Muitinės dokumentai

TURINYS

1. Muitinė ir jos veikla ………………….. 2

2. Prekių deklaravimas ir dokumentų įforminimas ……….. 3

2.1. Bendrojo administracinio dokumento eksporto rinkinys …… 7

2.2. Bendrojo administracinio dokumento tranzito rinkinys …… 8

2.3. Bendrojo administracinio dokumento importo rinkinys …… 9

2.4. Prekių deklaravimas elektroniniu būdu ………… 10

3. Prekių muitinis tikrinimas ……………….. 11

1. MUITINĖ IR JOS VEIKLA

Lietuvos Respublikos muitinė – Lietuvos Respublikos valstybės institucija, atsakinga už jos kompetencijai priskirtų įstatymų bei kitų su importu, eksportu ir tranzitu susijusių teisės aktų įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą.

Metodai, kuriais Lietuvos muitinė vadovaujasi vykdydama savo funkcijas, įtakoja vvisuomenės gyvenimo kokybę, nacionalinės pramonės gyvybingumą, politinį stabilumą ir bendrą ekonomikos pažangą. Nors skirtingose šalyse egzistuoja svarbūs skirtumai tarp muitinių administracijų funkcijų, vis dėlto yra nemažai ir panašumų. Paprastai rinkos ekonomikos šalyse vyriausybės skiria tokias funkcijas savo šalių muitinių administracijoms:

– Biudžeto politikos administravimas, surenkant muitus ir mokesčius;

– Prekybos politikos administravimas, taikant tam tikrų prekių įvežimo apribojimą, siekiant apsaugoti nacionalinę ekonomiką;

– Socialinės apsaugos administravimas, kontroliuojant nelegalų judėjimą tokių medžiagų kaip narkotikai ir cheminiai prekursoriai, toksinės ir pavojingos medžiagos, ginklai, retos augalų iir gyvūnų rūšys, kultūros paveldo kūriniai ir t.t.

Muitinė yra susijusi ir su prekybos procesu. Dėl vis augančios pasaulinės prekybos apimties ir tranzito greičio reikalaujama atitinkamai efektyvių muitinės procedūrų. Muitinė užima išskirtinę vietą, siekiant palengvinti pasaulinę prekybą.

Svarbi užsienio ekonominės politikos sudėtinė ddalis yra muitų politika. Tai valstybės priimta ekonominių priemonių sistema užsienio prekybos tikslams siekti. Pasaulyje muitų politika apibrėžiama dvejomis įstatymų grupėmis:

1. įstatymai, reglamentuojantys prekių ir kitų gėrybių, kurios vežamos per šalies valstybinę sieną, apmuitinimo tvarką, metodologiją, juridinių bei fizinių asmenų veiksmus ir kitus su muitų politika susijusius aspektus;

2. įstatymai, reglamentuojantys muitinių veiklą, teises ir pareigas, muitinės kontrolės tvarką, organizavimą ir kitus su šia veikla susijusius klausimus.

Antrosios grupės įstatymais reguliuojami klausimai paprastai yra kiekvienos šalies vidaus reikalas, o pirmosios – problemos dažnai yra tarptautinių susitarimų objektas ir gali būti reguliuojamas dvišalėmis arba daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis. Dažniausias šių sutarčių objektas buvo muitų tarifai. Po integracijos į Europos Sąjungą muitinė, taikydama muitus ir kitus jos administruojamus mokesčius, bendrosios žemės ūkio politikos priemones bei mmuitinės kompetencijai priskirtus importo, eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus, vadovaudamasi Bendrojo muitų tarifo reglamentu naudoja Lietuvos Respublikos integruotą tarifą, kurį sudaro Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) duomenys, papildyti Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytais duomenimis apie muitinės administruojamus mokesčius ir (arba) muitinės kompetencijai priskirtus importo, eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus.

Europos Bendrijos muitinės kodeksas reglamentuoja Europos Bendrijos muitų teritorijoje taikomų muitų rūšis, muitų taikymo atvejus, muitų tarifų importuojamoms į Europos Bendrijos muitų teritoriją ir eksportuojamoms iš jos prekėms sudarymo, tvirtinimo iir taikymo tvarką. Jis taikomas visų juridinių ir fizinių asmenų vykdomam prekių importui į Europos Bendrijos muitų teritoriją ir eksportui iš jos.

Lietuvos muitinė administruoja (renka) eksporto ir importo muitus, akcizą bei pridėtinės vertės mokestį už importuojamas prekes. Rinkos ekonomika kelia reikalavimus sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas visiems ūkio subjektams, todėl jų importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms turi būti taikomos vienodos taisyklės apskaičiuojant nustatytus mokesčius. Apsunkinančios arba nelanksčios muitinės procedūros daro poveikį verslo konkurencingumui. Siekiant užtikrinti sąlyginį muitinės kontrolės efektyvumą, svarbu vieningoje rinkoje palaikyti vienodas darbo sąlygas.

Lietuvos Respublikos muitinė vadovaujasi teisėtumo ir pagarbos žmonių teisėms ir laisvėms principais, teisingai ir nuosekliai taiko nacionalinius muitinės įstatymus, vykdo tarptautinius susitarimus ir konvencijas. Muitinė siekia sudaryti palankias užsienio prekybos ir spartaus keleivių bei prekių srautų judėjimo sąlygas. Bendraudama su visuomene muitinė siekia būti sąžininga, objektyvi ir profesionali.

Lietuvos muitinės pagrindiniai uždaviniai, tai užtikrinti importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, kovoti su muitinės įstatymų pažeidimais; užkirsti kelią neteisėtam draudžiamų ir ribojamų prekių gabenimui; rinkti ir apdoroti užsienio prekybos statistinius duomenis.

2. PREKIŲ DEKLARAVIMAS IR DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS

Visos importuojamos, eksportuojamos, gabenamos per muitų teritoriją tranzitu, taip pat pateikiamos kitai muitinės procedūrai prekės turi būti deklaruojamos vadovaujantis muitinės įstatymais ir Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatais.

Keleivių gabenami daiktai iir prekės deklaruojamos pateikiant muitinės deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta deklaranto pasirinkta muitinės procedūra, ir visą informaciją, kurią muitinė reikalauja pateikti pasirinktos procedūros vykdymui. Asmenims, išskyrus keleivius, deklaruojant prekes raštu, muitinės deklaraciją pateikia deklaranto atstovas, kuris įgaliojamas atstovauti deklarantą įsakymu, potvarkiu ar kitu sprendimu. Asmenys gali deklaruoti prekes patys arba, sudarius atitinkamą sutartį, naudodamiesi muitinės tarpininkų paslaugomis. Keleiviai deklaruoja gabenamus daiktus patys. Deklaruoti prekes pagal sutartį gali asmuo, kuriam muitinė yra suteikusi muitinės tarpininko statusą. Muitinės tarpininko teisės, pareigos, registravimas ir likvidavimas reglamentuojami Muitinės departamento patvirtintais Muitinės tarpininko nuostatais. Muitinės departamentas spaudoje skelbia muitinės tarpininkų sąrašą.

Taigi, muitinės deklaracija yra muitinės dokumentas, įpareigojantis asmenį sumokėti jame nurodytus muitus ir mokesčius. Su muitinės deklaracija turi būti pateikiamas asmenį identifikuojantis dokumentas: įmonės registravimo pažymėjimas, pasas. Europos Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnyje muitinės deklaracija apibrėžiama kaip nustatytos formos ir nustatytu būdu atliekamas veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia savo pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta muitinės procedūra.

Europos Bendrijos muitinės kodekso 61 straipsnis numato, kad muitinės deklaracija turi būti pateikiama raštu, naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis arba kaip žodinė deklaracija ar bet kuris kitas veiksmas, kuriuo prekes laikantis asmuo pareiškia savo pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta muitinės procedūra. Pastarasis prekių deklaravimo žodžiu arba veiksmu būdas taikomas keleiviams (fiziniams aasmenims), vykstantiems per valstybės sieną, kurie pasienio muitinės poste pasirenka žaliojo arba raudonojo kanalo režimą, taip deklaruodami apie gabenamas prekes. Žaliojo kanalo režimas taikomas ir tuštiems kroviniams automobiliams taip palengvinant atliekamas muitinės procedūras.

Vadovaujantis Europos Bendrijos muitinės kodekso 62 straipsniu rašytinės deklaracijos turi būti surašomos blankuose, atitinkančiuose tam skirtą oficialiai patvirtintą pavyzdinę formą. Jos turi būti pasirašytos ir jose turi būti pateikti visi duomenys bei dokumentai, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti.

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 patvirtino Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukciją, kuri parengta vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (su paskutiniais pakeitimais padarytais 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2286/2003) (toliau – Reglamentas Nr. 2454/93) 37 ir 38 priedais ir nustato bendrojo administracinio dokumento ir jo papildomųjų lapų rinkinių bei krovinio aprašo rinkinių pildymo tvarką deklaruojant prekes Lietuvos Respublikos muitinei.

Bendrasis administracinis dokumentas – tai Reglamento Nr. 2454/93 31 priede nustatytos formos dokumentas (muitinės deklaracija, 1 priedas), kuriame nurodomi muitinės reikalaujami duomenys apie deklaranto pasirinktai muitinės procedūrai ar kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti pateikiamas

prekes. Bendrojo administracinio dokumento ir jo papildomųjų lapų egzemplioriai gali būti komplektuojami į tokius rinkinius: nesutrumpintą, eksporto, tranzito, importo.

Nesutrumpintas bendrojo administracinio dokumento ir jo papildomųjų lapų rinkinys Lietuvos Respublikos muitinėje naudojamas tik mokymo tikslams. Bendrojo administracinio dokumento ir jo papildomųjų lapų nesutrumpintą rinkinį sudaro 8 egzemplioriai:

1-asis egzempliorius paliekamas muitinės įstaigoje, atlikusioje prekių eksporto (išsiuntimo) arba Bendrijos ar bendrojo tranzito pradžios formalumus;

2-asis egzempliorius naudojamas eksporto statistikos reikmėms. Jis taip pat naudojamas prekybos tarp Lietuvos Respublikos ir Bendrijos fiskalinei teritorijai nepriklausančių Bendrijos muitų teritorijos dalių (t. y. Kanarų salų (Ispanija), Prancūzijos užjūrio departamentų (Gvadelupa, Gajana, Martinika, Reunionas), Atono kalno (Graikija), Alandų salų (Suomija) toliau kartu vadinama Bendrijos muitų teritorijos dalimi, kurioje netaikomos 1997 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo – bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas (toliau – Tarybos direktyva Nr. 77/388/ EEB) statistikai (paliekamas muitinės įstaigoje, atlikusioje prekių eksporto arba išsiuntimo formalumus);

3-iasis egzempliorius, atlikus prekių eksporto arba išsiuntimo formalumus, grąžinamas eksportuotojui;

4-asis egzempliorius paliekamas paskirties įstaigoje, užbaigus Bendrijos arba bendrąją tranzito operaciją. Jis taip pat naudojamas kaip Bendrijos prekių muitinį statusą įrodantis dokumentas;

5-asis (grąžinamasis) egzempliorius skirtas Bendrijos arba bendrosios tranzito procedūros kontrolei (grąžinamas į išvykimo įįstaigą arba muitinės įstaigą, kuriai perduodamas 1-asis egzempliorius, iš paskirties įstaigos);

6-asis egzempliorius paliekamas muitinės įstaigoje, atlikusioje prekių importo formalumus;

7-asis egzempliorius naudojamas importo statistikos reikmėms, įskaitant prekybos tarpLietuvos Respublikos ir Bendrijos fiskalinei teritorijai nepriklausančių Bendrijos muitų teritorijos dalių statistiką (paliekamas muitinės įstaigoje, atlikusioje prekių importo formalumus);

8-asis egzempliorius, atlikus prekių importo formalumus, grąžinamas gavėjui (importuotojui).

Deklaranto, muitinės procedūros vykdytojo arba jo atstovo (toliau – deklaranto) pageidavimu gali būti naudojami tokie jo pasirinktai muitinės procedūrai ar kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti tinkami bendrojo administracinio dokumento ir jo papildomųjų lapų rinkiniai:

Eksporto deklaracija: 1-3-iasis bendrojo administracinio dokumento egzemplioriai;

Tranzito deklaracija: 1-asis, 4-asis ir 5-asis bendrojo administracinio dokumento egzemplioriai;

Importo deklaracija: 6-8-asis bendrojo administracinio dokumento egzemplioriai.

Bendrojo administracinio dokumento papildomųjų lapų rinkiniai naudojami, kkai deklaruojamos kelių rūšių vieną prekių siuntą sudarančios prekės. Kiekviename papildomojo lapo rinkinyje gali būti pateikiama informacija apie trijų rūšių deklaruojamas prekes. (2 priedas).

Vienos rūšies prekės – tai prekės, kurios deklaracijoje klasifikuojamos vienodai ir kurioms taikomos tos pačios muitų ir mokesčių normos ar tos pačios atleidimo nuo muitų ir mokesčių sąlygos. Papildomųjų lapų rinkiniai gali būti pateikiami tik kartu su bendrojo administracinio dokumento rinkiniu. Papildomųjų lapų rinkinio langeliai pildomi taip pat kaip ir atitinkami bendrojo administracinio dokumento rinkinio langeliai.

Muitinės departamento teisės aktų nustatytais atvejais vietoj bendrojo administracinio dokumento papildomųjų lapų rinkinių gali būti naudojami krovinio aprašo rinkiniai arba verslo dokumentai.

2.1. Bendrojo administracinio dokumento eksporto rinkinys

Eksporto deklaracija (bendrojo administracinio dokumento 1- asis, 2-asis ir 3-asis egzemplioriai) pateikiama deklaruojant prekes šiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti:

1. eksportui, tai:

– negrąžinamajam eksportui (eksportuojant Bendrijos prekes į trečiąsias šalis, įskaitant neperdirbtų muitinės sandėlyje arba laisvosiose zonose saugotų žemės ūkio produktų ir prekių, kuriems buvo taikytas išankstinis grąžinamųjų išmokų (kompensacijų) mokėjimas, eksportą bei eksporto sandėliuose, laisvuosiuose sandėliuose arba laisvosiose zonose perdirbtų žemės ūkio produktų, kuriems buvo taikytas išankstinis grąžinamųjų išmokų (kompensacijų) mokėjimas, eksportą; taip pat išgabenant Bendrijos prekes į tą Bendrijos muitų teritorijos dalį, kurioje netaikomos Tarybos direktyvos Nr. 77/388/EEB nuostatos bei išgabenant Bendrijos žemės ūkio produktus ir prekes, kuriems buvo taikytas išankstinis grąžinamųjų išmokų (kompensacijų) mokėjimas, į Bendrijos muitų teritorijos vietas, nurodytas 1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/99, nustatančio bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų taikymo žemės ūkio produktams taisykles)

– laikinajam išvežimui (pvz., laikinai išvežant parodos, vykstančios trečiojoje šalyje, eksponatus);

– kompensacinių produktų, gautų iš ekvivalentiškų prekių, eksportui, įforminamam prieš laikinai įvežant atitinkamas prekes perdirbti;

2. laikinajam išvežimui perdirbti;

3. reeksportui:

– reeksportuojant muitinės sandėlyje laikytas prekes;

– reeksportuojant laikinai įvežtas prekes;

– rreeksportuojant laikinai įvežtas perdirbti prekes arba iš jų pagamintus kompensacinius produktus;

– reeksportuojant muitinei prižiūrint perdirbtas prekes arba iš jų pagamintus perdirbtuosius produktus;

4. muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti žemės ūkio produktus, kuriems taikomas išankstinis eksporto grąžinamųjų išmokų (kompensacijų) finansavimas (toliau – per sandėlius eksportuojami žemės ūkio produktai):

– padedant į muitinės sandėlius arba įvežant į laisvąsias zonas žemės ūkio produktus arba prekes, kurias numatoma eksportuoti neperdirbus, kai taikomas išankstinis grąžinamųjų išmokų (kompensacijų) mokėjimas;

– padedant į eksporto sandėlius, laisvuosius sandėlius arba įvežant į laisvąsias zonas žemės ūkio produktus arba prekes, kurias numatoma eksportuoti perdirbus, kai taikomas išankstinis grąžinamųjų išmokų (kompensacijų) mokėjimas.

2.2. Bendrojo administracinio dokumento tranzito rinkinys

Tranzito deklaracija (1-asis, 4-asis ir 5-asis egzemplioriai) pateikiama, deklaruojant:

1. išorinio Bendrijos tranzito procedūrai:

– ne Bendrijos prekes, gabenamas per Bendrijos muitų teritoriją;

– Bendrijos prekes, eksportuojamas į ELPA šalis arba eksportuojamas ir numatomas gabenti per ELPA šalis taikant bendrąją tranzito procedūrą, kurios atitinka Reglamento Nr. 2454/93 340c straipsnio 3 dalies reikalavimus;

2. vidinio Bendrijos tranzito procedūrai:

– Bendrijos prekes, gabenamas į tą Bendrijos muitų teritorijos dalį, kurioje netaikomos Tarybos direktyvos Nr. 77/ 388/EEB nuostatos;

– Bendrijos prekes, kurios į kitą Bendrijos muitų teritorijos dalį gabenamos per ELPA šalis taikant bendrąją tranzito procedūrą.

Tranzito deklaracija nenaudojama, jeigu prekės, kurioms taikytina Bendrijos tranzito procedūra, gabenamos su NATO 3302-ąja forma, stacionariuoju transportu arba siunčiamos per valstybės įmonę „Lietuvos paštas“ (jeigu pašto siunta nepažymėta žyma „Konsignacija“), taip pat tais atvejais, kai taikomi Bendrijos tranzito procedūros atlikimo tvarkos supaprastinimai, leidžiantys kaip tranzito deklaraciją naudoti transporto ir kitus dokumentus (gabenant prekes geležinkelių, oro ir jūrų transportu bei didžiaisiais konteineriais (kurių paviršiaus plotas tarp keturių apatinių žemiausių kampų ne mažesnis nei 7 m-2).

2.3. Bendrojo administracinio dokumento importo rinkinys

Importo deklaracija (6-asis, 7-asis ir 8-asis egzemplioriai) pateikiama deklaruojant prekes šiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti:

1. importui:

– išleidimui į laisvą apyvartą (išleidžiant į laisvą apyvartą trečiųjų šalių (ne Bendrijos) prekes, kurios tuo pat metu išgabenamos į tą Bendrijos muitų teritorijos dalį, kurioje netaikomos Tarybos direktyvos Nr. 77/388/EEB nuostatos, arba į tas šalis, su kuriomis Bendrija yra sudariusi muitų sąjungą; išleidžiant į laisvąją apyvartą trečiųjų šalių (ne Bendrijos) prekes, kurioms norima taikyti drobeko procedūrą; išleidžiant į laisvąją apyvartą trečiųjų šalių (ne Bendrijos) prekes, kurios tuo pat metu dedamos į specialios paskirties nei muitinės sandėlius (pvz., į akcizais pmokestinamų prekių sandėlius);

– importui vidaus vartojimui (tuo pat metu išleidžiant į laisvą apyvartą ir importuojant vidaus vartojimui trečiųjų šalių (ne Bendrijos) prekes, kurios pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 35 straipsnį neatleidžiamos nuo pridėtinės vertės mokesčio; tuo pat metu išleidžiant į

laisvą apyvartą ir importuojant vidaus vartojimui trečiųjų šalių (ne Bendrijos) prekes, kurios pateikiamos drobeko procedūrai įforminti; tuo pat metu išleidžiant į laisvą apyvartą ir importuojant vidaus vartojimui trečiųjų šalių (ne Bendrijos) prekes, kurios pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 35 straipsnį atleidžiamos nuo pridėtinės vertės mokesčio;

tuo pat metu išleidžiant į laisvą apyvartą ir importuojant vidaus vartojimui prekes, kurioms taikomos specialios pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su ES plėtra; išleidžiant į laisvą apyvartą ir importuojant vidaus vartojimui trečiųjų šalių (ne Bendrijos) prekes, už kurias nemokami akcizai arba pridėtinės vertės mokestis ir kurios dedamos į mokestinius sandėlius; importuojant vidaus vartojimui ir tuo pat metu išleidžiant į laisvą apyvartą pakaitos produktus, importuojamus prieš atliekant laikinai išvežamų perdirbti prekių eksporto formalumus; importuojant vidaus vartojimui Bendrijos prekes iš tų Bendrijos muitų teritorijos dalių, kuriose netaikomos Tarybos direktyvos Nr. 77/388/EEB nuostatos, arba iš tų šalių, su kuriomis Bendrija yra sudariusi muitų sąjungą;

– reimportui (reimportuojant ir tuo pat metu išleidžiant į laisvą apyvartą ir importuojant vidaus vartojimui prekes, kkurios pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 35 straipsnį neatleidžiamos nuo pridėtinės vertės mokesčio; reimportuojant ir tuo pat metu išleidžiant į laisvą apyvartą ir importuojant vidaus vartojimui prekes, kurios pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 35 straipsnį atleidžiamos nuo pridėtinės vertės mokesčio; rreimportuojant ir iš dalies importuojant vidaus vartojimui bei tuo pat metu išleidžiant į laisvą apyvartą prekes, kurios dedamos į specialios paskirties ne muitinės sandėlius (pvz., į akcizais apmokestinamų prekių sandėlius);

2. laikinajam importui (laikinajam įvežimui; laikinajam įvežimui perdirbti, tame tarpe laikinajam įvežimui perdirbti Lietuvos Respublikoje ir kitoje ES valstybėje narėje; muitinės prižiūrimam perdirbimui, tame tarpe muitinės prižiūrimam perdirbimui Lietuvos Respublikoje ir kitoje ES valstybėje narėje neišleidus į laisvą apyvartą Lietuvos Respublikoje;

3. muitiniam sandėliavimui.

2.4. Prekių deklaravimas elektroniniu būdu

Elektroninis prekių deklaravimas – tai svarbus strateginis pokytis, kuris padeda supaprastinti muitinėje atliekamus formalumus.

Naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis pateikiamos muitinės deklaracijos duomenų turinys privalo atitikti rašytinės muitinės deklaracijos duomenų turinį. Vėliau muitinės įstaigai turės būti pateiktas kompiuterizuotos muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos atspausdintas ir ddeklaranto arba jo atstovo pasirašytas ir patvirtintas rašytinis šios muitinės deklaracijos egzempliorius bei kiti dokumentai, kuriuos privaloma pateikti deklaruojamoms prekėms įforminant atitinkamą muitinės procedūrą arba kitą muitinės sankcionuotą veiksmą. Jeigu Muitinės departamento nustatyta tvarka deklarantui suteikta teisė naudotis elektroninėmis šio asmens identifikavimo priemonėmis, jo prašymu, rašytinės deklaracijos egzempliorius atspausdinamas ir įforminamas atitinkamoje muitinės įstaigoje, o kiti dokumentai, kuriuos privaloma pateikti deklaruojamoms prekėms įforminant atitinkamą muitinės procedūrą turi būti laikomi muitinės žinioje ir saugomi muitinės procedūros vykdytojo. Tokiu būdu ūkio subjektas ssutrumpina muitinės įstaigoje atliekamų procedūrų laiką.

3. PREKIŲ MUITINIS TIKRINIMAS

Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3 reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų gabenamų prekių ir joms įformintų dokumentų pateikimo muitiniam tikrinimui ir įforminimui, prekių deklaravimo, prekių ir joms įformintų dokumentų muitinio tikrinimo, atliekamo įforminant arba vykdant muitinės sankcionuotus veiksmus, ir šio tikrinimo rezultatų įforminimo tvarką.

Taigi, visos importuojamos, eksportuojamos, gabenamos per Europos Bendrijos muitų teritoriją tranzitu, taip pat pateikiamos bet kuriam kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti prekės, išskyrus prekes, gabenamas per Europos Bendrijos muitų teritoriją tranzitu stacionariosiomis transporto priemonėmis (vamzdynais, elektros perdavimo linijomis, turi būti pateikiamos muitiniam tikrinimui ir deklaruojamos nustatyta tvarka.

Muitinis tikrinimas – prekių, dokumentų atitikties ir galiojimo, įmonių apskaitos ir kitų dokumentų, transporto priemonių, keleivių bei jų gabenamo bagažo ir kitų daiktų tikrinimas, tyrimai ir kiti muitinės veiksmai, kuriais siekiama įsitikinti, kaip laikomasi Europos Bendrijos teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsako muitinė. Muitinės procedūros muitinis įforminimas – tai bendrojo administracinio dokumento ir kitų muitiniam tikrinimui ir įforminimui priimtų dokumentų, nurodytų atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose, muitinis įforminimas.

Pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą eksporto arba importo deklaraciją arba bendrojo administracinio dokumento 4-ąjį egzempliorių ((kai prekės turi Bendrijos prekių muitinį statusą), asmuo, kuriuo vardu deklaruojamos prekės, pareiškia, kad jis deklaruoja minėtas prekes nurodytai muitinės procedūrai arba kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti arba prekių turimam Bendrijos prekių muitiniam statusui įrodyti ir, neapribojant teisės taikyti teisės aktų nustatytas sankcijas, tampa atsakingas už

– deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą;

– kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą;

– visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros arba kito muitinės sankcionuoto veiksmo taikymo pradžia, įvykdymą.

Muitinės priimtas bendrasis administracinis dokumentas turi būti nedelsiant įregistruojamas registracijos žurnale, nurodant jo priėmimo datą ir registracijos numerį. Įregistravus bendrąjį administracinį dokumentą, jo muitinis įforminimas laikomas pradėtu. Bendrojo administracinio dokumento muitinis įforminimas laikomas baigtu, o muitinės procedūra įforminta, kai muitinės pareigūnas sudeda visus spaudus su įrašais ir antspaudus nustatytose bendrojo administracinio dokumento vietose ir atiduoda atitinkamus dokumento egzempliorius deklarantui. Visi muitiniam tikrinimui pateikiami dokumentai jų muitinio tikrinimo metu turi būti galiojantys. Dokumentų forma ir juose pateikiama informacija turi atitikti deklaranto pasirinktos muitinės procedūros vykdymui nustatytus reikalavimus. Šiuos dokumentus muitinės procedūros vykdytojas privalo pateikti muitinės įstaigai, pradedančiai, užbaigiančiai arba tęsiančiai muitinės procedūrą. Už dokumentų saugumą atsako muitinės procedūros vykdytojas. Muitinės procedūra laikoma baigta, kai įvykdomi visi muitinės procedūros vykdytojo įsipareigojimai, susiję su nurodyta muitinės procedūra, bei sumokami muitai ir kkiti mokesčiai, kuriuos priklauso sumokėti.

NAUDOTA LITERATŪRA