ADMINISTRACINĖS T. KONSPEKTAS

BENDROJI DALIS

1.tema. Administracinės atsakomybės kurso dalykas ir sistema.Administracinių teisės pažeidimų įstatymų kodifikavimas.

Administracinės atsakomybės (a.a) disciplina tapo beveik teisės šaka. Anksčiau labai plačiai buvo taikoma drausminė atsakomybė, o dabar – administracinė. Taip pat siūloma administracinę atsakomybę daugiau taikyti vietoje baudžiamosios atsakomybės, kadangi a.a. operatyvesnė – galima nubausti tą pačią dieną. Be to drausminio poveikio priemonių įmonei pritaikyti negalima, o administracinėn atsakomybėn patraukti galima. Administracinių teisės pažeidimų kodekse(ATPK) yra daugiau sudėčių nei Baudžiamajame kodekse. Administracinės atsakomybės vaidmuo didėja, turi būti llaikomasi teisėtumo reikalavimų, turi mokėti taikyti bei vykdyti nuobaudas. ATPK sudaro bendroji dalis, ypatingoji dalis( atskiri pažeidimai) bei procesinė dalis (patraukimo a.a. tvarka). A.a. – tai viena iš a. poveikio rūšių. Paskaitose buvo tik tiek. Galima dar trumpai pakalbėti bendrai iš teisės teorijos.

2 tema. Administracinės atsakomybės esmė

2.1. Administracinės atsakomybės sąvoka ir ypatumai.

Administracinė atsakomybė yra teisinės atsakomybės rūšis, jai būdingi visi bendrieji minėti teisinės atsakomybės požymiai. Tačiau be bendrųjų požymių, administracinė atsakomybė pasižymi tik jai būdingais, specifiniais bruožais, išsamiau ją apibūdinančiais.

1. Administracinės aatsakomybės pagrindas yra įstatymo nustatytas administracinis teisės pažeidimas. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo už tokius teisės pažeidimus, kuriuos numato LR ATPK ir kiti įstatymai. Ir tik kai kuriais atvejais , nurodytais ATPK 5 straipsnyje , administraciniai tteisės pažeidimai ir atsakomybė už juos gali būti nustatyta savivaldybių tarybų ir valdybų sprendimais. Administraciniai teisės pažeidimai yra teisės nustatytų ir visuotinai privalomų eogesio taisyklių (saugaus eismo, priešgaisrinės apsaugos, sanitarijos ir higienos, veterinarijos, prekybos, medžioklės ir žūklės, naudojimosi visuomeniniu transportu, pasų karinės prievolės ir kt.) ar kitokie įvairių valstybinio valdymo sričių visuomeninių santykių pažeidimai, kurie pagal pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį nesudaro baudžiamojo nusikaltimo sudėties ir už kuriuos baudžiama administracinėmis priemonėmis.

2. Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra fizinis asmuo, darydamas pažeidimą turintis 16 metų ir pakaltinamas. Įstaigos, įmonės, organizacijos administracinių teisės pažeidimų subjektais nelaikomos. Dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų kaltais laikomi ir administracinėn atsakomybėn už juos trukiami jų pareigūnai.

3. Skirtingai nuo drausminės atsakomybės, administracinėn atsakomybėn kalti asmenys traukiami ne tarnybinio, ne darbo santykių ppavaldumo tvarka. Tai reiškia, kad administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir administracines nuobaudas pažeidėjams skiria ne įmonių, įstaigų ar organizacijų, kuriose dirba pažeidėjas , vadovai ir vioršininkai, bet kiti atitinkami valstybiniai organai –administracinės komisijos prie rajonų, miestų tarybų, policija, valstybinės inspekcijos, teismas, trasporto ir kelių, apslinkos apsaugos, miškų ūkio ir kitos įstatymų tam įgaliotos institucijos ir jų pareigūnai.

4. Asmeniui, traukiamam, administracinėn atsakomybėn, yra skiriamos įstatymų numatytos administracinės nuobaudos, kurios yra specifinio pobūdžio, švelnesnės už kriminalines bausmes, ir jų taikymas teisės pažeidėjui nneužtraukia teistumo.

5. Administracionė atsakomybė yra taikoma procesine tvarka, palyginti su baudžiamosios ir civilinės teisės, yra daugg paprastenė.

6. Administracinei atsakomybei būdingas operatyvumas.

7. Administracinė atsakomybė labai svarbi ne tik užkertant kelią administraciniams teisės pažeidimams, bet ir kriminaliniams nusikaltimams.

Atsižvelgiant į minėtus bruožus, galima teigti, kad administracinė atsakomybė yra savarankiška atsakomybės rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų numatytas administracines nuobaudas, turint tikslą kovoti su teisės pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.

2.2. Pgrindiniai administracinės atsakomybės principai:

1. Atsakomybės tik už elgesį , o ne už mintis, kurios nerelizuojamos. Žmogaus poelgis gali reikštis tik aktyviais veiksmais (veikimu) arba susilaikymu nuo tam tikrų veiksmų (neveikimu). Mintys, įsitikinimai, nors jei būtų ir neigiamai vertinami, negali būti laikomi teisės pažeidimais, jeigu jie konkrečiai neįgivendinimi.

2. Atsakomybės tik už prišngą teisei veikimą ar neveikimą, ir tik esant kaltei, principas reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik asmuo, padaręs teisei priešingus veiksmus ( neveikimą) ir suvokęs žalingus, pavojingus valstybei, visuomenei savo elgesio padarinius. Šio rincipo laikymasis turi principinę reikšmę : jeigu asmens elgesys nėra priešingas teisei (teisės nedraudžaimas) arba jo elgesyje nėra kaltės, tai negali būti jo teisinės atsakomybės.

3. Atsakomybės teisėtumas – tai nenukrypstamas materialinių ir procesinių teisės normų laikymasis, tikslus jų reikalavimų vykdymas. Materialinės teisės srityje šis reikalavimas reiškia, kad administracinė atsakomybė ggali būti taikoma tik už įstatymo ar kito norminio akto numatytą teisei priešingą veiką (veikimą arba neveikimą). Administracinė atsakomybė gali būti taikoma ne už bet kokį pažeidimą, o tik už administracinį nusižengimą. (pats svarbiausias principas).

4. Atsakomybės teisingumo principas. Administracinė nuobauda turi būti teisėta, t.y. paskirta kaltam asmeniui kompetentingo organo ir pareigūno neperžengiant sankcijos ribų, tačiau ji gali būti neteisinga. Todėl atsakomybės teisingumo principo esmė yra ta, kad administracinės, kaip ir kitų teisinės atsakomybės rūšių, priemonės turi būti teisingos.Teisingumo principas reikalauja laikytis nuostatos, kad už vieną teisės pažeidimą galima skirti tik vieną pagrindinę administracinę nuobaudą arba pagrindinę ir papildomą nuobaudą, kai tai numato įstatymas. Tačiau tai netrukdo taikyti pažeidėjui kitų rūšių teisinės atsakomybės (drausminės, civilinės) poveikio priemonių.

5. Atsakomybės tikslingumo principas.

6. Atsakomybės neišvengiamumo principas. Kiekvienas administracinės teisės pažeidimas turi būti atskleistas, kaltas asmuo patrauktas atsakomybėn, o skirta nuobauda iš tikrųjų įvykdyta. Įspėjamoji administracinės atsakomybės nuobaudos reikšmė priklauso ne tik nuo to, kad ji nustatyta įstatymo, yra grižta, o svarbiausia, kad ji neišvengiama.

7. Atsakomybės viešumo principas reikalauja, kad kalto asmens poelgis būtų pasmerktas viešai, atvirai, žinant visuomenei. Administracinės atsakomybės viešumo principo reikalavimai gali būti įgyvendinami įvairiais būdais. Pirmiausiai viešai , atvirai svarstant teismuose.

2.3. Įstatymai, nustatantys administracinę atsakomybę.

LR Konstitucija garantuoja asmens teises ir laisves. Konstitucijos 2 skirsnio “Žmogus ir vvalstybė” nuostatuose įtvirtinta, kad žmogaus laisvė neliečiama. Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir tokiomis procedūromis, kokias yra nustatęs įstatymas.Tolaiu sakoma, kad žmogaus laisvės ir teisės negali būti apribotos kitaip , kaip tik įstatymu, ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, ginti konstitucinę santvarką.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad teisinė atsakomybė yra glaudžiai sisojusi su valstybinės prievartos naudojimu, pasireiškiančiu tam tikrų asmens teisių ir laisvių ribojimu, administracinės atsakomybės pagrindus nustato įstatymai.

2.4. Savivald. Tarybų ir valdybų įgaliojimai priimti prendimus, už kurių pažeidimą numatoma administracinė atsakomybė.

Vietos savivaldybių taryboms ir valdyboms kai kuriais atvejais suteikia teisę įstatymas priimti sprendimus ir juose nustatyti administracinę atsakomybę už tam tikrų taisyklių pažeidimus. Būtent ATPK 5 straipsnyje sakoma, kad savivaldybių tarybos ir valdybos kovai su gaivalinėmis nelaimėmis ir epidemijomis turi teisę priimti sprendimus, numatančius administracinę atskomybę už jų pažeidimą.

ATPK 5 straipsnyje toliau sakoma, kad savivaldybių tarybos ir valdybos turi teisę priimti sprendimus ir jais nustatyti taisykles, tačiau už jų pažeidimą administracinės atsakomybės nenustato, kadangi tokia atsakomybė jau yra nustatyta atitinkamų šio kodekso normų.

Pagal ATPK 21 straipsnio antrą dalį , savivaldybių tarybos ir valdybos savo sprendimais gali nustatyti administracinę atsakomybę už jų numatytus teisės pažeidimus įspėjimu

ir pinigine nuobauda. Numatyti kitokias administracines nuobaudas šioms institucijoms teisė nesuteikta.

Savivaldybių tarybų ir valdybų priimtiems su administracinėmis sankcijomis sprendimams dažniausiai keliami tokie pagrindiniai reikalavimai.

1. Sprendimų projektai turėtų būti viešai paskelbti, kad su jais galėtų susipažinti vietos gyventojai, įstaigos , įmonės ir organizacijos ir pateikti savo pastabas bei siūlymus.

2. Nustatyti administraciniai teisės pažeidimai turi būti aiškiai, tiksliai ir konkrečiai suformuoti.

3. Sprendimuose turi būti nurodyti pažeidimo subjektai, tiksliai apibrėžtos sankcijos (įspėjimas, bauda), nurodant jų minimumo ir maksimumo ribas.

4. Nurodyti sprendimo galiojimo teritorija ir laikas.

5. Numatyti organai (pareigūnai), kkuriems pavedama sprendimų vykdymo priežiūra, teisė surašyti pažeidimų protokolus ir nagrinėti bylas.

6. Sprendimai turi būti viešai paskelbti vietinėje spaudoje.

Taigi, savivaldybių tarybų ir valdybų teisė priimti sprendimus su administracine sankcija yra labai ribota. Įstatymas nustato tik kelis tokius išimtinius ir ypatingus atvejus.

2.5. Teisėtumo užtikrinimas taikant poveikio priemones už administracinius pažeidimus.

2.6. A dministracinės atsakomybės skirtumas nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.

Administracinė atsakomybė, kaip savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, daugeliu bruožų artima kitoms teisinės atsakomybės rūšims – baudžiamajai, drausminei ir civilinei. Tačiau kai kurie specifiniai administracinės atsakomybės ppožymiai leidžia ją atskirti nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. Tokiems požymiams priklauso:

a) atsakomybės taikymo pagrindas;

b) subjektai, taikantys atsakomybę;

c) poveikio priemonės ir jų padariniai;

d) atsakomybės subjektai;

e) procesinė šios atsakomybės taikymo tvarka.

Administracinės atsakomybės skirtumas nuo baudžiamosios atsakomybės pasireiškia , pirmiausia, jos taikymo pagrindu. Administracinės aatsakomybės pagrindas- administracinis teisės pažeidimas, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymų kai kuriais atvejais -vietos savivaldybės tarybos ar valdybos sprendimai). Baudžiamosios atsakomybės pagrindas- nusikaltimas, kurio požymiai numatyti Lietuvos Respublikos įstatymų. Administracinės atsakomybės priemones (nuobaudas) už padarytus administracinės teisės pažeidimus kaltiems asmenims skiria įvairūs valstybinio valdymo organai (pareigūnai), taip pat teismas ( teisėjas): Kriminalines bausmes už nusikaltimus skiria tik teismas.

Trečia, administracinė atsakomybė skiriasi nuo baudžiamosios atsakomybės poveikio priemonėmis. Bendras baudžiamosios ir administracinės atsakomybės poveikio priemonių bruožas yra tai, kad jos taikomos siekiant ka1tą asmenį nubausti, jį perauklėti ir įspėti, kad jis, taip pat kiti asmenys nedarytų teisės pažeidimų. Tačiau administracinių poveikio priemonių (nuobaudų) pobūdis gerokai skiriasi nuo baudžiamųjų bausmių, nes jos yra daug švelnesnės už kriminalines bausmes ir nesukelia tokių sunkių teisinių padarinių. <

Ketvirta, administracinė atsakomybė taikoma procesine tvarka, nustatyta administracinės teisės normų, o baudžiamoji atsakomybė – pagal baudžiamojo proceso teisės normas. Be to, administracinė atsakomybė taikoma daug operatyviau, paprasčiau negu baudžiamoji atsakomybė. Administracinių teisės pažeidimų bylose nereikalaujama atlikti tokių sudėtingų procesinių veiksmų kaip baudžiamosiose bylose, nes atsk1eisti administracinius teisės pažeidimus daug paprasčiau negu nusikaltimus. Administracinės atsakomybės operatyvumas pasireiškia tuo, kad jos poveikio priemonės taikomos tuoj pat, dažnai net teisės pažeidimo vietoje. Baudžiamosios atsakomybės taikymas yra susijęs su sudėtingais baudžiamojo proceso veiksniais. Ilgesni iir jos laikymo senaties terminai, o išimtiniais atvejais jie netaikomi.

Administracinė atsakomybė skiriasi nuo drausminės atsakomybės. Jų skirtumas pirmiausia reiškiasi taikymo pagrindu. Drausminėn atsakomybėn traukiami asmenys už drausminius, o ne administracinius teisės pažeidimus.

Administracinė atsakomybė atribojama nuo civilinės teisinės atsakomybės taip pat pagal analogiškus požymius. Administracinės atsakomybės pagrindas, yra administracinės teisės pažeidimas, o civilinės atsakomybės – civilinės teisės deliktas. Administracinio teiisės pažeidimo objektas yra teisės reguliuojami visuomeniniai santykiai, kurie yra ginami administracine ir teismine tvarka. Civilinės teisės delikto objektas – turtiniai arba asmeniniai santykiai, kurie įprastai yra ginami teismine tvarka, pareiškus ieškinį pagal civilinio proceso normų reikalavimus.

Skirtingai nuo administracinės atsakomybės, kurios subjektas gali būti tik fizinis asmuo, civilinės teisės atsakomybės subjektu gali būti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo. Administracinė atsakomybė skiriasi nuo civilinės teisinės a.tsakomybės taip pat taikymo procesine tvarka ir senaties terminais.

3 Tema. Administracinės teisės pažeidimas – administracinės atsakomybės pagrindas.

3.1. Bendroji administracinio teisės pažeidimo sąvoka.

Specialioje teisinėje literatūroje nurodomi tokie administraciniam teisės pažeidimui būdingi požymiai:

a) pavojingumas,

b) priešingumas teisei

c) kaltumas

d) baudžiamumas.

Minėtus administracinio teisės pažeidimo požymius taip pat įtvirtina galiojantys įstatymai. ATPK 9 straipsnyje sakoma: „Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises iir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už šiuos kodekse numatytus pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.“

Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumas, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad jis trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Administraciniais teisės pažeidimais, kaip sakoma įstatyme, kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir t. t.

Tačiau apibūdinant administracinį teisės pažeidimą kaip pavojingą, žalingą visuomenei veiką, nepakanka nurodyti vien jo kėsinimosi objekto. Be kėsinimosi objekto, šio teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia ir kiti jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ar pakartotinumas ir kitos aplinkybės. Taigi veikos pavojingumas yra materialinis administracinio teisės pažeidimo požymis.

Bet koks administracinis teisės pažeidimas – tai teisės normų reikalavimų nesilaikymas, tam tikros teisinės pareigos nevykdymas arba netinkamas jos vykdymas. Tačiau tai, kas teisės neuždrausta, teisės normos nereikalaujama, negali būti laikoma administraciniu teisės pažeidimu nors tai būtų amoralu, antivisuomeniška. Šiuo požymiu administraciniai teisės pažeidimai skiriasi nuo neteisinių socialinių normų (moralės taisyklių, vvisuomeninių organizacijų normų) pažeidimų.

Be kaltės administracinis teises pažeidimas negalimas. Tai reiškia, kad visuomenei pavojingas ir teisės draudžiamas veikimas (neveikimas) yra padarytas kaltai, t. y. tyčia arba dėl neatsargumo. Negali būti laikomas administraciniu teisės pažeidimu taip pat toks poelgis asmens, kuris buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų iš esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos (APT’K l9 str.).

Kaltė išreiškia neigiamą vidinį pažeidėjo požiūrį į teisės reguliuojamus ir saugomus visuomeninius santykius, valstybės, visuomenės ir atskirų piliečių interesus.

Veikos baudžiamumo požymis reiškia, kad už administracinės teisės pažeidimą kaltam asmeniui taikomos įstatymų numatytos administracinės atsakomybės priemonės (nuobaudos).

3.2. Juridinė administracinio teisės pažeidimo sudėties analizė.

Juridinė administracinio teisės pažeidimo, kaip ir kitų teisės rūšių pažeidimų, sudėties analizė turi labai svarbią ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę. Ji yra glaudžiai susijusi su teisės normų taikymu, todėl padeda teisingai, tinkamai juridiškai kvalifikuoti teisės pažeidimus, užtikrinti organų ir pareigūnų, taikančių kaltiems asmenims administracines nuobaudas, veiklos teisėtumą ir šitaip užkirsti kelią nepagrįstam, neteisėtam asmenų patraukimui administracinėn atsakomybėn. Analizuojant administracinio teisės pažeidimo sudėtį, remiamasi bendrosios teisės teorijos teiginiais ir baudžiamosios teisės mokslo išvadomis dėl teisės pažeidimo apskritai ir savarankiškos,jo rūšies-baudžiamojo nusikaltimo-požymių:

Bet koks teisės pažeidimas yra organinė žmogaus veikos (veikimo,

neveikimo) išorinio pasireiškimo ir jo sąmonės santykio vienybė, tos veikos objektas, jos išorinio pasireiškimo formos (būdai), subjektas ir jo psichinis santykis su padaryta veika.Todėl administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyviniai ir subjektyviniai požymiai, jo sudėties elementai: objektas;b) objektyvinė pusė; c) subjektas;d) subjektyvinė pusė.

Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Jeigu nėra bent vieno iš jų, negali būti administracinio teisės pažeidimo sudėties ir negali atsirasti administracinės atsakomybės. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis suprantama kaip veikos jjuridinių požymių, tam tikrų elementų visuma, pasireiškianti priešingumu teisei ir pavojingumu visuomenei.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro visa keturių minėtų elementų ir jų individualių požymių, sudarančių jų organinę vienybę, sistema.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kva1ifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jos kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.

Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Realaus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kkaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Teisinis administracinės atsakomybės pagrindas (įstatymo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis atsiranda anksčiau negu faktinis veikos padarymas. Šią aplinkybę lemia tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai, nustatantys administracinę atsakomybę už administracinius tteisės pažeidimus, atgal negalioja (ATPK 8 str.).

Kai kuriose ATPK Ypatingosios dalies straipsnių nustatytose pažeidimų sudėtyse ne visuomet rasime konkrečiai, visiškai aiškiai apibrėžtą pažeidimo objektą, subjektą, objektyvinę ir subjektyvinę puses, todėl turime remtis Bendrosios dalies normomis .

Administracinio teisės pažeidimo objektas yra teisės nustatyti, reguliuojami ir tam tikra tvarka ginami visuomeniniai santykiai.

ATPK 9 str. išvardinti lipiškiausi administracinių teises pažeidimų objektai: valstybinė ir viešoji tvarka, nuosavybė, piliečių teisės ir laisvės, nustatyta valdymo tvarka. Minėti santykiai sudaro ne tik administracinių teisės normų, bet ir kai kurių kitų teisės šakų (konstitucinės teisės, darbo teisės ir kitų) normų reguliavimo dalyką, kurį gina administracinės sankcijos. Administraciniu teisės pažeidimu daroma žala visuomeniniams santykiams, kuriuos reguliuoja ne tik administracinės teisės, bet ir kitų teisės šakų nnormos.

Svarbus administracinio teisės pažeidimo objekto ypatumas tas, kad jį sudaro teisės nustatyti ir reguliuojami valdymo sferos visuomeniniai santykiai. Todėl administracinio teisės pažeidimo objektas dažniausiai yra specialios taisyklės, kurios reguliuoja tam tikrą tvarką. Pvz., kelių eismo, priešgaisrinės apsaugos, sanitarijos ir higienos ir kitos.

Be administracinio teisės pažeidimo objekto, galima išskirti ir jo dalyką. Administracinės teisės pažeidimo dalyku laikomi fiziniai materialaus pasaulio daiktai, kuriems darydamas poveikį pažeidėjas kėsinasi į tam tikrus visuomeninius santykius. Pvz. Žemė, miškas, pastatai, želdiniai ir t. t.

Administracinio teisės pažeidimo objektai skirstomi į 2 rūšis: bendrieji ir rūšiniai.

– Bendrasis administracinio teisės pažeidimo objektas yra bendras visiems administraciniams teisės pažeidimams. Tai vyra tie įvairių teisės šakų visuomeniniai santykiai, kuriuos saugo Adm. Teisės sankcijos.

– Rūšinis – tam tikros rūšies panašaus pobūdžio visuomeniniai santykiai, į kuriuos kėsinamasi. Tai tam tikra teisės reguliuojamų visuomeninių santykių grupė, tam tikra tvarka, elgesio taisyklės.

Pagal rūšinį objektą grupuojant konkrečias administracinių teisės pažeidimų sudėtis sudaryta ATPK Ypatingoji dalis. Dabar galiojančio ATPK Ypatingosios dalies struktūrą sudaro tokie rūšiniai administracinių teisės pažeidimų objektai ( skirstymas į rūšis pagal 2 kriterijus: 1) pagal visuomeninių santykių turinį, 2) pagal veiklos sritis, kuriose tie santykiai susiklosto):

– administraciniai teisės pažeidimai, darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje;

– administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nuosavybę;

– administraciniai teisės pažeidimai aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje;

– administraciniai teisės pažeidimai pramonės, elektros ir šiluminės energijos naudojimo srityje;

– administraciniai teisės pažeidimai žemės ūkyje, veterinarinių sanitarinių taisyklių pažeidimai;

-administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio ir ryšių srityse;

– administraciniai teisės pažeidimai piliečių buto teisių, butų komunalinio ūkio ir tvarkymo srityje;

– administraciniai teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje;

– administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką;

– administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi įį teisingumą;

– administraciniai teisės pažeidimai , kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką;

– administraciniai teisės pažeidimai valstybinio turto privatizavimo srityje.

Kai kuriais administracinės teisės pažeidimais kėsinamasi ne į vieną, o į kelis (dažniausiai du ar tris) objektus.

Greta rūšinio administracinio teisės pažeidimo objekto gali būti išskirtas ir tiesioginis objektas. Juo laikomi tie teisės nustatyti ir reguliuojami visuomeniniai santykiai, į kuriuos tiesiogiai kėsinamasi veika. Tiesioginis administracinio teisės pažeidimo objektas yra tos vertybės, į kurias tiesiogiai kėsinamasi teisei priešinga veika. Administracinio teisės pažeidimo tiesioginio objekto nustatymas turi svarbią reikšmę tinkamai kvalifikuoti pažeidimą ir teisingai skirti kaltam asmeniui atsakomybės priemones.

Administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė.

Administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė – tai visuma teisės normoje įtvirtintų požymių, kurie apibūdina išorinį veikos pasireiškimą . Išskiriami šie administracinio teiss apžeidimo objektyvinės pusės požymiai: a) teisei priešinga veika (veikimas arba neveikimas); b) žalingi padariniai; e) priežastinis veikos ir jos padarinių ryšys; d) veikos padarymo būdas, vieta, laikas, priemonės.

Pagrindinis administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymis yra tai, kad veika priešinga teisei. Veika gali pasireikšti veikimu arba neveikimu. Veikimas – tai sąmoningų, valingų, aktyvių veiksmų visuma. Neveikimas-pasyvus žmogaus elgesys, teisinės pareigos nevykdymas. Dauguma administracinių teisės pažeidimų sudėčių numato aktyvius veiksmus, tačiau nemažai veikų pasireiškia ir neveikimu. Už neveikimą asmuo atsako tada, kkai jis gali ir privalo atlikti teisės numatytus veiksmus, tačiau jų neatlieka.

Teisei priešingas veikas priimta skirstyti į paprastas ir sudėtingas. Paprasta, kai ją sudaro vienas tam tikras priešingas teisei veikimas arba neveikimas.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas sudėtingu, kai jis susideda iš kelių savarankiškų teisei priešingų veiksmų arba padaromas tam tikru būdu laiko atžvilgiu. Išskiriamos tokios sudėtingų administracinių teisės pažeidimų rūšys:

1 ) veikos, susidedančios iš dviejų ir daugiau skirtingų veiksmų;

2) veikos, susidedančios iš alternatyvių veiksmų;

3) pakartotinės veikos;

4) trunkamosios veikos.

1) Veikos su dviem skirtingais veiksmais pvz. – radijo transliavimo mazgo įtaisymas ir eksploatavimas be reikiamo leidimo.

2) administracinių teisės pažeidimų sudėtys, kuriose nurodomi ne vienas, o keli alternatyvūs veiksmai, kurių kiekvienas gali būti administraciniu teisės pažeidimu

3) Pakartotiniais administraciniais teisės pažeidimais laikomi tokie, kuriems būdingi šie pagrindiniai požymiai: a) padarytos dvi ar daugiau veikų; b) kiekviena iš padarytų veikų yra savarankiški administraciniai teisės pažeidimai; c) administraciniai teisės pažeidimai yra tos pačios rūšies.

4) Trunkamaisiais laikomi tokie administraciniai teisės pažeidimai, kurie, prasidėję nuo tam tikro priešingo teisei veikimo ar neveikimo trunka tam tikrą ilgesnį ar trumpesnį laiką. Dažniausia trunkamieji teisės pažeidimai pasireiškia neveikimu, susijusiu su teisinės pareigos nevykdymu.

Skiriami du trunkamojo administracinio pažeidimo pasibaigimo pagrindai: faktinis ir teisinis. Faktinis,

kai pagrindas pažeidimui pasibaigti yra teisinės pareigos įvykdymas, teisinis – patraukimas administracinėn atsakomybėn už tam tikros pareigos nevykdymą.

Kiti administracinio teisės pažeidimo objektyvinės pusės požymiai yra žalingi padariniai ir priežastinis veikos ir jos padarinių ryšys.

Administraciniai teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius. Administraciniai teisės pažeidimai, kurių objektyvinei pusei būdingi tam tikri žalingi padariniai, vadinami materialiais. Administraciniai teisės pažeidimai, kurių objektyvinę pusę sudaro tik pati veika nepriklausomai nuo padarinių, kuriuos ši veika sukelia išoriniame pasaulyje, vadinami formaliais.

Kai materiali žala yra bbūtinas administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis, turi būti ir antras požymis priežastinis padarytos veikos ir atsiradusių padarinių ryšys. Jeigu tokio ryšio nėra, negali būti teisės pažeidimo sudėties ir administracinės atsakomybės.

Labai svarbus administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymis – pažeidimo būdas. Tai teisei priešingos veikos pasireiškimo formos, veiksmų (neveikimo) atlikimo metodai, tvarka, nuoseklumas, kuriuos pasirinko, ir naudojo pažeidėjas. Veikos padarymo būdas dažniausiai aprašomas normos dispozicijoje. Tačiau ne visada ATPK Ypatingosios dalies normos konkrečiai ir detaliai atskleidžia administracinio teisės pažeidimo padarymo būdus. NNeretai įstatymas, nustatantis administracinę atsakomybę už tam tikro pažeidimo padarymą, nurodo kokį nors kitą norminį aktą, kuriame detaliau, konkrečiau įvardintos veikos pasireiškimo formos.

Administracinio teisės pažeidimo objektyvinei pusei priskiriami ir tokie požymiai kaip pažeidimo padarymo vieta, laikas, priemonės. Būtent nuo tto, ar tam tikri antivisuomeniniai veiksmai padaryti teisės normos nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku, priklauso teisinga juridinė veiksmų kvalifikacija. Vietos požymis turi svarbią reikšmę kvalifikuoti kaip administracinius teisės pažeidimus tokius antivisuomeninius poelgius, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų gėrimą arba girto pasirodymą viešosiose vietose ir kt.

Pažeidimo laikas – tai tam tikras laikotarpis, per kurį padaryti veiksmai (neveikimas) tampa administraciniu teisės pažeidimu. Pavyzdžiui, medžioklės, žūklės taisyklių pažeidimuose laiko aplinkybė turi kvalifikacinę reikšmę, kai asmuo medžioja arba žvejoja uždraustu laiku.

Kai kuriais atvejais tam tikras veiksmas laikomas administraciniu teisės pažeidimu ar net nusikaltimu prik1ausomai nuo to, kokiais įrankiais ir priemonėmis jis atliktas. Pavyzdžiui, paprastas brakonieriavimas medžiojant yra administracinis teisės pažeidimas, o neteisėtas medžiojimas naudojant transporto priemones -nusikaltimas.

Administracinio teisės pažeidimo subjektas.

Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra aasmuo, kuris padaro administracinį teisės pažeidimą ir gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pagal įstatymą, administracinių teisės pažeidimų subjektais yra tik fiziniai asmenys, tai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pareigūnai, užsieniečiai ir asmenys be pilietybės. Juridiniai asmenys administracinių teisės pažeidimų subjektais negali būti. Už padarytus administracinius teisės pažeidimus atsako jų pareigūnai.

Tam, kad fizinis asmuo būtų pripažintas administracinio teisės pažeidimo subjektu, turi būti tokios dvi pagrindinės sąlygos:

1) darydamas administracinį teisės pažeidimą, asmuo turi būti sukakęs šešiolika metų;

2) asmuo turi būti ppakaltinamas.

Šešiolika metų – tai minimali amžiaus riba, nuo kurios asmuo, padaręs teisei priešingą veiką, gali būti laikomi administracinio teisės pažeidimo subjektu ir traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šią minimalią amžiaus ribą lemia tokios aplinkybės: 1) asmenys, nesukakę 16 metų amžiaus, paprastai dar nevisiškai suvokia administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, žalingumą visuomenei; 2) administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, pažeidę tam tikras teisines pareigas, o dauguma tokių pareigų valstybinio valdymo sferoje atsiranda sukakusiems šešiolika metų amžiaus asmenims; 3) į darbą paprastai gali būti priimami asmenys, sukakę 16 metų. Todėl nepilnamečiai negali pažeisti taisyklių, susijusių su darbinių pareigų (taisyklių) vykdymu; 4) kadangi asmenys iki šešiolikos metų dažniausiai nedirba, neturi savarankiško uždarbio, jiems negali būti taikomos tokios administracinės nuobaudos kaip bauda, turto konfiskavimas, pašalinimas iš pareigų ir pan.

Pakaltinamumas – tai asmens savybė, susijusi su asmens psichine veikla, jo sugebėjimais. Ši žmogaus savybė susideda iš 2 aspektų: 1) intelekto ir 2) valios. Intelektas reiškia, kad asmuo sugeba suvokti, suprasti reiškinius, su kuriais jis susiduria. Valia – tai asmens gebėjimas ne tik suvokti jį supančius reiškinius, bet ir atitinkamai valdyti savo elgesį. Sprendžiant pakaltinamumo klausimą, remiamasi 2 kriterijais: medicininiu (ar žmogus neserga psichine liga) ir juridiniu (ar asmuo sugeba suvokti ir valdyti savo veiksmus).

Nepakaltinamumas siejamas su žmogaus psichine liga iir psichiniais sutrikimais. Jie sukelia tokių psichologinių ir psichinių žmogaus mąstymo pakitimų, dėl kurių jis nevisiškai suvokia arba visai nesuvokia jį supančios aplinkos, todėl neretai elgiasi priešingai teisės ir moralės normoms. Pagal ATPK – Nepakaltinamumas – administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Šias ligas nustato gydytojai, todėl kilus klausimui dėl asmens nepakaltinamumo skiriam psichiatrinė ekspertizė.

Administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė.

Bet koks žmogaus poelgis, jo veikimas (neveikimas) yra sąmoningas ir valinis aktas Žmogus turi kontroliuoti savo elgesį, suvokti jo prasmę ir padarinius. Kai pavojinga, žalinga visuomenei ir priešinga teisei veika, kaip tam tikras žmogaus elgesys, nėra kontroliuojamas sąmonės ir valios, toks elgesys negali būti laikomas teisės pažeidimu. Tokiu atveju negali būti ir teisinės atsakomybės.

Žmogaus psichinė veikla, susijusi su administracinio teisės pažeidimo padarymu, vadinama administracinio teisės pažeidimo subjektyvine puse, kuri, palyginti su teisės pažeidimo objektyvine puse (išoriniu veikos pasireiškimu), yra vidinio pobūdžio. Administracinio teisės pažeidimo subjektyviniai požymiai tam tikru būdu atsispindi pažeidėjo psichikoje. Taigi administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė yra asmens psichinis santykis su daroma pavojinga, žalinga visuomenei ir priešinga teisei vveika bei jos padariniais. Kitaip tariant, subjektyvinę pusę, kaip vieną iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, sudaro visuma požymių, kurie apibūdina pažeidėjo psichinį santykį su priešinga teisei veika ir jos padariniais.

Administracinio teisės pažeidimo subjektyvinės pusės struktūra sudėtinga. Ji susideda iš šių elementų: administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltės, motyvo ir tikslo.

Kaltė yra pagrindinis administracinio teisės pažeidimo subjektyvinės pusės požymis. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su padaryta veika ir jos padariniais ATPK nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas tik kaltas veikimas arba neveikimas. Jeigu kaltė dėl asmens elgesio nenustatyta ir atsiradę žalingi padariniai yra atsitiktinio aplinkybių sutapimo rezultatas, vadinasi, nėra subjektyvinės pusės, nėra ir administracinio teisės pažeidimo, tačiau negali kilti klausimo dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Dvi kaltės formos: tyčia ir neatsargumas. Pagal ATPK – administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Tyčia 2 rūšių: tiesioginė ir netiesioginė. Tiesioginei tyčiai būdinga tai, kad asmuo suvokia savo veikimo (neveikimo) esmę, numato jo žalingus padarinius, jų geidžia ir siekia (pvz., vagystė). Netiesioginė tyčia pasireiškia tuo, kad subjektas supranta savo elgesio pobūdį, jo esmę, numato

jo žalingus padarinius, ir nors jų negeidžia, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Kai kuriais tiesiogiai įstatymų numatytais atvejais tyčia, kaip kaltės pasireiškimo forma, yra kvalifikacinis veikos požymis, pavyzdžiui, tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas ir jeigu turtas sunaikintas ar sužalotas netyčia, tai nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Kita kaltės forma – neatsargumas. Pagal ATPK – Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus iišvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo tai numatyti. Neatsargumo 2 rūšys: nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas. Nusikalstamą pasitikėjimą galima apibūdinti dviem požymiais: 1 ) asmuo numato savo veikos žalingų padarinių atsiradimą; 2) jis lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Nusikalstamą nerūpestingumą apibūdina toks požymis, kad asmuo privalėjo ir galėjo numatyti pasekmes, bet jų nenumatė.

Administracinės teisės normos, formuojančios administracinių teisės pažeidimų sudėtis, ne visuomet nurodo kaltės formas. Todėl daugeliu atvejų tai, kad administracinis teisės ppažeidimas padarytas tyčia ar neatsargiai, reikšmės veikos juridinei kvalifikacijai neturi. Kaltės forma paprastai turi reikšmę skiriant administracines nuobaudas kaip atsakomybę lengvinanti ar sunkinanti aplinkybė Kitais atvejais kaltės forma- neatsargumas yra pabrėžtinai nurodomas normos dispozicijoje kaip kvalifikacinis veikos požymis.

Administracinio teisės ppažeidimo motyvas – tai paskatos, kurios stumia subjektą padaryti tam tikrus teisei priešingus veiksmus. Paskatos gali būti įvairios, pavyzdžiui, kerštas, pavydas, pyktis ir t. t.

Administracinio teisės pažeidimo tikslas yra tai, ko asmuo siekia darydamas teisės pažeidimą. Pavyzdžiui, vagystės atveju jo tikslas – pasisavinti svetimą turtą. Kai kuriais įstatymų numatytais atvejais motyvas ir tikslas kartu lemia savarankišką konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

3.3. Administracinio teisės pažeidimo ir administracinės atsakomybės subjektas.

Žr. prie administracinio teisės pažeidimo juridinės analizės, kur išnagrinėtas subjektas.

3.4. Nepilnamečių atsakomybė

Nepilnamečiai nuo 16 iki 18 metų amžiaus yra administracinės teisės pažeidimų subjektais ir jie už šiuos pažeidimus traukiami administracinėn atsakomybėn bendraisiais pagrindais, su tam tikrais ypatumais, nustatytais ATPK:

– negali būti skiriamas areštas;

– gali būti skiriama ne daugiau kaip ppusė baudos, numatytos ATPK;

– pareigūnas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos nepilnamečiui skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę spręsti klausimą, kad nepilnametis, turintis savarankiškų pajamų, atlygintų turtinį nuostolį, jeigu šio suma neviršija 50 Lt;

– nepilnamečių, jų tėvų, ar juos atstojančių asmenų bylos nagrinėjamos pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą;

– kai nepilnametis neturi savarankiškų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų arba juos atstojančių asmenų;

– jeigu nepilnametis neturi savo turto ar jo dalies bendroje nuosavybėje, bauda išieškoma iš jo tėvų ar juos atstojančių asmenų.

Už tokius nepilnamečių ppadarytus administracinius teisės pažeidimus kaip:

– narkotinių priemonių vartojimas be gydytojo paskyrimo;

– padarytas nedidelis chuliganizmas, taip pat tyčinis suaugusiųjų garbės ir orumo įžeidimas;

– pirotechnikos priemonių naudojimo taisyklių pažeidimas;

– girtų pasirodymas viešose vietose, taip pat jų gėrimas alkoholinių gėrimų;

– viešosios rimties trikdymas

administracinėn atsakomybėn traukiami jų tėvai arba juos atstojantys asmenys.

3.5. Pareigūnų atsakomybės ypatumai.

Be bendrų administracinio teisės pažeidimo ir administracinės atsakomybės subjekto požymių, pareigūnams būdingi papildomi požymiai, kuriuos nurodo specialiosios ATPK normos. ATPK 14 str. – Pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie nuolat ar laikinai eina tarnybą valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose susijusią ar organizacinių – tvarkymo ar administracinių – ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose, organizacijose pagal įgaliojimą.

Pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų, sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga.

Tai reiškia, kad pareigūnai gali būti administracinių teisės pažeidimų subjektais:

1) tada, kai jų teisės pažeidimai susiję su tarnybinių pareigų vykdymu, kai jie savo tiesioginiais veiksmais arba neveikimu padaro tteisės pažeidimus;

2) tada, kai jie eidami savo tarnybines pareigas, neužtikrina tam tikos tvarkos , nustatytų taisyklių laikymosi.

Be pareigūnų, pagal ATPK administracinių teisės pažeidimų subjektais gali būti asmenys, kurie padaro administracinius teisės pažeidimus, susijusius su savo darbu, pareigų ėjimu. Pvz.: kasininkų atsakomybė už prekybos taisyklių pažeidimus.

3.6. Karių ir kitų asmenų, kuriems taikomi drausmės statutai bei specialūs drausmės nuostatai, atsakomybė už administracinius teisės pažeidimus.

Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo subjektas nesutampa su administracinės atsakomybės subjektu, nes kai kurioms asmenų grupėms administracinė atsakomybė už administracinių pažeidimų padarymą netaikoma, nes jie už tai atsako specialios drausminės atsakomybės tvarka.

ATPK – Tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys už administracinės teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus.

Už kelių eismo taisyklių, priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių aktų, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos normų, muitų taisyklių, matavimo priemonių, priskirtų valstybinei metrologinei kontrolei, gamybos, prekybos jomis ir naudojimo taisyklių pažeidimus bei už kontrabandą šie asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami bendrais pagrindais.

Kiti, išskyrus anksčiau išvardintus, asmenys, kuriems taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai, tiesiogiai šiuose aktuose numatytais atvejais už padarytus administracinius teisės pažeidimus traukiami drausminėn atsakomybėn, o kitais atvejais – administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais.

Tokiais atvejais, kai administracinius teisės pažeidimus padaro asmenys, kurie nėra administracinės atsakomybės subjektai, pareigūnai, kuriems suteikta teisė skirti administracines nuobaudas, užuot skyrę nuobaudas, gali perduoti medžiagą dėl teisės pažeidimų atitinkamiems organams, kad jie spręstų klausimą dėl kaltininkų patraukimo drausminėn atsakomybėn.

3.7. Užsieniečių atsakomybė už administracinius teisės pažeidimus.

ATPK numato, kad administracinio teisės pažeidimo subjektais gali būti užsieniečiai, padarę administracinius teisės pažeidimus LR teritorijoje.

Administracinėn atsakomybėn užsieniečiai traukiami bendrąja tvarka, jeigu ko kita nenumato kiti įstatymai arba tarptautinės sutartys. Tačiau užsieniečiams gali būti nustatyta administracinė atsakomybė, kuri netaikoma LR piliečiams. Kartais nustatomos tokios elgesio taisyklės, kurių turi laikytis tik užsieniečiai. Pvz. pagal ATPK 206 str. – už užsieniečių atvykimo, buvimo Lietuvos Respublikoje ir tranzitinio važiavimo per LR teritoriją taisyklių pažeidimą užsieniečiams nustatyta administracinė atsakomybė, jeigu už šių taisyklių pažeidimą netaikomas išsiuntimas iš LR.

Asmenims be pilietybės, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, paprastai taikomos bendros administracinės atsakomybės nuostatos.

3.8. Aplinkybės šalinančios veikos pavojingumą ir priešingumą teisei. Būtinasis reikalingumas. Būtinoji gintis.

Kiekvieno administracinio teisės pažeidimo požymis – jo pavojingumas, žalingumas visuomenei ir kartu priešingumas teisei. Tačiau galiojantys įstatymai numato tokius veiksmus, kurie išoriškai primena administracinio teisės pažeidimo žymes, atrodo priešingi teisei, bet iš esmės dėl tam tikrų aplinkybių nėra pavojingi visuomenei ir todėl juos padarius administracinės

atsakomybės neatsiranda. Tokie veiksmai laikomi esą be administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kitaip sakant, įstatymai numato aplinkybes, kurios pašalina veikos pavojingumą visuomenei ir priešingumą teisei.

Tokios aplinkybės yra būtinasis reikalingumas ir būtinoji gintis.

Jeigu asmuo, esant bent vienai iš šių minėtų aplinkybių, padaro veiksmus, kurie išoriškai primena kokį nors administracinį teisės pažeidimą ir formaliai lyg ir atitinka juridines tokio teisės pažeidimo žymes, tai tokie veiksmai ne tik nėra pavojingi valstybės, visuomenės ar atskirų piliečių interesams ir teisėms, bet net naudingi jiems. Tokie veiksmai, kkuriuos asmuo padaro būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties atvejais padeda išvengti sunkesnių padarinių, didesnės žalos, padeda kovoti su teisės pažeidimais. Tokiais veiksmais ginami teisėti valstybės, visuomenės, atskirų piliečių interesai, jų teisės nuo pavojingų visuomenei kėsinimųsi. Minėtos aplinkybės ne tik nepavojingos visuomenei, bet jos taip pat paša1ina ir tam tikrų veiksmų priešingumą teisei, nes įstatymai jas laiko teisėtomis.

Būtinasis reikalingumas – ATPK 17 str. – Administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dėl administracinių tteisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yyra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Būtinasis reikalingumas – tai situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis.

Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui.

Kad būtinojo reikalingumo aktas būtų teisėtas, reikia tam tikrų sąlygų:

1) pavojus dėl žalos atsiradimo tam tikriems interesams turi būti realus, akivaizdus, oo ne tariamas;

2) pavojus tomis aplinkybėmis negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis, būdais, išskyrus žalos padarymu kitam teisės saugomam interesui. Toks gelbėjimo būdas nėra pavojingas visuomenei tik kai jis yra būtina, išimtinė priemonė tam interesui išgelbėti.

3) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji. Taigi būtinojo reikalingumo atveju padarytas veiksmas gali būti laikomas nepavojingu visuomenei tada, kai šiuo veiksmu išvengiama didesnės žalos, padarant ją mažesnę.

Būtinoji gintis laikoma teisėtu valstybės, visuomenės interesų, savo arba kito asmens teisių gynimu nuo pavojingo vvisuomenei kėsinimosi, padarant žalos besikėsinančiam asmeniui, bet neperžengiant tam tikrų gynybos ribų.

Būtinoji gintis yra viena iš formų, kuriomis piliečiai kovoja su teisės pažeidimais, kitais pavojingais visuomenei veiksmais. Būtinosios ginties būdu gali būti ginami nuo pavojingų visuomenei kėsinimųsi bet kurie teisės saugomi valstybės, visuomenės ir piliečių interesai: nuosavybė, žmogaus gyvybė ir sveikata, teisės ir laisvės, viešoji tvarka ir kt. Būtinosios ginties veiksmais gali būti ginami tiek individualūs, tiek savo paties, tiek it kitų asmenų interesai.

Būtinoji gintis nuo pavojingo visuomenei kėsinimosi yra teisėtas ir naudingas visuomenei veikimas. Kai kurių asmenų – pareigūnų veiksmai, kuriais gali būti užkirstas kelias pavojingiems visuomenei pasireiškimams, yra teisinė jų pareiga.

Pagal ATPK – Būtinoji gintis – Administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir nutildytas šiame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties būklėje, tai yra ginant valstybinę ir viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Būtinosios ginties teisėtumo sąlygos:

1) būtinoji gintis leidžiama nuo pavojingo visuomenei kėsinimosi į teisės saugomus kolektyvinius ar individualius interesus.

būtinąja gintimi gali būti atremiamas tik akivaizdus, realus kėsinimasis.

3) žala turi būti padaroma besikėsinančiajam, o ne kuriems nnors kitiems asmenims. .

4) gynyba neturi peržengti būtinosios ginties ribų. Tai reiškia, kad tarp gynybos ir kėsinimosi pobūdžio bei pavojingumo veiksmų neturi būti aiškaus neatitikimo

4. Administracinės nuobaudos

4.1. Administracinės nuobaudos sąvoka ir paskirtis.

Administracinės nuobaudos yra savarankiška administracinio teisinio poveikio priemonių rūšis. Jų paskirtis – kovoti su teisės pažeidimais. Administracinėmis nuobaudomis saugoma teisėtvarka, užtikrinamas teisėtumas, ginami valstybės ir visuomenės interesai, viešoji ir valdymo tvarka, nuosavybė, piliečių teisės ir laisvės.

Tiesioginę administracinių nuobaudų paskirtį ir tikslus nustato ATPK 20 straipsnis. Jame sakoma: „Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, Taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.“

Kaip matyti iš minėto įstatymo nuostatos, administracinės nuobaudos yra teisinės atsakomybės priemonės, kurios skiriamos kaltliems asmenims, padariusiems administracinius teisės pažeidimus.

Jos, panašiai kaip ir kriminalinės bausmės, yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriais vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti.. Kaltas asmuo, kuriam skirta administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Būtent jis netenka tam tikrų teisių arba laisvių, arba materialių vertybių, arba patiria kitokių teisių suvaržymų bei apribojimų ir pan. PPavyzdžiui, administraciniu areštu ribojama nubaustojo laisvė; už šiurkštų eismo taisyklių pažeidimą atimamos transporto priemonės vairavimo teisės; turto konfiskavimu arba bauda pažeidėjui ribojamos materialios vertybės.

Tokie nepalankūs, nemalonūs nubaustajam administracine nuobauda padariniai yra būtina sąlyga. Todėl nuobaudos būtų beprasmiškos,.jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Be to, nuobaudos negalėtų įspėjamai veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus, neatliktų save prevencinio vaidmens.

Administracinių nuobaudų efektyvumą lemia tai, kad kiekvienu atveju ,jos turi būti taikomos atsižvelgiant į konkrečias teisės pažeidimo padarymo aplinkybes. Nuobaudos griežtumas visada turi atitikti padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo laipsnį, kalto asmens savybes. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Gali būti efektyvi, veiksminga ir savo tikslą pasiekti tik tinkamai parinkta administracinė nuobauda, atitinkanti pagrindinius teisinės atsakomybės principus.

Nors administracinės nuobaudos yra represinio pobūdžio, jų taikymu smerkiamas kalto asmens teisei priešingas poelgis, bet jomis, kaip ir kitokiomis teisinės atsakomybės priemonėmis, nesiekiama kaltu pripažintam asmeniui suteikti fizinių kančių, iš jo tyčiotis, jo įžeidinėti ir žeminti žmogaus orumo bei garbės.

Be represinio pobūdžio bruožo, administracinių nuobaudų funkcija, kaip minėta, turi ir kitų tikslų – jomis siekiama teisės pažeidėją sudrausminti, pataisyti, perauklėti, įspėti ne tik jį, bet ir kitus asmenis, kad jie nedarytų teisės pažeidimų.

Taigi galima dar kartą pabrėžti, kad

administracinių nuobaudų paskirtis yra:

a) nubausti kaltą asmenį už administracinio teisės pažeidimo padarymą;

b) pataisyti, perauklėti ir įspėti nubaustąjį, kad jis daugiau nepadarytų teisės pažeidimų;

c) įspėti kitus asmenis, kad.jie nedarytų teisės pažeidimų.

Administracinės nuobaudos, skiriamos kovai su administraciniais teisės pažeidimais, kartu yra veiksmingos priemonės kovoti ir su baudžiamaisiais nusikaltimais. Administracinių nuobaudų taikymas už tokius administracinius teisės pažeidimus kaip kelių eismo taisyklių, nedidelį chuliganizmą, smulkiąją vagystę;, šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo arba gabenimo taisyklių, muitų taisyklių, prekybos taisyklių ir kilos pažeidimus – tai kkartu yra kovos priemonės su autoavarijomis, atnešančiomis sunkių padarinių, piktybiniu chuliganizmu, stambiais turto grobstymais, sunkiais kūno sužalojimais ir kitais pavojingais baudžiamaisiais nusikaltimais. Operatyviai, ryžtingai ir teisingai skiriamos administracinės nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus efektyviai padeda užkirsti kelią nusikaltimams.

Administracinėms nuobaudoms yra būdingas valstybinis teisinis pobūdis. Tai reiškia, kad jos gali būti nustatomos tik įstatymų. Ir tik išimtiniais, konkrečiai apibrėžtais atvejais įstatymas leidžia rajonų, miestų savivaldybių taryboms ir valdyboms savo aktuose numatyti kai kurias administracines nuobaudas (įspėjimą ir baudą) už kai kuriuos aadministracinius teisės pažeidimus (ATPK 5 str.).

Antra, administracinės nuobaudos pažeidėjams gali skirti tik valstybės įgalioti organai (pareigūnai), ir tik įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka.

Trečia, valstybinio organo (pareigūno) nutarimą dėl skirtos nuobaudos, privalo besąlygiškai vykdyti ne tik kaltu pripažintas asmuo, bet iir atitinkamos valstybinės bei visuomeninės institucijos, pareigūnai, kuriems įstatymo pavesta užtikrinti minėto nutarimo vykdymą.

Taigi turint galvoje tai, kas pasakyta, galima daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos yra tokios įstatymų nustatytos administracinio teisinio pobūdžio poveikio priemonės, kurias taiko kompetentingi valstybiniai organai (pareigūnai) kaltiems administracinio teisės pažeidimo padarytiems asmenims, siekdami juos už tai nubausti, pataisyti, taip pat įspėti kitus asmenis, kad jie nedarytų teisės pažeidimų.

4.2. Administracinių nuobaudų rūšys.

Galiojantys įstatymai nustato administracinių nuobaudų sistemą, kurią sudaro įvairaus pobūdžio administracinės atsakomybės priemonės. A`TPK 21 straipsnyje sakoma, kad už administracinių teisės pažeidimų padarymą gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos rūšys:

1) įspėjimas;

2) bauda;

3) atlygintinis daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimas;

4) daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis oobjektas, konfiskavimas;

5) suteiktos piliečiui specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti arba žvejoti) atėmimas;

6) pataisos darbai;

7) administracinis areštas;

8) nušalinimas nuo darbo (pareigų).

Be minėtų, LR įstatymai gali nustatyti it kitokias administracinių nuobaudų rūšis.

Kaip matyti, įstatymo nustatytos administracinės nuobaudos yra gana įvairios: skiriasi jų forma, turinys, griežtumo laipsnis, realizavimo būdas. Jas taikant, kaltam asmeniui daromos moralinio, psichinio, materialaus, fizinio pobūdžio poveikis. Pavyzdžiui, įspėjimu baudžiamas asmuo veikiamas moraliai, pinigine bauda ir turto konfiskavimu – materialiai, administraciniu areštu – fiziškai. Tačiau bet kuri aadministracinė nuobauda, be fizinio, asmeninio, psichinio, materialaus poveikio, visuomet verčia kaltą asmenį morališkai patirti neigiamų padarinių.

Įstatymų nustatyta administracinių nuobaudų sistema atspindi pagrindinius kovos su administraciniais teisės pažeidimais reikalavimus. Atsižvelgdamas j kiekvieno atskiros .rūšies administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą visuomenei, įstatymų leidėjas nustato atitinkamas administracines nuobaudas kaip atsakomybės priemones, kad jos būtų teisingos, efektyvios, maksimaliai tinkamos pažeidėjui nubausti, jį pataisyti. Už mažiau pavojingus administracinius teisės pažeidimus įstatymų nustatomos švelnesnės nuobaudos, o už pavojingesnius griežtesnės atsakomybės priemonės.

Už tam tikrą administracinį teisės pažeidimą paprastai įstatymai numato ne vieną, bet dvi ar daugiau alternatyvių administracinių sankcijų. Esant tokiai sąlygai, organai (pareigūnai), traukdami kaltą asmenį administracinėn atsakomybėn, kiekvienu konkrečiu atveju gali atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmens charakteristiką, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir skirti jam atitinkamų nuobaudų, kuri būtų teisinga, tikslinga ir efektyvi.

Kalbant apie administracinių nuobaudų rūšis, pravartu pasakyti, kad įstatymas nustato, kaip skaičiuojami nuobaudų terminai. ATPK 34 straipsnyje sakoma, kad administracinio arešto terminas skaičiuojamas paromis, pataisos darbų – mėnesiais arba dienomis, specialiosios teisės atėmimas – metais arba mėnesiais.

4.3. Pagrindinės ir papildomosios administracinės nuobaudos.

Administracinės nuobaudos, panašiai kaip ir kriminalinės bausmės, skirstomos į pagrindines ir.papildomąsias. Pagrindinės nuobaudos skiriamos savarankiškai ir negali būti jungiamos prie kitų administracinių nuobaudų priemonių. Papildomosios gali bbūti skiriamos greta pagrindinių nuobaudų.

Atlygintinis daiktų paėmimas~ir konfiskavimas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir nušalinimas nuo darbo (pareigų) gali būti skiriama kaip pagrindinės ir kaip papildomosios administracinės nuobaudos. Kitos administracinės nuobaudos (įspėjimas, bauda, pataisos darbai, administracinis areštas) gali būti skiriamos tik kaip pagrindinės atsakomybės priemonės (ATPK 22 str.).

Už vieną administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama pagrindinė arba pagrindinė ir papildomoji nuobauda. Pavyzdžiui, už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadarant nukentėjusiajam didelės žalos, kaltam asmeniui skiriama pagrindinė nuobauda-bauda nuo vieno iki trijų šimtų litų (ATPK 50 str.). Pagal ATPK 163 (1) straipsnį, prekyba nežymėtomis prekėmis, kuriomis draudžiama prekiauti be banderolių ar kitų specialiųjų ženklų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dešimties ti1kstančių litų (pagrindinė nuobauda) su šių prekių konfiskavimu (papildomoji nuobauda).

4.4. Įspėjimas.

Tai pati švelniausia administracinė nuobauda, kuria viešai smerkiamas kalto asmens padarytas administracinis teisės pažeidimas ir jis įspėjamas daugiau nenusižengti. Ši nuobauda skiriama dažniausiai tada, kai asmuo administracinį teisės pažeidimą padaro pirmą kartą, dėl jo nuoširdžiai sielojasi, yra atsakomybę švelninančių aplinkybių ir nėra tikslinga,jam skirti griežtesnę atsakomybės priemonę. Įspėjimas gali būti skirtas tik tada, kai jis tiesiogiai numatytas įstatymo už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą. . Jeigu įstatymas įspėjimo, kaip administracinės nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą, nenumato, ši poveikio priemonė nnegali būti taikoma. įspėjimas, kaip ir kilos administracinės nuobaudos, turi būti įformintas atitinkamu aktu-nutarimu, laikantis ATPK nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos reikalavimų.

4.5. Administracinė bauda.

Tai dažniausiai įstatymų numatyta administracinės atsakomybės priemonė. Pagal ATPK 24 straipsnį, už administracinius teisės pažeidimus piliečiams skiriama bauda negali būti mažesnė kaip dešimt litų ir didesnė kaip vienas tūkstantis litų.

Įstatymai numato didesnę pareigūnų atsakomybę. Todėl jiems bauda negali būti mažesnė kaip dvidešimt litų ir didesnė kaip du tūkstančiai litų.

Tačiau įstatyme sakoma, kad už kai kurių rūšių administracinius teisės pažeidimus gali būti nustatyta didesnė bauda. Pavyzdžiui, ATPK .173`’ straipsnyje nustatyta, kad netikrų banderolių prekėms ar kitų specialiųjų ženklų gaminimas ar rea1izavimas, naudojimas užtraukia nuo penkiasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų baudą; statybos projektų, normų ir taisyklių nesilaikymas užtraukia piliečiams nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų ir pareigūnams-nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų baudą (ATPK 189 str.). Už administracinius teisės pažeidimus nepilnamečiui gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos ATPK. Kaip matyti, baudos dydis yra įstatymų diferencijuojamas, atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo rūšį, jo pobūdį pavojingumo laipsnį ir pažeidimo subjektą.

4.6. Atlygintinis daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimas.

ATPK 25 straipsnyje sakoma, kad atlygintinis daikto, kuris

buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, pl1ė1nnllas yra priverstinis paėmimas ir realizavimas, perduodant gautą sumą buvusiam savininkui, atskaičius paimto daikto realizavimo išlaidas. Atlygintinio paėmimo taikymo tvarką ir paimtinų daiktų rūšis nustato ATPK ir kiti LR įstatymai.

Ši nuobauda gali būti skiriama už administracinius teisės pažeidimus, numatytus, pavyzdžiui, ATPK 1911 straipsnyje (šaunamojo ginklo ir šaudmenų ar arbaleto laikymas arba gabenimo taisyklių pažeidimas) ir 197 straipsnyje (vengimas realizuoti realizuoti lygiavamzdį šautuvą ir šaudmenis ar arbaletą, kai anuliuojamas leidimas juos laikyti). BBylas dėl minėtų pažeidimų nagrinėja policijos organai. Traukdami kaltą asmenį administracinėn atsakomybėn, jie priima nutarimą priverstinai paimti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Šie daiktai dažniausiai realizuojami per prekybos tinklą, o gautos pajamos grąžinamos buvusiam jų savininkui, atskaičius jų realizavimo išlaidas. Šiais atvejais nuobauda yra skiriama kaip papildomoji atsakomybės priemonė.

Atlygintinis šaunamojo ginklo ir šaudmenų paėmimas negali būti skiriamas asmenims, kuriems medžioklė yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

4.7. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas.

Minėto daikto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis jjo pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuojamas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė ir kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba šio pažeidimo objektas. Pavyzdžiui, ATPK 85 straipsnyje nustatyta, kad gali būti konfiskuojami šautuvai ir kiti medžioklės įrankiai už mmedžioklės taisyklių pažeidimą. Šiuo atveju šautuvai it kiti medžioklės daiktai yra minėto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiai. Konfiskuojamo daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo objektas, pavyzdžiui gali būti užsienio valiuta, kai pažeidžiama o