LIETUVOS TEISĖS ISTORIJOS (KODAS TISTK 2101)
LIETUVOS TEISĖS ISTORIJOS (KODAS TISTK 2101)
PROGRAMA
ĮVADAS
Lietuvos teisės istorijos studijos apima XIII – XXI amžiaus pradžios laikotarpį, t.y. nuo Lietuvos valstybės, kaip teisinio subjekto tarpvalstybiniuose santykiuose iškilimo iki dabartinio jos statuso pasaulio tautų bendrijoje ir narystės prasidedančiame laisvanoriškame valstybių susivienijime, įvardintame Europos Sąjunga. Europos tautų istorijoje tai ilgas ir kontraversiškas procesas, prasidėjęs nuo jėgos panaudojimo pajungiant tautas ir valstybes iki tautų, išsikovojusių savąjį valstybingumą, apsivienijimų, idant būtų išvengta agresijos, kurią visada lydi naikinimas, ir pasiekta kokybinė žmonijos pažanga.
Šiame šimtmečiais vvykstančiame procese Lietuvos valstybė, pradžioje įvardinta kaip karalystė, vėliau – didžioji kunigaikštystė, buvo ir tautų apjungimo jėga iniciatorė ir kaimynių valstybių auka ir valstybių apsijungimo savanorė. Pradėjusi įtvirtinti savo valstybingumą viduramžiais, ji klestėjo renesanso epochoje, suėjusi į unijinius ryšius su Lenkijos karalyste baroko epochoje pradėjo nykti ir neįsisavinusi švietimo epochos skleistos ideologijos, daugiau kaip pusantrą šimtmetį vergavo kitiems valstybiniams dariniams iki prasidėjusių tautų nacionalinių judėjimų XIX amžiuje, kurie vienoms sudarė galimybę atkurti istorinį valstybingumą – tai įvyko su lietuvių tauta, kitoms – sukurti savuosius valstybingumus. Tos kitos valstybės šiandien sudaro Europos Sąjungos daugumą.
Taigi Lietuvos teisės istorija tam tikru mastų yra sąlygojama jos valstybingumo sukūrimo, praradimų ir atkūrimų laikmečių. Atitinkamai pateikiami studijų programa bei teisės raidos periodizacijos etapai.
Svarbiausiu šio kurso uuždaviniu yra studijuojančiam padėti suvokti ir įsisavinti, jog teisės istorija nėra tapatu valstybės istorijai. Valstybės istorija, su kuria susipažįstama viduriniojo mokslo įsisavinimo etape, yra bendrieji visuomenės ir valstybės institucijų raidos bruožai, tuo tarpu teisė yra valstybės vidaus ir užsienio santykių specialusis reguliavimo mechanizmas, kurio tikslu turėtų būti visuomenės intelektinio, kultūrinio, politinio, socialinio tobulėjimo ir materialinės gerovės svertų (įstatymų) kūryba ir jų įgyvendinimo mechanizmo nustatymas. Todėl, suprantama, jog valstybės istorija ir teisės istorija nėra vienareikšmiai dalykai.
Lietuvos teisės istorija yra dėstoma lietuvių ir gali būti dėstoma vokiečių, prancūzų, anglų kalbomis. Ir tai skatintina, nes ši teisė daugelyje parametrų yra tampriai susijusi su Vakarų Europa, kai kuriais jų – teisės kodifikacijos, valstybės valdžių atidalijimu ir ją lenkia. Taigi Lietuvos teisės sąsajų su vvakarais platus pažinimas yra abipusiai naudingas.
Visos šioje programoje nurodytos temos turi būti įtrauktos į visų studijų formų (paskaitų, seminarų, pratybų, savarankiškų studijų) planus. Visos programos temos turi būti išdėstytos individualiuose paskaitų, seminarų teminiuose kalendoriniuose planuose ir paskaitas skaitančių bei seminarus vedančių dėstytojų parengtose studentų savarankiško darbo užduotyse.
1. Lietuvos teisės istorijos dalykas
Lietuvos valstybės teisės istorijos dalykas ir vieta kitų teisės mokslų sistemoje, studijavimo metodai ir tikslai. Lietuvos teisės istorijos mokslo ir studijų raidos bruožai. Lietuvos teisės raidos periodizacija ir jjos santykis su valstybingumo raidos etapais.
2. Teisės formavimasis ir raida nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) susidarymo iki XIV a. pabaigos
LDK teisės šaltinių rūšys. Papročiai ir privilegijos. Gedimino diplomatijos dokumentai (1322-1338) kaip teisės šaltinis ir jų santykis su paprotine teise. Vakarų Europos teisės plitimo LDK galimybė XIV a. pradžioje per prekybinius ryšius su Kalavijuočių ordino įkurtu Rygos miestu ir šios teisės taikymo ypatumai.
Pamedės teisynas (1340 m.), jo kilmė ir LDK paprotinės teisės ryšiai, galiojimo laikas ir erdvė. Pamedės teisyno baudžiamoji teisė, nusikaltimų rūšys, bausmių sistema, baudžiamojo proceso ypatumai ir stadijos.
Krėvos akto (1385 m.) sudarymo priežastys, teisinis įvertinimas ir Lietuvos krikštas. LDK privilegijos ir jų rūšys. Privilegijos katalikų bažnytinei organizacijai. LDK ir Lenkijos Karalystės unijinių ryšių formavimasis.
3. Teisės raida nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio privilegijų iki teisės kodifikavimo (XIV a. pabaiga – XVI a. pradžia)
Bendravalstybinės teisės LDK plitimas 1387, 1413, 1434, 1492, 1501 metų žemės privilegijomis ir valstybinių institucijų įsitvirtinimas. Sričių privilegijos: Žemaitijos ir Slavų žemių teisinė padėtis, jų bendrieji bruožai ir santykis su žemės privilegijomis. Kiti šio periodo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Ponų tarybos aktai. Privilegijos LDK bažnytinėm organizacijom (stačiatikiai, unitai) ir tautinėm grupėm (žydams, totoriams, karaimams, čigonams).
LDK teisės kodifikacijos pradmenys Kazimiero Teisyne (1468 m.) ir jo galiojimo erdvės. Kazimiero teisyno bbaudžiamųjų nuostatų bruožai ir teismo proceso ypatumai.
Magdeburgo miesto teisės paplitimas LDK miestuose. Magdeburgo teisės – civilinių-privatinių, šeimos santykių, baudžiamųjų nuostatų bruožai, teismų organizacija. Vakarų Europos teisės recepcija.
4. DK teisės kodifikavimas XVI a. ir tolesnė raida iki XVIII a. pabaigos
Pirmojo Lietuvos Statuto (1529 m.) rengimas. Antrojo Lietuvos Statuto (1566 m.) rengimas. Trečiojo Lietuvos Statuto (1588 m.) rengimas, paskelbimas ir spausdinimas. Trečiojo Lietuvos Statuto ir Liublino unijos akto nuostatų bei bendrojo seimo priimtų konstitucijų galiojimo Lietuvoje problema.
LDK teisės raida po Trečiojo Lietuvos Statuto įsigaliojimo.
5. LDK teisinio reguliavimo pagrindai ir jų raida iki valstybės okupacijos
(XVI a. pirmoji pusė – XVIII a. pabaiga)
Bendrieji LDK valdžios ir valdymo teisinio reguliavimo principai. Pagrindinės valdžios institucijos. Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžia. Ponų taryba. LDK Seimas. LDK iždo formavimasis ir kaita nuo XVI a. vidurio iki XVIII a. pabaigos. LDK karo tarnyba. LDK 1557 m. valakų reforma.
LDK ir Lenkijos karalystės santykių raida Liublino unijos (1569 m.) kontekste iki valstybių okupacijos. LDK ir 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija ir jos korekcija 1791 m. spalio 20 d. Seimo konstitucijoje.
6. LDK teismų sistema
LDK teismų raidos etapai. Teismai iki XVI a. vidurio. Lietuvos didžiojo kunigaikščio teismas. Ponų tarybos teismas. Vaivados teismas. Vietininko teismas. Tijūno teismas. Komisarų teismas. Maršalkos teismas. AAsesorių teismas. Dvaro teismas. Kuopos teismas.
Teismų reforma teisės kodifikacijos eigoje XVI a. viduryje ir iki XVIII a. pabaigos. Žemės teismas. Pilies teismas. Pakamario teismas. Trečiųjų teismas. Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas.
Specialieji teismai. Kaptūrinis teismas. Dvasinis Tribunolas. Iždo tribunolas. Iždo komisijos teismas. Etmono teismas. Karo komisijos teismas. Vilniaus universiteto teismas. Edukacinės komisijos teismas
Teismo procesas. Civilinių bylų proceso ypatumai. Baudžiamųjų bylų proceso ypatumai. Reikalavimai teismui, teisėjams, advokatams.
7. Lietuvos Statutų teisės bruožai
Civilinės teisės bruožai. Šeimos teisės bruožai. Baudžiamosios teisės bruožai.
LDK XVI a. teisės kodifikacijos novatoriškumas Europos valstybių teisinės sistemos formavimosi kontekste.
8. LDK teisinė mintis ir teisės mokslas
Teisinės minties raida. LDK kanclerio A.Goštauto, P.Roizijaus, A.Rotundo, M.Lietuvio, A.Volano, M.Daukšos teisinės pažiūros.
Aukštųjų teisės mokslų studijos LDK.
9. Okupuotos Lietuvos valdymo teisės bruožai (XVIII a. pabaiga – 1918 m.)
1. Rusijos imperijos okupuotos LDK dalies valdymo teisės bruožai (XVIII a. pabaiga – 1915 metai.)
Lietuvos valdymo organizavimas XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Laikinoji Napoleono administracija Lietuvoje 1812 metais Prancūzijos – Rusijos karo metu. Valdymas po prancūzmečio. Katalikų bažnyčios teisių varžymai.
LDK teisės taikymo ypatumai Lietuvoje problema. Rusijos bandymai kodifikuoti “vietinę” teisę okupuotoje Lietuvoje.
Rusijos imperijos teisės įvedimas Lietuvoje. Valdymo režimo pokyčiai Lietuvoje po 1863 m. sukilimo iki 1900 m. Lietuviškų gubernijų valdymas 1900-1915 metais.
2. Okupuotos LDK lietuviškosios Užnemunės valdymo teisė
1795-1915 metais. Valdymo bruožai ir kaita Užnemunę priskiriant Naujajai Rytų Prūsijai, Varšuvos kunigaikštystei, Lenkijos karalystei.
Teisės kaita Užnemunėje: Prūsijos teisė, Napoleono kodekso įvedimas ir jo normų taikymas bei papildymas vietos sąlygomis. Teisės kaita Užnemunę priskyrus Lenkijos karalystei.
3. Vokietijos okupacinis režimas ir teisė Lietuvoje 1915 – 1918 metais.
4. Teisės mokslas ir mokslininkai Lietuvoje 1795 – 1918 metais.
10. Atkurtos Lietuvos valstybės teisė 1918 – 1940 metais
Lietuvos Tarybos sudarymas 1917 metais ir jos 1918 m. vasario 16 d. aktas. Konstitucinės monarchijos sumanymas. LLaikinųjų konstitucijų – pamatinių dėsnių priėmimas, raida ir nacionalinės teisėkūros pagrindai.
Steigiamojo Seimo ir 1920 m. gegužės 15 d. rezoliucijos konstitucinė reikšmė. Laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija.
1922 metų Lietuvos valstybės konstitucijos priėmimas, sandara, piliečių teisės, valstybinių institucijų sistema ir savivaldybės, rinkimų teisė, teismų organizacija.
Klaipėdos krašto teisinė padėtis.
1926 metų perversmas ir jo padariniai. 1928 m. Konstitucija, jos įgyvendinimas ir bruožai. Prezidento galių plėtimas.Seimo rinkimų tvarka.
1938 m. Lietuvos konstitucija, naujas požiūris į valstybę ir visuomenę. Savivaldybių organizacijos kaita.
Administracinė teisė ir jos šaltiniai. Valstybės tteritorijos suskirstymas. Administracinis aparatas, ministerijų sistema, valstybės kontrolieriaus institucija. Klaipėdos krašto 1923-1939 m. ir 1939 m.atgauto Vilniaus krašto administracija. Administracinio aparato darbuotojai.
Privatinė teisė ir jos šaltiniai. Recepuotoji teisė. Nacionalinė teisė. Privatinės teisės (daiktinės, prievolių, santuokos ir šeimos, paveldėjimo) bruožai.
Baudžiamoji teisė iir jos šaltiniai. Klaipėdos krašto baudžiamosios teisės šaltiniai. Baudžiamosios teisės bruožai. Nusikaltimų rūšys. Bausmių sistema.
Bendrosios kompetencijos teismų sistema ir jos raida. Klaipėdos krašto teismai. Ypatingieji teismai.
Proceso teisės šaltiniai ir bendrieji bruožai. Civilinis procesas. Baudžiamasis procesas.
Teisininkų rengimas. Teisės mokslas ir mokslininkai.
11. Teisė Lietuvos okupacijų (1940 – 1990 m.) laikotarpiu
Lietuvos valstybės okupacija ir aneksija. Lietuvos SSR 1940 m. konstitucija ir jos įgyvendinimas. Sovietinė teisė Lietuvoje 1940-1941 m.
Lietuvos siekiai atkurti valstybingumą ir teisę 1941 m. birželio 23 d. sukilimu. Vokiškojo nacių valdymo Lietuvoje įvedimas.
Antroji sovietinė okupacija Lietuvoje 1944-1990 m. Represinio aparato sukūrimas. 1978 m. sovietinė konstitucija. Sovietinės teisės sistema. Civilinės teisės bruožai. Baudžiamosios teisės bruožai.
Teisininkų rengimas nacių okupacijos metais. Teisininkų rengimas sovietinės okupacijos metais ir teisės mokslas.
Teisės studijos lietuvių iišeivijos darbuose užsienio valstybėse.
12. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas 1990 m. ir jos
teisės formavimosi pradmenys
Konstitucinių Lietuvos valstybingumo atkūrimo prielaidų sudarymas. Lietuvos valstybingumo atkūrimas. Naujos Lietuvos nacionalinės teisės pradžios pozicijų nustatymas.
1990 m. Laikinojo pagrindinio įstatymo pagrindinės nuostatos, valdžios ir valdymo sistema. Teismo ir prokuratūros vieta valdžios sistemoje. Konstitucinė raida sovietinės agresijos akivaizdoje. 1992 m. Konstitucijos rengimas ir priėmimas.
Teisės pagrindų kūrimas. Civilinės teisės šaltinių rūšys. Civilinės teisės (nuosavybės, daiktinės) bruožai. Baudžiamosios teisės šaltiniai. Mirties bausmės atsisakymas baudžiamojoje teisėje. Baudžiamosios teisės pokyčiai tarptautinės teisės aaktų kontekste ir įtakoje.
Teisės mokslas ir teisininkų rengimas.
SUDERINTA
Teisės istorijos katedros posėdžio
2004-11-11 protokolas Nr.1TISTK-2
LITERATŪROS SĄRAŠAS
Šaltiniai
1. Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos 1529 metų Statutas. Chicago, 1971.
2. Gedimino laiškai. Vilnius, 2003.
3. Kazimiero Teisynas. Vilnius, 1967.
4. J.Lappo. 1588 metų Lietuvos Statutas. Kaunas, 1938. T.1-3.
5. I.Valikonytė, S.Lazutka, E.Gudavičius. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.). Vilnius, 2001.
6. 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija. Vilnius, 2001.
7. Lietuvos valstybės Tarybos protokolai 1917-1918. Vilnius, 1991.
8. Lietuvos valstybės teisės aktai (1918 II 16 – 1940 VI 15). Vilnius, 1996.
9. Baudžiamasis statutas (1903) su komentarais. Kaunas, 1934.
10. Baudžiamojo proceso įstatymas su komentarais. Kaunas, 1933.
11. Civiliniai įstatymai. X tomo 1 dalis. K.Šalkausko vertimas. Kaunas, 1933.
12. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo
Dokumentų rinkinys. Kn.1 – 6. Vilnius, 1991- 1992.
13. Statut Velikogo Kniažestva Litovskogo 1529 goda. Minsk, pod red. K.Jablonskisa, 1961.
14. Lietuvos okupacija ir aneksija 1939/1940. Dokumentų rinkinys. Vilnius,1993.
15. Lietuvos aneksija. 1940 m. dokumentai. Vilnius,1990.
16. Suokalbis. 1939 – 1940 metų dokumentai apie Stalino ir Hitlerio nuosprendį likviduoti Lietuvą ir kitas suverenias valstybes. Vilnius, 1989.
17. Lietuvos Laikinoji Vyriausybė. Posėdžių protokolai. Vilnius, 2001.
18. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjudžio 1949 m. vasario 16 d.Deklaracija. Vilnius, /1999/.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992). Antras papildytas leidimas. Vilnius, 1999.
Tyrinėjimai
1. V.Andriulis, M.Maksimaitis, V.Pakalniškis, J.S.Pečkaitis, A.Šenavičius. Lietuvos teisės istorija. Vadovėlis. Vilnius, 2002.
a) Senoji istorija
2. V.Andriulis. Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso bruožai LLietuvoje (Kazimiero Teisynas) // Teisės bruožai Lietuvoje XV-XIX amžiuje. Vilnius,1980.
3. V.Andriulis. XIV-XVI a. Lietuvos teisės pasaulietiškumo problema // -Socialistinė teisė, 1989, Nr. 2 ir 3.
4. V.Andriulis. Lietuva 1791 m.gegužės 3 d. konstitucijoje // -Atgimimas, 1991,geg.2d., Nr.19.
5. V.Andriulis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės ištakos // -Socialistinė teisė,1988, Nr.3,
6. V.Andriulis. Lietuvos-Lenkijos Seimo priimtų konstitucijų galiojimo Lietuvoje klausimu // – Teisė, 10 tomas, 1972.
7. V.Andriulis. Lietuvos Statutų (1529, 1566, 1588 m.) šeimos teisė. Vilnius, 2003.
8. V.Andriulis. Teisės vystymo Lietuvoje XIX a. klausimu. // Teisė, T.11, 1972.
9. V.Andriulis. Pamedės teisyno (1340) baudžiamoji teisė ir procesas // Socialistinė teisė, 1978, Nr.1.
10. K.Avižonis.Bajorai valstybiniame Lietuvos gyvenime Vazų laikais.Kaunas,1940.
11. B.Dundulis. Lietuvos kova dėl valstybingumo XV a. Vilnius, 1968.
12. B.Dundulis. Napoleono imperijos žlugimas ir Lietuva (1813 – 1815). Vilnius.1989.
13. E.Gudavičius. Mindaugas. Vilnius, 1998.
14. E.Gudavičius. Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki 1569 metų. Vilnius,1999.
15. Iš Lietuvos teisės ir valstybės istorijos. Straipsnių ir mokslinių darbų ištraukos. Sudarė Juozas Skirius ir Gintaras Šapoka. Vilnius. 2001.
16. Z.Ivinskis. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. Vilnius,1991.
17. K.Jablonskis. Lietuvos valstybės ir teisės istorija nuo XIV a.pabaigos iki XVI a. vidurio. Vilnius, 1971.
18. K.Jablonskis. Lietuvių kultūra ir jos veikėjai. Vilnius,1973.
19. K.Jablonskis. Istorija ir jos šaltiniai. Vilnius,1979.
20. A.Janulaitis. Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas XVI-XVIII a. Kaunas, 1927.
21. A.Janulaitis. Užnemunė po Prūsais 1795-1807. Kaunas, 1928.
22. A.Janulaitis. Napoleono Teisynas. Kaunas, 1929.
23. M.Jučas.Krikščionybės kelias į Lietuvą. Vilnius, 2000.
24. M.Jučas. Lietuvos ir Lenkijos unija(XIV aa.vidurys-XIX a. pradžia).Vilnius, 2000.
25. J.Karpavičienė. Magdeburgo teisė: ištakos ir transformacijos.Leid.: Lietuvos miestų istorijos šaltiniai. T.3. Vilnius, 2001.
26. V.Kryževičius. Lietuvos privilegijuotieji miestai. Vilnius, 1981.
27. J.Lappo. Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos. Kaunas, 1932.
28. J.Lappo. Iš Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo istorijos. Kaunas,1932.
29. Lietuvių enciklopedija. 15- tasis tomas. Vilnius, 1991.
30. Lietuva ir jos kaimynai nuo normanų iki Napoleono. V.,2001.
31. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra. Vilnius,2001.
32. Lietuvos istorija. Red. A.Šapoka. Kaunas,1936; II leid., Vilnius, 1996.
33. Lietuvos istorijos straipsnių ir dokumentų rinkinys. Vilnius, 1999.
34. Machovenko J.LDK teisės šaltiniai. Vilnius, 2000.
35. Machovenko J. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sričių privilegijos, kaip teisės šaltiniai// Lietuvos teisės tradicijos. Vilnius, 1997.
36. Machovenko. Liudytojai ir priesaikos pagalbininkai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje// Teisė, 2004, t.51, p.48-57.
37. M.Maksimaitis, S.Vansevičius. Teisės mokslams Vilniaus universitete – 350 metų // Teisės apžvalga,1991, Nr.3.
38. A.Nikžentaitis. Gediminas. Vilnius, 1989.
39. J.Ochmanskis. Senoji Lietuva. Vilnius,1996.
40. Okupacijos, pasipriešinimas, tremtys. Lietuva 1794-1953. Vilnius,1999.
41. P.Pakarklis. Kryžiuočių valstybės santvarkos bruožai. Kaunas, 1948.
42. V.Pašuto. Lietuvos valstybės susidarymas. Vilnius, 1971.
43. L.Šabūnas. Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės Iždo tribunolas. Kaunas,1936.
44. Teisinių institutų raida Lietuvoje XIV –XIX a. (straipsnių rinkinys). Vilnius,1981.
45. Teisės bruožai Lietuvoje XV – XIX a. (straipsnių rinkinys). Vilnius, 1980.
46. 1566 metų Antrasis Lietuvos Statutas. Konferencijos medžiaga. Vilnius,1993.
47. S.Vansevičius. Feodalinės Lietuvos valstybingumas po Liublino unijos. Vilnius, 1988.
48. S.Vansevičius. LDK žemės privilegijos. Vilnius,1962.
49. S.Vansevičius.Lietuvos baudžiamoji teisė ir procesas 1919-1940 metais. Vilnius, 1996.
50. S.Vansevičius.Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybiniai-teisiniai institutai. Vilnius,1981.
51. S.Vansevičius. Teisės fakulteto istorija. Vilnius,1997.
b) Lietuvos Respublika 1918 –
52. Č.Butkys. Suvalkijos civiliniai įstatymai. Kaunas, 1933.
53. A.Jakobas. Policijos teisės vadovėlis. Kaunas,1933.
54. A.Kriščiukaitis. Baudžiamojo proceso užrašai. Kaunas,1926.
55. D.Krivickas. Klaipėdos krašto teisinė būklė Lietuvos konstitucinės teisės sistemoje pagal 1924 m. statutą. Kaunas, 1940.
56. Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai 1918-1940. Vilnius, 1997.
57. Lietuvos policija 1918-1928. Kaunas, 1930.
58. M.Maksimaitis. Lietuvos teisės šaltiniai 1918-1940 metais. Vilnius, 2001.
59. M.Maksimaitis. Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužės 15-osios aktas //Teisė, T.29, 1995.
60. M.Maksimaitis. Teisės šaltinių įvairovė Klaipėdos krašte (1923-1939) //Teisė, T.27, 1995.
61. M.Maksimaitis. Nepriklausomos Lietuvos konstitucinės santvarkos modeliavimas išeivijos teisininkų darbuose // -Teisė, T.31, 1997.
62. E.Palskys. Lietuvos kriminalistikos istorijos apybraižos ((1918-1940). Vilnius,1995.
63. M.Riomeris. Lietuvos valstybės konstitucinė reforma. Kaunas,1928.
64. J.Robinzonas.Klaipėdos krašto konvencijos komentaras. Kaunas, 1934. T.1, 2.
65. J.Skirius. Lietuvos užatlantės diplomatija 1918-1929. Vilnius, 1995.
66. K.Šalkauskis. Lietuvos civilinis procesas. Klaipėda, 1936-37.
67. A.Šenavičius. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai teisininkai. Vilnius,1998.
68. S.Vansevičius. Teisinis režimas Vilniaus krašte 1920 – 1939 metais. Vilnius,1973.
69. A.Vitkus. Lietuvos istorijos įvykių chronologija 1918 – 1926. Vilnius, 2000.
70. P.Žostautaitė. Klaipėdos kraštas 1923 – 1939. Vilnius,1992.
c) Lietuva okupacijų laikotarpiu 1940 –1990
71. A.Bubnys. Vokiečių okupuota Lietuva (1941-1944) Vilnius,1998.
72. N.Gaškaitė-Žemaitienė. Žuvusiųjų Prezidentas. Vilnius, 1998.
73. M. Riomeris. Lietuvos sovietizacija 1940 – 1941 metais. Vilnius, 1989.
74. J.Urbšys. Lietuva lemtingais 11939 –1940 metais. Vilnius, 1988.
75. Vilniaus Tribunolo nuosprendis. Vilnius, 2000.
