alaus tyrimas
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
PANEVĖŽIO INSTITUTAS
VADYBOS IR ADMINISTRAVIMO FAKULTETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ KATEDRA
Panevėžio studentų nuomonės apie alaus gamintojų siūlomą produkciją
tyrimas
Marketingo tyrimų kursinis darbas
Atliko: PVV 0/2 gr. studentės
Edita Janulytė
Ana Ovčarenko
Tikrino: dėst. Žverelienė
Panevėžys, 2003
TURINYS
ĮVADAS 3
1. Problemos išsiaiškinimas 4
2. Žvalgybinis tyrimas 4
3. Tyrimo tikslų nustatymas 4
4. Tyrimo reikalingumo pagrindimas 4
5. Tyrimo pobūdžio nustatymas 5
6. Tyrimo metodo parinkimas 5
7. Imčių atranka 5
8. Duomenų rinkimas 5
9. Duomenų aapdorojimas ir analizavimas 6
10. Išvados ir pasiūlymai 14
IŠVADOS 15
LITERATŪRA 16
ĮVADAS
Jau seniai buvo pastebėta, kas alus tampa vis populiaresnis gėrimas, o
alaus gamintojų metiniai pardavimai pastoviai auga. Todėl nusprendėme
panagrinėti studentų nuomonę apie šį gėrimą. Norėjome sužinoti studentų
požiūrį į alaus gamintojus, jų siūlomą produkciją. Tai pat norėjome gauti
atsakymą, ar visi vartotojų poreikiai yra patenkinti.
Darbo tikslas: studentų nuomonės apie alaus gamintojų siūlomą
produkciją tyrimas.
Hipotezė: Panevėžio studentai norėtų sulaukti naujų galinių alaus
rinkoje.
Darbo uždaviniai:
1. Problemos išsiaiškinimas;
2. Žvalgybinis tyrimas
3. Tyrimo tikslų nustatymas
4. Tyrimo reikalingumo pagrindimas
5. Tyrimo pobūdžio nustatymas
6. Tyrimo metodo parinkimas
7. Imčių atranka
8. Duomenų rinkimas
9. Duomenų apdorojimas ir analizavimas.
10. Išvadų ir pasiūlymų pateikimas.
Darbo metodika:
• Mokslinės literatūros aanalizė
• Anketinė apklausa
• Tyrimo duomenų analizė.
.
1. Problemos išsiaiškinimas.
Marketingo problemos išsiaiškinimas turi lemiamą reikšmę visam
tyrimui. Jei neteisingas bus suvokta problema, visas tyrimas vyks klaidinga
linkme, bus mėginama išsiaiškinti ne pačius svarbiausius klausymus. Kitaip
sakant, jei bus padaryta klaida aiškinantis problemą, tai viso tyrimo
pastangos pasuks neteisinga kryptimi, o jų rezultatai bus mažai naudingi.
Tai pradinis marketingo tyrimo etapas, kuriame apibrėžiami klausymai,
kurios išspręsti turi padėti organizuojamas tyrimas.
Mūsų iškelta problema: vartotojų nuomonė apie alaus gamintojus
Panevėžio rinkoje .
Norint išsiaiškinti šią problemą, atlikome marketingo tyrimą. Atlikus
apklausą ir išanalizavus gautą informaciją, galėjome atsakyti į klausymą,
kaip geriausiai patenkinti pirkėjų poreikius.
2. Žvalgybinis tyrimas
Pirmame etape svarbu atlikti žvalgybinį tyrimą. Žvalgybinis tyrimas –
tai neišsamus ir negilus tyrimas, siekiant geriau suprasti ir apibrėžti
problemos kilmę ir aplinką. Šis tyrimas gali padėti geriau suprasti
vartotojų reikmes ir specifiką, konkurentus, konkurencinę situaciją.
Studentų tarpe buvo girdėta nusiskundimų, kad esamą alaus pasiūla
nepakankamai patenkina poreikius. Yra nuomonių, kad rinkoje jau pasigendama
naujų prekių.
3. Tyrimo tikslų nustatymas
Šiame etape aiškiai suformuluojami svarbiausias ir šalutiniai tyrimo
tikslai be i ką tyrimu norime pasiekti. Tyrimo praktinę naudą ir
veiksmingumą galima iš anksto numatyti, konkretizuojant numatomų rezultatų
praktinio panaudojimo, įdiegimo sritis ir būdus. Marketingo tyrimo tikslai
dažnai susieti su informacijos, reikalingos ir tinkamos žinomai problemai
spręsti, rinkimu, apdorojimu, gavimu ir panaudojimu. Kai tyrimas
atliekamas tam, kad būtų priimami kuo labiau parengti ir argumentuoti
sprendimai, tai akivaizdu, kad jo paskirtis ir tikslai yra kus kas
platesnis, nei sumažinti vadovų ir specialistų nežinojimo laipsnį.
Savo tyrime norime išsiaiškinti jau esamų rinkoje alaus gamintojų
paklausą ir naujų produktų įvedimo į rinką reikalingumą. Alaus rinkoje yra
nemažai gamintojų, jų siūlomų prekių pasirinkimas yra nemažas. Bet ar jis
yra pakankamas? Ir kas lemia pasirinkimą vieno ar kito gamintojo siūlomą
prekę?
Todėl pagrindinis tyrimo tikslas išsiaiškinti studentų nuomonę apie
alaus gamintojų siūlomas prekes. Papildomi tikslai: išsiaiškinti dėl ko
pirkėjai renkasi vieną ar kitą prekę, ar jie yra patenkinti siūlomomis
prekėmis, ar pakankamas asortimentas.
Didele reikšme turi vartotojų poreikių patenkinimas, todėl svarbu tos
poreikius nustatyti ir išsiaiškinti alaus gamintojų galimybes.
4. Tyrimo reikalingumo pagrindimas.
Prieš pradedant tyrimų procesą, būtina atlikti vieną svarbų žingsnį,
t.y. nustatyti marketingo tyrimų būtinumą. Greitas patikimos bei tinkamos
naudoti informacijos gavimas yra labai naudingas. Tyrimo būtinumas iš esmės
nustatomas griežtai ir aiškiai suformuluojant problemą ir parūpinant
reikalingų lėšų jai spręsti. Didėjant konkurencijai, marketingo tyrimų
vaidmuo svarbiąja. Jie tampa būtinybe, norint išgyventi šiandieninėmis
konkurencijos sąlygomis ir plėsti veiklą.
Marketingo tyrimas šiuo atvejų mums yra reikalingas, kadangi mes irgi
esam vartotojais ir norime, kad mūsų poreikiai būtų patenkinti. Todėl
surinkus informaciją, galėsim atsakyti į klausymus: kokius alaus gamintojus
renkasi mūsų tyrime dalyvavusieji ir kodėl, kokie jų poreikiai iir norai, ką
alaus gamintojai galėtų patobulinti, ir ar reikėtų didinti prekių
asortimentą.
5. Tyrimo pobūdžio nustatymas.
Šiame etape reikia numatyti, kaip bus atsakoma į tiriamos problemos
klausymus. Tai marketingo tyrimo etapas, kuriame numatomi duomenų rinkimo
metodai, tam reikalingos priemonės ir atrankinės visumos formavimo būdai.
Svarbiausia yra nustatyti tyrimo kryptį, nuo kurios priklauso, kaip bus
renkami duomenys.
Šiame etape didžiausią dėmesį reikia skirti tyrimų specifikai, anketos
struktūrai, respondentų parinkimui. Priimant taktinius sprendimus privalu
įvertinti tyrimo atlikimo terminus ir jiems skirtų lėšų dydį.
Nusprendėme atlikti aprašomąjį tyrimą. Aprašomuoju tyrimu laikomas
toks, kuriame apsiribojama reiškinių, faktų, situacijos, būklės
išsiaiškinimu, palyginimu, kitimo tendencijų konstatavimu, daug
nesigilinant į jų kilmę ir raidą nulėmusias priežastis.
Šios rūšies tyrimas daugiau susijęs su padėties konstatavimu, faktų
išdėstymu, metodų pateikimu, siūlymu ir vertinimu, kai kada loginiu
modeliavimu.
Savo darbe išsiaiškinsi alaus rinkos būklę Panevėžio mieste,
nesigilinant į šios situacijos priežastys.
6. Tyrimo metodo parinkimas.
Tyrimo būdai yra parenkami atsižvelgiant į tyrimo tikslus. Yra trys
pagrindiniai marketingo tyrimo būdai: apklausa, stebėjimas, eksperimentas.
Dažnai dar būna nurodomas ir ketvirtasis – kokybinių tyrimų būdas.
Apklausos tyrimas iš esmės yra aprašomasis tyrimas, tik retais atvejais
galintis turėti ir priežastinio tyrimo elementų. Apklausos metu beveik
niekada nesiaiškinama, kodėl žmogus vienaip ar kitaip galvoja, elgiasi ar
jaučia.
Apklauso tyrimas atliekamas apklausos pagrindu. Apklausiant žmones,
gaunama faktų, sužinomos nuomonės, požiūriai, pozicijos. Anketų
panaudojimas padeda struktūrinti renkamus duomenis, todėl žymiai lengviau
juos apdoroti ir analizuoti, naudojant kompiuterius.
Savo tyrimui atlikti panaudosim anketinę apklausą. Tyrimą atlikti
nebus sudėtinga ir nereikalaus didelių išlaidų išdalinti ir surinkti
anketas. Anketas išdalinsime savo ir kitos vadybininkų grupes studentų
tarpe.
Surinktos ir apdorotos informacijos dėka, sužinosime esama situacija
alaus rinkoje, o taip pat vartotojų poreikius bei pageidavimus. Be to, bus
galima išsiaiškinti, kokia politiką galėtų vykdyti alaus gamintojai,
siekiant kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius.
7. Imčių atranka
Imtis yra sudėtinė marketingo tyrimo proceso dalis. Marketingo tyrimo
imtys atrenkamos iš atitinkamos tyrimo visumos. Turi būti apibrėžta
dominanti tiriamoji visuma, kitaip sakant, grupė, kurios imtis bus
atrenkama. Grupes paprastai sudaro žmonės, kurių pažiūros, elgesys,
nuostatos, prioritetai, materialinė padėtis padeda rinkos specialistams
formuoti sprendimus. Mūsų darbe mus dominanti tiriamoji visuma bus KTU
Panevėžio instituto studentai. Pasirinkome šią imtį, kadangi jį pakankamai
gerai galės atstovauti viso Panevėžio gyventojų nuomonę.
8. Duomenų rinkimas
Labiausiai paplitęs pirminės informacijos rinkimo metodas yra
apklausa. Apklausa – tai susistemintas informacijos rinkimo metodas,
pateikus anketą. Susistemintas informacijos rinkimas reiškia, kad
stengiamasi gauti kuo tikslesnius rezultatus, kurių patikimumą galima būtų
įvertinti matematiniais statistiniais metodais.
Norėdami sužinoti respondentų elgseną, poreikius, sudarėme anketą..
Jos tikslas yra išsiaiškinti kodėl vartotojai renkasi vieną ar kitą prekę,
užimamą alaus gamintojų rinkos dalį, o taip pat ar vartotojai yra
patenkinti alaus pasiūlą.
Anketinė apklausą gali būti atliekama keliais būdais: respondentų
apklausa tiesiogiai bendraujant
su jais, respondentų apklausa pasinaudojant
pašto paslaugomis, respondentų apklausa pasinaudojant laikraščio, žurnalo
ar kito leidinio paslaugomis.
Tiesioginis respondentų apklausos metu galima per trumpą laiką
apklausti įvairaus dydžio žmonių grupes. Tokią apklausą mes ir buvome
pasirinkę. Anketos buvo dalijamos tiesiogiai, jiems pasiūlius ir gavus jų
sutikimą.
Sudarant anketą buvo laikomasi tam tikrų reikalavimų bei
rekomendacijų:
1. Pirmiausia buvo trumpai paaiškinta, kodėl atliekamas tyrimas.
2. Klausimai buvo formuluojami trumpai, o atsakymų variantai suprantami,
kad respondentų pastangos atsakyti būtų minimalios.
3. Anketa darėme nedidelės apimties.
4. Kad tyrimas būtų nnešališkas, vengėme klausymų, kurie stumtų respondentą
į vieną atsakymą.
5. Stengėmės nepateikti sudėtingų klausymų.
9. Duomenų apdorojimas ir analizavimas.
Surinkus duomenys, reikia juos apdoroti ir išanalizuoti. Analizės
tikslas – aptarti surinktų ir susistemintų duomenų visumą ir padaryti
išvadas.
Vykdant tyrimą buvo išdalintos 50 anketų. Visus surinktus atsakymus
panaudojome darbe.
Savo tyrimą atlikome Kauno Technologijos universiteto Panevėžio
instituto studentų tarpe. Tyrimui atlikti buvo naudojama anketa (žiūrėti 1
priedas) iš 15 klausimų. Sudarytos anketos pagalba per septynias dienas
buvo apklausta 50 studentų: įvairaus amžiaus, šeimyninės padėties,
poreikių ir t.t. Pirmieji anketoje pateikti klausimai daugiausia buvo
asmeninio pobūdžio ir padėjo geriau suprasti vartotojo galimybes renkantis
tam tikrą prekę (pvz: alų).
Išanalizavus gautus duomenis matome, kad apklaustųjų sudėtis buvo
tokia:
[pic]
1 pav. Apklausoje dalyvavusių respondentų sudėtis
Kaip matome, tyrime dalyvavo beveik vienodas skaičius mmoterų ir vyrų.
Respondentai buvo pasirinkti neatsižvelgiant į jų lytį ir buvo vykdoma
atsitiktinė respondentų atranka. Didesnė dalis dalyvavusių tyrime- moterys
(52().
Respondentų šeimyninę padėtį būtų galima apibūdinti taip:
[pic]
2 pav. Respondentų šeimyninė padėtis
Dauguma respondentų (69() yra nevedę (netekėję), o tai galėtų lemti
didesnes jų išlaidas įvairioms pramogoms bei malonumams (pvz.: vakarėliams,
kuriuose yra geriamas alus). . Net 24( respondentų yra sukūrę šeimas ir
turi 1-2 vaikus, tačiau jie visi mėgsta alų ir skiria nemažai pinigų iš
šeimos biudžeto jo pirkimui. 4( respondentų jau yra sukūrę šeimas. Tokios
poros dažniausiai mėgaujasi laisvu gyvenimu, mėgsta dažnai pramogauti,
kadangi dar neturi vaikų ir gali sau leisti išlaidauti pirkdami alų. Net 3(
respondentų yra jau išsiskyrę.
[pic]
3 pav. Respondentų išsilavinimas
Iš gautos diagramos matome, kad dauguma respondentų 58,93( yra pabaigę
vidurines mmokyklas. Taip pat nemaža respondentų dalis 25,89( yra pabaigę
specialiąsias (profesines) mokyklas. Šią respondentų grupę sudaro 100(
vaikinų, kurie ypač dažnai perka alų ir skiria tam daugiausiai pinigų.
11,61( respondentų- jau turintys aukštesnįjį išsilavinimą ir norintys įgyti
kitos srities žinių žmonės, o 3,57( respondentų- turintys aukštąjį
išsilavinimą studentai. Kadangi vykdėm apklausą vakarinio skyriaus studentų
tarpe, dauguma jų yra dirbantis.
Vėliau buvo pateikti tokie klausimai, kurie leido geriau vartotojus
išskirti į tam tikras grupes.
Į anketos klausimą „Ar mėgstate alų?“ buvo gauti tokie atsakymai:
[pic]
4 pav. Respondentų nnuomonė apie alų
Net 68( respondentų pasisakė mėgstantys ir geriantys alų ir tik 32 (
teigė nemėgsta alaus. Beje, nemėgstančių alaus asmenų sudėtis yra sekanti:
68,75(- merginos ir 31,25(- vaikinai. Deja, nemaža dalis respondentų po šio
klausimo dėl nesuprantamų priežasčių neatsakinėjo į likusios anketos dalies
klausimus, taip leisdami suprasti apie jų nusistatymą ne tik prieš alų, bet
ir prieš bet kokią informaciją apie alų gaminančias bendroves, jų
pasiūlymus ir t.t. Manau, kad tai sutrukdė išsiaiškinti tikrąją vartotojų
nuomonę apie įmonių gaminančių alų reklamos efektyvumą, organizuojamas
akcijas bei žaidimus ir t.t.
Kito respondentams pateikto klausimo pagalba buvo norima išsiaiškinti
koks yra apklaustųjų vartotojų aktyvumas perkant alų. Išanalizavus visas
anketas buvo gauti tokie rezultatai:
[pic]
5 pav. Respondentų aktyvumas perkant alų
Į anketose pateiktus klausimus atsakinėję respondentai paminėjo, kad:
alų perka kartą per mėnesį (10,68%), 2 kartus per mėnesį (16,5%), kartą
per savaitę (23,31%), 2-5 kartus per savaitę (9,7%). 6,8% respondentų alų
perka kasdien, o 11,65%- tik akcijų ir žaidimų metu. Manau, kad šie gauti
skaičiai akivaizdžiai parodo, kad apklaustieji studentai yra pakankamai
aktyvūs alaus vartotojai, skiriantys nemažas pinigų sumas alaus pirkimui.
Tačiau 21,36% respondentų alaus neperka visai. Iš to galime spręsti, kad
dalis respondentų arba visai negeria alkoholio arba vietoj alaus renkasi ką
nors kitą. Išaiškėjo tai, kad anksčiau pateiktame klausime 32( respondentų
sakė nemėgstą alaus, o neperkantys alaus prisipažino tik 21,36(
respondentų. Tai leidžia daryti išvadas, kad dalis nemėgstančių alaus
studentų (10,64() vis dėlto kartais išgeria alaus ar perka jį ne savo
reikmėms.
Septintojo anketos klausimo pagalba buvo bandoma išsiaiškinti kokios
alaus prekybos vietos yra populiariausios apklaustųjų tarpe. Buvo gauti
tokie rezultatai:
[pic]
6 pav. Populiariausia alaus pirkimo vieta
Iš gauto 6 paveikslo matome, kad pati nepopuliariausia alaus pirkimo
vieta- kioskai. Kioskuose alų perka tik vaikinai ir jie sudaro tik 3,54(
visų apklaustųjų. Pateiktose anketose šie respondentai papildomai pažymėjo,
kad alų perka ten, kadangi alumi prekiaujantys kioskai yra arti jų
gyvenamosios vietos. 25,66( respondentų alų perka parduotuvėse. Net 42,48(
apklaustųjų alų perka prekybos centruose. Tokį respondentų pasirinkimą
tikriausiai nulemia įvairios didžiuosiuose prekybos centruose
organizuojamos akcijos bei žaidimai, taip pat ir galimybė laimėti taip
dosniai juose dalijamus mažesnius ar didesnius prizus. Beje, tokie
studentai dažniausiai renkasi privačius vakarėlius namuose ar susibūrimus
gamtoje. Net 28,32( respondentų dažniausiai alų perka įvairiose kavinėse
bei baruose. Manau, kad šiai respondentų grupei priklauso asmenys gaunantys
didesnes pajamas bei mėgstantys linksmintis pasilinksminimo vietose. Beveik
visi respondentai (84() pateiktose anketose atsakinėdami į šį klausimą
pažymėjo ne vieną atsakymą, kadangi renkantis alų svarbiausias kriterijus
yra ne prekybos vieta, o gaminys, jo kokybė.
Kitas pateiktas klausimas leido išsiaiškinti, kokiais kriterijais
remdamiesi apklaustieji renkasi alų. Gauti rezultatai šiame paveiksle:
[pic]
7 pav. Veiksniai, nulemiantys vartotojų pasirinkimą
Kaip matome, svarbiausia studentams renkantis aalų- kokybė. Net 37,41(
apklaustųjų vadovaujasi nuostata pirmiausia rinktis kokybišką prekę, t.y.
alų. Tai parodo, kad gamintojai gali orientuotis į studentus kaip į
pakankamai išrankius vartotojus ir turėtų nesibaimindami pardavinėti savo
kokybiškus gaminius jų kokybę atspindinčiomis kainomis. Šiek tiek mažiau
respondentų (20,41() alų perka atsižvelgdami į gamintoją. Tai leidžia
spręsti, kad Panevėžio studentai yra pakankamai lojalūs savo pamėgtam alui
bei jo gamintojui. Mažiausią įtaką renkantis alų daro- prekybos vieta. Tik
2,72( respondentų į tai atsižvelgia. Šis skaičius parodo, kad dėl mėgstamo
alaus ar prieinamos kainos gali rinktis ir toliau nuo gyvenamosios vietos
esančią prekyvietę.
Pateikdama respondentams sekantį klausimą norėjome išsiaiškinti ar
efektyvi alaus gamintojų pateikiama reklama ir ar ji įtakoja vartotojų
pasirinkimą. Buvo gauti tokie rezultatai:
[pic]
8 pav. Reklamos įtaka renkantis alų
Kaip matome, 48( respondentų reklama įtakoja, o 52(- ne. Iš to galime
spręsti, kad reklama yra pakankami efektyvi priemonė norint pritraukti
esamus ir potencialius vartotojus.
Dešimtasis anketos klausimas leido plačiau panagrinėti kokį alų
renkasi Panevėžio studentai. Tai būtų galima grafiškai pavaizduoti taip:
[pic]
9 pav. Populiariausias alus
Kadangi buvo apklausiami tik studentai, tai populiaresnis buvo ne
stiprus ir tamsus, bet šviesus ir silpnesnis alus. Net 60,18% respondentų
mėgsta šviesų alų, kadangi jis yra žymiai silpnesnis nei tamsus alus. Tamsų
alų renkasi tik vaikinai ir jie sudaro 1,77% visų atsakinėjusių
respondentų. Silpnas alus yra populiaresnis, kadangi jį
renkasi 28,32%
respondentų, o stiprų alų renkasi tik vaikinai ir ši grupė sudaro 9,73%
visų apklaustųjų. Manau, kad stipresnį alų dažniausiai renkasi vyresnio
amžiaus žmonės, o ypač vyrai.
[pic]
10 pav. Populiariausias alaus įpakavimas (tara)
Kaip matyti iš šios diagramos, respondentai dažniausiai renkasi į
stiklinę tarą supilstytą alų. Net 60( visų atsakinėjusių pažymėjo būtent šį
atsakymą. Tai nė kiek nestebina, kadangi visose pardavimo vietose vyrauja
alus stiklinėje taroje. Be to, kiekvienoje parduotuvėje ar prekybos centre
visada galima atrasti šaldytuvuose sutalpintą alų supilstytą į stiklinius
butelius. Manau, kad stiklinės taros populiarumą nulemia ir tai, kad
dažniausiai organizuojamuose žaidimuose dalyvauja būtent šioje taroje
įpakuotas alus, be to, išgėrus alų galima tuščią tarą priduoti į taros
supirktuvę ir taip gauti keliasdešimt centų. Deja, skardinės Lietuvoje vis
dar nėra tokios populiarios kaip kitose užsienio šalyse. Skardines renkasi
tik 12( apklaustųjų. Manau, kad vartotojai rečiau renkasi skardinėse
supilstytą alų, kadangi jis yra keliasdešimt centų brangesnis. Dar rečiau
Panevėžio studentai renkasi plastmasiniuose buteliuose supilstytą alų. Tam
įtakos gali turėti tai, kad plastmasinėje taroje supilstytas alus
dažniausiai yra stipresnis ir prastesnės kokybės, t.y. sunku atrasti jau
pamėgtą alų plastmasiniuose buteliuose. Tačiau tie 5( respondentų, kurie
pasirinktų plastmasinius butelius, manau, tai darytų dėl mažesnės kainos
bei didesnių galimybių transportuoti nusipirktą alų. 23( respondentų
atsakė, kad jiems yra nesvarbu kokioje taroje įpakuotas alus, nes jiems
svarbiau koks tai alus ir kkokia jo kaina.
Apklausos metu domėtasi ne tik jau esama situacija, bet ir buvo bandoma
išsiaiškinti vartotojų poreikius bei pageidavimus. Tai yra itin svarbu ne
tik gamintojams, bet ir jų gaminamą produkciją parduodantiems pardavėjams,
kadangi tai padeda geriau suprasti vartotoją ir pritraukti potencialius
klientus. Paklausus respondentų apie jų pageidavimus buvo gauti sekantys
rezultatai:
[pic]
11 pav. Alaus gamintojai turėtų
Kaip matome, šiek tiek daugiau nei 40( respondentų pageidautų, kad
gamintojai organizuotų daugiau akcijų bei žaidimų. Didžiulis noras laimėti
dažnai nulemia vartotojo pasirinkimą. Trečdalis apklaustųjų norėtų, kad
būtų pakeista alaus kaina. Aišku, kad norima žemesnės kainos, tačiau
galioja tokia taisyklė, kad už aukštą kokybę reikia mokėti didesnę kainą.
Jei gamintojai sumažintų alaus kainas, tai jiems nepavyktų gauti tokių
pajamų, kurios leistų investuoti į įrengimų modernizaciją, naujų alaus
rūšių atradimą ir t.t. 16,16( respondentų nnorėtų geresnės alaus kokybės. Šį
klausimą yra žymiai sunkiau panagrinėti, kadangi kiekvieno vartotojo
nuomonė apie alų yra subjektyvi ir vienam vartotojui alus gali atrodyti
kokybiškas, o kitam- ne. Manau, kad geriausiai lietuviško alaus kokybę
atspindi aukšti laimėjimai tarptautiniuose konkursuose. Tik 2,02(
respondentų norėtų, kad gamintojai pakeistų tarą. Reiktų manyti, kas alaus
vartotojai pageidautų įvairesnėje taroje įpakuoto jų mėgstamiausio alaus,
įdomesnių ir netikėtų sprendimų. 8,09( apklaustųjų pageidautų, kad
gamintojai sugalvotų ką nors naujesnio, kadangi jie yra patenkinti ir esama
alaus kaina, ir kokybe, ir tara, be to, jiems pakanka organizuojamų akcijų
bei žaidimų.
Norėdama iki galo išsiaiškinti pasirinktų alaus gamintojų pozicijas
Panevėžio alaus rinkoje, respondentams pateikiau klausimą apie alaus
gamintoją, kurio alų jie dažniausiai geria. Gauti rezultatai buvo grafiškai
atvaizduoti 12 paveiksle:
[pic]
12 pav. Populiariausi alaus gamintojai
Remiantis respondentų nuomone, alų gaminančių įmonių pozicijos
pasiskirstė taip:
1. AB „Kalnapilis“ – 43,67(
2. UAB „Švyturys- Utenos alus“ – 21,83(
3. AB „Ragutis“ – 12,66(
4. AB „Gubernija“-11,8(
5. AB„Vilniaus tauras“ – 7,86(
6. AB“Biržų alus“ – 10,04(
Kaip matome, pats populiariausias alaus gamintojas respondentų nuomone-
AB „Kalnapilis“. Šios įmonės alų dažniausiai renkasi 34,93( apklaustųjų.
Tai rodo, kad net 4/5 respondentų geria šios įmonės gaminamą produkciją.
Manau, kad tokiam apklaustųjų sprendimui turėjo įtakos tai, kad tai yra
stambiausia ir populiariausia alų gaminanti įmonė Panevėžio mieste.
Antrąją poziciją užėmė UAB „Švyturys- Utenos alus“. Šios įmonės
gaminamą alų renkasi 21,83( respondentų.
Trečioji vieta atiteko AB „Ragutis“. 12,66( respondentų renkasi šioje
įmonėje pagamintą alų.
Kitame anketoje pateiktame klausime respondentai buvo paprašyti
įvertinti save kaip pirkėją. Gauti rezultatai buvo atvaizduoti grafiškai
13 paveiksle. Beveik pusė respondentų 47,67( save priskiria vidutiniškai
reaguojantiems į naujoves. Tai parodo, kad gamintojams taikant tam tikrą
marketingo kompleksą- beveik pusė respondentų galėtų tapti novatoriais,
t.y. žymiai „šilčiau“ reaguojančiais į rinkai pateiktas naujoves. Tokiems
pirkėjams naujumas nėra labai svarbus prekės požymis, tačiau jeigu naujos
prekės savybės geresnės negu senesniųjų, jie iima vartoti naują prekę.
Apklaustųjų tarpe lygiomis dalimis pasiskirstė novatorių ir
konservatorių pusės- po 20,93(. Konservatoriai- tai žmonės, linkę vartoti
pažįstamas ir įprastas prekes, kadangi jas paprasčiau pirkti, iš anksto
aišku ko galima tikėtis, taip pat sumažėja tikimybė, kad prekė nepatiks. Ši
pirkėjų grupė sunkiai keičia įpročius, net jei nauja prekė akivaizdžiai
pranašesnė už senąją. Visa tai skatina žmones „prisirišti“ prie nuolat
vartojamų, įprastų prekių. Tokį vartotojų lojalumą sunkiai įveikia net ir
aiškiai geresnės, bet vartotojų dar neišbandytos prekės, todėl gamintojus
itin džiugina, kad vartotojų tarpe vis daugėja novatorių.
[pic]
13 pav. Respondentų sudėtis atsižvelgiant į jų pažiūrį renkantis alų
Tyrimo duomenimis- net penktadalį apklaustųjų sudaro novatoriai. Tai
pirkėjai, kurie dar nematę prekės, tačiau kažką girdėję apie ją šnekant,
jau bando įsivaizduoti jos prekines savybes ir privalumus. Jie linkę pirkti
ir vartoti naujas prekes, jei jos pasižymi juos dominančiomis savybėmis, be
to, tokie pirkėjai nesunkiai atsisako įpročių, susijusių su anksčiau pirktų
prekių vartojimu.
Superkonservatoriai- tai 5,82( respondentų. Šie žmonės elgiasi
absoliučiai racionaliai, jiems prieš apsisprendžiant ką pirks, reikia
sužinoti visas kiekvienos prekės savybes ir tiksliai išmatuoti, kiek
kiekvienos savybės turi konkuruojančios prekės. Tokio vartotojo elgesys yra
tarsi įspraustas į tam tikrus rėmus ir siūlant prekę tokiam pirkėjui yra
itin svarbu- neperžengti jo nustatytų ribų. Šiam pirkėjui prekės naujumas
yra nepageidautinas ir beveik neigiamas požymis. Kadangi,
superkonservatoriams yra ypač sunku keisti vvartojimo įpročius, jie renkasi
tik tokią naują prekę, kuri yra kiek galima panašesnė į anksčiau vartotą.
Mažiausiai apklaustųjų tarpe yra supernovatorių. Tik 4,65( respondentų ypač
domisi naujovėmis ir gali sumanyti įsigyti bet kokią prekę nejausdamas
poreikio ar vien dėl to, kad prekė yra nauja.
Kaip matome 13 paveiksle, dauguma apklaustųjų save priskiria
vidutiniškai reaguojantiems į naujoves, mažesnė dalis- konservatoriams ir
novatoriams.
[pic]
14 pav. Respondentų nuomonė apie naujų prekių įvedimą
Atsakymai į paskutinį klausymą leido suprasti, kad dauguma respondentų
jau norėtų didesnės pasiūlos alaus rinkoje.
10. Išvados ir pasiūlymai
1. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad alus yra mėgstamas studentų
alkoholinis gėrimas. Net 68 proc. respondentų mėgsta alų. Galima
teigti, kad alus tikrai yra pakankamai populiarus alkoholinis gėrimas
akademinio jaunimo tarpe.
2. Studentų tarpe populiariausias yra ,,Kalnapilio” alus. Daugiau nei
trečdalis apklaustųjų renkasi šio alaus gamintojo produkciją
3. Renkantis alų svarbiausia- kokybė. Atliktas tyrimas parodė, kad
Panevėžio kolegijos studentai yra reiklūs gaminio (alaus) kokybei ir
yra pasiryžę už kokybišką prekę mokėti aukštą kainą. Šis faktas
skatina alaus gamintojus siekti geresnių rezultatų bei diegti naujas
technologijas, žinant, kad vartotojai yra pasiryžę už geresnę kokybę
mokėti brangiau. Be to, tai parodo, kad didelis nedarbo ir menkas
pragyvenimo lygis neįtakoja vartotojų sąmoningumo bei pasirinkimo taip
stipriai kaip būtų galima pamanyti.
4. Svarbiausia,
tyrimas padėjo išsiaiškinti, kad Panevėžio studentai jau
pasigenda naujovių alus rinkoje. Tai gali lemti tai, kad nemažai
studentų priskiria save prie novatorių ir supernovatorių tipo, t.y.
labai noriai ir palankiai reaguojantys ir priimantys naujoves.
5. Alaus gamintojams galima būtų pasiūlyti plėsti savo asortimentą.
Tačiau ne tik kuriant naujus gaminius, arba diegiant kitas
technologijas, bet ir tobulinant jau esamų gaminių pateikimą, pvz.
keičiant tarą (yra nemažai rūšų alaus, kuris galėtų būti
pardavinėjamas skardinėse ir pan.), arba organizuojant įvairias
akcijas ir t.t.
6. Mūsų iškelta hipotezė pasitvirtino.
IŠVADOS
1. Atlikus marketingo tyrimus galima gauti daug įvairios naudingos ir
svarbios informacijos.
2. Tinkamai atlikus tyrimą, jo rezultatus galima naudoti valdymo ir
verslo sprendimams priimti.
3. Tyrimų pagalba išsiaiškinami vartotojų poreikiai ir pageidavimai, o
tai svarbu, norint pasiekti tikslus.
4. Viena iš tyrimų rūšių – aprašomasis tyrimas. Jo pagalba ne tik gauname
informaciją apie esamą padėtį, bet ir galime prognozuoti jos raidą,
tendencijas, bei planuoti ateities veiksmus.
5. Atlikus tyrimą, svarbu, kad rezultatai būtų ppraktiškai panaudoti.
LITERATŪRA:
1. Marketingo valdymas.-V: Infosiūlas, 2000.
2. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R.
Marketingas.-V: Vilspa, 2000.
3. Urbanskienė R., Vaitkienė R., Clottey B. Rinkos tyrimai ir
analizė.-K: Technologija, 1998
4. Urbonavičius S. Marketingo pagrindai.-V: Lietuvos informacijos
institutas,1991.- ŽŽvirblis A. Modernusis marketingas.-V: Žuma,
2000.- Dikčius V. Marketingo tyrimai: teorija ir praktika.-V:
Vilniaus vadybos kolegija, 2003.- Alborovienė B. Marketingas.-V:
Valgra, 2002.-