Kauno vandenys

TURINYS

1. Įvadas 2

2. Atidaromi vandens valymo įrenginiai Nemenčinėje 3

3. Švarus vanduo, švari gamta – tai mūsų sveikata 3

4. Nuotekų valymas 9

5. Antrojo pakėlimo siurblinės 14

6. Proceso aprašymas 15

7. Išvados 20

8. Naudota literatūra 21

ĮVADAS

MAŽI NUOTĖKŲ VALYMO ĮRENGINIAI

Šiauliuose įvyko PHARE Baltijos mikroprojekto “Maži nuotekų valymo įrenginiai” pristatymas – seminaras, kuriame dalyvavo Suomijos, Estijos ir Lietuvos atstovai. Seminare buvo kalbėta apie tai, kokia paviršinių ir gruntinių vandenų būklė ir kaip Suomijoje, Estijoje ir Lietuvoje valomos nuotekos mažais valymo įrenginiais, taip pat tartasi, kaip būtų galima suvienyti šių šalių žmones ateityje įgyvendinti ddidesnį projektą.

Baltijos mikroprojektas – ne investicinis, o daugiau mažųjų valymo įrenginių propagavimui skirtas projektas. Suomija yra sukaupusi labai didelę patirtį statant ir eksploatuojant mažus nuotekų valymo įrenginius, kadangi šioje šalyje gyvenamieji namai yra išsidėstę daug didesnėje teritorijoje ir statyti centralizuotus nuotekų valymo įrenginius sudėtinga.

Pagal šį projektą iš PHARE Klaipėdai ir Šiauliams buvo skirta po 2 tūkstančius eurų (apie 8 tūkstančiai litų) demonstraciniams mažiems nuotekų valymo įrenginiams pastatyti. Klaipėdoje bus pastatyti nauji valymo įrenginiai, skirti vienam namui prie Danės upės. OO Šiauliuose bus rekonstruojami esami maži valymo įrenginiai su durpių filtru, kurie buvo pastatyti 1998 metais. Šie įrenginiai nuotekas iki pakankamo laipsnio išvalydavo, bet kasmet mažėjo filtro hidraulinis pralaidumas, ir dabar dalis nuotekų teka pro filtro šonus. Išnagrinėjus priežastis paaiškėjo, kkad statant šiuos valymo įrenginius buvo padaryta klaidų ir dabar teks iškasti visą durpių sluoksnį ir pakeisti naujomis durpėmis.

Durpių filtrai yra paplitę JAV bei Kanadoje. Šiauliuose statyti tokius valymo įrenginius buvo pasirinkta todėl, kad durpių ištekliai prie Šiaulių yra didžiausi Lietuvoje – manyta, kad tokie valymo įrenginiai bus nebrangūs.

“Jei šių valymo įrenginių rekonstrukcija nepavyks, teks visiems pasakyti, kad tokie valymo įrenginiai su durpių filtru mums netinka, arba nemokame mes jais naudotis”, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus viršininko pavaduotojas Aurimas Rutkauskas.

ATIDAROMI VANDENS VALYMO ĮRENGINIAI NEMENČINĖJE

Galimybė Nemenčinės gyventojams tiekti labai geros kokybės vandenį atsirado SP UAB „Vilniaus vandenys“ per daugiau nei pusmetį įgyvendinus geležies ir mangano šalinimo įrenginių projektą. Šiuo metu Nemenčinės miesto gyventojams tiekiamo vandens sudėtyje bbendroji geležis sudaro 0,00 mg/l, manganas – 0,02 mg/l. Geriamas vanduo atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus, keliamus labai geros kokybės vandeniui. Be to, čia reguliariai tiriamas ne tik tiekiamo, bet ir išleidžiamo išvalyto vandens užterštumas.

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statyba kainavo 335 tūkst. Lt. 2001 – 2002 m. į Nemenčinės cecho eksploatuojamą ūkį papildomai investuota 320 tūkst. Lt.

Nemenčinės cechas eksploatuoja 4 vandentiekio stotis, per 50 km. vandentiekio ir nuotėkyno tinklų, 7 nuotekų išsiurbimo stotis, 2 biologinio valymo valyklas. Aptarnaujamoje zzonoje iš 7270 gyventojų, cecho tiekiamą vandenį gauna per 6000 gyventojų. Nuo 2001 m. Nemenčinės cechas aptarnauja ir Nemenčinės apylinkės Kabiškių ir Kreivalaužių kaimus, Gėlos (buvusios Nemenčinės vaikų reabilitacijos ligoninės) vandentvarkos ūkį.

Kita cecho funkcija – šalinti ir valyti nuotėkas. Jos valomos Pabradėje esančioje nuotėkų valykloje. Per praėjusius metus Nemenčinės cechas realizavo 144,2 tūkst. kubinių metrų vandens, išvalė 182,5 tūkst. kub. m nuotėkų. Ceche dirbai 20 žmonių.

Daugiausia Vilniaus miestą aptarnaujanti bendrovė „Vilniaus vandenys“ taip pat prižiūri ir Vilniaus rajono vandentiekio sistemą.

ŠVARUS VANDUO, ŠVARI GAMTA – TAI MŪSŲ SVEIKATA

Uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ paskirtis – patikimai ir mažiausiomis sąnaudomis tiekti geros kokybės vandenį vartotojams, surinkti ir valyti nuotėkas.

Bendrovė 2003 metais eksploatavo 1102 km vandentiekio, karšto vandens tiekimo ir pramoninio vandens tinklų (t.t. 82 km karšto ir 46 km pramoninio vandentiekio tinklų), 937 km buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, 7 vandenvietes (t.t. 2 Rokuose, 1 Vaišvydavoje), 11 antrojo vandens pakėlimo stočių (t.t. 1 Rokuose), 52 trečiojo vandens pakėlimo stočių, 56 nuotekų nuvedimo siurblines (iš kurių 7 yra žinybinės), modernią nuotekų valyklą. Nepertraukiamam vandens tiekimo režimui užtikrinti bendrovė eksploatuoja 20 švaraus vandens rezervuarų, kurių bendra talpa 66 tūkst. kub. m.

Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ reorganizuota pagal Kauno miesto valdybos 1995 06 01 potvarkį NNr.29 iš Kauno valstybinės vandens tiekimo įmonės ir yra akcinio kapitalo įmonė. Visas bendrovės akcijas valdo Kauno miesto savivaldybė.

GAVYBA

Lietuvos Respublikos gyventojams geriamas vanduo tiekiamas tik iš požeminių vandens šaltinių. Hidrogeologinio vandens apytakos proceso gamtoje sudėtines dalis iliustruoja diagrama:

Kaunas, antras pagal dydį respublikos miestas, išsidėstęs didžiųjų šalies upių Nemuno ir Neries santakos rajone, o miesto gyventojai požeminiu geriamuoju vandeniu aprūpinami iš Eigulių, Kleboniškio, Vičiūnų ir Petrašiūnų vandenviečių. Pirmosios dvi išsidėstę prie Neries upės, likusios dvi-susiję su Nemuno vandenimis. Šių vandenviečių požeminius vandenis maitina Neries ir Nemuno upių vanduo, kuris filtruodamasis smėlio- žvyro nuogulomis per 3-12 mėnesių apsivalo mechaniškai ir bakteriologiškai ir tik tuomet patenka į gręžinių filtrus, kur siurblių pagalba tiekiamas vartotojams. Po rekonstrukcijos darbų buvo paleista Eigulių vandenvietės stotis, kurį geriamuoju vandeniu aprūpina Šilainių rajoną.

Pakeliamo geriamojo vandens cheminė sudėtis žymia dalimi priklauso nuo požeminius vandenis maitinančių upių cheminės sudėties.

Geriamas vanduo Kauno miesto gyventojams tiekiamas tik iš požeminių vandens šaltinių. 2003 metais gyventojų ir pramonės įmonių, naudojančių geriamos kokybės vandenį, poreikiams patenkinti per parą buvo išgaunama 64.50 tūkst. m3 požeminio gėlo vandens:

Vandenvietė Patvirtintos atsargos

Vandens išgavimas 2003 m. Atsargų panaudojimas

tūkst. m3/parą tūkst. m3/parą % %

Petrašiūnų 85 36.21 56.13 42.16

Vičiūnų 53 16.75 25.97 31.60

Eigulių 19 9.34 14.49 49.16

Kleboniškio 13 2.20 3.41 16.92

170 64.50 100 37.94

Gamybiniu vandeniu pramonės įmonės buvo aprūpinamos iš Kauno marių. Visą gamybinį vandenį (713,9 tūkst. m3 ) mieste 2003 metais sunaudojo Kauno ttermofikacinė elektrinė.

Išgauto, patiekto į tinklą ir realizuoto vandens apimtys pastarųjų keletos metų laikotarpyje pateikiamos diagramoje.

TIEKIMAS

2003 metais Kauno miesto ir apskrities vartotojams buvo patiekta 24,11 mln.m3 vandens, nuotekų valymo įrenginiuose išvalyta 21,38 mln. m3 nutekamojo vandens. Didžiausią dalį vandens (57 %) suvartojo gyventojai

VARTOJIMAS

Palyginus pastarųjų metų geriamo ir pramoninio vandens suvartojimo duomenis , pastebima tolesnio vartojimo (ypatingai pramoninio) mažėjimo tendencija iki 2002 m.:

Patiekta per parą vandens 1998 1999 2000 2001 2002 2003

geriamo,tūkst.m3 81.4 73.2 69.2 60.2 60.4 66.1

pramoninio, tūkst.m3 5.3 5.1 2.8 1.3 1.1 2.0

Abonentų skaičius 16175 17079 18742 19466 20075 21039

2003 metų pabaigoje miesto gyventojas vidutiniškai sunaudojo per mėnesį 2.39 m3 vandens ir 93 % gyventojų mieste yra įsirengę vandens apskaitos prietaisus. Pramonės įmonės ir komercinės organizacijos diegia naujausią vandens apskaitos techniką ir pertvarko vandens panaudojimo technologinius procesus bei įsirengia vandens recirkuliacines sistemas.

Mažėja įmonių skaičius ir gamybos apimtys įmonių, kur gamybos procese tiesiogiai naudojamas vanduo (statybinių medžiagų gamybos įmonės, lengvosios pramonės įmonės ir t.t. Dalis įmonių buvo reorganizuotos ( „Dirbtinio pluošto gamykla,“ „Šilkas“, „Silvos trikotažas“, kailių gamybos įmonė „Vilkas“, Janonio popieriaus fabrikas ir kt.)

Nuo 1999 metų birželio mėnesio kainos Kauno miesto gyventojams ir kitiems vartotojams už vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo paslaugas nepakito t.y. gyventojai įskaitant ir pridėtosios vertės mokestį už 1m3 vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo paslaugas mokėjo 3.62 Lt, kiti vartotojai – 4.58 Lt. Vidutinė kaina – 4.02

Lt.

Nuo 2002 metų rugsėjo 1 d. Valstybinė kainų ir energetikos komisija Kauno miesto gyventojams nustatė 1 m3 požeminio gėlo vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo kainą – 3,93 Lt. Vidutinė kaina – 4,16 Lt.

KOKYBĖ

Šalto vandens ir nuotekų tvarkymo pardavimų sumažėjimas sąlygojo vandens paslaugų savikainos augimą, miesto vandentvarkos ūkio infrastruktūros apkrovimo sumažėjimą. Visa tai atsiliepė ir geriamojo vandens kokybei, nepilnai galima panaudoti valymo įrenginių pajėgumus.

Vandenvietėse vandens kokybė stabili. Geriausias vanduo tiekiamas iš Eigulių – Kleboniškio vandenviečių, geras – iš Vičiūnų, ššiek tiek prastesnis – iš Petrašiūnų. Pastarosios vandenvietės vandenyje yra padidintos mangano ir geležies koncentracijos. Jų kiekiai kenkia vandentiekio vamzdynams, kur iškrenta į nuosėdas, sumažina jų skerspjūvį, o vamzdyne pasikeitus vandens tekėjimo krypčiai ar slėgiui – susidrumsčia vanduo ir toks kartais pasiekia vartotoją.

Vandens kokybei pagerinti 2005 m. bus įrengti geležies pašalinimo įrenginiai Petrašiūnų vandenvietėje.

Norint, kad vandens kokybė stabilizuotusi bei pagerėtu ir toliau plaunami lauko vandens tinklai ir įvadai, įrengiami vandens filtrai, keičiama susidėvėjusi vandens armatūra bei vykdomi tinklų atstatymo darbai. <

Geriamo vandens toksinės analitinės pagal hn 24:2003 ir jų vertės (mažiausia ir didžiausia)Kauno miesto vandenviečių tiekiamame vandenyje 2003 metais:

Eil. Nr. Analitės

pavadinimas Raiškos

vienetas Leidžiama vertė Eigulių v-tė Kleboniškio v-tė Vičiūnų v-tė Petrašiūnų v-tė

1 ARSENAS µg/l 10 0 0 0 0

2 CHROMAS µg/l 50 5 5 3 4

3 FLUORIDAS mg/l 1.5 0.15-0.20 0.20-0.25 0.25-0.30 0.20-0.30

4 NITRATAS mg/l 50 2.10-3.50 2.10-2.70 1.80-2.20 1.30-1.80

5 NITRITAS mg/l

0.5 0- 0.01 0-0.05 0.02-0.04 0- 0.03

6 ŠVINAS µg/l 25 0 0 0 0

7 VARIS mg/l 2.0 0-0.02 0-0.02 0.02-0.03 0.03-0.05

8 SELENAS µg/l 10 0 0 0 0

9 GYVSIDABRIS µg/l 1.0 0.5 0.1 0.7 0.3

10 NIKELIS µg/l 20 0 0 0-2 0-2

Geriamojo vandens indikatorinės analitinės pagal hn 24:2003 ir jų vertės (mažiausia ir ddidžiausia) Kauno miesto vandenviečių tiekiamame vandenyje 2003 metais:

Eil.

Nr. Analitės

pavadinimas Raiškos

vienetas Leidžiama

vertė Eigulių v-tė Kleboniškio v-tė Vičiūnų v-tė Petrašiūnų v-tė

1 Vandenilio jonų konc. PH vienetai 6.5-9.5 7.06-7.57 7.50-7.90 7.60-8.20 7.45-8.20

2 Kvapo slenkstis * * * * *

3 Skonio slekstis * * * * *

4 Spalva mg/lPt

30 5-15 2-15 6-15 8-20

5 Drumstumas DV pagal

formaziną 4 0,10-0.50 0,26-0.60 0-0.55 0.23-1.5

6 Savitasis el. laidis µScm-1 2500 570-620 420-520 420-600 410-495

7 Permanganato indeksas mg/lO2 5.0 1.5-2.0 2,0-2,8 2,5-3,0 2.2-2.9

8 Amonis mg/l 0.50 0-0.02 0-0.05 0-0.10 0.20-0.60

9 Sulfatas mg/l 250 35.5-40.6 30.2-35.8 35.0-50.0 23.8-28.0

10 Chloridas mg/l 250 21,6-26.0 14.6-20.0 25.0-32.6 19.5-22.0

11 Bendroji geležis µg/l 200 1-10 40-200 50-250 250-500

12 Manganas µg/l 50 20-40 40-80 30-210 220-600

13 Aliuminis µg/l 200 0 0 0 0

*- priimtinas vartotojams ir be nebūdingų pokyčių

Geriamojo vandens mikrobiologiniai rodikliai pagal HN 24:2003 Kauno miesto vandenviečių tiekiamame vandenyje 2003 metais:

Eil.

Nr. Analitės pavadinimas Raiškos

vienetas Leidžiama

vertė Eigulių v-tė Kleboniškio v-tė Vičiūnų v-tė Petrašiūnų v-tė

1 Žarninės lazdelės

(Escherichia coli) Skaičius

100ml vandens 0 0 0 0 0

2 Žarniniai enterokokai Skaičius

100ml vandens 0 0 0 0 0

NUOTEKŲ VALYMAS

UAB „Kauno vandenys“ nuotekų valyklos apkrova 2003 m. sudarė 58,6 tūkst. m3 per parą:

Valymo procesas

Valymo įrenginiuose pagal BDS7 rodiklį nuotekų išvalymo efektas vidutiniškai sudaro 60-65%. Pagal SM rodiklį išvalymo efektas didesnis –80-85%. Dumblo pašalinimo schema pateikiama diagramoje:

Į nuotekų valyklą iš miesto nuotekos atiteka trimis vamzdžiais, kurių skersmuo 1,2 m. Stambūs nešmenys sulaikomi grotose, kurių tankumas 3 mm. Taip prakošus nuotekas sulaikoma apie 0,6 tn/parą įvairių plaukiojančių atliekų, kurios anksčiau ppatekdavo į Nemuną. Smėlis nusodinamas aeruojamose smėliagaudėse. Nešmenys nusausinami presu, o smėlis separatoriumi ir visos šios atliekos išvežamos specialiomis mašinomis į Lapių sąvartyną.

Toliau nuotekos keliauja požeminiu 3×2 m g/b kanalu į paskirstymo kamerą, iš kurios nukreipiamos į pirminius sėsdintuvus Kiekvieno sėsdintuvo pralaidumas valant nuotekas su koaguliantu – 3500 m3/val.

Koaguliantu naudojamas bazinio aliuminio sulfato tirpalas, sandėliuojamas reagentų ūkyje. Koaguliantas dozavimo siurbliais įterpiamas į nuotekas prieš pirminius sėsdintuvus. Koaguliantas naudojamas sėsdinimo procesui paintensyvinti ir fosforo pašalinimui. Esant reikalui gali būti aatliekamas išvalytų nuotekų dezinfekavimas natrio hipochlorito tirpalu.

Dumblo apdorojimas

Pirminiuose radialiniuose sėsdintuvuose nusodintas dumblas siurbliais tiekiamas į rezervuarą, esantį šalia dumblo siurblinės. Iš šio rezervuaro per šilumokaičius „dumblas-dumblas“ „žalias“ dumblas tiekiamas į pūdytuvą (metantanką), kurio talpa 9000 m3. Jame 35°C temperatūroje vyksta anaerobinis dumblo pūdymas.

Išpūdytas dumblas iš metantankų kitais siurbliais per šilumokaitį tiekiamas į saugyklą . Išpūdytas dumblas pašildo paduodamą „žalią“ dumblą. Reikalingas temperatūrinis režimas palaikomas šilumokaičiu „dumblas-vanduo“, kuriame cirkuliuojantis pūdomas dumblas šildomas termofikaciniu vandeniu. Išpūdytas dumblas iš saugyklos centrifugų maitinimo siurbliais tiekiamas į centrifugas. Dumblui nusausinti jose naudojamas flokuliantas „Zetag“, kurio tirpalas ruošiamas specialia įranga. Nusausintas dumblas surenkamas bunkeriuose, o iš jų išvežamas specialiu autotransportu į dumblo saugojimo aikštelę. Kiekvieną dieną į dumblo saugojimo aikštelę išvažiuoja dvi tokios automašinos. Anksčiau šis dumblas nusėsdavo Nemuno dugne.

Dumblo, esančio dumblo saugojimo aikštelėje, kokybė kontroliuojama, atliekant sunkiųjų metalų koncentracijos ir bakteriologinius tyrimus. Dumblo saugojimo aikštelėje jau sukaupta virš 68 tūkst. tonų dumblo. Šiuo kiekiu padengtume beveik 7 m storio dumblo sluoksniu futbolo aikštės dydžio plotą.

Negalima užbaigti nuotekų valymo proceso, neturint efektyvaus ir ekologiškai nepavojingo dumblo utilizavimo būdo. Pasaulinėje praktikoje nėra kokių nors vyraujančių nuotekų dumblo utilizavimo būdų: vienur jis deginamas, kitur sandėliuojamas sąvartynuose. Taip pat naudojamas dirvoms tręšti bei karjerams rekultivuoti. Kaune nuotekų dumblo uutilizavimo būdų paieškos buvo pradėtos dar 1991 metais. Darbuose dalyvavo: Lietuvos miškų, Geologijos, Ekologijos institutų bei Kauno visuomeninės sveikatos centro specialistai. Tyrimai buvo vykdomi Kauno rajono Kajackaraisčio, ir Ežerėlio išnaudotuose durpynuose. UAB „Kauno vandenys“ užsakymu Geologijos institutas 2000 m. Žiemkelio 62 ha sklype atliko išsamius tyrimus, kad išsiaiškinti gruntinio ir paviršinio vandens nuotėkio pasiskirstymo ypatumus, durpės fizikines-mechanines savybes gretimų teritorijų gruntų geocheminį ir hidrocheminį foną. Remiantis atliktais tyrimais buvo paruoštas ir suderintas Kauno miesto nuotekų valyklos energetinio miško plantacijos detalusis planas. Kauno rajono taryba šį planą patvirtino 2001 metų liepos 12 d. sprendimu Nr.33. Šiame plote buvo numatyta auginti energetinį mišką., tręšiant nuotekų dumblu iki 250-300 t/ha.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.349 buvo patvirtinti nauji nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai (LAND 20-2001). Pagal šiuos reikalavimus žymiai sumažėjo rekomenduojamos tręšimo normos, be to neliko nuostatos, kad nuotekų dumblą galima naudoti durpių karjerams rekultivuoti. Dumblo panaudojimas energetinio miško auginimui tapo neperspektyvus ir ekonomiškai nepagrįstas. Dalis dumblo buvo panaudota kaip trąša energetinio miško auginimui eksperimentiniame 13 ha durpingame plote šalia dumblo saugojimo aikštelės.

Pati dumblo saugojimo aikštelė įrengta taip, kad gruntiniai vandenys būtų apsaugoti nuo galimos taršos. Po betono aikštele yra patiesta vandeniui nelaidi plėvelė, o visas drenažinis vanduo subėga į griovį iiš kurio siurbliais grąžinamas į nuotekų valyklą.

Dujų ūkis

Pūdymo proceso metu metantankuose susidariusios biodujos per dujų valymo, šaldymo ir paskirstymo įrenginius patenka į 1200 m3 dujų metalinę talpyklą (gazholderį) iš kurio per kompresorinę į nuotekų valyklos katilinę, o perteklius tiekiamas į Noreikiškių rajoninę katilinę, arba į dujų sudeginimo žvakę. 2003 metais pagaminta per 3 mln. m3 biodujų, t.t. 1,5 mln. m3 parduota Noreikiškių rajoninei katilinei. Gauta beveik 300 tūkst. litų pajamų.

Technologinių procesų valdymas ir kontrolė

Nuotekų valymo, dumblo apdorojimo ir biodujų gamybos bei panaudojimo technologiniai procesai yra pilnai automatizuoti ir valdomi iš centrinio valdymo pulto . Atskirų technologinių etapų valdymą atlieka 8 šiuolaikiniai programuojami loginiai valdikliai (PLV) užtikrinantys aukšta duomenų perdavimo patikimumą. Technologinių procesų valdymui sukurta lanksti programinė įranga leidžianti operatyviai reaguoti į technologinių procesų eigos pokyčius. Visi duomenys apie proceso eigą yra apdorojami tolimesnei jų analizei ir procesų optimizavimui. Programinę įrangą valdymui kūrė Lietuvos automatikos firma UAB „Elinta“, su kuria intensyviai bendradarbiaujama tobulinant technologinių procesų valdymą ir įrengimų aptarnavimo efektyvumą.

Įgyta technologinių procesų valdymo patirtis bus pritaikyta ateityje automatizuojant biologinio vandens valymo įrengimus.

Energetika

Nuotekų valyklai elektros energija yra tiekiama iš naujai pastatytos, modernios Marvelės 100/10 kV skirstyklos. Skirstyklos

darbo kontrolė yra vykdoma telekomunikacinių priemonių pagalba, informaciją perduodant į elektros tinklų dispečerinę ir nuotekų valyklos valdymo pultą. Elektros energija į nuotekų valyklą yra tiekiama dviem nepriklausomais įvadais ir iš centrinės paskirstymo pastotės paduodama į atskirus technologinius objektus. Nuotekų valykloje yra sumontuotos keturios pagrindinės skirstyklos, kurių bendras galingumas yra 5.6 MW.

Elektros tiekimo patikimumui užtikrinti skirstyklose yra sumontuotos automatinio rezervo įvedimo sistemos. Elektros energijos taupymui ir įrenginių darbo efektyvumui padidinti plačiai naudojamos dažninės pavaros. Reaktyvinės galios kompensavimo sistemos, įrengimų darbo ggrafikas sudaromas atsižvelgiant į elektros energijos kainų tarifus. Metinis elektros energijos sunaudojimas siekia apie 2.200. tūkst. kWh.

Pastačius nuotekų valykloje biologinio valymo įrenginius, numatoma elektros energija gaminti panaudojant biodujas.

NUOTEKŲ VALYKLOS TECHNOLOGINIAI PARAMETRAI IR DARBO RODIKLIAI

2000-2003 m.

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m.

1. Išvalyta nuotekų tūkst.m3 20809 23358 23006 21383

2. Vidutinis nuotekų kiekis m3/parą 56855 63994 63030 58592

3. Vidutinis nuotekų užterštumas pagal:

BDS7

SM (suspenduotas medžiagas)

bP (bendrą fosforą)

mgO2/l

mg/l

315

384

11,1

363

424

11,8

265

292

10,3

222

256

11,2

4. Išleidžiamų nuotekų užterštumas (po valymo) pagal:

– BDS7

– SM (suspenduotas medžiagas)

– bP (bendrą fosforą)

mgO2/l

mg/l

112

2,9

2,1

2,3

5. Apvalymo efektas pagal:

– BDS7

– SM (suspenduotas mmedžiagas)

– bP (bendrą fosforą)

6. Sulaikomo dumblo kiekis pagal sausą medžiagą (SM) ton/parą 17,7 24,0 15,7 12,3

7. Perpūdyto dumblo kiekis pagal SM ton/parą 11,9 15,8 10,4 8,3

8. Išvežamo į dumblo saugojimo aikštelę dumblo kiekis (drėgmė 73¸75%) ton/parą 44,1 58,5 38,5 30,7

9. Pagaminta biodujų tūkst.nm3 2920 3102 3093 3417

10. Parduota biodujų tūkst.nm3 – – 1407 1511

11. Nusausinta dumblo ton 13590 18891 19321 14233

12. Suvartota elektros energijos MWh 1692 2035 2040 2199

13. Sunaudota:

Koagulianto

Flokulianto dumblo sausinimui

Flokulianto AF 352

ton

5589

11,6

5358

12,4

263

5371

12,35

253

5428

13,10

295

14. Viso ssunaudota technologinių medžiagų tūkst.Lt 1577 1551 1524 1543

ANTROJO PAKĖLIMO SIURBLINĖS

Kaunas išsidėstęs sudėtingo reljefo teritorijoje. Kad užtikrintų reikiamą vandens spaudimą aukštutinėje miesto zonoje, šiuo metu veikia 13 antro pakėlimo siurblinių, t.sk. viena pramoninio vandentiekio siurblinė.

Žemutinėse terasose esantiems vartotojams vanduo tiekiamas tiesiogiai iš vandens šaltinių arba savitaka iš kai kurių švaraus vandens rezervuarų. Šiuo metu Kaune yra 22 rezervuarai, kurių bendra talpa 71,05 tūkst.m3 ir 3 pramoninio vandens rezervuarai, kurių bendra talpa 6,0 tūkst.m3.

Vandens slėgimo užtikrinimui veikia 30 trečio pakėlimo siurblinių.

Žaliakalnio vandentiekio siurblinė (Aukštaičių 43)Kalniečių raj. II-ro pak.siurblinė (Muravos 5)

Pramonės raj. II-ro pak.siurblinė (Chemijos pr.9)

415 to kvartalo ( Baršausko g.) siurblinė

Aleksoto raj. II pak.siurblinė( Dariaus – Girėno gt.)

Vilijampolės rajono II pak.siurblinė (Apuolės gt.)

Vičiūnų vandentiekio siurblinė (Kruonio 11)

A.Panemunės II pak. siurblinė (Sakalų 1)

Domeikavos MIS’o rajono II pak. siurblinė ((S.Neries g.1)

Marvelės II pak. Siurblinė

Ž. Kaniukų siurblinė

Rokų siurblinė

Pramoninio vandentiekio II pakėlimo siurblinė (Chemijos pr.9)

III pakėlimo stotys

PROCESO APRAŠYMAS

1 Ūkio buities nuotekos

Ūkio buities nuotekose yra visą eilė teršiančių medžiagų. Konkreti sudėtis priklauso nuo gamybinių nuotekų įtakos, nuvedimo sistemos tipo ir būklės. Ūkio buities nuotekų sudėtis Kauno mieste yra pateikta l lentelėje.

l lentelė. Apytikrė ūkio buities nuotekų sudėtis Kauno mieste

Taršos rodiklis

Skendinčios medžiagos

Biocheminis deguonies sunaudojimas(BDS7)

Cheminis deguonies sunaudojimas (ChDScr)

Permanganatinė oksidacija

Bendras azotas

Amonis

Fosforas

Fosfatai

Šarmingumas mgekv/1

Riebalai

Nafta

KoncentracUa(mg/l)

206-450

200-400

559 – 800

49-152

47-79

35-56

4,1-15

3,9-4,9

8.0-10

43-95

0.5-1.7

2.Principinė schema

Principinė vandenvalos įmonės Marvelėje schema pavaizduota l paveiksle.

l Paveikslas. PPrincipinė nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo schema

3 Pirminis apvalymas

Pirminis mechaninis nuotekų apvalymas apima atsijų ir smėlio atskyrimą. Šio proceso metu iš nuotekų pašalinami didesnės atliekos ir dalelės: skudurai, medienos atliekos, popierius bei plastiko atliekos.

3.1 Atsijų sulaikymas

Atitekančios nuotekos praleidžiamos pro grotas su mechaniniu atsijų pašalinimu. Čia pašalinamos stambios atsijų ir dumblo dalelės. Grotų skaičius gali būti keičiamas nuo vienerių iki ketverių. Atsijos kovejeriu transportuojamos į nusausinimo presą. Nusausintos atsijos iškraunamos į konteinerius.

3.2 Smėlio šalinimas

Mechaninės įrangos apsaugai nuo susidėvėjimo dėl abrazyvaus smėlio poveikio ir kad išvengti smėlio kaupimosi įrenginiuose nuotekos praleidžiamos pro vieną, ar abejas aeruojamas smėliagaudes. Smėlis išsėda smėliagaudėse, tačiau dėl aeracijos organinės medžiagos lieka skendinčioje būklėje.

Išsėdęs smėlis surenkamas smėliagaudžių dugne ir perpumpuojamas į smėlio separatorių nusausinimui.

3.3 Cheminis valymas

Skendinčių medžiagų išsėdimo pagerinimui bei fosfatų pašalinimui į nuotekas dozuojami koaguliantai. Koaguliantai suriša skendinčias medžiagas į didesnes flokules. Kartu išsėsdinamas fosforeas esantis fosfatų (PCV’) būvyje. Toks procesas vadinamas cheminiu sėsdinimu susideda iš keturių stadijų, sėsdini-mo, koaguliavimo, agregatavimo ir atskyrimo.

Nusodinimo stadijoje metalų jonai sąveikoje su fosfatų jonais nuotekose formuoja mažai tirpius darinius. Koaguliacijos metu koloidinės dalelės jungiasi į stambesnes daleles. Agregatacijos proceso metu vyksta šių dalelių jungimasis į dar didesnes daleles, flokules. Jei flokules yra pakankamai sunkios jos gali būti atskiriamos nuo nuotekų sėsdinimo mmetu.

Nusodinimas gali būti atliekamas vienu iš keturių būdų: tiesioginiu nusodinimu, nusodinimu prieš pagrindinį valymą, simultaniniu nusodinimu lygiagrečiai pagrindiniam valymui, ar nusodinimu po pagrindinį valymą.

Tiesioginio nusodinimo atveju nuotekos po pirminio apvalymo, ar po pirminio sėsdinimo nukreipiamos cheminiam reagentiniam valymui koaguliavimo ir sėsdinimo talpose. Flokulės ir fosfatai nusodinami sėsdinimo talpoje.

Nusodinimo prieš pagrindinį valymą atveju koaguliantai į nuotekas įterpiami prieš pirminius sėsdintuvus. Flokulės ir fosfatai nusodinami pirminiuose sėsdintuvuose.

Simultaninis nusodinimas gali būti naudojamas biologinio valymo įrenginiuose. Koaguliantai įterpiami į iš pirminių sėsdintuvų ištekančias nuotekas, ar į nuotekų mišinį biologinio valymo metu. Flokulės ir fosfatai atskiriami kartu su šalinamu pertekliniu dumblu.

Nusodinimas po pagrindinio valymo yra naudojamas biologinio valymo įrenginiuose. Koaguliantai į nuotekas yra įterpiami po antrinių sėsdintuvų, biologinio valymo stadijoje. Flokulės ir fosfatai atskiriami tretiniame skaidrintuve.

Vandenvalos įrenginiuose Marvelėje yra naudojamas nusodinimas prieš pagrindinį valymą.

3.4 Pirminis sėsdinimas

Sėsdinimas yra sunkesnių už vandenį skendinčių dalelių atskyrimas iš vandens gravitaciniu nusodinimu. Nuotekos po pirminio apvalymo patenka į vieną iš keturių pirminių sėsdintuvų, kuriuose išsėda susiformavusios flokulės, o lengvesnės už vandenį dalelės išplaukia į paviršių plaukiančio dumblo pavidalu. Sėsdintuvų efektyvumą pagrinde apsprendžia hidraulinė apkrova. Ši apkova paprastai nurodoma paviršiui, t.y. į sėsdintuvą atitekančių nuotekų debitą dalinant iš sėsdintuvo paviršiaus ploto.

Dumblo tankintuvai išsėdusiam dumblui yra įkomponuoti sėsdintuvuose.

3.5 Dezinfekcija

Valyto vandens dezinfekcijai gali bbūti įterpiamas natrio hipochloritas (NaOCl). Chloras suardo ląstelės struktūrą, sustabdo gyvybinius procesus.

Natrio hipochloritui skylant vandenyje susidaro hipochlorito jonai:

ocr + /r <_> HOCI