INFORMACIJOS TECHNOLOGIJŲ PANAUDOJIMO GALIMYBĖS IR NAUJOVĖS

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTATAS

LOGISTIKOS REFERATAS

TEMA

Klaipėda 2004

ĮVADAS

Per paskutiniuosius 30 metų patyrėme milžiniškas permainas, kurios sukėlė informacijos technologijos. Nuo skaitliukų, primityvių įtaisų, rašomųjų mašinėlių, laiškų paštu, telegrafo ir laidinio analoginio telefono perėjome prie šiuolaikinių asmeninių kompiuterių, faksimilių aparatų, “Interneto” elektroninio pašto, elektroninės prekybos, atsiskaitymo kortelių, bevielių ir mobiliųjų telefonų, skaitmeninio ryšio.

Informacijos technologijų raida padidino konkurenciją, išplėtė rinkas ir suteikė verslui didžiulį pagreitį bei naujų galimybių. Efektyvus ir kompleksiškas visų verslo aspektų valdymas lemia įmonės veiklos sėkmę. Be aautomatizavimo įrankių ir tinkamos informacinės bazės neįmanoma efektyviai valdyti esminių verslo procesų.

Šiuolaikinio valdymo kompleksas technines ir ryšio priemones, programinę įrangą, metodikas ir mokymo, aptarnavimo bei konsultavimo paslaugas, galiausiai – visą naudojamą informaciją. Šis kompleksas nuolat kinta, plėtojasi drauge su pažangesne technika, naujomis programų versijomis, aukštesnio lygio paslaugomis, kai naudojamos elektroninės ir telekomunikacijos priemonės (Vadovo pasaulis, 2000, Nr.1,24p.).

Šiame darbe apžvelgiau informacinių sistemų galimybes bei naujoves, kurios palengvintų verslo valdymo, logistikos uždavinių sprendimą. Pasaulio spartus žengimas į priekį priverčia visus, norinčius suspėti kkoją kojom, taikytis prie vos ne kasdien atsirandančių naujovių.

VERSLO VALDYMO SPRENDIMAI

VIDINIS ĮMONĖS “INTERNETAS”

Sunku tiksliai nustatyti informacijos svarbą priimant verslo sprendimus. Teisingi lemia klientų palankumą, pajamų dydį, įmonės akcijų vertę. Taigi kiekvieno verslo sėkmė priklauso nuo to, ar vadovai ir įįmonės darbuotojai efektyviai naudojasi sukaupta informacija. Ši mintis nenauja, jau daugelį metų verslo reikmėms taikomos įvairios informacijos tecnologijos.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad rasti reikiamą informaciją ne taip sudėtinga. Tačiau kiek didesnės įmonės darbuotojai tam sugaišta daug laiko, prireikia ir nemažai pastangų. Problema yra ta, kad informacija gali būti saugoma bet kur, todėl pagrindinė užduotis – išsiaiškinti, kur tai, ko mums reikia.

Tipiškas informacijos paieškos problemos sprendimas – diegti specialias taikomąsias programas, kurios aprūpina duomeninmis konkrečius įmonės padalinius. Tai gali būti buhalterinės apskaitos, verslo valdymo ir kitos programos. Taikomosios programos gerai atlieka joms pavestas funkcijas ir yra gana efekryvios. Tačiau greta tokio tipo programų praeina didžiulis srautas informacijos, kuri pasiekia vartotojus nestruktūrinių dokumentų pavidalu, nesusisteminta ir neparengta taip, kad vėliau būtų llengva ją rasti ir apdoroti. Čia ir yra dalyko esmė: įmonė turi sukaupusi labai daug informacijos, egzistuojančios šalia įdiegtų ir jau dirbančių taikomųjų programų.

Tarkime, pavyko rasti reikalingą informaciją, bet kaip įsitikinti, ar ji nepasenusi? Patikimiausia duomenų bazėse kaupiama informacija, nes turi griežtą struktūrą ir lengvai pasiekiama skaityti ir koreguoti. Tačiau dauguma duomenų, saugomų spausdintuose dokumentuose, yra pasenę: mat nuolatinis tokių dokumentų atnaujinimas, spausdinimas ir skleidimas reikalauja labai daug pastangų ir yra sunkiai įgyvendinamas.

Radus informaciją ir įsitikinus, kad ji nepasenusi, gali ppaaiškėti, jog pateikta patogia skaityti forma, bet negalima jos apdoroti ir paskleisti kitiems įmonės darbuotojams. Todėl patogiausia informaciją turėti sukauptą tokiame formate, kuriame galima toliau ją apdoroti. Pavyzdžiui, finansinę informaciją patogiausia saugoti ir skleisti elektroninių lentelių pavidalu, nes, taikant formules ir kai kurias duomenų apdorojimo funkcijas, galima analizuoti lentelėse esamus duomenys, sudaryti schemas ir kt.

Apklausų, kurias atliko didžiausios konsultavimo ir informacinių technologijų firmos, rezultatai rodo, kad nemažai įmonių norėtų skleisti kur kas daugiau informacijos savo darbuotojams. Tokio informacijos skleidimo tikslas – pateikti darbuotojams duomenų, padėsiančių geriau suprasti savo darbą įmonėje prasmę, įmonės darbo tikslus, neperkraunant jų nereikalinga, o kartais ir netikslia informacija. Tyrimų duomenimis, tik labai nedidelę informacijos dalį įmonės darbuotojai, ypač vadovai, gali rasti dabar įdiegtuose sistemose. Antra, informacija pateikiama tokia forma, kad ją sunku suvokti. Trečia, skelbiama labai daug nereikalingos informacijos.

Šių firmų specialistai mano, kad “Intraneto” tinklas yra kaip tik tas įrankis, kuriuo galima būtų organizuoti informacijos skleidimą įmonėje, nes ši technologija suteikia galimybę vienodais metodais pasiekti informaciją saugomą skirtingose vietose.

“Intranetas” – tai privatus, nuo išorinio pasaulio izoliuotas įmonės kompiuterių tinklas, kuriame duomenys rengti, saugoti ir skleisti naudojama “Interneto” technologija.

“Intranetas” taip sutvarko popierinius dokumentus, cirkuliuojančius tarp darbuotojų organizacijoje, kad juos galima būtų stebėti kompiuterių, kurie sujungti į įįmonės vidaus tinklą, ekranuose. Tai žingsnis į bepopierinę raštvedybą. Į tokią sistemą gali būti įtraukti darbuotojų darbo instrukcijos, darbo saugos reikalavimai ir instrukcijos, ataskaitos, įsakymai, nurodymai, kainynai, projektų vykdymo grafikai ir t.t. Taip nebūtų eikvojamos lėšos begaliniams dokumentų spausdinimams, kopijavimams, būtų didinamas informacijos skleidimo greitis, efektyviau naudojamos ryšių priemonės.

“Intranete” platinama informacija skiriama tik įmonės darbuotojams, o ne kitiems vartotojams. “Intranetas” visų pirma yra informacijos skleidimo priemonė, todėl kiekvienas įmonės darbuotojas turi turėti galimybę dėti į jį savo duomenis, kuriais naudotųsi ir bendradarbiai.

Kai sujungiamos kelių įmonių vidaus sistemos, pateikiama informacija tiekėjams ir pirkėjams, tai tokia sistema vadinama “Ekstranetu”. Tokių sistemų pasaulyje taip pat sparčiai daugėja, ypač tarp įmonių, kurių tiekimas ar produkcija sujungti į ištįsą grandinę. Šiose įmonėse planuoti ir prognozuoti gali būti patenkintas tik naudojantis dviejų ar daugiau įmonių, kurios priklauso kokiam nors susivienijimui, skelbiama informacija. Visiems žinotina informacija dedama į įmonės “Interneto” puslapius. Visus tris informacijos skleidimo variantus (“Intranetas”, “Ekstranetas”, “Internetas”) jungia tai, kad informacija rengiama, saugoma ir skleidžiama pasitelkus tą pačią technologiją.

Įmonės informacija dažniausia saugoma specialiai tam reikalui skirtame kompiuteryje, kuris vadinamas tarnybine stotimi. Šios stotys kietuose diskuose saugo informaciją ir apdoroja visus iš vartotojų kompiuterių gautus paklausimus dėl informacijos paieškos ir peržiūros. Įmonė gali turėti keletą tarnybinių sstočių.

Bet kurią informaciją iš įmonės “Intraneto” tinklo kiekvienas jo vartotojas gali pasiimti naudodasis tą pačią informacijos peržiūros programą. Dabar populiariausios yra tam tikslui naudojamos Nestscape Navigator ir Microsoft Internet Explorer programos, kurios platinamos nemokamai. Jų vartojimo principai ir pagrindiniai bruožai yra šie:

• pagal vartotojo pasirinktą adresą programa susiranda reikaimą informacijos šaltinį ir užmezga su juo ryšį;

• skaito dokumentą ir vartotojo ekrane išskleidžia su visa priklausančia grafine, garso bei vaizdo informacija;

• randa vartotojo pasirinktos nuorodos ryšį ir pagal jį atlieka “šuolius” į kitus dokumentus.;

• gali grįžti į ankstesnį puslapį ir pereiti į artimiausią;

• turi segtuvus, kuriuose galima įsiminti vartotojui reikiamas informacinės sistemos vietas;

• turi segtuvus, kuriuose įsimenama visa darbo su informacine sistema istorija, vietas, iš kurių buvo imama informacija;

• turi galimybių plėstis.

Dirbti su šiomis programomis lengva, o tao lemia tokį didelį “Interneto” ir “Intraneto” populiarumą, kurį galima prilyginti revoliucijai kompiuterių naudojime.”Intranetas” iš tikrųjų tampa įrankiu, užtikrinančiu žengimą logistikos informacinės sistemos stiprinimo linkme. Savo vartotojams siūlo tokias sistemas, kurios mažina informacijos apdorojimo išlaidas ir didina verslo efektyvumą. Vienintelis įgūdis, reikalingas norint skaityti informaciją “Intranete”, – mokėti naudotis “pele”. Spustelėjus “pelės” mygtuką ant nuorodos, galima keliauti po visą įmonės informacijos sitemą.

Įmonės “Intraneto” tinkle galėtų būti skelbiama tokia įmonės informacija:

Benrdoji informacija:

• įmonės misija ir tikslai;

• istorija;

• struktūra;

• klientai;

• naujienos, finansinės naujienos.

Įmonės gaminiai:

• nauji produktai;

• naujos teikiamos paslaugos.

Pirkėjai:

• nauji pirkėjai;

• naujos

sutartys;

• pirkėjų atsiliepimai.

Informacija apie konkurentus.

Informacija apie įmonės darbuotojus:

• įsakymai;

• pastabos ir pagyrimai;

• duomenys apie dirbtą (nedirbtą) laiką;

• pareigybinės instrukcijos.

Darbo sauga:

• reikalavimai ir instrukcijos ir kt.

Duomenų bazes

• Duomenys apie darbuotojus (įrašoma ir papildomos informacijos: namų telefono numeris ir elektroninio pašto adresas, trumpa biografija, įdedama foto nuotrauka).

• Produktų ir paslaugų kainos (skirta prekybos personalui).

• Įmonėje naudojamų dokumentų formos.

• Skaičiavimų, kuriuos reikai atlikti parduodant produkciją, formulės.

• Klientų (kontaktų) duomenų bazės.

• Finansinė informacija.

“Intranete” skelbiamą informaciją galima apsaugoti ir leisti skaityti tik tam tikriems įmonės darbuotojams arba jų grupėms. Pavyzdžiui, gali būti skelbiama detali įmonės finansinės veiklos iinformacija, bet ja naudotis leista tik aukštesniajam valdymo personalui. Tai užtikrina sistemos apsaugos priemonės, kurios gali apriboti konfidencialios informacijos skleidimą.

Sėkmingai įdiegtas “Intranetas” gerokai padidintų įmonės darbo efektyvumą ir iš esmės pakeistų darbuotojų bendravimą, nes ši technologija leidžia naudotis įmonės vidinių duomenų šaltiniais, nesvarbu, kur tai būtų saugoma.( Vadovo pasaulis, 1999, Nr.5, 29-33p.).

VERTIKALI ATEITIS

ELEKTRONINIAI MATERIALIOJO TURTO TARPININKAI

“Verslas – verslui” elektroninės prekybos sektoriaus apyvarta, anot drąsiausių “Forrester Research” prognozių išaugs iki 1000 mljr. JAV dolerių 2003 metais. Niekas neabejoja, kad modelis “verslas –– verslui” yra perspektyvus. Pagrindiniai “verslas – verslui” paslaugų rinkos dalyviai – elektroniniai tarpininkai.

E-tarpininkai sutelkia dėmesį ties visa tam tikros pramonės šakos vertikale (nuo gamintojo iki vartotojo), arba ties specifiniu verslo procesu (prekiaudami įvairiausiomis prekėmis – nuo lėktuvo atsarginių dalių iiki draudimo polisų). Jie sukuria elektroninę rinką ir organizuoja verslo dalyvių sąveikas. E-tarpininkai užsidirba duonai, suvesdami pirkėjus ir pardavėjus savo svetainėse, taip sumažindami verslo kontaktų kainą.

E-tarpininkai sutelkia elektroninio verslo transakcijas vienoje vietoje, nukreipia jas reikiamomis kryptimis ir reguliuoja visus pirkėjų ir pardavėjų sąveikos srautus.

E-tarpininkų transakcijų rentabilumas gali siekti net 80%. Būtent tokiais rezultatais gali pasigirti eBay – elektroninis tarpininkas, aptarnaujantis sandorius “verslas-vartotojui”. Ši kompanija tapo pelninga praėjus vos metams po įkūrimo.

E-tarpininkai siekia patenkinti abiejų proceso šalių interesus. Vartotojų rinkos tarpininkų pelnas auga proporcingai pirkėjų skaičiui, o “verslas-verslui” procesų tarpininkų pelnas , daugėjant proceso dalyvių, padidėja kvadratiniu laipsniu.

E-tarpininkai “verslas-verslui” srityje dirba pagal kitą principą. Jie gauna pinigų, sumažindami kontaktų paieškos, informacijos perdavimo kainą, standartizuodami visą prekybos sistemą ir supaprastindami aabiejų šalių – pirkėjų ir pardavėjų – kontaktus. Pirkėjams apsimoka kreiptis į e-tarpininkus dėl to, kad jie įgyja platesnes pasirinkimo galimybes, o pardavėjams – todėl, kad per tarpininkus jie gali užmegzti ryšius su daugiau klientų.

Įsivaizduokime, kad rinkoje “verslas-verslui” yra penki pirkėjai ir penki pardavėjai. Jei nėra e-tarpininko, kiekvienas pardavėjas turi išsiaiškinti kiekvieno pirkėjo ketinimus, surengti reklamos ar marketingo kampanijas arba tiesioginius pardavimus. Visiems dalyviams, kartu paėmus, tektų atlikti 25 paieškas: kiekvienas pardavėjas turi surasti kiekvieną pirkėją, o paskui sėkmingo pardavimo aatveju 25 kartus susisiekti su jais faksu ar telefonu (priedai, 1 pav.).

Kai procese dalyvauja e-tarpininkas, jis suranda pardavėjus ir pirkėjus, sumažindamas paieškos operacijų skaičių iki 10. Pardavimo metu penki pardavėjų pasiūlymai pasiekia tarpininką, kuris apklausia penkis pirkėjus. Dar 10 operacijų. Akivaizdu, kiek laiko ir pastangų sutaupo abi sandorio šalys (priedai, 2 pav.).

Kuo daugiau pirkėjų ir pardavėjų e-tarpininkas pritraukia į savo svetainę, tuo didesnė sandorio tikimybė.

Elektroninės parduotuvės pardavėjas neprivalo viską žinoti apie parduodamą prekę. E-tarpininkams ekspertų žinios ir vertinimas yra būtini. Pavyzdžiui, SciQuest.com. – tarpininkas tarp mokslinių laboratorijų ir įrangos gamintojų, e-Steel – plieno pardavėjo ir pirkėjų susitikimo vieta. Šių kompanijų steigėjai puikiausiai išmano apie tai, ką parduoda, bei palaiko ryšius su pagrindiniais savo aptarnaujamų sektorių dalyviais. Nesigilinant į pasirinktos srities subtilybes ir neturint patikimų ryšių, e-tarpininku tapti neįmanoma.

Interneto prekeiviai, besitaikantys į galutinį vartotoją, informacijai apie save ir prekes paskleisti paprastai naudojasi reklama.

“Verslas-verslui” pirkėjai ir pardavėjai negali pasikliauti atsitiktiniais informacijos šaltiniais. Šiuo atveju būtina ekspertizė, verslo taisyklių suvokimas. Verslo atstovams nelengva užmegzti ryšius ir dar sunkiau juos palaikyti. Naujų klientų pritraukimas kainuoja brangiai. Dėl visų šių priežaščių potencialus e-tarpininkų “verslas-verslui” modelio pelnas yra daug didesnis, o reikalavimai saugumo sistemoms – kur kas aukštesni nei sektoriaus “verslas – vartotojui”.

E-tarpininkas gali specializuotis aarba vienos pramonės (rinkos) vertikalėje, arba tam tikros verslo fukcijos horizontalėje. Pagal šią specializaciją e-tarpininkai skirstomi į vertikaliuosius ir fukcinius. Jie sudaro didžiulį “verslas-verslui” elektronines prekybos tinklą – “dygsniuotą antklodę”.

Vertikalieji tarpininkai aptarnauja atskiras pramones šakas, suteikdami analitinę informaciją apie konkrečią rinkos sritį arba jos dalyvių santykius.

Vertikaliojo tarpininko sėkmės tikimybė padidėja, jeigu:

• pardavėjai ir pirkėjai yra nutolę vieni nuo kitų;

• egzistuojanti tiekimo grandinė neveiksminga;

• tarpininkui pavyksta surinkti kritinį pagrindinių pardavėjų ir pirkėjų skaičių;

• jis turi specifinių žinių apie pasirinktą sritį ir jos dalyvių santykius;

• sudarytas išsamus katalogas ir parengta veiksminga reikiamos informacijos paieškos metodika;

• jam pavyksta integruoti pirkėjų ir pardavėjų duomenų bazes.

Viena iš sudėtingiausių vertikaliųjų tarpininkų užduočių – veiklos perkėlimas į kitos produkcijos rinkas, nes jų žinios ir ryšiai labai specifiniai.

Funkciniai tarpininkai siūlo vieno verslo proceso automatizavimo paslaugas skirtingoms pramonės sritims.

Pagrindinė funkcinių e-tarpininkų užduotis – tiekti specifinę informaciją konkrečiai verslo grandinės atkarpai. Jie orientuoti į vadybininkus, atsakingus už tam tikras funkcijas. Funkcinių tarpininkų sėkmę lemia:

• aptarnavimo proceso standartizavimo laipsnis;

• proceso detalių išmanymas;

• sugebėjimas pritaikyti verslo procesą individualiems kliento poreikiams.

E-tarpininkų modelio “verslas-verslui” kūrėjai turi vadovautis keliais pagrindiniais principais.

Mecanizmo pasirinkimas. E-tarpininkai panaudoja skirtingus ryšių tarp dalyvių palaikymo mechanizmus. Tai gali būti fiksuotos kainos nurodymas ( būdingas prekybai pe katalogus) arba lanksti kainodara varžytinių, biržos ar natūrinių mainų atveju.

Katalogų mechanizmas lleidžia tarpininkams užsidirbti surenkant į vieną vietą tiekėjus ir pirkėjus. Geriausiai šis mechanizmas veikia, kai tiekėjai ir pardavėjai neturi realios galimybės sąveikauti, taip pat kai tiekėjas yra žinomas ir jo sąlygos jau suformuotos. Katalogų mechanizmas tinka tais atvejais, kai paklausą galima numatyti iš anksto, o kainos neatlaiko staigių pokyčių. Chemdex, SciQuest.com ir MRO.com – e-tarpininkai, dirbantys katalogų pagrindu.

Varžytinių mechanizmas suartina pardavėjų ir pirkėjų poreikius kitu būdu. Labiausiai jis tinka kai prekybos objektai – greitai gendantys produktai, nestandartinė įranga, skirtingai įvertinamos paslaugos. Dėvėti drabužiai, užsigulėjusios ir unikalios prekės, pagrindiniai fondai – visa tai varžytinių veiklos sritis. iMark.com parduoda panaudotą kapitalinę įrangą, Adauction.com specializuojasi parduodama ir pirkdama tradicinės ir elektroninės žiniasklaidos reklaminį plotą.

Biržos organizuoja laikinus pardavėjų ir pirkėjų kontaktus. Verslo proceso dalyviai palaiko ryšius, derasi, gauna informaciją apie juos dominančios produkcijos rinkos kainą ir galiausiai susitaria. Biržos veiksmingiausios ten, kur kainos ir paklausa greitai kinta, nes leidžia išspręsti perprodukcijos ir staigių vartojimo paklauso pakilimų problemas. PaperExchange parduoda popierių, e-Steel – plieną, Altra užsiima energetika.

Natūrinių mainų modelis veikia ne tik ten, kur trūksta laisvų lėšų. Jis naudojamas ir išsivysčiusiose šalyse. Natūtiniais mainais galima tiekti ne tik prekes, bet ir paslaugas ar kt.

E-tarpininkai dažnai stengiasi naudotis keliais mechanizmais. Pirkėjai pasirenka tuos tarpininkus, kurie neperša

jiems savo nuomonės ir suteikia prekybos mechanizmo pasirinkimo laisvę. Todėl, kuriant e-tarpininko architektūrą, reikia pagalvoti, kokią technologinę platformą pasirinkti.

Pagrindinis kiekvieno e-tarpininko tikslas – maksimalus rinkos įsisavinimas. Savo efektyvumui įrodyti jis turėtų surinkti daug klientų, o tam, kad klientai juo susidomėtų, tarpininkas turi parodyti savo efektyvumą. Norint išeiti iš šio užburto rato, reikia ką nors aukoti. Visos šiandien sėkmingai dirbančios interneto kompanijos iš pradžių buvo nuostolingos, nes turėjo tik vieną tikslą – užkariauti rinką. Vienu metu “gaudomi” ir pirkėjai ir ppardavėjai. Priceline.com, pavyzdžiui, iš pradžių klientus stengėsi privilioti žemesnėmis lėktuvų bilietų kainomis, o kai jų atsirado gana daug, e-tarpininku susidomėjo ir tiekėjai – aviakompanijos.

Kada e-tarpininkas turėtų pasirodyti rinkoje? Pasirinkti tinkamą laiką – menas. Ankstus pasirodymas padeda įgyti patirties ir pritraukti klientus, tačiau ilgas kelias iki pelno gali išsekinti įmonės išteklius. Vienas iš sėkmės receptų siūlo viską daryti palengva: pradėti nuo portalo, orientuoto į informacinių paslaugų tiekimą, ir pamažu, daugėjant klientų, pereiti prie kitų paslaugų tiekimo.

Tradiciniai tarpininkai iš pradžių nepatikliai žiūrėjo įį e-tarpininkus, siūlančius mažesnes kainas ir priviliojančius jų klientus. Tačiau galima mėginti paversti priešą sąjungininku: e-tarpininkai gali ne tik konkuruoti su tradiciniais tarpininkais, bet ir tapti jų partneriais, praplėsti jų veiklos horizontus. Panačios sąjungos ypač veiksmingos tose pramonės atšakose, kuriose ppasiūla ir paklausa sunkiai iš anksto numatomos.

Paslaugų spektro plėtimas, didesnis bendradarbiavimo galimybių panaudojimas – geriausia priemonė naujiems klientams patraukti ir paversti nuolatiniais jau turimus. Papildomos paslaugos leidžia gauti papildomą pelną netgi nedidinant klientų bazės.

Laikui bėgant e-tarpininkui neišvengiamai teks plėsti pasirinktą veiklos sritį. Tai gali būti daroma keturiomis kryptimi: vertikalia, horizontalia, pasiūlos ir mechanizmų. Pavyzdžiui, e-Steel – vertikalusis tarpininkas, besispecializuojantis plieno pramonėje, organizuojantis pirkimo ir pardavimo procesus, siūlydamas horizontalias verslo funkcijų delegavimo paslaugas. Horizontaliai jis galėtų plėstis, siūlydamas logistikos, investicijų valdymo, realizavimo ar kitas paslaugas. Plėtojimosi strategijos pasirinkimas turi remtis klientų ypatumų žiniomis, tiksliu plėtimosi perspektyvų, galimybių užsidirbti siūlant naujus mechanizmus seniems klientams vertinimu. Plėtimosi tikslas turėtų būti klientų bazės didinimas ir kompanijos augimas.

Manoma, kad e-tarpininkų artimiausiu laiku laukia permainos:

• didėjantis rentabilumas įį pirmą vietą iškels vienintelį tarpininką, antruoju būti nebepakaks;

• plečiant savo veiklos sritis, vertikaliesiems e-tarpininkams iškils plėtimosi į kitas vertikalias susijusių problemų, nes jų konkurencija pagrįsta padėties žinojimu ir stabiliais ryšiais viename regione, vienoje srityje;

• vertikalieji e-tarpininkai sudarys sąjungą tarp vertikaliųjų ir horizontaliųjų e-tarpininkų tinklų. Kiekvienas sąjungos narys gerai išmanys tam tikrą sritį (horizontalioje plotmėje tai gali būti funkcinė ekspertizė, transportavimas, įpakavimas, vertikalioje – vienos pramonės šakos žinios: viskas apie popierių ir plieną). Taip sąjungos nariai papildys vieni kitus;

• firmos – stambūs programinės įįrangos gamintojai plėsis ypač greitai. Jų laukia sąjungų ir susiliejimų bumas;

• elektroninės biržos modelis taps platesnis: dalyviai padidins jos efektyvumą; e-tarpininkai pradės siūlyti tokias paslaugas, kaip opcionai ir išankstiniai sandoriai;

• pirmosios kartos elektroniniai prekiautojai “verslas-verslui” srityje siūlė prekybą pagal katalogus, biržas, varžytines ir verslo funkcijų delegavimo paslaugas. Ateityje tokias paslaugas tieks tik didžiausios korporacijos;

• atsiras nauji e-tarpininkai, besidalijantys paslaugomis ir struktūra. Keli vertikalieji tarpininkai galės turėti bendras pagalbines tarnybas ir struktūras. Vienas funkcinis e-tarpininkas gali susijungti ar bendradarbiauti su keliais vertikaliaisiais;

• e-tarpininkai skirs vis daugiau dėmesio prekybai vartojimo prekėmis, nes tradicinėms prekybos formoms bus vis sunkiau konkuruoti su didelėmis tarpininkų informacijos suteikimo galimybėmis ir funkcionalumu.

Šiuo metu elektroninio verslo analizė yra tik prielaidų spėjimų grandinė, todėl ją reikėtų vertinti atsargiai. Tačiau sėkmingai dirbančių e-tarpininkų pavyzdžiai rodo, kad šioji rinka stipriai paveiks verslo pasaulio ateitį.(Vadovo pasaulis, 2000 Nr.11, 12-16p.).

IŠVADOS

Šiuolaikinių informacijos sistemų dėka galima perduoti informaciją į bet kurią pasaulio vietą per labai trumpą laiką.

Laiku ir tinkamai pasinaudojus teikiamomis šiuolaikinėmis telekomunikacijos priemonėmis galima efektyviai valdyti verslą.

Didelis kiekis įvairios informacijos gali ne tik padėti įmonei, bet ir pakenkti jos veiklai. Todėl būtina teisingai pasirinkti tinkamą informacinę sistemą tokioje gausybėje informacinių sistemų ir technologijų.

Kaip vienas iš galimų variantų pateikiamas įmonės vidinis “Internetas” – “Intranetas”.

Informacinių sistemų galimybės panaudojamos ne tik vvidiniams įmonės ryšiams, bet jų pagalbą galima nauja paslauga – elektroninio materialaus turto tarpininkai. E-tarpininkas padės greitai ir tiksliai gauti reikalingą informaciją, kuria įmonė panaudos savo veiklai. Šių tarpininkų pagalba sutaupomas laikas ir lėšos, kurios būtų išeikvotos naujos informacijos ir naujų kontaktų paieškai.

PRIEDAI

TRANSAKCIJŲ, KAI VERSLO PROCESAS VYKSTA BE TARPININKŲ

1 PAV.

1įmonė 1 klientas

2 įmonė 2 klientas

3 įmonė 3 klientas

4 įmonė 4 klientas

5 įmonė 5 klientas

TRANSAKCIJŲ, KAI PROCESE DALYVAUJA E-TARPININKAS,

SKAIČIUS

2 PAV.

1įmonė 1 klientas

2 įmonė 2 klientas

3 įmonė e-tarpininkas 3 klientas

4 įmonė 4 klientas

5 įmonė 5 klientas

PANAUDOTA LITERATŪRA

1. “Intranetas”. Vidinis įmonės “Internetas”. Vadovo pasaulis. – 1999 Nr.5, 28-33 p., – Pačiolis.

2. “Verslo valdymo sprendimai”. Vadovo pasaulis. – 2000 Nr.1, 24-25 p., – Pačiolis.

3. “Vertikali ateitis”. Vadovo pasaulis. – 2000 Nr. 11, 12-16 p., – Pačiolis.

4. Logistikos konspektas.