolikos elementais ir japonų meilė savo kuriamam sodui. Japonų architektūra glaudžiai susijusi dvasiniu ryšiu su gamta – pastatas su jį supančiu sodu tarsi susilieja su gamta – stengiamasi orientuotis į paprastumą ir natūralumą.

PANAUDOTA LITERATŪRA

http://mcel.pacificu.edu/as/students/chee/essential.html

http://web-japan.org/nipponia/nipponia8/special.html

http://www.jgarden.org/

http://web-japan.org/nipponia/nipponia8/special.html

Ito Teiji “The Japanese Garden:the approach to nature” .New York:

TURINYS

1. Įvadas

2. Seniausias pasaukyje komentaras apie sodų formavimą ir dekoratyvinę sodidninkystę

3. Japonijos sodai – priartėjamas prie gamtos

4. Svarbūs elementai – ornamentika

5. Japonijos sodų specifika

6. Išvados

7. Panaudota literatūra

ĮVADAS

JAPONIJOS SODAI

Senovės Japonijoje pirmieji sodai įsikūrė šalia šventyklų esančiose šventose giraitėse. Seniausiuose Japonijos soduose (III – V a.) svarbiais akcentais tapo natūralios ir dirbtinės uolos, įvairūs akmenys, upeliai, kriokliai. Vėliau Japonijos dekoratyvinės sodininkystės meną daugiau ar mažiau įtakojo VI a. įsigalėjęs budizmas, daosizmas ir sintoizmas. Jų įtakoje Japonijoje atsirado taip vadinami sausieji sodai, kuriuose vyravo tam tikra tvarka išdėlioti akmenys ir smėlis. Tokių sodų dar ir dabar galima aptikti vienuolynuose.

XVI a. Japonijos soduose dominavo natūralios ir dirbtinės uolos, akmenys, natūralių formų vandens telkiniai, kalnų upeliai, kriokliukai, smėlio ir akmenų fragmentai, akmeniniai tilteliai. . . Taip pat buvo mėgstami paparčiai, ssamanos, įvairūs žemaūgiai medžiai ir krūmai. Charakteringa japoniškų sodų ypatybė – natūralus peizažas su simbolikos elementais.

Paprastai japonų sodai būdavo penkių tipų:

1) plokšti (lygūs) sodai;

2) lygūs sodai su vandens telkiniais ir salelėmis;

3) sodai su kalvelėmis ir vandeniu.

4) arbatos sodai

5) naturalieji sodai

Jau XI a. antroje pusėje – XII a. Japonijoje pasirodė rašytiniai darbai apie japoniškų kūrimo meną.

XIII – XIV a. Japonijoje buvo labai populiarūs taip vadinami “samanų sodai”. Samanos šiuose soduose dominuoja visur – dengia žemę, akmenis,kelmus, medžių kamienus. . . Tokio sodo centre paprastai įrengiamas tvenkinys su nedidelėmis salelėmis. Soduose buvo mėgstamos įvairios skulptūros, keramikinės formos, kurių kiekviena turėjo savo filosofinę prasmę ir paaiškinimą.

Japoniškų sodų kūrimo menas ypač suklestėjo XVII a.

SENIAUSIAS PASAULYJE KOMENTARAS APIE SODŲ FORMAVIMĄ IR DEKORATYVINĘ SODINIKYSTĘ

Savo knygoje autorius skleidžią patirtį, įgytą

ne per vienerius metus, pašvęstus darbui sode. Kai kurios šio traktato dalys kalba apie dizainą, kau kurios skirtos tik techniniams dalykams, pvz.,.Sakuteiki autorius pasakoja apie saleles tvenkiniuose, kurios turėtų būti panašios į rūko gijas iškreiptais kraštais – kiekviena salelė turėtų būti asimetriška, turinti kontūrus. Riba tarp žemės ir vandens sudaryta iš mažų akmenėlių, tarsi simbolizuojančių smėlėtą krantą.

Kai kurios šio autoriaus įdėjos gyvuoja ir tarp dabartinių japonų dizainerių, kurie kuria japoniškųjų sodų grožį.

Vėliau Japonijoje pasirodė ir daugiau rašytinių kūrinių aapie sodus. Juose buvo rekomenduojamos tokios sodų proporcijos: pastatai – 40 % bendro ploto, laisvos erdvės – 30 %, augalai – 30 %. Šio laikotarpio soduose beveik visai nebuvo gėlių. Iš sumedėjusių augalų čia buvo auginamos pušys, amžinai žaliuojantys augalai, vyšnios, slyvos, abrikosai, magnolijos, rododendrai, forzitijos, veigėlos, ginkmedžiai. Tvenkiniuose buvo mėgstami lotosai. Krūmai japoniškuose soduose neretai buvo karpomi, suteikiant jiems taisyklingą rutulišką ar kubo formą. Veją čia daug kur pakeičia samanos ir smėlis.

Metams bėgant, sodų stiliai keitėsi, vienus ssvarbius akcentus pakeisdavo kiti.

JAPONIŠKIEJI SODAI – PRIARTĖJIMAS PRIE GAMTOS

Kiekvienam japonui labia svarbus japoniškasis sodas, kuris atstovauja gamtą. Šių sodų tikslas yra įvesti gamtą beveik naturaliu būdu, tik meniško prisilietimo jausmu. Japoniškieji sodai turi savo senovinę istoriją, kurią įtakojo ssintoizmo, budizmo ir daosizmo religijos. Šios filosofijos naudojamos kuriant japoniškuosius sodus tam, kad šie įgautų dvasinį pojūtį. Budistų įtakos dėka sodai tapo ramia vieta, kur žmonės gali sau leisti medituoti ar tiesiog sugrįžti į praeitį ir pamastyti. Sode japonai paijunta tarsi pačioje gamtoje, o kievienas augalas čia turi gerai apgalvotą ir nustatytą vietą.

Japoniškuose soduose vyraujantys elementai – vanduo, sodo augalai, akmenys, kriokliai, medžiai ir tiltai – sukuria šį simbolizmą. Visi šie elementai yra susiję tarpusavyje ir su juos supančia aplinka. Reikėtų trumpai aptarti pagrindinius elementus ir jų reikšmes.

AKMENYS

VANDUO

Vanduo yra esminė kiekvieno ssodo dalis. Kai kurie akmenys taip pat simbolizuoja tekantį vandenį, kurio reginys ir garsas pažymi laiko tėkmę. Dažnai per vandenį būna tiltas, kuris taip pat simbolizuoja gyvenimo tėkmę –kelionę iš vieno pasaulio į kitą.

AUGALAI

Nepaisant to, kad augalai vaidina tik antraeilį vaidmenį šalia akmenų, jie labai rūpi sodo kūrėjams. Augalai padeda išdėstyti kiekvieno metų laiko perėjimą. Praeityje augalai buvo naudojami išreikšti poetinę konotaciją ar ištaisyti geometrinį neatitikimą. Kai kurios augalų rūšys tinka labiau, kai kurios – mažiau. Japonai linkę auginti savo vietinius augalus, kurie turi savo prasmę.

SVARBŪS ELEMENTAI-ORNAMENTAI

Egzistuoja daug elementų, kurie tarsi kuria sodą. Kiekvienas iš jų turi savo reikšmę sodui –yra atnešti į tą vietą dėl skirtingų priežasčių. Viskas sode turi savo reikšmę.

Tai – liūtas. Jie yra statomi įėjime į sodą tam, kad apsaugotų nuo neprašytų svečių. Kiekviename sodo įėjime paprastai stovi ddu liūtai – patelė ir patinas. Liūto letenos padėtos ant rutulio – tai yra galios ženklas. Šios dvi statulos simbolizuoja jin ir jan – dvi priešingas jėgas: ugnį ir vandenį.

Šios žuvelės vadinamos koi. Jos gyvena Japonijos sodų tvenkiniuose, bet turi tik dekoratyvinę reikšmę.

JAPONIJOS SODŲ SPECIFIKA

Japoniškiems sodams nebūdingas spalvingumas. Iš gėlių čia auginami bijūnai, vilkdalgiai, chrizantemos.. . Dauguma sodų yra nedideli ir idealiai priderinti prie gyvenamo namo ir jo aplinkos. Vienas iš pagrindinių japoniškų sodų principų – sodas turi patraukliai atrodyti tiek esant jo viduje, tiek stebint jį iš gyvenamo namo, nepriklausomai nuo metų ir paros laiko. Pagrindinis japoniškų sodų tikslas – sukurti šeimininkams ir lankytojams. Šie sodai sudaryti iš meistriškai sugrupuotų gamtos elementų, kur akmenys, tartum atsitiktinai išmėtyti ant nubraižyto grėbliais ir primenančio banguotas vagas, šviesaus jūros gargždo, nedideliame žemės lopinėlyje atrodo kaip iš labai didelio aukščio pamatytas pasaulio paveikslas, savo toniniu griežtumu harmoningai derantis prie paprastų architektūrinių formų.

Vyrauja dvi klaidingi supratimai apie Japonijos sodus. Dažnai sakoma, kad šie sodai turi griežtas taisykles pagal išdėstymą iir turinį. Bet tai nėra tiesa. Architektas aklai neseka taisyklių – atvirkščiai, jam suteikiama laisvė išreikšti savo kūribingumą japoniškojo sodo kūrime.Antrasis klaidingas supratimas kalba apie tai, kad japoniškieji sodai yra miniatiūriniai, bet tai taip pat nėra tiesa. Viskas, kas yra kuriama, gali būti natūralaus dydžio, bet kartais maži medeliai suteikia klaidingą vaizdo iliuziją – japoniškieji sodai tarsi sumažėja. Todėl pavadinimą miniatiūrinis sodas nereikėtų suprasti paraidžiui.

Japonijoje yra tiek daug dekoratyvinės sodininkystės kaip ir bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Sodų formavimas Japonijoje turi 1,3000 metų istoriją, taigi, natūralu, kad jie yra tokių skirtingų stilių. Šiuose soduose galima įžvelgti japonų meilę sodininkystei, egzistuojančią tūkstančius metų.

Galima išskirti penkis japoniškųjų sodų stilius:

1. plokšti (lygūs) sodai;

2. lygūs sodai su vandens telkiniais ir salelėmis;

3. sodai su kalvelėmis ir vandeniu.

4. arbatos sodai

5. naturalieji sodai

Sodai su kalvelėmis ir vandeniu

Natūralusis sodas gavo savo pavadinimą dėl jame gyvenančių graužikų ir paukščių. Šiame sode taip pat yra vandens krioklys ir tvenkinys, apsuptas samanų. Daugiau naturalumo

šiam sodui nesuteiksite. Jis tampa gamtos dalimi.

Arbatos sodas turi dvi dalis – išorinę ir vidinę. Taip pat ten stovi ir arbatos namelis. Viskas, kkas išdėstyta šiame sode simbolizuoja draugystę. Vidinis kiemas supa arbatos namelį ir yra matomas tik iš čia. Išorinis kiemas yra vieta svečiams. Svečiai laukia ant medinių suolelių, mediniame kibirėlyje yra karšto vandens –svečiai nusiplauna rankas, prieš įžengdami į arbatos namelį.

Plokščiasis sodas panašus į Smėlio ir Akmens sodą, bet tuo pačiu panašus ir į Natūrąlųjį sodą. Tai lyg vidurys tarp šiu japoniškųjų sodų – baltas smėlis, amžinai žaliuojantys augalai, samanos, žydyntys ir nežydintys augalai., žolė. Smėlis šiame sode sugrėbstytas tarsi bbangelėmis simbolizuojančiomis laimę ir apsišvietimą. Lankytojas, žiūrėdamas į ypatingai sudėliotus akmenis, susidarys savo paties paaiškinimą tam, ką mato.

IŠVADOS

Japonijoje dekoratyvinė sodininkystė gyvuoja ne vieną tūkstantmetį. Japonai, semdamiesi patirties iš savo senolių, kuria unikalų gamtos kampelį šalia savo namų, tikėdamiesi tten rasti ramybę ir jaukumą. Sodai yra betarpiškai susiję su gamta ir tik tas sodas vertas pagarbos, kuriame gamta tarsi natūrali ir įgavusi dvasinį pojūtį. Japonai teigia, kad grožis ir tobulumas egzistuoja mus supančiame pasaulyje ir joks žmogus negali sukurti to, kas jau yra sukurta.Tokį grožį galima tik įžvelgti.

Japoniškieji sodai turi savo istoriją. Metams bėgant, jų stiliai keitėsi, vienus svarbius akcentus pakeisdavo kiti – jei vienu metu sode vyravo natūralios ir dirbtinės uolos, akmenys, upeliukai, kriokliai ir tam tikra tvarka išdėlioti akmenys ir smėlis., tai po keletos metų vyraujantis sodo akcentu tapdavo samanos, dar vėliau – smėlis ir akmenys. Japoniškieji sodai kito, bet juose išliko

charakteringa japoniškų sodų ypatybė – natūralus peizažas su simbolikos elementais ir japonų meilė savo kkuriamam sodui. Japonų architektūra glaudžiai susijusi dvasiniu ryšiu su gamta – pastatas su jį supančiu sodu tarsi susilieja su gamta – stengiamasi orientuotis į paprastumą ir natūralumą.

PANAUDOTA LITERATŪRA

http://mcel.pacificu.edu/as/students/chee/essential.html

http://web-japan.org/nipponia/nipponia8/special.html

http://www.jgarden.org/

http://web-japan.org/nipponia/nipponia8/special.html

Ito Teiji “The Japanese Garden:the approach to nature” .New York:

TURINYS

1. Įvadas

2. Seniausias pasaukyje komentaras apie sodų formavimą ir dekoratyvinę sodidninkystę

3. Japonijos sodai – priartėjamas prie gamtos

4. Svarbūs elementai – ornamentika

5. Japonijos sodų specifika

6. Išvados

7. Panaudota literatūra

ĮVADAS

JAPONIJOS SODAI

Senovės Japonijoje pirmieji sodai įsikūrė šalia šventyklų esančiose šventose giraitėse. Seniausiuose Japonijos soduose (III – V a.) svarbiais akcentais tapo nnatūralios ir dirbtinės uolos, įvairūs akmenys, upeliai, kriokliai. Vėliau Japonijos dekoratyvinės sodininkystės meną daugiau ar mažiau įtakojo VI a. įsigalėjęs budizmas, daosizmas ir sintoizmas. Jų įtakoje Japonijoje atsirado taip vadinami sausieji sodai, kuriuose vyravo tam tikra tvarka išdėlioti akmenys ir smėlis. Tokių sodų dar ir dabar galima aptikti vienuolynuose.

Paprastai japonų sodai būdavo penkių tipų:

1) plokšti (lygūs) sodai;

2) lygūs sodai su vandens telkiniais ir salelėmis;

3) sodai su kalvelėmis ir vandeniu.

4) arbatos sodai

5) naturalieji sodai

Jau XI a. antroje pusėje – XII a. Japonijoje pasirodė rašytiniai darbai apie japoniškų kūrimo meną.

Japoniškų sodų kūrimo menas ypač suklestėjo XVII a.

Japonijoje iki šių dienų populiarus mminiatiūrinių sodų kūrimas, panaudojant tam specialias keramikines vazas ir nykštukinius augalus (bonsus). Šis specifinis menas Japonijoje žinomas jau 700 metų.

SENIAUSIAS PASAULYJE KOMENTARAS APIE SODŲ FORMAVIMĄ IR DEKORATYVINĘ SODINIKYSTĘ

Savo knygoje autorius skleidžią patirtį, įgytą ne per vienerius metus, pašvęstus darbui sode. Kai kurios šio traktato dalys kalba apie dizainą, kau kurios skirtos tik techniniams dalykams, pvz.,.Sakuteiki autorius pasakoja apie saleles tvenkiniuose, kurios turėtų būti panašios į rūko gijas iškreiptais kraštais – kiekviena salelė turėtų būti asimetriška, turinti kontūrus. Riba tarp žemės ir vandens sudaryta iš mažų akmenėlių, tarsi simbolizuojančių smėlėtą krantą.

Kai kurios šio autoriaus įdėjos gyvuoja ir tarp dabartinių japonų dizainerių, kurie kuria japoniškųjų sodų grožį.

Vėliau Japonijoje pasirodė ir daugiau rašytinių kūrinių apie sodus. Juose buvo rekomenduojamos tokios sodų proporcijos: pastatai – 40 % bendro ploto, laisvos erdvės – 30 %, augalai – 30 %. Šio laikotarpio soduose beveik visai nebuvo gėlių. Iš sumedėjusių augalų čia buvo auginamos pušys, amžinai žaliuojantys augalai, vyšnios, slyvos, aabrikosai, magnolijos, rododendrai, forzitijos, veigėlos, ginkmedžiai. Tvenkiniuose buvo mėgstami lotosai. Krūmai japoniškuose soduose neretai buvo karpomi, suteikiant jiems taisyklingą rutulišką ar kubo formą. Veją čia daug kur pakeičia samanos ir smėlis.

Metams bėgant, sodų stiliai keitėsi, vienus svarbius akcentus pakeisdavo kiti.

JAPONIŠKIEJI SODAI – PRIARTĖJIMAS PRIE GAMTOS

Japoniškuose soduose vyraujantys elementai – vanduo, sodo augalai, akmenys, kriokliai, medžiai ir tiltai – sukuria šį simbolizmą. Visi šie elementai yra susiję tarpusavyje ir su juos supančia aplinka. Reikėtų trumpai aptarti pagrindinius elementus ir jų reikšmes.

AKMENYS

išliko ir iki šių dienų. . Didelę reikšmę čia turi dideli ir maži akmenys. Jie išdėstomi pavieniui ir grupėmis ir neretai turi filosofinę prasmę. Akmenimis gali būti akcentuojamos ir atskiros japoninių sodų vietos – salelės, takelių posūkiai, kalvelės Pagrindinių akmenų išdėstyme vyrauja triada, bet taip pat galimi dviejų (vyriškasis ir moteriškasis), penkių ir septynių akmenų variantai. Reikėtų vengti trijų Blogų Akmenų, Ligos, Mirties ir Skurdo Akmenų. Takelis, sudėliotas iš akmenų simbolizuoja mūsų gyvenimo kelią.

VANDUO

Vanduo yra esminė kiekvieno sodo dalis. KKai kurie akmenys taip pat simbolizuoja tekantį vandenį, kurio reginys ir garsas pažymi laiko tėkmę. Dažnai per vandenį būna tiltas, kuris taip pat simbolizuoja gyvenimo tėkmę –kelionę iš vieno pasaulio į kitą.

AUGALAI

Nepaisant to, kad augalai vaidina tik antraeilį vaidmenį šalia akmenų, jie labai rūpi sodo kūrėjams. Augalai padeda išdėstyti kiekvieno metų laiko perėjimą. Praeityje augalai buvo naudojami išreikšti poetinę konotaciją ar ištaisyti geometrinį neatitikimą. Kai kurios augalų rūšys tinka labiau, kai kurios – mažiau. Japonai linkę auginti savo vietinius aaugalus, kurie turi savo prasmę.

SVARBŪS ELEMENTAI-ORNAMENTAI

Egzistuoja daug elementų, kurie tarsi kuria sodą. Kiekvienas iš jų turi savo reikšmę sodui –yra atnešti į tą vietą dėl skirtingų priežasčių. Viskas sode turi savo reikšmę.

Tai – akmeninis žibintas. Skirtinguose soduose jų yra ddaugybė ir visi jie yra unikalūs. Seniau jie sode buvo šviesos šaltiniu, dabar daugiau turi dekoratyvinę reikšmę. Šis sodo žibintas turi pasakojimus, kurie simbolizuoja žemę, vandenį, ugnį ir vėją.

Šis dirbtinis vandens baseinas žinomas kaip elnių gainiotojas.Ten yra tuščia bambukinė lazdelė, kkuri, prisipildžius vandens , atsitrenkia į baseiną skleisdama garsą. Manoma, kad šis garsas išbaido elnius ir neledžia jų prie vandens.

Šios žuvelės vadinamos koi. Jos gyvena Japonijos sodų tvenkiniuose, bet turi tik dekoratyvinę reikšmę.

JAPONIJOS SODŲ SPECIFIKA

Japoniškiems sodams nebūdingas spalvingumas. Iš gėlių čia auginami bijūnai, vilkdalgiai, chrizantemos.. . Dauguma sodų yra nedideli ir idealiai priderinti prie gyvenamo namo ir jo aplinkos. Vienas iš pagrindinių japoniškų sodų principų – sodas turi patraukliai atrodyti tiek esant jo viduje, tiek stebint jį iš ggyvenamo namo, nepriklausomai nuo metų ir paros laiko. Pagrindinis japoniškų sodų tikslas – sukurti šeimininkams ir lankytojams. Šie sodai sudaryti iš meistriškai sugrupuotų gamtos elementų, kur akmenys, tartum atsitiktinai išmėtyti ant nubraižyto grėbliais ir primenančio banguotas vagas, šviesaus jūros gargždo, nedideliame žemės lopinėlyje atrodo kaip iš labai didelio aukščio pamatytas pasaulio paveikslas, savo toniniu griežtumu harmoningai derantis prie paprastų architektūrinių formų.

Vyrauja dvi klaidingi supratimai apie Japonijos sodus. Dažnai sakoma, kad šie sodai turi griežtas taisykles pagal išdėstymą ir turinį. Bet tai nėra tiesa. Architektas aklai neseka taisyklių – atvirkščiai, jam suteikiama laisvė išreikšti savo kūribingumą japoniškojo sodo kūrime.Antrasis klaidingas supratimas kalba apie tai, kad japoniškieji sodai yra miniatiūriniai, bet tai taip pat nėra tiesa. Viskas, kas yra kuriama, gali būti natūralaus dydžio, bet kartais maži medeliai suteikia klaidingą vaizdo iliuziją – japoniškieji sodai tarsi sumažėja. Todėl pavadinimą miniatiūrinis sodas nereikėtų suprasti paraidžiui.

Galima išskirti penkis japoniškųjų sodų stilius:

1. plokšti (lygūs) sodai;

2. lygūs sodai su vandens telkiniais ir salelėmis;

3. sodai su kalvelėmis ir vvandeniu.

4. arbatos sodai

5. naturalieji sodai

Sodai su kalvelėmis ir vandeniu

Natūralusis sodas gavo savo pavadinimą dėl jame gyvenančių graužikų ir paukščių. Šiame sode taip pat yra vandens krioklys ir tvenkinys, apsuptas samanų. Daugiau naturalumo šiam sodui nesuteiksite. Jis tampa gamtos dalimi.

Arbatos sodas turi dvi dalis – išorinę ir vidinę. Taip pat ten stovi ir arbatos namelis. Viskas, kas išdėstyta šiame sode simbolizuoja draugystę. Vidinis kiemas supa arbatos namelį ir yra matomas tik iš čia. Išorinis kiemas yra vieta svečiams. Svečiai laukia ant medinių suolelių, mediniame kibirėlyje yra karšto vandens –svečiai nusiplauna rankas, prieš įžengdami į arbatos namelį.

IŠVADOS

Japoniškieji sodai turi savo istoriją. Metams bėgant, jų stiliai keitėsi, vienus svarbius akcentus pakeisdavo kiti – jei vienu metu sode vyravo natūralios ir dirbtinės uolos, akmenys, upeliukai, kriokliai ir tam tikra tvarka išdėlioti akmenys ir smėlis., tai po keletos metų vyraujantis sodo akcentu tapdavo samanos, dar vėliau – smėlis ir akmenys. Japoniškieji sodai kito, bet juose išliko

charakteringa japoniškų sodų ypatybė – natūralus peizažas su simbolikos elementais ir japonų meilė savo kuriamam sodui.

Japonų architektūra glaudžiai susijusi dvasiniu ryšiu su gamta – pastatas su jį supančiu sodu tarsi susilieja su gamta – stengiamasi orientuotis į paprastumą ir natūralumą.

PANAUDOTA LITERATŪRA

http://mcel.pacificu.edu/as/students/chee/essential.html

http://web-japan.org/nipponia/nipponia8/special.html

http://www.jgarden.org/

http://web-japan.org/nipponia/nipponia8/special.html

Ito Teiji “The Japanese Garden:the approach to nature” .New York:

TURINYS

1. Įvadas

2. Seniausias pasaukyje komentaras apie sodų formavimą ir dekoratyvinę sodidninkystę

3. Japonijos sodai – priartėjamas prie gamtos

4. Svarbūs elementai – ornamentika

5. Japonijos sodų specifika

6. Išvados

7. Panaudota literatūra

ĮVADAS

JAPONIJOS SODAI

Senovės Japonijoje pirmieji sodai įsikūrė šalia šventyklų esančiose šventose giraitėse. Seniausiuose Japonijos soduose (III – V a.) svarbiais akcentais tapo natūralios ir ddirbtinės uolos, įvairūs akmenys, upeliai, kriokliai. Vėliau Japonijos dekoratyvinės sodininkystės meną daugiau ar mažiau įtakojo VI a. įsigalėjęs budizmas, daosizmas ir sintoizmas. Jų įtakoje Japonijoje atsirado taip vadinami sausieji sodai, kuriuose vyravo tam tikra tvarka išdėlioti akmenys ir smėlis. Tokių sodų dar ir dabar galima aptikti vienuolynuose.

XVI a. Japonijos soduose dominavo natūralios ir dirbtinės uolos, akmenys, natūralių formų vandens telkiniai, kalnų upeliai, kriokliukai, smėlio ir akmenų fragmentai, akmeniniai tilteliai. . . Taip pat buvo mėgstami paparčiai, samanos, įvairūs žemaūgiai mmedžiai ir krūmai. Charakteringa japoniškų sodų ypatybė – natūralus peizažas su simbolikos elementais.

Paprastai japonų sodai būdavo penkių tipų:

1) plokšti (lygūs) sodai;

2) lygūs sodai su vandens telkiniais ir salelėmis;

3) sodai su kalvelėmis ir vandeniu.

4) arbatos sodai

5) naturalieji sodai

Jau XI aa. antroje pusėje – XII a. Japonijoje pasirodė rašytiniai darbai apie japoniškų kūrimo meną.

Japoniškų sodų kūrimo menas ypač suklestėjo XVII a.

SENIAUSIAS PASAULYJE KOMENTARAS APIE SODŲ FORMAVIMĄ IR DEKORATYVINĘ SODINIKYSTĘ

Seniausias pasaulyje komentaras apie sodų planavimą – Sakuteiki (traktatas apie sodų formąvimą) ––buvo parašytas Japonijoje, maždaud XI antroje pusėje. Autorius Tachibanano Toshitsuna, galingo didiko sūnus, paveldėjo susidomėjimą šia sritimi iš savo tėvo, kuris buvo puikus sodų formavimo specialistas. Daugybę laiko jie praleisdavo sode.

Kai kurios šio autoriaus įdėjos gyvuoja ir tarp dabartinių japonų dizainerių, kurie kuria japoniškųjų sodų grožį.

Vėliau Japonijoje pasirodė ir daugiau rašytinių kūrinių apie sodus. Juose buvo rekomenduojamos tokios sodų proporcijos: pastatai – 40 % bendro ploto, laisvos erdvės – 30 %, augalai – 30 %. Šio laikotarpio soduose beveik visai nebuvo gėlių. Iš sumedėjusių augalų čia buvo auginamos pušys, amžinai žaliuojantys augalai, vyšnios, slyvos, abrikosai, magnolijos, rododendrai, forzitijos, veigėlos, ginkmedžiai. Tvenkiniuose buvo mėgstami lotosai. Krūmai japoniškuose soduose neretai buvo karpomi, suteikiant jiems taisyklingą rutulišką ar kubo formą. Veją čia daug kur pakeičia samanos ir smėlis.

Metams bėgant, sodų stiliai keitėsi, vienus svarbius akcentus pakeisdavo kiti.

JAPONIŠKIEJI SODAI – PRIARTĖJIMAS PRIE GAMTOS

Kiekvienam japonui labia svarbus japoniškasis sodas, kuris atstovauja gamtą. Šių sodų tikslas yra įvesti gamtą beveik naturaliu būdu, tik meniško prisilietimo jausmu. Japoniškieji sodai turi savo senovinę istoriją, kurią įtakojo sintoizmo, budizmo ir daosizmo religijos. Šios filosofijos naudojamos kuriant japoniškuosius sodus tam, kad šie įgautų dvasinį pojūtį. Budistų įtakos dėka sodai tapo ramia vieta, kur žmonės gali sau leisti medituoti ar tiesiog sugrįžti į praeitį ir pamastyti. Sode japonai paijunta tarsi pačioje gamtoje, o kkievienas augalas čia turi gerai apgalvotą ir nustatytą vietą.

Japoniškuose soduose vyraujantys elementai – vanduo, sodo augalai, akmenys, kriokliai, medžiai ir tiltai – sukuria šį simbolizmą. Visi šie elementai yra susiję tarpusavyje ir su juos supančia aplinka. Reikėtų trumpai aptarti pagrindinius elementus ir jų reikšmes.

AKMENYS

VANDUO

AUGALAI

Nepaisant to, kad augalai vaidina tik antraeilį vaidmenį šalia akmenų, jjie labai rūpi sodo kūrėjams. Augalai padeda išdėstyti kiekvieno metų laiko perėjimą. Praeityje augalai buvo naudojami išreikšti poetinę konotaciją ar ištaisyti geometrinį neatitikimą. Kai kurios augalų rūšys tinka labiau, kai kurios – mažiau. Japonai linkę auginti savo vietinius augalus, kurie turi savo prasmę.

SVARBŪS ELEMENTAI-ORNAMENTAI

Egzistuoja daug elementų, kurie tarsi kuria sodą. Kiekvienas iš jų turi savo reikšmę sodui –yra atnešti į tą vietą dėl skirtingų priežasčių. Viskas sode turi savo reikšmę.

Šis dirbtinis vandens baseinas žinomas kaip elnių gainiotojas.Ten yra tuščia bambukinė lazdelė, kuri,

prisipildžius vandens , atsitrenkia į baseiną skleisdama garsą. Manoma, kad šis garsas išbaido elnius ir neledžia jų prie vandens.

Šios žuvelės vadinamos koi. Jos gyvena Japonijos sodų tvenkiniuose, bet turi tik dekoratyvinę reikšmę.

JAPONIJOS SODŲ SPECIFIKA

Japoniškiems sodams nebūdingas spalvingumas. Iš gėlių čia auginami bijūnai, vilkdalgiai, chrizantemos.. . Dauguma sodų yra nedideli ir idealiai priderinti prie gyvenamo namo ir jo aplinkos. Vienas iš pagrindinių japoniškų sodų principų – sodas turi patraukliai atrodyti tiek esant jo viduje, tiek stebint jį iš gyvenamo nnamo, nepriklausomai nuo metų ir paros laiko. Pagrindinis japoniškų sodų tikslas – sukurti šeimininkams ir lankytojams. Šie sodai sudaryti iš meistriškai sugrupuotų gamtos elementų, kur akmenys, tartum atsitiktinai išmėtyti ant nubraižyto grėbliais ir primenančio banguotas vagas, šviesaus jūros gargždo, nedideliame žemės lopinėlyje atrodo kaip iš labai didelio aukščio pamatytas pasaulio paveikslas, savo toniniu griežtumu harmoningai derantis prie paprastų architektūrinių formų.

Vyrauja dvi klaidingi supratimai apie Japonijos sodus. Dažnai sakoma, kad šie sodai turi griežtas taisykles pagal išdėstymą ir turinį. Bet ttai nėra tiesa. Architektas aklai neseka taisyklių – atvirkščiai, jam suteikiama laisvė išreikšti savo kūribingumą japoniškojo sodo kūrime.Antrasis klaidingas supratimas kalba apie tai, kad japoniškieji sodai yra miniatiūriniai, bet tai taip pat nėra tiesa. Viskas, kas yra kuriama, gali būti nnatūralaus dydžio, bet kartais maži medeliai suteikia klaidingą vaizdo iliuziją – japoniškieji sodai tarsi sumažėja. Todėl pavadinimą miniatiūrinis sodas nereikėtų suprasti paraidžiui.

Galima išskirti penkis japoniškųjų sodų stilius:

1. plokšti (lygūs) sodai;

2. lygūs sodai su vandens telkiniais ir salelėmis;

3. sodai su kalvelėmis ir vandeniu.

4. arbatos sodai

5. naturalieji sodai

Sodai su kalvelėmis ir vandeniu

Šis sodas yra didžiulis, bet iš visų jo vietų atsiveria puikus vaizdas.Jame gali būti vandens krioklys su mėnulio tiltu. Sustojęs gali išgirsti tekančio vandens čiurlenimą. Šį sodą sudaro daug simbolikos.Jame stovintis aakmeninis vėžlys simbolizuoja ilgą gyvenimą, o gervė – puikią sveikatą.

Smėlio ir akmenų sodas simbolizuoja sintoizmo filosofiją. Visų pirma, jis buvo naudojamas kaip vieta vienuoliams medituoti. Nenuostabu, kad šių sodų, apsuptų didžiule siena, galima rasti vienuolynuose. Smėlis suteikia erdvės ir tuštumo jausmą lankytojui iš kito pasaulio ir išvalo jjo mintis. Akmenys išdėstyti meniškai – yra sakoma kad baltas smėlis simbolizuoja vandenį, o akmenys – Japonijos salas.

IŠVADOS

Japoniškieji sodai turi savo istoriją. Metams bėgant, jų stiliai keitėsi, vienus svarbius akcentus pakeisdavo kiti – jei vienu metu sode vyravo natūralios ir dirbtinės uolos, akmenys, upeliukai, kriokliai ir tam tikra tvarka išdėlioti akmenys ir smėlis., tai po keletos metų vyraujantis sodo akcentu tapdavo samanos, dar vėliau – smėlis ir akmenys. Japoniškieji sodai kito, bet juose išliko

PANAUDOTA LITERATŪRA

http://mcel.pacificu.edu/as/students/chee/essential.html

http://web-japan.org/nipponia/nipponia8/special.html

http://www.jgarden.org/

http://web-japan.org/nipponia/nipponia8/special.html

Ito Teiji “The Japanese Garden:the approach to nature” .New York: