Prekes pakuote jos junkcijos klasifikavimas ir identifikavimas

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

MARKETINGO KATEDRA

RŪTA ŠERĖNAITĖ

Vadybos ir verslo administravimo specialybė, II kursas

PREKIŲ PAKUOTĖ, JOS FUNKCIJOS IR KLASIFIKAVIMAS

Kursinis darbas

Darbo vadovė Miglė Mačiunskaitė

Parašas

Darbo įteikimo data

Darbo įvertinimas

Vilnius, 2004

Turinys:

ĮVADAS 3

1. PREKĖS PAKUOTĖ IR JOS KLASIFIKAVIMAS 5

1.1. Pagrindiniai prekės pakuotės elementai ir jos ženklinimas 5

1.2. Prekės pakuotės dizainas ir pagrindiniai jo elementai 8

1.3. Prekių pakuočių rūšys 9

2. PREKĖS PAKUOTĖS ATLIEKAMOS FUNKCIJOS 11

2.1. Apsaugos funkcija 12

2.2. Prekių identifikavimo ir rėmimo funkcija 13

2.3. Prekės pakuotės teikiama papildoma nauda 13

3. PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PROBLEMŲ SPRENDIMAS LIETUVOJE

EUROPOS SĄJUNGOS REIKALAVIMŲ KONTEKSTE. 15

3.1.“PRO EUROPE“ sistema ir „Žaliojo taško“ ženklas 16

3.2. Lietuvos „Žaliojo taško“ organizacija 17

3.3. Pakuočių medžiagos identifikavimas ir ženklinimas 18

3.4. Pakuočių atliekų tvarkymo užduotys Lietuvoje ir jų perdirbimo plėtros

iniciatyvos 19

IŠVADOS 21

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI: 22

PRIEDAI: 25

ĮVADAS

Įpakavimas per pastaruosius dešimtmečius pasiekė savo šiuolaikinį

lygį. Tačiau iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad įpakavimas nėra kas nors

svarbaus, bet jis visgi tapo svarbia pramonės atšaka. Juk evoliucija

prekyboje kelia vis naujus pakuotės reikalavimus ir sąlygoja jos

tobulinimą. Tiesa sakant tobulėjant pačioms prekėms atsiranda vis naujesnių

būdų joms įpakuoti.

Taip pat pakuotės plėtrą sąlygoja daugybė ekonominių ar net socialinių

aplinkybių. Iš jų būtų galima paminėti tokias kaip: didėjant užsiimančių

samdomuoju darbo moterų skaičiui, reikėjo staigiai plėsti fasuojamų

produktų asortimentą. Iš ekonominių aplinkybių galima paminėti vartotojo

rinkos sąlygas, esant dideliam prekių pasirinkimui, reikia padėti pirkėjui

išsirinkti būtent tą prekę, o tai padeda padaryti prekės pakuotė.

Taip pat gana aktualus klausimas šiais laikais yra pakuotei keliami

reikalavimai, bei sunkumai susiję su jos sunaikinimu. Juk pakuočių atliekų

problema yra laikoma viena svarbiausių aplinkosaugos problemų pasaulyje

taip pat ir Lietuvoje. Be to šios problemos sprendimas yra daug labiau

išvystytas Europos Sąjungos šalyse ir Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą

reikia prisitaikyti prie jos reikalavimų.

Taigi kaip matome ši kursinio darbo tema pasirinkta neatsitiktinai.

Juk prekės pakuotė tai prekės dalis su kuria kiekvienas iš mūsų kasdien

susiduriame. Taip pat įpakavimas –viena iš svarbių ir gana veiksmingų

marketingo priemonių, padedančių parduoti prekę.

Šio darbo pagrindiniai tikslai ir uždaviniai:

1. Apibrėžti kas yra prekės pakuotė;

2. Suprasti prekių pakuotės aatliekamas funkcijas;

3. Apibrėžti pagrindinius prekių pakuotės klasifikavimo kriterijus;

4. Aptarti prekių pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo problemas

ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje, ypač Europos sąjungos

šalyse.

Rašant šį kursinį darbą buvo naudota įvairiausia literatūra ir

šaltiniai. Pagrindiniai iš jų yra įvairiausi marketingo vadovėliai, kuriais

remiantis buvo rašoma pirmoji ir antroji kursinio darbo dalys. Plačiausiai

apie prekės pakuotę, jos funkcijas ir klasifikavimą kalbama R. Kuvykaitės

vadovėlyje „Gaminio marketingas“, bei V. Pranulio, A. Pajuodžio, S.

Urbonavičiaus, R. Virvilaitės vadovėlyje „Marketingas“.

Kadangi trečioji dalis –prekių ppakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo

problemų sprendimas Lietuvoje Europos sąjungos reikalavimų kontekste –yra

labai aktualus, tai daug informacijos galima rasti internete. Taip pat buvo

remiamasi tam tikrais Lietuvos Respublikos įstatyminiais aktais,

vyriausybės nutarimais, aplinkos apsaugos ministro įsakymais, Europos

sąjungos teisiniais dokumentais, reglamentuojančiais pakuočių ir pakuočių

atliekų tvarkymą.

PREKĖS PAKUOTĖ IR JOS KLASIFIKAVIMAS

Nuo senų laikų prekės parduodamos vienaip ar kitaip supakuotos. Taigi

daugumos prekių sudedamoji dalis yra jos pakuotė. Šiame skyriuje aptarsime

pačią prekės pakuotės sampratą, plačiau panagrinėsime pagrindinius prekės

pakuotės elementus, bei kriterijus pagal kuriuos klasifikuojama pakuotė.

Todėl norėdami toliau kalbėti, turėtume apibrėžti kas gi tai yra prekės

įpakavimas:

„Pakuotė –tai bet koks prekės apvalkalas, atliekantis jos apsaugos,

identifikavimo bei rėmimo funkcijas ir galintis suteikti papildomų

patogumų“ [18, p.192].

Toks prekės pakuotės apibrėžimas nėra vienintelis. Todėl pateiksiu dar

keletas jos apibrėžimų:

„Pakuotė –bet kokia pakuotė, kurioje daiktas (vienas arba keli jo

vienetai) parduodamas (skirtas parduoti) vartotojui kaip atskira prekė“

[16].

„Pakuotė –gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas

gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti bei pateikti vartotojams ar gaminių

naudotojams“ [15].

Visi šie prekių pakuotės apibrėžimai yra teisingi. Vieni iš jų yra

išsamesni kiti ne tokie. Tačiau pats išsamiausias prekių pakuotės

apibrėžimas pateikiamas Europos sąjungos direktyvoje: „Pakuotė –iš bet

kurios rūšies medžiagų padaryti gaminiai, skirti prekėms, pradedant

žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, izoliuoti, apsaugoti,

tvarkyti, pristatyti ir pateikti iš gamintojo naudotojui ar vartotojui.

Tais ppačiais tikslais naudojami „negrąžintini“ daiktai taip pat laikomi

pakuotėmis“ [4].

Taigi kai jau susipažinome su prekės pakuotės samprata galime

pakalbėti plačiau apie jos pagrindinius elementus, dizainą ir klasifikavimo

kriterijus. Šie klausimai plačiau aptariami toliau sekančiuose poskyriuose.

9 Pagrindiniai prekės pakuotės elementai ir jos ženklinimas

Prekių pakuotė yra svarbus vartotojo informavimo šaltinis. Ant jos

nurodomi prekių ženklai, jos paskirtis, kiekis, sudėtis taip pat kita

prekės etiketei būdinga informacija. Todėl svarbu yra išskirti pagrindinius

prekių pakuotės elementus, kurie yra tokie:

➢ Tara;

➢ Pakavimo medžiaga;

➢ Etiketė;

➢ Instrukcija.

Kiekvieną iš šių elementų aptarsime plačiau.

Tara –tai pakuotės dalis, į kurią yra įpakuojama prekė. Prekei

įpakuoti dažnai naudojami keli taros sluoksniai. Taigi yra išskiriama:

➢ Vidinė tara;

➢ Išorinė tara;

➢ Transportavimo tara.

Tačiau šių taros rūšių plačiau neapžvelgsime, nes tai bus padaryta

1.3. poskyryje: prekių pakuočių rūšys.

Antrasis prekės pakuotės elementas yra pakavimo medžiaga. Galima

išskirti tokias pakavimo medžiagas:

➢ Popierius/ kartonas;

➢ Stiklas;

➢ Plastikas;

➢ Polimerai;

➢ Metalas;

➢ Medis;

➢ Kombinuotos medžiagos ir kt.

Kiekviena iš jų turi savo privalumus ir trūkumus, dėl kurių yra

pasirenkama būtent supakuoti tam tikrai prekei. Taip pat svarbu pažymėti,

kad pakavimo medžiaga turi atitikti gamtosaugos reikalavimus ar vyriausybės

bei tarptautinių organizacijų numatytas direktyvas, kurios reglamentuoja

pakavimo medžiagų naudojimą, bei vėlesnį jų perdirbimą. Gal todėl viena iš

populiaresnių pakavimo medžiagų yra popierius ir kartonas. Tai matyti ir

pirmame paveiksle: pakuočių ir pakuočių atliekų suvestinė. (žiūr. 1

priedas). Taip pat šiuo metu vis labiau populiarėja polimerai.

Dar vienas pakuotės elementas –tai etiketė. Ji gali būti pritvirtinta

prie pačio gaminio ar gali būti neatskiriama taros dalis. Prekės etiketės

turinys būna labai įvairus. Gali būti nurodytas tik prekės ženklas arba

pateikta visa išsami informacija apie pačią prekę, t.y. prekės ženklas,

gamintojas, galiojimo laikas ir k.t.

Tačiau visgi etiketės turinį reglamentuoja tarptautinės bei

nacionalinės etikečių normos. Lietuvoje etiketės turinį reglamentuoja

Lietuvos Respublikos parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų

nurodymo taisyklės, Lietuvos standartai bei kiti norminiai aktai.

Taigi pagrindiniai prekių ženklinimo rekvizitai Lietuvoje yra šie:

1) „prekės pavadinimas;

2) gamintojo pavadinimas ar prekės ženklas;

3) gamintojo adresas –Lietuvoje gaminamoms prekėms;

4) šalis, kurioje registruota gamintojo buveinė, -importuotoms

prekėms;

5) prekės kilmės šalis, jeigu ji nesutampa su šalimi, kurioje

registruota gamintojo buveinė;

6) importuotojo pavadinimas ar prekės ženklas ir adresas

–importuotoms prekėms;

7) tinkamumo naudoti terminas –prekėms, kurių savybės keičiasi per

laiką ir, suėjus nustatytam terminui, laikomos visiškai arba iš

dalies nebetinkamos naudoti pagal paskirtį;

8) pagaminimo data ;

9) prekės paskirtis, jeigu ji neaiški iš prekės pavadinimo;

10) naudojimo ypatumai, jeigu ši informacija reikalinga saugiam ir

tinkamam prekės naudojimui;

11) prekės

partija, jeigu tai nustatyta konkrečios prekės ženklinimą

reglamentuojančiame teisės akte ar norminiame dokumente;

12) prekės pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina;

13) kiti ženklinimo rekvizitai, nustatyti konkrečių prekių

ženklinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir norminiuose

dokumentuose“ [16].

Tai yra bendrieji prekių ženklinimo rekvizitai, tačiau tam tikroms

prekių grupėms yra numatyti papildomi ženklinimo reikalavimai, pavyzdžiui:

batams ir drabužiams –dydis, medžiaga, iš kurios pagamintas produktas ir

t.t. Transportuojamai tarai keliami taip pat specialūs žymėjimo

reikalavimai.

Taigi ir pagaliau paskutinis prekės pakuotės elementas –naudojimo

instrukcija. Ji reikalinga tam, kad vvartotojas žinotų kam, kaip, kur ir

kada naudojama prekė, kokį poveikį ji gali padaryti vartotojui ir pan. Tai

ypač yra svarbu kai pakuojama prekė yra pagaminta iš kenksmingų ar žmogaus

sveikatai pavojingų medžiagų ir jei prekės vartojimas yra techniškai

sudėtingas.

Instrukcijų turinį reglamentuoja nacionalinės bei tarptautinės normos.

Taigi trumpai apžvelgėme pagrindinius prekės pakuotės elementus,

tačiau svarbu pažymėti, kad ne visada pateikti elementai yra labai

akivaizdūs. Tai galima matyti ir 1 lentelėje: slapti įpakavimo elementai

(žiūr. 2 priedas). Kaip matome pakuotės elementais gali būti patys

netikėčiausi dalykai tokie kaip ddarbuotojų apranga, įmonės dizainas ir pan.

Taigi svarbu, kad kiekvienas įmonės vadovas neignoruotų prekės įpakavimo, o

įtrauktų šį klausimą į savo planus ir biudžetą, nes jis padeda klientui

susidaryti pirmą įspūdį apie parduodamą prekę, įmonę, bei padeda parduoti

pačią prekę. Tai ypač svarbu įmonėms, kkurios teikia tam tikras paslaugas.

10 Prekės pakuotės dizainas ir pagrindiniai jo elementai

Prekės pakuotės dizainas padeda atskirti prekes nuo konkurentų

gaminamų prekių. Tačiau, kad ir kaip gamintojas norėtų išskirti savo

prekes, visgi jo pakuotės dizainas turi atitikti pagrindinius reikalavimus,

t.y. nepažeisti įstatymuose numatytų reikalavimų, atitikti jam priskiriamas

funkcijas ir pan.

Pagrindiniai prekės pakuotės dizaino elementai yra šie:

➢ Pakuotės dydis;

➢ Pakuotės forma;

➢ Pakuotės spalva.

Kiekvieną iš šių elementų aptarsime šiek tiek plačiau.

Prekės pakuotės dydis priklauso nuo įvairių reikalavimų, keliamų

skirtinguose prekės sandėliavimo, transportavimo, pardavimo ir vartojimo

procesuose. Reikia pažymėti, kad pakuotės dydį lemia ne vien pačios prekės

dydis, bet ir konkurentų veiksmai.

Pastaruoju metu pastebima pakuočių lengvėjimo tendencija. Pakuotės

lengvėja tam, kad prekės taptų dar labiau patrauklesnės. Be to lengvesnės

pakuotės kaina yra daug mažesnė, ttaigi ir pati prekė yra pigesnė. Todėl

įmonės siekdamos padidinti savo pardavimų apimtis taiko įvairias prekių

pakuočių dydžio strategijas. Pavyzdžiui: ta pati prekė gali būti parduodama

skirtingais kiekiais, vienoje pakuotėje gali būti supakuotos kelios

panašios ar skirtingos prekės ir pan.

Pakuotės forma taip pat vaidina svarbų vaidmenį parduodant prekes. Ji

irgi turi atitikti reikalavimus, kuriuos jai kelia gamintojai, vartotojai

ir prekiautojai. Dažniausiai pakuotės forma priklauso nuo pačios prekės

formos. Birios, skystos ir dujų pavidalo prekės gali įgyti bet kokią formą,

taigi ir jų pakuotė gali būti bet kokia. TTačiau pastebima tendencija, kad

dabar labiausiai paplitusi pakuočių forma yra kubas ir cilindras.

Taigi prekės pakuotės forma vaidina svarbų vaidmenį parduodant prekes.

Dažnas atvejis yra kai būtent prekės pakuotės forma atnešė įmonei sėkmę.

Kaip pavyzdį galima pateikti „Coca –cola“ butelio formą. Juk galbūt vien

dėl jo ir susilaukė kompanija tokio didelio pripažinimo visame pasaulyje.

Tačiau ne vien šie prekės pakuotės dizaino elementai yra svarbūs. Taip

pat yra svarbi jos spalva. Spalva ir spalvų kombinacijos padeda vartotojams

atskirti prekes. Iki šiol dizaine dominavo dvi spalvos: mėlyna ir balta

–„IBM“, geltona ir juoda –„Kodak“, raudona ir balta –„Coca –cola“ spalvos

ir t.t.

Siekiant išvengti dubliavimo įvedama trijų spalvų kombinacija.

Pavyzdžiui: žalia, balta ir raudona –„Fuji“ spalvos ir pan.

Visi šie prekės pakuotės dizaino elementai yra labai svarbūs, nes

pakuotė lydi prekę nuo gamintojo iki vartotojo ir netenka savo reikšmės tik

tada, kai vartotojas arba pirkėjas prekę išpakuoja ir pakuotę sunaikina.

11 Prekių pakuočių rūšys

Prekių pakuočių klasifikavimas tai labai svarbus klausimas šiais

laikais. Juk kiekvienas gamintojas, transportuotojas ir pardavėjas turi

žinoti kokios rūšies pakuotės yra, nes nuo to priklauso kokius mokesčius

jam teks mokėti, kokius kaštus sudarys jo gaminama prekė.

Pagal tai kokie mokesčiai mokami už pakuotę išskiriama:

➢ Apmokestinamoji pakuotė;

➢ Neapmokestinamoji pakuotė.

„Apmokestinamoji pakuotė –pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą

apmokestinama pripildyta pirminė popierinė/kartoninė, stiklinė, metalinė,

plastmasinė, kombinuota ir kita gaminių pakuotė“ [28].

Taip pat ši pakuotės rūšis yra skirstoma į:

➢ Stiklinę pirminę pakuotę;

➢ Plastmasinę pirminę pakuotę;

➢ Kombinuotą[1] pirminę pakuotę;

➢ Metalinę pirminę pakuotę;

➢ Popierinę ir kartoninę pirminę pakuotę;

➢ Kitą pirminę pakuotę.

Tačiau tai ne vienintelis pakuočių klasifikavimo būdas. Taip pat yra

išskiriamos šios pakuočių rūšys:

➢ Pirminė arba prekinė pakuotė;

➢ Antrinė arba grupinė pakuotė;

➢ Tretinė arba transporto pakuotė.

Kiekvieną iš jų trumpai apibrėšime ir pateiksime keletą pavyzdžių.

„Prekinė arba pirminė pakuotė –pakuotė, kuri kartu su gaminiu sudaro

prekinį vienetą ir pateikiama vartotojams ar gaminio naudotojams“ [15].

Štai keletas šios pakuotės pavyzdžių. Tai dideli plastikiniai maišai,

į kuriuos supakuoti malūnuose sumalti miltai, polietileniniai maišai, į

kuriuos supakuotos importuojamos žuvys, kurios yra perduodamos perdirbimui,

importuojant plastikiniai bakeliai, į kuriuos supakuoti vaisvandenių

gamybai naudojami koncentratai, kurie parduodami vaisvandenių gamintojams.

Taip pat pirminei pakuotei priskiriama kartu su gaminiu gamintojo ar

importuotojo pardavėjui pateikta pakuotė (dėžė, statinė ir pan.).

Taip pat svarbu pabrėžti, kad prekių maišeliai, į kuriuos pirkėjai

sudeda prekes, angliarūgštės, gamtinių dujų, deguonies, azoto balionai,

naudojami buityje ir pramonėje, kopijavimo aparatų ir spausdintuvų

toneriai, vokai, pašto siuntų įpakavimas nėra pirminė pakuotė.

„Antrinė arba grupinė pakuotė –pakuotė, kuri pirkimo vietoje sudaro

tam tikrų pardavimo vienetų grupę, nesvarbu, ar galutiniam naudotojui ar

vartotojui ji parduodama kaip ppardavimo vienetų grupė, ar tai tik priemonė

lentynoms pardavimo vietoje papildyti; tokią pakuotę galima atskirti nuo

produkto nepakeičiant jo savybių“ [4].

„Tretinė arba transporto pakuotė –pakuotė, kuri palengvina prekinėje

ar grupinėje pakuotėje supakuotų gaminių gabenimą, tvarkymą ir gabenimo bei

tvarkymo metu apsaugo juos nuo pažeidimo. Transporto pakuotėms nepriklauso

kelių, geležinkelių, laivų ir lėktuvų konteineriai“ [15].

Taigi kaip matome pakuočių klasifikavimas yra gana sudėtingas dalykas,

kurį numato net įvairiausi šalies ir pasaulio norminiai teisiniai aktai.

Kaip matome prekių pakuočių yra įvairiausių rūšių, be to jas sudaro

tam tikri elementai, kuriuos privalu turėti prekei. Tačiau svarbu žinoti ir

tai kokias funkcijas atlieka pakuotė, kad ji yra tokia svarbi prekės dalis.

Tai pamėginsiu aptarti sekančiame skyriuje.

2. PREKĖS PAKUOTĖS ATLIEKAMOS FUNKCIJOS

Pakuotė yra tas prekės elementas, kuris neretai turi apčiuopiamą

reikšmę vartotojo apsisprendimui pirkti ir prekės kainai. Juk prekės

pakuotė kartu su kitais pirkimo sprendimui įtaką darančiais veiksniais

padeda parduoti prekę.

Turėtume atkreipti dėmesį ir į tai kokią dalį prekių kainoje sudaro

išlaidos pakuotei. Taigi kaip matome 2 paveiksle: išlaidų pakuotei dalis

prekių kainoje (žiūr. 3 priedas), didžiausią išlaidų dalį pakuotei skiria

kosmetikos pramone. Tačiau nors ši dalis yra gana didelė ši pramonės šaka

yra gana sėkminga. Taigi kyla klausimas kodėl gi taip yra?

Atsakymas yra labai paprastas. Prekės pakuotė vartotojui, gamintojui,

prekybininkui ar net sandėliuotojui teikia tam tikrą naudą.

Tai atlieka

prekės pakuotė, o tiksliau tam tikros prekės pakuotės funkcijos, kurios yra

tokios:

„1. Apsaugos.

1.1. Prekių kiekio:

➢ Natūralių netekčių sumažinimas,

➢ Grobstymo sumažinimas.

1.2. Prekių kokybės:

➢ Apsauga nuo išorinio poveikio,

➢ Apsauga nuo prekės savybių pasireiškimo.

2. Identifikavimo ir rėmimo.

2.1. Identifikavimas;

2.2. Dalyvavimas reklamos veiksmuose;

2.3. Dalyvavimas pardavimo skatinimo veiksmuose.

3. Papildomos naudos.

3.1. Transportuojant;

3.2. Sandėliuojant;

3.3. Perkant ir vartojant.“ [11, p. 84 –85].

Kiekviena iš šių funkcijų yra apžvelgta plačiau, toliau sekančiuose

poskyriuose.

Tačiau taip ppat yra funkcijos, kurių įpakavimas neturėtų atlikti. Nors

į šias funkcijas specialistai žiūri pro pirštus, tačiau jos yra labai

svarbios pačiam vartotojui, nes dažniausiai yra su jais susijusios. Taigi

norint išvengti neigiamo vartotojų požiūrio, reikia stengtis kad įpakavimas

nedarytų to kas išvardinta:

➢ „Paliktų žymes ant produkto (ši klaida labai paplitusi; laikini

etikečių klijai tampa nepašalinami, kai produktas keletą mėnesių

išlaikomas sandėlyje);

➢ Pakuotės naudojimas keltų pavojų vartotojams;

➢ Paliktų vartotojams atliekas, kurias sudėtinga perdirbti ar

išmesti;

➢ Paliktų vartotojams atliekas, kurios kelia pavojų jiems ar jų

vaikams (teršiančios ir gaisrą sukeliančios medžiagos);

➢ Produkto individualumą/ produktų kategorijos įvaizdį pristatytų

įpakavimuose, kurių sunku atsikratyti;

➢ Nuslėptų patrauklius produkto aspektus.“ [5].

Taigi kaip matome įpakavimas gali turėti ne vien teigiamas, bet ir

neigiamas funkcijas, todėl ir yra svarbu, kad prekės pakuotė būtų kuo

labiau ištobulinta ir atitiktų jei keliamus reikalavimus ir atliktų savo

funkcijas.

2.1. Apsaugos funkcija

Pakuotės atliekama apsaugos funkcija priklauso nuo pačios prekės. Ji

gali saugoti prekės kiekį ir kokybę.

Dauguma prekių bėgant laikui praranda tam tikrą savo kiekio dalį; t.y.

prekės džiūsta, byra, išgaruoja ir pan. Tokia prekių netektis yra labai

svarbi toms prekėms, kurių gaminimo ir vartojimo vieta ir laikas skiriasi,

nes dalį jų galima prarasti gabenant, sandėliuojant ir pan. Atitinkamos

pakuotės tokius nuostolius gali sumažinti.

Pakuotės taip pat padeda išvengti smulkaus prekių grobstymo. Daug

nedidelių prekių, jas parduodant, galima tiesiog lengvai pavogti. Tai ypač

aktualus klausimas mažoms parduotuvėms, kurios neturi pakankamai lėšų

užtikrinti prekių saugumui. Dėl šios priežasties labai dažnai mažos prekės

tvirtinamos prie didelių kartono lakštų, dedamos į didesnių matmenų dėžutes

ir tt.t.

Kadangi dauguma prekių pasiekia vartotojus neiškart po pagaminimo, o

jos yra sandėliuojamos ir transportuojamos, tai jas veikia įvairūs

išoriniai veiksniai. Dėl šių veiksnių, gali pasireikšti prekės kokybę

bloginančios savybės. Todėl pakuotės turi prekę apsaugoti nuo sužalojimų.

Tačiau tai yra praktiškai neįmanoma, o taip pat brangu panaikinti žalingų

veiksnių įtaką prekėms.

Dažniausiai yra numatoma tam tikra neigiamų veiksnių neutralizavimo

riba. Pavyzdžiui: yra numatoma, kad prekės nedužtų, krisdamos iš tam tikro

aukščio. Dažniausiai prekės krenta iš 1,5 m. aukščio, todėl pakuotės

kuriamos atsižvelgiant į tokių smūgių stiprumą. Pakuotę galima sukurti ir

atsparesnę, tačiau tada ji taptų daug brangesnė ir tokios pakuotės gamyba

neapsimokėtų ekonomiškai.

Gana dažnai pakuotę reikia derinti ir prie specifinių prekės savybių.

Ypatingai tai pasakytina apie prekes žalingas ir pavojingas žmogaus

sveikatai bei aplinkai. Šioms prekėms keliami ypatingi reikalavimai, kurių

negalima pažeisti. Be to pakuojant prekes reikia atsižvelgti į tai kokiomis

sąlygomis jos pasieks vartotoją, bus transportuojamos bei sandėliuojamos,

kadangi kai kurios prekės ir pačios gali būti jautrios aplinkai; t.y. jos

rūdija, praranda tikslumą ir pan.

Taigi kaip matome, kad prekės pakuotė atliktų savo apsaugos funkciją

reikia atsižvelgti į daugybę sąlygų. Svarbiausios iš jų yra prekių

vartojimo, transportavimo ir sandėliavimo sąlygos.

2.2. Prekių identifikavimo ir rėmimo funkcija

Antroji prekės pakuotės funkcija yra identifikavimas ir rėmimas. Tai

ypač svarbi prekės pakuotės funkcija, nes ant pakuotės yra nurodomos

svarbiausios prekių identifikavimo priemonės: prekės pavadinimas, prekės

ženklas, sudėtis ir kita svarbi informacija. Šiomis priemonėmis perduodama

ir pateikiama informacija, nusakoma prekės paskirtis, kiekis, sudėtis ir

pan.

Taip pat svarbus prekių identifikavimo elementas yra brūkšninis kodas,

kuriuo ženklinama vis daugiau prekių. Juo prekę tiksliai gali identifikuoti

ne pats prekės pirkėjas, bet specialūs aparatai –optiniai skeneriai.

Daugelis įmonių stengiasi išskirti savo prekes iš konkurentų prekių.

Tai ypač svarbus visų įmonių tikslas, norinčių parduoti kuo daugiau savo

prekių. Taigi tai pasiekti padeda prekės pakuotės dizainas, spalva, forma

ir pan.

Visos šios anksčiau paminėtos priemonės nne tik padeda identifikuoti

prekę, bet ir dalyvauja rėmimo veiksmuose, padeda atkreipti pirkėjų dėmesį.

Taip pat prekės pakuotė yra viena iš svarbių reklamos priemonių. Kai kurie

pakuotės elementai gali perimti dalį reklamos funkcijų, todėl prekės

pakuotė yra laikoma viena iš reklamos rūšių. Ant pakuotės gali būti

spausdinami reklaminiai lozungai, pirkti skatinantys tekstai ir pan.

Kartais prie reklaminės informacijos ant pakuotės spausdinamos kitos

priemonės, skirtos rėmimo veiksmams. Tai gali būti įvairių loterijų

talonai, žaidimai ir t.t.

Kaip matome prekės pakuotė padeda identifikuoti prekes, bei dalyvauja

reklamos bei rėmimo veiksmuose.

2.3. Prekės pakuotės teikiama papildoma nauda

Paskutinė, tačiau ne mažiau reikšminga prekės pakuotės funkcija yra

jos teikiama papildoma nauda vartotojams, sandėliuotojams,

transportuotojams.

Kadangi dauguma prekių yra labai panašios, tai vartotojai jas renkasi

pagal pakuotės patogumą. Aišku patogumo samprata labai priklauso nuo pačios

prekės. Pirkėjams yra svarbu, kad būtų galima patogiai pirkinį

parsigabenti. Taip pat jie pageidauja, kad dažnai vartojamų prekių pakuotę,

galima būtų sandariai uždaryti. Kaip pavyzdį galima paminėti pieno

pakelius. Juk yra labai patogu kai atidarytas pieno pakelis gali būti vėl

sandariai uždarytas, jei jo turinys iškart nesuvartojamas. Tai apsaugo

vartotoją nuo daugelio nepatogumų, susijusių su jo laikymu. Taigi prekės

pakuotė vartotojui gali palengvinti jos vartojimą, pristatymą į namus,

paruošimą, dozavimą, prekės įvertinimą, saugojimą, apsaugą nuo

nepageidaujamo vartojimo ir t.t.

Taip pat įpakavimas gali būti patogus įvairiems tarpininkams:

prekybininkams, transportuotojams ir t.t. Neatsitiktinai dauguma prekių

pakuočių yra stačiakampės, nes taip jas yra patogu krauti vieną ant kitos,

kas sutaupo daug vietos. Juk transportuotojams svarbu, kad pakuotės būtų

kompaktiškos ir apsaugotų prekes nuo sugadinimo gabenimo metu.

Taip pat papildomų patogumų tarpininkams teikia ir užrašai ant

pakuotės: brūkšniniai kodai ir t.t. Tai ypač svarbu, nes tarpininkai yra

labiau linkę dirbti su patogiomis prekėmis, kurios neteikia jiems papildomų

rūpesčių. Be to nesupakuotų kai kurių prekių būtų neįmanoma parduoti. Taigi

pakuotė padeda optimaliai išnaudoti parduotuvių lentynas, lengviau įdiegti

brūkšninių kodų sistemą ir t.t.

Apskritai prekės pakuotė yra natūrali marketingo komplekso elemento

prekė dalis, galinti užimti svarbią vietą visoje marketingo strategijoje.

Tačiau gaminant prekės pakuotes susiduriama su daugybe sunkumų. Juk pakuotę

reikia surinkti ir sunaikinti, o tai gana opi problema ne tik Lietuvai, bet

ir visam pasauliui. Taigi sekančiame skyriuje apžvelgsiu pakuočių ir

pakuočių atliekų tvarkymo problemų sprendimą Lietuvoje Europos Sąjungos

kontekste.

3. PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PROBLEMŲ SPRENDIMAS LIETUVOJE

EUROPOS SĄJUNGOS REIKALAVIMŲ KONTEKSTE.

Gaminant pakuotes, o ypač parenkant iš kokios medžiagos jos bus

gaminamos, tenka atsižvelgti į gamtosaugos reikalavimus ar vyriausybių bei

tarptautinių organizacijų direktyvas, kurios reglamentuoja deficitinių

medžiagų naudojimą, būtiną vėlesnį pakavimo medžiagų perdirbimą.

Kadangi Lietuva nuo 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare

tai ir jos teisinė bazė turi atitikti Europos sąjungos reikalavimus. Šiuo

metu visų Europos Sąjungos valstybių narių pakuočių

ir pakuočių atliekų

tvarkymą reglamentuoja „Europos parlamento ir tarybos direktyva dėl

pakuočių ir pakuočių atliekų 94/62/EC“ bei kiti tose šalyse galiojantys

įstatymai. Taigi ir Lietuva turėjo priimti įstatymus, kurie atitiktų šią

direktyvą. Taip pat jos įgyvendinimas yra susijęs su tam tikrais sunkumai,

kuriuos patyrė ir dar patirs ne tik Lietuva, bet su jais susidūrė ir kitos

Europos sąjungos narės.

Taip pat Lietuvai tenka perorganizuoti pakavimo sritį pagal

tarptautinius reikalavimus ir išspręsti aktualias prekių pakavimo

problemas, laikantis tarptautiniu mastu reglamentuojamų aplinkosaugos

reikalavimų. Taigi Lietuva siekdama apriboti neigiamų atliekų poveikį

gamtai iir žmonių sveikatai 1998 m. birželio 16 d. priėmė atliekų tvarkymo

įstatymą, kuris numato bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos,

surinkimo, rūšiavimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus.

Už teršimą pagal šį įstatymą turėtų mokėti asmenys, kurie šiuos gaminius,

išskyrus pakuotes, gamina Lietuvoje arba importuoja juos Lietuvos

respubliką, mokestį už pakuotes –supakuotų gaminių gamintojai arba jų

importuotojai.

Juridiniai ir fiziniai asmenys už jų surinkimą ir panaudotų atliekomis

virtusių pakuočių kiekį bus atleisti nuo mokesčio. Nuo mokesčio bus

atleisti ir tie, kurie eksportuoja apmokestinamus gaminius. Mokestis bus

mokamas į Lietuvos Respublikos valstybinį atliekų ttvarkymo fondą.

Tačiau šis įstatymas nėra vienintelis, reglamentuojantis pakuočių ir

pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje. 2001 m. rugsėjo 25 d. buvo priimtas

Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, kuris

vėliau buvo pataisytas. Be to „šiai sistemai priskiriami ir įvairūs

parengti ir rengiami teisiniai dokumentai, susiję su užstatų sistemos

įgyvendinimu, mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo

tvarka, apmokestinamų pakuočių atliekų tvarkymo užduotimis, įgaliojimų

suteikimu įvairioms institucijoms, antrinių žaliavų perdirbimo plėtros

programa, „Žalio taško“ bei kitų sistemų organizavimu, savivaldybių veikla

tvarkant atliekas, ir t.t.“ [13, p. 33].

Kai kurios iš čia paminėtų problemų bei sistemų ir įgyvendinimo būdų

aptartos plačiau, toliau sekančiuose poskyriuose.

3.1.“PRO EUROPE“ sistema ir „Žaliojo taško“ ženklas

Panaudotų pakuočių surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo sistema buvo

sukurta ir įdiegta beveik visose Europos sąjungos šalyse. Tuo pat metu

„žaliasis taškas“ įsitvirtino kaip Europos nacionalinių sistemų finansinis

ženklas.

Tačiau kyla klausimas kas gi ta PRO EUROPE sistema, kada ji atsirado,

kokios jos pagrindinės funkcijos bei tikslai, taip pat ką gi reiškia

„žaliojo taško“ ženklas.

1996 metais Vokietijos pakuočių tvarkymo organizacija „Duales System

Deutschland AG“ įkūrė pakavimo pperdirbimo organizaciją („Packaging Recovery

Organization Europe s. p. r. l. ), sutrumpintai PRO EUROPE. Šios

organizacijos būstinė įsikūrusi Briuselyje. Jos tikslas –šalinti prekybos

ir bendradarbiavimo barjerus tarp Europos Sąjungos šalių. Pagrindinis

organizacijos uždavinys yra organizacijoms, atitinkančioms keliamus

reikalavimus, suteikti „žalio taško“ ženklą ir įtvirtinti jį kaip Europos

prekinį ženklą. Teisė naudoti šį ženklą suteikiama nacionalinėms pakavimo

atliekų tvarkymo sistemoms (Lietuvoje „Žaliojo taško“ organizacijai ),

įkurtoms Europos Sąjungos šalyse įgyvendinant pakuočių ir pakuočių atliekų

direktyvą 94/62/E. Ši organizacija nustato kriterijus, kurie būtini, kad

galima būtų suteikti teisę naudoti „žalio taško“ ženklą atitinkamoms

organizacijoms, bei kontroliuoja šių kriterijų vykdymą.

Šiuo metu PRO EUROPE sistemai priklauso 20 Europos valstybių. (žiūr. 3

paveikslas: PRO EUROPE sistemos narės, 4 priedas ). Taip pat nors „Žaliojo

taško“ ženklas vis dar nėra naudojamas kaip finansinis ženklas D.

Britanijoje, tačiau bendradarbiavimo sutartis pasirašyta su jos bei

Suomijos, Kanados, Italijos, Olandijos sistemomis užtikrina, kad tik

licencijuotos kompanijos gali žymėti šiuo ženklu savo gaminių pakuotes.

PRO EUROPE logotipui „žalias taškas“ teikia šią prasmę: „ženklas

„žalias taškas“, esantis ant pakuotės,reiškia, kad nacionalinei pakavimo

atliekų tvarkymo kompanijai, įsteigtai sutinkamai su ES Direktyvos 94/62/EC

principais yra sumokėtas pakuotės mokestis“ [1, p15].

Tačiau „žaliojo taško“ grafiniam vaizdavimui keliami tam tikri

reikalavimai: „ „Žaliasis taškas“ –tai apskritimas, kuriame patalpintos dvi

priešingų krypčių rodyklės, orientuotos pagal vertikalią ašį“ [28]. Be to

šis ženklas gali būti tik dviejų spalvų, tačiau jų kombinacijos gali būti

įvairios. Tai matyti ir 4 paveiksle: „Žaliojo taško“ ženklas. (žiūr. 5

priedas).Yra keliami ir kiti reikalavimai tačiau šie yra svarbiausi.

„Žaliasis taškas“ šiuo metų yra užregistruotas ir įstatymų saugomas

170 pasaulio šalių. Įvairiose šalyse jau parduota daugiau nei 46 mlrd.

pakuočių, pažymėtų šiuo ženklu ir daugiau nei 60 000 įmonių turi teisę

žymėti šiuo ženklu savo pakuotes.

Taigi, naudodama „žaliojo taško“ ženklą, Europos sąjungos atliekų

tvarkymo politika turi tikslą vienyti nacionalines atliekų rinkimo ir

tvarkymo sistemas bendradarbiavimui ir kooperacijos vykdymui visoje

Europoje.

3.2. LLietuvos „Žaliojo taško“ organizacija

„ UAB „Žaliasis taškas“ –tai suinteresuotų pramonės įmonių įsteigta

bendrovė, kurios tikslas organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje ir

tapti koordinuojančiu centru visoms įmonėms bei organizacijoms,

gaminančioms pakuotę, teikiančioms rinkai supakuotus produktus ar/ir

surenkančioms ir perdirbančioms panaudotą pakuotę Lietuvoje“ [6].

Šią bendrovę įsteigti paskatino 2003 m sausio 1 d. įsigaliojęs

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas bei mokesčio už aplinkos

teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas.

ES ir šalių ką tik įstojusių į ją patirtis rodo, kad ši aplinkosaugos

priemonė reikalauja didelių investicijų, todėl ir 35 Lietuvos ir užsienio

įmonės (žiūr. 2 lentelė: UAB „Žaliasis taškas“ steigėjai, 6 priedas) 2002

m. rugsėjo 19 d. įsteigė UAB „Žaliasis taškas“. Šią iniciatyvą aktyviai

rėmė ir remia visa eilė asociacijų: Lietuvos pakuotojų asociacija,

kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacija, Lietuvos

nealkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija ir kt.

Pagrindiniai šios įmonės tikslai yra tokie:

1) „Suvienyti įmonių tiekiančių Lietuvos rinkai supakuotus

produktus bei pakuotes, paslaugas įgyvendinant LR vyriausybės

nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis ir ES direktyvą EC

62/94“ Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų“ bei ją papildančias

direktyvas.

2) Per 10 metų sukurti efektyvią nacionalinę pakuočių atliekų

tvarkymo sistemą, kuri padės įgyvendinti Lietuvoje gamintojų,

importuotojų atsakomybės principą ekonomiškai efektyviausiu,

visuomenei priimtiniausiu bei labiausiai gamtą tausojančiu būdu.

3) Teikti paslaugas visoms įmonėms, atsakingoms už savo pakuočių

sutvarkymą, vienodomis sąlygomis, nesiekiant pelno pagal LR

įstatymus“ [6].

Taigi kaip matome bendrovės tikslas padėti įmonėms lengviau tvarkyti

pakuočių atliekas. Be to ši organizacija turi licenciją leidžiančią jai

žymėti pakuotes „Žaliojo taško“ ženklu. Šis ženklas suteikia įmonėms

papildomą vertę, aktualią vartotojams. Juk net ir ateityje bus daugiau

perkama produktų pažymėtų šiuo ženklu. Be to įmonės bendradarbiauja su šia

organizacija, nes sumokėję tam tikrą mokestį jos perleidžia savo atliekų

tvarkymą šiai įmonei.

3.3. Pakuočių medžiagos identifikavimas ir ženklinimas

Šiuo metu yra naudojama speciali pakuočių ženklinimo ir medžiagos

identifikavimo sistema. Jos tikslas yra pateikti informaciją apie pakuotes

pakuotojams, supakuotų produktų vartotojams. Tačiau iki 2004 m. gegužės 1

d. pakuočių medžiagos ženklinimas Lietuvoje buvo neprivalomas. Lietuvai

tapus ES nare tai turi daryti kiekviena įmonė pakuojanti, gaminanti

produktus.

Europos Komisijos sprendimas numato pakuočių medžiagos identifikavimą

skaitmenimis bei atitinkamomis raidžių santrumpomis. Taigi remiantis ES

direktyva „plastmasei žymėti vartojami skaičiai nuo 1 iki 19, popieriui ir

kartonui –nuo 20 iki 39, metalui –nuo 40 iki 49, medienai –nuo 50 iki 59,

tekstilei –nuo 60 iki 69 ir stiklui –nuo 70 iki 79.“ [4]. Taip pat

prieduose pateiktoje 3 lentelėje: Pakuočių medžiagų raidinis ir

skaitmeninis žymėjimas (žiūr. 7 priedas), galime matyti kokiomis dar

specialiomis skaičių ir raidžių kombinacijomis ženklinamos pakuočių

medžiagos.

Gana plačiai yra paplitęs ir ISO aplinkosauginis ženklinimas. Vienas

iš plačiai pripažintų simbolių yra „Mėbijaus lapas“. „ISO

standartas ISO

14021 rekomenduoja šį ženklą naudoti pakuotėms, pakuočių komponentams ir

kitokiems produktams, kurie gali būti perdirbti“ [2]. Kiti simboliai

naudojami ekologiniam prekių pakuočių medžiagos ženklinimui pateikti 4

lentelėje: prekių pakuočių medžiagų ekologinis ženklinimas (žiūr. 8

priedas).

Be to atsižvelgiant į tai, kad pakavimo medžiagos prigimtis

nepriklauso nuo konkrečios jos naudojimo vietos, rekomenduojama žymėti

plačiai pripažintus grafinius medžiagų identifikavimo simbolius, kai kurie

iš jų yra naudojami ir ISO sistemoje. Tai simboliai skirti aliuminio plieno

ir plastikų žymėjimui. Svarbu pažymėti, kad šie simboliai nėra susiję su

pakuočių medžiagų tinkamumu perdirbti, oo yra tik medžiagos tipo grafinė

interpretacija. Naudojami visame pasaulyje jie sudaro galimybę rūšiuoti

pakuočių atliekas jų susidarymo vietoje arba jas galutinai rūšiuoti prieš

perdirbant arba kitaip naudojant.

Taigi kaip matome pakuočių medžiagų ženklinimas yra labai svarbus, nes

jis palengvina pakuočių rūšiavimą ir tolesnį jų perdirbimą.

3.4. Pakuočių atliekų tvarkymo užduotys Lietuvoje ir jų perdirbimo plėtros

iniciatyvos

Norint kalbėti apie pakuočių atliekų tvarkymą, bei su tuo susijusias

problemas, turėtume visgi žinoti kiek pakuočių mes pagaminame ir kiek jų

perdirbame. Iš 3 lentelės: 2003 metų duomenų apie pakuotes ir pakuočių

atliekas suvestinė (žiūr. 9 priedas), duomenų matome, kad į rinką

išleidžiama 1140713,28 tonų įvairiausių pakuočių, tačiau tik 1,4 % iš jų

yra perdirbama. Taigi šie skaičiai parodo, kad Lietuvoje veikianti atliekų

sistema yra netobula ir ją reikia gerinti, norint pasivyti ES ššalis. Be to

taip mūsų šalis susiduria su daugybe kitų problemų, kurias taip pat reikia

spręsti.

Pagrindiniai atliekų surinkimo būdai yra šie:

➢ Betaris surinkimas;

➢ Surinkimas konteineriuose;

➢ Savarankiškas pristatymas į sąvartynus.

Tačiau kai kuriais būdais surenkamų pakuočių atliekų kokybė yra labai

prasta ir jų pakartotinis naudojimas ar perdirbimas kartais yra net

neįmanomas. Todėl yra keliami įvairūs reikalavimai atitinkamoms

institucijoms, bei skiriamos atitinkamos užduotys, kurios turi būti

įvykdytos.

Norint pasiekti pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvoje nustatytas

užduotis, mūsų šalis turi padidinti šių atliekų surinkimą apie 3 kartus, o

plastikų net 7 kartus. Tai ypač sunkus uždavinys, kurį norint įgyvendinti

reikia iš esmės pertvarkyti dabartinę antrinių žaliavų surinkimo ir

apdorojimo sistemą, bei įdiegti naują modernią atliekų tvarkymo įrangą.

Todėl ir reikia sukurti darniai veikiančią sistemą, kurios sukūrimo

prielaidos būtų tokios:

➢ „„patikima atliekų apskaita;

➢ išleidžiamų į rinką pakuočių apskaita;

➢ efektyvios savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos;

➢ vietos savivaldos institucijų bendradarbiavimas;

➢ principo „teršėjas moka“[2] įgyvendinimas;

➢ gamintojų asociacijų kūrimas;

➢ veikianti antrinių žaliavų rinka;

➢ mokestis už atliekų šalinimą sąvartyne;

➢ visuomenės informacija ir dalyvavimas“ [1].

Taigi įvykdžius šias prielaidas, mes turėsime efektyvią pakuočių ir

pakuočių atliekų tvarkymo sistemą.

IŠVADOS

1. Prekės pakuotė yra svarbi marketingo komplekso elemento prekė dalis,

padedanti parduoti prekę.

2. Prekės pakuotė –tai prekės apvalkalas atliekantis tam tikras

funkcijas, kurios yra tokios: prekių apsaugos, identifikavimas ir

rėmimas, bei teikiama papildoma nauda ne tik vartotojam, bet ir

įvairiems tarpininkams.

3. Prekės pakuotę sudaro keletas elementų: etiketė, tara, pakavimo

medžiaga, instrukcija, kuriems keliami ypatingi reikalavimai.

4. Prekės pakuotės klasifikavimas, sudėtingas dalykas. Pagrindiniai

prekės pakuotės klasifikavimo kriterijai numatyti įvairiuose

įstatymuose, kurie pagrinde pakuotę klasifikuoja į: pirminę, antrinę

ir tretinę. Tačiau yra išskiriamos ir kitos rūšys, tokios kaip

kombinuota pakuotė ir pan.

5. Lietuva kaip ir kitos pasaulio šalys susiduria su problemomis,

susijusiomis su pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymų. Norint

palengvinti šių problemų sprendimą, buvo įkurta tarptautinė sistema

PRO EUROPE, bei priimtas specialus prekių medžiagų ženklinimas. Vienas

iš pagrindinių ženklų kuriais žymimos pakuotės yra „Žaliasis taškas“.

6. Lietuva siekdama padaryti pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymą

efektyvesnį, diegia naujas technologijas, leidžia naujus įstatymu ir

kitus teisinius norminius aktus, reglamentuojančius šią problemą, bei

naudojasi kitų šalių patirtimi.

7. Lietuva įsteigta UAB „Žaliasis taškas“ turi licenciją naudoti „Žaliojo

taško“ ženklą. Taip pat ši organizacija užtikrina atliekų tvarkymą

visuomenei ir aplinkai priimtiniausiu būdu bei ekonomiškai

efektyviomis priemonėmis.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. ALF viešosios politikos projektas. Europos parlamento ir tarybos

direktyvos 94/62/EC dėl pakuočių ir pakavimo atliekų perkėlimo ir

įgyvendinimo Lietuvoje pasekmių tyrimas –ataskaita. –2001 m.

[interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. balandis 17 d.]. Prieiga per

internetą: <

http://www.euro.lt/showitems.php?TopMenuID+6&MenuItemID=1576&LangID=1

>.

2. Danys, J. Kaip ženklinti pakuočių medžiagas?. Pakuotojo kelrodis, 2002

gruodis, p. 10 –11.

3. Ein einheitliches europäisches Markenzeichen. [interaktyvus]. [žiūrėta

2004 m. balandis 17 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.gruener-

punkt.de/Europa.52+B6Jkw9.0.html >.

4. Europos parlamento ir tarybos direktyva dė pakuočių ir pakuočių

atliekų. 94/62/EB. 1994 m. gruodžio 20 d. [interaktyvus]. [žiūrėta

2004 m. balandis 17 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.ueanet.com/facts/directive/doc/lituanien/ftxtdirektive%20on%

20packaging-lt.pdf >

5. Hajamas, Aleksandras. Marketingas žaliems. –Kaunas: Smaltijos

leidykla, 1999. –320 p.

6. Kęsminavičienė, J. Įkurta „Žalio taško“ organizacija. Pakuotojo

kelrodis, 2002 gruodis, p. 7

7. Kęsminavičienė, J „Žaliasis taškas“ jau Lietuvoje. Pakuotojo kelrodis,

2003 gegužė, p. 7.

8. Kas yra pirminė pakuotė? [interaktyvus] . [Žiūrėta 2004 vasario 25

d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=1219 >

9. Kombinuotosios pakuotės apskaita. [interaktyvus] . [Žiūrėta 2004

vasario 25 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=1526 >

10. Komisijos sprendimas, nustatantis pakuočių medžiagų identifikavimo

sistemą pagal Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EC dėl pakuočių ir

pakuočių atliekų 97/129/EC. 1997 m. sausio 28 d. [interaktyvus].

[žiūrėta 2004 m. balandis 26 d.]. Prieeiga per internetą: <

http://www3.lrs.lt/c-bin/eu/preps2?Condition1=26602&Condition2= >

11. Kuvykaitė, Rita. Gaminio marketingas. Vadovėlis. –Kaunas:

Technologija, 2001. –248 p.

12. Lebedys AA. Pakuočių atliekų apskaitos ir efektyvaus tvarkymo problemų

Lietuvoje sprendimas Europos sąjungos reikalavimų kontekste. Pakuotojo

kelrodis, 2003 gegužė, p. 9 –10.

13. Lebedys A, Danys J. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo problemos,

Lietuvai integruojantis į Europos sąjungą. Aplinkos tyrimai,

inžinerija ir vadyba. 2002, Nr 4(22), p.31 –40.

14. LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo

įstatymas. 2002 m. sausio 22 d., Nr. IX –720. [interaktyvus].[žiūrėta

2004 m. balandis 17 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=211720&Condition2= >

15. LR pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas. 2001 m. rugsėjo 25

d. Nr. IX –517. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovas 21 d.]. Prieiga

per internetą: < http://www.euro.lt/evn./pakuociu.doc >

16. LR ūkio ministro įsakymas dėl Lietuvos respublikoje parduodamų daiktų

(prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių 2002 m gegužės 15 d.

Nr. 170. [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. balandis 7 d.]. Prieiga per

internetą: < http://www3.lrs.lt/cgi-

bin/preps2?Condition1=166589&Condition2= >

17. LR vyriausybės nutarimas dėl pramoninės nuosavybės teisinės apsaugos

Lietuvos respublikoje 1992m. gegužės 20 d. Nr. 362. [interaktyvus].

[žiūrėta 2004 m. balandis 17 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?condition1=130449&condition2= >

18. Marketingas:[vadovėlis] /Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Sigitas

Urbonavičius, Regina Virvilaitė. –2 –as patais. Ir papild. Leid.

–Vilnius: The Baltic Press, 2000. –470 p.

19. Pakavimo medžiagos. [interaktyvus].

[žiūrėta 2004 m. balandis 17

d.].Prieiga per internetą: <

http://www.packing.lt/kelrodis/2002_geguze.htm. >

20. Ramanauskienė, Jadvyga. Marketingo pagrindai.Mokomoji priemonė.

–Vilnius: žiburio leidykla, 1998. –200 p.

21. Sudėtinės pakuotės apskaita. [interaktyvus]. [Žiūrėta: 2004 vasario 25

d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=1841 >

22. Urbonavičius, Sigitas Marketingas: apie sudėtingus dalykus paprastai.

–Vilnius: Pačiolis, 1995. –159 p.

23. Verpackung. [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 saisis 10 d.]. Prieiga per

internetą: < http://de.wikipedia.org/wiki/verpackung >

24. Verpackung: die richtige Hülle für die Fülle. [interaktyvus]. [Žiūrėta

2004 kovas 13 dd.]. Prieiga per internetą: < http://www.fona.de/03-

Forschungsthemen/3-1-6Verpackung.html >

25. Žvirblis,Algis. Marketingas: kursas menedžeriui. –Vilnius: Balticon,

1992. –19 2 p.

26. 2003 metų duomenų apie pakuotes ir pakuočių atliekas suvestinė

(apyskaita). [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. balandis 23 d.]. Prieiga

per internetą: < http://www.am.lt/VI/files/0.001859001082442179.pdf >

27. www.pro-e.org. [žiūrėta 2004 m. kovas13 d.].

28. www.zaliastaskas.lt. [žiūrėta 2004 m. kovas13 d.].

29. www.gruener-punkt.de. [žiūrėta 2004 m. kovas13 d.].

PRIEDAI:

1 priedas:

[pic]

1 paveikslas: pakuočių ir pakuočių atliekų suvestinė

Diagrama sudaryta remiantis 2003 metų duomenų apie pakuotes ir pakuočių

atliekas suvestine [26].

2 priedas:

1 lentelė: slapti įpakavimo elementai

|Produktas |Įpakavimo elementai |

|Profesionalios paslaugos | |

| |Vietos, kurioje teikiama paslauga, |

| |išvaizda |

| |Žmonių, teikiančių paslaugą, |

| |išvaizda |

| |Laiškų, ataskaitų ir kitos |

| |spausdintos medžiagos išvaizda |

| |Asmens, atsakinėjančio telefonu, |

| |bendravimas su vartotoju; |

| |kompiuterio sąsaja su vartotoju |

|Telefonu arba paštu užsakomi | |

|produktai | |

| |Katalogas/ žurnalas/ pašto reklama |

| |su produktu |

| |Reklama su produkto nuotrauka, |

| |piešiniu |

| |Produkto išvaizda/ įvaizdis/ |

| |įasmenintas personažas |

| |Asmens, atsakinėjančio telefonu, |

| |bendravimas su vartotoju |

| |Pristatymo paslaugų kokybė |

| |Vidinis produkto įpakavimas |

| |(pervežimo dėžėje) |

|Kandidatai (ieškantys darbo) | |

| |Kandidatų apranga |

| |Žmonės su kuriais jie bendrauja |

| |(įskaitant tuos, kurie parašė jiems|

| |rekomendacijas) |

| |Kokioje aplinkoje jie žinomi |

| |Veido išraiška (gyvenime, |

| |nuotraukose; TV –kartais veido |

| |išraiška traktuojama kaip minčių |

| |„įpakavimas“) |

| |CV ir kiti dokumentai |

|Didmeninė prekyba | |

| |Kompanija/ prekes pristatantys |

| |pardavėjai |

| |Žurnalo ar laikraščio iiškarpa su |

| |reklama, katalogai, prekių |

| |pavyzdžiai, korespondencija |

| |Prekių pristatymo paslaugų kokybė |

|Tiekimas | |

| |Kompanija/ prekes pristatantys |

| |pardavėjai |

| |Žurnalo ar laikraščio iškarpa su |

| |reklama, katalogai, prekių |

| |pavyzdžiai, korespondencija |

| |Prekių pristatymo paslaugų kokybė |

| |Vidinės ataskaitos apie produkto |

| |kokybės valdymą ir pristatymą laiku|

|Mažmeninės prekės be etikečių ir | |

|įpakavimo | |

| |Produkto išorė |

| |Pristatymas pirkimo momentu |

Šaltinis: [5, p.218 –219].

3 priedas:

[pic]

2 paveikslas: Išlaidų pakuotei dalis prekių kainoje [11, pp.84]

4 priedas

3 paveikslas: PRO EUROPE sistemos narės

[pic]

Žemėlapis sudarytas remiantis [27] šaltiniu

5 priedas

[pic]

4 paveikslas: „Žaliojo taško“ ženklas

6 priedas

2 lentelė: UAB „Žaliasis taškas“ steigėjai

|1 |Baltvita |

|2 |UAB Benet distributors |

|3 |UAB Birštono mineraliniai vandenys |

|4 |UAB Biržų alus |

|5 |UAB Coca –cola Bottlers Lietuva |

|6 |Colgate –Palmolive |

|7 |UAB Daiga |

|8 |UAB Elmenhorster Vilnius |

|9 |ELOPAK OY |

|10 |UAB Eugesta |

|11 |UAB Gubernija |

|12 |AB Kalnapilis |

|13 |Uab Kappa Packaging Baltic |

|14 |AB Kauno alus |

|15 |AB Klaipėdos kartonas |

|16 |UAB Mineraliniai vandenys |

|17 |TŪB Nemuno banga |

|18 |UAB Neptūno vandenys |

|19 |UAB Nestle Baltics |

|20 |UAB Palink |

|21 |AB Pieno žvaigždės |

|22 |Procter&Gamble Marketing Latvia |

| |,Ltd |

|23 |UAB Putokšnis |

|24 |AB Ragutis |

|25 |TŪB Rinkūškiai |

|26 |AB Rokiškio sūris |

|27 |UAB Rūta |

|28 |Sanitex |

|29 |UAB Šiaulių tara |

|30 |AB Švyturys –Utenos alus |

|31 |UAB Tetra Pak Lietuva |

|32 |UAB TEW Baltija |

|33 |UAB Unilever Lietuva |

|34 |AB Vilniaus tauras |

Lentelė sudaryta remiantis [28] šaltiniu

7 priedas:

3 lentelė: Pakuočių medžiagų raidinis ir skaitmeninis žymėjimas[3]

|Medžiaga |Raidinis |Skaitmeninis žymėjimas |

| |Žymėjimas | |

|Plastikai |

|plietilentereftalatas |PET |1 |

|Didelio tankio polietilenas |HDPE |2 |

|Polivinnilchloridas |PVC |3 |

|Mažo tankio polietilenas |LDPE |4 |

|Polipropilenas |PP |5 |

|Polistirolas |PS |6 |

|Popierius ir kartonas |

|Gofruotas kartonas |PAP |20 |

|Kartonas |PAP |21 |

|Popierius |PAP |22 |

|Metalas |

|Plienas |FE |40 |

|Aliuminis |ALU |41 |

|Mediena |

|Medis |FOR |50 |

|Kamštiena |FOR |51 |

|Tekstilė |

|Medvilnė |TEX |60 |

|Džiutas |TEX |61 |

|Stiklas |

|Bespalvis stiklas |GL |70 |

|Žalias stiklas |GL |71 |

|Rudas stiklas |GL |72 |

|Kombinuota pakuotė |

|Popierius ir kartonas/įv. |[4] |80 |

|metalai | | |

|Popierius ir kartonas/ | |81 |

|plastikas | | |

|Popierius ir kartonas/ | |81 |

|aliuminis | | |

|Popierius ir kartonas/alavuota | |83 |

|skarda | | |

|Popierius ir | |84 |

|kartonas/plastikas/ aliuminis | | |

|Popierius ir | |85 |

|kartonas/plastikas/ aliuminis/ | | |

|alavuota skarda | | |

|Plastikas/ aliuminis | |90 |

|Plastikas/ alavuota skarda | |91 |

|Plastikas/ įv. Metalai | |92 |

|Stiklas/ plastikai | |95 |

|Stiklas/ aliuminis | |96 |

|Stiklas/ alavuota skarda | |97 |

|Stiklas/ įvairūs metalai | |98 |

Lentelė sudaryta remiantis [10] šaltiniu.

8 priedas:

4 lentelė: prekių pakuočių medžiagų ekologinis ženklinimas

|Simbolis |Paaiškinimas |

|[pic] |„Žaliojo taško“ prekinis ženklas |

|[pic] |Pakuotė (gaminys) yra pagaminta iš |

| |perdirbtų medžiagų |

|[pic] [pic] |Paženklinta pakuotė (gaminys) gali |

| |būti perdirbta |

|[pic] |Gaminį sudaro 2 % perdirbtos |

| |medžiagos |

|[pic] |Paženklinta pakuotė, pagaminta iš |

| |bet kokios medžiagos, išskyrus |

| |plastiką, gali būti perdirbta |

|[pic] |Paženklinta pakuotė iš ppopieriaus |

| |ir kartono gali būti perdirbta |

|[pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic]|Paženklinta pakuotė iš plastiko |

| |gali būti perdirbta. |

|[pic] |Paženklinat pakuotė iš stiklo gali |

| |būti perdirbta |

|[pic] |Pažymėtas atliekas šalinti |

| |atsargiai, atsižvelgiant į ant |

| |gaminio pateiktas instrukcijas, |

| |neteršti tokiomis atliekomis |

| |aplinkos |

|[pic] |Paženklinta pakuotė iš metalo gali |

| |būti perdirbta |

|[pic] |Paženklinta pakuotė iš aliuminio |

| |gali būti perdirbta |

Lentelė sudaryta remiantis [ 28 ] šaltiniu

9 priedas:

5 lentelė: 2003 metų duomenų apie pakuotes ir pakuočių atliekas suvestinė

|Pakuotės |Pagaminta|Importuot|Eksportuot|Išleista į |Panaudota|Perdirb|

|rūšis |, t |a, t. |a, t. |rinką, t. |, t. |ta, t. |

|Stiklinė |62933,34 |21276,68 |3617,40 |79842,42 |538,20 |10001,8|

| | | | | | |0 |

|Plastmasi|47852,96 |137490,71|37357,18 |269616,04 |233,93 |1561,86|

|nė | | | | | | |

|Popierinė|66838,29 |257022,02|56946,33 |756220,70 |595,13 |3448,37|

|ir | | | | | | |

|kartoninė| | | | | | |

|Metalinė |5311,66 |6664,07 |2088,36 |20353,96 |38,25 |427,93 |

|Kombinuot|278,60 |1709,32 |88,33 |1761,93 |0,91 |89,86 |

|a pakuotė| | | | | | |

|Kitos |1181,38 |9514,53 |4138,09 |12918,24 |41,96 |95,41 |

|pakuotės | | | | | | |

|Iš viso: |184396,23|433677,32|104235,69 |1140713,28 |1448,37 |15625,2|

| | | | | | |4 |

Lentelė sudaryta remiantis [26] šaltiniu.[pic]

———————–

[1] „kombinuota pakuotė –daugiasluoksnė pakuotė, sudaryta iš dviejų ar

daugiau skirtingų medžiagų, kurios viena nuo

kitos negali būti atskirtos

rankomis ar naudojant paprastas fizines priemones“ [28].

[2] Tai kai tam tikrą mokestį už pakuotes moka gamintojai, importuotojai.

[3] Skaičiai neįtraukti į lenteles yra rezerviniai ir gali būti panaudoti

vėliau naujoms medžiagoms ar jų grupėms žymėti.

[4] Kombinuota pakuotė žymima raide C plius vyraujančios medžiagos raidinis

žymėjimas (C/ ).