Aplinkosaugos reikalavimai Europos sąjungos šalyse

ĮŽANGA

Aplinka apibrėžiama kaip natūrali žmones supanti visuma (aplinka) ir natūralūs su ja susiję ištekliai. Aplinkosauginiai klausimai yra susiję su žmogaus veiklos įtaka supančiai visumai ir ištekliams. Aplinkosauginė politika- tai bet kokie vyriausybės prevenciniai veiksmai dėl žmonių neigiamos aplinkai veiklos mažinimo.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliaus Aplinkos minesterija) politiką formuojanti ir įgyvendinanti vykdomosios valdžios institucija, vykdanti įstatymais ir kitais teisės aktais jai pavestas funkcijas. Aplinkos minnisterija, veikdama pagal jei suteiktą kompetenciją ir kartu vykdomą viešąjį administravimą, pati yra įtakojama visuomenėje, eekonomikoje, kaimyninėse valstybėse bei tarptautinėse organizacijose vykstančių procesų. Nors pagrindiniai rodikliai aplinkos kokybės komponentams (orui, vandenims, dirvožemiui) pastaraisiais metais išlieka stabilūs, išskyrus autotransporto taršą didžiuosiuose miestuose, labai aktualūs yra išorės veiksniai, susiję su ministerijos uždaviniais mažinti ūkinės veiklos įtaką aplinkai, sudaryti sąlygas subalansuotai plėtrai, užtikrinti komunalinio ūkio vystymosi koordinavimą.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą iš esmės keičiasi tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje prioritetai, forma ir apimtis. Lietuva palaipsniui iš šalies paramos gavėjos tampa šalimi partnere / donore. Aplinkosaugos problemos kaimyninėse ššalyse, o ypač ne ES narėse (Rusija, Baltarusija) stipriai įtakoja aplinkos būklę mūsų šalyje, todėl bendradarbiavimas su rytų kaimynėmis (Rusija ir Baltarusija), sprendžiant aplinkosaugos problemas, bus vienas iš pagrindinių tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų 2005 metais.

Pagrindinis dėmesys bendradarbiaujant su Rusija bus sskiriamas sprendžiant Baltijos jūros, Kuršių marių ir Nemuno baseino apsaugos klausimus. Bus siekiama suaktyvinti bendradarbiavimą sprendžiant su naftos telkinio D-6 eksploatavimo saugumu susijusius klausimus, Baltijos jūros ir Kuršių marių dalių, priklausančių Rusijai bei Lietuvai, monitoringo ir kitus klausimus. Tuo tikslu bus siekiama paruošti su Rusija tarpvyriausybinę sutartį dėl jūros taršos prevencijos, avarijų likvidavimo ir žalos atlyginimo. Taip pat numatoma plėsti bendradarbiavimą su RF Kaliningrado sritimi sprendžiant Sovetsko ir Nemano celiuliozės fabrikų išmetamų teršalų mažinimo klausimus ir skatinant paspartinti šių objektų nuotėkų valymo įrenginių statybą.

Bendradarbiavimas su Baltarusija sprendžiant Nemuno baseino apsaugos problemas taip pat bus vienas iš svarbiausių tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų 2005 metais. Tuo tikslu 2005 metais planuojama parengti ir pasirašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Baltarusijos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos VVyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo Nemuno baseino valdymo srityje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste įgyvendinimo.

2005 metais numatoma stiprinti bendradarbiavimą ir su Baltijos jūros regiono valstybėmis sprendžiant Baltijos jūros apsaugos ir kitas aplinkosaugos problemas. Numatoma ratifikuoti Baltijos jūros aplinkos apsaugos konvencijos (Helsinkio konvencijos) HELCOM rekomendacijas 21/2 ir 24/8, pasirašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo tarpvalstybinių vandenų naudojimo ir apsaugos srityje. Kaip vienas iš svarbiausių pprioritetų bendradarbiaujant su Baltijos jūros regiono šalimis, bus bendrų projektų su RF Kaliningrado sritimi ir/ar Baltarusija, skirtų Baltijos jūros apsaugai bei Kuršių Nerijos regiono darniam vystymuisi, įgyvendinimas bei klausimai, susiję su ES aplinkosaugos politika ir jos įtaka Baltijos jūros regiono šalims, darniu vystymusi, vandens bei oro taršos mažinimu ir t.t.

Lietuvai įstojus į ES iš esmės pasikeitė bendradarbiavimas su Suomija, Danija, Švedija ir kitomis ES valstybėmis, kurios ankščiau suteikė žymią pagalbą mūsų šaliai. Nepaisant tai, kad pvz. Suomija, pratęsė paramą Lietuvai, numatydama iki 2006 metų kasmet skirti po 400 tūkst. eurų aplinkosaugos projektų vykdymui, tačiau iš esmės bendradarbiavimas su Skandinavijos ir kitomis ES šalimis vyks partnerystės pagrindu, dalyvaujant bendruose ES finansuojamuose projektuose, programose, ypač vykdomuose Rusijoje, Baltarusijoje ar Ukrainoje. Lietuva kartu su Šiaurės bei Baltijos šalimis numato aktyviai dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos naujos kaimynystės politiką (New Neighbourhood Policy) ir sprendžiant aplinkosaugos problemas Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose rytų kaimyninėse šalyse.

Aktyvus bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis, ES narėmis, tarptautinėmis organizacijomis bei tarptautinių įsipareigojimų vykdymas ne tik įtakos politinės-teisinės bazės oro, vandens, jūrinės aplinkos ir kitose aplinkos apsaugos srityse tobulinimą, bet ir sudarys sąlygas spręsti aplinkosaugos problemas tiek nacionaliniame, tiek regioniniame lygmenyse.

Vis labiau atkreipdamos dėmesį į teritorinius aspektus ES formuojamose įvairių sričių politikose ir ssiekdamos šių politikų sėkmingo realizavimo bei darnaus vystymosi principų realaus įgyvendinimo, ES narės parengė Europos erdvinio vystymo perspektyvą ir ją įgyvendindamos ėmėsi realizuoti ESPON (European Spatial Planning Observation Network – Europos erdvinio planavimo stebėsenos tinklo) programą 2004-2006 m., numato ją pratęsti ir 2007 m. Įvertinant tai, kad joje dalyvauja visos ES narės, Lietuva, kaip pilnateisė ES narė taip pat turi dalyvauti joje ir prisidėti rengiant pagrindus būsimai ES politikai. Ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą, susitarimu nuo 1992 m. vyksta bendradarbiavimas šioje srityje tarp Baltijos jūros regiono šalių. Baltijos jūrai (su mažomis išimtimis) tapus ES vidaus jūra bei šalims Europos makroregioniniu lygiu siekiant teritorijų planavimo priemonėmis konkretizuoti ES politiką ir realizuoti darnaus vystymosi principus Baltijos jūros regiono šalių mastu, šis bendradarbiavimas turi būti toliau plėtojamas.

Lietuvai tapus ES nare, būtinas aktyvus dalyvavimas Europos standartizacijos CEN, CENELEC organizacijose. Tarptautinių ir Europos standartų perėmimas skatina eksportą, šalina kliūtis prekyboje, globalizuoja ir atveria naujas rinkas, ir tuo pačiu skatina ekonominį augimą. Darniųjų Europos standartų perėmimas ir jų taikymas suteikia galimybę atitikti Naujojo požiūrio direktyvų reikalavimus. Lietuvos Respublika yra Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) narė ir yra įsipareigojusi teikti informaciją tarptautiniams mainams. Savo ruoštu Lietuva turi galimybę nemokamai naudotis hidrologine ir meteorologine informacija iš viso pasaulio, gauti iš ššios organizacijos visą metodinio pobūdžio informaciją, standartus, tarptautinius informacijos šifravimo kodus ir kitą būtiną kasdieniniame darbe informaciją, dalyvauti PMO organizuojamose specialistų kvalifikacijos kėlimo priemonėse. Hidrometeorologinė informacija sudaro prielaidas priimti motyvuotus projektinius sprendimus plėtojant gamybą, užtikrinant darnią šalies ūkio plėtrą, teikiant žinias visuomenei. Hidrometeorologinės prognozės, jų taikymas kasdieninėje ūkinėje veikloje gali ženkliai optimizuoti šią veiklą, sudaro prielaidas išvengti nuostolių dėl nepalankių meteorologinių sąlygų. Hidrometeorologiniai stebėjimai – sudėtinė šalies aplinkos monitoringo dalis. Ši informacija būtina prognozuojant aplinką teršiančių medžiagų sklaidą, įvertinant savaiminio apsivalymo galimybes.

Tarptautiniai reikalavimai suvienodinti valstybės etalonus (laiko, temperatūros, nuolatinės ir kintamos įtampos ir kt. srityse) su tarptautiniais skatina metrologijos etalonų kūrimą, patikros laboratorijų plėtrą. Įgyvendinant šias priemones skatinamas laisvas prekių judėjimas, o tarptautiniai ekonominiai procesai savo ruožtu skatina metrologijos srities vystymąsi.

Ekonominiai veiksniai:

Spartus ekonomikos augimas. Šiuo metu Lietuvos ekonomika yra viena iš sparčiausiai augančių ES. Ekonomikos augimas gali lemti tam tikrą gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos taršos didėjimą. Todėl labai svarbu pakankamai dėmesio skirti ekologinio efektyvumo rodikliams – energijos ir gamtos išteklių sąnaudoms BVP vienetui, teršiančių ir klimato kaitą skatinančių medžiagų emisijai BVP vienetui ir pan. Darnaus vystymosi principų įgyvendinimas turėtų užtikrinti priemonių, didinančių pramonės įmonių aplinkos apsaugos veiksmingumą, diegimą. Pramonės įmonės, sumažindamos poveikį aplinkai prevencinėmis aplinkos apsaugos priemonėmis, t.y.

sumažindamos žaliavų, vandens ir energijos sąnaudas produkcijos vienetui, didina produktyvumą. Produktyvumo padidėjimas ir gamybos bei su aplinkos apsauga susijusių kaštų sumažėjimas mažina produkcijos savikainą ir didina įmonių konkurencingumą. Naujų aplinkos apsaugos technologijų skatinimas ir diegimas duotų ne tik ekonominę naudą (mažesnės išlaidos, naujos rinkos, aukšta produktų kokybė), bet ir leistų išvengti didelių išlaidų aplinkai padarytos žalos atlyginimui ir socialiniam sektoriui.

Ūkio plėtra, žemės reforma, urbanizacija.Vystantis ekonomikai, vykstant žemės reformai – daugėja statybų (ypač vandens telkinių pakrantėse), gražinami žemės sklypai saugomose tteritorijose, didėja turistų srautai – saugomos teritorijos patiria vis didesnį spaudimą. Todėl bus rengiami bei įgyvendinami saugomų teritorijų tvarkymo dokumentai, sukuriant sąlygas racionaliai statybų plėtrai, optimizuojant žemės ūkio ir turizmo veiklas.

Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti Europos Tarybos direktyvų dėl laukinių paukščių apsaugos (79/409/EEB) ir dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43/EEB) reikalavimus. Todėl mokslinių tyrimų pagrindu yra atrinktos vertingiausios gamtiniu požiūriu vietovės ir kuriamas NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklas. Įsteigus NATURA 2000 teritorijas, bendras Lietuvos saugomų teritorijų pplotas padidės apie 2-3%, t.y. nuo 11,9% iki maždaug 14-15%. Steigiami nauji saugomų teritorijų tipai – biosferos poligonai, atkuriamieji sklypai. Kadangi padidės saugomų teritorijų plotai, teks ypač atidžiai derinti ūkio šakų plėtros, naujų teritorijų urbanizacijos projektus. Kadangi daugelį svarbių biologinės įįvairovės vertybių palankiai veikia neintensyvi tradicinė žemės ūkio veikla, šios remiamos tokios veiklos ir siekiama, kad saugomose teritorijose diegiamos naujos technologijos ir infrastruktūra nepakenktų nykstančioms vertybėms. Siekiant sumažinti privačių žemių ir miškų savininkų nuostolius dėl nustatytų apribojimų, bus įgyvendinama negaunamų kompensacijų tvarka, sukurti biologinę įvairovę palankiai veikiančios veiklos skatinimo mechanizmai.

Lietuvos Respublikos miškingumas 2004 m. sausio 1 d. duomenimis sudarė 31,7 proc. arba 0,4 procentinio punkto daugiau negu 2003 metų sausio 1 d. Medienos ištekliai vidutiniškai vienam ha sudarė 197 m3. Kasmet šalies miškuose priauga daugiau kaip 12 mln. m3 medienos, o iškertama apie 6 mln. m3 likvidinės medienos. Apie 18,9 proc. šalies valstybinių miškų yra rezervuoti nuosavybės teisių atkūrimui. Šiuose miškuose ūkinė veikla praktiškai nevykdoma. Nuosavybės teisių atkūrimo procesams pasibaigus, ššalies miškų naudojimo apimtys dar šiek tiek padidės. Vykdant Lietuvos miškingumo didinimo programą, per ateinančius 20 metų numatoma apželdinti mišku apie 100-120 tūkst. ha netinkamos žemdirbystei žemės, išnaudotų karjerų ir durpynų. Įvertinant ir savaiminį miško žėlimą šiose žemės ūkiui nenaudojamose žemėse, tai leistų padidinti šalies miškingumą apie 3% ir dar labiau priartėti prie laikomo optimaliu 33-35 % šalies miškingumo.

Dėl ūkio plėtros (įskaitant paslaugų sektorių), ekonomikos vystymosi didėja aplinkos tarša atliekomis (pakuočių, gaminių, pavojingomis atliekomis). Kita vertus, 2000 m. įdiegta nnauja atliekų apskaitos sistema sudaro galimybes tiksliau nustatyti atliekų susidarymo ir perdirbimo apimtis, rūšinę jų sudėtį. 2003 m. įsigalioję Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo bei Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymai padidino atliekų sutvarkymo finansavimo galimybes.

Ūkio plėtra, atskirų ūkio šakų reformos didina gamtos išteklių naudojimo apimtis ir įtakoja geologijos sektorių. Pagal LR Konstituciją, žemės gelmės išimtine valstybės nuosavybės teise priklauso valstybei. Žemės gelmės, požeminis vanduo – jautri ekosistemos dalis, kurios apsauga ir racionalus naudojimas reikalauja pastoviai kaupti informaciją, sistemingai stebėti pokyčius. Racionalus žemės gelmių išteklių naudojimas ypač aktualus dabar, kai didėja naudingų iškasenų gavybos apimtys, daugėja privačių geologinių tyrimų kompanijų, bendrai valstybėje didėja geologinės informacijos poreikis.

Socialiniai veiksniai:

Netolygus regionų vystymasis – sparti didmiesčių (Vilniaus ir Klaipėdos) ūkio plėtra bei žymiai lėtenė – periferijose, mažas šalies gyventojų mokumas bei pragyvenimo lygio diferenciacija. Išvardinti socialiniai veiksniai neleidžia greitai išspręsti atliekų tvarkymo ir vandentvarkos problemų. Lietuvoje kasmet susidaro apie 4-5 mln. tonų atliekų, iš kurių net 70 % pašalinta sąvartynuose ir kituose įrenginiuose, kurie dažniausiai neatitinka naujausių aplinkosauginių reikalavimų. Dėl mažo gyventojų mokumo, be papildomos finansinės paramos neįmanomas greitas naujos, visus reikalavimus atitinkančios, atliekų tvarkymo infrastruktūros įdiegimas. Antrinių žaliavų atskiras surinkimas vykdomas tik didesniuose miestuose, tačiau jų kokybė dažnai nepatenkinama dėl antrinio rūšiavimo ppajėgumų trūkumo. Dėl šios priežasties pastaraisiais metais didėja tik antrinio popieriaus perdirbimas, o nemaži kiekiai kitų antrinių žaliavų (stiklo, plastikų) importuojama iš užsienio. Pavojingų atliekų perdirbimo ir šalinimo pajėgumai nepakankami, o kai kurioms pavojingoms atliekoms, tokioms kaip pasenę pesticidai, sutvarkyti Lietuvoje pajėgumų iš viso nėra. Todėl pesticidai išvežami ir nukenksminami Vokietijoje.

Aukščiau išvardinti socialiniai veiksniai taip pat neleidžia greitai įgyvendinti ir vandentvarkos projektų. Šiuo metu Europos Sąjungos fondų remiami bei iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bendrafinansuojami nuotėkų surinkimo bei valymo sistemų rekonstrukcijos bei statybos projektai įgyvendinami prioriteto tvarka. Dėl minėtų socialinių veiksnių (gyventojų mokumas) nuotėkų surinkimo bei valymo klausimai nėra iki galo išspręsti. Šiuo metu šalyje yra apie 950 nuotekų valymo įrenginių, kuriuose apie 42.6 % užterštų nuotekų valoma pilnai (šalinant azotą ir fosforą), 44.8 % valoma dalinai mechaninio biologinio valymo įrenginiuose, 13.2 % nuotekų valoma tik mechaninio valymo įrenginiuose, 0,4 % nuotekų išleidžiama nevalytų.

Dėl tų pačių socialinių-ekonominių priežasčių „senstantis“ lengvųjų automobilių bei visuomeninio transporto priemonių (autobusų) parkas vis labiau įtakoja aplinkos oro kokybę, ypač didžiuosiuose šalies miestuose. Nepakankamai dėmesio savivaldybės skiria visuomeninio transporto plėtrai ir parkų atnaujinimui bei alternatyvių, mažiau taršių degalų naudojimo skatinimui ir eismo optimizavimo priemonių įgyvendinimui.

Dėl mažų didelės dalies namų ūkių pajamų blogėja daugelio gyvenamųjų namų, yypač daugiabučių, būklė.

Technologiniai veiksniai:

Naujų technologijų plėtra: informacinių, aplinkosauginių, gamybos. Spartus informacinių technologijų vystymasis sąlygoja intensyvius informacinės visuomenės pokyčius. Aplinkos sektorių šie pokyčiai įtakoja keldami naujus uždavinius bei problemas. Informacinės technologijos įgalina beveik neribotai išplėsti informacijos apie aplinkos būklę, aplinkosauginio švietimo prieinamumą šalies gyventojams, užtikrinti efektyvų periodišką informacijos atnaujinimą, pagreitinti reikalingos informacijos paiešką. Šiuolaikinių aplinkosaugos, statybos technologijų pagalba pasiekiami efektyvūs rezultatai, tačiau šių technologijų įgyvendinimas reikalauja nemažų investicijų. Todėl daugelyje sektorių, kaip pvz., atliekų tvarkymo, vandenvalos neįmanomas greitas naujos, visus reikalavimus atitinkančios infrastruktūros įdiegimas. Naujos technologijos įgyvendinamos sisteminiu principu, t.y. vandens sektoriuje įgyvendinamas baseininis vandens išteklių ir taršos valdymas, o atliekų sektoriuje – kompleksinė atliekų tvarkymo sistema, apimanti atliekų surinkimą, nukenksminimą, perdirbimą, šalinimą, antrinių žaliavų panaudojimą, statybos srityje – naujų produkcijos gamybos, darbų vykdymo metodų įdiegimą.

Sukūrus aplinkos monitoringo ir informacijos tinklą, sudaromos prielaidos centralizuotam duomenų kaupimui, modernių kompiuterinio modeliavimo analizės priemonių, pagrįstų nuolatiniu sistemoje vykstančių procesų stebėjimu, taikymui.

Pingančios bei pritaikomos skirtingoms galimybėms bei poreikiams informacinės technologijos keičia visuomenės informavimo sampratą, sudaro sąlygas visuomenei dalyvauti priimant svarbius aplinkai sprendimus.

Galimybės:

· panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius bei mažinant energijos sąnaudas gyvenamuosiuose ir kituose pastatuose, mažinti aplinkos oro teršimą;

· skatinti ir diegti aplinkos apsaugos technologijas;

· reformuoti vandentvarkos ir atliekų tvarkymo institucinę struktūrą bei pagerinti paslaugų teikimo visuomenei kokybę;

· padidinti šalies

miškingumą, įveisiant miškus dirvonuojančiose bei menkavertėse žemėse;

· efektyviai panaudojant išaugusias investicijas aplinkosaugos priemonių įgyvendinimui visuomeniniame bei privačiame sektoriuje, paskatinti statybos, inžinerijos bei kitų ūkio sričių plėtrą ir dirbančiųjų šiose srityse paklausos padidėjimą;

· išnaudoti Lietuvos statybos šakos potencialą, didinant statybos produkcijos ir paslaugų eksportą į užsienio šalis, kuriose šis potencialu galėtų konkuruoti su tų šalių potencialu.

Grėsmės:

· nesubalansuota ekonominė, aplinkos apsaugos bei socialinė politika;

· neigiamas požiūris į valstybės tarnautojus visuomenėje ir prestižo praradimas;

· didėjant darbo apimčiai ir nuolat mažinant išteklius, gali padidėti vis labiau juntamas darbuotojų sstygius;

· dėl nepakankamo finansavimo gali būti neužtikrinti tarptautiniai bei valstybės strategijose, teisės aktuose numatyti įsipareigojimai;

· nepakankamai reguliuojamos statybos gali sudarkyti nacionalinių bei regioninių parkų kraštovaizdį, skatinti gražiausių šalies vietų degradaciją;

· nekontroliuojamas Lietuvos statybos rinkos atvirumas ją gali sužlugdyti ar sumažinti jos efektyvumą.

IŠVADA:

Aplinkos apsauga yra labai svarbi dabartinės ir būsimųjų kartų gyvenimo kokybei. Iškyla problema, kaip tai suderinti su nuolatiniu ekonomikos augimu ir užtikrinti tvarią plėtrą ilgalaikiu laikotarpiu. Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politika grindžiama nuostata, kad aukšti aplinkosaugos standartai skatina inovacijas ir atveria vverslo galimybes. Visa tai kas yra aprašyta šiame referate yra tiesiogiai susiję su ES aplinkosaugos reikalavimais.