Gebėjimo vadovauti svarba įmonės veiklai

TURINYS

ĮVADAS 3

1. GEBĖJIMO VADOVAUTI SVARBA ĮMONIŲ VEIKLAI 6

1.1.Gero vadovo savybės 6

1.2.Dalykinė etika 6

1.3.Gyvenimiški pavyzdžiai 7

1.4.Keturi organizacijos tipai 8

2. IŠVADOS IR SIŪLYMAI 9

3. LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI 10

4. PRIEDAI 11

ĮVADAS

Aktualumas. Nors ir daug kam atrodo, kad šiomis dienomis pats paprasčiausias būdas praturtėti yra įkurti savo įmonę, tačiau tai netiesa. Lietuvoje, kaip ir, manau, daugelyje kitų šalių, esti labai daug įvairių firmų ir firmelių. Tokie duomenys iš pirmo žvilgsnio nesako nieko blogo, tačiau pasidomėję giliau mes sužinome, kad tik nedidelė dalis įmonių yra senbūvės rinkoje, likusios – nneilgai tęsusios savo veikla, vietą užleidžia kitoms. Tokia (dažniausiai nedidelių) įmonių kaita atneša nuostolių ne tik vyriausybei, bet ir buvusiems tų firmų klientams, o ką jau kalbėti apie pačius jų įkūrėjus.

Kai ima mažėti gaminių pardavimas, paslaugų paklausa, prastėja kokybė, didėja konurencija, darbuotojai nerodo iniciatyvos, vadovai, paprastai, kaltina pavaldinius, o ne save. Kaip yra iš tikrųjų? Amerikiečių mokslininkai yra nustatę, kad tokiais atvejais 96 procentais yra kalta valdymo sistema. Jeigu blogi rezultatai, dirbama prastai, neefektyviai, vadinasi, – blogai valdoma. Didžiausia atsakomybės nnašta tenka administracijai – vadovams ir valdymo personalui.

Taigi svarbiausias dalykas verslo klestėjimui yra vadovo gebėjimas vadovauti tiek įvairiems gamybos procesams, tiek kolekytyvui. Neturintys įgimto talento vadovauti, bet vis tiek žūtbūt siekiantys įsteigti savo įmones, būsimieji vadovai bei valdininkai turi to iišmokti, nes tik tuomet jų veikla pateisins lūkesčius ir šaliai nepadarys problemų.

Problema. Kūriasi labai daug įmonių ir kartu didelė jų dalis nuo įkūrimo kartais praėjus vos keliariems metams – bankrutuoja.

Tikslas. Mano tikslas yra parodyti, kokią didelę reikšmę vadovo kompetencija turi įmonės veiklos perspektyvoms.

Uždaviniai.

1. Šis testas padės išsiaiškinti vieną iš vadovo savybių – ryžtingumą, būtiną priimant sprendimus. Į kiekvieną klausimą atsakykite „taip“ arba „ne“.

Klausimai Taip Ne

1. Ar galėtumėte darbovietėje lengvai prisitaikyti prie naujų taisyklių, iš esmės skirtingų, negu buvo įprasta?

2. Ar greitai priprantate prie naujo kolektyvo?

3. Ar galite viešai pareikšti savo nuomonę net ir žinodamas, kad ji kitokia nei jūsų viršininko?

4. Jei jums pasiūlytų daug geriau mokamą darbą kitoje įmonėje, ar nesvyruodamas sutiktumėte ten dirbti?

5. Ar, padaręs klaidą, esate linkęs neigti savo kaltę iir sugalvoti įvairių pasiteisinimų?

6. Ar taręs „ne“ paaiškinate tikrus motyvus, nesidangstote įvairiomis išgalvotomis priežastimis bei aplinkybėmis?

7. Ar po rimtos diskusijos galite pakeisti savo nuomonę?

8. Jūs skaitote kokį nors darbą (paprašytas ar pagal pareigas). Mintis teisinga, bet jums nepatinka stilius – būtumėte rašęs visiškai kitaip. Ar imsite braukyti tekstą ir atkakliai reikalauti, kad jis būtų taisomas?

9. Ar pamatęs vitrinoje labai patinkantį daiktą pirksite, nors jis ir nelabai reikalingas?

10. Ar įkalbinėjamas labai patrauklaus žmogaus keisite savo sprendimą?

11. Ar planuojate iš anksto atostogas?

12. AAr visada tesite duotus pažadus?

Suskaičiuokite balus.

1. Taip – 3, ne – 0

2. Taip – 4, ne – 0

3. Taip – 3, ne – 0

4. Taip – 2, ne – 0

5. Taip – 0, ne – 4

6. Taip – 2, ne – 0

7. Taip – 3, ne – 0

8. Taip – 2, ne – 0

9. Taip – 0, ne – 2

10. Taip – 0, ne – 3

11. Taip – 1, ne – 0

12. Taip – 3, ne – 0

A1 tipas: 0 – 9 taškai. Jūs labai neryžtingas.

A2 tipas: 10 – 18 taškų. Atsargiai priimate sprendimus, bet nepasiduodate susidūręs su rimomis, tuoj p[at spręstinomis problemomis.

A3 tipas. 19 – 28 taškai. Jūs pakankamai ryžtingas. Vadovaujatės logika, esate nuoseklus, ypač remiatės patirtimi.

A4 tipas. 29 ir daugiau taškų. Neryžtingumas – nesuprantamas jums dalykas. Tikėjimas savo neklaidingumu – rimtas jūsų trūkumas.

2. Įsivaizduokite, jog esate padalinio vadovas. Atsakykite į testo klausimus. Atsakymo skaitmenį apibrėžkite ratuku. Jei taškų daugiau negu 25, galite langviau atsikvėpti. Jei mažiau negu 15, reikia susiimti ir pasitaisyti.

Klausimas Beveik niekada Kartais Dažnai Beveik visada

1. Darbo laiko sąnaudas užsirašote į dienoraštį 2 3 2 1

2. Įdomesnes užduotis planuojate tuo laiku, kai turiet daugiau energijos 0 1 2 3

3. Skiriate užduotis tiems, kurie gali jas atlikti taip pat kokybiškai, kaip ir jūs pats 0 1 2 3

4. Turite laiko tam, kką norite ir privalote daryti 0 1 2 3

5. Analizuojate darbą, kad patobulintumėte kai kurias veiklos sritis 2 3 2 1

6. Teikiate pirmenybę skubiems reikalams, o ne tiems, kurie bus svarbūs ateityje 2 3 2 1

7. Viršininkas apkrauna darbais ne pagal jūsų jėgas 3 2 1 0

8. Dirbate ir nedidelius darbus (kalbate telefonu, tvarkote korespondenciją), rengiate projektus, kuriems reikia daugiau laiko 3 2 1 0

9. Skiriate dėmesio savo darbotvarkei ir prireikus ją pertvarkote 1 2 3 2

10. Darbų seką nustatote pagal jų svarbą 0 1 2 2

3. Pamąstykite, kurio žmogaus įmonė gyvuos ilgiau: to, kuris turi kelis diplomus, bet nei lašo patiries bei charizmos valdyti, ar to, kuris baigė tik 12 klasių, bet turi įgimtą talentą vadovauti? Paieškokite gyvenimiškų pavyzdžių.

4. Psichologai yra išskyrę 5 vadovavimo stilius:

1) Demokratinis – vadovas nuolat tariasi; bausmės, draudimai priimami bendrai; nėra nurodymų iš viršaus; visi lygūs.

2) Autokratinis – vadovas informaciją perduoda iš viršaus; neatsižvelgia į kitus, nesitaria; vadovauja remdamasis savo asmenybe.

3) Liberalus – vadovas nurodymus duoda prašymo forma; nerodo iniciatyvos veikti; nedrįsta skirti bausmių.

4) Distancinis – vadovas palaiko tik formalius santykius su pavaldiniais; nerodo pagarbos, linkęs žeminti kitus.

5) Kontaktinis – vadovas siekia kuo artimesnių santykių su pavaldiniais,norėdamas populiarumo.

Pasvarstykite, kurio vadovavimo stiliaus bruožai vyrauja šiandieninėse įstaigose, kuris stilius yra tinkamiausias, kodėl?

5. Kuri, jūsų nuomone, vadovo funkcija yra svarbiausia, nuomonę pagrįskite.

1) Administracinė (vadovas reguliuoja grupės narių veiksmus, paskirsto darbus, pareigas, daro reikiamus pakeitimus)

2) Strateginė ((tikslų iškėlimas, veikimo būdų, metodų parinkimas, būsimų rezultatų numatymas)

3) Eksperto bei konsultanto (stebi ir vertina narių veiklą, rezultatus, konsultuoja, pataria, šalina trūkumus)

4) Komunikacinė – reguliavimo (vadovas renkasi tinkamiausias bendravimo formas tarp savęs ir pavaldinių, renka informaciją apie grupės narių darbus, palaiko ryšius su kitomis grupėmis)

5) Grupės atstovavimo (atsiskaito su aukštesniais vadovais už veiklą, priima apdovanojimus)

6) Disciplinarinė (stebi ir vertina, kaip nariai laikosi nustatytos tvarkos, reglamento, gali paskatinti, skirti bausmes)

7) Auklėjimo (turi rodyti pavyzdį, kaip elgtis)

8) Psichoterapinė (išklausyti, suteikti pagalbą, mokėti spręsti konfliktus)

GEBĖJIMO VADOVAUTI SVARBA ĮMONIŲ VEIKLAI

Gero vadovo savybės

Vadovo veiklos sėkmė iš dalies priklauso nuo gebėjimo bendrauti su pavaldiniais, nuo noro suprasti jų veiksmų motyvus. Jei vadovas nesugeba reguliuoti santykių su pavaldiniais, įsigilinti į jų psichologiją, tai dažnai jo pastangos eina perniek, darbovietėje įsivyrauja nepageidautina atmosfera.

Kaip pažymėjo vienas filosofas, žmogui kylant tarnyboje – gebėjimo vadovauti svarba didėja, o tachninių gebėjimų – mažėja. Taigi kokios yra svarbiausios vadovo pareigos? Pirmiausia vadovas turi sudaryti salygas skirtingoms užduotims atlikti, privalo skatinti kūtybišką pavaldinių požiūrį į darbą, pagirti už gerai atliktą užduotį ir taip pabrėžti darbuotojų indėlį į bendrą reikalą.

Vadovas taip pat turi skiepyti pavaldiniams įgudžius tiksliai vykdyti gautas instrukcijas. Jis atsakingas už pranešimų ar nurodymų formuluotę. Ji turi būti gerai

suprantama tiek raštu tirk žodžiu. Todėl vadovas privalo gerai mokėti kalbą, kuria kalba pavaldiniai, kolegos bei vadovybė. Dabar tai ypač aktualu, nes į Lietuvą atvyksta ir kuria įmones daugybė užsieniečių.

Mokslininkai yra išskyrę kelias būtinų vadovui savybių grupes. Dirbdamas administratoriumi, vadovas privalo būti stiprios valios, ryžtingai siekti tikslų ir atitinkamai organizuoti pavaldinių darbą. Visuomenės socialinis lyderis turi būti jautrus pavaldinių poreikiams, suprasti jų psichologinius savitumus ir atsižvelgti į juos. Kolektyvo intelektualas privalo būti plataus akiračio, geros atminties ir lakios vaizduotės. BBe to, vadovas turi būti komunikabailus, turėti strateginį mastymą, gebėti savarankiškai samprotauti ir nutarti.

Valdymas yra protinis ir fizinis procesas, skirtas tam, kad pavaldiniai vykdytų jiems duotus oficialius įgaliojimus ir spręstų nurodytus uždavinius. Vadovais tampama organizacijos valia, tuo tarpu lyderių niekas neskiria-jais tampama dėl asmeninių sugebėjimų. Žinoma,geriausia yra, kai vadovas drauge yra ir lyderis. Lyderis nestovi grupės gale, kad pastūmėtų, bet yra priekyje, pramina taką ir kitus grupės narius įkvėpia siekti tikslų. Norėdamas savo lyderiškumą ir įtaką padaryti veiksmingą, vadovas privalo nnaudoti ir stiprinti savo valdžią. Ji vadovui reikalinga todėl, kad jis priklauso nuo žmonių ir tiesiogiai ir netiesiogiai nurodydamas. Daug kam atrodo, kad valdžia yra galimybė primesti savo valią, neatsižvelgiant į kito žmogaus jausmus, norus ir sugebėjimus. Jeigu tai būtų, ttai vadovai visada turėtų valdžios dėka daryti įtaką bent tiesioginiams savo pavaldiniams. Iš tikro, valdžia ir įtaka visada priklauso nuo asmenybės, kuriai įtaka yra daroma, nuo situacijos ir vadovo sugebėjimų.

Iš to galima spręsti, jog gerais vadovais dažniausiai tampa tie žmonės, kurie jau yra gimę su vadovo „gyslele", o kitiems belieka tobulintis, jei primygtinai trokšta užimti vadovo pareigas.

Dalykinė etika.

Versle paprastai pabrėžiamos trys sudedamosios dalys: verslininko asmenybė, verslo sąlygos ir verslo etika.

Verslo etiketas – tai pagarbos sau ir savo partneriui išraiška, galiojanti būtent dalykiniame gyvenime. Į dalykinio etiketo sąvoką įeina ir pasaulietinės galantiškos manieros. Tačiau jei kultūringas žmogus gali išsiversti be dalykinio bendravimo etiketo, tai vadovas ar asmuo, atstovaujantis kuriai nors verslo sričiai, be jo neišsivers.

Vadovas turi būti pasirengęs įvairioms netikėtoms ssituacijoms. Asmeniniame gyvenime mes ne visada vienas kitą toleruojame, vienas kitam simpatizuojame, tačiau tokie dalykai negalimi bendraujant su verslo partneriu – kiekvienu atveju privalu jį gerbti. Ir tai yra pagarba, o ne veidmainystė.Esama vadovų, kurie neteikia didelės reikšmės etiketui, manydani, kad svarbiausia – profesinė sėkmė. Tačiau jeigu tokiam įmonės vadovui tenka dalyvauti dalykiniuose pusryčiuose, pietuose ar vakarienėje ir jis nemoka deramai elgtis, nes nepripažįsta etiketo taisyklių? Netrukus paaiškėtų, kad tai toli gražu ne antraeilis dalykas: smukęs įvaizdis užtrenks duris įmonės ssėkmei, nes partneriai, bendraudami su tokiu žmogumi, bijos prarasti savo gerą vardą.

Dalyko etiketo taisykles dera išmokti, kad visais atvejais galėtumėte jaustis patogiai, sugebėtumėte parodyti deramą pagarbą partneriui, sudaryti apie save palankų įspūdį – tai galiausiai turi įtakos verslo sėkmei.

Apie posovietinių kraštų verslo ypatumus rašę rusų (V. Venediktova) ir Vakarų (H. Mc`Key, R. Fisheris ir kiti) verslo ir vadybos specialistai teigia čia esant dviejų kategorijų verslininkų. Pirmajai kategorijai priklauso nomenklatūrinio verslo atstovai – buvę partinio ir komjaunimo aparato darbuotojai, kurie sovietmečiu vieną po kito buvo įveikę reikiamą karjeros laiptelių skaičių. Jie pasižymi kibumu, dalykiškumu, naudojasi plačiais neformaliais ryšiais, turi organizatoriaus savybių ir verslo organizavimo pagrindus.

Antrąją kategoriją sudaro aukštąjį išsimokslinimą turintys kvalifikuoti specialistai, kurie į verslą atėjo todėl, kad nepasiekė aukštumų ankstesnėje profesinėje karjeroje, pagaliau jų netenkino mažas uždarbis. Šie verslininkai – vyresnio amžiaus. Tačiau yra ir jaunų antrajai kategorijai priklausančių verslininkų. Jie atėjo į verslą neturėdami profesijos.Tačiau šiandien jie jau yra tikri verslininkai, įregistravę savo įmones ir mažiau ar daugiau sėkmingai plėtojantys verslą. Gyvenimo realybės verčiami jie dabar mokosi nekivaizdiniu būdu kolegijose ir aukštosiose mokyklose.

Neteisinga būtų teigti, kad šiandien Lietuvoje, jau paminėjusioje nepriklausomybės atkūrimo 15-metį, nėra aukštos kultūros verslininkų. Jų yra ir kasdien vis daugėja, tačiau dar nemažai yra ir ttokių, kurie verslo kultūros ir etikos žinių turi nedaug, nors besiplečiantys ryšiai su užsienio partneriais verčia vadovus vis daugiau domėtis verslo kultūra ir etika, perimti ir įsisąmoninti tai, be ko negalima apsieiti per dalykinius susitikimus. Apmaudu, kad kartais milijonus uždirbančių įmonių vadovams vis dar reikia priminti, kad nedera čepsėti ir sriūbčioti prie pietų stalo, laikyti rankas, iki alkūnių sukištas į kelnių kišenes kalbant su moterimi, apie netaisyklingą jų kalbą ir kitus etiketo taisyklių pažeidimus.

Nusileisti iš pasiektų aukštumų yra paprasta, o štai pakilti kur kas sudėtingiau. Suprantama, mūsų šalyje tai kol kas sąlyginės sąvokos. Tačiau verslas skverbiasi į vis sudėtingesnes komunikacijų sritis, visi dirba ties didžiausių galimybių riba, naudodami pačias naujausias technologijas ir laimėjimus. Laimi tas, kuris siekia tikslo nepažeisdamas dorovės normų ir moka deramai save pateikti.

Gyvenimiški pavyzdžiai

Puikiausias pavyzdys, kaip svarbu yra gebėti vadovauti įmonei, yra jaunų, nepatyrusių žmonių pradėti verslai, kurių veikla neša sėkmę ir pelną. Kad ir realybės šou „Baras“ dalyvio Mindaugo Valaičio saldžiųjų kukurūzų ferma. Jaunas vaikinas neturėdamas patirties versle – pirmas Lietuvoje pradėjo auginti kukurūzus. Jis nepabijojo rizikuoti ir rezultatais nenusivylė: produkcijos populiarumas didėja, klientai patenkinti. Vaikinas netgi planuoja ateityje praplėsti savo veiklą: prekiauti konservuotais kukurūzais. Didžiausia jo sėkmės paslaptis – ne pinigai, o vadovavimo talentas, kuriuo yyra apdovanota visa jo šeima. Kitas pavyzdys būtų taip pat jaunas, nieko bendro su verslu neturėjęs vaikinas, kuris įkūrė vis populiarėjančią tarp jaunimo hiphopo drabužių parduotuvę „Urban cloth“. Tai pirmas jo verslas, į jį jis daug investavo, bet yra patenkintas tuo ką turi. Taip pat garsieji Vilniaus velamobiliai. Jų pradžią irgi davė jaunas, verslininko „gislelę“ turintis vaikinas.

Billas Marriottas – vienos iš populiariausių ir stambiausių viešbučių korporacijų JAV(Marriott International) vadovas išskyrė būtiniausias vadovo savybes, kurios ir jam padėjo kopti karjeros laiptais. Pasak B.Marriotto, viena svarbiausių kompanijos vadovo savybių – energingumas. Jei nori pasiekti gerų rezultatų, jis turi anksti keltis, kaip vijurkas suktis visą dieną. Beveik kaip sporte – apsnūdusio, suglebusio žaidėjo negalima leisti į aikštę, kad kitiems netrukdytų. Kompanijos komandoje kiekvienas žaidėjas turi savo užduotis ir privalo jas atlikti greitai, energingai, kovingai nusiteikęs. Blogas tas vadovas, kuris viską nori daryti, kontroliuoti pats vienas. Pagaliau jis nieko nespėja ir teisindamasis pradeda kaltinti ir pulti kitus. Juk negali vienas žmogus „aplėkti visą aikštę“,būti vienu metu visuose kampuose.Kitas svarbus vadovo bruožas – padorumas, sąžiningumas. Žmonės turi tikėti vadovu, žinoti, kad jis visada laikosi duoto žodžio, jam rūpi pelnas, bet ne mažiau svarbūs kompanijoje dirbantys žmonės.Kultūringas, išauklėtas vadovas niekada nežemins savo darbuotojų, nesielgs su jais

kaip su tarnais, žemesnio rango ar luomo atstovais. Pagaliau jis žino svarbiausią verslo taisyklę: nėra komandos – nėra sėkmės, o tai reiškia, kad nėra ir įmonės. Galbūt toks požiūris ir buvo pagrindinis B.Marriotto sėkmės garantas( šiuo metu korporacija turi per 2800 viešbučių 69 pasaulio šalyse).

Keturi organizacijos etapai

Kiekviena organizacija per savo gyvavimo laiką nueina kelis etapus: organizacijos atsiradimą, augimą, brandą ir žlugimą. Vadovui labai svarbu žinoti, kokiame etape yra jo vadovaujama organizacija ir laiku imtis tam tikrų priemonių.

Kiekviename etape rreikia stengtis išsiaiškinti: kas mes tokie, kokie mūsų klientai, kokie mūsų gaminiai arba paslaugos, kaip organizuojame darbą.

I etapas – organizacijos atsiradimas. Šiame atape klausimų yra daugiau nei atsakimų į juos. Niekas nežino, koie sprendimai yra klaidingi; vadovai mokosi iš klaidų. Didžiausia našta tenka asmenims arba pavaldiniams, plėtojantiems veiklą.

II etapas – organizacijos augimas. Stengiamasi įgyti kuo daugiau vartotojų, gaminti daugiau produkcijos. Organizacijos vadovai jau turi gamybos patirties. Iš jų reikalaujama daugiau rinkodaros ir komercijos žinių.

III etapas – organizacijos branda, kkai pasiekiama tamtikra pusiausvyra. Tiksliai žinoma, kas už ką atsakingas. Svarbaiusia – palaikymas. Egzistuoja pavojus būti nelankstiems, nereaguoti į pasikeitimus.

IV etapas – organizacijos žlugimas. Pagrindinis tikslas – kaip nors išgyventi. Žlugimo priežastys gali būti: aiški nekompetencija dėl įmonės tikslų, ppasitikėjimo stoka, nepakankama finansinė kontrolė, didelės išlaidos ir gaminių savikaina, nauji konkurentai, netikėti pasikeitimai.

Taigi vadovui tenka didžiulė atsakomybės našta. Jis turi spėti kartu ir pasirūpinti savo pavaldiniais, ir stebėti įstaigos padėtį. Kitaip apie gerus veiklos rezultatus negalėtų būti nei kalbos.

IŠVADOS IR SIŪLYMAI

Taigi prieš imdamasis vadovo pareigų, žmogus turi gerai apskaičiuoti, ar sugebės su jomis susitvarkyti. Čia vien tik aukštosios baigimo diplomas nieko nereiškia, reikia turėti ir tam tikrų savybių, būtinų geram vadovui. Paprastai jos išryškėja jau vaikystėje: vaikas nuolat būna kuom nors užsiėmęs, buria bendraamžius bendrai veiklai, jaučia atsakomybę tam ką daro, draugų rate dažniausiai jis laikomas lyderiu. Tokiam vaikui ateityje pasirinkus vadovo profesiją ji ne tik kad nesudarytų jokių didelių sunkumų, bet ir teiktų malonumą, tuo pačiu atnešdama ffinansinę sėkmę.

Tačiau ir tie žmonės, kurie neturi to įgimto talento, pilnai gali tapti gerais vadovais, tereikia noro ir pastangų. Gerai, kad įstaigose vis populiarėja įvairūs papildomi darbuotojų apmokymo kursai, seminarai. Mano nuomone, tokių kursų turėtų būti kuo daugiau ir į dėstomą programą reikėtų įtraukti kuo daugiau psichologinės medžiagos. Studijų programose studentai taip pat turėtų būti plačiau supažindinami su žmogaus psichologija. Tik gerai pažinę save ir įvertinę savo gabumus, žmonės galės pasirinkti sau tinkamą veiklą, tuo pačiu darys mažiau klaidų, kurios aatneša nuostolių ne tik pačiam asmeniui, bet ir valstybei.

LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI

Vladimiras Obrazcovas „Ar valdai?“ ISBN 5-415-01288-5

B.Neverauskas, J.Rastenis „Vadybos pagrindai“ ISBN 9986-13-802-7

žurnalai „Vadovo pasaulis“ ISSN 1392-4761

www.moku.lt

www.tingiu.lt

PRIEDAI

A. Makiavelio sėkmės strategija ir šiandieninis verslas

Nikolas Makiavelis išgarsėjo pasaulyje parašęs traktatą „Valdovas“. Jo veikalas – tai detalus, kruopščiai parengtas laiškas, skirtas konkrečiam asmeniui – jaunajam sosto įpėdiniui. Traktatas nebuvo pritaikytas platiesiems visuomenės sluoksniams. „Pataikaujantis“, „suktas“, „klastingas“ – tai visuomenės sugalvoti ir šiuo metu įsitvirtinę makiavelizmo sinonimai, atsiradę po visuotinių interpretacijų. Lygiai kaip ir teiginiai, kad N. Makiavelio veikalas – absoliučiai utilitarinės filosofijos pavyzdys, kad jame deklaruojami dalykai – tai besąlyginis valdžios siekimas, panieka tiesai, manipuliacijos ir paties niekingiausio blogio racionalus pagrindimas. Visuomenė randa tik vieną „Valdovo“ įvertinimą – tai tiesiog nuodėminga knyga.

Aukščiausiojo lygio vadovams skirtuose uždaruose seminaruose šios knygos turinys neretai yra pagrindas, aiškinant, komentuojant ir interpretuojant šiandienines situacijas. Tai pats geriausias vadovavimo taktikos ir strategijos gidas nuo Renesanso laikų. N. Makiavelio principai yra verti to, kad juos studijuotume ir iš naujo įvertintume – ne visi jo mokymai yra amoralūs. Knyga ypač aktuali šiuolaikinio verslo lyderiams, nes „Vadove“ N. Makiavelis detalizuoja respublikos valdymo sėkmės receptą, kuris gali būti prilygintas vadovavimo sėkmei šiandieniniame versle.

N. Makiavelis siūlo derinti valdymo sėkmės recepto sudedamąsias ddalis, išlaikant tvirtą pozityvią nuostatą į pavaldinius; šis receptas efektyvus, kai sugebama išvengti neapykantos ir paniekos iš savo pavaldinių. Tai – sudėtingas žingsnis, kurį gali žengti tik išmintingas valdovas. N. Makiavelis mano, kad pavaldinių neapykanta buvo daugelio vadovų žlugimo priežastis, ir jos reikia išvengti bet kokia kaina, nes tas, kuris pelno savo žmonių neapykantą, beveik niekada nebegali susigrąžinti jų pasitikėjimo ir palankumo. Vienas iš daugelio metodų, kuriuo N. Makiavelis siūlo pelnyti kitų pagarbą – tai padėti pavaldiniams geriau save realizuoti ir remti jų talentingumą. Jis sako, kad vadovas „turi būti talento globėjas.skatinti piliečius ramiai dirbti savo darbą“. Aukščiausiojo lygio vadovams tai žinoma kaip sudedamoji darbuotojų ištikimybės dalis. Išmintingas vadovas sugeba panaudoti savo darbuotojų talentą ir pilnai išnaudoti jų sugebėjimus.