Administracinės teisės šaltiniai

Įvadas

Administracinės teisės šaltiniai – administraciniai

teisiniai santykiai. Valstybinis valdymas,viešasis administravimas, jo

sritys, sistemos, subjektai. Biudžetinės įstaigos. Kontrolės

institucijos.Administracinis reglamentavimas, administracinės procedūros.

Administracinių bylų teisena. Valstybės tarnyba. Administracinė atsakomybė.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai sprendžiami

įrodinėjimo, kurio metu surenkami, patikrinami ir įvertinami įrodymai

pagalba.Įrodymų sąvoka pateikta ATPK 256 str. Jame sakoma, kad įrodymai

administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys,

kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato,

ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo

padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, tturinčias reikšmės bylai

teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio

teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais,

liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn

atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto

paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo

protokolu, taip pat kitais dokumentais.

Nagrinėjant įrodymų sampratą administracinių teisės pažeidimų

bylose, visų pirma reikėtų pažymėti, kad įrodymai kartu apima tiek pačius

faktus, tiek tų faktų šaltinius. Įrodymų supratimas tik kaip pačių faktų ar

tik kaip šaltinių nėra pagrįstas. Taigi, įrodymai, tai faktiniai duomenys,

esantys įstatymo nurodytuose šaltiniuose.

Iš įrodymų sąvokos išplaukia dvi būtinos jos savybės – tai

įrodymų leistinumas ir liečiamumas. Įrodymų leistinumas rodo jų tinkamumą

naudoti įrodinėjimo procese, todėl, kad jie yra gauti teisėtais metodais iš

teisėtų šaltinių. Leistinumas kelia įrodymams tam tikrus reikalavimus. Visų

pirma, įrodymais gali būti tik tokie faktiniai duomenys, kurie yra

užfiksuoti viename iš ATPK 256 str.2d. nurodytų šaltinių (pvz.,

nukentėjusiojo paaiškinimas, eksperto išvada ir pan.). Be to turi būti

žinoma informacijos kilmė ir galimybė ją patikrinti. Būtina laikytis visų

procesinės formos reikalavimų, kurie garantuoja informacijos tikrumą ir

fiksavimo visapusiškumą (pvz., administracinių teisės pažeidimų protokolai

turi būti surašomi griežtai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų).

Priklausomai nuo įrodymo ir kaltinimo versijos santykio įrodymai

skirstomi į kaltinančius ir teisinančius. Kaltinantys įrodymai nustato

faktus, kurie patvirtina administracinio teisės pažeidimo įvykį, jo

žalingas pasekmes, pažeidėjo kaltę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Teisinantys įrodymai rodo atsakomybėn traukiamo asmens nekaltumą ar daro

kaltinimą abejotiną, taip pat patvirtina aplinkybes, lengvinančias

pažeidėjo atsakomybę. Šis įrodymų skirstymas yra svarbus priimant nutarimą,

parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir dydį ir pan.

Tačiau eksperto ir specialisto skyrimo tvarkos ATPK nereglamentuoja.

Neaišku, koks procesinis dokumentas (nutarimas, protokolas ir pan.), turėtų

būti rašomas skiriant ekspertą ar specialistą. Praktikoje tai atliekama

prašymo ar siuntimo forma. Taigi, būtina įstatyme numatyti eksperto ar

specialisto skyrimo procesines taisykles, nurodant koks dokumentas šiuo

atveju turėtų būti surašomas.

1.Administraciniai teisiniai santykiai.

Administracine atsakomybe yra teisines atsakomybes rūšis. Kaip

ir būtina teisines atsakomybes rūšims, jai taip pat budingi visi teisines

atsakomybes požymiai. Tačiau administracine teises atsakomybe turi tik jai

budingu specifiniu bruožu.

Vienas iš šių bruožų yra tai, kad administracines atsakomybes

pagrindas yra teises normų, kurios numatytos LR ATPK, pažeidimas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik už tas veikas , kurias

numato Lietuvos Respublikos Administraciniu teises pažeidimu kodeksas.Tai

reiškia, kad žmogus bus traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo

atveju, jei veika, kuria jis padare, yra aprašyta ATPK. Kitu atveju, jei jo

padaryta veika nėra aprašyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinėn

atsakomybėn. Šiuo atveju jis gali būti iš vis netraukiamas jokion

administracinėn atsakomybėn, arba traukiamas remiantis kitos rūšies turima

atsakomybe. Patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn jam dažniausiai

taikomos administracines nuobaudos.

Toliau paminėsime jog, administracines nuobaudos skiriamos

asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn, ir jų taikymas teises

pažeidėjui neužtraukia teistumo. Pagal ATPK 21 str. administraciniu

nuobaudų rūšys yra:”Už administraciniu teises pažeidimu padarymą gali būti

skiriamos šios administracines nuobaudos: 1) įspėjimas; 2) bauda; 3)

atlygintinas daikto, kuris buvo administracinio teises pažeidimo padarymo

įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimas; 4) daikto, kuris buvo

administracinio teises pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis

objektas, konfiskavimas; 5) suteiktos piliečiui specialios teises ( teises

vairuoti transporto priemones, teises medžioti ar žvejoti) atėmimas; 6)

pataisos darbai; 7) administracinis areštas; 8) nušalinimas nuo darbo

(pareigu) . Šio straipsnio pirmosios dalies 3-8 punktuose išvardytas

administracines nuobaudas gali nustatyti tik LR įstatymu aktai.LR įstatymai

gali nustatyti ir kitokias, negu nurodytas šiame straipsnyje,

administraciniu nuobaudų rūšis.”

Sekantis iš specialiųjų administracines atsakomybes bruožu yra

administracines teises pažeidimo subjektas. Juo gali būti tik fizinis asmuo

turintis 16 metu ir kuris yra pakaltinamas. Administracines teises

pažeidimu subjektais nelaikomi juridiniai asmenys, o dėl padarytu juose

administraciniu pažeidimu , kaltais laikomi ir atsakomybėn traukiami ten

dirbantys pareigūnai.

Kitas administracines atsakomybes bruožas, pasireiškia tuo, kad

administracines teises pažeidimu bylas nagrinėja ir administracines

nuobaudas pažeidėjams skiria ne įstaigų, organizacijų ar įmonių vadovai,

bet tam tikros valstybines institucijos – teismai, savivaldybių policija,

valstybines inspekcijos bei kitos, kurios yra numatytos administraciniu

teises pažeidimu kodekse..

Dar vienas iš administracines atsakomybes bruožu yra tai, kad

administracine atsakomybe yra taikoma procesine tvarka, kuria numato ATPK

normos. Administraciniu teises pažeidimu bylu nagrinėjimo procesine

tvarka,palyginus su baudžiamąja ir civiline teise, yra daug paprastesne.

Tačiau taip pat vyksta išsamus, objektyvus bylos nagrinėjimas, kuris

remiasi teisėtumo,teisingumo,tikslingumo, viešumo, teises i gynyba ir

kitais principais.Be to užtikrina asmens, traukiamo administracinėn

atsakomybėn, nukentėjusiojo ir kitu dalyviu teisiu apsauga.

Administraciniai teises pažeidimai yra teises nustatytu ir

visuotinai privalomu elgesio taisyklių, numatytu ATPK, (priešgaisrines

apsaugos,sanitarijos ir higienos, saugaus eismo, prekybos, transporto ir

kt.) pažeidimai. šie administraciniai pažeidimai pagal pavojingumo

visuomenei laipsnį bei savo pobūdį nesudaro baudžiamojo nusikaltimo

sudėties ( išskyrus pakartotinumą) todėl jie baudžiami įvairiomis

administracinėmis nuobaudomis.

Administracinei atsakomybei yra budingas operatyvumas. Tai

reiškia,kad i padaryta administracines teisės pažeidimą kompetentingos

instancijos bei pareigūnai reaguoja tuojau pat. Administracines atsakomybes

priemones teises pažeidėjui yra taikomos jau teises pažeidimo vietoje

(pvz.:saugaus eismo taisyklių pažeidimas) arba kitais trumpais terminais.

Administracines atsakomybes operatyvumas didina veiksmingumą bei efektyvumą

kovojant su teises pažeidimais.

Be abejo administracine atsakomybe padeda užkirsti kelia ne tik

administracines teises pažeidimams, bbet ir kriminaliniams nusikaltimams. Ji

taikoma kovojant su viešosios tvarkos, keliu eismo, nuosavybes apsaugos bei

kitais pažeidimais. Padeda kovai su piktybiniu chuliganizmu, tyčiniais kūno

sužalojimais, turto vagystėmis ir kitais pavojingais baudžiamaisiais

nusikaltimais.

Remiantis šiais pagrindiniais administracines atsakomybes

bruožais, galimas šis apibrėžimas,kad “ administracine atsakomybe yra

savarankiška atsakomybes rūšis,taikoma kaltiems asmenims,padariusiems

administracines teises pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų

nustatytas administracines nuobaudas,turint tikslą kovoti su teises

pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.”

Administracinių teisės pažeidimų teisena, ikiteisminis administracinių

ginčų nagrinėjimas, administracinių bylų teisenos įstatymas: šiaip jau

visos bylos, vykstančios tarp valstybės institucijų ar susijusios su jų

administracinių funkcijų vykdymu yra administracinės. Administracinė

teisena – tai administracinės justicijos (administracinio teisingumo)

įgyvendinimas.

1) ir 2) – didžiausios

Administracinis procesas – daug daugiau nei vien baudimo, nei (vien)

administracinių teismų veikla.

Pradžioje reikėtų akcentuoti, kad administracinis procesas įvairiomis

jo prasmėmis yra teisinio proceso ypatinga rūšis, kuriam būdingi tokie

bendrieji požymiai:

1) proceso stadijinė raida, kuriai esant, turime tarpusavyje susijusių,

nuosekliai padaromų veiksmų, dokumentų surašymo ir sprendimų priėmimo

sistemą;

2) veiklos principai ir tikslai;

3) procesinių santykių dalyvių aplinka, jų procesinis statusas;

4) yra valdžios aktai, priimti sprendžiant teisines bylas, jie juridiniai

įforminti;

5) procesinių veiksmų atlikimo terminai;

6) bylų, tai pat atskirų klausimų, veiksmų, susijusių su procesu,

žinybiškumas;

7) įrodymų rūšys ir šaltiniai;

8) procesinių normų, teisėtumo ir priimamų aktų pagrįstumo laikymosi

garantijos;

9) procesinės ir kitokios sankcijos už tam tikrų taisyklių pažeidimus.

1.1Administracinio proceso specifiniai požymiai:

1) tai valdinga, tikslinga vykdomosios valdžios subjektų veikla;

2) ši veikla yra skirta būtent spręsti vykdomajai valdžiai pavestus

klausimus laikantis įstatymo reikalavimų (t.y.poįstatyminė veikla):

vykdomoji valdžia gali tik detalizuoti.

3) pagrindinis tokios veiklos rezultatas – valdymo aktas

4) ši veikla reglamentuojama administracinės teisės (tiksliau,

administracinio proceso) normomis (kurios nebūtinai turi būti atskirame

akte)

5) administraciniai procesai yra išoriškai paprastesni (dažniausiai nėra

rungtyniškumo; pavyzdžiui, kelių policininkas pasakė – moki); bylos

dažnai gali būti nagrinėjamos nedalyvaujant šaliai (pavyzdžiui, Lenkijoj

– licencijos išdavimas)

Administracinis procesas – tai vykdomosios valdžios subjektų valdinga

veikla, atliekama administracine-procesine forma ir pasireiškianti

konkrečių bylų, konkrečių klausimų sprendimu, kurių metu priimami ir

įgyvendinami įvairūs valdymo (viešojo administravimo) aktai.

Vykdomoji valdžia savo funkcijas įgyvendina per savo institucijų,

tarnautojų veiksmus, kurių kiekvienas turi po suvereniteto gabalėlį.

Vykdomoji valdžia – tik loginė abstrakti konstrukcija, modelis[1],

vykdomosios valdžios kaip juridinio pažinimo objekto, teisinė sąvoka. Ji

atspindi esminius realių reiškinių požymius, t.y. tam tikrus valdymo

institucijų ir tarnautojų teisiškai reikšmingų valdžios turėjimo

veikų[2] požymius. Proceso paskirtis – įgyvendinti materialinės teisės

normas. Jei nėra mmaterialinės teisės normos įgyvendinimo mechanizmo, tai –

mirusi norma (pavyzdžiui, nepaprasta padėtis – nėra proceso. / belieka

remtis Konstitucija ir sveiku protu.” X politiko visai tinkama išsisukti

frazė, jei tas sveikas protas turi kitą interesą. Konstitucija įtvirtina

valdžios galias ir jas riboja. Viešojoje teisėje, skirtingai nei

privatinėj, leidžiama tik tas, kas konkrečiai nustatyta teisės aktais. Jei

ne – negali kišti pirštų prie žmogaus teisių. Kur tos ribos? Manau, kad

klausimas apie ribas dažnai retorinis įvaizdis, nes vykdomoji valdžia kaip

institutas turi prievartos taikymo teisę, kuri dar paremta institucijų

sudarančių tą vykdomąją valdžią turimais, jos kontroliuojamais

materialiniais resursais.

Teisės įgyvendinimas (realizavimo formos) atsiskleidžia per teisių ir

pareigų vienovę.

{.. Nueinama iki absurdo. – pavyzdžiui, mirties bausmė! (analogijos:

Hamurabio įstatymas, Taliono principas etc. – tas pats principas)}.

Kalėjimas – žymiai sunkesnė ir daugiau kančių kelianti bausmė. “tai gal,

tamsta, įsidarbinsi budeliu?” (klausimas, nuo kurio lūžta mirties bausmės

šalininkai). atsako ką nors panašiai į: “ooo, neaaa!!! – aš inteligentas

ir humanitaras. neaaa, tikrai ne”. Manau, valstybė negali nusileisti iki

žmogžudžio lygio.

Teisės realizavimo formos:

1) naudojimasis teise (savo poreikiams)

2) teisės laikymasis

3) teisės vvykdymas (x pareigų atlikimas)

4) teisės taikymas[3]. Kam ją taikyti? Keli aspektai:

[pic] pozityvus (pavyzdžiui, pastato projektas; dėl neatitikimų

reikalavimams gali kelti pavojus visiems): įgaliota valstybės institucija

ar įstaiga privalo atlikti tam tikrą veiksmą, kad subjektas įgytų

subjektinę teisę (objektyviąją teisę > subjektyviąją t)

[pic] kada neteisėtai trukdoma naudotis subjektine teise (negatyvi

teisės taikymo forma)

[pic] pačios valstybės institucijos poreikiams

Teisės taikymas: kompetentingų valstybės institucijų, įstaigų veikla,

kurios pagalba asmenys gali pasinaudoti jiems suteiktomis teisėmis arba

kuria šalinamos neteisėtos kliūtys asmenims naudotis subjektinėmis

teisėmis, ttaip pat tam tikrų priemonių taikymas asmenims, kurie nesilaiko

teisės normų paliepimų ar draudimų. Pagrindinė teisės teorijos

klasifikacija:

1) pozityvus [daugiausia (didžioji veiklos dalis): gesina, gelbėja,

išduoda leidimus ir tik labai retai tenka bausti)];

2) teisės apsauga: teisėsaugos blokas.

2. Administracinio proceso rūšys

Administraciniai procesai (-as)

1) bendrasis valstybinių valdymo (viešojo administravimo) įgyvendinimo

procesas (administracinė procedūra), santykinai išskirtini:

[pic] licencijų ir leidimų išdavimas;

[pic] valdymo srities teisinių veiklos formų įgyvendinimas [teisės

taikymo procesas];

[pic] steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo teisena;

[pic] planavimo aktų rengimas (strateginiai, operatyviniai ir kitokie

planai);

[pic] piliečių ir tarnautojų subjektyvinių teisių įgyvendinimas

valdymo srityje;

[pic] administracinių sutarčių (sandorių) sudarymas;

[pic] kitų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimas [kardomųjų priemonių

taikymas, faktų registravimas, teisinių dokumentų surašymas ir išdavimas

ir t.t.];

[pic] įstatymų projektų rengimas, o taip pat valdymo srities teisės

aktų leidyba;

[pic] valdymo srities teisės aktų laikymosi kontrolės ir priežiūros

procesas;

[pic] raštvedybos procedūros;

[pic] valdymo srities kontrolės teisinės formos įgyvendinimas;

[pic] valdymo srities teisinių dokumentų surašymas;

[pic] administracinių teisinių rėžimų įgyvendinimo procedūros;

2) administracinių ginčų nagrinėjimo procesas;

3) tarnybinių nuobaudų taikymo procesas;

4) administracinės prievartos priemonių taikymo procesas

[pic] administracinės teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesas;

[pic] kitų administracinės prievartos priemonių taikymo procesas);

5) valstybinio valdymo srities teisės aktų ir veiksmų teisėtumo patikrinimo

procesas (administracinė justicija).

Būtina skirti: administracinės justicijos[4] ir administracinės

jurisdikcijos[5] sąvokas. Pagrindinis administracinės justicijos tikslas –

konfliktų tarp piliečių ir valstybinio valdymo institucijų

sureguliavimas.[6]

3.Administracinės teisenos samprata.

Norint suvokti apskritai teisenos sampratą ir turinį, pirmiausia

reikia išsiaiškinti jos vietą teisinėje sistemoje. Teisinėje literatūroje

vyrauja nuomonė, kad teisena yra teisinio proceso dalis. Procesas (lot.

procesus – judėjimas į priekį) – tai kokio nors dalyko vienas kitą sekantys

pasikeitimai ar reiškiniai, kuriuose išreiškiami tam tikri objektyvūs

dėsningumai, visuma vienas kitą sekančių veiksmų, nukreiptų pasiekti tam

tikrą rezultatą. Procesai yra įvairūs: cheminiai, biologiniai, socialiniai

ir kt. Prie socialinių procesų priskiriamas ir teisinis procesas. Pasak

D.N.Bachracho “ .teisinis procesas, tai tobuliausia proceso forma”[7].

Reikėtų išskirti ir teisinio proceso požymius:

1) tai sąmoninga, tikslinga veikla;

2) šią veiklą realizuoja valdingus įgalinimus turintys viešosios

valdžios subjektai;

3) juo siekiama tam tikro teisinio rezultato, sprendžiamos

konkrečios individualios bylos;

4) jo metu priimami tarpiniai ir galutiniai sprendimai

įforminami oficialiuose dokumentuose;

5) ši veikla detaliai reglamentuota teisės normomis.

Manyčiau, kad svarbiausias teisinio proceso požymis yra tas, kad

jis yra sureguliuotas teisės normomis, t.y procesinėmis teisės normomis,

kurių pagalba yra įgyvendinamos materialinės teisės normos, realizuojamos

subjektinės teisės ir teisinės pareigos, užtikrinama asmenų teisių ir

teisėtų interesų apsauga. Kaip matome, procesinės teisės normos atlieka

pagalbinę, aptarnaujančią, tačiau pakankamai svarbią funkciją.

Tačiau teisinis procesas nėra vieningas ta prasme, kad skirtingų

teisės šakų materialinės normos nėra realizuojamos tų pačių procesinių

teisės normų pagalba. Todėl atskirų teisės šakų normų įgyvendinimas turi

savo ypatumus, lemiančius teisinio proceso skirstymą į rūšis. Nekyla

abejonių, kad egzistuoja savarankiškos civilinio proceso ir baudžiamojo

proceso teisės šakos, tačiau “ klausimas apie administracinį procesą yra

vienas iš labiausiai diskutuotinų teisės moksle”[8]. Problema yra ta, kad

šiandien nėra vieningo kodifikuoto teisės akto, kuriame būtų

įtvirtintos administracinės procesinės teisės normos. Šios

normos,dažniausiai yra administracinės materialinės teisės aktų sudėtyje.

Be abejonės tai sąlygota ir objektyvių priežasčių, kadangi administracinės

teisės normos reguliuoja pakankamai plataus spektro ir pasižyminčius tam

tikra specifika visuomeninius santykius, atsirandančius valstybinio valdymo

srityje, todėl ir jų realizavimas negalimas vieningo proceso rėmuose.

Specifinių taisyklių būtinumas ir lemia teisenos, kaip proceso dalies

buvimą. Taigi apie administracinį procesą ir teiseną galima kalbėti kaip

apie visumos ir dalies santykį.

4. Teisės aktai, reglamentuojantys administracinį procesą, jų rūšys

Šaltiniai. Tiksliau, teisės aktai, reglamentuojantys CP. Sutinku 100

proc su Vaišvila, kad virš 20metų mes mokyti klaidingai: aktas, kuriame yra

tn. Šaltiniais jie nėra. Šalt – tai, iš ko kyla teisė: poreikis, teisinė

mintis (idėja). Taigi, NORMINIAI AKTAI: ĮSTATYMAI IR POĮSTATYMINIAI AKTAI /

IR TARPTAUTINĖS SUTARTYS (galinčios būti ir įstatymo, ir poįstatyminio akto

lygmens, priklausomai nuo to, ratifikuota ar ne); ratifikuotos – turi

įstatymo galią; kt kategorija – tvirtinamos Vyriausybės (nors tai

kritikuojama sakant, kad reik laikytis pacta sunt servanda principo): jos

turi poįstatyminio akto galią.

Esant kolizijai tarp Seimo ratifikuotos

sutarties ir įstatymo prioritetas teikiamas įstatymui. Sako (KT, įtakotas

Piesliako, turbūt. Manau – neteisingai), BT taip nėra – tarptautinės teisės

sutartys negali būti taikomos tiesiogiai baudžiamosios teisės srityje.

Konstitucija – irgi įstatymas. Pas mus nėra vadinamo

organinio įstatymo: kitur jie – kodeksai, pvz. – turi aukštesnę galią.

Pavyzdžiui, N CK sako: esant konkurencijai tarp CK ir įstatymo prioritetas

esti teiktinas CK. Šiaip kategorijos “kodeksas” LR ta hierarchijoje nėra.

Yra “konstituciniai įstatymai”: “Dėl žemės pardavimo užsieniečiams” (gali

būt koreguojamas konsensusu). Kokie įstatymas galėtų (turėtų) būti tokio

lygio? Teismų įstatymas, kodeksai – dėl jų turi būti bendras sutarimas:

Seimo rinkimų, Vyriausybės: kad užtikrintų stabilumą, teisinę padėtį,

veiklos principus. Tada ir visuomenė jaustųsi saugiau ir lengviau.

Konstitucija: aišku, visad pagrindinių idėjų reikia ieškoti joje. Teismai,

ypač žemesni, bijo interpretuoti. Mikelėno ir AT dėka labai vystoma

teisingumo ir protingumo doktrina. Protingumas neturi išeitu už

konstitucijos rėmų.

Lygiateisiškumo principas: administracinės teisės – subordinaciniai

teisiniai santykiai. Tačiau – reikalavimai turi būti lygūs visiems.

Valdžios įstaigos tarnauja žmonėm (plg, mokytojų atlyginimų

vėlavimas). Teisingumą vykdo tik teismas: 109 LRK. Jei jurisdikcija –

teismo veikla: tik teismai vykdo teisingumą.Visi, kieno konstitucinės

teisės yra pažeistos, turi teisę ginti jas teisme. “konstitucinės” –

realiai tai bet kokios. Mat anksčiau buvo krūvos žinybinių aktų,

nustatančių, pvz, – galima skųsti kolonijos viršininkui, o po to ž

departamento direktoriui. Toliau nenumatyta! Ką rreiškia žinybinis aktas? Žr

Konstituciją! Gali būti ikiteisminė tvarka, bet galutinė inst – teismas.

Jaunesni teisėjai taip ir palikdavo (vadovaudavosi žinybiniais ta). Aišku,

visaip mėginama išvengti brangiausios procedūros – teismo.

Konstitucijos ir įstatymo viršenybės principas. Vien įstatymo nepakanka: K

+ įst = teisės viršenybė. Tada nereiks keisti Konstitucijos ir rašyti

“teisės”.

Teisės aktai:

ATPK – specifinis: atskira dalis – procesinė.

ABTĮ – Adm bylų teisenos įstatymas.

Adm ginčų komisijų įstatymas.

Mokesčių administravimo: 10sk ypač.

Leidimų, licencijų išdavimo ..

Alkoholio kontrolės, Konkurencijos įst.

Poįstatyminiai: pagrinde – Vyriausybės nutarimai. Jei įstatymai įtvirtina

licencijų išdavimo atvejus, tvarkos principus, tai jau pati detali tvarka –

Vyriausybės nutarimuose:

Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka

Vyriausybės darbo reglamentas: kaip kuriami ta Vyriausybėj

Žinybiniai aktai:

Finansų, VR ministro (tech apž taisyklės); eismo taisyklės, pažeidimų

įforminimas, ar, pvz, Centrinis mokesčių administratorius: detalizuoja

mokesčių administratorių veiklą.

Savivaldybių sprendimai.

Kt grupė: Konst teismo sprendimai (jų galia):

Mikelėnas tteigia, jog tai – teisės šaltinis: taip vadinama negatyvioji

teisėkūra – naikina sukurtas tn. Aš vertinu tai skeptiškai. Negalioja

įstatymas, priešingas Konstitucijai. Konst teismas (KT) tik konstatuoja

nekonstitucingumą. Konstitucijoje nėra žodžio “naikina”, tik –

“negalioja.”. Pati Konstitucija naikina įstatymo galią, o KT tik

konstatuoja. Dėl to diskusija LR teisinėje visuomenėje.

Precedentas: de jure jo nepripažįsta, de facto – taip. Kontinentinė ir

anglosaksų doktrinos ir sistemos artėja viena prie kitos: visur

pripažįstama normos išaiškinimo galia. Manau, tai nėra teisės (išraiškos)

forma, tačiau vis tiek: priimsi priešingą tam sprendimą – Aukšč teismas

vadovausis savo doktrina ir sprendimą naikins.

Mikelėnas jau drąsiai naudoja terminą “precedentas”: vertinu tai

skeptiškai. Koks mechanizmas yra tikrinti AT teisės aktus konstitucingumo

prasme? Jei bus kaip Vokietijoje – kad ir AT sprendimas gali būti

patikrintas KT – tada sutikčiau.

Yra didelis antagonizmas (viešai neskelbiamas) tarp tų (teismų) sistemų. KT

sako aiškiai – virš mūsų tik Dievas. Tačiau: Liuksemburgo ir Strasbūro

teismai visgi gali pasisakyti dėl KT sprendimų

5. Administraciniai teismai.

Administracinius skundus turi teisę paduoti asmenys, kiti viešojo

administravimo subjektai, tame tarpe ir valstybės bei savivaldybės

subjektai, kai jie mano, kad jų teisės yra pažeistos dėl viešojo ar

administracinio subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo. Už skundo

nagrinėjimą jį padavę asmenys turi mokėti nustatytą mokestį, nuo kurio

galima atleisti tik ABTĮ 26-27str. numatytais atvejais (dėl turtinės asmens

padėties ir tam tikrų bylų nagrinėjimo atveju, pvz. skundai dėl rinkimų,

referendumo įstatymo pažeidimo, dėl norminio administracinio akto teisėtumo

ištyrimo ir kt.).

Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo

subjektų veiksmai ir priimti aktai gali būti ginčijami ikiteismine tvarka.

Tokių skundų nagrinėjimą atlieka savivaldybių visuomeninės, apskričių ir

Vyriausioji administracinių ginčų komisijos, kurių steigimo tvarką nustato

atskiri įstatymai. Ikiteismine tvarka yra nesprendžiami tie ginčai, kurie

nepriklauso administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 5str.), taip pat

bylos, kurios priklauso apygardos administraciniams teismams ir

Aukštesniajam administraciniam teismui kaip pirmosios instancijos teismams.

Administracinis skundas turi būti paduotas ikiteisminei ginčų komisijai ne

vėliau kkaip per mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo ir turi būti

išnagrinėtas per 14 dienų. Šios komisijos priimtą sprendimą asmenys gali

skųsti administraciniams teismams per 20 dienų nuo jo priėmimo arba jei

ikiteisminis nagrinėjimas nebuvo įvykdytas tai, nuo to termino (kai jis

turėjo būti baigtas vykdyti) per 1 mėnesį.

Apygardos administraciniai teismai turi dviejų instancijų

kompetenciją: jie yra pirmoji instancija byloms dėl norminių

administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai valstybiniai ar

savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo; pagal Seimo kontrolierių

pareiškimus, remiantis Seimo kontrolierių įstatymu, dėl turtinės ir

moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių

valstybės ar vietos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų,

eianančių valstybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo

administravimo srityje, atlyginimo ir kitoms, nurodytoms ADTĮ 6str. 2

dalyje. Taip pat šie teismai yra ir apeliacinė instancija, kuriai per 14

dienų turi būti paduotos apeliacijos dėl nutarimų bylose dėl

administracinių teisės pažeidimų. Taigi administracinių apygardos teismų

kompetencija prilygsta bendrajai apygardos teismų vykdomai kompetencijai.

Aukštesnysis administracinis teismas taip pat turi dvejopą kompetenciją,

nes nagrinėja pirmąja instancija bylas, kurios nurodytos ABTĮ 7str.

2dalyje, kai viena iš šalių yra centrinis valstybinio administravimo

subjektas, taip pat visas mokestinių ginčų, kitų privalomų mokėjimų ir

rinkliavų bylas. Apeliacinė (antroji) šio teismo funkcija yra analogiška

bendrosios kompetencijos Apeliacinio teismo funkcijai, t.y. bylas, kurias

pirmąja instancija išnagrinėjo apygardos administraciniai teismai, galima

apeliacine tvarka apskųsti Aukštesniajam Administraciniam teismui.

Apeliacinio teismo administracinių bylų skyrius yra apeliacinė instancija

byloms, kurias Aukštesnysis administracinis teismas išnagrinėjo kaip

pirmosios instancijos teismas, ir galutinė instancija administracinių bylų

teismingumo klausimais. Kilus ginčui dėl bylos teismingumo tarp bendrosios

kompetencijos ir administracinio teismo, per Apeliacinio teismo

administracinių bylų skyrių padavus skundą, jį sprendžia speciali tiesėjų

kolegija, kurią sudaro Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

pirmininkas, Apeliacinio teismo administracinių bylų skyriaus pirmininkas

ir Aukštesniojo administracinio teismo pirmininkas arba jų paskirti

teisėjai. Šios specialios teisėjų kolegijos nutartys dėl bylos teismingumo

yra neskundžiamos ir galutinės. Vykdydamas jo kompetencijoje esančias

funkcijas, šis teismas, turėdamas aukščiausią administracinę galią, privalo

užtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus.

Nesunku pastebėti, kad administracinių teismų struktūra ir

kompetencijos padalijimas yra sudarytos pagal bendrosios kompetencijos

teismus. Išnagrinėjęs bylą administracinis teismas savo sprendimu gali

atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; patenkinti jį arba panaikinti

aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą

pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;

patenkinti skundą ir įpareigoti atitinkamą subjektą jį įgyvendinti ,

vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; patenkinti skundą ir

priteisti atlyginti turtinę ar moralinę žalą. Administracinių teismų

sprendimai administracinėse bylose kasacine tvarka neskundžiami (kaip jau

ir anksčiau minėtų Apeliacinių teismų apeliaciniai nuosprendžiai).

Skundžiami aktai yra panaikinami tuomet, kai juos priėmė nekompetetingi

administravimo subjektai, jei yra iš esmės neteisėti, prieštarauja

aukštesnės galios teisės aktams arba jį priimant buvo pažeistos pagrindinės

nustatytos procedūros ir taisyklės. Administracinis teismas, išnagrinėjęs

bylą, ne tik priima sprendimą, bet ir

paveda jį vykdyti administraciniam

subjektui. Jei teismo sprendimą atsisako kolegialiai vykdyti valdžios

institucija, už tai atsako ir yra baudžiamas institucijos vadovas ar jį

pavadavęs pareigūnas. Taip pat jei per nurodytą laiką, subjektas neįvykdo

nurodymų, tai sprendimą priėmęs teismas antstolio reikalavimu gali skirti

baudą. Be to, administraciniai teismai suteikia atlygio galimybę, nes

(pagal ABTĮ 59str. 1dalį) šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi

teisę reikalauti atlyginti išlaidas dėl teismo proceso.

6.1 Įrodymai administracinių teisės pažeidimų bylose

Taigi, apibendrinant įrodymų sampratą administracinių teisės pažeidimų

bylose, galima daryti išvadą, kad dažnai įrodymų rinkimo ir fiksavimo

tvarka ATPK nereglamentuojama ar reglamentuojama paviršutiniškai ir

neišsamiai, kas sukelia problemas praktiškai taikant teisės normas.

Lyginant su baudžiamuoju ar civiliniu procesu šis trūkumas pakankamai

akivaizdus. Šiuose procesuose įrodymai, jų rinkimo ir fiksavimo tvarka

reglamentuota konkrečiau ir išsamiau ir tai daro procesą aiškesniu ir

efektyvesniu. Mano nuomone, neretai tokių įstatymo spragų pagalba, taip pat

ir dėl pareigūnų neišmanymo, pažeidėjams pavyksta išvengti atsakomybės ir

todėl lieka neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos

uždaviniai. Nemanau, kad detaliau sureguliavus įrodymų institutą, procesas

taptų sudėtingesnis, atvirkščiai būtų aiškesnis ir todėl paprastesnis ir

operatyvesnis.

6.2Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos dalyviai, jų teisės ir

pareigos

Administraciniai teisiniai santykiai, o tuo pačiu ir administraciniai

procesiniai teisiniai santykiai, pasižymi įvairiapusiškumu. Šis

įvairiapusiškumas, manyčiau, visų pirma pasireiškia šių santykių subjektų

įvairove.

Dauguma autorių (J.Kozlovas, J.Tichomirovas, A.Alechinas, A.Agapovas ir

kt.) savo darbuose administracinių tteisės pažeidimų bylų teisenos subjektų

plačiau nenagrinėja, jų neklasifikuoja. Daugiau dėmesio tam skiria

D.Bachrachas. Jis nepateikia klasifikavimo kriterijų, tačiau teisenoje

dalyvaujančius subjektus skirsto į “subjektus, turinčius viešą interesą,

subjektus, turinčius privatų interesą, asmenis ir organus, atliekančius

pagalbinį vaidmenį procese ir kitus, dalyvaujančius vykdymo procese”[9].

1.Taigi, pirmąją grupę sudaro subjektai, ginantys viešąjį interesą. Tai

kompetentingi pareigūnai, kuriems suteikta teisė priimti valdingus aktus,

surašyti procesinius dokumentus, nuspręsti bylos eigą bei priimti sprendimą

byloje. Tai taip vadinami lyderiaujantys subjektai, kurie įvardinti ATPK

216 straipsnyje. Čia nurodoma, kad administracinių teisės pažeidimų bylas

nagrinėja:

1) administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų;

2) savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai;

3) rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai);

4) policija, valstybinės inspekcijos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymų

tam įgalioti organai (pareigūnai).

Iš viso administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja 49 skirtingos

institucijos ir jų pareigūnai (ATPK 221 – 22477 straipsniai).

Subjektų, turinčių privatų interesą byloje, ratui priskiriamas asmuo,

traukiamas administracinėn atsakomybėn, nukentėjusysis ir jų įstatyminiai

bei įgaliotieji atstovai. Nuo pirmosios grupės subjektų jie skiriasi tuo,

kad procese neturi valdingų įgalinimų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens statusas procese yra numatytas

ATPK 272 straipsnyje. Jame nustatytos jo teisės ir pareigos. Tinkamai

įgyvendinant šias teises realizuojami teisės į gynybą, kalbos ir kiti

proceso principai.

Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę

susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus,

pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito

įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam

prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba,

kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių

kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Šiame straipsnyje įtvirtinta viena iš

pagrindinių proceso nuostatų, t.y., kad administracinio teisės pažeidimo

byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam

asmeniui. Šiuo reikalavimu siekiama tinkamo teisės į gynybą įgyvendinimo.

Taip pat ir baudžiamojo proceso bei civilinio proceso kodeksuose

įtvirtintos normos, reikalaujančios bylas nagrinėti dalyvaujant teisiamajam

bei atsakovui.

Administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje šis

reikalavimas įgyvendinamas pakankamai sunkiai. Dažniausiai pažeidėjai į

administracinės bylos nagrinėjimą neatvyksta, todėl gal tik apie 3 – 5

procentus bylų išnagrinėjama dalyvaujant asmeniui, traukiamam

administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju naudojamasi įstatymo suteikiama

išimtimi, leidžiančia bylą išnagrinėti be asmens tik tais atvejais, kai yra

duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ir

jeigu negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Asmuo supažindinamas

surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame savo parašu

patvirtina, kad jam žinoma apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (pvz.,

policijos pareigūnas surašo adm. teisės pažeidimo protokolą 2001 12 10 ir

dalyje, kurioje rašomas pažeidėjo paaiškinimas nurodo, kad byla bus

nagrinėjama 2001 12 12 15 val., pažymi policijos įstaigos pavadinimą ir

adresą; neatvykus pažeidėjui, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant). Taigi,

tokia praktika yra Kauno miesto policijos įstaigose, nagrinėjant

administracinių teisės pažeidimų bylas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad

nutarimas, priimtas nedalyvaujant pažeidėjui, kai jam nebuvo pranešta apie

bylos nagrinėjimo laiką ir vietą negali būti laikomas teisėtu ir todėl

naikintinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 03 20

nutartis adm. byloje Nr.3832-01).

Tačiau reikia pažymėti, kad nagrinėjant tam tikrų kategorijų

bylas (dėl pažeidimų, numatytų ATPK 50 str. ”Smulkusis svetimo turto

pagrobimas”,174 str. ”Nedidelis chuliganizmas” ir kitų, nurodytų ATPK 272

str. 3d.) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra

privalomas. Tam, kad užtikrinti jo dalyvavimą, numatytas netgi atvesdinimas

policijos pagalba. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn

atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas,

administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Manyčiau, kad ši nuostata įstatymo leidėjo suformuluota nepakankamai

tiksliai. Aiškinant normą pagal loginę jos struktūrą išeitų, kad įstatyme

numatyta alternatyva (žodelis “ar”), t.y. byla nagrinėjama, nedalyvaujant

pažeidėjui, kai jis vengia atvykti pagal šaukimą ir jei nebuvo priimtas

sprendimas jį atvesdinti, o kitu atveju nagrinėjama kai vengiama

atvesdinimo. Tačiau 272 str.3d. kontekste toks normos aiškinimas būtų

neteisingas. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

praktika. Teismas, 2001 03 16 nutarime adm.byloje Nr.3807 – 2001, panaikino

nutarimą ir grąžino bylą pagal ATPK 187 str.2d. nagrinėti iš naujo bei

nurodė, kad pažeidėjo dalyvavimas nagrinėjant šią bylą yra privalomas, o

kai jis vengia atvykti pagal šaukimą būtina jį atvesdinti ir jei jis vengia

būti atvesdinamas, tik tada galima išnagrinėti pastarajam nedalyvaujant.

Taigi, būtinas abiejų šių sąlygų buvimas, o ne vienos iš jų, kad sprendimas

būtų ppripažintas teisėtu ir pagrįstu, nors ir buvo priimtas pažeidėjui

nedalyvaujant.

Nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta

moralinė, fizinė ar turtinė žala (ATPK 273 str.1d.). Panaši nukentėjusiojo

samprata ir baudžiamajame procese (BPK 60str.1d.), tik žala padaryta

nusikaltimu. Nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti

paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą

naudotis teisine pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės

pažeidimo byloje.

Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra

nepilnamečiai arba dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų negali patys

pasinaudoti savo teisėmis, tai jų interesams turi teisę atstovauti jų

įstatyminiai atstovai (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai).

Viena iš svarbiausių teisės į gynybą principo pagrindų – tai teisė naudotis

įgalioto teisininko pagalba. Iki 2001 06 07 įstatymu Nr.IX – 365 padarytų

275 straipsnio pakeitimų, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn,

taip pat ir nukentėjusysis, galėjo naudotis tik advokato pagalba. Minėtu

įstatymu dabar suteikta teisė naudotis ne tik advokato, bet ir kito

įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį ar jam

prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Be abejonės, tuo proceso dalyviams

suteikta dar didesnė galimybė realizuoti savo teises, tačiau kaip rodo

praktika, teisine pagalba dažniausiai nesinaudojama. Per kelerių metų mano

darbo praktiką dar nebuvo tokios administracinio teisės pažeidimo bylos,

kurioje būtų dalyvavęs įgaliotas atstovas.

Trumpai reikėtų aptarti įgaliotų atstovų teises. ATPK 275 str. 2d. sakoma,

kad įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga,

dalyvauti nagrinėjant bylą; pareikšti prašymus; apskųsti nutarimą byloje.

Advokatų įgaliojimai

patvirtinami advokatų kontoros išduodamu orderiu, o

kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam

prilyginamą išsilavinimą – notaro patvirtintu įgaliojimu arba pavedimo

sutartimi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas adm. byloje Nr.65511 – 01

2001 04 04 nutarimu atsisakė priimti advokato paduotą skundą dėl nutarimo

administracinio teisės pažeidimo byloje ir nutarime nurodė, kad advokatas

yra specialus teisminio nagrinėjimo proceso subjektas. Jo procesinės

teisių, šių teisių įforminimo ir kiti profesinės veiklos klausimai yra

reglamentuoti atskiru – Advokatūros įstatymu. Šio įstatymo 43 str. 1d.

nurodoma, kad įgalinimai įforminami orderiu arba pasirašyta sutartimi (49

str.). Teismas konstatavo, kad orderiai atstovauti interesus visuose

Lietuvos Respublikos teismuose, negali būti laikomi dokumentais,

suteikiančiais teisę apskųsti teismo nutartis, nutarimus, jei juose nėra

aptarta ši teisė.

3. Liudytojai, ekspertai, specialistai, vertėjai, kviestiniai – tai

asmenys, atliekantys pagalbinį vaidmenį procese. Vieni (liudytojai,

ekspertai) suteikia informacijos apie bylos faktus, tuo padėdami išaiškinti

objektyvią tiesą. Kiti (vertėjai, kviestiniai) gi reikalingi įtvirtinant

įrodymus, užtikrinant būtinas teisenos sąlygas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti

šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje

byloje nustatytinos aplinkybės. Bylą nagrinėjančio organo (pareigūno)

šaukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus

parodymus; pranešti visa, kas jam žinoma byloje, ir atsakyti į jam duodamus

klausimus (ATPK 276 str.).

Norėčiau aptarti kitus teisinio reguliavimo nenuoseklumus, dėl ko

susidaro keblumų vykdant šias normas. ATPK 276 str. 2d. nustatyta, kad

liudytojas privalo atsakyti į jam užduodamus klausimus. Tuo tarpu kam

suteikta teisė juos užduoti, galutinai nėra aišku. Suprantama, jog tokia

teisė reziumuojama pareigūnui, privalančiam išaiškinti aplinkybes,

nustatytinas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Gi kitų

asmenų, dalyvaujančių administracinių teisės pažeidimų bylų procese, teisė

užduoti liudytojui klausimus tiesiogiai nenustatyta (ATPK 272, 273, 274,

275 str.). Taigi, jei įstatymą vertinti visiškai formaliai, tai nei vienas

proceso dalyvių (išskyrus eksperto klausimus, liečiančius ekspertizės

dalyką) klausti liudytojo teisės neturi. Tačiau toks vertinimas būtų

akivaizdžiai ydingas ir prieštarautų normų, reguliuojančių administracinių

bylų teiseną, tikslams; laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai

išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal

įstatymą. Tam, kad visapusiškai ir objektyviai įvertinti visas reikšmingas

bylai aplinkybes, šiems reikalavimams turi atitikti ir liudytojų apklausa,

t.y. turi būti visapusiška, pilna bei objektyvi, o tai galima pasiekti tik

garantuojant pažeidėjui, nukentėjusiajam bei jų atstovams teisę aktyviai

dalyvauti liudytojų apklausoje.

Ekspertas administracinio teisės pažeidimo byloje skiriamas

tuomet, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti

pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą. Sprendimas šaukti ekspertą yra

privalomas įmonės, įstaigos arba organizacijos, kur dirba šaukiamas

dalyvauti byloje kaip ekspertas asmuo, vadovui. Eksperto teisės ir pareigos

nustatytos ATPK 277 str. Ekspertas turi teisę:

1) susipažinti su bylos medžiaga, liečiančia ekspertizės dalyką;

2) pareikšti prašymus, kad jam būtų pateikta papildoma medžiaga, reikalinga

išvadai duoti;

3) administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno)

leidimu duoti traukiamam atsakomybėn asmeniui, nukentėjusiajam, liudytojams

klausimus, liečiančius ekspertizės dalyką;

4) ddalyvauti nagrinėjant bylą.

Taip pat ekspertas privalo atvykti pagal šaukimą ir duoti objektyvią išvadą

jam pateiktais klausimais. Vertėjas skiriamas pareigūno, nagrinėjančio

administracinio teisės pažeidimo bylą. Tačiau neaišku, ką turėtų daryti

pareigūnas, turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo

protokolą, kai jau administracinio teisės pažeidimo tyrimo stadijoje būtų

reikalingas vertėjas. Išeitų, kad teisės skirti vertėjo jis neturi, todėl

tiriant pažeidimą būtų pažeistas kalbos procese principas.

Kviestinių dalyvavimas numatytas taikant administracinių teisės pažeidimų

bylų teisenos užtikrinimo priemones.

Kalbant apie byloje dalyvaujančius asmenis, nereikėtų pamiršti,

kad pastarieji gali ir netinkamai vykdyti nustatytas pareigas. Tai atvejai,

kai perduodama klaidinga informacija apie bylos faktines aplinkybes,

naikinami ar slepiami įrodymai, vengiama duoti parodymus ir pan. Tiek

baudžiamajame procese (BPK 312 str.), tiek civiliniame procese (CPK 190

str.), liudytojai, prieš juos apklausiant, įspėjami dėl atsakomybės už

atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus,

baudžiamajame procese – ir nukentėjusysis. Tačiau ATPK jokia tvarka

nenumatyta, todėl neaišku, ar liudytojai, nukentėjusysis, ekspertas,

vertėjas turi būti įspėjami dėl atsakomybės už netinkamą procesinių pareigų

vykdymą. ATPK ypatingojoje dalyje įtvirtinta norma, numatanti atsakomybę už

melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Pagal

ATPK 1872 straipsnį už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei

ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą

vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi

negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo

pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės

pažeidimo byloje gali būti sskiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trijų

tūstančių litų.

Taigi, siekiant įgyvendinti vieną iš svarbiausių teisenos

uždavinių – nustatyti objektyvią tiesą byloje, manyčiau, kad būtina įspėti

proceso dalyvius (liudytojus, ekspertus, specialistus, nukentėjusiuosius)

dėl melagingų parodymų teikimo, kas užtikrintų teisingų duomenų gavimą

administracinio teisės pažeidimo byloje.

Tačiau iš ATPK normų neaišku, ar asmuo traukiamas

administracinėn atsakomybėn galėtų būti nubaustas pagal ATPK 1872 str. už

melagingų parodymų teikimą, atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ar kitus

veiksmus, numatytus minėtame straipsnyje. ATPK normos tiesiogiai šių

klausimų nereglamentuoja. Aiškinantis ATPK 272 str. nuostatas matyti, kad

duoti paaiškinimus yra asmens traukiamo atsakomybėn teisė, o ne pareiga,

todėl už melagingus parodymus, atsisakymą ar vengimą duoti paaiškinimus jis

negali būti įspėjamas ir baudžiamas. Priešingu atveju būtų grubiai

pažeistas teisės į gynybą procese principas. Bet jeigu pažeidėjas

pasinaudoja negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, t.y.

pateikia neteisingus duomenis apie save administracinio teisės pažeidimo

byloje, tai negali būti vertinama, kaip gynyba ir todėl už tai turėtų būti

patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1872 str. Manyčiau, kad

tokiais veiksmais asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn daro naują

administracinį teisės pažeidimą, kuriuo dažnai gali būti padaryta žala kitų

asmenų interesams.

Kad tokiais veiksmais padaroma žalos rodo ir praktika. Norėčiau

pateikti vieną pavyzdį. 1999 05 20 Kauno miesto Žaliakalnio policijos

nuovados pareigūnai sulaikė asmenį, kuris turėjo, kaip nustatė ekspertas,

nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinį. Pažeidėjui už ATPK 1772 str.1d.

pažeidimą bbuvo skirta 500 litų baudą, o skiedinys sunaikintas. Kadangi

bauda nebuvo sumokėta, nutarimas buvo nusiųstas antstolių kontorai dėl

priverstinio baudos išieškojimo. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad protokolas

buvo surašytas ir nuobauda skirta ne tam asmeniui, nes pažeidėjas pateikė

savo brolio invalidumo pažymėjimą taip suklaidindamas pareigūnus. Pasirodo,

pažeidėjo brolis buvo verslininkas ir antstoliai vykdydami nutarimą

areštavo jo sąskaitas bankuose dėl ko šis patyrė nuostolių. Tą pačią dieną

nuovados vadovo nutarimu, ankstesnis nutarimas buvo panaikintas ir

administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta bei apie tai nedelsiant

informuoti antstoliai. Asmeniui, pateikusiam savo brolio dokumentą, buvo

surašytas protokolas ir pagal ATPK 1872 str. bei Kauno miesto apylinkės

teismas skyrė baudą. Analogiški sprendimai,t.y. skirtos administracinės

nuobaudos, buvo priimti ir kitose administracinių teisės pažeidimų bylose,

kuriose pažeidėjai melavo savo anketinius duomenis ar pateikė kito asmens

dokumentus.

Taigi, galima būtų padaryti išvadą, kad dėl atsakomybės už

melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje asmuo

traukiamas administracinėn atsakomybėn neturėtų būti įspėjamas ir už tai

atsakyti, tačiau pasinaudojęs kito asmens dokumentais ar kitaip pateikęs

melagingus duomenis apie save turėtų būti baudžiamas pagal ATPK

1872 straipsnį.

4. Šiai grupei priskiriami asmenys ir pareigūnai, dalyvaujantys

nutarimo vykdymo procese. Tai teismo antstoliai priverstinai išieškantys

paskirtą baudą, visuomeninės organizacijos, darbdaviai, tarpininkaujantys

sutrumpinant specialiosios teisės atėmimo terminus ir pan.

Reikia pažymėti, kad asmenys, dalyvaujantys procese yra procesinių teisinių

santykių subjektai, kurie pagal savo prigimtį artimi vertikalių

administracinių santykių subjektams, kur viena

pusė atlieka valdymo ir

atitinkamas valdžios įgaliojimų funkcijas, o kita patiria pirmosios grupės

valdantįjį poveikį. Tokiu būdu kalbame apie būtinojo, specialaus

(lyderiaujančio) subjekto buvimą procesiniuose teisiniuose santykiuose.

Tačiau nežiūrint į valdantįjį procesinių teisinių santykių charakterį, jų

subjektai tarpusavyje susiję koreliaciniais ryšiais. Pvz., subjektyviąją

procesinę teisę atitinka procesinė būtinybė; procesinius įgalinimus –

procesinė būtinybė arba teisinė atsakomybė ir pan. Todėl procesinių

teisinių santykių turinį lemia procesinis teisinis subjektiškumas.

Lyderiaujančio subjekto teisinis subjektiškumas neatskiriamai susijęs su

žinybingumu.

Išvados

Teisine atsakomybe yra glaudžiai susijusi su valstybe ir jos

prievarta. “ Teisine atsakomybe-tai valstybinis ppoveikis teises pažeidėjui,

kuris pasireiškia visuomeniniu-valstybiniu pažeidėjo pasmerkimu, asmeninio,

turtinio ir organizacinio pobūdžio apribojimu jam taikymu.”[10]

Taigi teisines atsakomybes esme yra saugoti ir ginti

reguliuojamus visuomeninius santykius bei užtikrinti teises reikalavimus,

panaudojant valstybes prievartos priemones. Teisine atsakomybe yra

naudojama užtikrinti teisėtvarka, kovoti su teises pažeidimais bei

apsaugoti reguliuojamus visuomeninius tarpusavio santykius

Teisine atsakomybe negali būti taikoma jeigu nėra teises

pažeidimo. Ji atsiranda tik tada, kai yra padarytas teisės pažeidimas.”

Teises pažeidimas – tai žmonių ir organizacijų, kalta veika, kuria padaroma

žala visuomenei.”[11] arba “ Teises pažeidimas-tai kalta veika, kuri

priešinga teises normoms,daro žala kitiems asmenims ir už kuria yra

patraukiama atsakomybėn.”[12] Taigi asmeniui padariusiam teises pažeidimą

t.y. teisines atsakomybes subjektui turi būti taikomos teisines poveikio

priemones, o jo elgesys smerkiamas. Tokiu atveju teises pažeidėjas iš

valstybes puses patiria tam tikras neigiamus, materialaus, fizinio bei

moralinio ppobūdžio apribojimus. Jis netenka teisių, laisvių bei kitokiu

vertybių.

Pagrindinis teisinės atsakomybes reguliavimo elementas yra

įstatymai ir kiti norminiai aktai. Be jų negali būti ir teisines

atsakomybes.Taigi teisine atsakomybe remiasi sureguliuotais norminiais

aktais.Jų dėka funkcionuoja. Tačiau vien norminio akto nepakanka norint

atsirasti konkretiems teisiniams santykiams, nes jis tik suteikia galimybe

taikyti teisine atsakomybe. Tam, kad atsirastu teisine atsakomybe turi būti

juridinis faktas, t.y. padarytas teises pažeidimas.

Taip pat, kad įgyvendinti teisine atsakomybe kompetentingos

valstybines institucijos ar pareigūnai turi aktyviai reaguoti ir imtis

priemonių kaltam asmeniui, padariusiam teises pažeidimą ,taikyti tam tikras

poveikio priemones ir jas įvykdyti.Taigi teisine atsakomybe yra būtina tam,

kad valstybėje butu..užtikrintas įstatymu laikymasis. Taip pat ji

reikalinga nubausti ar perauklėti asmenis, kurie nesilaiko valstybes

įtvirtintu įstatymu.

Struktūriška teismų sistemos sudėtis yra vienoda tiek bendrosios

kompetencijos, tiek ir administraciniuose teismuose. Pagrindinis bylų

svarstymas pirmąja instancija yra padalytas tarp žemesnės pakopos teismų

-apylinkės ir apygardos. Bylas apeliacine tvarka nagrinėja apygardų teismai

bei Apeliacinis teismas, o vienintelė kasacinė instancija yra Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas. Kasacijos sukoncentravimas viename teisme – tai

žingsnis efektyvesnės teismų sistemos link, nes palyginus dabar Lietuvos

Aukščiausiame teisme nagrinėjamą bylų skaičių su jų skaičiumi, kuris prieš

šį pakeitimą pasiekdavo Lietuvos Aukščiausiąjį teismą , pastebimas daug

efektyvesnis vienodos teisminės praktikos užtikrinimas. Be to, esant vienai

kasacinei instancijai, užtikrinamas tik tam tikrų bylų nagrinėjimas

kasacine tvarka, t.y. teismas neapkraunamas ne jo kompetencijoje esančiomis

bylomis. Kasacinis bylų nagrinėjimas viename teisme sumažina žemesnės

pakopos teismams skiriamų bylų skaičius, o tai savu ruožtu lemia

efektingesnį ir teisingesnį bylų nagrinėjimą. Be to, svarbus yra

Administracinių teismų įsteigimas, kuris palengvino administracinių bylų

nagrinėjimą, nes buvo aiškiai apibrėžta kokiam teismui, kokios bylos yra

teismingos. Taip pat administracinių bylų atskyrimas nuo civilinių ir

baudžiamųjų ir sukoncentravimas jų vieno pobūdžio teismuose, rodo Lietuvos

teismų sistemos supanašėjimą su Europos teismais.

Turinys

Įvadas.

1.Administraciniai teisiniai santykiai.

1.1 Administracinio proceso specifiniai požymiai.

2. Administracinio proceso rūšys.

3. Administracinės teisenos samprata.

4. Teisės aktai, reglamentuojantys administracinį procesą, jų rūšys.

5. Administraciniai teismai.

6.1 Įrodymai administracinių teisės pažeidimų bylose.

6.2 Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos dalyviai, jų teisės

ir pareigos.

Išvados.

Literatūros sąrašas.

LITERATūROS SąRAšAS

1. Valstybes ir teises teorija.-Vilnius „Mintis“, 1989 m.

2. P. Petkevicius . Administracine atsakomybe-„Justitia“,Vilnius 1996 m.

3. LR Administraciniu teises pažeidimu kodeksas “Aušra”, Vilnius 1995 m.

———————–

[1] Sunkumai kyla apibrėžiant vykdomosios valdžios sąvoką. Kokie institutai

priskirtini vykdomajai valdžiai? Konstitucinė teisė įprastai reguliuoja

vykdomosios valdžios vadovo veiklą, tai dažnai klaidina. Susidaro įvaizdis,

kad vykdomoji valdžia yra uždaroje dėžutėje kurios viduje kaip to nori

tvarkosi vadovas. Konstitucijos daugeliu atvejų kalba apie institucijas,

susijusias su įstatymais, remdamasi tuo, kad įstatymų leidėjas tai

vykdomajai valdžiai kiekvienu atveju nurodo kaip jai veikti ir koks

organas turi įgyvendinti ar detalizuoti įstatymo nuostatas. Visa kita yra

vykdomosios valdžios vidaus veiklos reikalas, kurio ribas nustato tik

konstitucija, apibrėždama teisėtumo ir pagrindinių žmogaus teisių ir

laisvių įgyvendinimo būdų kriterijus. Tokių reikalų tvarkyme teoriškai

įžiūrima beribė hierarchija ir organizacinė laisvė. Tai dažnai įvardijama

kaip diskrecija. Vėl gi neaišku kieno tai diskrecija.

[2] Etimologiškai, valdžia – tai teisė ir galia pajungti kitus savo valiai.

[3] Čia linčo teisės taikymas uždraustas: tik valstybiniu įgalinimus

turinčios institucijos taiko teisę. Tačiau ar nėra tos teisės elementų kai

priežiūros funkcijas atliekančios institucijos naudojasi nuobaudos skyrimo

teise. Ar laikomasi administracini proceso normų taikymo teisėtumo?

[4] Administracinė justicija – specialių teisminių ar kvaziteisminių organų

sistema, kurios pagrindiniu uždaviniu yra administracijos (vykdomosios

valdžios institucijų) veiksmų ir sprendimų teisėtumo kontrolė nagrinėjant

piliečių ir organizacijų skundus ir prašymus dėl jų pažeistų teisių ir

teisėtų interesų. Žiūr.:Словарь административного права/ Колл. aвт. –

Москва; ,,Правовая культура”,1999, 11. Terminas justicija (lot. justitia)

traktuojamas kaip teisingumas bei teisėtumas. Administracinė justicija –

specialių teisminių organų arba kitų institucijų, kontroliuojančių

vykdomosios valdžios veiksmų ir sprendimų teisėtumą, nagrinėjant piliečių

arba organizacijų skundus dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų,

sistema. Административное право. Словарь– справочник., Москва 2000, 9 psl.

[5] Administracinė jurisdikcija – 1.įgalioto valstybinės valdžios,

pareigūno, įstatymu sureguliuota veikla nagrinėjant individualias

administracines bylas (ginčus), susijusias su administraciniu teisiniu

piliečio arba nevalstybinės organizacijos su valstybiniu organu (jo

pareigūnu) įgyvendinant šiam organui viešąją, kaip taisyklė, vykdomąją

valdžią.

[6] Бахрах Д.H. Административное право. Mосква: НОРМА, 2001. С.144.

[7] Габричидзе Б.Н., Чернявский А.Г. Административное право Российской

Федерациий. Москва: Дело и Сервис, 22001.C.296.

[8] Бахрах Д.Н. Административное право. Москва: НОРМА, 2001. С.236.

Бахрах Д.Н. Административное право. Москва: БЕК, 1993. С.240.

Бахрах Д.Н., Ренов Э.Н. Производство по делам об административных

правонарушениях. Москва: Знание, 1989. С.15.

[9] Valstybes ir teises teorija. Vilnius, „Mintis“ 1989 m.,psl.147.

[10] Valstybes ir teises teorija. Vilnius, „Mintis“ 1989 m.,psl 158.

[11] Valstybes ir teises teorija. Vilnius, „Mintis“ 1989 m.,psl. 148.

———————–

1) Administracinių teisės pažeidimų teisena

2) Administracinių bylų teisenos įstatymas

Administracinis procesas

3) Administracinė teisena