uzsienieciai
ĮVADAS…………………………3
1. DĖSTOMOJI DALIS…………………………4-23
1.1. Teisėtas užsieniečių gyvenimas Lietuvos Respublikoje…………….4-6
1.2. Sveikatos draudimas…………………………6-7
1.3. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje……………….8-9
1.4. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje…………………9-10
1.5. Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams…………….10-12
1.6. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje…………………12-16
1.7. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas…………………..16-18
1.8. Neteisėtas užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką…………….18-19
1.9. Priverstinis užsieniečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos……………19-21
1.10. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką…………………..21-22
1.11. Administracinė atsakomybė…………………………22
1.12. Baudžiamoji atsakomybė…………………………22-23
2. IŠVADOS…………………………24
3. LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………25
4. SUMMARY…………………………26
ĮVADAS
Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu visuotiniu susitarimu buvo pasirinktas demokratinis šalies vystymosi modelis. Priimti liberalūs Pilietybės, Tautinių mažumų ir kiti įstatymai, kkurie atvėrė teisines prielaidos plėtotis stabiliems visuomenės santykiams.
Pasaulyje migruoja daugybė žmonių, tai yra gyvena ne savo gimtojoje šalyje. Dar daugiau žmonių, ypač jaunų, ieškodami geresnio uždarbio, laikinai arba net visam laikui palieka savo šalį. Todėl ir mes, Lietuvoje turime nemažą užsieniečių srautą, dėl ko iškyla aibė neaiškumų kertant mūsų valstybės sieną, fiksuojant pabėgėlius, užsieniečius pasiryžusius trumpam ar ilgesniam laikui apsistoti Lietuvoje. Vienas pagrindinių šiandieninės Lietuvos valstybės tikslų – puosėlėti atsivėrusią Šengeno susitarimo erdvę kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kkurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, vykdyti reikiamas priemones, susijusias su kontrole prie išorinių Europos Sąjungos sienų, nusikalstamumo prevencija ir užkardymu, valdyti migracijos procesus pagal Europos Sąjungos reikalavimus, sprendžiant užsieniečių teisinės padėties valstybėjė, prieglobsčio suteikimo, nelegalios mmigracijos prevencijos ir kitus su migracijos politikos vykdymu susijusius klausimus. Šių klausimų sprendimui, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus tobulinami Lietuvos Respublikos teisės aktai. Siekiant įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimus buvo patobulinantas bei labiau demokratiškas, 2004 m. balandžio 30 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris reguliuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių užsieniečių teisinį statusą. Kuriame yra ir užsieniečio apibrėžimas. Taigi užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.1
Darbo tikslas – išanalizuoti įstatymus reglamentuojančius užsieniečių teisinį statusą Lietuvos Respublikoje.
Darbo objektas:
1. apžvelgti teisėta užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką;
2. apžvelgti neteisėta užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką;
3. taip pat apžvelgti prieglobsčio suteikimo tvarką.
DĖSTOMOJI DALIS
Pradedant kalbėti apie užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reikėtų aatkreipti dėmesį į užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje, kurios reglamentuoja įstatymas ,,dėl užsieniečių teisinės padeties“
Užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje:
1. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai.
2. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras.
3. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
4. Užsieniečiai policijos ar kkitos teisėsaugos institucijos (Valstybės sienos apsaugos tarnybai) pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą nuolat gyventi, leidimą laikinai gyventi ir kitą), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai (viza, leidimas nuolat gyventi ir kiti dokumentai).
Užsieniečių teisėtą buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, bendradarbiaudama su kitomis teisėsaugos institucijomis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.
Teisėtas užsieniečių gyvenimas Lietuvos Respublikoje
Užsienietis norėdamas gyventi Lietuvos teritorijoje turi turėti leidimą gyventi. Lietuvos
Respublikos įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato du leidimus, kurie suteikia teisę gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi:
1. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
2. leidimas nuolat gyventi Lieuvos Respublikoje.2
Tačiau jei užsienietis nėra Europos Sąjungos pilietis tai atvažiuojant privalo turėti vizą, suteikianti teisę į teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.
Vizos yra keturių rūšių:
1. Oro uosto tranzitinė (A), kuri skirta vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos tarptautinį
oro uostą (pvz: Vilniaus tarptautinis oro uostas), gali būti vienkartinė ir dvikartinė.
Užsienietis, turintis oro uosto tranzitinę vizą, gali būti Lietuvos Respublikos tarptautinio oro uosto tranzito zonoje orlaivio tarpinio nusileidimo ar persėdimo iš vieno orlaivio į kitą metu.
Oro uosto tranzitinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam užsienio valstybės, į kurią
jis vyksta per Lietuvos Respublikos tarptautinį ooro uostą, vizą ar leidimą gyventi arba turinčiam teisę vykti į kitą valstybę. Tačiau jos turėjimas nesuteikia teisės užsieniečiui atvykti ar būti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Valstybių, kurių piliečiams arba asmenims, kurie nėra šių valstybių piliečiai, bet turi tų
valstybių kompetentingų institucijų išduotus kelionės dokumentus, taikomas oro uosto tranzitinės vizos režimas, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru.
2. Tranzitinė viza (B), skirta vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, gali būti vienkartinė, dvikartinė ir daugkartinė.
Užsienietis, turintis tranzitinę vizą, gali būti Lietuvos Respublikoje kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 5 dienas.
Tranzitinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam užsienio valstybės, į kurią jis vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, vizą ar leidimą gyventi arba turinčiam teisę vykti į tą valstybę.
Tranzitinei vizai prilyginami supaprastinto tranzito dokumentas (FTD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentas (FRTD), kurie išduodami specialaus ir tiesioginio tranzito sausuma atvejais.
3. Trumpalaikė viza (C), kuri suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir
būti joje iki 3 mėnesių per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos.
Trumpalaikė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė.
Trumpalaikė viza išduodama, kai užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra turizmas, giminaičių ar kitų asmenų lankymas, profesiniai interesai arba kitas trumpalaikis buvimas.
4. Ilgalaikė viza (D), suteikia teisę užsieniečiui atvykti į LLietuvos Respubliką ir būti joje
ilgiau kaip 3 mėnesius.
Ilgalaikė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė.
Užsieniečiams, kurie periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, tačiau jų pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, išduodama ilgalaikė viza.
Vizas išduoda Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsuliniai skyriai, Užsienio reikalų ministerija, policijos įstaigų migracijos skyriai, o tam tikrais atvejais ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.3
Atvykę gyventi asmenys iš kitų valstybių ir gavę teisinį statusą gyventi Lietuvoje, nuolatos ar laikinai, tuo pačiu įgyja ne tik teisę gyventi Lietuvoje, bet kartu ir pareigą paklusti Lietuvos Respublikos įstatymams. Lietuvos Respublikos konstitucijos 29 straipsnis nustato, kad: „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“4 Ši nuostata taikoma ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir atvykusiems į Lietuvos teritoriją kitų šalių piliečiams.
Sveikatos draudimas
Nuo 2005 m. užsieniečiui atvykstančiam į Lietuvos Respubliką be vizos, jis taip pat privalo turėti ir patikrinimo metu pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui sveikatos draudimą. Sveikatos draudimą neprivalo turėti tik užsieniečiai, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos sutartis ir kitus teisės aktus. Taip pat šį nuostata nėra taikoma:
– užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, taip pat tarptautinių organizacijų atstovybių personalui ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi tarptautinės teisės normų suteiktomis privilegijomis ir imunitetais;
– užsienio valstybių
oficialių delegacijų nariams;
– užsieniečiams, turintiems diplomatinius ir tarnybinius pasus;
– teisėtai Lietuvos Respublikoje dirbantiems užsieniečiams, mokantiems nustatytojo dydžio socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikoje, ir nepilnamečiams jų šeimos nariams;
– Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančių valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams;
– asmenims, vykstantiems tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją su supaprastinto tranzito ar supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentais;
– užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams ir jų išlaikomiems asmenims.
Taip pat tam tikrais atvejais reikalavimas turėti sveikatos draudimo liudijimą gali būti netaikomas užsieniečiui:
– vizos išdavimo aatveju – dėl nacionalinio saugumo interesų, kai to reikia valstybės konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai ar saugumui užtikrinti, suderinus su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija;
– leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar keitimo atveju- jeigu užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, papildoma apsauga arba laikina apsauga Lietuvos Respublikoje, nustatyta globa (rūpyba), arba dėl valstybės saugumo interesų.
Užsieniečio sveikatos draudimo sutartis gali būti sudaryta su bet kurios valstybės draudimo įmone. Sveikatos draudimo liudijimas turi garantuoti, kad bus apmokėtos būtinosios medicinos pagalbos ir visos išlaidos kkelionės metu, kurios gali atsirasti ryšium su grąžinimu į tevynę (medicininis transportavimas, įskaitant palydą (medikų brigados, gydytojo) dėl sveikatos priežasčių.
Draudimo įmonės išduotoje sveikatos draudimo liudijime turi būti nurodyta:
– sveikatos draudimo liudijimo numeris;
– draudimo įmonės rekvizitai (pavadinimas, buveinės adresas, telefono arba fakso nnumeris, atstovo parašas, antspaudas);
– apdraustojo asmens vardas, pavardė;
– sveikatos draudimo suma;
– sveikatos draudimo liudijimo galiojimo terminas;
– sveikatos draudimo liudijimo galiojimo teritorija;
– nedraudiminiai įvykiai.
– Sveikatos draudimo liudijime turi būti įrašai bent viena iš šių kalbų: lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų.
Minimali sveikatos draudimo suma vienam užsieniečiui 20000 litų, tais atvejais, jeigu jis atvyksta į Lietuvos Respubliką be vizos arba atvyksta turint oro uosto tranzitinės tranzitinės, ilgalaikės vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, keitimo ar pratęsimo atveju. Užsienietis turintis trumpalaikė vizą minimali sveikatos draudimo suma turi būti 30000 eurų.
Sveikatos draudimo liudijimas turi galioti visą užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laiką.5
Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje
Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodyta laiką.
Dėl laikino leidimo (išskyrus, kai prašomas pirmas llaikinas leidimas), užsienietis esantis Lietuvos Respublikoje, privalo kreiptis į migracijos tarnybą, kol nepasibaigęs jo teisėto buvimo Lietuvoje laikas Leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti prašomo išduoti leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką. Užsieniečio buvimo Lietuvoje laikas yra skaičiuojamas remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų į kelionės dokumentą (pasą) įdėtais spaudais. Migracijos tarnybų pareigūnai, remdamiesi atvykimo ir išvykimo spaudais, apskaičiuoja užsieniečio buvimo Lietuvoje trukmę.
Laikinas leidimas gyventi yra išduodamas 1 metams, bet tam tikrais aatvejais, pavyzdžiui, užsieniečiui išsaugojusiam teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę arba lietuvių kilmės užsieniečiui, toks leidimas išduodamas 5 metams.
Užsienietis dėl laikino leidimo gyventi keitimo turi kreiptis dar nepasibaigus turimo laikinojo leidimo gyventi galiojimo laikui – likus ne mažiau kaip 2 menėsiui iki jo galiojimo pabaigos. Užsieniečio prašymas išduoti naują laikinąjį leidimą išnagrinėjamas per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui keitimo priima Migracijos departamentas, leidimą laikinai gyventi užsieniečiams keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.6
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu:
1. jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
2. jis yra lietuvių kilmės asmuo;
3. yra šeimos susijungimo atvejis;
4. jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje;
5. jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje;
6. jis ketina įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuoti, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose;
7. jam yra nustatyta globa (rūpyba) arba jis yra paskirtas globėju (rūpintoju);
8. jo negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka atidėtas išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos;
9. jam įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;
10. jam įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;
11. dėl pavojingos organizmo būklės jis negali išvykti ir jam reikalinga neatidėliotina būtinoji medicinos pagalba. Tokių būklių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras.
Užsienietis, turintis lleidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėmis, lemiančiomis šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Sprendimą dėl laikinojo leidimo išdavimo užsieniečiui priima Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Migracijos departamentui priėmus sprendimą išduoti laikiną leidimą, užsienietis, gavęs apie tai pranešimą, dėl leidimo įforminimo turi kreiptis į gyvenamosios vietos migracijos tarnybą. Šis sprendimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje be vizos arba viršyti bevizio buvimo laiką. Pateikiant dokumentus leidimui laikinai apsigyventi įforminti, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtas.7
Leidimas laikinai gyventi tam tikrais atvejais gali būti paskelbtas negaliojančiu, jei:
1. pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas;
2. užsienietis miršta;
3. leidime laikinai gyventi yra klastojimo požymių;
4. leidimas yra panaikintas;
5. leidimas yra prarastas;
6. leidimas yra pakeistas įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padeties“ nustatytais pagrindais;
7. užsienietis įgyja leidimą nuolat gyventi;
8. užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.
Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje
Asmenys atvykę į Lietuvos Respublika gali gauti leidimą apsigyventi nuolatos Lietuvoje. Tam įstatymas numato:
1. jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
2. jis yra lietuvių kilmės asmuo;
3. jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys;
4. jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje;
5. jis yra vaikas iki 18 metų, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;
6. jis yra vaikas iki 18 metų, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, ir jjo tėvai arba vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;
7. jis gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
8. jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi;
9. jei įgyvendino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytus atvejus.8
Leidimas užsieniečiui nuolat gyventi išduodamas 5 metams, o praėjus šiam terminui turi būti pakeistas.
Užsienietis norintis gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje turi dokumentus pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai.
Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas. Leidimą nuolat gyventi išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.
Leidimas nuolat gyventi tam tikrais atvejais yra negaliojantis:
1. pasibaigia leidimo galiojimo laikas;
2. užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
3. užsienietis miršta;
4. leidime nuolat gyventi yra klastojimo požymių;
5. leidimas yra panaikintas;
6. leidimas yra prarastas;
7. leidimas yra pakeistas pagal įstatymą „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais.
Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams
Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams teisinę padėtį reglamentuoja atskiras įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ skyrius, kur yra numatytos pakankamai demokratiškos bei liberalūs reikalavimai, susiję su tokių piliečių atvykimu, gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Taip pat šio skyriaus nuostatos yra taikomos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise.
Įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, kad užsienietis, kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gali atvykti į Lietuvos
Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių per pusę kalendorinių metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos, o toks užsienietis, kuris ieško darbo arba nori užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti Lietuvos Respublikoje dar 3 mėnesius. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai gali atvykti į Lietuvos Respubliką kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba atvykti pas jį ir būti Lietuvos Respublikoje 3 mėnesius.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką dėl dviejų ppriežasčių: jeigu jis neturi galiojančio kelionės dokumento (paso, tapatybės kortelė) arba jeigu jo buvimas kelią realią grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Tačiau Europos Sąjungos valstybės narių piliečiams nėra taikomas tokie reikalavimai, kaip pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje ir sveikatos draudimo turėjimas.Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ketinantis gyventi Lietuvos Respublikoje privalo gauti ne laikiną leidimą, bet taip vadinama Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, kuris paprastai išduodamas iki 5 metų, išskyrus kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis atvyksta įį Lietuvą studijuoti ar kelti kvalifikaciją – tuomet leidimas išduodamas vieneriems metams. Tačiau tam tikrais atvėjais Europos Sąjungos valstybės narės pilietis neprivalo turėti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą, kai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal darbo sutartį arba ketinantis uužsiimti teisėta veikla, teikti paslaugas arba gauti paslaugas. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio prašymas dėl tokio leidimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos.
Sprendimą dėl Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimo gyventi, kuris yra Europos Sąjungos vastybės narės piliečiai, ir jų šeimos nariams išdavimo ir pratęsimo priima ir Europos Bendrijų leidimus gyventi jiems išduoda, pratęsia bei panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka.
Įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, kad Europos Sąjungos valstybės narės pilietis turi teisę gauti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, jeigu jis ketina:
1. dirbti Lietuvos Respublikoje;
2. užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje;
3. teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje;
4. gauti paslaugų Lietuvos Respublikoje;
5. gyventi Lietuvos Respublikoje, turėdamas teisėtą pragyvenimo šaltinį;
6. įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, sstažuoti, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose;
7. gyventi su šeima.
Taigi remiantis išdėstytu galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai gali gauti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi bet kokiu pagrindu.9
Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui leidimas nuolat gyventi išduodamas, jeigu toks pilietis teisėtai gyveno Lietuvoje pastaruosius 4 metus. Tačiau nebuvimas Lietuvos Respublikoje 6 mėnesius iš eilės per nurodytą laikotarpį, gali būti pagrindu neišduoti leidimo nuolat gyventi, tačiau šis terminas netaikomas kai asmens išvykimas susijęs su karine ar alternatyvia tarnyba. Europos BBendrijų valstybės narės piliečiui ir jo šeimos nariams leidimas nuolat gyventi įforminamas 10 metų, o kai šis terminas pasibaigia jis ir vėl pratęsiamas.
Taip pat nemažiau svarbus faktas yra tas, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams nereikia įsigyti leidimo dirbti ir jiems šis reikalavimas netaikomas.10 Tačiau jei užsieniečiai dirba su darbdaviu nesudaria darbo sutartis, tai už nelegalų darbą gali būti nubaustas darbdavys, tai numato ir Administracinių teisių pažeidimo kodeksas.
Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje
Prieglobsčio suteikimas taip pat detaliai apibrėžtas įstatyme „dėl užsieniečių teisinės padėties“. Sugriežtinta ir prieglobsčio suteikimo procedūra. Vienas iš teigiamu faktorių tai, kad prašymai bus nagrinėjami sparčiau, didnamas procedūros efektyvumas – prieglobsčio suteikimo procedūra vyksta vienoje institucijoje, todėl sumažės išlaidos prieglobsčio prašytojų išlaikymui.
Tačiau viena iš prigimtinių žmogaus teisių yra teisė ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir šiuo prieglobsčiu naudotis. Lietuvos Respublika gerbia ir saugo šią žmogaus teisę.
Prieglobstis Lietuvos Respublikoje – tai:
– pabėgėlio statusas;
– papildoma apsauga;
– laikinoji apsauga.11
Pradedant kalbėti apie prieglobsčio suteikimą Lietuvos Respublikoje pirmiausia reikėtų
išsiaiškinti, kas yra pabėgėlis. Pabėgėlis – tai užsienietis (užsienio šalies pilietis arba asmuo be pilietybės), kuris dėl patirto persekiojimo savo kilmės valstybėje arba dėl baimės patirti tokį persekiojimą negali naudotis savo kilmės šalies gynyba. Toks persekiojimas turi būti susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu ttam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Pabėgėlio statusas suteikiamas užsieniečiui, kuris pripažįstamas pabėgėliu pagal 1951 m. Ženevos konvencijos nuostatas.
Taip pat kalbant apie prieglobsčio suteikima Lietuvos Respublikoje reikėtų sužinoti, ka šį sąvoka reiškia. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje – leidimo gyventi (nuolat ar laikinai) Lietuvoje išdavimas bei socialinės pagalbos teikimas užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis. Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, išduodamas leidimas nuolat gyventi. Suteikus užsieniečiui prieglobstį, šiam asmeniui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka taikoma socialinė integracija.
Jeigu užsienietis ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir atvyko į šalį be Lietuvos Respublikos vizos arba galiojančio kelionės dokumento, su prašymu suteikti prieglobstį privalo kreiptis nedelsdamas. Nes priešingu atveju Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka gali būti taikoma atsakomybė už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką.
Prašymas suteikti prieglobstį turi būti pateiktas valstybės sienos perėjimo punkte, o būdamas teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Lietuvos Respublikos teritorijoje – teritorinei policijos įstaigai arba Užsieniečių registracijos centrui (Pabradė, Švenčionių rajonas). Pateikus prašymą suteikti prieglobstį, šių institucijų valstybės tarnautojai privalo nedelsdami apklausti prieglobsčio prašytoją, paimti jo turimus asmens, kelionės ir kitus dokumentus, paimti prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus ir jį nufotografuoti. Jeigu užsienietis nemoka lietuvių kalbos, jam bus suteiktas vertėjas. Taip pat užsieniečiui prireikus jam bus suteikta tteisininko pagalba arba būtina medicininė ar kitokia pagalba. Prieglobsčio prašymas ir kiti susiję dokumentai perduodami Migracijos departamentui. Daktiloskopijos kortelė perduodama Kriminalistinių ekspertizių centrui, kuris paskirtas nacionaliniu EURODAC padaliniu, siekiant perduoti pirštų atspaudų duomenis Centriniam EURODAC padaliniui.
Prieglobsčio prašymas ir kiti susiję dokumentai perduodami Migracijos departamentui.
Daktiloskopijos kortelė perduodama Kriminalistinių ekspertizių centrui, kuris paskirtas nacionaliniu EURODAC padaliniu, siekiant perduoti pirštų atspaudų duomenis Centriniam EURODAC padaliniui.
Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 48 valandas, nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo privalo priimti vieną iš šių sprendimų:
1. nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės bendra tvarka, suteikti užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą. Šis sprendimas priimamas, jeigu nenustatytos priežastys, dėl kurių laikinas teritorinis prieglobstis nesuteikiamas.
2. nustatyti, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga kita Europos Sąjungos valstybės narė, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Toks sprendimas priimamas, jeigu yra požymių, rodančių, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą gali būti atsakinga ne Lietuvos Respublika, o kita Europos Sąjungos valstybės narė. Tokiu atveju prieglobsčio prašymas nenagrinėjamas iš esmės, tačiau atliekamas tyrimas, kurio tikslas – perduoti prieglobsčio prašytoją Europos Sąjungos valstybinei narei, atsakingai už šio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Jeigu prieglobsčio prašytojas dėl kokių nors priežasčių nėra perduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei,
laikinas teritorinis prieglobstis tokiam užsieniečiui pratęsiamas ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės Lietuvoje.
3. nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, prieglobsčio prašytoją grąžinti į saugią trečiąją valstybę. Toks sprendimas priimamas, jeigu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas į Lietuvos Respubliką atvyko iš saugios trečiosios valstybės. Saugi trečioji valstybė – tai valstybė, kuri nėra užsieniečio kilmės valstybė, tačiau yra 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso, taip pat 1950 m. Europos žmogaus teisių iir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyvė, igyvendinanti šių dokumentų nuostatas ir pagal nacionalinius įstatymus suteikianti realią galimybę prašyti prieglobsčio bei nustatyta tvarka jį gauti. Prieglobsčio prašytojas atvykęs iš saugios trečiosios valstybės principas netaikomas, jeigu prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis ir jeigu saugi trečioji valstybė yra Europos Sąjungos valstybė narė.
4. nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nesuteikti prieglobsčio, prieglobsčio prašytoją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Priimant šį sprendimą, 48 valandos terminas, per kurį Migracijos ddepartamentas privalo nuspręsti, gali būti pratęstas iki 72 valandų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento. Toks prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjamas atliekamas iš esmės skubos tvarka, jis taikomas, jeigu užsienietis atvyko iš saugios kilmės valstybės (užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, ttaikomos teisės normos bei politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės) ir, jeigu užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas (toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalije pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piknaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje).Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas skubos tvarka netaikomas nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams. 12
Migracijos departamentas taip pat turi teisę perimti prieglobsčio prašytoją iš kitos Europos SSąjungos valstybės narės, jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Šiais atvejais prieglobsčio prašymas iš esmės nagrinėjamas Lietuvoje.
Prieglobsčio prašytojas, kurio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės bendra tvarka, apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre. Nelydimi nepilnamiečiai prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre. Migracijos departamentas sprendžia dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, jeigu jis atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtai. Kitais atvejais užsieniečio judėjimo laisvės klausimą sprendžia teismas, kuris gali taikyti sulaikymą. Teisėtai atvykusiam ir teisėtai valstybėje esančiam prieglobsčio prašytojui, turinčiam galimybę aapsigyventi savo lėšomis, Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Prašymą suteikti pabėgėlio statusą Migracijos departamentas privalo išnagrinėti per 3 – 6 menėsių laikotarpį. Jeigu Migracijos departamento sprendimu bus atsisakyta suteikti prieglobstį, užsienietis šį sprendimą per 7 dienas nuo supažindinimo su sprendimu dienos turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas išnagrinėjęs skundą, gali jį patenkinti ir įpareigoti Migracijos departamentą suteikti užsieniečiui pabėgėlio statusą. Tačiau teismas gali ir atmesti skundą. Nagrinėjant skundą teisme užsienietis turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą.
Migracijos departamentui priėmus sprendimą suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, pabėgėlis turi teises:
– gyventi Užsieniečių registracijos centre ar Pabėgėlių priėmimo centre bei nemokamai naudotis jų teikiamomis paslaugomis;
– nemokamai tvarkyti ir notariškai įforminti dokumentus, susijusius su užsieniečio prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje;
– naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba;
– bet kuriuo metu susisiekti su Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos atstovais Lietuvoje;
– gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis;
– nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis;
– nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
– kas mėnesį gauti pašalpą smulkioms išlaidoms;13
Tačiau pabėgėlis naudodamasis savo teisėmis turi ir tam tikrų įsipareigojimų:
– jis privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
– leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
– pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti pabėgėlio statusą motyvų, savo asmenybės ir atvykimo bei buvimo LLietuvos Respublikoje aplinkybių;
– laisva forma deklaruoti savo turimas lėšas ir gaunamas lėšas laikino teritorinio prieglobsčio teikimo laikotarpiu.14
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas
Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą užsieniečiui, pateikusiam prašymą gali būti suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka numatytus reikalavimus, tai yra:
– išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
– prašymo pateikimo metu nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje;
– gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų;
– turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
– išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
– yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.15
Taip pat pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą užsieniečiui Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta, sudarius santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius septynerius metus bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka visus anksčiau minėtus reikalavimus.
Šiais atvejais, jei santuoka sudaryta su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jie susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką ir pastaruosius penkerius metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir taip pat atitinka jau anksčiau minėtus reikalavimus.
Užsienietis norintys, kad jam bbūtų sutektą Lietuvos Respublikos pilietybę, privalo paduoti prašymą Lietuvos Respublikos Prezidentui per gyvenamosios vietos teritorinės policijos įstaigos migracijos skyrių, poskyrį, grupę ar pasų poskyrį. Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai:
– asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas;
– gimimo liudijimo nuorašas;
– leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimas gyventi nuolat, taip pat dokumentas, patvirtinantis asmens duomenų apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašymą į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, arba jų nuorašai;
– dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų ar kitą laikotarpį, numatyta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme.
– dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje (pažyma iš darbovietės, socialinio draudimo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, verslo liudijimas, pažyma apie gaunamas socialinės išmokas, pažyma iš darbo biržos, pažyma apie mokymąsi, seniūno pasirašyta pažyma apie tai, kad asmuo užsiima ūkine veikla, ir kiti dokumentai), arba jo nuorašas.
– santuokos liudijimas ir sutuoktinio Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas arba jų nuorašai. Jeigu sutuoktinis miręs, pateikiamas sutuoktinio mirties liudijimas arba jo nuorašas;
– nustatytos formos pažymėjimas apie valstybinės kalbos egzamino ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymą arba jo nuorašas. Šis reikalavimas netaikomas asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0-55 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I bei II
grupių invalidai), ir asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis;
– dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo yra be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, arba tokio dokumento nuorašas ir asmens laisvos formos rašytinis pranešimas apie sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, patvirtintas notarine ttvarka arba šį pranešimą priimančio valstybės tarnautojo. Šis reikalavimas netaikomas užsieniečiams turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.16
Neteisėtas užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtų, jeigu užsienietis:
– atvyksta į Lietuvos Respubliką, nors jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą;
– atvyksta į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą;
– atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikia kito asmens arba suklastotą kelionės dokumentą;
– atvyksta į Lietuvos Respubliką be galiojančio kelionės dokumento arba atitinkamo ddokumento, suteikiančio teisę atvykti į Lietuvos Respubliką;
– atvyksta į Lietuvos Respubliką su viza, išduota pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis ar suklastotus dokumentus.
Neteisėta užsieniečio atvykimą į Lietuvos Respubliką kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.17
Neteisėtai atvykusio užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu ttai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsienietis gali būti sulaikytas:
– kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką;
– kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra;
– kai siekaima užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko;
– kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais;
– kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti į Lietuvos Respublikos;
– kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti;
– kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikata.18
Policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnai turi teisę sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandomis. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo ssprendimu sulaikomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
Užsienietis, kuriam nesukako 18 metų, gali būti sulaikytas tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius jo interesus.
Priverstinis užsieniečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos
Užsieniečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki:
– vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos;
– buvimo be vizos laikotarpio, nustatyto Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje,
– Europos Sąjungos teisės akte arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės pabaigos.
Tačiau dažnai pasitaiko, kad užsienietis nneįvykdo numatytų reikalavimų dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Tokiais atvejais užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savarankiškai privalo palikti Lietuvos Respublikos teritoriją.
Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos užsieniečiui yra taikomas šiais atvejais:
– jam panaikinta viza;
– jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
– jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui;
– jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimui;
– į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu privalo jį turėti;
– jis yra Lietuvos Respublikoje ilgiau negu Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje, Europos Sąjungos teisės akte ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą buvimo be vizos valstybėje laiką.19
Sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvios Respublikos pagal kompetenciją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos.
Tačiau neretai pasitaiko, kad užsienietis ipareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos neįšvykstą per nustatytą laiką tokiais atvejais yra taikomas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. UUžsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos – priverstinis užsieniečio išvežimas ar išvesdinimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat užsienietis gali būti priverstinai išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu:
– jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra;
– jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.20
Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytu pagrindu Vilniaus apygardos administracinis teismas, o juos igyvendina Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba policija. Sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti vykdomas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo vykdymas gali būti atidėtas.
Užsienietį draudžiama išsiųsti į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Tačiau šios nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia pavojų Lietuvos Respublikos saugumui arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų visuomenei. Taip pat užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu yyra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.
Užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas:
– savo lėšomis;
– fizinių ar juridinių asmenų, kurių jis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, lėšomis.
Jei nėra minėtų lėšų, užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas valstybės lėšomis. Šios lėšos teisės aktų nustatyta tvarka išieškomos iš fizinių ar juridinių asmenų, kurie užsienietį pakvietė į Lietuvos Respubliką.
Užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu jis:
– išvyksta iš Lietuvos Respublikos ne per pasienio kontrolės punktą;
– išvykdamas iš Lietuvos Respublikos pateikia kito asmens arba suklastotus dokumentus;
– išvyksta iš Lietuvos Respublikos., nors jam taikomi judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimai;
– neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bando išvykti iš Lietuvos Respublikos.20
Tačiau išsiuntimas nėra taikomas užsieniečiui, kuris pasiprašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nors ir atvyko neteisėtai. Ir tokiais atvejais, jei užsieniečiui nėra suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, tai užsienietis nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, tačiau yra grąžinamas į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, pagal sprendimą, suderintą su šia valstybės teisės aktų nustatyta tvarka.
Užsienietį draudžiama gražinti į valstybę tokiais pat atvejais ir aplinkybėmis, kaip ir išsiunčiant, kurios jau buvo paminėtos anksčiau.
Sprendimai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali
būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Skundas dėl sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali būti paduotas atitinkamam administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytus atvejus.
Užsienietis skundą dėl sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali paduoti atitinkamam aapygardos administraciniam teismui, o dėl atitinkamo apygardos administracinio teismo sprendimo – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.21
Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką
Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti Lietuvos Respublikos vizą ar ji buvo panaikinta, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, taip pat grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, kuris bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos arba kurio atvykimas įį Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką apibrėžtą arba neapibrėžtą laiką.
Minėtos nuostatos gali būti netaikomos užsieniečiui, jeigu jis savanoriškai sutiko ir buvo grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, įį kurią jis turėjo teisę vykti.
Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima ir Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką sąrašą sudaro bei tvarko Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Administracinė atsakomybė
Lietuvos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pirmojo straipsnio pastaboje pareikšta, kad „Šiame kodekse vartojama piliečio sąvoka yra tolygi fizinio asmens sąvokai, tai yra ji apima ne tik Lietuvos Respublikos piliečius, bet ir užsienio valstybių piliečius bei asmenis be pilietybės“22
Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, padarę administracinės teisės pažeidimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jeigu ko kito nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.23
Administracinis teisinis Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio statusas yra skirtingas. Pagrindinis iš šių skirtumų – administracinio teisnumo atsiradimo momentas. Lietuvos piliečiams jis atsiranda ggimus ir išnyksta mirus, o užsieniečiams – gavus leidimą atvykti ir įvažiavus į Lietuvos Respublikos teritoriją su atitinkamais galiojančiais kelionės dokumentais.
Būdami teisės subjektais užsieniečiai paprastai yra tokie pat administracinės atsakomybės subjektai kaip ir Lietuvos piliečiai (jei nesinaudoja privilegijomis ir imunitetais). Kita vertus, užsieniečiai netraukiami administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, padarytus už Lietuvos Respublikos ribų, jei jų padarytos veikos nesusijusios su Lietuvos interesais.24
Baudžiamoji atsakomybė
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą užsieniečiui neteisėtai perėjus Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės aatėmimu iki dvejų metų. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. Taip pat nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną turint tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo į Lietuvos Respubliką, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra.25
Taip pat pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą užsienietis, kuris pasinaudojo suklastotų dokumentų atvykti į Lietuvos Respubliką yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
IŠVADOS
1. Užsieniečių gyvenimą Lietuvoje reglamentuojantys įstatymai nepažeidžia Lietuvos Respublikos piliečių teisių ir kartu užsieniečių teisių. Atvykusių asmenų į Lietuvą pareigos ir teisės tapačios su Lietuvos piliečių teisėmis ir pareigomis, tačiau jos nutrūksta, kai išvažiuoja už Lietuvos teritorijos.
2. Įstojus į Europos Sąjunga pasidarė lengviau keliauti, tačiau neišnyko pasienių kontrolės punktai, kuriuose privalu pateikti pasą ar jį atitinkantį dokumentą, tai taikoma ir Europos Sąjungos piliečiams.
3. Europos Sąjungos piliečiai išsiskiria iš užsieniečių tarpo, nes jiems nustatytos kitokios gyvenimo ir darbo sąlygos. Jos suteikia didesnes galimybes Europos Sąjungos piliečiams įgyvendinti savo teises, nei kitų šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai.
4. Kursiniame darbe taip pat atkreipiau dėmesį į atvykėlių statistiką. Be atvykstančių nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką užsieniečių, nuo 11999 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ atsirado nauja užsieniečių kategorija – turintys leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjai, demokratiškai leidžia pasirinkti žmogui, kur jis nori gyventi. Stengiamasi kurti įstatymus, lengvinančius atvykėlių padėtį Lietuvos Respublikoje.
1. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2206;
2. “Lietuvos administracinė teisė, Bendroji dalis”, 2005 m. Vilnius;
3. http://www.manager.lt/karjera/index.php?st=36, lankyta 2006-10-03;
4. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, ADM, galioja nuo 2005-11-15,
5. Lietuvos Respublikos konstitucija, Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25d. referendume, Žin., 1992, Nr. 33-1014;
6. http://www.migracija.lt/MD/neteisėtas_buvimas.htm, lankyta 2006-10-03;
7. http://www.migracija.lt/MD/pilitybe/naturalizacija.htm, lankyta 2006-10-03;
8. http://www.migracija.lt/MD/md_prtr.htm, lankyta 2006-10-03;
9. http://www.migracija.lt/MD/TeisesA/nut20050301_230htm, lankyta2006-10-03.
Summary
A very large area of human rights law is concerned with refugees. Over fifteen million people have fled from their own countries because of human rights abuses, political pressures or economic hardship, they need international guarantees that they will be treated fairly and humanely in foreign countries. Many are seeking political asylum – the right to live in a new country – because of fears of what will happen to them if they are returned. In 1987, Sri Lankan refugees organized a dramatic demonstration at Heathrow airport, claiming that British immigration authorities gave them no opportunity to explain why they were seeking asylum and nno access to legal representation. Many Rohingas refugees who fled to Bangladesh in 1991 have been threatened with forcible return to Myanmar.
As human rights issues grow, they provoke more and more debate. Is freedom from economic hardship, as many socialist countries claim, the most important right? Are economic refugees, as some of the Vietnamese in camps in Hong Kong appear to be, entitled to asylum in a foreign country? Is the death penalty, as Amnesty has argued since 1977, always a violation of human rights? What about the right not to be sentenced to corporal (physical) punishment? The right to practice one’s religion in a public place? The right to have a homosexual relationship? The right to medical treatment?
ĮVADAS…………………………3
1. DĖSTOMOJI DALIS…………………………4-23
1.1. Teisėtas užsieniečių gyvenimas Lietuvos Respublikoje…………….4-6
1.2. Sveikatos draudimas…………………………6-7
1.3. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje……………….8-9
1.4. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje…………………9-10
1.5. Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams…………….10-12
1.6. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje…………………12-16
1.7. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas…………………..16-18
1.8. Neteisėtas užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką…………….18-19
1.9. Priverstinis užsieniečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos……………19-21
1.10. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką…………………..21-22
1.11. Administracinė atsakomybė…………………………22
1.12. Baudžiamoji atsakomybė…………………………22-23
2. IŠVADOS…………………………24
3. LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………25
4. SUMMARY…………………………26
ĮVADAS
Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu visuotiniu susitarimu buvo pasirinktas demokratinis šalies vystymosi modelis. Priimti liberalūs Pilietybės, Tautinių mažumų ir kiti įstatymai, kurie atvėrė
teisines prielaidos plėtotis stabiliems visuomenės santykiams.
Pasaulyje migruoja daugybė žmonių, tai yra gyvena ne savo gimtojoje šalyje. Dar daugiau žmonių, ypač jaunų, ieškodami geresnio uždarbio, laikinai arba net visam laikui palieka savo šalį. Todėl ir mes, Lietuvoje turime nemažą užsieniečių srautą, dėl ko iškyla aibė neaiškumų kertant mūsų valstybės sieną, fiksuojant pabėgėlius, užsieniečius pasiryžusius trumpam ar ilgesniam laikui apsistoti Lietuvoje. Vienas pagrindinių šiandieninės Lietuvos valstybės tikslų – puosėlėti atsivėrusią Šengeno susitarimo erdvę kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas llaisvas asmenų judėjimas, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, vykdyti reikiamas priemones, susijusias su kontrole prie išorinių Europos Sąjungos sienų, nusikalstamumo prevencija ir užkardymu, valdyti migracijos procesus pagal Europos Sąjungos reikalavimus, sprendžiant užsieniečių teisinės padėties valstybėjė, prieglobsčio suteikimo, nelegalios migracijos prevencijos ir kitus su migracijos politikos vykdymu susijusius klausimus. Šių klausimų sprendimui, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus tobulinami Lietuvos Respublikos teisės aktai. Siekiant įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimus buvo patobulinantas bei labiau demokratiškas, 2004 m. balandžio 30 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos įstatymas „„Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris reguliuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių užsieniečių teisinį statusą. Kuriame yra ir užsieniečio apibrėžimas. Taigi užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jjokios.1
Darbo tikslas – išanalizuoti įstatymus reglamentuojančius užsieniečių teisinį statusą Lietuvos Respublikoje.
Darbo objektas:
1. apžvelgti teisėta užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką;
2. apžvelgti neteisėta užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką;
3. taip pat apžvelgti prieglobsčio suteikimo tvarką.
DĖSTOMOJI DALIS
Pradedant kalbėti apie užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reikėtų atkreipti dėmesį į užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje, kurios reglamentuoja įstatymas ,,dėl užsieniečių teisinės padeties“
Užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje:
1. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai.
2. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras.
3. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
4. Užsieniečiai policijos ar kitos teisėsaugos iinstitucijos (Valstybės sienos apsaugos tarnybai) pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą nuolat gyventi, leidimą laikinai gyventi ir kitą), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai (viza, leidimas nuolat gyventi ir kiti dokumentai).
Užsieniečių teisėtą buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, bendradarbiaudama su kitomis teisėsaugos institucijomis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.
Teisėtas užsieniečių gyvenimas Lietuvos Respublikoje
Užsienietis norėdamas gyventi Lietuvos teritorijoje turi tturėti leidimą gyventi. Lietuvos
Respublikos įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato du leidimus, kurie suteikia teisę gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi:
1. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
2. leidimas nuolat gyventi Lieuvos Respublikoje.2
Tačiau jei užsienietis nėra Europos Sąjungos pilietis tai atvažiuojant privalo turėti vizą, suteikianti teisę į teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.
Vizos yra keturių rūšių:
1. Oro uosto tranzitinė (A), kuri skirta vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos tarptautinį
oro uostą (pvz: Vilniaus tarptautinis oro uostas), gali būti vienkartinė ir dvikartinė.
Užsienietis, turintis oro uosto tranzitinę vizą, gali būti Lietuvos Respublikos tarptautinio oro uosto tranzito zonoje orlaivio tarpinio nusileidimo ar persėdimo iš vieno orlaivio į kitą metu.
Oro uosto tranzitinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam užsienio valstybės, į kurią
jis vyksta per Lietuvos Respublikos tarptautinį oro uostą, vizą ar leidimą gyventi arba turinčiam teisę vykti į kitą valstybę. Tačiau jos turėjimas nesuteikia teisės užsieniečiui atvykti ar būti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Valstybių, kurių piliečiams arba asmenims, kurie nėra šių valstybių piliečiai, bet turi tų
valstybių kompetentingų institucijų išduotus kelionės dokumentus, taikomas oro uosto tranzitinės vizos režimas, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru.
2. Tranzitinė viza (B), skirta vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, gali būti vienkartinė, dvikartinė ir daugkartinė.
Užsienietis, turintis tranzitinę vizą, gali būti Lietuvos Respublikoje kkiekvieną kartą ne ilgiau kaip 5 dienas.
Tranzitinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam užsienio valstybės, į kurią jis vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, vizą ar leidimą gyventi arba turinčiam teisę vykti į tą valstybę.
Tranzitinei vizai prilyginami supaprastinto tranzito dokumentas (FTD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentas (FRTD), kurie išduodami specialaus ir tiesioginio tranzito sausuma atvejais.
3. Trumpalaikė viza (C), kuri suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir
būti joje iki 3 mėnesių per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos.
Trumpalaikė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė.
Trumpalaikė viza išduodama, kai užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra turizmas, giminaičių ar kitų asmenų lankymas, profesiniai interesai arba kitas trumpalaikis buvimas.
4. Ilgalaikė viza (D), suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje
ilgiau kaip 3 mėnesius.
Ilgalaikė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė.
Užsieniečiams, kurie periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, tačiau jų pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, išduodama ilgalaikė viza.
Vizas išduoda Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsuliniai skyriai, Užsienio reikalų ministerija, policijos įstaigų migracijos skyriai, o tam tikrais atvejais ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.3
Atvykę gyventi asmenys iš kitų valstybių ir gavę teisinį statusą gyventi Lietuvoje, nuolatos ar laikinai, tuo pačiu įgyja ne tik teisę gyventi Lietuvoje, bbet kartu ir pareigą paklusti Lietuvos Respublikos įstatymams. Lietuvos Respublikos konstitucijos 29 straipsnis nustato, kad: „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“4 Ši nuostata taikoma ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir atvykusiems į Lietuvos teritoriją kitų šalių piliečiams.
Sveikatos draudimas
Nuo 2005 m. užsieniečiui atvykstančiam į Lietuvos Respubliką be vizos, jis taip pat privalo turėti ir patikrinimo metu pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui sveikatos draudimą. Sveikatos draudimą neprivalo turėti tik užsieniečiai, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos sutartis ir kitus teisės aktus. Taip pat šį nuostata nėra taikoma:
– užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, taip pat tarptautinių organizacijų atstovybių personalui ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi tarptautinės teisės normų suteiktomis privilegijomis ir imunitetais;
– užsienio valstybių oficialių delegacijų nariams;
– užsieniečiams, turintiems diplomatinius ir tarnybinius pasus;
– teisėtai Lietuvos Respublikoje dirbantiems užsieniečiams, mokantiems nustatytojo dydžio socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikoje, ir nepilnamečiams jų šeimos nariams;
– Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančių valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams;
– asmenims, vykstantiems tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją su supaprastinto tranzito ar supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentais;
– užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams ir jų išlaikomiems asmenims.
Taip pat tam tikrais atvejais reikalavimas turėti sveikatos draudimo liudijimą gali būti netaikomas užsieniečiui:
– vizos išdavimo atveju –
dėl nacionalinio saugumo interesų, kai to reikia valstybės konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai ar saugumui užtikrinti, suderinus su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija;
– leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar keitimo atveju- jeigu užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, papildoma apsauga arba laikina apsauga Lietuvos Respublikoje, nustatyta globa (rūpyba), arba dėl valstybės saugumo interesų.
Užsieniečio sveikatos draudimo sutartis gali būti sudaryta su bet kurios valstybės draudimo įmone. Sveikatos draudimo liudijimas turi garantuoti, kad bus apmokėtos būtinosios medicinos pagalbos ir visos išlaidos kelionės metu, kkurios gali atsirasti ryšium su grąžinimu į tevynę (medicininis transportavimas, įskaitant palydą (medikų brigados, gydytojo) dėl sveikatos priežasčių.
Draudimo įmonės išduotoje sveikatos draudimo liudijime turi būti nurodyta:
– sveikatos draudimo liudijimo numeris;
– draudimo įmonės rekvizitai (pavadinimas, buveinės adresas, telefono arba fakso numeris, atstovo parašas, antspaudas);
– apdraustojo asmens vardas, pavardė;
– sveikatos draudimo suma;
– sveikatos draudimo liudijimo galiojimo terminas;
– sveikatos draudimo liudijimo galiojimo teritorija;
– nedraudiminiai įvykiai.
– Sveikatos draudimo liudijime turi būti įrašai bent viena iš šių kalbų: lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų.
Minimali sveikatos draudimo suma vienam užsieniečiui 20000 litų, tais atvejais, jjeigu jis atvyksta į Lietuvos Respubliką be vizos arba atvyksta turint oro uosto tranzitinės tranzitinės, ilgalaikės vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, keitimo ar pratęsimo atveju. Užsienietis turintis trumpalaikė vizą minimali sveikatos draudimo suma turi būti 30000 eurų. <
Sveikatos draudimo liudijimas turi galioti visą užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laiką.5
Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje
Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodyta laiką.
Dėl laikino leidimo (išskyrus, kai prašomas pirmas laikinas leidimas), užsienietis esantis Lietuvos Respublikoje, privalo kreiptis į migracijos tarnybą, kol nepasibaigęs jo teisėto buvimo Lietuvoje laikas Leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti prašomo išduoti leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką. Užsieniečio buvimo Lietuvoje laikas yra skaičiuojamas remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų į kelionės dokumentą (pasą) įdėtais spaudais. Migracijos tarnybų pareigūnai, remdamiesi atvykimo ir išvykimo spaudais, apskaičiuoja užsieniečio buvimo Lietuvoje trukmę.
Laikinas leidimas gyventi yra išduodamas 1 metams, bet tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, uužsieniečiui išsaugojusiam teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę arba lietuvių kilmės užsieniečiui, toks leidimas išduodamas 5 metams.
Užsienietis dėl laikino leidimo gyventi keitimo turi kreiptis dar nepasibaigus turimo laikinojo leidimo gyventi galiojimo laikui – likus ne mažiau kaip 2 menėsiui iki jo galiojimo pabaigos. Užsieniečio prašymas išduoti naują laikinąjį leidimą išnagrinėjamas per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui keitimo priima Migracijos departamentas, leidimą laikinai gyventi užsieniečiams keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.6
Leidimas laikinai gyventi gali bbūti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu:
1. jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
2. jis yra lietuvių kilmės asmuo;
3. yra šeimos susijungimo atvejis;
4. jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje;
5. jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje;
6. jis ketina įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuoti, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose;
7. jam yra nustatyta globa (rūpyba) arba jis yra paskirtas globėju (rūpintoju);
8. jo negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka atidėtas išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos;
9. jam įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;
10. jam įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;
11. dėl pavojingos organizmo būklės jis negali išvykti ir jam reikalinga neatidėliotina būtinoji medicinos pagalba. Tokių būklių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras.
Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėmis, lemiančiomis šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Sprendimą dėl laikinojo leidimo išdavimo užsieniečiui priima Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Migracijos departamentui priėmus sprendimą išduoti laikiną leidimą, užsienietis, gavęs apie tai pranešimą, dėl leidimo įforminimo turi kreiptis į gyvenamosios vietos migracijos tarnybą. Šis sprendimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje be vizos arba viršyti bevizio buvimo laiką. Pateikiant dokumentus leidimui laikinai apsigyventi įforminti, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtas.7
Leidimas laikinai gyventi tam tikrais aatvejais gali būti paskelbtas negaliojančiu, jei:
1. pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas;
2. užsienietis miršta;
3. leidime laikinai gyventi yra klastojimo požymių;
4. leidimas yra panaikintas;
5. leidimas yra prarastas;
6. leidimas yra pakeistas įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padeties“ nustatytais pagrindais;
7. užsienietis įgyja leidimą nuolat gyventi;
8. užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.
Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje
Asmenys atvykę į Lietuvos Respublika gali gauti leidimą apsigyventi nuolatos Lietuvoje. Tam įstatymas numato:
1. jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
2. jis yra lietuvių kilmės asmuo;
3. jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys;
4. jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje;
5. jis yra vaikas iki 18 metų, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;
6. jis yra vaikas iki 18 metų, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;
7. jis gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
8. jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi;
9. jei įgyvendino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytus atvejus.8
Leidimas užsieniečiui nuolat gyventi išduodamas 5 metams, o praėjus šiam terminui turi būti pakeistas.
Užsienietis norintis gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje turi dokumentus pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai.
Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas. Leidimą nuolat gyventi išduoda vidaus reikalų ministro įįgaliotos institucijos.
Leidimas nuolat gyventi tam tikrais atvejais yra negaliojantis:
1. pasibaigia leidimo galiojimo laikas;
2. užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
3. užsienietis miršta;
4. leidime nuolat gyventi yra klastojimo požymių;
5. leidimas yra panaikintas;
6. leidimas yra prarastas;
7. leidimas yra pakeistas pagal įstatymą „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais.
Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams
Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams teisinę padėtį reglamentuoja atskiras įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ skyrius, kur yra numatytos pakankamai demokratiškos bei liberalūs reikalavimai, susiję su tokių piliečių atvykimu, gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Taip pat šio skyriaus nuostatos yra taikomos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise.
Įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, kad užsienietis, kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių per pusę kalendorinių metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos, o toks užsienietis, kuris ieško darbo arba nori užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti Lietuvos Respublikoje dar 3 mėnesius. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai gali atvykti į Lietuvos Respubliką kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba atvykti pas jį ir būti Lietuvos Respublikoje 3 mėnesius.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką dėl dviejų priežasčių: jeigu
jis neturi galiojančio kelionės dokumento (paso, tapatybės kortelė) arba jeigu jo buvimas kelią realią grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Tačiau Europos Sąjungos valstybės narių piliečiams nėra taikomas tokie reikalavimai, kaip pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje ir sveikatos draudimo turėjimas.Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ketinantis gyventi Lietuvos Respublikoje privalo gauti ne laikiną leidimą, bet taip vadinama Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, kuris paprastai išduodamas iki 5 metų, išskyrus kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis atvyksta į Lietuvą sstudijuoti ar kelti kvalifikaciją – tuomet leidimas išduodamas vieneriems metams. Tačiau tam tikrais atvėjais Europos Sąjungos valstybės narės pilietis neprivalo turėti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą, kai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal darbo sutartį arba ketinantis užsiimti teisėta veikla, teikti paslaugas arba gauti paslaugas. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio prašymas dėl tokio leidimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos.
Sprendimą dėl Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimo gyventi, kuris yra Europos Sąjungos vastybės nnarės piliečiai, ir jų šeimos nariams išdavimo ir pratęsimo priima ir Europos Bendrijų leidimus gyventi jiems išduoda, pratęsia bei panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka.
Įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, kad Europos Sąjungos vvalstybės narės pilietis turi teisę gauti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, jeigu jis ketina:
1. dirbti Lietuvos Respublikoje;
2. užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje;
3. teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje;
4. gauti paslaugų Lietuvos Respublikoje;
5. gyventi Lietuvos Respublikoje, turėdamas teisėtą pragyvenimo šaltinį;
6. įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuoti, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose;
7. gyventi su šeima.
Taigi remiantis išdėstytu galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai gali gauti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi bet kokiu pagrindu.9
Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui leidimas nuolat gyventi išduodamas, jeigu toks pilietis teisėtai gyveno Lietuvoje pastaruosius 4 metus. Tačiau nebuvimas Lietuvos Respublikoje 6 mėnesius iš eilės per nurodytą laikotarpį, gali būti pagrindu neišduoti leidimo nuolat gyventi, tačiau šis terminas netaikomas kai asmens išvykimas susijęs su karine ar alternatyvia tarnyba. Europos Bendrijų valstybės nnarės piliečiui ir jo šeimos nariams leidimas nuolat gyventi įforminamas 10 metų, o kai šis terminas pasibaigia jis ir vėl pratęsiamas.
Taip pat nemažiau svarbus faktas yra tas, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams nereikia įsigyti leidimo dirbti ir jiems šis reikalavimas netaikomas.10 Tačiau jei užsieniečiai dirba su darbdaviu nesudaria darbo sutartis, tai už nelegalų darbą gali būti nubaustas darbdavys, tai numato ir Administracinių teisių pažeidimo kodeksas.
Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje
Prieglobsčio suteikimas taip pat detaliai apibrėžtas įstatyme „„dėl užsieniečių teisinės padėties“. Sugriežtinta ir prieglobsčio suteikimo procedūra. Vienas iš teigiamu faktorių tai, kad prašymai bus nagrinėjami sparčiau, didnamas procedūros efektyvumas – prieglobsčio suteikimo procedūra vyksta vienoje institucijoje, todėl sumažės išlaidos prieglobsčio prašytojų išlaikymui.
Tačiau viena iš prigimtinių žmogaus teisių yra teisė ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir šiuo prieglobsčiu naudotis. Lietuvos Respublika gerbia ir saugo šią žmogaus teisę.
Prieglobstis Lietuvos Respublikoje – tai:
– pabėgėlio statusas;
– papildoma apsauga;
– laikinoji apsauga.11
Pradedant kalbėti apie prieglobsčio suteikimą Lietuvos Respublikoje pirmiausia reikėtų
išsiaiškinti, kas yra pabėgėlis. Pabėgėlis – tai užsienietis (užsienio šalies pilietis arba asmuo be pilietybės), kuris dėl patirto persekiojimo savo kilmės valstybėje arba dėl baimės patirti tokį persekiojimą negali naudotis savo kilmės šalies gynyba. Toks persekiojimas turi būti susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Pabėgėlio statusas suteikiamas užsieniečiui, kuris pripažįstamas pabėgėliu pagal 1951 m. Ženevos konvencijos nuostatas.
Taip pat kalbant apie prieglobsčio suteikima Lietuvos Respublikoje reikėtų sužinoti, ka šį sąvoka reiškia. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje – leidimo gyventi (nuolat ar laikinai) Lietuvoje išdavimas bei socialinės pagalbos teikimas užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis. Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, išduodamas leidimas nuolat gyventi. Suteikus užsieniečiui prieglobstį, šiam asmeniui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka taikoma socialinė integracija.
Jeigu užsienietis ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir aatvyko į šalį be Lietuvos Respublikos vizos arba galiojančio kelionės dokumento, su prašymu suteikti prieglobstį privalo kreiptis nedelsdamas. Nes priešingu atveju Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka gali būti taikoma atsakomybė už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką.
Prašymas suteikti prieglobstį turi būti pateiktas valstybės sienos perėjimo punkte, o būdamas teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Lietuvos Respublikos teritorijoje – teritorinei policijos įstaigai arba Užsieniečių registracijos centrui (Pabradė, Švenčionių rajonas). Pateikus prašymą suteikti prieglobstį, šių institucijų valstybės tarnautojai privalo nedelsdami apklausti prieglobsčio prašytoją, paimti jo turimus asmens, kelionės ir kitus dokumentus, paimti prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus ir jį nufotografuoti. Jeigu užsienietis nemoka lietuvių kalbos, jam bus suteiktas vertėjas. Taip pat užsieniečiui prireikus jam bus suteikta teisininko pagalba arba būtina medicininė ar kitokia pagalba. Prieglobsčio prašymas ir kiti susiję dokumentai perduodami Migracijos departamentui. Daktiloskopijos kortelė perduodama Kriminalistinių ekspertizių centrui, kuris paskirtas nacionaliniu EURODAC padaliniu, siekiant perduoti pirštų atspaudų duomenis Centriniam EURODAC padaliniui.
Prieglobsčio prašymas ir kiti susiję dokumentai perduodami Migracijos departamentui.
Daktiloskopijos kortelė perduodama Kriminalistinių ekspertizių centrui, kuris paskirtas nacionaliniu EURODAC padaliniu, siekiant perduoti pirštų atspaudų duomenis Centriniam EURODAC padaliniui.
Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 48 valandas, nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo privalo priimti vieną iš šių sprendimų:
1. nagrinėti prieglobsčio pprašymą iš esmės bendra tvarka, suteikti užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą. Šis sprendimas priimamas, jeigu nenustatytos priežastys, dėl kurių laikinas teritorinis prieglobstis nesuteikiamas.
2. nustatyti, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga kita Europos Sąjungos valstybės narė, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Toks sprendimas priimamas, jeigu yra požymių, rodančių, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą gali būti atsakinga ne Lietuvos Respublika, o kita Europos Sąjungos valstybės narė. Tokiu atveju prieglobsčio prašymas nenagrinėjamas iš esmės, tačiau atliekamas tyrimas, kurio tikslas – perduoti prieglobsčio prašytoją Europos Sąjungos valstybinei narei, atsakingai už šio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Jeigu prieglobsčio prašytojas dėl kokių nors priežasčių nėra perduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, laikinas teritorinis prieglobstis tokiam užsieniečiui pratęsiamas ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės Lietuvoje.
3. nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, prieglobsčio prašytoją grąžinti į saugią trečiąją valstybę. Toks sprendimas priimamas, jeigu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas į Lietuvos Respubliką atvyko iš saugios trečiosios valstybės. Saugi trečioji valstybė – tai valstybė, kuri nėra užsieniečio kilmės valstybė, tačiau yra 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso, taip pat 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos ir 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyvė, igyvendinanti šių dokumentų nuostatas ir pagal nacionalinius įstatymus suteikianti realią galimybę prašyti prieglobsčio bei nustatyta tvarka jį gauti. Prieglobsčio prašytojas atvykęs iš saugios trečiosios valstybės principas netaikomas, jeigu prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis ir jeigu saugi trečioji valstybė yra Europos Sąjungos valstybė narė.
4. nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nesuteikti prieglobsčio, prieglobsčio prašytoją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Priimant šį sprendimą, 48 valandos terminas, per kurį Migracijos departamentas privalo nnuspręsti, gali būti pratęstas iki 72 valandų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento. Toks prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjamas atliekamas iš esmės skubos tvarka, jis taikomas, jeigu užsienietis atvyko iš saugios kilmės valstybės (užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos bei politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žžmogaus teisės ir laisvės) ir, jeigu užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas (toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalije pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piknaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kkuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje).Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas skubos tvarka netaikomas nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams. 12
Migracijos departamentas taip pat turi teisę perimti prieglobsčio prašytoją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Šiais atvejais prieglobsčio prašymas iš esmės nagrinėjamas Lietuvoje.
Prieglobsčio prašytojas, kurio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės bendra tvarka, apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre. Nelydimi nepilnamiečiai prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre. Migracijos departamentas sprendžia dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, jeigu jis atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtai. Kitais atvejais užsieniečio judėjimo laisvės klausimą sprendžia teismas, kuris gali taikyti sulaikymą. Teisėtai atvykusiam ir teisėtai valstybėje esančiam prieglobsčio prašytojui, turinčiam galimybę apsigyventi savo llėšomis, Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Prašymą suteikti pabėgėlio statusą Migracijos departamentas privalo išnagrinėti per 3 – 6 menėsių laikotarpį. Jeigu Migracijos departamento sprendimu bus atsisakyta suteikti prieglobstį, užsienietis šį sprendimą per 7 dienas nuo supažindinimo su sprendimu dienos turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas išnagrinėjęs skundą, gali jį patenkinti ir įpareigoti Migracijos departamentą suteikti užsieniečiui pabėgėlio statusą. Tačiau teismas gali ir atmesti skundą. Nagrinėjant skundą teisme užsienietis turi teisę į nemokamą tteisinę pagalbą.
Migracijos departamentui priėmus sprendimą suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, pabėgėlis turi teises:
– gyventi Užsieniečių registracijos centre ar Pabėgėlių priėmimo centre bei nemokamai naudotis jų teikiamomis paslaugomis;
– nemokamai tvarkyti ir notariškai įforminti dokumentus, susijusius su užsieniečio prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje;
– naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba;
– bet kuriuo metu susisiekti su Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos atstovais Lietuvoje;
– gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis;
– nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis;
– nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
– kas mėnesį gauti pašalpą smulkioms išlaidoms;13
Tačiau pabėgėlis naudodamasis savo teisėmis turi ir tam tikrų įsipareigojimų:
– jis privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
– leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
– pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti pabėgėlio statusą motyvų, savo asmenybės ir atvykimo bei buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių;
– laisva forma deklaruoti savo turimas lėšas ir gaunamas lėšas laikino teritorinio prieglobsčio teikimo laikotarpiu.14
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas
Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą užsieniečiui, pateikusiam prašymą gali būti suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka numatytus reikalavimus, tai yra:
– išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
– prašymo pateikimo metu nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje;
– gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų;
– turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
– išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
– yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos RRespublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.15
Taip pat pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą užsieniečiui Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta, sudarius santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius septynerius metus bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka visus anksčiau minėtus reikalavimus.
Šiais atvejais, jei santuoka sudaryta su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jie susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką ir pastaruosius penkerius metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir taip pat atitinka jau anksčiau minėtus reikalavimus.
Užsienietis norintys, kad jam būtų sutektą Lietuvos Respublikos pilietybę, privalo paduoti prašymą Lietuvos Respublikos Prezidentui per gyvenamosios vietos teritorinės policijos įstaigos migracijos skyrių, poskyrį, grupę ar pasų poskyrį. Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai:
– asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas;
– gimimo liudijimo nuorašas;
– leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimas gyventi nuolat, taip pat dokumentas, patvirtinantis asmens duomenų apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašymą į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, arba jų nuorašai;
– dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų aar kitą laikotarpį, numatyta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme.
– dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje (pažyma iš darbovietės, socialinio draudimo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, verslo liudijimas, pažyma apie gaunamas socialinės išmokas, pažyma iš darbo biržos, pažyma apie mokymąsi, seniūno pasirašyta pažyma apie tai, kad asmuo užsiima ūkine veikla, ir kiti dokumentai), arba jo nuorašas.
– santuokos liudijimas ir sutuoktinio Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas arba jų nuorašai. Jeigu sutuoktinis miręs, pateikiamas sutuoktinio mirties liudijimas arba jo nuorašas;
– nustatytos formos pažymėjimas apie valstybinės kalbos egzamino ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymą arba jo nuorašas. Šis reikalavimas netaikomas asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0-55 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I bei II grupių invalidai), ir asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis;
– dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo yra be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, arba tokio dokumento nuorašas ir asmens laisvos formos rašytinis pranešimas apie sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, patvirtintas notarine tvarka arba
šį pranešimą priimančio valstybės tarnautojo. Šis reikalavimas netaikomas užsieniečiams turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.16
Neteisėtas užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtų, jeigu užsienietis:
– atvyksta į Lietuvos Respubliką, nors jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą;
– atvyksta į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą;
– atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikia kito asmens arba suklastotą kelionės dokumentą;
– atvyksta į Lietuvos Respubliką be galiojančio kelionės dokumento arba atitinkamo dokumento, suteikiančio tteisę atvykti į Lietuvos Respubliką;
– atvyksta į Lietuvos Respubliką su viza, išduota pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis ar suklastotus dokumentus.
Neteisėta užsieniečio atvykimą į Lietuvos Respubliką kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.17
Neteisėtai atvykusio užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsienietis gali būti sulaikytas:
– kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką;
– kai užsienietis neteisėtai aatvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra;
– kai siekaima užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko;
– kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais;
– kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti į Lietuvos Respublikos;
– kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar yypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti;
– kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikata.18
Policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnai turi teisę sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandomis. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
Užsienietis, kuriam nesukako 18 metų, gali būti sulaikytas tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius jo interesus.
Priverstinis užsieniečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos
Užsieniečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki:
– vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos;
– buvimo be vizos laikotarpio, nustatyto Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje,
– Europos Sąjungos teisės akte arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės pabaigos.
Tačiau dažnai pasitaiko, kad užsienietis neįvykdo numatytų rreikalavimų dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Tokiais atvejais užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savarankiškai privalo palikti Lietuvos Respublikos teritoriją.
Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos užsieniečiui yra taikomas šiais atvejais:
– jam panaikinta viza;
– jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
– jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui;
– jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimui;
– į Lietuvos Respubliką jjis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu privalo jį turėti;
– jis yra Lietuvos Respublikoje ilgiau negu Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje, Europos Sąjungos teisės akte ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą buvimo be vizos valstybėje laiką.19
Sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvios Respublikos pagal kompetenciją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos.
Tačiau neretai pasitaiko, kad užsienietis ipareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos neįšvykstą per nustatytą laiką tokiais atvejais yra taikomas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos – priverstinis užsieniečio išvežimas ar išvesdinimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat užsienietis gali būti priverstinai išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu:
– jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra;
– jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.20
Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytu pagrindu Vilniaus aapygardos administracinis teismas, o juos igyvendina Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba policija. Sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti vykdomas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo vykdymas gali būti atidėtas.
Užsienietį draudžiama išsiųsti į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Tačiau šios nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia pavojų Lietuvos Respublikos saugumui arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų visuomenei. Taip pat užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.
Užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas:
– savo lėšomis;
– fizinių ar juridinių asmenų, kurių jis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, lėšomis.
Jei nėra minėtų lėšų, užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas valstybės lėšomis. Šios lėšos teisės aktų nustatyta tvarka išieškomos iš fizinių ar juridinių asmenų, kurie užsienietį pakvietė į Lietuvos Respubliką.
Užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu jis:
– išvyksta iš Lietuvos Respublikos ne per ppasienio kontrolės punktą;
– išvykdamas iš Lietuvos Respublikos pateikia kito asmens arba suklastotus dokumentus;
– išvyksta iš Lietuvos Respublikos., nors jam taikomi judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimai;
– neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bando išvykti iš Lietuvos Respublikos.20
Tačiau išsiuntimas nėra taikomas užsieniečiui, kuris pasiprašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nors ir atvyko neteisėtai. Ir tokiais atvejais, jei užsieniečiui nėra suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, tai užsienietis nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, tačiau yra grąžinamas į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, pagal sprendimą, suderintą su šia valstybės teisės aktų nustatyta tvarka.
Užsienietį draudžiama gražinti į valstybę tokiais pat atvejais ir aplinkybėmis, kaip ir išsiunčiant, kurios jau buvo paminėtos anksčiau.
Sprendimai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Skundas dėl sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali būti paduotas atitinkamam administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytus atvejus.
Užsienietis skundą dėl sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam
teismui, o dėl atitinkamo apygardos administracinio teismo sprendimo – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.21
Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką
Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti Lietuvos Respublikos vizą ar ji buvo panaikinta, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, taip pat grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, kuris bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos arba kurio atvykimas į Lietuvos RRespubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką apibrėžtą arba neapibrėžtą laiką.
Minėtos nuostatos gali būti netaikomos užsieniečiui, jeigu jis savanoriškai sutiko ir buvo grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turėjo teisę vykti.
Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima ir Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką sąrašą sudaro bei tvarko Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Administracinė atsakomybė
Lietuvos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pirmojo straipsnio pastaboje ppareikšta, kad „Šiame kodekse vartojama piliečio sąvoka yra tolygi fizinio asmens sąvokai, tai yra ji apima ne tik Lietuvos Respublikos piliečius, bet ir užsienio valstybių piliečius bei asmenis be pilietybės“22
Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, padarę administracinės teisės pažeidimą, atsako pagal Lietuvos RRespublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jeigu ko kito nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.23
Administracinis teisinis Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio statusas yra skirtingas. Pagrindinis iš šių skirtumų – administracinio teisnumo atsiradimo momentas. Lietuvos piliečiams jis atsiranda gimus ir išnyksta mirus, o užsieniečiams – gavus leidimą atvykti ir įvažiavus į Lietuvos Respublikos teritoriją su atitinkamais galiojančiais kelionės dokumentais.
Būdami teisės subjektais užsieniečiai paprastai yra tokie pat administracinės atsakomybės subjektai kaip ir Lietuvos piliečiai (jei nesinaudoja privilegijomis ir imunitetais). Kita vertus, užsieniečiai netraukiami administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, padarytus už Lietuvos Respublikos ribų, jei jų padarytos veikos nesusijusios su Lietuvos interesais.24
Baudžiamoji atsakomybė
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą užsieniečiui neteisėtai perėjus Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ddvejų metų. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. Taip pat nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną turint tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo į Lietuvos Respubliką, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra.25
Taip pat pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą užsienietis, kuris pasinaudojo suklastotų dokumentų atvykti į Lietuvos Respubliką yyra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
IŠVADOS
1. Užsieniečių gyvenimą Lietuvoje reglamentuojantys įstatymai nepažeidžia Lietuvos Respublikos piliečių teisių ir kartu užsieniečių teisių. Atvykusių asmenų į Lietuvą pareigos ir teisės tapačios su Lietuvos piliečių teisėmis ir pareigomis, tačiau jos nutrūksta, kai išvažiuoja už Lietuvos teritorijos.
2. Įstojus į Europos Sąjunga pasidarė lengviau keliauti, tačiau neišnyko pasienių kontrolės punktai, kuriuose privalu pateikti pasą ar jį atitinkantį dokumentą, tai taikoma ir Europos Sąjungos piliečiams.
3. Europos Sąjungos piliečiai išsiskiria iš užsieniečių tarpo, nes jiems nustatytos kitokios gyvenimo ir darbo sąlygos. Jos suteikia didesnes galimybes Europos Sąjungos piliečiams įgyvendinti savo teises, nei kitų šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai.
4. Kursiniame darbe taip pat atkreipiau dėmesį į atvykėlių statistiką. Be atvykstančių nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką užsieniečių, nuo 1999 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ atsirado nauja užsieniečių kategorija – turintys leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjai, demokratiškai leidžia pasirinkti žmogui, kur jis nori gyventi. Stengiamasi kurti įstatymus, lengvinančius atvykėlių padėtį Lietuvos Respublikoje.
1. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2206;
2. “Lietuvos administracinė teisė, Bendroji dalis”, 2005 m. Vilnius;
3. http://www.manager.lt/karjera/index.php?st=36, lankyta 2006-10-03;
4. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, ADM, galioja nuo 2005-11-15,
5. Lietuvos Respublikos konstitucija, Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 mm. spalio 25d. referendume, Žin., 1992, Nr. 33-1014;
6. http://www.migracija.lt/MD/neteisėtas_buvimas.htm, lankyta 2006-10-03;
7. http://www.migracija.lt/MD/pilitybe/naturalizacija.htm, lankyta 2006-10-03;
8. http://www.migracija.lt/MD/md_prtr.htm, lankyta 2006-10-03;
9. http://www.migracija.lt/MD/TeisesA/nut20050301_230htm, lankyta2006-10-03.
Summary
A very large area of human rights law is concerned with refugees. Over fifteen million people have fled from their own countries because of human rights abuses, political pressures or economic hardship, they need international guarantees that they will be treated fairly and humanely in foreign countries. Many are seeking political asylum – the right to live in a new country – because of fears of what will happen to them if they are returned. In 1987, Sri Lankan refugees organized a dramatic demonstration at Heathrow airport, claiming that British immigration authorities gave them no opportunity to explain why they were seeking asylum and no access to legal representation. Many Rohingas refugees who fled to Bangladesh in 1991 have been threatened with forcible return to Myanmar.
As human rights issues grow, they provoke more and more debate. Is freedom from economic hardship, as many socialist countries claim, the most important right? Are economic refugees, as some of the Vietnamese in camps in Hong Kong appear to be, entitled to asylum in a foreign country? Is the death penalty, as Amnesty has argued since 1977, always a violation oof human rights? What about the right not to be sentenced to corporal (physical) punishment? The right to practice one’s religion in a public place? The right to have a homosexual relationship? The right to medical treatment?
ĮVADAS…………………………3
1. DĖSTOMOJI DALIS…………………………4-23
1.1. Teisėtas užsieniečių gyvenimas Lietuvos Respublikoje…………….4-6
1.2. Sveikatos draudimas…………………………6-7
1.3. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje……………….8-9
1.4. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje…………………9-10
1.5. Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams…………….10-12
1.6. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje…………………12-16
1.7. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas…………………..16-18
1.8. Neteisėtas užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką…………….18-19
1.9. Priverstinis užsieniečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos……………19-21
1.10. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką…………………..21-22
1.11. Administracinė atsakomybė…………………………22
1.12. Baudžiamoji atsakomybė…………………………22-23
2. IŠVADOS…………………………24
3. LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………25
4. SUMMARY…………………………26
ĮVADAS
Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu visuotiniu susitarimu buvo pasirinktas demokratinis šalies vystymosi modelis. Priimti liberalūs Pilietybės, Tautinių mažumų ir kiti įstatymai, kurie atvėrė teisines prielaidos plėtotis stabiliems visuomenės santykiams.
Pasaulyje migruoja daugybė žmonių, tai yra gyvena ne savo gimtojoje šalyje. Dar daugiau žmonių, ypač jaunų, ieškodami geresnio uždarbio, laikinai arba net visam laikui palieka savo šalį. Todėl ir mes, Lietuvoje turime nemažą užsieniečių srautą, dėl ko iškyla aibė neaiškumų kertant mūsų valstybės sieną, fiksuojant pabėgėlius, užsieniečius pasiryžusius trumpam ar ilgesniam laikui apsistoti Lietuvoje. Vienas pagrindinių šiandieninės Lietuvos valstybės tikslų – puosėlėti atsivėrusią Šengeno susitarimo erdvę kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų
judėjimas, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, vykdyti reikiamas priemones, susijusias su kontrole prie išorinių Europos Sąjungos sienų, nusikalstamumo prevencija ir užkardymu, valdyti migracijos procesus pagal Europos Sąjungos reikalavimus, sprendžiant užsieniečių teisinės padėties valstybėjė, prieglobsčio suteikimo, nelegalios migracijos prevencijos ir kitus su migracijos politikos vykdymu susijusius klausimus. Šių klausimų sprendimui, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus tobulinami Lietuvos Respublikos teisės aktai. Siekiant įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimus buvo patobulinantas bei labiau demokratiškas, 2004 m. balandžio 30 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių tteisinės padėties“, kuris reguliuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių užsieniečių teisinį statusą. Kuriame yra ir užsieniečio apibrėžimas. Taigi užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.1
Darbo tikslas – išanalizuoti įstatymus reglamentuojančius užsieniečių teisinį statusą Lietuvos Respublikoje.
Darbo objektas:
1. apžvelgti teisėta užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką;
2. apžvelgti neteisėta užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką;
3. taip pat apžvelgti prieglobsčio suteikimo tvarką.
DĖSTOMOJI DALIS
Pradedant kalbėti apie užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reikėtų atkreipti dėmesį į užsieniečių tteisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje, kurios reglamentuoja įstatymas ,,dėl užsieniečių teisinės padeties“
Užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje:
1. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai.
2. Užsieniečiai Lietuvos RRespublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras.
3. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
4. Užsieniečiai policijos ar kitos teisėsaugos institucijos (Valstybės sienos apsaugos tarnybai) pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą nuolat gyventi, leidimą laikinai gyventi ir kitą), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai (viza, leidimas nuolat gyventi ir kiti dokumentai).
Užsieniečių teisėtą buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, bendradarbiaudama su kitomis teisėsaugos institucijomis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.
Teisėtas užsieniečių gyvenimas Lietuvos Respublikoje
Užsienietis norėdamas gyventi Lietuvos teritorijoje turi turėti leidimą ggyventi. Lietuvos
Respublikos įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato du leidimus, kurie suteikia teisę gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi:
1. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
2. leidimas nuolat gyventi Lieuvos Respublikoje.2
Tačiau jei užsienietis nėra Europos Sąjungos pilietis tai atvažiuojant privalo turėti vizą, suteikianti teisę į teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.
Vizos yra keturių rūšių:
1. Oro uosto tranzitinė (A), kuri skirta vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos tarptautinį
oro uostą (pvz: Vilniaus tarptautinis oro uostas), gali būti vienkartinė ir dvikartinė.
Užsienietis, turintis oro uosto tranzitinę vizą, ggali būti Lietuvos Respublikos tarptautinio oro uosto tranzito zonoje orlaivio tarpinio nusileidimo ar persėdimo iš vieno orlaivio į kitą metu.
Oro uosto tranzitinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam užsienio valstybės, į kurią
jis vyksta per Lietuvos Respublikos tarptautinį oro uostą, vizą ar leidimą gyventi arba turinčiam teisę vykti į kitą valstybę. Tačiau jos turėjimas nesuteikia teisės užsieniečiui atvykti ar būti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Valstybių, kurių piliečiams arba asmenims, kurie nėra šių valstybių piliečiai, bet turi tų
valstybių kompetentingų institucijų išduotus kelionės dokumentus, taikomas oro uosto tranzitinės vizos režimas, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru.
2. Tranzitinė viza (B), skirta vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, gali būti vienkartinė, dvikartinė ir daugkartinė.
Užsienietis, turintis tranzitinę vizą, gali būti Lietuvos Respublikoje kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 5 dienas.
Tranzitinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam užsienio valstybės, į kurią jis vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, vizą ar leidimą gyventi arba turinčiam teisę vykti į tą valstybę.
Tranzitinei vizai prilyginami supaprastinto tranzito dokumentas (FTD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentas (FRTD), kurie išduodami specialaus ir tiesioginio tranzito sausuma atvejais.
3. Trumpalaikė viza (C), kuri suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir
būti joje iki 3 mėnesių per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos.
Trumpalaikė viza ggali būti vienkartinė ir daugkartinė.
Trumpalaikė viza išduodama, kai užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra turizmas, giminaičių ar kitų asmenų lankymas, profesiniai interesai arba kitas trumpalaikis buvimas.
4. Ilgalaikė viza (D), suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje
ilgiau kaip 3 mėnesius.
Ilgalaikė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė.
Užsieniečiams, kurie periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, tačiau jų pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, išduodama ilgalaikė viza.
Vizas išduoda Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsuliniai skyriai, Užsienio reikalų ministerija, policijos įstaigų migracijos skyriai, o tam tikrais atvejais ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.3
Atvykę gyventi asmenys iš kitų valstybių ir gavę teisinį statusą gyventi Lietuvoje, nuolatos ar laikinai, tuo pačiu įgyja ne tik teisę gyventi Lietuvoje, bet kartu ir pareigą paklusti Lietuvos Respublikos įstatymams. Lietuvos Respublikos konstitucijos 29 straipsnis nustato, kad: „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“4 Ši nuostata taikoma ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir atvykusiems į Lietuvos teritoriją kitų šalių piliečiams.
Sveikatos draudimas
Nuo 2005 m. užsieniečiui atvykstančiam į Lietuvos Respubliką be vizos, jis taip pat privalo turėti ir patikrinimo metu pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui sveikatos draudimą. Sveikatos draudimą neprivalo turėti tik užsieniečiai, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos ssutartis ir kitus teisės aktus. Taip pat šį nuostata nėra taikoma:
– užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, taip pat tarptautinių organizacijų atstovybių personalui ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi tarptautinės teisės normų suteiktomis privilegijomis ir imunitetais;
– užsienio valstybių oficialių delegacijų nariams;
– užsieniečiams, turintiems diplomatinius ir tarnybinius pasus;
– teisėtai Lietuvos Respublikoje dirbantiems užsieniečiams, mokantiems nustatytojo dydžio socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikoje, ir nepilnamečiams jų šeimos nariams;
– Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančių valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams;
– asmenims, vykstantiems tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją su supaprastinto tranzito ar supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentais;
– užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams ir jų išlaikomiems asmenims.
Taip pat tam tikrais atvejais reikalavimas turėti sveikatos draudimo liudijimą gali būti netaikomas užsieniečiui:
– vizos išdavimo atveju – dėl nacionalinio saugumo interesų, kai to reikia valstybės konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai ar saugumui užtikrinti, suderinus su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija;
– leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar keitimo atveju- jeigu užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, papildoma apsauga arba laikina apsauga Lietuvos Respublikoje, nustatyta globa (rūpyba), arba dėl valstybės saugumo interesų.
Užsieniečio sveikatos draudimo sutartis gali būti sudaryta su bet kurios valstybės draudimo įmone. Sveikatos draudimo liudijimas turi garantuoti, kad bus apmokėtos būtinosios medicinos pagalbos ir visos išlaidos kelionės metu, kurios gali
atsirasti ryšium su grąžinimu į tevynę (medicininis transportavimas, įskaitant palydą (medikų brigados, gydytojo) dėl sveikatos priežasčių.
Draudimo įmonės išduotoje sveikatos draudimo liudijime turi būti nurodyta:
– sveikatos draudimo liudijimo numeris;
– draudimo įmonės rekvizitai (pavadinimas, buveinės adresas, telefono arba fakso numeris, atstovo parašas, antspaudas);
– apdraustojo asmens vardas, pavardė;
– sveikatos draudimo suma;
– sveikatos draudimo liudijimo galiojimo terminas;
– sveikatos draudimo liudijimo galiojimo teritorija;
– nedraudiminiai įvykiai.
– Sveikatos draudimo liudijime turi būti įrašai bent viena iš šių kalbų: lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų.
Minimali sveikatos draudimo suma vienam užsieniečiui 20000 litų, tais atvejais, jeigu jis aatvyksta į Lietuvos Respubliką be vizos arba atvyksta turint oro uosto tranzitinės tranzitinės, ilgalaikės vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, keitimo ar pratęsimo atveju. Užsienietis turintis trumpalaikė vizą minimali sveikatos draudimo suma turi būti 30000 eurų.
Sveikatos draudimo liudijimas turi galioti visą užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laiką.5
Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje
Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodyta laiką.
Dėl laikino leidimo (išskyrus, kai prašomas pirmas laikinas leidimas), užsienietis esantis LLietuvos Respublikoje, privalo kreiptis į migracijos tarnybą, kol nepasibaigęs jo teisėto buvimo Lietuvoje laikas Leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti prašomo išduoti leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką. Užsieniečio buvimo Lietuvoje laikas yyra skaičiuojamas remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų į kelionės dokumentą (pasą) įdėtais spaudais. Migracijos tarnybų pareigūnai, remdamiesi atvykimo ir išvykimo spaudais, apskaičiuoja užsieniečio buvimo Lietuvoje trukmę.
Laikinas leidimas gyventi yra išduodamas 1 metams, bet tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, užsieniečiui išsaugojusiam teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę arba lietuvių kilmės užsieniečiui, toks leidimas išduodamas 5 metams.
Užsienietis dėl laikino leidimo gyventi keitimo turi kreiptis dar nepasibaigus turimo laikinojo leidimo gyventi galiojimo laikui – likus ne mažiau kaip 2 menėsiui iki jo galiojimo pabaigos. Užsieniečio prašymas išduoti naują laikinąjį leidimą išnagrinėjamas per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui keitimo priima Migracijos departamentas, leidimą laikinai gyventi užsieniečiams keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.6
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas aar keičiamas užsieniečiui, jeigu:
1. jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
2. jis yra lietuvių kilmės asmuo;
3. yra šeimos susijungimo atvejis;
4. jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje;
5. jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje;
6. jis ketina įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuoti, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose;
7. jam yra nustatyta globa (rūpyba) arba jis yra paskirtas globėju (rūpintoju);
8. jo negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka atidėtas išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos;
9. jam įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta papildoma aapsauga Lietuvos Respublikoje;
10. jam įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;
11. dėl pavojingos organizmo būklės jis negali išvykti ir jam reikalinga neatidėliotina būtinoji medicinos pagalba. Tokių būklių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras.
Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėmis, lemiančiomis šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Sprendimą dėl laikinojo leidimo išdavimo užsieniečiui priima Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Migracijos departamentui priėmus sprendimą išduoti laikiną leidimą, užsienietis, gavęs apie tai pranešimą, dėl leidimo įforminimo turi kreiptis į gyvenamosios vietos migracijos tarnybą. Šis sprendimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje be vizos arba viršyti bevizio buvimo laiką. Pateikiant dokumentus leidimui laikinai apsigyventi įforminti, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtas.7
Leidimas laikinai gyventi tam tikrais atvejais gali būti paskelbtas negaliojančiu, jei:
1. pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas;
2. užsienietis miršta;
3. leidime laikinai gyventi yra klastojimo požymių;
4. leidimas yra panaikintas;
5. leidimas yra prarastas;
6. leidimas yra pakeistas įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padeties“ nustatytais pagrindais;
7. užsienietis įgyja leidimą nuolat gyventi;
8. užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.
Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje
Asmenys atvykę į Lietuvos Respublika gali gauti leidimą apsigyventi nuolatos Lietuvoje. Tam įstatymas numato:
1. jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
2. jis yra lietuvių kilmės asmuo;
3. jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys;
4. jis nneteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje;
5. jis yra vaikas iki 18 metų, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;
6. jis yra vaikas iki 18 metų, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;
7. jis gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
8. jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi;
9. jei įgyvendino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytus atvejus.8
Leidimas užsieniečiui nuolat gyventi išduodamas 5 metams, o praėjus šiam terminui turi būti pakeistas.
Užsienietis norintis gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje turi dokumentus pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai.
Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas. Leidimą nuolat gyventi išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.
Leidimas nuolat gyventi tam tikrais atvejais yra negaliojantis:
1. pasibaigia leidimo galiojimo laikas;
2. užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
3. užsienietis miršta;
4. leidime nuolat gyventi yra klastojimo požymių;
5. leidimas yra panaikintas;
6. leidimas yra prarastas;
7. leidimas yra pakeistas pagal įstatymą „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais.
Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams
Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams teisinę padėtį reglamentuoja atskiras įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ skyrius, kur yra numatytos pakankamai demokratiškos bei liberalūs reikalavimai, susiję su tokių piliečių atvykimu, gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Taip pat šio skyriaus nuostatos yra taikomos ir Europos llaisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise.
Įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, kad užsienietis, kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių per pusę kalendorinių metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos, o toks užsienietis, kuris ieško darbo arba nori užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti Lietuvos Respublikoje dar 3 mėnesius. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai gali atvykti į Lietuvos Respubliką kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba atvykti pas jį ir būti Lietuvos Respublikoje 3 mėnesius.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką dėl dviejų priežasčių: jeigu jis neturi galiojančio kelionės dokumento (paso, tapatybės kortelė) arba jeigu jo buvimas kelią realią grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Tačiau Europos Sąjungos valstybės narių piliečiams nėra taikomas tokie reikalavimai, kaip pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje ir sveikatos draudimo turėjimas.Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ketinantis gyventi Lietuvos Respublikoje privalo gauti ne laikiną leidimą, bet taip vadinama Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, kuris paprastai išduodamas iki 5 metų, išskyrus kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis atvyksta į Lietuvą studijuoti ar
kelti kvalifikaciją – tuomet leidimas išduodamas vieneriems metams. Tačiau tam tikrais atvėjais Europos Sąjungos valstybės narės pilietis neprivalo turėti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą, kai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal darbo sutartį arba ketinantis užsiimti teisėta veikla, teikti paslaugas arba gauti paslaugas. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio prašymas dėl tokio leidimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos.
Sprendimą dėl Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimo gyventi, kuris yra Europos Sąjungos vastybės narės piliečiai, iir jų šeimos nariams išdavimo ir pratęsimo priima ir Europos Bendrijų leidimus gyventi jiems išduoda, pratęsia bei panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka.
Įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, kad Europos Sąjungos valstybės narės pilietis turi teisę gauti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, jeigu jis ketina:
1. dirbti Lietuvos Respublikoje;
2. užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje;
3. teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje;
4. gauti paslaugų Lietuvos Respublikoje;
5. gyventi Lietuvos Respublikoje, turėdamas teisėtą pragyvenimo šaltinį;
6. įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuoti, kelti kvalifikaciją, dalyvauti pprofesiniuose mokymuose;
7. gyventi su šeima.
Taigi remiantis išdėstytu galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai gali gauti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi bet kokiu pagrindu.9
Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui leidimas nuolat gyventi išduodamas, jeigu toks pilietis teisėtai gyveno LLietuvoje pastaruosius 4 metus. Tačiau nebuvimas Lietuvos Respublikoje 6 mėnesius iš eilės per nurodytą laikotarpį, gali būti pagrindu neišduoti leidimo nuolat gyventi, tačiau šis terminas netaikomas kai asmens išvykimas susijęs su karine ar alternatyvia tarnyba. Europos Bendrijų valstybės narės piliečiui ir jo šeimos nariams leidimas nuolat gyventi įforminamas 10 metų, o kai šis terminas pasibaigia jis ir vėl pratęsiamas.
Taip pat nemažiau svarbus faktas yra tas, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams nereikia įsigyti leidimo dirbti ir jiems šis reikalavimas netaikomas.10 Tačiau jei užsieniečiai dirba su darbdaviu nesudaria darbo sutartis, tai už nelegalų darbą gali būti nubaustas darbdavys, tai numato ir Administracinių teisių pažeidimo kodeksas.
Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje
Prieglobsčio suteikimas taip pat detaliai apibrėžtas įstatyme „dėl užsieniečių tteisinės padėties“. Sugriežtinta ir prieglobsčio suteikimo procedūra. Vienas iš teigiamu faktorių tai, kad prašymai bus nagrinėjami sparčiau, didnamas procedūros efektyvumas – prieglobsčio suteikimo procedūra vyksta vienoje institucijoje, todėl sumažės išlaidos prieglobsčio prašytojų išlaikymui.
Tačiau viena iš prigimtinių žmogaus teisių yra teisė ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir šiuo prieglobsčiu naudotis. Lietuvos Respublika gerbia ir saugo šią žmogaus teisę.
Prieglobstis Lietuvos Respublikoje – tai:
– pabėgėlio statusas;
– papildoma apsauga;
– laikinoji apsauga.11
Pradedant kalbėti apie prieglobsčio suteikimą Lietuvos Respublikoje pirmiausia reikėtų
išsiaiškinti, kas yra pabėgėlis. Pabėgėlis – tai užsienietis ((užsienio šalies pilietis arba asmuo be pilietybės), kuris dėl patirto persekiojimo savo kilmės valstybėje arba dėl baimės patirti tokį persekiojimą negali naudotis savo kilmės šalies gynyba. Toks persekiojimas turi būti susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Pabėgėlio statusas suteikiamas užsieniečiui, kuris pripažįstamas pabėgėliu pagal 1951 m. Ženevos konvencijos nuostatas.
Taip pat kalbant apie prieglobsčio suteikima Lietuvos Respublikoje reikėtų sužinoti, ka šį sąvoka reiškia. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje – leidimo gyventi (nuolat ar laikinai) Lietuvoje išdavimas bei socialinės pagalbos teikimas užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis. Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, išduodamas leidimas nuolat gyventi. Suteikus užsieniečiui prieglobstį, šiam asmeniui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka taikoma socialinė integracija.
Jeigu užsienietis ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir atvyko į šalį be Lietuvos Respublikos vizos arba galiojančio kelionės dokumento, su prašymu suteikti prieglobstį privalo kreiptis nedelsdamas. Nes priešingu atveju Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka gali būti taikoma atsakomybė už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką.
Prašymas suteikti prieglobstį turi būti pateiktas valstybės sienos perėjimo punkte, o būdamas teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Lietuvos Respublikos teritorijoje – teritorinei policijos įstaigai arba Užsieniečių registracijos centrui (Pabradė, Švenčionių rajonas). Pateikus prašymą suteikti prieglobstį, šių institucijų valstybės tarnautojai privalo nnedelsdami apklausti prieglobsčio prašytoją, paimti jo turimus asmens, kelionės ir kitus dokumentus, paimti prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus ir jį nufotografuoti. Jeigu užsienietis nemoka lietuvių kalbos, jam bus suteiktas vertėjas. Taip pat užsieniečiui prireikus jam bus suteikta teisininko pagalba arba būtina medicininė ar kitokia pagalba. Prieglobsčio prašymas ir kiti susiję dokumentai perduodami Migracijos departamentui. Daktiloskopijos kortelė perduodama Kriminalistinių ekspertizių centrui, kuris paskirtas nacionaliniu EURODAC padaliniu, siekiant perduoti pirštų atspaudų duomenis Centriniam EURODAC padaliniui.
Prieglobsčio prašymas ir kiti susiję dokumentai perduodami Migracijos departamentui.
Daktiloskopijos kortelė perduodama Kriminalistinių ekspertizių centrui, kuris paskirtas nacionaliniu EURODAC padaliniu, siekiant perduoti pirštų atspaudų duomenis Centriniam EURODAC padaliniui.
Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 48 valandas, nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo privalo priimti vieną iš šių sprendimų:
1. nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės bendra tvarka, suteikti užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą. Šis sprendimas priimamas, jeigu nenustatytos priežastys, dėl kurių laikinas teritorinis prieglobstis nesuteikiamas.
2. nustatyti, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga kita Europos Sąjungos valstybės narė, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Toks sprendimas priimamas, jeigu yra požymių, rodančių, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą gali būti atsakinga ne Lietuvos Respublika, o kita Europos Sąjungos valstybės narė. Tokiu atveju prieglobsčio prašymas nnenagrinėjamas iš esmės, tačiau atliekamas tyrimas, kurio tikslas – perduoti prieglobsčio prašytoją Europos Sąjungos valstybinei narei, atsakingai už šio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Jeigu prieglobsčio prašytojas dėl kokių nors priežasčių nėra perduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, laikinas teritorinis prieglobstis tokiam užsieniečiui pratęsiamas ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės Lietuvoje.
3. nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, prieglobsčio prašytoją grąžinti į saugią trečiąją valstybę. Toks sprendimas priimamas, jeigu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas į Lietuvos Respubliką atvyko iš saugios trečiosios valstybės. Saugi trečioji valstybė – tai valstybė, kuri nėra užsieniečio kilmės valstybė, tačiau yra 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso, taip pat 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyvė, igyvendinanti šių dokumentų nuostatas ir pagal nacionalinius įstatymus suteikianti realią galimybę prašyti prieglobsčio bei nustatyta tvarka jį gauti. Prieglobsčio prašytojas atvykęs iš saugios trečiosios valstybės principas netaikomas, jeigu prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis ir jeigu saugi trečioji valstybė yra Europos Sąjungos valstybė narė.
4. nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nesuteikti prieglobsčio, prieglobsčio prašytoją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Priimant šį sprendimą, 48 valandos terminas, per kurį Migracijos departamentas privalo nuspręsti, gali
būti pratęstas iki 72 valandų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento. Toks prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjamas atliekamas iš esmės skubos tvarka, jis taikomas, jeigu užsienietis atvyko iš saugios kilmės valstybės (užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos bei politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės iir laisvės) ir, jeigu užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas (toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalije pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piknaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje).Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas skubos tvarka netaikomas nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams. 12
Migracijos departamentas taip pat turi teisę perimti prieglobsčio prašytoją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, jeigu nnustatoma, kad Lietuvos Respublika atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Šiais atvejais prieglobsčio prašymas iš esmės nagrinėjamas Lietuvoje.
Prieglobsčio prašytojas, kurio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės bendra tvarka, apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre. Nelydimi nepilnamiečiai prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre. MMigracijos departamentas sprendžia dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, jeigu jis atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtai. Kitais atvejais užsieniečio judėjimo laisvės klausimą sprendžia teismas, kuris gali taikyti sulaikymą. Teisėtai atvykusiam ir teisėtai valstybėje esančiam prieglobsčio prašytojui, turinčiam galimybę apsigyventi savo lėšomis, Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Prašymą suteikti pabėgėlio statusą Migracijos departamentas privalo išnagrinėti per 3 – 6 menėsių laikotarpį. Jeigu Migracijos departamento sprendimu bus atsisakyta suteikti prieglobstį, užsienietis šį sprendimą per 7 dienas nuo supažindinimo su sprendimu dienos turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas išnagrinėjęs skundą, gali jį patenkinti ir įpareigoti Migracijos departamentą suteikti užsieniečiui pabėgėlio statusą. Tačiau teismas gali ir atmesti skundą. Nagrinėjant skundą teisme užsienietis turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą. <
Migracijos departamentui priėmus sprendimą suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, pabėgėlis turi teises:
– gyventi Užsieniečių registracijos centre ar Pabėgėlių priėmimo centre bei nemokamai naudotis jų teikiamomis paslaugomis;
– nemokamai tvarkyti ir notariškai įforminti dokumentus, susijusius su užsieniečio prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje;
– naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba;
– bet kuriuo metu susisiekti su Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos atstovais Lietuvoje;
– gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis;
– nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis;
– nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
– kas mėnesį gauti pašalpą smulkioms išlaidoms;13
Tačiau pabėgėlis naudodamasis savo teisėmis turi ir tam ttikrų įsipareigojimų:
– jis privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
– leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
– pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti pabėgėlio statusą motyvų, savo asmenybės ir atvykimo bei buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių;
– laisva forma deklaruoti savo turimas lėšas ir gaunamas lėšas laikino teritorinio prieglobsčio teikimo laikotarpiu.14
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas
Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą užsieniečiui, pateikusiam prašymą gali būti suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka numatytus reikalavimus, tai yra:
– išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
– prašymo pateikimo metu nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje;
– gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų;
– turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
– išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
– yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.15
Taip pat pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą užsieniečiui Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta, sudarius santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius septynerius metus bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka visus anksčiau minėtus reikalavimus.
Šiais atvejais, jei santuoka sudaryta su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jjei jie susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką ir pastaruosius penkerius metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir taip pat atitinka jau anksčiau minėtus reikalavimus.
Užsienietis norintys, kad jam būtų sutektą Lietuvos Respublikos pilietybę, privalo paduoti prašymą Lietuvos Respublikos Prezidentui per gyvenamosios vietos teritorinės policijos įstaigos migracijos skyrių, poskyrį, grupę ar pasų poskyrį. Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai:
– asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas;
– gimimo liudijimo nuorašas;
– leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimas gyventi nuolat, taip pat dokumentas, patvirtinantis asmens duomenų apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašymą į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, arba jų nuorašai;
– dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų ar kitą laikotarpį, numatyta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme.
– dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje (pažyma iš darbovietės, socialinio draudimo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, verslo liudijimas, pažyma apie gaunamas socialinės išmokas, pažyma iš darbo biržos, pažyma apie mokymąsi, seniūno pasirašyta pažyma apie tai, kad asmuo užsiima ūkine veikla, ir kiti dokumentai), arba jo nuorašas.
– santuokos liudijimas ir sutuoktinio Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas arba jų nuorašai. Jeigu sutuoktinis miręs, pateikiamas sutuoktinio mirties liudijimas arba jo nuorašas;
– nustatytos formos pažymėjimas apie valstybinės kalbos eegzamino ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymą arba jo nuorašas. Šis reikalavimas netaikomas asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0-55 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I bei II grupių invalidai), ir asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis;
– dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo yra be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, arba tokio dokumento nuorašas ir asmens laisvos formos rašytinis pranešimas apie sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, patvirtintas notarine tvarka arba šį pranešimą priimančio valstybės tarnautojo. Šis reikalavimas netaikomas užsieniečiams turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.16
Neteisėtas užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtų, jeigu užsienietis:
– atvyksta į Lietuvos Respubliką, nors jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą;
– atvyksta į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą;
– atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikia kito asmens arba suklastotą kelionės dokumentą;
– atvyksta į Lietuvos Respubliką be galiojančio kelionės dokumento arba atitinkamo dokumento, suteikiančio teisę atvykti
į Lietuvos Respubliką;
– atvyksta į Lietuvos Respubliką su viza, išduota pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis ar suklastotus dokumentus.
Neteisėta užsieniečio atvykimą į Lietuvos Respubliką kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.17
Neteisėtai atvykusio užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsienietis gali būti sulaikytas:
– kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką;
– kai užsienietis neteisėtai atvyko į LLietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra;
– kai siekaima užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko;
– kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais;
– kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti į Lietuvos Respublikos;
– kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti;
– kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikata.18
Policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnai turi teisę sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandomis. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Valstybės sienos aapsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
Užsienietis, kuriam nesukako 18 metų, gali būti sulaikytas tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius jo interesus.
Priverstinis užsieniečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos
Užsieniečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „„dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki:
– vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos;
– buvimo be vizos laikotarpio, nustatyto Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje,
– Europos Sąjungos teisės akte arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės pabaigos.
Tačiau dažnai pasitaiko, kad užsienietis neįvykdo numatytų reikalavimų dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Tokiais atvejais užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savarankiškai privalo palikti Lietuvos Respublikos teritoriją.
Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos užsieniečiui yra taikomas šiais atvejais:
– jam panaikinta viza;
– jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
– jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui;
– jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimui;
– į Lietuvos Respubliką jis atvyko tteisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu privalo jį turėti;
– jis yra Lietuvos Respublikoje ilgiau negu Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje, Europos Sąjungos teisės akte ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą buvimo be vizos valstybėje laiką.19
Sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvios Respublikos pagal kompetenciją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos privalo būti įįvykdytas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos.
Tačiau neretai pasitaiko, kad užsienietis ipareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos neįšvykstą per nustatytą laiką tokiais atvejais yra taikomas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos – priverstinis užsieniečio išvežimas ar išvesdinimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat užsienietis gali būti priverstinai išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu:
– jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra;
– jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.20
Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytu pagrindu Vilniaus apygardos administracinis teismas, o juos igyvendina Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba policija. Sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti vykdomas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo vykdymas gali būti atidėtas.
Užsienietį draudžiama išsiųsti į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Tačiau ššios nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia pavojų Lietuvos Respublikos saugumui arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų visuomenei. Taip pat užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.
Užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas:
– savo lėšomis;
– fizinių ar juridinių asmenų, kurių jis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, lėšomis.
Jei nėra minėtų lėšų, užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas valstybės lėšomis. Šios lėšos teisės aktų nustatyta tvarka išieškomos iš fizinių ar juridinių asmenų, kurie užsienietį pakvietė į Lietuvos Respubliką.
Užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu jis:
– išvyksta iš Lietuvos Respublikos ne per pasienio kontrolės punktą;
– išvykdamas iš Lietuvos Respublikos pateikia kito asmens arba suklastotus dokumentus;
– išvyksta iš Lietuvos Respublikos., nors jam taikomi judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimai;
– neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bando išvykti iš Lietuvos Respublikos.20
Tačiau išsiuntimas nėra taikomas užsieniečiui, kuris pasiprašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nors ir atvyko neteisėtai. Ir tokiais atvejais, jei užsieniečiui nėra suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, tai užsienietis nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, tačiau yra grąžinamas į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, pagal sprendimą, suderintą su šia valstybės teisės aaktų nustatyta tvarka.
Užsienietį draudžiama gražinti į valstybę tokiais pat atvejais ir aplinkybėmis, kaip ir išsiunčiant, kurios jau buvo paminėtos anksčiau.
Sprendimai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Skundas dėl sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali būti paduotas atitinkamam administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytus atvejus.
Užsienietis skundą dėl sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui, o dėl atitinkamo apygardos administracinio teismo sprendimo – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.21
Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką
Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti Lietuvos Respublikos vizą ar ji buvo panaikinta, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, taip pat grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, kuris bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos arba kurio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir
buvimas joje grėstų valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką apibrėžtą arba neapibrėžtą laiką.
Minėtos nuostatos gali būti netaikomos užsieniečiui, jeigu jis savanoriškai sutiko ir buvo grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turėjo teisę vykti.
Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima ir Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką sąrašą sudaro bei tvarko Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Administracinė atsakomybė
Lietuvos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pirmojo straipsnio pastaboje pareikšta, kad „„Šiame kodekse vartojama piliečio sąvoka yra tolygi fizinio asmens sąvokai, tai yra ji apima ne tik Lietuvos Respublikos piliečius, bet ir užsienio valstybių piliečius bei asmenis be pilietybės“22
Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, padarę administracinės teisės pažeidimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jeigu ko kito nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.23
Administracinis teisinis Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio statusas yra skirtingas. Pagrindinis iš šių skirtumų – administracinio teisnumo atsiradimo momentas. Lietuvos piliečiams jis atsiranda gimus ir išnyksta mirus, oo užsieniečiams – gavus leidimą atvykti ir įvažiavus į Lietuvos Respublikos teritoriją su atitinkamais galiojančiais kelionės dokumentais.
Būdami teisės subjektais užsieniečiai paprastai yra tokie pat administracinės atsakomybės subjektai kaip ir Lietuvos piliečiai (jei nesinaudoja privilegijomis ir imunitetais). Kita vertus, užsieniečiai netraukiami aadministracinėn atsakomybėn už pažeidimus, padarytus už Lietuvos Respublikos ribų, jei jų padarytos veikos nesusijusios su Lietuvos interesais.24
Baudžiamoji atsakomybė
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą užsieniečiui neteisėtai perėjus Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. Taip pat nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną turint tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo į Lietuvos Respubliką, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra.25
Taip pat pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą užsienietis, kuris pasinaudojo suklastotų dokumentų atvykti į Lietuvos Respubliką yra baudžiamas bbauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
IŠVADOS
1. Užsieniečių gyvenimą Lietuvoje reglamentuojantys įstatymai nepažeidžia Lietuvos Respublikos piliečių teisių ir kartu užsieniečių teisių. Atvykusių asmenų į Lietuvą pareigos ir teisės tapačios su Lietuvos piliečių teisėmis ir pareigomis, tačiau jos nutrūksta, kai išvažiuoja už Lietuvos teritorijos.
2. Įstojus į Europos Sąjunga pasidarė lengviau keliauti, tačiau neišnyko pasienių kontrolės punktai, kuriuose privalu pateikti pasą ar jį atitinkantį dokumentą, tai taikoma ir Europos Sąjungos piliečiams.
3. Europos Sąjungos piliečiai išsiskiria iš užsieniečių tarpo, nes jiems nustatytos kitokios gyvenimo iir darbo sąlygos. Jos suteikia didesnes galimybes Europos Sąjungos piliečiams įgyvendinti savo teises, nei kitų šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai.
4. Kursiniame darbe taip pat atkreipiau dėmesį į atvykėlių statistiką. Be atvykstančių nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką užsieniečių, nuo 1999 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ atsirado nauja užsieniečių kategorija – turintys leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjai, demokratiškai leidžia pasirinkti žmogui, kur jis nori gyventi. Stengiamasi kurti įstatymus, lengvinančius atvykėlių padėtį Lietuvos Respublikoje.
1. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2206;
2. “Lietuvos administracinė teisė, Bendroji dalis”, 2005 m. Vilnius;
3. http://www.manager.lt/karjera/index.php?st=36, lankyta 2006-10-03;
4. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, ADM, galioja nuo 2005-11-15,
5. Lietuvos Respublikos konstitucija, Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25d. referendume, Žin., 1992, Nr. 33-1014;
6. http://www.migracija.lt/MD/neteisėtas_buvimas.htm, lankyta 2006-10-03;
7. http://www.migracija.lt/MD/pilitybe/naturalizacija.htm, lankyta 2006-10-03;
8. http://www.migracija.lt/MD/md_prtr.htm, lankyta 2006-10-03;
9. http://www.migracija.lt/MD/TeisesA/nut20050301_230htm, lankyta2006-10-03.
Summary
A very large area of human rights law is concerned with refugees. Over fifteen million people have fled from their own countries because of human rights abuses, political pressures or economic hardship, they need international guarantees that they will be treated fairly and humanely in foreign countries. Many are seeking political asylum – the right to live in a new country – because of fears of what will hhappen to them if they are returned. In 1987, Sri Lankan refugees organized a dramatic demonstration at Heathrow airport, claiming that British immigration authorities gave them no opportunity to explain why they were seeking asylum and no access to legal representation. Many Rohingas refugees who fled to Bangladesh in 1991 have been threatened with forcible return to Myanmar.
As human rights issues grow, they provoke more and more debate. Is freedom from economic hardship, as many socialist countries claim, the most important right? Are economic refugees, as some of the Vietnamese in camps in Hong Kong appear to be, entitled to asylum in a foreign country? Is the death penalty, as Amnesty has argued since 1977, always a violation of human rights? What about the right not to be sentenced to corporal (physical) punishment? The right to practice one’s religion in a public place? The right to have a homosexual relationship? The right to medical treatment?
ĮVADAS…………………………3
1. DĖSTOMOJI DALIS…………………………4-23
1.1. Teisėtas užsieniečių gyvenimas Lietuvos Respublikoje…………….4-6
1.2. Sveikatos draudimas…………………………6-7
1.3. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje……………….8-9
1.4. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje…………………9-10
1.5. Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams…………….10-12
1.6. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje…………………12-16
1.7. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas…………………..16-18
1.8. Neteisėtas užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką…………….18-19
1.9. Priverstinis užsieniečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos……………19-21
1.10. DDraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką…………………..21-22
1.11. Administracinė atsakomybė…………………………22
1.12. Baudžiamoji atsakomybė…………………………22-23
2. IŠVADOS…………………………24
3. LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………25
4. SUMMARY…………………………26
ĮVADAS
Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu visuotiniu susitarimu buvo pasirinktas demokratinis šalies vystymosi modelis. Priimti liberalūs Pilietybės, Tautinių mažumų ir kiti įstatymai, kurie atvėrė teisines prielaidos plėtotis stabiliems visuomenės santykiams.
Pasaulyje migruoja daugybė žmonių, tai yra gyvena ne savo gimtojoje šalyje. Dar daugiau žmonių, ypač jaunų, ieškodami geresnio uždarbio, laikinai arba net visam laikui palieka savo šalį. Todėl ir mes, Lietuvoje turime nemažą užsieniečių srautą, dėl ko iškyla aibė neaiškumų kertant mūsų valstybės sieną, fiksuojant pabėgėlius, užsieniečius pasiryžusius trumpam ar ilgesniam laikui apsistoti Lietuvoje. Vienas pagrindinių šiandieninės Lietuvos valstybės tikslų – puosėlėti atsivėrusią Šengeno susitarimo erdvę kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, vykdyti reikiamas priemones, susijusias su kontrole prie išorinių Europos Sąjungos sienų, nusikalstamumo prevencija ir užkardymu, valdyti migracijos procesus pagal Europos Sąjungos reikalavimus, sprendžiant užsieniečių teisinės padėties valstybėjė, prieglobsčio suteikimo, nelegalios migracijos prevencijos ir kitus su migracijos politikos vykdymu susijusius klausimus. Šių klausimų sprendimui, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus tobulinami Lietuvos Respublikos teisės aktai. Siekiant įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimus buvo patobulinantas bei labiau demokratiškas, 2004 m. balandžio 30 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“,
kuris reguliuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių užsieniečių teisinį statusą. Kuriame yra ir užsieniečio apibrėžimas. Taigi užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.1
Darbo tikslas – išanalizuoti įstatymus reglamentuojančius užsieniečių teisinį statusą Lietuvos Respublikoje.
Darbo objektas:
1. apžvelgti teisėta užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką;
2. apžvelgti neteisėta užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką;
3. taip pat apžvelgti prieglobsčio suteikimo tvarką.
DĖSTOMOJI DALIS
Pradedant kalbėti apie užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reikėtų atkreipti dėmesį į užsieniečių teisės ir ppareigos Lietuvos Respublikoje, kurios reglamentuoja įstatymas ,,dėl užsieniečių teisinės padeties“
Užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje:
1. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai.
2. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras.
3. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
4. Užsieniečiai policijos ar kitos teisėsaugos institucijos (Valstybės sienos apsaugos ttarnybai) pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą nuolat gyventi, leidimą laikinai gyventi ir kitą), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai (viza, lleidimas nuolat gyventi ir kiti dokumentai).
Užsieniečių teisėtą buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, bendradarbiaudama su kitomis teisėsaugos institucijomis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.
Teisėtas užsieniečių gyvenimas Lietuvos Respublikoje
Užsienietis norėdamas gyventi Lietuvos teritorijoje turi turėti leidimą gyventi. Lietuvos
Respublikos įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato du leidimus, kurie suteikia teisę gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi:
1. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
2. leidimas nuolat gyventi Lieuvos Respublikoje.2
Tačiau jei užsienietis nėra Europos Sąjungos pilietis tai atvažiuojant privalo turėti vizą, suteikianti teisę į teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.
Vizos yra keturių rūšių:
1. Oro uosto tranzitinė (A), kuri skirta vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos tarptautinį
oro uostą (pvz: Vilniaus tarptautinis oro uostas), gali būti vienkartinė ir dvikartinė.
Užsienietis, turintis oro uosto tranzitinę vizą, gali būti LLietuvos Respublikos tarptautinio oro uosto tranzito zonoje orlaivio tarpinio nusileidimo ar persėdimo iš vieno orlaivio į kitą metu.
Oro uosto tranzitinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam užsienio valstybės, į kurią
jis vyksta per Lietuvos Respublikos tarptautinį oro uostą, vizą ar leidimą gyventi arba turinčiam teisę vykti į kitą valstybę. Tačiau jos turėjimas nesuteikia teisės užsieniečiui atvykti ar būti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Valstybių, kurių piliečiams arba asmenims, kurie nėra šių valstybių piliečiai, bet turi tų
valstybių kompetentingų institucijų išduotus kelionės dokumentus, taikomas oro uosto tranzitinės vvizos režimas, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru.
2. Tranzitinė viza (B), skirta vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, gali būti vienkartinė, dvikartinė ir daugkartinė.
Užsienietis, turintis tranzitinę vizą, gali būti Lietuvos Respublikoje kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 5 dienas.
Tranzitinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam užsienio valstybės, į kurią jis vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, vizą ar leidimą gyventi arba turinčiam teisę vykti į tą valstybę.
Tranzitinei vizai prilyginami supaprastinto tranzito dokumentas (FTD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentas (FRTD), kurie išduodami specialaus ir tiesioginio tranzito sausuma atvejais.
3. Trumpalaikė viza (C), kuri suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir
būti joje iki 3 mėnesių per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos.
Trumpalaikė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė.
Trumpalaikė viza išduodama, kai užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra turizmas, giminaičių ar kitų asmenų lankymas, profesiniai interesai arba kitas trumpalaikis buvimas.
4. Ilgalaikė viza (D), suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje
ilgiau kaip 3 mėnesius.
Ilgalaikė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė.
Užsieniečiams, kurie periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, tačiau jų pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, išduodama ilgalaikė viza.
Vizas išduoda Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsuliniai skyriai, Užsienio reikalų mministerija, policijos įstaigų migracijos skyriai, o tam tikrais atvejais ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.3
Atvykę gyventi asmenys iš kitų valstybių ir gavę teisinį statusą gyventi Lietuvoje, nuolatos ar laikinai, tuo pačiu įgyja ne tik teisę gyventi Lietuvoje, bet kartu ir pareigą paklusti Lietuvos Respublikos įstatymams. Lietuvos Respublikos konstitucijos 29 straipsnis nustato, kad: „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“4 Ši nuostata taikoma ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir atvykusiems į Lietuvos teritoriją kitų šalių piliečiams.
Sveikatos draudimas
Nuo 2005 m. užsieniečiui atvykstančiam į Lietuvos Respubliką be vizos, jis taip pat privalo turėti ir patikrinimo metu pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui sveikatos draudimą. Sveikatos draudimą neprivalo turėti tik užsieniečiai, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos sutartis ir kitus teisės aktus. Taip pat šį nuostata nėra taikoma:
– užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, taip pat tarptautinių organizacijų atstovybių personalui ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi tarptautinės teisės normų suteiktomis privilegijomis ir imunitetais;
– užsienio valstybių oficialių delegacijų nariams;
– užsieniečiams, turintiems diplomatinius ir tarnybinius pasus;
– teisėtai Lietuvos Respublikoje dirbantiems užsieniečiams, mokantiems nustatytojo dydžio socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikoje, ir nepilnamečiams jų šeimos nariams;
– Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančių valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams;
– asmenims, vykstantiems tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją ssu supaprastinto tranzito ar supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentais;
– užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams ir jų išlaikomiems asmenims.
Taip pat tam tikrais atvejais reikalavimas turėti sveikatos draudimo liudijimą gali būti netaikomas užsieniečiui:
– vizos išdavimo atveju – dėl nacionalinio saugumo interesų, kai to reikia valstybės konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai ar saugumui užtikrinti, suderinus su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija;
– leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar keitimo atveju- jeigu užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, papildoma apsauga arba laikina apsauga Lietuvos Respublikoje, nustatyta globa (rūpyba), arba dėl valstybės saugumo interesų.
Užsieniečio sveikatos draudimo sutartis gali būti sudaryta su bet kurios valstybės draudimo įmone. Sveikatos draudimo liudijimas turi garantuoti, kad bus apmokėtos būtinosios medicinos pagalbos ir visos išlaidos kelionės metu, kurios gali atsirasti ryšium su grąžinimu į tevynę (medicininis transportavimas, įskaitant palydą (medikų brigados, gydytojo) dėl sveikatos priežasčių.
Draudimo įmonės išduotoje sveikatos draudimo liudijime turi būti nurodyta:
– sveikatos draudimo liudijimo numeris;
– draudimo įmonės rekvizitai (pavadinimas, buveinės adresas, telefono arba fakso numeris, atstovo parašas, antspaudas);
– apdraustojo asmens vardas, pavardė;
– sveikatos draudimo suma;
– sveikatos draudimo liudijimo galiojimo terminas;
– sveikatos draudimo liudijimo galiojimo teritorija;
– nedraudiminiai įvykiai.
– Sveikatos draudimo liudijime turi būti įrašai bent viena iš šių kalbų: lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų.
Minimali sveikatos draudimo suma vienam užsieniečiui 20000 litų, tais atvejais, jeigu jis atvyksta į
Lietuvos Respubliką be vizos arba atvyksta turint oro uosto tranzitinės tranzitinės, ilgalaikės vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, keitimo ar pratęsimo atveju. Užsienietis turintis trumpalaikė vizą minimali sveikatos draudimo suma turi būti 30000 eurų.
Sveikatos draudimo liudijimas turi galioti visą užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laiką.5
Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje
Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodyta laiką.
Dėl laikino leidimo (išskyrus, kai prašomas pirmas laikinas leidimas), užsienietis esantis Lietuvos Respublikoje, pprivalo kreiptis į migracijos tarnybą, kol nepasibaigęs jo teisėto buvimo Lietuvoje laikas Leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti prašomo išduoti leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką. Užsieniečio buvimo Lietuvoje laikas yra skaičiuojamas remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų į kelionės dokumentą (pasą) įdėtais spaudais. Migracijos tarnybų pareigūnai, remdamiesi atvykimo ir išvykimo spaudais, apskaičiuoja užsieniečio buvimo Lietuvoje trukmę.
Laikinas leidimas gyventi yra išduodamas 1 metams, bet tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, užsieniečiui išsaugojusiam teisę į LLietuvos Respublikos pilietybę arba lietuvių kilmės užsieniečiui, toks leidimas išduodamas 5 metams.
Užsienietis dėl laikino leidimo gyventi keitimo turi kreiptis dar nepasibaigus turimo laikinojo leidimo gyventi galiojimo laikui – likus ne mažiau kaip 2 menėsiui iki jo galiojimo pabaigos. Užsieniečio pprašymas išduoti naują laikinąjį leidimą išnagrinėjamas per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui keitimo priima Migracijos departamentas, leidimą laikinai gyventi užsieniečiams keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.6
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu:
1. jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
2. jis yra lietuvių kilmės asmuo;
3. yra šeimos susijungimo atvejis;
4. jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje;
5. jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje;
6. jis ketina įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuoti, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose;
7. jam yra nustatyta globa (rūpyba) arba jis yra paskirtas globėju (rūpintoju);
8. jo negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka atidėtas išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos;
9. jam įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta papildoma apsauga Lietuvos RRespublikoje;
10. jam įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;
11. dėl pavojingos organizmo būklės jis negali išvykti ir jam reikalinga neatidėliotina būtinoji medicinos pagalba. Tokių būklių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras.
Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėmis, lemiančiomis šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Sprendimą dėl laikinojo leidimo išdavimo užsieniečiui priima Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Migracijos departamentui priėmus sprendimą išduoti laikiną leidimą, užsienietis, gavęs apie tai pranešimą, dėl leidimo įforminimo turi kreiptis į ggyvenamosios vietos migracijos tarnybą. Šis sprendimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje be vizos arba viršyti bevizio buvimo laiką. Pateikiant dokumentus leidimui laikinai apsigyventi įforminti, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtas.7
Leidimas laikinai gyventi tam tikrais atvejais gali būti paskelbtas negaliojančiu, jei:
1. pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas;
2. užsienietis miršta;
3. leidime laikinai gyventi yra klastojimo požymių;
4. leidimas yra panaikintas;
5. leidimas yra prarastas;
6. leidimas yra pakeistas įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padeties“ nustatytais pagrindais;
7. užsienietis įgyja leidimą nuolat gyventi;
8. užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.
Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje
Asmenys atvykę į Lietuvos Respublika gali gauti leidimą apsigyventi nuolatos Lietuvoje. Tam įstatymas numato:
1. jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
2. jis yra lietuvių kilmės asmuo;
3. jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys;
4. jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje;
5. jis yra vaikas iki 18 metų, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;
6. jis yra vaikas iki 18 metų, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;
7. jis gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
8. jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi;
9. jei įgyvendino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytus atvejus.8
Leidimas užsieniečiui nuolat gyventi išduodamas 5 metams, o praėjus ššiam terminui turi būti pakeistas.
Užsienietis norintis gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje turi dokumentus pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai.
Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas. Leidimą nuolat gyventi išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.
Leidimas nuolat gyventi tam tikrais atvejais yra negaliojantis:
1. pasibaigia leidimo galiojimo laikas;
2. užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
3. užsienietis miršta;
4. leidime nuolat gyventi yra klastojimo požymių;
5. leidimas yra panaikintas;
6. leidimas yra prarastas;
7. leidimas yra pakeistas pagal įstatymą „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais.
Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams
Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams teisinę padėtį reglamentuoja atskiras įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ skyrius, kur yra numatytos pakankamai demokratiškos bei liberalūs reikalavimai, susiję su tokių piliečių atvykimu, gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Taip pat šio skyriaus nuostatos yra taikomos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise.
Įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, kad užsienietis, kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių per pusę kalendorinių metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos, o toks užsienietis, kuris ieško darbo arba nori užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti Lietuvos Respublikoje dar 3 mėnesius. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai ggali atvykti į Lietuvos Respubliką kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba atvykti pas jį ir būti Lietuvos Respublikoje 3 mėnesius.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką dėl dviejų priežasčių: jeigu jis neturi galiojančio kelionės dokumento (paso, tapatybės kortelė) arba jeigu jo buvimas kelią realią grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Tačiau Europos Sąjungos valstybės narių piliečiams nėra taikomas tokie reikalavimai, kaip pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje ir sveikatos draudimo turėjimas.Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ketinantis gyventi Lietuvos Respublikoje privalo gauti ne laikiną leidimą, bet taip vadinama Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, kuris paprastai išduodamas iki 5 metų, išskyrus kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis atvyksta į Lietuvą studijuoti ar kelti kvalifikaciją – tuomet leidimas išduodamas vieneriems metams. Tačiau tam tikrais atvėjais Europos Sąjungos valstybės narės pilietis neprivalo turėti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą, kai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal darbo sutartį arba ketinantis užsiimti teisėta veikla, teikti paslaugas arba gauti paslaugas. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio prašymas dėl tokio leidimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos.
Sprendimą dėl Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimo gyventi, kuris yra Europos Sąjungos vastybės narės piliečiai, ir jų
šeimos nariams išdavimo ir pratęsimo priima ir Europos Bendrijų leidimus gyventi jiems išduoda, pratęsia bei panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka.
Įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, kad Europos Sąjungos valstybės narės pilietis turi teisę gauti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, jeigu jis ketina:
1. dirbti Lietuvos Respublikoje;
2. užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje;
3. teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje;
4. gauti paslaugų Lietuvos Respublikoje;
5. gyventi Lietuvos Respublikoje, turėdamas teisėtą pragyvenimo šaltinį;
6. įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuoti, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose;
7. gyventi ssu šeima.
Taigi remiantis išdėstytu galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai gali gauti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi bet kokiu pagrindu.9
Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui leidimas nuolat gyventi išduodamas, jeigu toks pilietis teisėtai gyveno Lietuvoje pastaruosius 4 metus. Tačiau nebuvimas Lietuvos Respublikoje 6 mėnesius iš eilės per nurodytą laikotarpį, gali būti pagrindu neišduoti leidimo nuolat gyventi, tačiau šis terminas netaikomas kai asmens išvykimas susijęs su karine ar alternatyvia tarnyba. Europos Bendrijų valstybės narės piliečiui ir jo ššeimos nariams leidimas nuolat gyventi įforminamas 10 metų, o kai šis terminas pasibaigia jis ir vėl pratęsiamas.
Taip pat nemažiau svarbus faktas yra tas, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams nereikia įsigyti leidimo dirbti ir jiems šis rreikalavimas netaikomas.10 Tačiau jei užsieniečiai dirba su darbdaviu nesudaria darbo sutartis, tai už nelegalų darbą gali būti nubaustas darbdavys, tai numato ir Administracinių teisių pažeidimo kodeksas.
Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje
Prieglobsčio suteikimas taip pat detaliai apibrėžtas įstatyme „dėl užsieniečių teisinės padėties“. Sugriežtinta ir prieglobsčio suteikimo procedūra. Vienas iš teigiamu faktorių tai, kad prašymai bus nagrinėjami sparčiau, didnamas procedūros efektyvumas – prieglobsčio suteikimo procedūra vyksta vienoje institucijoje, todėl sumažės išlaidos prieglobsčio prašytojų išlaikymui.
Tačiau viena iš prigimtinių žmogaus teisių yra teisė ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir šiuo prieglobsčiu naudotis. Lietuvos Respublika gerbia ir saugo šią žmogaus teisę.
Prieglobstis Lietuvos Respublikoje – tai:
– pabėgėlio statusas;
– papildoma apsauga;
– laikinoji apsauga.11
Pradedant kalbėti apie prieglobsčio suteikimą Lietuvos Respublikoje pirmiausia reikėtų
išsiaiškinti, kas yra pabėgėlis. Pabėgėlis – tai užsienietis (užsienio šalies ppilietis arba asmuo be pilietybės), kuris dėl patirto persekiojimo savo kilmės valstybėje arba dėl baimės patirti tokį persekiojimą negali naudotis savo kilmės šalies gynyba. Toks persekiojimas turi būti susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Pabėgėlio statusas suteikiamas užsieniečiui, kuris pripažįstamas pabėgėliu pagal 1951 m. Ženevos konvencijos nuostatas.
Taip pat kalbant apie prieglobsčio suteikima Lietuvos Respublikoje reikėtų sužinoti, ka šį sąvoka reiškia. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje – leidimo gyventi (nuolat ar laikinai) Lietuvoje išdavimas bei ssocialinės pagalbos teikimas užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis. Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, išduodamas leidimas nuolat gyventi. Suteikus užsieniečiui prieglobstį, šiam asmeniui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka taikoma socialinė integracija.
Jeigu užsienietis ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir atvyko į šalį be Lietuvos Respublikos vizos arba galiojančio kelionės dokumento, su prašymu suteikti prieglobstį privalo kreiptis nedelsdamas. Nes priešingu atveju Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka gali būti taikoma atsakomybė už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką.
Prašymas suteikti prieglobstį turi būti pateiktas valstybės sienos perėjimo punkte, o būdamas teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Lietuvos Respublikos teritorijoje – teritorinei policijos įstaigai arba Užsieniečių registracijos centrui (Pabradė, Švenčionių rajonas). Pateikus prašymą suteikti prieglobstį, šių institucijų valstybės tarnautojai privalo nedelsdami apklausti prieglobsčio prašytoją, paimti jo turimus asmens, kelionės ir kitus dokumentus, paimti prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus ir jį nufotografuoti. Jeigu užsienietis nemoka lietuvių kalbos, jam bus suteiktas vertėjas. Taip pat užsieniečiui prireikus jam bus suteikta teisininko pagalba arba būtina medicininė ar kitokia pagalba. Prieglobsčio prašymas ir kiti susiję dokumentai perduodami Migracijos departamentui. Daktiloskopijos kortelė perduodama Kriminalistinių ekspertizių centrui, kuris paskirtas nacionaliniu EURODAC padaliniu, siekiant perduoti pirštų atspaudų duomenis Centriniam EURODAC padaliniui.
Prieglobsčio prašymas ir kiti susiję dokumentai perduodami Migracijos departamentui.
Daktiloskopijos kortelė perduodama KKriminalistinių ekspertizių centrui, kuris paskirtas nacionaliniu EURODAC padaliniu, siekiant perduoti pirštų atspaudų duomenis Centriniam EURODAC padaliniui.
Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 48 valandas, nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo privalo priimti vieną iš šių sprendimų:
1. nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės bendra tvarka, suteikti užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą. Šis sprendimas priimamas, jeigu nenustatytos priežastys, dėl kurių laikinas teritorinis prieglobstis nesuteikiamas.
2. nustatyti, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga kita Europos Sąjungos valstybės narė, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Toks sprendimas priimamas, jeigu yra požymių, rodančių, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą gali būti atsakinga ne Lietuvos Respublika, o kita Europos Sąjungos valstybės narė. Tokiu atveju prieglobsčio prašymas nenagrinėjamas iš esmės, tačiau atliekamas tyrimas, kurio tikslas – perduoti prieglobsčio prašytoją Europos Sąjungos valstybinei narei, atsakingai už šio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Jeigu prieglobsčio prašytojas dėl kokių nors priežasčių nėra perduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, laikinas teritorinis prieglobstis tokiam užsieniečiui pratęsiamas ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės Lietuvoje.
3. nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, prieglobsčio prašytoją grąžinti į saugią trečiąją valstybę. Toks sprendimas priimamas, jeigu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas į Lietuvos Respubliką atvyko iš saugios trečiosios vvalstybės. Saugi trečioji valstybė – tai valstybė, kuri nėra užsieniečio kilmės valstybė, tačiau yra 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso, taip pat 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyvė, igyvendinanti šių dokumentų nuostatas ir pagal nacionalinius įstatymus suteikianti realią galimybę prašyti prieglobsčio bei nustatyta tvarka jį gauti. Prieglobsčio prašytojas atvykęs iš saugios trečiosios valstybės principas netaikomas, jeigu prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis ir jeigu saugi trečioji valstybė yra Europos Sąjungos valstybė narė.
4. nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nesuteikti prieglobsčio, prieglobsčio prašytoją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Priimant šį sprendimą, 48 valandos terminas, per kurį Migracijos departamentas privalo nuspręsti, gali būti pratęstas iki 72 valandų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento. Toks prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjamas atliekamas iš esmės skubos tvarka, jis taikomas, jeigu užsienietis atvyko iš saugios kilmės valstybės (užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos bei politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės)
ir, jeigu užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas (toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalije pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piknaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje).Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas skubos tvarka netaikomas nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams. 12
Migracijos departamentas taip pat turi teisę perimti prieglobsčio prašytoją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, jeigu nustatoma, kad LLietuvos Respublika atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Šiais atvejais prieglobsčio prašymas iš esmės nagrinėjamas Lietuvoje.
Prieglobsčio prašytojas, kurio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės bendra tvarka, apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre. Nelydimi nepilnamiečiai prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre. Migracijos departamentas sprendžia dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, jeigu jis atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtai. Kitais atvejais užsieniečio judėjimo laisvės klausimą sprendžia teismas, kuris gali taikyti sulaikymą. Teisėtai atvykusiam ir teisėtai valstybėje esančiam prieglobsčio prašytojui, turinčiam galimybę apsigyventi savo lėšomis, Migracijos departamento sprendimu ggali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Prašymą suteikti pabėgėlio statusą Migracijos departamentas privalo išnagrinėti per 3 – 6 menėsių laikotarpį. Jeigu Migracijos departamento sprendimu bus atsisakyta suteikti prieglobstį, užsienietis šį sprendimą per 7 dienas nuo supažindinimo su sprendimu ddienos turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas išnagrinėjęs skundą, gali jį patenkinti ir įpareigoti Migracijos departamentą suteikti užsieniečiui pabėgėlio statusą. Tačiau teismas gali ir atmesti skundą. Nagrinėjant skundą teisme užsienietis turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą.
Migracijos departamentui priėmus sprendimą suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, pabėgėlis turi teises:
– gyventi Užsieniečių registracijos centre ar Pabėgėlių priėmimo centre bei nemokamai naudotis jų teikiamomis paslaugomis;
– nemokamai tvarkyti ir notariškai įforminti dokumentus, susijusius su užsieniečio prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje;
– naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba;
– bet kuriuo metu susisiekti su Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos atstovais Lietuvoje;
– gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis;
– nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis;
– nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
– kas mėnesį gauti pašalpą smulkioms išlaidoms;13
Tačiau pabėgėlis naudodamasis savo teisėmis turi ir tam tikrų įsipareigojimų:
– jis pprivalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
– leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
– pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti pabėgėlio statusą motyvų, savo asmenybės ir atvykimo bei buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių;
– laisva forma deklaruoti savo turimas lėšas ir gaunamas lėšas laikino teritorinio prieglobsčio teikimo laikotarpiu.14
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas
Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą užsieniečiui, pateikusiam prašymą gali būti suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka numatytus reikalavimus, tai yra:
– išlaikė valstybinės kalbos eegzaminą;
– prašymo pateikimo metu nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje;
– gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų;
– turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
– išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
– yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.15
Taip pat pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą užsieniečiui Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta, sudarius santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius septynerius metus bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka visus anksčiau minėtus reikalavimus.
Šiais atvejais, jei santuoka sudaryta su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jie susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką ir pastaruosius penkerius metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir taip pat atitinka jau anksčiau minėtus reikalavimus.
Užsienietis norintys, kad jam būtų sutektą Lietuvos Respublikos pilietybę, privalo paduoti prašymą Lietuvos Respublikos Prezidentui per gyvenamosios vietos teritorinės policijos įstaigos migracijos skyrių, poskyrį, grupę ar pasų poskyrį. Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai:
– asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas;
– gimimo liudijimo nuorašas;
– leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Europos Bendrijų vvalstybės narės piliečio leidimas gyventi nuolat, taip pat dokumentas, patvirtinantis asmens duomenų apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašymą į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, arba jų nuorašai;
– dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų ar kitą laikotarpį, numatyta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme.
– dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje (pažyma iš darbovietės, socialinio draudimo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, verslo liudijimas, pažyma apie gaunamas socialinės išmokas, pažyma iš darbo biržos, pažyma apie mokymąsi, seniūno pasirašyta pažyma apie tai, kad asmuo užsiima ūkine veikla, ir kiti dokumentai), arba jo nuorašas.
– santuokos liudijimas ir sutuoktinio Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas arba jų nuorašai. Jeigu sutuoktinis miręs, pateikiamas sutuoktinio mirties liudijimas arba jo nuorašas;
– nustatytos formos pažymėjimas apie valstybinės kalbos egzamino ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymą arba jo nuorašas. Šis reikalavimas netaikomas asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0-55 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I bei II grupių invalidai), ir asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis;
– dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo yra be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos RRespublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, arba tokio dokumento nuorašas ir asmens laisvos formos rašytinis pranešimas apie sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, patvirtintas notarine tvarka arba šį pranešimą priimančio valstybės tarnautojo. Šis reikalavimas netaikomas užsieniečiams turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.16
Neteisėtas užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtų, jeigu užsienietis:
– atvyksta į Lietuvos Respubliką, nors jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą;
– atvyksta į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą;
– atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikia kito asmens arba suklastotą kelionės dokumentą;
– atvyksta į Lietuvos Respubliką be galiojančio kelionės dokumento arba atitinkamo dokumento, suteikiančio teisę atvykti į Lietuvos Respubliką;
– atvyksta į Lietuvos Respubliką su viza, išduota pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis ar suklastotus dokumentus.
Neteisėta užsieniečio atvykimą į Lietuvos Respubliką kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.17
Neteisėtai atvykusio užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsienietis gali būti sulaikytas:
– kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką;
– kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką
ar neteisėtai joje yra;
– kai siekaima užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko;
– kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais;
– kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti į Lietuvos Respublikos;
– kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti;
– kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikata.18
Policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnai turi teisę sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandomis. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pprie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
Užsienietis, kuriam nesukako 18 metų, gali būti sulaikytas tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius jo interesus.
Priverstinis užsieniečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos
Užsieniečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki:
– vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos;
– buvimo be vizos laikotarpio, nustatyto Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje,
– Europos Sąjungos teisės akte arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės pabaigos.
Tačiau dažnai pasitaiko, kad užsienietis neįvykdo numatytų reikalavimų dėl išvykimo iš LLietuvos Respublikos. Tokiais atvejais užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savarankiškai privalo palikti Lietuvos Respublikos teritoriją.
Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos užsieniečiui yyra taikomas šiais atvejais:
– jam panaikinta viza;
– jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
– jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui;
– jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimui;
– į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu privalo jį turėti;
– jis yra Lietuvos Respublikoje ilgiau negu Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje, Europos Sąjungos teisės akte ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą buvimo be vizos valstybėje laiką.19
Sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvios Respublikos pagal kompetenciją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas ne vvėliau kaip per 15 dienų nuo šio sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos.
Tačiau neretai pasitaiko, kad užsienietis ipareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos neįšvykstą per nustatytą laiką tokiais atvejais yra taikomas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos – priverstinis užsieniečio išvežimas ar išvesdinimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat užsienietis gali būti priverstinai išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu:
– jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra;
– jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba vviešajai tvarkai.20
Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytu pagrindu Vilniaus apygardos administracinis teismas, o juos igyvendina Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba policija. Sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti vykdomas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo vykdymas gali būti atidėtas.
Užsienietį draudžiama išsiųsti į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Tačiau šios nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia pavojų Lietuvos Respublikos saugumui arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų visuomenei. Taip pat užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.
Užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas:
– savo lėšomis;
– fizinių ar juridinių asmenų, kurių jis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, lėšomis.
Jei nėra minėtų lėšų, užsienietis iš LLietuvos Respublikos išsiunčiamas valstybės lėšomis. Šios lėšos teisės aktų nustatyta tvarka išieškomos iš fizinių ar juridinių asmenų, kurie užsienietį pakvietė į Lietuvos Respubliką.
Užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu jis:
– išvyksta iš Lietuvos Respublikos ne per pasienio kontrolės punktą;
– išvykdamas iš Lietuvos Respublikos pateikia kito asmens arba suklastotus dokumentus;
– išvyksta iš Lietuvos Respublikos., nors jam taikomi judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimai;
– neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bando išvykti iš Lietuvos Respublikos.20
Tačiau išsiuntimas nėra taikomas užsieniečiui, kuris pasiprašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nors ir atvyko neteisėtai. Ir tokiais atvejais, jei užsieniečiui nėra suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, tai užsienietis nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, tačiau yra grąžinamas į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, pagal sprendimą, suderintą su šia valstybės teisės aktų nustatyta tvarka.
Užsienietį draudžiama gražinti į valstybę tokiais pat atvejais ir aplinkybėmis, kaip ir išsiunčiant, kurios jau buvo paminėtos anksčiau.
Sprendimai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Skundas dėl sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali būti paduotas atitinkamam administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta ttvarka ir sąlygomis, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytus atvejus.
Užsienietis skundą dėl sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui, o dėl atitinkamo apygardos administracinio teismo sprendimo – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.21
Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką
Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti Lietuvos Respublikos vizą ar ji buvo panaikinta, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, taip pat grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, kuris bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos arba kurio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką apibrėžtą arba neapibrėžtą laiką.
Minėtos nuostatos gali būti netaikomos užsieniečiui, jeigu jis savanoriškai sutiko ir buvo grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turėjo teisę vykti.
Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima ir Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką sąrašą sudaro bei tvarko Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Administracinė atsakomybė
Lietuvos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pirmojo straipsnio pastaboje pareikšta, kad „Šiame kodekse
vartojama piliečio sąvoka yra tolygi fizinio asmens sąvokai, tai yra ji apima ne tik Lietuvos Respublikos piliečius, bet ir užsienio valstybių piliečius bei asmenis be pilietybės“22
Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, padarę administracinės teisės pažeidimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jeigu ko kito nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.23
Administracinis teisinis Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio statusas yra skirtingas. Pagrindinis iš šių skirtumų – administracinio teisnumo atsiradimo momentas. Lietuvos piliečiams jis atsiranda gimus ir išnyksta mirus, o užsieniečiams –– gavus leidimą atvykti ir įvažiavus į Lietuvos Respublikos teritoriją su atitinkamais galiojančiais kelionės dokumentais.
Būdami teisės subjektais užsieniečiai paprastai yra tokie pat administracinės atsakomybės subjektai kaip ir Lietuvos piliečiai (jei nesinaudoja privilegijomis ir imunitetais). Kita vertus, užsieniečiai netraukiami administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, padarytus už Lietuvos Respublikos ribų, jei jų padarytos veikos nesusijusios su Lietuvos interesais.24
Baudžiamoji atsakomybė
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą užsieniečiui neteisėtai perėjus Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nuo baudžiamosios aatsakomybės atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. Taip pat nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną turint tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, jeigu jjis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo į Lietuvos Respubliką, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra.25
Taip pat pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą užsienietis, kuris pasinaudojo suklastotų dokumentų atvykti į Lietuvos Respubliką yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
IŠVADOS
1. Užsieniečių gyvenimą Lietuvoje reglamentuojantys įstatymai nepažeidžia Lietuvos Respublikos piliečių teisių ir kartu užsieniečių teisių. Atvykusių asmenų į Lietuvą pareigos ir teisės tapačios su Lietuvos piliečių teisėmis ir pareigomis, tačiau jos nutrūksta, kai išvažiuoja už Lietuvos teritorijos.
2. Įstojus į Europos Sąjunga pasidarė lengviau keliauti, tačiau neišnyko pasienių kontrolės punktai, kuriuose privalu pateikti pasą ar jį atitinkantį dokumentą, tai taikoma ir Europos Sąjungos piliečiams.
3. Europos Sąjungos piliečiai išsiskiria iš užsieniečių tarpo, nes jiems nustatytos kitokios gyvenimo ir darbo ssąlygos. Jos suteikia didesnes galimybes Europos Sąjungos piliečiams įgyvendinti savo teises, nei kitų šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai.
4. Kursiniame darbe taip pat atkreipiau dėmesį į atvykėlių statistiką. Be atvykstančių nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką užsieniečių, nuo 1999 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ atsirado nauja užsieniečių kategorija – turintys leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjai, demokratiškai leidžia pasirinkti žmogui, kur jis nori gyventi. Stengiamasi kurti įstatymus, lengvinančius atvykėlių padėtį Lietuvos Respublikoje.
1. Lietuvos Respublikos įįstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2206;
2. “Lietuvos administracinė teisė, Bendroji dalis”, 2005 m. Vilnius;
3. http://www.manager.lt/karjera/index.php?st=36, lankyta 2006-10-03;
4. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, ADM, galioja nuo 2005-11-15,
5. Lietuvos Respublikos konstitucija, Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25d. referendume, Žin., 1992, Nr. 33-1014;
6. http://www.migracija.lt/MD/neteisėtas_buvimas.htm, lankyta 2006-10-03;
7. http://www.migracija.lt/MD/pilitybe/naturalizacija.htm, lankyta 2006-10-03;
8. http://www.migracija.lt/MD/md_prtr.htm, lankyta 2006-10-03;
9. http://www.migracija.lt/MD/TeisesA/nut20050301_230htm, lankyta2006-10-03.
Summary
A very large area of human rights law is concerned with refugees. Over fifteen million people have fled from their own countries because of human rights abuses, political pressures or economic hardship, they need international guarantees that they will be treated fairly and humanely in foreign countries. Many are seeking political asylum – the right to live in a new country – because of fears of what will happen to them if they are returned. In 1987, Sri Lankan refugees organized a dramatic demonstration at Heathrow airport, claiming that British immigration authorities gave them no opportunity to explain why they were seeking asylum and no access to legal representation. Many Rohingas refugees who fled to Bangladesh in 1991 have been threatened with forcible return to Myanmar.
As human rights issues grow, they provoke more and more debate. Is freedom from economic hardship, as many socialist countries claim, the most important right? Are economic refugees, as some of the Vietnamese in camps in Hong Kong appear to be, entitled to asylum in a foreign country? Is the death penalty, as Amnesty has argued since 1977, always a violation of human rights? What about the right not to be sentenced to corporal (physical) punishment? The right to practice one’s religion in a public place? The right to have a homosexual relationship? The right to medical treatment?
ĮVADAS…………………………3
1. DĖSTOMOJI DALIS…………………………4-23
1.1. Teisėtas užsieniečių gyvenimas Lietuvos Respublikoje…………….4-6
1.2. Sveikatos draudimas…………………………6-7
1.3. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje……………….8-9
1.4. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje…………………9-10
1.5. Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams…………….10-12
1.6. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje…………………12-16
1.7. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas…………………..16-18
1.8. Neteisėtas užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką…………….18-19
1.9. Priverstinis užsieniečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos……………19-21
1.10. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką…………………..21-22
1.11. Administracinė atsakomybė…………………………22
1.12. Baudžiamoji atsakomybė…………………………22-23
2. IŠVADOS…………………………24
3. LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………25
4. SUMMARY…………………………26
ĮVADAS
Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu visuotiniu susitarimu buvo pasirinktas demokratinis šalies vystymosi modelis. Priimti liberalūs Pilietybės, Tautinių mažumų ir kiti įstatymai, kurie atvėrė teisines prielaidos plėtotis stabiliems visuomenės santykiams.
Pasaulyje migruoja daugybė žmonių, tai yra gyvena ne savo gimtojoje šalyje. Dar daugiau žmonių, ypač jaunų, ieškodami geresnio uždarbio, laikinai arba net visam laikui palieka savo šalį. Todėl ir mes, Lietuvoje turime nemažą užsieniečių srautą, dėl ko iškyla aibė neaiškumų kkertant mūsų valstybės sieną, fiksuojant pabėgėlius, užsieniečius pasiryžusius trumpam ar ilgesniam laikui apsistoti Lietuvoje. Vienas pagrindinių šiandieninės Lietuvos valstybės tikslų – puosėlėti atsivėrusią Šengeno susitarimo erdvę kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, vykdyti reikiamas priemones, susijusias su kontrole prie išorinių Europos Sąjungos sienų, nusikalstamumo prevencija ir užkardymu, valdyti migracijos procesus pagal Europos Sąjungos reikalavimus, sprendžiant užsieniečių teisinės padėties valstybėjė, prieglobsčio suteikimo, nelegalios migracijos prevencijos ir kitus su migracijos politikos vykdymu susijusius klausimus. Šių klausimų sprendimui, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus tobulinami Lietuvos Respublikos teisės aktai. Siekiant įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimus buvo patobulinantas bei labiau demokratiškas, 2004 m. balandžio 30 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris reguliuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių užsieniečių teisinį statusą. Kuriame yra ir užsieniečio apibrėžimas. Taigi užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.1
Darbo tikslas – išanalizuoti įstatymus reglamentuojančius užsieniečių teisinį statusą Lietuvos Respublikoje.
Darbo objektas:
1. apžvelgti teisėta užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką;
2. apžvelgti neteisėta užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką;
3. taip pat apžvelgti prieglobsčio suteikimo tvarką.
DĖSTOMOJI DALIS
Pradedant kalbėti apie užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reikėtų atkreipti dėmesį į užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos
Respublikoje, kurios reglamentuoja įstatymas ,,dėl užsieniečių teisinės padeties“
Užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje:
1. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai.
2. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras.
3. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
4. Užsieniečiai policijos ar kitos teisėsaugos institucijos (Valstybės sienos apsaugos tarnybai) pareigūnų rreikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą nuolat gyventi, leidimą laikinai gyventi ir kitą), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai (viza, leidimas nuolat gyventi ir kiti dokumentai).
Užsieniečių teisėtą buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, bendradarbiaudama su kitomis teisėsaugos institucijomis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.
Teisėtas užsieniečių gyvenimas Lietuvos Respublikoje
Užsienietis norėdamas gyventi Lietuvos teritorijoje turi turėti leidimą gyventi. Lietuvos
Respublikos įstatymas „dėl uužsieniečių teisinės padėties“ nustato du leidimus, kurie suteikia teisę gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi:
1. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
2. leidimas nuolat gyventi Lieuvos Respublikoje.2
Tačiau jei užsienietis nėra Europos Sąjungos pilietis tai atvažiuojant privalo turėti vizą, suteikianti teisę įį teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.
Vizos yra keturių rūšių:
1. Oro uosto tranzitinė (A), kuri skirta vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos tarptautinį
oro uostą (pvz: Vilniaus tarptautinis oro uostas), gali būti vienkartinė ir dvikartinė.
Užsienietis, turintis oro uosto tranzitinę vizą, gali būti Lietuvos Respublikos tarptautinio oro uosto tranzito zonoje orlaivio tarpinio nusileidimo ar persėdimo iš vieno orlaivio į kitą metu.
Oro uosto tranzitinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam užsienio valstybės, į kurią
jis vyksta per Lietuvos Respublikos tarptautinį oro uostą, vizą ar leidimą gyventi arba turinčiam teisę vykti į kitą valstybę. Tačiau jos turėjimas nesuteikia teisės užsieniečiui atvykti ar būti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Valstybių, kurių piliečiams arba asmenims, kurie nėra šių valstybių piliečiai, bet turi tų
valstybių kompetentingų institucijų išduotus kelionės dokumentus, taikomas oro uosto tranzitinės vizos režimas, ssąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru.
2. Tranzitinė viza (B), skirta vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, gali būti vienkartinė, dvikartinė ir daugkartinė.
Užsienietis, turintis tranzitinę vizą, gali būti Lietuvos Respublikoje kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 5 dienas.
Tranzitinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam užsienio valstybės, į kurią jis vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, vizą ar leidimą gyventi arba turinčiam teisę vykti į tą valstybę.
Tranzitinei vizai prilyginami supaprastinto tranzito dokumentas (FTD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentas (FRTD), kkurie išduodami specialaus ir tiesioginio tranzito sausuma atvejais.
3. Trumpalaikė viza (C), kuri suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir
būti joje iki 3 mėnesių per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos.
Trumpalaikė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė.
Trumpalaikė viza išduodama, kai užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra turizmas, giminaičių ar kitų asmenų lankymas, profesiniai interesai arba kitas trumpalaikis buvimas.
4. Ilgalaikė viza (D), suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje
ilgiau kaip 3 mėnesius.
Ilgalaikė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė.
Užsieniečiams, kurie periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, tačiau jų pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, išduodama ilgalaikė viza.
Vizas išduoda Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsuliniai skyriai, Užsienio reikalų ministerija, policijos įstaigų migracijos skyriai, o tam tikrais atvejais ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.3
Atvykę gyventi asmenys iš kitų valstybių ir gavę teisinį statusą gyventi Lietuvoje, nuolatos ar laikinai, tuo pačiu įgyja ne tik teisę gyventi Lietuvoje, bet kartu ir pareigą paklusti Lietuvos Respublikos įstatymams. Lietuvos Respublikos konstitucijos 29 straipsnis nustato, kad: „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“4 Ši nuostata taikoma ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir atvykusiems į Lietuvos teritoriją kitų šalių piliečiams.
Sveikatos draudimas
Nuo 2005 m. užsieniečiui aatvykstančiam į Lietuvos Respubliką be vizos, jis taip pat privalo turėti ir patikrinimo metu pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui sveikatos draudimą. Sveikatos draudimą neprivalo turėti tik užsieniečiai, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos sutartis ir kitus teisės aktus. Taip pat šį nuostata nėra taikoma:
– užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, taip pat tarptautinių organizacijų atstovybių personalui ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi tarptautinės teisės normų suteiktomis privilegijomis ir imunitetais;
– užsienio valstybių oficialių delegacijų nariams;
– užsieniečiams, turintiems diplomatinius ir tarnybinius pasus;
– teisėtai Lietuvos Respublikoje dirbantiems užsieniečiams, mokantiems nustatytojo dydžio socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikoje, ir nepilnamečiams jų šeimos nariams;
– Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančių valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams;
– asmenims, vykstantiems tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją su supaprastinto tranzito ar supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentais;
– užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams ir jų išlaikomiems asmenims.
Taip pat tam tikrais atvejais reikalavimas turėti sveikatos draudimo liudijimą gali būti netaikomas užsieniečiui:
– vizos išdavimo atveju – dėl nacionalinio saugumo interesų, kai to reikia valstybės konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai ar saugumui užtikrinti, suderinus su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija;
– leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar keitimo atveju- jeigu užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, papildoma apsauga arba laikina apsauga Lietuvos Respublikoje, nustatyta globa ((rūpyba), arba dėl valstybės saugumo interesų.
Užsieniečio sveikatos draudimo sutartis gali būti sudaryta su bet kurios valstybės draudimo įmone. Sveikatos draudimo liudijimas turi garantuoti, kad bus apmokėtos būtinosios medicinos pagalbos ir visos išlaidos kelionės metu, kurios gali atsirasti ryšium su grąžinimu į tevynę (medicininis transportavimas, įskaitant palydą (medikų brigados, gydytojo) dėl sveikatos priežasčių.
Draudimo įmonės išduotoje sveikatos draudimo liudijime turi būti nurodyta:
– sveikatos draudimo liudijimo numeris;
– draudimo įmonės rekvizitai (pavadinimas, buveinės adresas, telefono arba fakso numeris, atstovo parašas, antspaudas);
– apdraustojo asmens vardas, pavardė;
– sveikatos draudimo suma;
– sveikatos draudimo liudijimo galiojimo terminas;
– sveikatos draudimo liudijimo galiojimo teritorija;
– nedraudiminiai įvykiai.
– Sveikatos draudimo liudijime turi būti įrašai bent viena iš šių kalbų: lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų.
Minimali sveikatos draudimo suma vienam užsieniečiui 20000 litų, tais atvejais, jeigu jis atvyksta į Lietuvos Respubliką be vizos arba atvyksta turint oro uosto tranzitinės tranzitinės, ilgalaikės vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, keitimo ar pratęsimo atveju. Užsienietis turintis trumpalaikė vizą minimali sveikatos draudimo suma turi būti 30000 eurų.
Sveikatos draudimo liudijimas turi galioti visą užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laiką.5
Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje
Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodyta laiką.
Dėl laikino leidimo (išskyrus, kai prašomas pirmas laikinas leidimas), užsienietis esantis Lietuvos Respublikoje, privalo kreiptis
į migracijos tarnybą, kol nepasibaigęs jo teisėto buvimo Lietuvoje laikas Leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti prašomo išduoti leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką. Užsieniečio buvimo Lietuvoje laikas yra skaičiuojamas remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų į kelionės dokumentą (pasą) įdėtais spaudais. Migracijos tarnybų pareigūnai, remdamiesi atvykimo ir išvykimo spaudais, apskaičiuoja užsieniečio buvimo Lietuvoje trukmę.
Laikinas leidimas gyventi yra išduodamas 1 metams, bet tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, užsieniečiui išsaugojusiam teisę į Lietuvos Respublikos ppilietybę arba lietuvių kilmės užsieniečiui, toks leidimas išduodamas 5 metams.
Užsienietis dėl laikino leidimo gyventi keitimo turi kreiptis dar nepasibaigus turimo laikinojo leidimo gyventi galiojimo laikui – likus ne mažiau kaip 2 menėsiui iki jo galiojimo pabaigos. Užsieniečio prašymas išduoti naują laikinąjį leidimą išnagrinėjamas per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui keitimo priima Migracijos departamentas, leidimą laikinai gyventi užsieniečiams keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.6
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu:
1. jis iišsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
2. jis yra lietuvių kilmės asmuo;
3. yra šeimos susijungimo atvejis;
4. jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje;
5. jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje;
6. jis ketina įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuoti, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose;
7. jam yra nnustatyta globa (rūpyba) arba jis yra paskirtas globėju (rūpintoju);
8. jo negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka atidėtas išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos;
9. jam įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;
10. jam įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;
11. dėl pavojingos organizmo būklės jis negali išvykti ir jam reikalinga neatidėliotina būtinoji medicinos pagalba. Tokių būklių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras.
Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėmis, lemiančiomis šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Sprendimą dėl laikinojo leidimo išdavimo užsieniečiui priima Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Migracijos departamentui priėmus sprendimą išduoti laikiną leidimą, užsienietis, gavęs apie tai pranešimą, dėl leidimo įforminimo turi kreiptis į gyvenamosios vietos mmigracijos tarnybą. Šis sprendimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje be vizos arba viršyti bevizio buvimo laiką. Pateikiant dokumentus leidimui laikinai apsigyventi įforminti, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtas.7
Leidimas laikinai gyventi tam tikrais atvejais gali būti paskelbtas negaliojančiu, jei:
1. pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas;
2. užsienietis miršta;
3. leidime laikinai gyventi yra klastojimo požymių;
4. leidimas yra panaikintas;
5. leidimas yra prarastas;
6. leidimas yra pakeistas įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padeties“ nustatytais pagrindais;
7. užsienietis įgyja leidimą nuolat gyventi;
8. užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.
Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje
Asmenys atvykę į Lietuvos Respublika gali ggauti leidimą apsigyventi nuolatos Lietuvoje. Tam įstatymas numato:
1. jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
2. jis yra lietuvių kilmės asmuo;
3. jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys;
4. jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje;
5. jis yra vaikas iki 18 metų, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;
6. jis yra vaikas iki 18 metų, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;
7. jis gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
8. jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi;
9. jei įgyvendino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytus atvejus.8
Leidimas užsieniečiui nuolat gyventi išduodamas 5 metams, o praėjus šiam terminui turi būti pakeistas.
Užsienietis norintis gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje turi dokumentus pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai.
Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas. Leidimą nuolat gyventi išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.
Leidimas nuolat gyventi tam tikrais atvejais yra negaliojantis:
1. pasibaigia leidimo galiojimo laikas;
2. užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
3. užsienietis miršta;
4. leidime nuolat gyventi yra klastojimo požymių;
5. leidimas yra panaikintas;
6. leidimas yra prarastas;
7. leidimas yra pakeistas pagal įstatymą „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais.
Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams
Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams teisinę ppadėtį reglamentuoja atskiras įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ skyrius, kur yra numatytos pakankamai demokratiškos bei liberalūs reikalavimai, susiję su tokių piliečių atvykimu, gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Taip pat šio skyriaus nuostatos yra taikomos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise.
Įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, kad užsienietis, kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių per pusę kalendorinių metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos, o toks užsienietis, kuris ieško darbo arba nori užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti Lietuvos Respublikoje dar 3 mėnesius. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai gali atvykti į Lietuvos Respubliką kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba atvykti pas jį ir būti Lietuvos Respublikoje 3 mėnesius.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką dėl dviejų priežasčių: jeigu jis neturi galiojančio kelionės dokumento (paso, tapatybės kortelė) arba jeigu jo buvimas kelią realią grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Tačiau Europos Sąjungos valstybės narių piliečiams nėra taikomas tokie reikalavimai, kaip pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje ir sveikatos draudimo turėjimas.Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ketinantis ggyventi Lietuvos Respublikoje privalo gauti ne laikiną leidimą, bet taip vadinama Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, kuris paprastai išduodamas iki 5 metų, išskyrus kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis atvyksta į Lietuvą studijuoti ar kelti kvalifikaciją – tuomet leidimas išduodamas vieneriems metams. Tačiau tam tikrais atvėjais Europos Sąjungos valstybės narės pilietis neprivalo turėti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą, kai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal darbo sutartį arba ketinantis užsiimti teisėta veikla, teikti paslaugas arba gauti paslaugas. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio prašymas dėl tokio leidimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos.
Sprendimą dėl Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimo gyventi, kuris yra Europos Sąjungos vastybės narės piliečiai, ir jų šeimos nariams išdavimo ir pratęsimo priima ir Europos Bendrijų leidimus gyventi jiems išduoda, pratęsia bei panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka.
Įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, kad Europos Sąjungos valstybės narės pilietis turi teisę gauti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, jeigu jis ketina:
1. dirbti Lietuvos Respublikoje;
2. užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje;
3. teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje;
4. gauti paslaugų Lietuvos Respublikoje;
5. gyventi Lietuvos Respublikoje, turėdamas teisėtą pragyvenimo šaltinį;
6. įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuoti, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose;
7. gyventi su šeima.
Taigi
remiantis išdėstytu galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai gali gauti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi bet kokiu pagrindu.9
Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui leidimas nuolat gyventi išduodamas, jeigu toks pilietis teisėtai gyveno Lietuvoje pastaruosius 4 metus. Tačiau nebuvimas Lietuvos Respublikoje 6 mėnesius iš eilės per nurodytą laikotarpį, gali būti pagrindu neišduoti leidimo nuolat gyventi, tačiau šis terminas netaikomas kai asmens išvykimas susijęs su karine ar alternatyvia tarnyba. Europos Bendrijų valstybės narės piliečiui ir jo šeimos nariams lleidimas nuolat gyventi įforminamas 10 metų, o kai šis terminas pasibaigia jis ir vėl pratęsiamas.
Taip pat nemažiau svarbus faktas yra tas, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams nereikia įsigyti leidimo dirbti ir jiems šis reikalavimas netaikomas.10 Tačiau jei užsieniečiai dirba su darbdaviu nesudaria darbo sutartis, tai už nelegalų darbą gali būti nubaustas darbdavys, tai numato ir Administracinių teisių pažeidimo kodeksas.
Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje
Prieglobsčio suteikimas taip pat detaliai apibrėžtas įstatyme „dėl užsieniečių teisinės padėties“. Sugriežtinta ir pprieglobsčio suteikimo procedūra. Vienas iš teigiamu faktorių tai, kad prašymai bus nagrinėjami sparčiau, didnamas procedūros efektyvumas – prieglobsčio suteikimo procedūra vyksta vienoje institucijoje, todėl sumažės išlaidos prieglobsčio prašytojų išlaikymui.
Tačiau viena iš prigimtinių žmogaus teisių yra teisė ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo iir šiuo prieglobsčiu naudotis. Lietuvos Respublika gerbia ir saugo šią žmogaus teisę.
Prieglobstis Lietuvos Respublikoje – tai:
– pabėgėlio statusas;
– papildoma apsauga;
– laikinoji apsauga.11
Pradedant kalbėti apie prieglobsčio suteikimą Lietuvos Respublikoje pirmiausia reikėtų
išsiaiškinti, kas yra pabėgėlis. Pabėgėlis – tai užsienietis (užsienio šalies pilietis arba asmuo be pilietybės), kuris dėl patirto persekiojimo savo kilmės valstybėje arba dėl baimės patirti tokį persekiojimą negali naudotis savo kilmės šalies gynyba. Toks persekiojimas turi būti susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Pabėgėlio statusas suteikiamas užsieniečiui, kuris pripažįstamas pabėgėliu pagal 1951 m. Ženevos konvencijos nuostatas.
Taip pat kalbant apie prieglobsčio suteikima Lietuvos Respublikoje reikėtų sužinoti, ka šį sąvoka reiškia. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje – leidimo gyventi (nuolat ar laikinai) Lietuvoje išdavimas bei socialinės pagalbos tteikimas užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis. Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, išduodamas leidimas nuolat gyventi. Suteikus užsieniečiui prieglobstį, šiam asmeniui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka taikoma socialinė integracija.
Jeigu užsienietis ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir atvyko į šalį be Lietuvos Respublikos vizos arba galiojančio kelionės dokumento, su prašymu suteikti prieglobstį privalo kreiptis nedelsdamas. Nes priešingu atveju Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka gali būti taikoma atsakomybė už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką.
Prašymas suteikti prieglobstį turi būti pateiktas valstybės sienos perėjimo punkte, oo būdamas teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Lietuvos Respublikos teritorijoje – teritorinei policijos įstaigai arba Užsieniečių registracijos centrui (Pabradė, Švenčionių rajonas). Pateikus prašymą suteikti prieglobstį, šių institucijų valstybės tarnautojai privalo nedelsdami apklausti prieglobsčio prašytoją, paimti jo turimus asmens, kelionės ir kitus dokumentus, paimti prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus ir jį nufotografuoti. Jeigu užsienietis nemoka lietuvių kalbos, jam bus suteiktas vertėjas. Taip pat užsieniečiui prireikus jam bus suteikta teisininko pagalba arba būtina medicininė ar kitokia pagalba. Prieglobsčio prašymas ir kiti susiję dokumentai perduodami Migracijos departamentui. Daktiloskopijos kortelė perduodama Kriminalistinių ekspertizių centrui, kuris paskirtas nacionaliniu EURODAC padaliniu, siekiant perduoti pirštų atspaudų duomenis Centriniam EURODAC padaliniui.
Prieglobsčio prašymas ir kiti susiję dokumentai perduodami Migracijos departamentui.
Daktiloskopijos kortelė perduodama Kriminalistinių ekspertizių centrui, kuris paskirtas nacionaliniu EURODAC padaliniu, siekiant perduoti pirštų atspaudų duomenis Centriniam EURODAC padaliniui.
Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 48 valandas, nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo privalo priimti vieną iš šių sprendimų:
1. nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės bendra tvarka, suteikti užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą. Šis sprendimas priimamas, jeigu nenustatytos priežastys, dėl kurių laikinas teritorinis prieglobstis nesuteikiamas.
2. nustatyti, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga kita Europos Sąjungos valstybės narė, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, suteikti llaikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Toks sprendimas priimamas, jeigu yra požymių, rodančių, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą gali būti atsakinga ne Lietuvos Respublika, o kita Europos Sąjungos valstybės narė. Tokiu atveju prieglobsčio prašymas nenagrinėjamas iš esmės, tačiau atliekamas tyrimas, kurio tikslas – perduoti prieglobsčio prašytoją Europos Sąjungos valstybinei narei, atsakingai už šio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Jeigu prieglobsčio prašytojas dėl kokių nors priežasčių nėra perduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, laikinas teritorinis prieglobstis tokiam užsieniečiui pratęsiamas ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės Lietuvoje.
3. nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, prieglobsčio prašytoją grąžinti į saugią trečiąją valstybę. Toks sprendimas priimamas, jeigu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas į Lietuvos Respubliką atvyko iš saugios trečiosios valstybės. Saugi trečioji valstybė – tai valstybė, kuri nėra užsieniečio kilmės valstybė, tačiau yra 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso, taip pat 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyvė, igyvendinanti šių dokumentų nuostatas ir pagal nacionalinius įstatymus suteikianti realią galimybę prašyti prieglobsčio bei nustatyta tvarka jį gauti. Prieglobsčio prašytojas atvykęs iš saugios trečiosios valstybės principas netaikomas, jeigu prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis iir jeigu saugi trečioji valstybė yra Europos Sąjungos valstybė narė.
4. nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nesuteikti prieglobsčio, prieglobsčio prašytoją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Priimant šį sprendimą, 48 valandos terminas, per kurį Migracijos departamentas privalo nuspręsti, gali būti pratęstas iki 72 valandų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento. Toks prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjamas atliekamas iš esmės skubos tvarka, jis taikomas, jeigu užsienietis atvyko iš saugios kilmės valstybės (užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos bei politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės) ir, jeigu užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas (toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalije pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piknaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje).Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas skubos tvarka netaikomas nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams. 12
Migracijos departamentas taip pat turi teisę perimti prieglobsčio prašytoją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika
atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Šiais atvejais prieglobsčio prašymas iš esmės nagrinėjamas Lietuvoje.
Prieglobsčio prašytojas, kurio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės bendra tvarka, apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre. Nelydimi nepilnamiečiai prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre. Migracijos departamentas sprendžia dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, jeigu jis atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtai. Kitais atvejais užsieniečio judėjimo laisvės klausimą sprendžia teismas, kuris gali taikyti sulaikymą. Teisėtai atvykusiam ir teisėtai valstybėje esančiam prieglobsčio prašytojui, turinčiam galimybę apsigyventi savo lėšomis, Migracijos departamento sprendimu gali būti lleista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Prašymą suteikti pabėgėlio statusą Migracijos departamentas privalo išnagrinėti per 3 – 6 menėsių laikotarpį. Jeigu Migracijos departamento sprendimu bus atsisakyta suteikti prieglobstį, užsienietis šį sprendimą per 7 dienas nuo supažindinimo su sprendimu dienos turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas išnagrinėjęs skundą, gali jį patenkinti ir įpareigoti Migracijos departamentą suteikti užsieniečiui pabėgėlio statusą. Tačiau teismas gali ir atmesti skundą. Nagrinėjant skundą teisme užsienietis turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą.
Migracijos departamentui priėmus sprendimą ssuteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, pabėgėlis turi teises:
– gyventi Užsieniečių registracijos centre ar Pabėgėlių priėmimo centre bei nemokamai naudotis jų teikiamomis paslaugomis;
– nemokamai tvarkyti ir notariškai įforminti dokumentus, susijusius su užsieniečio prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje;
– naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba;
– bet kuriuo metu ssusisiekti su Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos atstovais Lietuvoje;
– gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis;
– nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis;
– nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
– kas mėnesį gauti pašalpą smulkioms išlaidoms;13
Tačiau pabėgėlis naudodamasis savo teisėmis turi ir tam tikrų įsipareigojimų:
– jis privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
– leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
– pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti pabėgėlio statusą motyvų, savo asmenybės ir atvykimo bei buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių;
– laisva forma deklaruoti savo turimas lėšas ir gaunamas lėšas laikino teritorinio prieglobsčio teikimo laikotarpiu.14
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas
Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą užsieniečiui, pateikusiam prašymą gali būti suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka numatytus reikalavimus, tai yra:
– išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
– prašymo pateikimo mmetu nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje;
– gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų;
– turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
– išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
– yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.15
Taip pat pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą užsieniečiui Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta, sudarius santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir ppastaruosius septynerius metus bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka visus anksčiau minėtus reikalavimus.
Šiais atvejais, jei santuoka sudaryta su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jie susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką ir pastaruosius penkerius metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir taip pat atitinka jau anksčiau minėtus reikalavimus.
Užsienietis norintys, kad jam būtų sutektą Lietuvos Respublikos pilietybę, privalo paduoti prašymą Lietuvos Respublikos Prezidentui per gyvenamosios vietos teritorinės policijos įstaigos migracijos skyrių, poskyrį, grupę ar pasų poskyrį. Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai:
– asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas;
– gimimo liudijimo nuorašas;
– leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimas gyventi nuolat, taip pat dokumentas, patvirtinantis asmens duomenų apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašymą į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, arba jų nuorašai;
– dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų ar kitą laikotarpį, numatyta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme.
– dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje (pažyma iš darbovietės, socialinio draudimo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, verslo liudijimas, pažyma apie gaunamas socialinės išmokas, pažyma iš darbo biržos, pažyma apie mokymąsi, seniūno pasirašyta pažyma apie tai, kad aasmuo užsiima ūkine veikla, ir kiti dokumentai), arba jo nuorašas.
– santuokos liudijimas ir sutuoktinio Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas arba jų nuorašai. Jeigu sutuoktinis miręs, pateikiamas sutuoktinio mirties liudijimas arba jo nuorašas;
– nustatytos formos pažymėjimas apie valstybinės kalbos egzamino ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymą arba jo nuorašas. Šis reikalavimas netaikomas asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0-55 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I bei II grupių invalidai), ir asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis;
– dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo yra be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, arba tokio dokumento nuorašas ir asmens laisvos formos rašytinis pranešimas apie sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, patvirtintas notarine tvarka arba šį pranešimą priimančio valstybės tarnautojo. Šis reikalavimas netaikomas užsieniečiams turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.16
Neteisėtas užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtų, jeigu užsienietis:
– atvyksta į Lietuvos Respubliką, nors jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama aatvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą;
– atvyksta į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą;
– atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikia kito asmens arba suklastotą kelionės dokumentą;
– atvyksta į Lietuvos Respubliką be galiojančio kelionės dokumento arba atitinkamo dokumento, suteikiančio teisę atvykti į Lietuvos Respubliką;
– atvyksta į Lietuvos Respubliką su viza, išduota pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis ar suklastotus dokumentus.
Neteisėta užsieniečio atvykimą į Lietuvos Respubliką kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.17
Neteisėtai atvykusio užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsienietis gali būti sulaikytas:
– kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką;
– kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra;
– kai siekaima užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko;
– kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais;
– kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti į Lietuvos Respublikos;
– kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti;
– kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikata.18
Policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnai turi teisę sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandomis. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
Užsienietis, kuriam nesukako 18 metų, gali būti sulaikytas tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius jo interesus.
Priverstinis užsieniečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos
Užsieniečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki:
– vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos;
– buvimo be vizos laikotarpio, nustatyto Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje,
– Europos Sąjungos teisės akte arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės pabaigos.
Tačiau dažnai pasitaiko, kad užsienietis neįvykdo numatytų reikalavimų dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos. TTokiais atvejais užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savarankiškai privalo palikti Lietuvos Respublikos teritoriją.
Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos užsieniečiui yra taikomas šiais atvejais:
– jam panaikinta viza;
– jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
– jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui;
– jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimui;
– į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos RRespublikoje be leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu privalo jį turėti;
– jis yra Lietuvos Respublikoje ilgiau negu Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje, Europos Sąjungos teisės akte ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą buvimo be vizos valstybėje laiką.19
Sprendimą ddėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvios Respublikos pagal kompetenciją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos.
Tačiau neretai pasitaiko, kad užsienietis ipareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos neįšvykstą per nustatytą laiką tokiais atvejais yra taikomas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos – priverstinis užsieniečio išvežimas ar išvesdinimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat užsienietis gali būti priverstinai išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu:
– jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra;
– jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.20
Sprendimą ddėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytu pagrindu Vilniaus apygardos administracinis teismas, o juos igyvendina Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba policija. Sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti vykdomas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo vykdymas gali būti atidėtas.
Užsienietį draudžiama išsiųsti į valstybę, kurioje jo gyvybei aar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Tačiau šios nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia pavojų Lietuvos Respublikos saugumui arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų visuomenei. Taip pat užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.
Užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas:
– savo lėšomis;
– fizinių ar juridinių asmenų, kurių jis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, lėšomis.
Jei nėra minėtų lėšų, užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas valstybės lėšomis. Šios lėšos teisės aktų nustatyta tvarka išieškomos iš fizinių ar juridinių asmenų, kurie užsienietį pakvietė į Lietuvos Respubliką.
Užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu jis:
– išvyksta iš Lietuvos Respublikos ne per pasienio kontrolės punktą;
– išvykdamas iš Lietuvos Respublikos pateikia kito asmens arba suklastotus dokumentus;
– išvyksta iš Lietuvos Respublikos., nors jam taikomi judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimai;
– neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bando išvykti iš Lietuvos Respublikos.20
Tačiau išsiuntimas nėra taikomas užsieniečiui, kuris pasiprašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nors ir atvyko neteisėtai. Ir tokiais aatvejais, jei užsieniečiui nėra suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, tai užsienietis nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, tačiau yra grąžinamas į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, pagal sprendimą, suderintą su šia valstybės teisės aktų nustatyta tvarka.
Užsienietį draudžiama gražinti į valstybę tokiais pat atvejais ir aplinkybėmis, kaip ir išsiunčiant, kurios jau buvo paminėtos anksčiau.
Sprendimai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Skundas dėl sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali būti paduotas atitinkamam administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytus atvejus.
Užsienietis skundą dėl sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui, o dėl atitinkamo apygardos administracinio teismo sprendimo – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.21
Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką
Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti Lietuvos Respublikos vizą ar ji buvo panaikinta, kuris buvo nneįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, taip pat grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, kuris bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos arba kurio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką apibrėžtą arba neapibrėžtą laiką.
Minėtos nuostatos gali būti netaikomos užsieniečiui, jeigu jis savanoriškai sutiko ir buvo grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turėjo teisę vykti.
Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima ir Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką sąrašą sudaro bei tvarko Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Administracinė atsakomybė
Lietuvos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pirmojo straipsnio pastaboje pareikšta, kad „Šiame kodekse vartojama piliečio sąvoka yra tolygi fizinio asmens sąvokai, tai yra ji apima ne tik Lietuvos Respublikos piliečius, bet ir užsienio valstybių piliečius bei asmenis be pilietybės“22
Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, padarę administracinės teisės pažeidimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jeigu ko kito nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.23
Administracinis teisinis Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio statusas yra skirtingas. Pagrindinis iš šių skirtumų – administracinio teisnumo atsiradimo momentas. Lietuvos piliečiams jis atsiranda gimus ir išnyksta mirus, o užsieniečiams – gavus
leidimą atvykti ir įvažiavus į Lietuvos Respublikos teritoriją su atitinkamais galiojančiais kelionės dokumentais.
Būdami teisės subjektais užsieniečiai paprastai yra tokie pat administracinės atsakomybės subjektai kaip ir Lietuvos piliečiai (jei nesinaudoja privilegijomis ir imunitetais). Kita vertus, užsieniečiai netraukiami administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, padarytus už Lietuvos Respublikos ribų, jei jų padarytos veikos nesusijusios su Lietuvos interesais.24
Baudžiamoji atsakomybė
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą užsieniečiui neteisėtai perėjus Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas uužsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. Taip pat nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną turint tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo į Lietuvos Respubliką, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra.25
Taip pat pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą užsienietis, kuris pasinaudojo suklastotų dokumentų atvykti į Lietuvos Respubliką yra baudžiamas bauda arba areštu, arba llaisvės atėmimu iki trejų metų.
IŠVADOS
1. Užsieniečių gyvenimą Lietuvoje reglamentuojantys įstatymai nepažeidžia Lietuvos Respublikos piliečių teisių ir kartu užsieniečių teisių. Atvykusių asmenų į Lietuvą pareigos ir teisės tapačios su Lietuvos piliečių teisėmis ir pareigomis, tačiau jos nutrūksta, kai išvažiuoja už Lietuvos teritorijos.
2. Įstojus įį Europos Sąjunga pasidarė lengviau keliauti, tačiau neišnyko pasienių kontrolės punktai, kuriuose privalu pateikti pasą ar jį atitinkantį dokumentą, tai taikoma ir Europos Sąjungos piliečiams.
3. Europos Sąjungos piliečiai išsiskiria iš užsieniečių tarpo, nes jiems nustatytos kitokios gyvenimo ir darbo sąlygos. Jos suteikia didesnes galimybes Europos Sąjungos piliečiams įgyvendinti savo teises, nei kitų šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai.
4. Kursiniame darbe taip pat atkreipiau dėmesį į atvykėlių statistiką. Be atvykstančių nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką užsieniečių, nuo 1999 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ atsirado nauja užsieniečių kategorija – turintys leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjai, demokratiškai leidžia pasirinkti žmogui, kur jis nori gyventi. Stengiamasi kurti įstatymus, lengvinančius atvykėlių padėtį Lietuvos Respublikoje.
1. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl uužsieniečių teisinės padėties” 2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2206;
2. “Lietuvos administracinė teisė, Bendroji dalis”, 2005 m. Vilnius;
3. http://www.manager.lt/karjera/index.php?st=36, lankyta 2006-10-03;
4. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, ADM, galioja nuo 2005-11-15,
5. Lietuvos Respublikos konstitucija, Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25d. referendume, Žin., 1992, Nr. 33-1014;
6. http://www.migracija.lt/MD/neteisėtas_buvimas.htm, lankyta 2006-10-03;
7. http://www.migracija.lt/MD/pilitybe/naturalizacija.htm, lankyta 2006-10-03;
8. http://www.migracija.lt/MD/md_prtr.htm, lankyta 2006-10-03;
9. http://www.migracija.lt/MD/TeisesA/nut20050301_230htm, lankyta2006-10-03.
Summary
A very large area of human rights law is concerned with refugees. Over fifteen million people have fled from their own countries because of human rights abuses, political pressures or economic hardship, tthey need international guarantees that they will be treated fairly and humanely in foreign countries. Many are seeking political asylum – the right to live in a new country – because of fears of what will happen to them if they are returned. In 1987, Sri Lankan refugees organized a dramatic demonstration at Heathrow airport, claiming that British immigration authorities gave them no opportunity to explain why they were seeking asylum and no access to legal representation. Many Rohingas refugees who fled to Bangladesh in 1991 have been threatened with forcible return to Myanmar.
As human rights issues grow, they provoke more and more debate. Is freedom from economic hardship, as many socialist countries claim, the most important right? Are economic refugees, as some of the Vietnamese in camps in Hong Kong appear to be, entitled to asylum in a foreign country? Is the death penalty, as Amnesty has argued since 1977, always a violation of human rights? What about the right not to be sentenced to corporal (physical) punishment? The right to practice one’s religion in a public place? The right to have a homosexual relationship? The right to medical treatment?
v
ĮVADAS…………………………3
1. DĖSTOMOJI DALIS…………………………4-23
1.1. Teisėtas užsieniečių gyvenimas Lietuvos Respublikoje…………….4-6
1.2. Sveikatos draudimas…………………………6-7
1.3. LLeidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje……………….8-9
1.4. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje…………………9-10
1.5. Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams…………….10-12
1.6. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje…………………12-16
1.7. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas…………………..16-18
1.8. Neteisėtas užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką…………….18-19
1.9. Priverstinis užsieniečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos……………19-21
1.10. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką…………………..21-22
1.11. Administracinė atsakomybė…………………………22
1.12. Baudžiamoji atsakomybė…………………………22-23
2. IŠVADOS…………………………24
3. LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………25
4. SUMMARY…………………………26
ĮVADAS
Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu visuotiniu susitarimu buvo pasirinktas demokratinis šalies vystymosi modelis. Priimti liberalūs Pilietybės, Tautinių mažumų ir kiti įstatymai, kurie atvėrė teisines prielaidos plėtotis stabiliems visuomenės santykiams.
Pasaulyje migruoja daugybė žmonių, tai yra gyvena ne savo gimtojoje šalyje. Dar daugiau žmonių, ypač jaunų, ieškodami geresnio uždarbio, laikinai arba net visam laikui palieka savo šalį. Todėl ir mes, Lietuvoje turime nemažą užsieniečių srautą, dėl ko iškyla aibė neaiškumų kertant mūsų valstybės sieną, fiksuojant pabėgėlius, užsieniečius pasiryžusius trumpam ar ilgesniam laikui apsistoti Lietuvoje. Vienas pagrindinių šiandieninės Lietuvos valstybės tikslų – puosėlėti atsivėrusią Šengeno susitarimo erdvę kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, vykdyti reikiamas priemones, susijusias su kontrole prie išorinių Europos Sąjungos sienų, nusikalstamumo prevencija ir užkardymu, valdyti migracijos procesus pagal Europos Sąjungos reikalavimus, sprendžiant užsieniečių teisinės padėties valstybėjė, prieglobsčio suteikimo, nelegalios migracijos prevencijos ir kitus su migracijos politikos vykdymu susijusius klausimus. ŠŠių klausimų sprendimui, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus tobulinami Lietuvos Respublikos teisės aktai. Siekiant įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimus buvo patobulinantas bei labiau demokratiškas, 2004 m. balandžio 30 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris reguliuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių užsieniečių teisinį statusą. Kuriame yra ir užsieniečio apibrėžimas. Taigi užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.1
Darbo tikslas – išanalizuoti įstatymus reglamentuojančius užsieniečių teisinį statusą Lietuvos Respublikoje.
Darbo objektas:
1. apžvelgti teisėta užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką;
2. apžvelgti neteisėta užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką;
3. taip pat apžvelgti prieglobsčio suteikimo tvarką.
DĖSTOMOJI DALIS
Pradedant kalbėti apie užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reikėtų atkreipti dėmesį į užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje, kurios reglamentuoja įstatymas ,,dėl užsieniečių teisinės padeties“
Užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje:
1. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai.
2. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras.
3. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
4. Užsieniečiai policijos ar kitos teisėsaugos institucijos (Valstybės sienos apsaugos tarnybai) pareigūnų reikalavimu privalo
pateikti asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą nuolat gyventi, leidimą laikinai gyventi ir kitą), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai (viza, leidimas nuolat gyventi ir kiti dokumentai).
Užsieniečių teisėtą buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, bendradarbiaudama su kitomis teisėsaugos institucijomis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.
Teisėtas užsieniečių gyvenimas Lietuvos Respublikoje
Užsienietis norėdamas gyventi Lietuvos teritorijoje turi turėti leidimą gyventi. Lietuvos
Respublikos įstatymas „dėl užsieniečių teisinės ppadėties“ nustato du leidimus, kurie suteikia teisę gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi:
1. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
2. leidimas nuolat gyventi Lieuvos Respublikoje.2
Tačiau jei užsienietis nėra Europos Sąjungos pilietis tai atvažiuojant privalo turėti vizą, suteikianti teisę į teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.
Vizos yra keturių rūšių:
1. Oro uosto tranzitinė (A), kuri skirta vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos tarptautinį
oro uostą (pvz: Vilniaus tarptautinis oro uostas), gali būti vienkartinė ir dvikartinė.
Užsienietis, turintis oro uosto tranzitinę vizą, gali būti Lietuvos Respublikos tarptautinio oro uuosto tranzito zonoje orlaivio tarpinio nusileidimo ar persėdimo iš vieno orlaivio į kitą metu.
Oro uosto tranzitinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam užsienio valstybės, į kurią
jis vyksta per Lietuvos Respublikos tarptautinį oro uostą, vizą ar leidimą gyventi arba turinčiam teisę vykti įį kitą valstybę. Tačiau jos turėjimas nesuteikia teisės užsieniečiui atvykti ar būti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Valstybių, kurių piliečiams arba asmenims, kurie nėra šių valstybių piliečiai, bet turi tų
valstybių kompetentingų institucijų išduotus kelionės dokumentus, taikomas oro uosto tranzitinės vizos režimas, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru.
2. Tranzitinė viza (B), skirta vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, gali būti vienkartinė, dvikartinė ir daugkartinė.
Užsienietis, turintis tranzitinę vizą, gali būti Lietuvos Respublikoje kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 5 dienas.
Tranzitinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam užsienio valstybės, į kurią jis vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, vizą ar leidimą gyventi arba turinčiam teisę vykti į tą valstybę.
Tranzitinei vizai prilyginami supaprastinto tranzito dokumentas (FTD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentas (FRTD), kurie išduodami sspecialaus ir tiesioginio tranzito sausuma atvejais.
3. Trumpalaikė viza (C), kuri suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir
būti joje iki 3 mėnesių per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos.
Trumpalaikė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė.
Trumpalaikė viza išduodama, kai užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra turizmas, giminaičių ar kitų asmenų lankymas, profesiniai interesai arba kitas trumpalaikis buvimas.
4. Ilgalaikė viza (D), suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje
ilgiau kaip 3 mėnesius.
Ilgalaikė viza gali bbūti vienkartinė ir daugkartinė.
Užsieniečiams, kurie periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, tačiau jų pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, išduodama ilgalaikė viza.
Vizas išduoda Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsuliniai skyriai, Užsienio reikalų ministerija, policijos įstaigų migracijos skyriai, o tam tikrais atvejais ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.3
Atvykę gyventi asmenys iš kitų valstybių ir gavę teisinį statusą gyventi Lietuvoje, nuolatos ar laikinai, tuo pačiu įgyja ne tik teisę gyventi Lietuvoje, bet kartu ir pareigą paklusti Lietuvos Respublikos įstatymams. Lietuvos Respublikos konstitucijos 29 straipsnis nustato, kad: „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“4 Ši nuostata taikoma ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir atvykusiems į Lietuvos teritoriją kitų šalių piliečiams.
Sveikatos draudimas
Nuo 2005 m. užsieniečiui atvykstančiam į Lietuvos Respubliką be vizos, jis taip pat privalo turėti ir patikrinimo metu pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui sveikatos draudimą. Sveikatos draudimą neprivalo turėti tik užsieniečiai, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos sutartis ir kitus teisės aktus. Taip pat šį nuostata nėra taikoma:
– užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, taip pat tarptautinių organizacijų atstovybių personalui ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi tarptautinės teisės normų suteiktomis privilegijomis ir imunitetais;
– užsienio valstybių oficialių delegacijų nariams;
– užsieniečiams, turintiems diplomatinius ir tarnybinius pasus;
– teisėtai Lietuvos Respublikoje ddirbantiems užsieniečiams, mokantiems nustatytojo dydžio socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikoje, ir nepilnamečiams jų šeimos nariams;
– Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančių valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams;
– asmenims, vykstantiems tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją su supaprastinto tranzito ar supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentais;
– užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams ir jų išlaikomiems asmenims.
Taip pat tam tikrais atvejais reikalavimas turėti sveikatos draudimo liudijimą gali būti netaikomas užsieniečiui:
– vizos išdavimo atveju – dėl nacionalinio saugumo interesų, kai to reikia valstybės konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai ar saugumui užtikrinti, suderinus su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija;
– leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar keitimo atveju- jeigu užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, papildoma apsauga arba laikina apsauga Lietuvos Respublikoje, nustatyta globa (rūpyba), arba dėl valstybės saugumo interesų.
Užsieniečio sveikatos draudimo sutartis gali būti sudaryta su bet kurios valstybės draudimo įmone. Sveikatos draudimo liudijimas turi garantuoti, kad bus apmokėtos būtinosios medicinos pagalbos ir visos išlaidos kelionės metu, kurios gali atsirasti ryšium su grąžinimu į tevynę (medicininis transportavimas, įskaitant palydą (medikų brigados, gydytojo) dėl sveikatos priežasčių.
Draudimo įmonės išduotoje sveikatos draudimo liudijime turi būti nurodyta:
– sveikatos draudimo liudijimo numeris;
– draudimo įmonės rekvizitai (pavadinimas, buveinės adresas, telefono arba fakso numeris, atstovo parašas, antspaudas);
– apdraustojo asmens vardas, pavardė;
– sveikatos draudimo suma;
– sveikatos draudimo lliudijimo galiojimo terminas;
– sveikatos draudimo liudijimo galiojimo teritorija;
– nedraudiminiai įvykiai.
– Sveikatos draudimo liudijime turi būti įrašai bent viena iš šių kalbų: lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų.
Minimali sveikatos draudimo suma vienam užsieniečiui 20000 litų, tais atvejais, jeigu jis atvyksta į Lietuvos Respubliką be vizos arba atvyksta turint oro uosto tranzitinės tranzitinės, ilgalaikės vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, keitimo ar pratęsimo atveju. Užsienietis turintis trumpalaikė vizą minimali sveikatos draudimo suma turi būti 30000 eurų.
Sveikatos draudimo liudijimas turi galioti visą užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laiką.5
Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje
Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodyta laiką.
Dėl laikino leidimo (išskyrus, kai prašomas pirmas laikinas leidimas), užsienietis esantis Lietuvos Respublikoje, privalo kreiptis į migracijos tarnybą, kol nepasibaigęs jo teisėto buvimo Lietuvoje laikas Leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti prašomo išduoti leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką. Užsieniečio buvimo Lietuvoje laikas yra skaičiuojamas remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų į kelionės dokumentą (pasą) įdėtais spaudais. Migracijos tarnybų pareigūnai, remdamiesi atvykimo ir išvykimo spaudais, apskaičiuoja užsieniečio buvimo Lietuvoje trukmę.
Laikinas leidimas gyventi yra išduodamas 1 metams, bet tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, užsieniečiui išsaugojusiam teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę arba
lietuvių kilmės užsieniečiui, toks leidimas išduodamas 5 metams.
Užsienietis dėl laikino leidimo gyventi keitimo turi kreiptis dar nepasibaigus turimo laikinojo leidimo gyventi galiojimo laikui – likus ne mažiau kaip 2 menėsiui iki jo galiojimo pabaigos. Užsieniečio prašymas išduoti naują laikinąjį leidimą išnagrinėjamas per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui keitimo priima Migracijos departamentas, leidimą laikinai gyventi užsieniečiams keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.6
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu:
1. jis išsaugojo teisę įį Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
2. jis yra lietuvių kilmės asmuo;
3. yra šeimos susijungimo atvejis;
4. jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje;
5. jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje;
6. jis ketina įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuoti, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose;
7. jam yra nustatyta globa (rūpyba) arba jis yra paskirtas globėju (rūpintoju);
8. jo negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka atidėtas išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos;
9. jam įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;
10. jam įstatymo „dėl užsieniečių tteisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;
11. dėl pavojingos organizmo būklės jis negali išvykti ir jam reikalinga neatidėliotina būtinoji medicinos pagalba. Tokių būklių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras.
Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėmis, lemiančiomis šio leidimo išdavimo pagrindą, pprivalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Sprendimą dėl laikinojo leidimo išdavimo užsieniečiui priima Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Migracijos departamentui priėmus sprendimą išduoti laikiną leidimą, užsienietis, gavęs apie tai pranešimą, dėl leidimo įforminimo turi kreiptis į gyvenamosios vietos migracijos tarnybą. Šis sprendimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje be vizos arba viršyti bevizio buvimo laiką. Pateikiant dokumentus leidimui laikinai apsigyventi įforminti, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtas.7
Leidimas laikinai gyventi tam tikrais atvejais gali būti paskelbtas negaliojančiu, jei:
1. pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas;
2. užsienietis miršta;
3. leidime laikinai gyventi yra klastojimo požymių;
4. leidimas yra panaikintas;
5. leidimas yra prarastas;
6. leidimas yra pakeistas įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padeties“ nustatytais pagrindais;
7. užsienietis įgyja leidimą nuolat gyventi;
8. užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.
Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje
Asmenys atvykę į Lietuvos Respublika gali gauti leidimą aapsigyventi nuolatos Lietuvoje. Tam įstatymas numato:
1. jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
2. jis yra lietuvių kilmės asmuo;
3. jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys;
4. jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje;
5. jis yra vaikas iki 18 metų, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;
6. jis yra vaikas iki 18 metų, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;
7. jis ggavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
8. jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi;
9. jei įgyvendino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytus atvejus.8
Leidimas užsieniečiui nuolat gyventi išduodamas 5 metams, o praėjus šiam terminui turi būti pakeistas.
Užsienietis norintis gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje turi dokumentus pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai.
Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas. Leidimą nuolat gyventi išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.
Leidimas nuolat gyventi tam tikrais atvejais yra negaliojantis:
1. pasibaigia leidimo galiojimo laikas;
2. užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
3. užsienietis miršta;
4. leidime nuolat gyventi yra klastojimo požymių;
5. leidimas yra panaikintas;
6. leidimas yra prarastas;
7. leidimas yra pakeistas pagal įstatymą „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais.
Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams
Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams teisinę padėtį reglamentuoja atskiras įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ skyrius, kur yra numatytos pakankamai demokratiškos bei liberalūs reikalavimai, susiję su tokių piliečių atvykimu, gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Taip pat šio skyriaus nuostatos yra taikomos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise.
Įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, kad užsienietis, kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių per pusę kalendorinių mmetų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos, o toks užsienietis, kuris ieško darbo arba nori užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti Lietuvos Respublikoje dar 3 mėnesius. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai gali atvykti į Lietuvos Respubliką kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba atvykti pas jį ir būti Lietuvos Respublikoje 3 mėnesius.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką dėl dviejų priežasčių: jeigu jis neturi galiojančio kelionės dokumento (paso, tapatybės kortelė) arba jeigu jo buvimas kelią realią grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Tačiau Europos Sąjungos valstybės narių piliečiams nėra taikomas tokie reikalavimai, kaip pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje ir sveikatos draudimo turėjimas.Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ketinantis gyventi Lietuvos Respublikoje privalo gauti ne laikiną leidimą, bet taip vadinama Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, kuris paprastai išduodamas iki 5 metų, išskyrus kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis atvyksta į Lietuvą studijuoti ar kelti kvalifikaciją – tuomet leidimas išduodamas vieneriems metams. Tačiau tam tikrais atvėjais Europos Sąjungos valstybės narės pilietis neprivalo turėti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą, kai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal darbo sutartį arba ketinantis užsiimti teisėta veikla, teikti paslaugas arba gauti paslaugas. Europos Sąjungos vvalstybės narės piliečio prašymas dėl tokio leidimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos.
Sprendimą dėl Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimo gyventi, kuris yra Europos Sąjungos vastybės narės piliečiai, ir jų šeimos nariams išdavimo ir pratęsimo priima ir Europos Bendrijų leidimus gyventi jiems išduoda, pratęsia bei panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka.
Įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, kad Europos Sąjungos valstybės narės pilietis turi teisę gauti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, jeigu jis ketina:
1. dirbti Lietuvos Respublikoje;
2. užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje;
3. teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje;
4. gauti paslaugų Lietuvos Respublikoje;
5. gyventi Lietuvos Respublikoje, turėdamas teisėtą pragyvenimo šaltinį;
6. įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuoti, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose;
7. gyventi su šeima.
Taigi remiantis išdėstytu galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai gali gauti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi bet kokiu pagrindu.9
Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui leidimas nuolat gyventi išduodamas, jeigu toks pilietis teisėtai gyveno Lietuvoje pastaruosius 4 metus. Tačiau nebuvimas Lietuvos Respublikoje 6 mėnesius iš eilės per nurodytą laikotarpį, gali būti pagrindu neišduoti leidimo nuolat gyventi, tačiau šis terminas netaikomas kai asmens išvykimas susijęs su karine ar alternatyvia tarnyba. Europos Bendrijų valstybės narės piliečiui ir jo šeimos nariams leidimas nuolat
gyventi įforminamas 10 metų, o kai šis terminas pasibaigia jis ir vėl pratęsiamas.
Taip pat nemažiau svarbus faktas yra tas, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams nereikia įsigyti leidimo dirbti ir jiems šis reikalavimas netaikomas.10 Tačiau jei užsieniečiai dirba su darbdaviu nesudaria darbo sutartis, tai už nelegalų darbą gali būti nubaustas darbdavys, tai numato ir Administracinių teisių pažeidimo kodeksas.
Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje
Prieglobsčio suteikimas taip pat detaliai apibrėžtas įstatyme „dėl užsieniečių teisinės padėties“. Sugriežtinta ir prieglobsčio suteikimo pprocedūra. Vienas iš teigiamu faktorių tai, kad prašymai bus nagrinėjami sparčiau, didnamas procedūros efektyvumas – prieglobsčio suteikimo procedūra vyksta vienoje institucijoje, todėl sumažės išlaidos prieglobsčio prašytojų išlaikymui.
Tačiau viena iš prigimtinių žmogaus teisių yra teisė ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir šiuo prieglobsčiu naudotis. Lietuvos Respublika gerbia ir saugo šią žmogaus teisę.
Prieglobstis Lietuvos Respublikoje – tai:
– pabėgėlio statusas;
– papildoma apsauga;
– laikinoji apsauga.11
Pradedant kalbėti apie prieglobsčio suteikimą Lietuvos Respublikoje pirmiausia reikėtų
išsiaiškinti, kas yra pabėgėlis. Pabėgėlis – tai užsienietis (užsienio šalies pilietis arba asmuo be ppilietybės), kuris dėl patirto persekiojimo savo kilmės valstybėje arba dėl baimės patirti tokį persekiojimą negali naudotis savo kilmės šalies gynyba. Toks persekiojimas turi būti susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Pabėgėlio statusas suteikiamas uužsieniečiui, kuris pripažįstamas pabėgėliu pagal 1951 m. Ženevos konvencijos nuostatas.
Taip pat kalbant apie prieglobsčio suteikima Lietuvos Respublikoje reikėtų sužinoti, ka šį sąvoka reiškia. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje – leidimo gyventi (nuolat ar laikinai) Lietuvoje išdavimas bei socialinės pagalbos teikimas užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis. Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, išduodamas leidimas nuolat gyventi. Suteikus užsieniečiui prieglobstį, šiam asmeniui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka taikoma socialinė integracija.
Jeigu užsienietis ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir atvyko į šalį be Lietuvos Respublikos vizos arba galiojančio kelionės dokumento, su prašymu suteikti prieglobstį privalo kreiptis nedelsdamas. Nes priešingu atveju Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka gali būti taikoma atsakomybė už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką.
Prašymas suteikti prieglobstį turi būti pateiktas valstybės sienos perėjimo punkte, o būdamas tteritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Lietuvos Respublikos teritorijoje – teritorinei policijos įstaigai arba Užsieniečių registracijos centrui (Pabradė, Švenčionių rajonas). Pateikus prašymą suteikti prieglobstį, šių institucijų valstybės tarnautojai privalo nedelsdami apklausti prieglobsčio prašytoją, paimti jo turimus asmens, kelionės ir kitus dokumentus, paimti prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus ir jį nufotografuoti. Jeigu užsienietis nemoka lietuvių kalbos, jam bus suteiktas vertėjas. Taip pat užsieniečiui prireikus jam bus suteikta teisininko pagalba arba būtina medicininė ar kitokia pagalba. Prieglobsčio prašymas iir kiti susiję dokumentai perduodami Migracijos departamentui. Daktiloskopijos kortelė perduodama Kriminalistinių ekspertizių centrui, kuris paskirtas nacionaliniu EURODAC padaliniu, siekiant perduoti pirštų atspaudų duomenis Centriniam EURODAC padaliniui.
Prieglobsčio prašymas ir kiti susiję dokumentai perduodami Migracijos departamentui.
Daktiloskopijos kortelė perduodama Kriminalistinių ekspertizių centrui, kuris paskirtas nacionaliniu EURODAC padaliniu, siekiant perduoti pirštų atspaudų duomenis Centriniam EURODAC padaliniui.
Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 48 valandas, nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo privalo priimti vieną iš šių sprendimų:
1. nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės bendra tvarka, suteikti užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą. Šis sprendimas priimamas, jeigu nenustatytos priežastys, dėl kurių laikinas teritorinis prieglobstis nesuteikiamas.
2. nustatyti, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga kita Europos Sąjungos valstybės narė, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Toks sprendimas priimamas, jeigu yra požymių, rodančių, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą gali būti atsakinga ne Lietuvos Respublika, o kita Europos Sąjungos valstybės narė. Tokiu atveju prieglobsčio prašymas nenagrinėjamas iš esmės, tačiau atliekamas tyrimas, kurio tikslas – perduoti prieglobsčio prašytoją Europos Sąjungos valstybinei narei, atsakingai už šio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Jeigu prieglobsčio prašytojas dėl kokių nors priežasčių nėra perduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, laikinas teritorinis prieglobstis tokiam užsieniečiui pratęsiamas ir jo prašymas suteikti pprieglobstį nagrinėjamas iš esmės Lietuvoje.
3. nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, prieglobsčio prašytoją grąžinti į saugią trečiąją valstybę. Toks sprendimas priimamas, jeigu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas į Lietuvos Respubliką atvyko iš saugios trečiosios valstybės. Saugi trečioji valstybė – tai valstybė, kuri nėra užsieniečio kilmės valstybė, tačiau yra 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso, taip pat 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyvė, igyvendinanti šių dokumentų nuostatas ir pagal nacionalinius įstatymus suteikianti realią galimybę prašyti prieglobsčio bei nustatyta tvarka jį gauti. Prieglobsčio prašytojas atvykęs iš saugios trečiosios valstybės principas netaikomas, jeigu prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis ir jeigu saugi trečioji valstybė yra Europos Sąjungos valstybė narė.
4. nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nesuteikti prieglobsčio, prieglobsčio prašytoją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Priimant šį sprendimą, 48 valandos terminas, per kurį Migracijos departamentas privalo nuspręsti, gali būti pratęstas iki 72 valandų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento. Toks prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjamas atliekamas iš esmės skubos tvarka, jis taikomas, jeigu užsienietis atvyko iš saugios kilmės valstybės (užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos bei politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nnepersekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės) ir, jeigu užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas (toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalije pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piknaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje).Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas skubos tvarka netaikomas nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams. 12
Migracijos departamentas taip pat turi teisę perimti prieglobsčio prašytoją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Šiais atvejais prieglobsčio prašymas iš esmės nagrinėjamas Lietuvoje.
Prieglobsčio prašytojas, kurio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės bendra tvarka, apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre. Nelydimi nepilnamiečiai prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre. Migracijos departamentas sprendžia dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, jeigu jis atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtai. Kitais atvejais užsieniečio judėjimo laisvės klausimą sprendžia teismas, kuris gali taikyti sulaikymą. Teisėtai atvykusiam ir teisėtai valstybėje esančiam prieglobsčio prašytojui, turinčiam galimybę apsigyventi savo lėšomis, Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi
jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Prašymą suteikti pabėgėlio statusą Migracijos departamentas privalo išnagrinėti per 3 – 6 menėsių laikotarpį. Jeigu Migracijos departamento sprendimu bus atsisakyta suteikti prieglobstį, užsienietis šį sprendimą per 7 dienas nuo supažindinimo su sprendimu dienos turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas išnagrinėjęs skundą, gali jį patenkinti ir įpareigoti Migracijos departamentą suteikti užsieniečiui pabėgėlio statusą. Tačiau teismas gali ir atmesti skundą. Nagrinėjant skundą teisme užsienietis turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą.
Migracijos departamentui priėmus sprendimą suteikti pabėgėlio sstatusą Lietuvos Respublikoje, pabėgėlis turi teises:
– gyventi Užsieniečių registracijos centre ar Pabėgėlių priėmimo centre bei nemokamai naudotis jų teikiamomis paslaugomis;
– nemokamai tvarkyti ir notariškai įforminti dokumentus, susijusius su užsieniečio prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje;
– naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba;
– bet kuriuo metu susisiekti su Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos atstovais Lietuvoje;
– gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis;
– nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis;
– nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
– kas mėnesį gauti pašalpą smulkioms išlaidoms;13
Tačiau pabėgėlis naudodamasis savo teisėmis turi ir tam tikrų įsipareigojimų:
– jis privalo laikytis Lietuvos Respublikos įįstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
– leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
– pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti pabėgėlio statusą motyvų, savo asmenybės ir atvykimo bei buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių;
– laisva forma deklaruoti savo turimas lėšas ir gaunamas llėšas laikino teritorinio prieglobsčio teikimo laikotarpiu.14
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas
Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą užsieniečiui, pateikusiam prašymą gali būti suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka numatytus reikalavimus, tai yra:
– išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
– prašymo pateikimo metu nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje;
– gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų;
– turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
– išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
– yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.15
Taip pat pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą užsieniečiui Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta, sudarius santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius septynerius mmetus bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka visus anksčiau minėtus reikalavimus.
Šiais atvejais, jei santuoka sudaryta su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jie susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką ir pastaruosius penkerius metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir taip pat atitinka jau anksčiau minėtus reikalavimus.
Užsienietis norintys, kad jam būtų sutektą Lietuvos Respublikos pilietybę, privalo paduoti prašymą Lietuvos Respublikos PPrezidentui per gyvenamosios vietos teritorinės policijos įstaigos migracijos skyrių, poskyrį, grupę ar pasų poskyrį. Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai:
– asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas;
– gimimo liudijimo nuorašas;
– leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimas gyventi nuolat, taip pat dokumentas, patvirtinantis asmens duomenų apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašymą į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, arba jų nuorašai;
– dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų ar kitą laikotarpį, numatyta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme.
– dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje (pažyma iš darbovietės, socialinio draudimo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, verslo liudijimas, pažyma apie gaunamas socialinės išmokas, pažyma iš darbo biržos, pažyma apie mokymąsi, seniūno pasirašyta pažyma apie tai, kad asmuo užsiima ūkine veikla, ir kiti dokumentai), arba jo nuorašas.
– santuokos liudijimas ir sutuoktinio Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas arba jų nuorašai. Jeigu sutuoktinis miręs, pateikiamas sutuoktinio mirties liudijimas arba jo nuorašas;
– nustatytos formos pažymėjimas apie valstybinės kalbos egzamino ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymą arba jo nuorašas. Šis reikalavimas netaikomas asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0-55 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I bei II grupių invalidai), ir asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kkuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis;
– dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo yra be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, arba tokio dokumento nuorašas ir asmens laisvos formos rašytinis pranešimas apie sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, patvirtintas notarine tvarka arba šį pranešimą priimančio valstybės tarnautojo. Šis reikalavimas netaikomas užsieniečiams turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.16
Neteisėtas užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtų, jeigu užsienietis:
– atvyksta į Lietuvos Respubliką, nors jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą;
– atvyksta į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą;
– atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikia kito asmens arba suklastotą kelionės dokumentą;
– atvyksta į Lietuvos Respubliką be galiojančio kelionės dokumento arba atitinkamo dokumento, suteikiančio teisę atvykti į Lietuvos Respubliką;
– atvyksta į Lietuvos Respubliką su viza, išduota pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis ar suklastotus dokumentus.
Neteisėta užsieniečio atvykimą į Lietuvos Respubliką kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.17
Neteisėtai atvykusio užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar ddorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsienietis gali būti sulaikytas:
– kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką;
– kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra;
– kai siekaima užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko;
– kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais;
– kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti į Lietuvos Respublikos;
– kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti;
– kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikata.18
Policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnai turi teisę sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandomis. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
Užsienietis, kuriam nesukako 18 metų, gali būti sulaikytas tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius jo interesus.
Priverstinis užsieniečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos
Užsieniečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki:
– vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos;
– buvimo be vizos laikotarpio, nustatyto Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje,
– Europos Sąjungos teisės akte arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės pabaigos.
Tačiau dažnai pasitaiko, kad užsienietis neįvykdo numatytų reikalavimų dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Tokiais atvejais
užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savarankiškai privalo palikti Lietuvos Respublikos teritoriją.
Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos užsieniečiui yra taikomas šiais atvejais:
– jam panaikinta viza;
– jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
– jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui;
– jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimui;
– į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be lleidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu privalo jį turėti;
– jis yra Lietuvos Respublikoje ilgiau negu Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje, Europos Sąjungos teisės akte ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą buvimo be vizos valstybėje laiką.19
Sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvios Respublikos pagal kompetenciją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas ne vėliau kaip per 15 ddienų nuo šio sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos.
Tačiau neretai pasitaiko, kad užsienietis ipareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos neįšvykstą per nustatytą laiką tokiais atvejais yra taikomas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos – priverstinis užsieniečio išvežimas ar iišvesdinimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat užsienietis gali būti priverstinai išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu:
– jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra;
– jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.20
Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytu pagrindu Vilniaus apygardos administracinis teismas, o juos igyvendina Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba policija. Sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti vykdomas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo vykdymas gali būti atidėtas.
Užsienietį draudžiama išsiųsti į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei ggresia pavojus arba jis gali būti persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Tačiau šios nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia pavojų Lietuvos Respublikos saugumui arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų visuomenei. Taip pat užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su jjuo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.
Užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas:
– savo lėšomis;
– fizinių ar juridinių asmenų, kurių jis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, lėšomis.
Jei nėra minėtų lėšų, užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas valstybės lėšomis. Šios lėšos teisės aktų nustatyta tvarka išieškomos iš fizinių ar juridinių asmenų, kurie užsienietį pakvietė į Lietuvos Respubliką.
Užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu jis:
– išvyksta iš Lietuvos Respublikos ne per pasienio kontrolės punktą;
– išvykdamas iš Lietuvos Respublikos pateikia kito asmens arba suklastotus dokumentus;
– išvyksta iš Lietuvos Respublikos., nors jam taikomi judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimai;
– neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bando išvykti iš Lietuvos Respublikos.20
Tačiau išsiuntimas nėra taikomas užsieniečiui, kuris pasiprašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nors ir atvyko neteisėtai. Ir tokiais atvejais, jei užsieniečiui nėra suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, tai užsienietis nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, tačiau yra grąžinamas į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, pagal sprendimą, suderintą su šia valstybės teisės aktų nustatyta tvarka.
Užsienietį draudžiama gražinti į valstybę tokiais pat atvejais ir aplinkybėmis, kaip ir išsiunčiant, kurios jau buvo paminėtos anksčiau.
Sprendimai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei kkitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Skundas dėl sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali būti paduotas atitinkamam administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytus atvejus.
Užsienietis skundą dėl sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui, o dėl atitinkamo apygardos administracinio teismo sprendimo – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.21
Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką
Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti Lietuvos Respublikos vizą ar ji buvo panaikinta, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, taip pat grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, kuris bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos arba kurio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką apibrėžtą arba neapibrėžtą laiką.
Minėtos nuostatos gali būti netaikomos užsieniečiui, jeigu jis savanoriškai sutiko ir buvo grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turėjo teisę vykti.
Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti įį Lietuvos Respubliką priima ir Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką sąrašą sudaro bei tvarko Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Administracinė atsakomybė
Lietuvos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pirmojo straipsnio pastaboje pareikšta, kad „Šiame kodekse vartojama piliečio sąvoka yra tolygi fizinio asmens sąvokai, tai yra ji apima ne tik Lietuvos Respublikos piliečius, bet ir užsienio valstybių piliečius bei asmenis be pilietybės“22
Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, padarę administracinės teisės pažeidimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jeigu ko kito nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.23
Administracinis teisinis Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio statusas yra skirtingas. Pagrindinis iš šių skirtumų – administracinio teisnumo atsiradimo momentas. Lietuvos piliečiams jis atsiranda gimus ir išnyksta mirus, o užsieniečiams – gavus leidimą atvykti ir įvažiavus į Lietuvos Respublikos teritoriją su atitinkamais galiojančiais kelionės dokumentais.
Būdami teisės subjektais užsieniečiai paprastai yra tokie pat administracinės atsakomybės subjektai kaip ir Lietuvos piliečiai (jei nesinaudoja privilegijomis ir imunitetais). Kita vertus, užsieniečiai netraukiami administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, padarytus už Lietuvos Respublikos ribų, jei jų padarytos veikos nesusijusios su Lietuvos interesais.24
Baudžiamoji atsakomybė
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą užsieniečiui neteisėtai perėjus Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas užsienietis, kuris
neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. Taip pat nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną turint tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo į Lietuvos Respubliką, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra.25
Taip pat pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą užsienietis, kuris pasinaudojo suklastotų dokumentų atvykti į Lietuvos Respubliką yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iiki trejų metų.
IŠVADOS
1. Užsieniečių gyvenimą Lietuvoje reglamentuojantys įstatymai nepažeidžia Lietuvos Respublikos piliečių teisių ir kartu užsieniečių teisių. Atvykusių asmenų į Lietuvą pareigos ir teisės tapačios su Lietuvos piliečių teisėmis ir pareigomis, tačiau jos nutrūksta, kai išvažiuoja už Lietuvos teritorijos.
2. Įstojus į Europos Sąjunga pasidarė lengviau keliauti, tačiau neišnyko pasienių kontrolės punktai, kuriuose privalu pateikti pasą ar jį atitinkantį dokumentą, tai taikoma ir Europos Sąjungos piliečiams.
3. Europos Sąjungos piliečiai išsiskiria iš užsieniečių tarpo, nes jiems nustatytos kitokios gyvenimo ir darbo sąlygos. Jos suteikia didesnes ggalimybes Europos Sąjungos piliečiams įgyvendinti savo teises, nei kitų šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai.
4. Kursiniame darbe taip pat atkreipiau dėmesį į atvykėlių statistiką. Be atvykstančių nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką užsieniečių, nuo 1999 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ atsirado nauja užsieniečių kategorija – turintys leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjai, demokratiškai leidžia pasirinkti žmogui, kur jis nori gyventi. Stengiamasi kurti įstatymus, lengvinančius atvykėlių padėtį Lietuvos Respublikoje.
1. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2206;
2. “Lietuvos administracinė teisė, Bendroji dalis”, 2005 m. Vilnius;
3. http://www.manager.lt/karjera/index.php?st=36, lankyta 2006-10-03;
4. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, ADM, galioja nuo 2005-11-15,
5. Lietuvos Respublikos konstitucija, Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25d. referendume, Žin., 1992, Nr. 33-1014;
6. http://www.migracija.lt/MD/neteisėtas_buvimas.htm, lankyta 2006-10-03;
7. http://www.migracija.lt/MD/pilitybe/naturalizacija.htm, lankyta 2006-10-03;
8. http://www.migracija.lt/MD/md_prtr.htm, lankyta 2006-10-03;
9. http://www.migracija.lt/MD/TeisesA/nut20050301_230htm, lankyta2006-10-03.
Summary
A very large area of human rights law is concerned with refugees. Over fifteen million people have fled from their own countries because of human rights abuses, political pressures or economic hardship, they need iinternational guarantees that they will be treated fairly and humanely in foreign countries. Many are seeking political asylum – the right to live in a new country – because of fears of what will happen to them if they are returned. In 1987, Sri Lankan refugees organized a dramatic demonstration at Heathrow airport, claiming that British immigration authorities gave them no opportunity to explain why they were seeking asylum and no access to legal representation. Many Rohingas refugees who fled tto Bangladesh in 1991 have been threatened with forcible return to Myanmar.
As human rights issues grow, they provoke more and more debate. Is freedom from economic hardship, as many socialist countries claim, the most important right? Are economic refugees, as some of the Vietnamese in camps in Hong Kong appear to be, entitled to asylum in a foreign country? Is the death penalty, as Amnesty has argued since 1977, always a violation of human rights? What about the right not to be sentenced to corporal (physical) punishment? The right to practice one’s religion in a public place? The right to have a homosexual relationship? The right to medical treatment?