Paslaugų tendencijos
2005-ŲJŲ METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ
Lietuvos darbo birža, siekdama atskleisti ir numatyti darbo rinkos
pokyčius, nuo 1995 m. kasmet atlieka darbo rinkos ateinančių metų prognozę
pagal metodiką, parengtą kartu su Švedijos nacionalinės darbo rinkos
tarnybos ekspertais.
2005-ųjų metų prognozė atlikta remiantis rugsėjo – spalio mėn.
vykdytos darbdavių apklausos rezultatais bei atsižvelgiant į darbo rinkos
ir makroekonominių rodiklių pokyčius.
2004 metais teritorinių darbo biržų specialistai atsitiktinės atrankos
būdu apklausė 6,2 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 0,4 mln.
dirbančiųjų. Apklausos rezultatų reprezentatyvumas pasiektas, proporcingai
parenkant darbo rinkos dalyvius pagal nnuosavybės formas, ekonomines veiklas
ir dirbančiųjų skaičių. Daugiausiai apklausta – 83 proc. privataus, 64
proc. – paslaugų sektoriaus bei 95 proc. – smulkaus ir vidutinio verslo
darbdavių, kurių įmonėse dirba iki 250 darbuotojų.
DARBO RINKOS TENDENCIJOS 2005 METAIS
Situacija darbo rinkoje toliau gerės
Pastaraisiais metais ekonomika auga greitėjančiais tempais. Ūkio augimą
skatina atsigavusi vidaus paklausa bei eksportas. BVP augimo virš 6 proc.
kasmetinė prognozė paremta prielaida, kad ekonominė plėtra Europoje
palaipsniui spartės. Lietuvos verslas konkuruos ir vidaus, ir išorės
rinkose. ES finansinė parama didins BVP augimo tempus. Vidutinis mėnesinis
darbo užmokestis augs spartėjančiais tempais. Pastaraisiais metais
padidėjęs užimtųjų skaičius, didės ir toliau. Dėl augančios darbo jėgos
paklausos nedarbo lygis (užimtumo tyrimo duomenimis) šalyje mažės.
Darbo vietų bus įsteigta keturis kartus daugiau nei likviduota
2005 metais numatoma įsteigti beveik 53 tūkst. iir likviduoti 14
tūkst. darbo vietų. Steigiamų darbo vietų balansas – 39 tūkst. yra
aukščiausias per vykdytų prognozių laikotarpį.
Teigiamas naujų darbo vietų balansas numatomas tiek mažose, tiek ir
didelėse įmonėse.
Daugiausia darbo vietų prognozuojama įsteigti
|pramonėje: |paslaugose: |
| maisto produktų( gamybos | didmeninės ir mažmeninės( |
| |prekybos |
| medienos( gaminių | transporto, sandėliavimo ir |
| |ryšių( |
| drabužių( siuvimo | kompiuterių, informacinių |
| |technologijų( |
| metalo dirbinių( | verslo( paslaugų |
| elektroninių( įrenginių | viešbučių ir restoranų( |
|aptarnavimo darbuotojams ir |specialistams: |
|kvalifikuotiems darbininkams: | |
|( parduotuvių pardavėjams |( verslo paslaugų |
|( dailidėms statybininkams ir staliams | pardavimų, rinkotyros, |
| |turizmo bei( komercijos |
| |vadybininkams |
|( vairuotojams |( gydytojams |
|( metalo apdirbimo ir mašinų gamybos |( buhalteriams |
|darbininkams | |
|( siuvėjams |( draudimo agentams |
|( elektroninių įrenginių reguliuotojams |( sandėliavimo tarnautojams |
|ir montuotojams | |
Didžiausias darbo pasiūlymų augimas numatomas pramonėje ir statyboje
Beveik pusė visų darbo pasiūlymų bus įregistruota paslaugų sektoriuje.
Apie trečdalį (33 proc.) darbo pasiūlymų bus pramonėje, septintadalis (14
proc.) – statyboje, o likusi dalis – žemės ūkio sektoriuje. Tačiau
didžiausias augimas numatomas pramonės sektoriuje bei statyboje.
Nekvalifikuotos darbo jėgos perspektyvos bus ribotos
Nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis 2005 metais sumažės 5 proc.
punktais. Palyginti su 2004 metais paklausa išaugs aptarnavimo darbuotojams
ir kvalifikuotiems darbininkams bei specialistams, jaunesniesiems
specialistams, technikams ir tarnautojams.
Išliks darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema
2005 metais darbo biržose, numatoma įregistruoti 135 – 140 tūkst. naujų
darbo pasiūlymų.
Registruotas bedarbių skaičius mažės. Vidutinis metinis
įsiregistravusių darbo biržose bedarbių skaičius 2005 metais sieks beveik
134 tūkst., tai per 11 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais. Didėjanti
darbo jėgos paklausa palaipsniui viršys darbo biržose įsiregistravusių
bedarbių skaičių.
Darbdaviams bus vis sunkiau rasti darbuotojų, turinčių pageidaujamą
profesinį pasirengimą ir darbo patirtį. Augant darbo jėgos paklausai,
nepakaks pasirengusių darbo rinkai darbuotojų esamoms darbo vietoms
užpildyti. Trys ketvirtadaliai darbo jėgos pasiūlos bus pakartotinai
besikreipiantys į darbo biržą nesugebėję įsitvirtinti darbo rinkoje
asmenys.
Nedarbo problemą pamažu keičia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.
Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų toliau mažės
Vidutinis metinis bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais
2005 metais bus 5,5 – 6 proc. 2004 metais jis siekė 6,9 proc. Moterų
nedarbas viršys vyrų nedarbą. Prognozuojama, jog vidutinis metinis jaunų
bedarbių santykis su 16 – 24 metų amžiaus gyventojais bus 2,5 proc.
Aukščiausio nedarbo teritorijose nedarbas 2005 metais mažės sparčiau negu
bendras šalyje. Numatoma, kad šalyje neliks nei vienos savivaldybės,
kurioje bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų viršytų 15 proc.
2004 m. darbo rinkos tendencijos
Per šiuos metus šalyje buvo įregistruota 204,3 tūkst. bedarbių. Lyginant
su 2003 m. tuo pačiu laikotarpiu, bedarbių skaičius sumažėjo 37,8 tūkst.
arba 15,6 proc. TTrečius metus iš eilės šalyje mažėja bedarbių skaičius bei
jų procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų. Vidutinis metinis bedarbių
procentas 2004 metais buvo 6,8 proc. Tai 1,3 procentinio punkto mažiau negu
prieš metus ir 4,3 procentiniais punktais mažesnis nei 2001 metais, kai
nedarbas šalyje buvo pasiekęs aukščiausią lygį. Išliko aukštas įregistruotų
laisvų darbo vietų skaičius – 129,9 tūkst. Bendras įregistruotų laisvų
darbo vietų skaičius per kelis pastaruosius metus kinta palyginti nežymiai.
Lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, laisvų darbo vietų
neterminuotam darbui padaugėjo 3,9 tūkst., o terminuotam darbui 4,0 tūkst.
sumažėjo.
[pic]Didžiausios darbo karjeros galimybės – turintiems profesines
kvalifikacijas.
Per 2004 metus daugiausia tarpininkauta darbdaviams įdarbinant:
|Kvalifikuotus darbininkus ir |Specialistus, jaunesniuosius |
|amatininkus (37,0 tūkst. darbo |specialistus ir technikus (19,7 |
|vietų): |tūkst. darbo vietų): |
|iš jų daugiausia |iš jų daugiausia |
|4,1 tūkst. dailidžių statybininkų ir |1,7 tūkst. kitų, niekur kitur |
|stalių; |nepriskirtų, verslo paslaugų agentų |
|3,1 tūkst. siuvėjų, siuvinėtojų ir |ir prekybos brokerių; |
|susijusių profesijų darbininkų; |1,4 tūkst. buhalterių; |
|2,7 tūkst. dažytojų ir susijusių |0,9 tūkst. kitų, niekur kitur |
|profesijų darbininkų; |nepriskirtų, architektų, inžinierių |
|2,6 tūkst. suvirintojų; |ir susijusių profesijų specialistų; |
|2,1 tūkst. įrankininkų ir susijusių |0,8 tūkst. administracijos sekretorių|
|profesijų darbininkų; |ir jaunesniųjų susijusių profesijų |
|1,8 tūkst. mūrininkų; |specialistų; |
|1,7 tūkst. kepėjų ir konditerių; |0,7 tūkst.. bendrojo ugdymo mokytojų;|
| |0,7 tūkst. apskaitos ir buhalterijos ||
| |tarnautojų; |
| |0,6 tūkst. sandėliavimo tarnautojų. |
|Aptarnavimo sferos ir prekybos |Įrengimų, mašinų operatorius bei |
|darbuotojus (18,6 tūkst. darbo |surinkėjus (14,1 tūkst. darbo vietų):|
|vietų): |iš jų daugiausia |
|iš jų daugiausia |2,5 tūkst. sunkiasvorių sunkvežimių |
|10,4 tūkst. parduotuvių pardavėjų ir |ir krovininių mašinų vairuotojų; |
|prekių demonstruotojų; |2,3 tūkst. lengvųjų automobilių, |
|3,3 tūkst. virėjų; |taksi ir furgonų vairuotojų; |
|2,0 tūkst. padavėjų ir bufetininkų; |1,7 tūkst. kitų mašinų operatorių ir |
|1,2 tūkst. apsaugos darbuotojų.. |surinkėjų; |
| |1,5 tūkst. žemės ir miškų ūkio |
| |variklinių mašinų ir įrenginių |
| |operatorių; |
| |1,0 tūkst. atliekų deginimo, vandens |
| |valymo ir kitokių įrenginių |
| |operatorių; |
| |0,8 tūkst. medienos apdirbimo mašinų |
| |operatorių. |
Pastaba : Profesijų ir profesijų grupių pavadinimai pateikti pagal Lietuvos
profesijų klasifikatorių (LPK).
Nuo metų pradžios, darbo biržai tarpininkaujant, buvo įdarbinta 125,5
tūkst. ieškančių darbo asmenų, iš jų pagal neterminuotas darbo sutartis –
daugiau kaip 97 tūkst., pagal neterminuotąsias – daugiau kaip 28 tūkst
Darbo biržos klientams teikiamų paslaugų vertinimo tyrimų 2004 m.
rezultatai
[pic]
Darbo biržos teikiamų paslaugų bei priemonių veiksmingumo vertinimui,
teritorinės darbo biržos atlieka darbdavių ir bedarbių apklausas. 2004 m.
teritorinių darbo biržų darbuotojai apklausė 7,7 tūkst. darbdavių, 22,0
tūkst. bedarbių ir 4,4 tūkst. asmenų, baigusių profesinio mokymo kursus.
Apklaustų klientų pasiskirstymas:
→ Darbdavių:
[pic]
[pic]BALTICS and European Union
A paper
by INAC Baltics Partner
[pic]
Statistics – Foreign Investments
Biggest European investments in Latvia, Lithuaniaa and Estonia (MEUR)
|LATVIA |ESTONIA |LITHUANIA |
|Sweden |258|Sweden |2533|Denmark |655|
|Denmark |216|Finland |1933|Sweden |584|
|Germany |150|Netherlands|400 |Estonia |448|
|Norway |129|Norway |200 |Germany |366|
|Estonia |116|Denmark |200 |Finland |236|
|Finland |107| | |UK |205|
|Netherlands|70 | | |Norway |113|
|Great |61 | | |Switzerland|108|
|Britain | | | | | |
| | | | | | |
Opinions – Skandinavska Enskilda Banken
• SEB expects – 6.1 % GDP growth in Latvia and 5% GDP growth in Estonia
this year, and a GDP growth rate of 6.6 % in Latvia and 6% growth rate
in Estonia in 2004.
• The strong GDP growth in the Baltic states is mainly based on the
powerful domestic demand, while exports have also shown their vigour.
• Latvia will still retain a relatively high current account deficit
expected to reach 8.2 percent this year and 7.8 percent of the GDP
next year.
• Average salary in Estonia growth is 9 – 9.5%.
• SEB also forecasts inflation of 3 percent for Latvia this year with
wages, taxes and energy sources gaining in price.
• Inflation rate in Estonia is expected to be 4%.
• Unemployment rate in Estonia stays around 10%.
Opinions – IInternational Monetary Fund
Latvia’s growth and inflation performance in 2002 was among the best of
the EU accession countries.
• Lithuania’s real GDP growth resumed and inflation remained subdued.
• Concern about persistence of unemployment and the external current
account deficit in the Baltic countries although it has declined
sharply in Lithuania.
• Significant progress has also been made by the Baltic countries in the
overarching objectives of EU and NATO accession, which are widely
supported across the political spectrum.
Baltic Market for Foreign Entrepreneurs:
the Main Tendencies
Questions asked to commercial attachés to several foreign embassies and
some foreign business people operating in the Baltic Countries:
• How would you describe the present economic situation in your country?
How does it influence the interest of eentrepreneurs of your country in
the Baltic market?
• How big are the investments of companies from your country in the
Baltic market now?
• Which spheres are the most interesting for companies from your country?
• Did interest grow, when all three countries were invited to EU?
• How do you see the development of the Baltic countries when entering
EU?
• Do you think that companies from your country will be more interested
in this market after entering tthe EU? In which ways will these
countries become attractive?
• Which business spheres in the Baltics have the biggest potential?
Market for French Entrepreneurs:
the Main Tendencies
• The economic situation of France is rather bad now, the GDP growth is
only 1,5%.
• French foreign investments in Latvia are very small. France is on
44th place, the similar situation with Lithuania and Estonia.
• French companies are not entering the market straight, s their
subsidiaries in Scandinavia tend to establish daughter companies in
the Baltic countries.
• Latvia and Lithuania are attractive as countries with access to CIS.
Market for Austrian Entrepreneurs:
the Main Tendencies
• There are no clear trends in regards to the spheres of business that
interest Austria.
• The interest in the Baltic countries has grown noticeably lately, which
most probably is connected to the invitation to enter EU.
• The interest should grow even more after the countries will enter EU.
• The Baltic countries can not compete with the countries, which
historically and geographically are very close to Austria: Hungary,
Slovakia, Check Republic.
Ten Reasons to Invest in the Baltic Countries
• Strategic location bridging the EU and the CIS
• Availability of well-trained, competitive labour force
• VVery attractive operating and living costs
• Well-developed transportation networks
• Free economic zones and industrial parks
• World-standard export production
• Multinational investor satisfaction
• Strong FDI growth
• A rapid growth of e-business and development of knowledge economy
• Growing social and political stability
HR Issues – Professional Qualification from the Soviet Times will be
Accepted by Western Europe
Positive
Baltic employees will be able to work in Western Europe if they have the
proper education
Negative
• Work force drainage from the Baltic’s to Western Europe
• Western Europeans can work in the Baltic’s thereby raising the
competition in the job market in specialist’s position
• Brain drain
Work Force Movement 5 Years Transition Period with an Option for Another 2
Years to be Decided by Each Country Individually
Positive
• Time to decide if people want to go work in Western Europe
• If there is large immigration into one of the Baltic countries the
government can ask for the 2 year extension to protect the local job
market
• Every job seeker will be able to use the EU’s employment office to find
jobs in all EU countries (EURES)
• Bigger salaries
Negative
• The possibility to limit working in current member states
• Denmark, SSweden, England and the Netherlands will not enact any
legislation limiting work force movement
• During the 5 year transition period Austria and Germany reserve the
right to enact additional legislation protecting some job spheres
(construction, social work)
• Bigger competition, that could negatively affect local job markets
• Influx of low level labourers into the Baltic’s
• Some Eastern Europeans will use their rights to remain in western
Europe after the end of their job agreements.
EU Workers Receive Social Guarantees Dependant Upon the Country that They
Are Working in
Positive
• All workers are covered by social guarantees
• If you are in a country for only a short period of time you will get
emergency medical treatment paid for by the country that you are
employed in
• All sick leave, maternity and other compensation is paid at the level
of the country that you are employed in
• Once you reach retirement, each country that you have worked in for
over a year will be paying you a pension according to its own laws
Negative
• State expenditures will rise because the number of people eligible for
pensions in each country will increase to include foreigners who have
worked here
for more than a year
• If you receive a Latvian pension, and move to foreign country, Latvia
decides how much you get, not the country that you are living in.
[pic] just click and write subscribe in the subject field
http://adcapita.com/AdNews/BalticsandEU/Baltics.htm
2003 metų Lietuvos turizmo apžvalga
Atvykstamasis turizmas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis,
2003 metais į Lietuvą atvyko 3635,2 tūkstančiai užsieniečių, t. y. 9,1 %
mažiau nei 2002 metais. Daugiausia lankytojų buvo iš kaimyninų šalių:
Latvijos (28,9%), Rusijos (24,4%), Baltarusijos (14,1%), Lenkijos (10,3%).
Beveik dešimtadalį lankytojų sudarė svečiai iš Europos Sąjungos šalių:
9,3%. Lankytojų skaičius iš atskirų šalių, lyginant su 2002 metais, keitėsi
taip: sumažėjo iš Rusijos (-24,4%), iš Latvijos (-8,4%), iš Baltarusijos (-
20,8%), kitų NVS šalių (-4,3%), padidėjo iš Lenkijos (23,2%), iš Europos
Sąjungos šalių (19,7%): Ispanijos (47,3%), Italijos(51,6%),
Austrijos(37,2%), Jungtinės Karalystės (34,8%), Vokietijos (18,2%).
[pic]
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2003 metais
apgyvendinimo įmonėse apsistojo 12,4 procento daugiau svečių nei 2002
metais. Lietuvos apgyvendinimo įmonėse nakvojo 847,5 tūkst. svečių, iš jų
51,7 procento užsieniečių. Viešbučiuose apsistojo 534,2 tūkst., poilsio
įstaigose – 110,7 tūkst., ssveikatingumo įmonėse – 90,4 tūkst. svečių.
Viešbučiai, palyginti su 2002 metais, sulaukė 10,6 procento daugiau
svečių, užsieniečių apsigyveno 10,3 procento daugiau`. Daugiausia svečių
buvo iš Vokietijos – 67,7 tūkst. (18,4%), Lenkijos – 45,5 tūkst. (12,3%),
Rusijos – 34,8 tūkst. (9,4%), Latvijos – 23,3 tūkst. (6,3%), Suomijos –
20,3 tūkst. (5,5%), Jungtinės Karalystės – 19,1 tūkst. (5,2%). Svečių iš
kaimyninių šalių, palyginti su 2002 metais, skaičius keitėsi taip: iš
Rusijos – sumažėjo 14,6%, iš Latvijos – padidėjo 9,6%, iš Lenkijos –
padidėjo 4,8%, iš Baltarusijos – sumažėjo 12,3%. Padaugėjo svečių iš Vakarų
Europos šalių: Jungtinės Karalystės – 54,4%, Italijos – 57,4%, Ispanijos –
81,3%, Vokietijos – 14,6%. Sumažėjo Lietuvos viešbučių numerių užimtumas –
2003 metais jis sudarė 32,5 procento, 2002 metais – 35,2 procento.
Vilniaus miesto viešbučiai 2003 metais apgyvendino 265 tūkst. svečių,
arba 15,9 procento daugiau nei 2002 metais. Apgyvendintų užsieniečių
skaičius padidėjo 16,3 procento.
Lietuvos banko duomenimis 2003 metais užsieniečiai Lietuvoje išleido
1731 milijoną litų, t.y. 7 % mažiau nei 2002 m. .
Skirstant pagal transporto rūšį 2003 metais , didžiąją dalį – 80,5%
sudarė lankytojai atvykę kelių transportu. 12,5% sudarė lankytojai atvykę
geležinkeliais. Atvykę oro transportu sudarė 5,3% ir jūrų transportu –
1,8%.
Atvykę į Lietuvą užsieniečiai pagal atvykimo būdą 2003
m.
[pic]
Išvykstamasis turizmas. 2003 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko
3501,7 tūkstančius kartų, t. y. 2,3% mažiau nei 2002 m. Daugiausiai
vykstama buvo kelių transportu – 83% visų išvykų, geležinkeliais – 8%, oro
–6% ir jūrų – 3%.
Išvykę į užsienį Lietuvos gyventojai pagal išvykimo
būdą 2003 m.
[pic]
Lietuvos banko duomenimis 2003 metais Lietuvos gyventojai užsienyje
išleido 11243 milijonus litų, t. y. apytikriai 0,2% mažiau nei 2002 m.
[pic]
Vietinis turizmas. Didėjantys 2003 m. Lietuvos gyventojų skaičiai
apgyvendinimo įmonėse, auganti šalies ekonomika, leidžia prognozuoti.
vietinio turizmo apimčių didėjimą.
http://www.tourism.lt/lt/stat/2003/01-12men/stat03_1_12.htm
SUTEIKTOS PASLAUGOS
| |Ekonominės |Įmonių |Pajamos, tūkst. Lt |
| |veiklos |skaičius | |
| |rūšys | | |
Dokumentas atnaujintas: 2004 04 07
http://www.std.lt/web/main.php?parent=447
Priedas nr. 2
|Lietuva sieks pritraukti daugiau |
|turistų iš Rusijos |
|2005 kovo 20 |
|Maskvoje vizitą pradėjęs ūkio ministras Viktor Uspaskich susitiko su Rusijos|
|Federalinės turizmo agentūros vadovu Vladimiru Stražilkovskiu. Susitikime |
|kalbėta apie galimybes plėtoti Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimą turizmo |
|srityje. |
| |
|Ūkio ministras atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius kelerius metus mažėja |
|Rusijos turistų srautas į Lietuvą, nors Lietuvos kurortai užsienio svečiams |
|siūlo vis patrauklesnes paslaugas – atsiranda naujų viešbučių, gerėja |
|aptarnavimo kokybė. Be to, Lietuva turi objektų, kurie galėtų būti įdomūs |
|rusų kultūriniam palikimui ir pritrauktų turistų. |
|Pasak V.Uspaskicho, Ūkio ministerijos valdomas Turizmo departamentas yra |
|pasirengęs organizuoti Rusijos žurnalistų pažintines keliones į Lietuvą. Tai|
|suteiktų galimybių Rusijos visuomenei daugiau sužinoti apie Lietuvą. |
|Rusijos turizmo agentūros vadovas V.Stražilkovskis patikino, kad Baltijos |
|šalys, ir ypač Lietuva, Rusijos turistų yra gerai žinomos ir mėgiamos. |
|Susitikimo metu buvo aptartas ir vizų išdavimo klausimas. |
|Per devynis 2004 metų mėnesius į Lietuvą atvyko daugiau kaip 0,5 mln. |
|turistų iš Rusijos – 225,7 proc. mažiau negu per tą patį 2003 metų |
|laikotarpį. Apgyvendinimo įstaigose turistų iš Rusijos pernai sumažėjo 2 |
|proc. |
|Nuo 2001 metų Maskvoje veikia Lietuvos turizmo informacijos centras, o |
|neseniai Rusijos sostinėje įsteigtas pirmasis Lietuvos turizmo draugų klubas|
|užsienyje. |
|2004 M. APGYVENDINIMO ĮMONĖSE APSISTOJO 32 PROCENTAIS DAUGIAU SVEČIŲ |
|2005 vasario 28 |
|Šaltinis: LR Statistikos departamentas |
|Statistikos departamento išankstiniais apgyvendinimo įmonių tyrimo |
|duomenimis, 2004 m. Lietuvos apgyvendinimo įmonės sulaukė 32 procentais |
|daugiau svečių nei 2003 m. |
|2004 m. apgyvendinimo įmonėse (viešbučiuose, svečių namuose, moteliuose, |
|poilsio įstaigose, sveikatingumo įmonėse ir kt.) nakvojo 1118,9 tūkst. |
|svečių, iš jų 53 procentai užsieniečių. Viešbučiuose ir svečių namuose |
|apsistojo 756,5 tūkst., poilsio įstaigose – 128,9 tūkst., sveikatingumo |
|įmonėse – 112,1 tūkst. svečių. Ypač padaugėjo Lietuvos gyventojų, |
|apsistojusių kurortinių miestų – Druskininkų, Birštono ir Palangos |
|apgyvendinimo įstaigose. Palyginti su 2003 m., Druskininkų apgyvendinimo |
|įmonės sulaukė 124,9 procento daugiau, Birštono – 93,6 procento daugiau, |
|Palangos – 22,2 procento daugiau Lietuvos gyventojų, o užsieniečių Palangoje|
|padaugėjo 39 procentais, Birštone – 45 procentais, Neringoje – 33 |
|procentais, Druskininkuose – 17 procentų. |
|Viešbučiai ir svečių namai 2004 m., palyginti su 2003 m., apgyvendino 41,6 |
|procento daugiau svečių, užsieniečių – 40 procentų daugiau. Padaugėjo svečių|
|iš kaimyninių šalių – Lenkijos (65%), Latvijos ir Estijos (30%), ttaip pat iš|
|Vakarų Europos šalių – Austrijos (111%), Italijos (102%), Ispanijos (101%), |
|Prancūzijos (95%), Vokietijos (43%). Svečių iš ES-25 šalių apgyvendinta 47,7|
|procento daugiau. Daugiausia svečių atvyko iš Vokietijos – 97 tūkst. |
|(18,8%), Lenkijos – 75,2 tūkst. (14,6%), Latvijos ir Estijos – 50,3 tūkst. |
|(9,7%), Rusijos – 36 tūkst. (7%). 2004 m. viešbučių ir svečių namų numerių |
|užimtumas sudarė 36,7 procento (2003 m. – 32,5%). |
|Vilniaus miesto viešbučiuose ir svečių namuose 2004 m. buvo priimta 378,2 |
|tūkst. svečių, arba 42,7 procento daugiau nei 2003 m. Užsieniečių |
|apgyvendinta 45,6 procento daugiau. 2004 m. Vilniaus m. viešbučių ir svečių |
|namų numerių užimtumas sudarė 45,2 procento (2003 m. – 39,9%). |
|2004 m. kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 33,5 procentais daugiau poilsiautojų|
|nei 2003 m. |
|2004 m. tyrimo duomenimis, kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 102,7 tūkst. |
|poilsiautojų (2003 m. – 76,9 tūkst.), iš jų 12,7 tūkst. užsieniečių (2003 m.|
|- 8,8 tūkst.). 2004 m. vidutinė poilsiautojų buvimo trukmė – 3,2 nakvynės |
|(2003 m. – 3,4 nakvynės). 2004 m. apgyvendinimo paslaugas teikė 361 kaimo |
|turizmo sodyba (2003 m. – 355 sodybos). |
|1 lentelė. Apgyvendinta svečių apgyvendinimo įmonėse |
|Apgyvendinta svečių 2004 m. Padidėjimas, sumažėjimas(-), % |
|2004 m., palyginti su 2003 m. 2004 m., palyginti su 2002 m. |
|iš viso Lietuvos gyventojų
užsieniečių iš viso Lietuvos gyventojų |
|užsieniečių iš viso Lietuvos gyventojų užsieniečių |
|Visos apgyvendinimo įmonės |
|Sausis-kovas 152003 85407 66596 37,1 46,9 26,2 39,6 55,8 23,2 |
|Balandis-birželis 298193 130169 168024 28,1 23,0 32,4 38,9 38,9 38,9 |
|Liepa-rugsėjis 460038 202177 257861 34,2 21,3 46,5 54,7 38,9 69,9 |
|Spalis-gruodis 208674 111194 97480 29,5 41,5 18,1 59,0 71,4 46,9 |
|Sausis-gruodis 1118908 528947 589961 32,0 29,3 34,6 48,8 47,3 50,1 |
|iš jų: |
|viešbučiai ir svečių namai |
|Sausis-kovas 108910 50130 58780 42,6 59,6 30,8 37,0 64,5 19,9 |
|Balandis-birželis 202960 55685 147275 38,4 32,2 40,9 43,3 47,9 41,7 |
|Liepa-rugsėjis 286912 63989 222923 48,5 36,3 52,4 75,9 59,6 81,3 |
|Spalis-gruodis 157759 70306 87453 33,8 57,1 19,5 59,9 76,8 48,4 |
|Sausis-gruodis 756541 240110 516431 41,6 45,3 40,0 56,7 62,3 54,2 |
|poilsio įstaigos |
|Sausis-kovas 6949 6864 85 31,4 37,0 -69,1 73,9 82,3 -63,4 |
|Balandis-birželis 33853 31124 2729 10,4 19,6 -41,3 37,0 42,7 -6,0 |
|Liepa-rugsėjis 79805 70530 9275 22,4 21,2 31,9 34,0 33,9 35,0 |
|Spalis-gruodis 8296 7926 370 -12,7 -12,6 -15,5 39,5 441,3 9,8 |
|Sausis-gruodis 128903 116444 12459 16,5 18,5 0,5 36,8 38,8 20,5 |
|Tęsinys kitame puslapyje |
|sveikatingumo įmonės |
|Sausis-kovas 20851 18326 2525 58,7 68,8 10,5 41,2 43,3 27,6 |
|Balandis-birželis 28473 22867 5606 20,6 28,3 -3,2 26,4 39,4 -8,4 |
|Liepa-rugsėjis 37713 30214 77499 7,5 15,2 -15,3 14,2 32,5 -26,6 |
|Spalis-gruodis 25068 21245 3823 35,0 36,5 26,8 79,1 87,5 43,6 |
|Sausis-gruodis 112105 92652 19453 24,0 31,5 -2,4 33,0 46,3 -7,3 |
|Investicinė aplinka Vilniuje |
|[pic] |
Priedas nr1. ELTA “Nepaklausiausi bedarbiai – teisininkai su aukštuoju
išsilavinimu”
Nepaklausiausi bedarbiai – teisininkai su aukštuoju išsilavinimu
ELTA
2005 kovo mėn. 3 d. 21:28
Darbo biržos duomenimis, per metus iki šių metų kovo pradžios registruotas
nedarbas Lietuvoje sumažėjo 2 procentiniais punktais, o registruoti
bedarbiai sudarė 6,1 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Kovą registruotas
nedarbas liko nepasikeitęs.
„Pastarųjų metų tendencijos labai panašios – per ketverius metus nedarbas
beveik nuolat mažėjo“, – komentavo Darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos
skyriaus vedėja Rasa Babianskienė.
Reklama
Jos teigimu, šios tendencijos – nuolat didėjanti darbo vietų pasiūla
(gruodį, sausį, vasarį registruota maždaug po 10 tūkst. naujų darbo vietų)
ir tai, kad kvalifikuotų darbininkų poreikis išlieka didžiausias.
Labiausiai darbdaviams trūksta pramonėje galinčių dirbti žmonių. R.
Babianskienės teigimu, iš dalies todėl, kad daugiausia reikalingi
tradiciškai „vyriškų“ profesijų darbuotojai, moterų bedarbių yra daugiau
(56,7 proc., vyrų – 43,3 proc.).
Labiausiai nepaklausūs bedarbiai – aukštąjį išsilavinimą turintys
teisininkai, pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai, mažėja žemės ūkio
specialistų paklausa. Paklausiausi – prekybos, siuvimo, aptarnavimo sferos
(virėjai, padavėjai), statybų sektoriaus darbuotojai. Darbdaviai graibsto
ir aukštąjį išsilavinimą turinčius vadybininkus, inžinierius, buhalterius.
Didžiausias registruotas nedarbas – Akmenės, Mažeikių ir Druskininkų
savivaldybėse, kurių darbo biržose užsiregistravę atitinkamai 15,7 proc.,
14 proc. ir 13,9 proc. bedarbių.
Mažiausiai – po 2,2 proc. – bedarbių registravosi Elektrėnų ir Trakų
rajonuose, vienas iš mažiausiai – 3,2 proc. – bedarbių turinčių rajonų yra
ir Vilniaus.
Pasak R. Babianskienės, dauguma besiregistruojančių darbo biržoje ten eina
tam, kad gautų darbą: dėl šios priežasties atėję nurodo 70 proc. biržos
apklaustų bedarbių. Penktadalis (20 proc.) prisipažįsta, kad registruojasi
dėl pašalpų arba lengvatų.
Daugiausia darbo birža kontaktuoja su smulkiojo verslo įmonėmis. Didelės
bendrovės „užsisako“ darbuotojus grupėmis, prieš tai pasirašiusios sutartį
su darbo birža, kad ši apmokytų juos reikiamos kvalifikacijos.
Lietuvos darbo birža anksčiau prognozavo, kad vidutinis metinis bedarbių
bei visų darbingo amžiaus gyventojų santykis sieks 5,5-6 procentus. 2004-
aisiais šis rodiklis siekė 6,9 procento. Prognozuojama, kad 2005 metais bus
įsteigta beveik 53 tūkst. ir likviduota 14 tūkst. darbo vietų. Moterų
nedarbas ir toliau viršys vyrų nedarbą.
literature:
www.delfi.lt – verslo naujienos
www.ldb.lt – informacija, tendencijos
———————–
Darbo biržos organizuojamose apklausose dalyvavo per 34 tūkst. klientų.
