Vaistažolės

TURINYS

Turinys………………………..2

Įvadas……………………….3

Vaistažolių rinkimas…………………..4

Džiovinimas………………………4

Liaudies medicina……………………5

Vaistažolės nuo kosulio ir gerklės skausmo…………..5

Vaistažolės nuo kraujavimo………………..6

Vaistažolės suskaudus pilvui……………….7

Literatūra……………………….8

ĮVADAS

Visame žemės rutulyje auga apytiksliai 12 tūkstančių vaistažolinių augalų rūšių. Iš visų šių augalų Lietuvoje auga apie 800 rūšių.

Nemažai šių augalų – sukultūrintos ir auginamos specialiuose sklypuose ir botanikos soduose.

Šiuo metu vaistinių augalų poreikis ir paklausa – didėja. Todėl kasmet vis labiau trūksta šių augalų žaliavos. Reikia vaistinius augalus gerai pažinti, padidinti ir apsaugoti jų atsargas, bei racionaliai juos naudoti.

VAISTAŽOLIŲ RINKIMAS

Vaistams gali būti naudojamas visas augalas arba jjo skirtingos dalys. Augalus reikia rinkti tada, kai jie turi daugiausiai veikliųjų medžiagų. Žolinių augalų antžeminėje dalyje daugiausia veikliųjų medžiagų yra prieš žydėjimą ar žydėjimo pradžioje, o šaknyse ir šakniastiebiuose vegetacijos pabaigoje. Taip pat renkant vaistažoles svarbu atsižvelgti į paros laiką, oro sąlygas.

o Sultingus augalus ir nebyrančius vaisius negalima rinkti po lietaus ar anksti ryte kol dar yra rasa, tada jie blogai džiūsta, pakinta natūrali jų spalva, o žaliava būna blogos savybės. Tokius augalus geriausia rinkti kai nukrinta rasa – ppo pietų.

o Byrančius vaisius geriausiai rinkti dar ne visiškai subrendusius, nes tada mažiau jų nubyra.

o Augalų žievę reikia lupti giedrą, saulėtą dieną, nes nuo drėgmės greitai patamsėja.

o Šaknis ir šakniavaisius galima kasti bet kuriuo paros metu, bet kokiomis oro sąlygomis.

o Pumpurus geriausia rrinkti anksti pavasarį, kai pradeda bręsti, bet dar nėra išsiskleidę.

o Lapai – skinami tada, kai jau yra visiškai išsivystę ir yra normalaus dydžio. Geriausia skinti žydėjimo pradžioje. Juos geriausia skinti sausą, giedrą dieną po pietų.

DŽIOVINIMAS

Augalų žaliava greita įkaista ir greitai genda, todėl tik nuskynus reikia tuojau džiovinti. Nuo augalo džiovinimo priklauso gydomosios savybės. Todėl džiovinti reikia nuo saulės spindulių apsaugotoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Prieš džiovinimą patalpą reikia išvalyti nuo dulkių, pakloti popieriumi. Sultingas vaistažoles reikia parišti palubėje – kuokšteliais, o kitus paskleisti plonu sluoksniu ant grindų.

LIAUDIES MEDICINA

Medicina – tai atskira liaudies kultūros sritis. Gydymas vaistažolėmis jau žinomas keletą amžių. Susirgusį gydydavo namiškiai, o jei tai nepadėdavo, tai kreipdavosi į apylinkės žynius ir žolininkus. Nuo senovės ligonius gydė moterys. JJos žinojo daugybę gydomųjų šaknų, žolių ir t.t. Dažniausiai kiekviena liga turėjo savo gydytoją. Seniausia gydymo vieta buvo pirtis – čia gydomi sunkūs ligoniai, masažuojama, gimdoma. Ligos šaltiniais buvo laikomi kai kurie kosminiai ir astronominiai reiškiniai.

Ligą iš sergančiųjų varydavo įvairiai- ligą iščiulpdavo, išspjaudavo, iškratydavo, nušluostydavo ir pan.

Lietuvių liaudies medicinai ypatingą galią skirdavo motinos vestuviniam žiedui. Dažnai būdavo nuleidžiamas kraujas.

Taip pat gydė ir vaistiniais augalais:

o Nuo peršalimo ar slogos – aviečių lapais ir šakelėmis, liepžiedžių arbata, jonažolių, juodųjų serbentų aarbata.

o Ramunėlės buvo naudojamos nuo geltos, inkstų, šlapimo pūslės, žarnyno ligų ir pan. vidurių ligos buvo gydomos kmynų, pupalaiškių arbata.

o Nemiga – aguonų, aviečių nuoviru.

o Skaudamą gerklę skalaudavo šalpusnių nuoviru.. beveik kiekviena vaistažolė buvo renkama tam tikru metu.

Šiais laikas vartojamos įvairios vaistažolės tik jos dažniausiai būna perdirbtos – padarytos tabletės. Aišku geriami ir įvairiausi žolelių nuovirai.

VAISTAŽOLĖS NUO KOSULIO IR GERKLĖS SKAUSMO

Šioms ligoms sustabdyti – naudojamos šios vaistažolės:

ROPĖ

SERBENTAS

ŠALAVIJAS

ŠALPUSNIS

VINGIORYKŠTĖ

PAPRASTOJI VYŠNIA

BALINIS AJERAS

PAPRASTASIS AGURKAS

MEDĖJANTIS ALAVIJAS

ALIJOŠIUS

PAPRASTOJI AVIETĖ

BARKŪNAS BALTAŽIEDIS

PLAUKUOTASIS BERŽAS

KADAGYS PAPRASTASIS

KMYNAS PAPRASTASIS

KRIAUŠĖ PAPRASTOJI

KVIETYS PAPRASTASIS

MĖLYNĖ

PASTARNOKAS

PUŠIS PAPRASTOJI

RAUDONĖLIS PAPRASTASIS

RAUGERŠKIS PAPRASTASIS

VALGOMASIS ČESNAKAS

ČIOBRELIS PAPRASTASIS

PELKINIS GAILIS

GYSLOTIS PLAČIALAPIS

GRIEŽTIS VALGOMASIS

GRIKIS SĖJAMASIS

JUOZAŽOLĖ

BLAKINĖ KALENDRA

KRAUJAŽOLĖ PAPRASTOJI

KRIENAS VALGOMASIS

MAŽALAPĖ LIEPA

TRISPALVĖ NAŠLAITĖ

PAPRASTASIS PUTINAS

PUTOKLIS VAISTINIS

RAKTAŽOLĖ VAISTINĖ

RIDIKAS

VAISTAŽOLĖS NUO KARUJAVIMO

PAPRASTASIS AMALAS MEŠKAUOGĖ

PAPRASTASIS ĄŽUOLAS PAPRASTOJI GERVUOGĖ

SĖJAMASIS GRIKIS PAPRASTOJI KRAUJAŽOLĖ

RŪTA ŠERMUKŠNIS PAPRASTASIS

VYŠNIA PAPRASTOJI TRIKERTĖ ŽVAGINĖ

ARNIKA KELMINĖ ARONIJA JUODAVAISĖ

GYSLOTIS PLAČIALAPIS JONAŽOLĖ PAPRASTOJI

KUKURŪZAS PAPRASTASIS RAMUNĖLĖ

SIDABRAŽOLĖ MIŠKINĖ TAKAŽOLĖ

ŽEMUOGĖ PAPRASTOJI ARKLIAUOGĖ MILTINĖ

DIRVINIS ASIŪKLIS GAILYS PELKINIS

MĖLYNĖ SPANGUOLĖ PAPRASTOJI

VAISTAŽOLĖS SUSKAUDUS PILVUI

KADAGYS PAPRASTASIS

KALENDRA BLAKINĖ

LAZDYNAS PAPRASTASIS

MAIRŪNAS KVAPUSIS

PETRAŽOLĖ

PUPLAIŠKIS TRILAPIS

RAMUNĖLĖ

RAUDONĖLIS

RAUGERIŠKIS PAPRASTASIS

ŠALAVIJAS SKĖTINIS

VALERIJONAS

ALIJOŠIUS

AGRASTAS PAPRASTASIS

BULVĖ

BUROKĖLIS

GERVUOGĖ PAPRASTOJI

GYSLOTIS PLAČIALAPIS

KIAULPIENĖ PAPRASTOJI

KMYNAS PAPRASTASIS

MOLIŪGAS

PUTINAS PAPRASTASIS

ROPĖ

SALIERAS VALGOMASIS

SALOTA SĖJAMOJI

SAULĖGRĄŽA

SVOGŪNAS

ŠIRDAŽOLĖ SKĖTINĖ

VAIVORAS VALGOMASIS

VYŠNIA PAPRASTOJI

AVIETĖ

ĄŽUOLO TOŠIS

DILGĖLĖ DIDŽIOJI

JUOZAŽOLĖ

MĖLYNĖ

SIDABRAŽOLĖ

UGNIAŽOLĖ

VINGIORYKŠTĖ

ŽEMUOGĖ