Sukurta UAB “Lietuviško midaus” realizavimo politikos formavimo sistema.

TURINYS

ĮVADAS………………………..2 ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ REALIZAVIMO POLITIKA………3

Realizavimo politikos samprata………………3

Veiksniai, įtakojantys alkoholinių gėrimų realizavimo politiką…..4

1. Demografinė aplinka……….5

2. Ekonominė aplinka……….6

3. Gamtos aplinka…………7

4. Technologinė aplinka……….8

5. Politinė aplinka…………..9

6. Socialinė – kultūrinė aplink……..9

2. REALIZAVIMO POLITIKOS ORGANIZAVIMAS

UAB „LIETUVIŠKAS MIDUS” …………….10

2.1. UAB „Lietuviškas midus” veiklos ir jos rinkos apibūdinimas…10

1. UAB „Lietuviškas midus” veikla bei jos pagrindiniai raidos etapai..10

2. UAB „Lietuviškas midus” personalas…………11

3. UAB „Lietuviškas midus” pardavimų strategija……..11

4. UAB „Lietuviškas midus” realizacijos dinamikos ir struktūros tyrimas.12

IŠVADOS …………………….13

LITERATŪRA……………………….14

1.

ĮVADAS

Temos aktualumas. Realizavimas kiekvienoje gamybos įmonėje – viena iš svarbiausių veiklos dalių. Neužtenka vien tik pagaminti labai gerą prekę, reikia sugebėti ją pparduoti, todėl realizavimo procesas tampa labai glaudžiai susijęs su marketingu. Realizavimo procese efektyviai panaudojus visus marketingo elementus, sukuriama efektyvi realizavimo politika, kurios rezultatas – didelės pardavimų apimtys.

Tačiau realizavimo politika nebus efektyvi, jei nebus atsižvelgiama į ją veikiančius faktorius – išorinę aplinką. Kiekviena įmonė, gerai išstudijavus ją veikiančius aplinkos veiksnius, turi atsižvelgti ir į savo produktų rinkos ypatumus.

Mūsų tiriama įmonė UAB „Lietuviškas midus”, gaminanti midų, midaus gėrimus bei įvairius alkoholinius kokteilius, veikia labai specifinėje – alkoholinių gėrimų – rinkoje.

Alkoholinių gėrimų rrinka paskutiniu metu tapo Lietuvos Vyriausybės bandymų objektu – vis keičiamas akcizų įstatymas bei muitai atskiroms importuojamoms žaliavoms, iš kurių gaminami alkoholiniai gėrimai. Alkoholinių gėrimų akcizų sumažinimas teigiamai paveikė daugelio Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų realizacijos apimtis, tačiau mūsų tiriamai įmonei ššis įstatymo pakeitimas negalioja. Tai labai paveikė UAB „Lietuviškas midus” realizaciją. Dabar tai opiausia problema įmonėje – kaip padidinti pardavimus ir išlikti konkurencinėje kovoje.

Tyrimo problema – teisinės, politinės ir kitos aplinkos negatyvi įtaka alkoholinių gėrimų realizacijos plėtrai.

Tyrimo tikslas – ištirti UAB “Lietuviško midaus” realizavimo politiką ir jos įgyvendinimo ypatumus.

Tyrimo objektas – UAB „Lietuviškas midus” realizavimo procesas.

Tyrimo dalykas – realizavimo politika ir jos įgyvendinimo ypatumai.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti alkoholinių gėrimų realizavimo politiką: politikos sampratą, įtakojančius veiksnius, realizavimo sistemas ir strategiją.

1.1. Apibūdinti “Lietuviško midaus” veiklą bei rinką.

Tyrimo rezultatas – sukurta UAB “Lietuviško midaus” realizavimo politikos formavimo sistema.

2.

1. ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ REALIZAVIMO POLITIKA

Realizavimo politikos samprata

Pagamintų prekių realizavimas – tai gamybinės įmonės baigiamoji veiklos dalis. Svarbiausias realizavimo objektų šaltinis – gamyba – gamtos objektų perdirbimas, suteikiant jiems pageidaujamų vvartojamųjų savybių. Gamyba turi dvi pagrindines savo plėtojimo kryptis: pirma, gaminti kuo daugiau tokių pačių prekių; antra, gaminti naujų, daugiau ar kitokių vartojamųjų savybių turinčių prekių. Vartojamosios savybės gali tenkinti racionalius arba emocionalius poreikius.

Nors gamyba yra labai svarbi ūkinės veiklos sritis, tačiau rinkos sistemoje ji neišsprendžia visų vartotojų reikmių tenkinimo problemų. Diskusijos, kas yra svarbiau – gamyba ar marketingas, ne toks jau retas reiškinys. Dažnai yra sakoma, kad turint gerą gaminį, verslas tikrai bus sėkmingas. Tačiau ir tobuliausias prekes gaminančią įįmonę gali ištikti nesėkmė, jei jos prekės nebus palaikomos tinkamomis marketingo priemonėmis. Todėl gamybos plėtojimas nesiremiant marketingu yra rizikinga ir neperspektyvi veikla.

Gamybos įmonėje realizavimas – viena iš jos veiklos dalių, jis taip pat turi būti paremtas marketingu. Paanalizuokime skirtingų autorių pateiktą realizavimo sampratą bei realizavimo santykį su marketingu.

Paprastai realizavimas ir prekyba – skirtingos sąvokos. Prekyba apima daugiau sričių ir yra platesnė sąvoka nei realizavimas. Prekyba galima daug kur, ir pardavinėti galima bet ką: ir daiktą, ir idėją. Realizavimas – tai tik savo pagamintų prekių ar paslaugų pardavimas.

Realizavimas, pagal J.Gunter ir J.F.Jauk – tai visų pirma santykis tarp pirkėjo ir pardavėjo.

Realizavimas (kai kur vartojama sąvoka „mainai”) – tai savanoriškas pasikeitimas vertybėmis.

Realizavimas – prekių bei paslaugų pateikimas pasirinkimui ir jų pardavimas tiek už grynus pinigus, tiek išsimokėtinai.

Taigi matome, kad nėra vieno tikslaus ir paprasto realizavimo apibrėžimo. Iš visų šių apibrėžimų galima daryti išvadą, kad realizavimas – tai santykis tarp pirkėjo ir pardavėjo, kurio metu pardavėjas pateikia prekes bei paslaugas pasirinkimui ir jas parduoda – pirkėjas ir pardavėjas apsikeičia vertybėmis.

Realizacija gali būti suvokiama kaip procesas ir kaip rodiklis. Taigi galime daryti išvadą, kad realizacija kaip rodiklis parodo didmeninės prekybos įplaukas, o apyvarta – mažmeninės prekybos prekių paklausą.

3.

Veiksniai, įtakojantys alkoholinių gėrimų realizavimo ppolitiką

Marketingo kompleksas veikia tam tikroje aplinkoje. Kad marketingo veiksmai būtų efektyvūs, būtina atsižvelgti į joje besireiškiančias jėgas. Šios jėgos lemia galimų marketingo veiksmų kryptis ir ribas. Įmonė turi palyginti mažai galimybių veikti šią aplinką, todėl jos pagrindiniu tikslu tampa aplinkoje pasireiškiančių tendencijų išsiaiškinimas ir atitinkamas marketingo komplekso elementų priderinimas.

Tai gana sunkus uždavinys, nes visi aplinkos elementai nuolat kinta. Šiuo metu pastebimas gamybinių jėgų vystymosi spartėjimas kelia papildomų problemų. Jų sprendimo būdų dažniausiai ieškoma kuriant informacijos apie aplinką rinkimo ir apdorojimo sistemas. Jos iš nepaprastai gausių aplinkos parametrų stengiasi atrinkti reikšmingiausius ir nuolat juos stebi. Apibendrinta informacija ir svarbiausių aplinkos elementų vystymosi prognozės pateikiamos strateginius sprendimus darančiai įmonės valdymo grandžiai.

Marketingo komplekso aplinkoje S.Urbonavičius išskiria ir nagrinėja šiuos jos komponentus:

1. Demografinę aplinką;

2. Politinę-teisinę aplinką;

3. Ekonominę aplinką;

4. Technologinę aplinką;

5. Socialinę – kultūrinę aplinką.

Tuo tarpu Ph.Kotler ir G.Armstrong išskiria šešias pagrindines jėgas, pasireiškiančias įmonės makroaplinkoje (žr. 1pav.).

4.

Kai kurie autoriai, pavyzdžiui G.T.Palubinskas, išskiria dar ir ekologinę aplinką (dažniausiai vietoje gamtinės aplinkos) ir neįtraukia demografinės aplinkos.

Lester A.Neidell išskiria tik keturias pagrindines aplinkas (jėgas), veikiančias įmonės makroaplinkoje (žr.2 lentelėje).

Pagrindinės aplinkos (jėgos), veikiančios įmonės makroaplinkoje

Technologija Socialinė

aplinka Vyriausybės

įtaka Ekonominiai faktoriai

Pasikeitimai: tipas ir laipsnis; naujas pritaikymas: turimų technologijų susiejimas su naujomis; atsilikimas nuo naujovių; technologijų pasenimas.

Vertybės ir prioritetai: aplinka, ekologija; gyvenimo būdas; darbo jėga (jos ssudėtis); socialinė atsakomybė (pramoninės veiklos); produkto atitikimas standartams; spaudimo grupės.

Įstatymų išleidimas, esamų aktų pakeitimas, koregavimas, spaudimo grupės; reguliavimas, jurisdikcija, konfliktai ir sutapimai, sugriežtinta veikla; mokesčiai; specialusis skatinimas: produkcijos (teikimo); finansinis (garantijos).

Infliacija/defliacija (lygis ir įtaka); Valiuta (perkainojimas); fiskalinė politika (išlaidos, mokesčiai, kreditai); monetarinė politika; mokėjimų balansas; atlyginimų/kainų kontrolė.

Demografinė aplinka

Dabar daugiausia dėmesio skiriama vienam pagrindiniam demografijos požymiui: amžiui. Didžiausias dėmesys skiriamas didėjančio mirtingumo ir mažėjančio gimstamumo problemoms. Kodėl? Priežastis glūdi tame, kad nuo žmonių skaičiaus šalyje, nuo jų amžiaus (taigi ir skirtingų poreikių) priklauso visų rinkų (gamybos, prekybos bei paslaugų teikimo) pasikeitimai: ji plečiasi arba siaurėja. Kiekviena rinka privalo prisitaikyti prie gyventojų daugėjimo ar mažėjimo.

Alkoholio rinkai mirtingumo ir gimstamumo problemos nėra labai svarbios. Tačiau alkoholio įtaka mirtingumui yra gana didelė, o Lietuva pirmauja Europoje pagal savižudybių skaičių. Vilniaus universiteto Socialinės medicinos centras 1993-1995m. nustatė teigiamą vidutinę koreliaciją tarp mirtingumo nuo savižudybių ir apsinuodijimo alkoholiu pasiskirstymo 44 Lietuvos administraciniuose rajonuose.

Įsigaliojus mažesniems alkoholio akcizams, daugelyje šalies parduotuvių, prekiaujančių svaigiaisiais gėrimais, atsirado didžiulės pirkėjų eilės. Vilniaus Justiniškių prekybos centro komercijos direktorė Janina Juraitienė sakė: „Tiek pas mus, tiek kitose sostinės parduotuvėse prekyba alkoholiniais gėrimais labai pagyvėjo. Ne tik daugiau perkama, bet gaunama ir nemažai išankstinių užsakymų šventėms, kitoms progoms.”

Sumažinus akcizus, atpigus degtinei, apyvarta

padidėjo (šalyje gaminamos produkcijos), žinoma, UAB „Lietuviškas midus” apyvartai tai turėjo neigiamos įtakos, nes bene vienintelei šiai šalies įmonei akcizai gaminamai produkcijai nebuvo sumažinti. Atpigusi degtinė paskutinę 1999 metų dekadą perpus sumažino įmonės apyvartą. Kainų pokytis labai veikia prekių realizaciją, nes pigesnę produkciją nedaug uždirbantys žmonės renkasi dažniau nei brangesnę. Akcizų sumažinimas įtakojo alkoholinių gėrimų importo sumažėjimą, nes atpigus vietinei alkoholio produkcijai, pirkėjai mieliau renkasi lietuvišką, pigesnį, bet ne prastesnės kokybės gaminį.

Taigi akcizų sumažinimas lietuviškų alkoholinių gėrimų gamintojams kažkiek nnaudingas, nes pigesnius gaminius noriai perka ir vidutiniškas pajamas gaunantys lietuviai. Dabartinė ekonominė aplinka (bedarbystė, vartotojų kainų indekso pokyčiai) taip pat teigiamai įtakoja alkoholinių gėrimų vartotojų rato plėtimąsi.

Ekonominė aplinka

Ekonominiai veiksniai tiek šalies, tiek tarptautiniu lygiu susiję su šalies ūkio, kuriame veikia organizacija, raida ir jo kryptimi. Bendra ekonomikos būklė lemia materialinių išteklių kainas, nuo jos priklauso moki vartotojų paklausa prekėms ir paslaugoms.

Ekonominė aplinka (pagal S. Urbonavičių) – tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis ekonominę veiklą ir kintantis pagal tam ttikrus dėsnius., ekonominė aplinka susideda iš faktorių, įtakojančių klientų perkamąją galią ir išlaidų ribas.

Alkoholio vartojimui didėjantis nedarbas (žr. 3 pav.) daro labai teigiamą įtaką. Anot I.Marcinkevičienės (Anoniminių alkoholikų konsultantės), dauguma pradeda vartoti alkoholinius gėrimus dėl depresijos, darbo netekimo ir kkitų neigiamų pokyčių žmogaus gyvenime.

Kitas svarbus veiksnys ekonominėje aplinkoje – kainų kitimo tendencijos. Kainų kitimas ypač pastebimas alkoholinių gėrimų rinkoje.

Statistikos departamento pateiktais duomenimis, 1999 metų spalio mėnesį Lietuvoje penktą kartą šiais metais fiksuota defliacija (pinigų kiekio, viršijančio prekių cirkuliacijos ir mokėjimo poreikius, išėmimas iš apyvartos). Vartotojų kainų indeksas (VKI) spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 0,7 procento. Taigi, spalį dėl sumažintų akcizų 12,4 proc. atpigę alkoholiniai gėrimai darė didžiausią įtaką alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių grupės indeksui. Estijoje šiuo metu VKI padidėjo 0,2 procento, o Latvijoje – 0,7 procento (4 pav.) (14, p.14).

Pagrindinių ekonomikos aplinkos veiksnių, tokių kaip užimtumo lygio, pajamų lygio, kainų lygio pokyčiai, turi pakankamai didelę įtaką kiekvienai rinkai.

Gamtos aplinka

Šiuo metu vienas svarbiausių makroaplinkos veiksnių yyra gamtos – ekologijos ir verslo sąveika. Anot John A.Pearce II ir Richard B.Robinson, Jr., verslų plėtojimas yra pagrindinė taršos.

Gamtinė aplinka, pasak Ph.Kotler ir G.Armstrong, apima gamtinius išteklius, kurie reikalingi kaip gamybiniai komponentai ar veikia marketingą (ekologinės problemos, užterštumo problemos ir pan.). Aplinkosaugininkai bijo, kad pasaulis greitai pats save palaidos savo pačių šiukšlynuose. Todėl Ph.Kotler ir G.Armstrong teigia, kad marketingo specialistai turi atkreipti dėmesį į tris svarbiausias tendencijas:

• Žaliavų sandėliavimą;

• Užterštumo padidėjimą;

• Vyriausybės įsikišimą į gamtos išteklių valdymą.

Gamtos aplinkos poveikis marketingui daugiausiai reiškiasi ggalimybe apsirūpinti gamtiniais ištekliais: žaliavomis, energija, kuru ir kt.

Ypač svarbi ekologinė problema turėtų būti alkoholinių gėrimų gamintojams, nes jie savo gamyboje naudoja gamtines žaliavas: medų, javus, vynuoges, vaistažolės. Kad produktas būtų kokybiškas ir atitiktų reikalaujamus standartus, nekenktų vartotojui, netgi patiktų jam, svarbu, kad alkoholiniai gėrimai būtų gaminami iš ekologiškai švarių žaliavų.

Midaus gėrimų pagrindinė žaliava – natūralus bičių medus. Jis gali būti liepų, rapsų, tabako, grikių, pievų.

Kiekviena įmonė gali prisidėti prie ekologiškos gamtos palaikymo remdama įvairias akcijas (kaip daroma Amerikoje), stengdamasi kuo mažiau teršti aplinką ir pateikti ekologiškai švarius produktus. Tam reikalingos atitinkamos žaliavų sandėliavimo bei jų apdirbimo sąlygos, todėl svarbu, kad įmonės – gamintojos naudotų atitinkamus įrengimus bei technologiją, kuri garantuotų kokybiško produkto pagaminimą.

Technologinė aplinka

Kiekviena šiuolaikinė prekė yra tam tikrų mokslo žinių pritaikymo praktikoje rezultatas. Todėl mokslinių tyrimų raida ir jų rezultatų taikymo galimybės yra svarbus marketingo požiūriu momentas. Technologija priskirtina prie tų veiksnių, kurių poveikį organizacija patiria tiek dėl vidinių, tiek dėl išorinių sąlygų pasikeitimo. Mechanizacija, automatizacija, kompiuterizacija, robotizacija iš esmės pakeičia techniką, organizacijos veiklą, procedūras, ryšius, metodus. Mokslo pasiekimai veikia marketingo kompleksą kaip vienas iš aplinkos komponentų, vadinamų technologine aplinka.

Technologinė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis mokslo žinių taikymo poveikį marketingui. Tai jėgos, kurios ssukuria naujas technologijas, kuriant naują produktą ir marketingo galimybes.

Technologinės aplinkos poveikis reiškiasi:

• naujų prekių ar paslaugų kūrimu;

• esamų prekių tobulinimu;

• naujų medžiagų ir technologijų kūrimu;

• naujų ekonomikos šakų kūrimu ar kitų žlugimu.

Alkoholinių gėrimų gamyboje labai svarbi kiekvieno atskiro produkto gamybos technologija, nes tik tada bus pasiektas reikiamas rezultatas: gera kokybė, atitinkamas skonis ir stiprumas.

Pats midus išsilaiko ilgiau, o iš jo pagaminti stipresni gėrimai ir balzamai – trumpiau. (Lietuvoje midų gamina UAB „Lietuviškas midus”).

Labai svarbu kadalkoholio gamintojai ranku darbui pakeisti parinktų naujausias technologijas, kurios nesugadintų įprasto gėrimo skonio, kokybės. Gamintojai taip pat turi atidžiai ištirti, ar inovacijos, taikomos jų gamyboje, nepakenks produkto kokybei, standartams, kuriuos reglamentuoja vyriausybe.

8.

Politinė aplinka

Politinė – teisinė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis įstatymus, vyriausybines struktūras (Ministerijos, Komisijos ir pan.), spaudimo grupes, kurios veikia ir riboja įvairių organizacijų veiklą.

Visus juridinius aktus, į kuriuos marketingo sistema atsižvelgia, galima suskirstyti į tris grupes:

• Aktai, apibrėžiantys konkurencijos sąlygas. Tai – antimonopoliniai įstatymai, atskirų ekonomikos šakų veiklą reguliuojantys aktai bei draudžiamus konkurencijos būdus apibrėžiantys įstatymai.

• Aktai, reguliuojantys konkurentų veiksmus. Tai aktai, reguliuojantys prekybos taisykles bei kainų mechanizmą;

• Aktai, reguliuojantys atskirus marketingo veiksmus. Tai aktai, reguliuojantys reklamos taisykles, įpakavimo reikalavimus bei prekių kokybę.

Kaip teigiama AKĮ 12 straipsnyje „gaminti alkoholio produktus leidžiama tik toms įmonėms, kurios turi Lietuvos Respublikos VVyriausybės ar jos pavedimu VTAKT išduotą leidimą. AKĮ 13 str. buvo pataisytas, kai nevalstybinės įmonės UAB „Lietuviškas midus” ir AB „Sema” buvo atsidūrusios ant bankroto ribos, nes šis straipsnis draudė nevalstybinėms įmonėms gaminti nedenatūruotą etilo alkoholį, denatūruotą etilo alkoholį bei alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 22 procentus.

Įstatymai, aktai, politinė padėtis valstybėje įtakoja kiekvienos įmonės veiklą, jos strateginius planus. Kiekviena įmonės vadovybė turėtų atidžiai išstudijuoti jų įmonės veiklą reglamentuojančius ir ribojančius įstatymus, atsižvelgti į įstatymų leidžiamojo organo požiūrį į vienokio ar kitokio pobūdžio verslą. Politiniai veiksniai pakankamai glaudžiai susiję su socialinėmis ir kultūrinėmis tendencijomis, nes valstybėje daromi socialiniai tyrimai, kuriais bandoma išsiaiškinti, kokios svarbiausios socialinės apsaugos problemos dažniausiai keliamos spaudoje ir gyventojų laiškuose.

Socialinė – kultūrinė aplinka

Kiekviena visuomenės raidos pakopa reiškiasi žmogaus poelgį sąlygojančiomis jo kultūros tam tikromis socialinių bei materialinių vertybių sistemomis. Socialinė – kultūrinė aplinka susideda iš institucijų ir kitų jėgų, kurios įtakoja visuomenės pagrindines vertybes, suvokimą, prioritetus ir elgseną.

Marketingo sprendimams daro įtaką šie kultūrinės aplinkos ypatumai:

1. Tradicinės kultūrinės vertybės. Kiekvienoje konkrečioje visuomenėje žmonės laikosi tam tikrų tradicijų, požiūrių, elgesio normų.

9.

2. Subkultūros esamoje kultūroje. Kiekvienoje visuomenėje egzistuoja žmonių grupės su bendromis vertybių sistemomis, kurios susiklostė kaupiant gyvenimo patirtį įvairiomis aplinkybėmis. Antrinių kultūrinių vertybių laikini pokyčiai.

Nepaisant visuomenės pirminių vertybių stabilumo, kultūrinė aplinka keičiasi.

Nesiremdamos tinkama aplinkos analize, įmonės gali pažeisti socialinius ir kultūrinius reikalavimus ir prarasti pirmumą konkurentinėje kovoje. Užsienio šalių įmonių praktika rodo, kad įmonės, nuolat nesekančios aplinkos pasikeitimų, sunkiai prisitaiko prie kintančių rinkos situacijų.

Socialinės jėgos yra dinamiškos: keičiasi gyventojų vertybių sistema, požiūriai, nuomonės, gyvenimo stilius, demografinės charakteristikos. Šie socialiniai veiksniai taip pat turi įtakos organizacijų veiklai, visų pirma produkcijos asortimentui ir teikiamų paslaugų nomenklatūrai.

Alkoholiniai gėrimai Lietuvoje jau buvo vartojami ir kunigaikščių llaikais. Kaip žinoma, jie midų gerdavo iš ragų, švęsdami nusisekusią medžioklę, šeimynines šventes ir pan. Lietuvoje šio unikalaus gėrimo gamyba buvo atgaivinta 1960 m. Stakliškių gamykloje.

Apie alkoholio vartojimą švenčių metu, įvairiuose vakarėliuose ir pan. kalbėti iki šiol vengiama. UAB „Lietuviškas midus” laboratorijos vedėja Elvyra Šeškienė mano, jog jų gaminamas midus padeda sukurti „iškilmingą puotą ir šeimos vakarus, apgaubtus pievų ir miškų aromatu”, bendrovės direktoriaus pavaduotoja Vida Semėnienė teigia, jog „įsipylę tik ant taurės dugno, pajusite tikrą „Vilniaus”, „Meilės ddeivės” ir kitokio midaus.

Nuosekli visų aplinkų, veikiančių organizacijos vystymąsi, analizė padeda vadovui inicijuoti įmonės veiksmus, o ne vien reaguoti į faktą. Tokių vadovų valdomos organizacijos veikia sėkmingai ir efektyviai, nes spėjama laiku parinkti atitinkamą strategiją ar pakoreguoti senąją.

2. REALIZAVIMO PPOLITIKOS ORGANIZAVIMAS

UAB „LIETUVIŠKAS MIDUS”

UAB „Lietuviškas midus” veikla bei jos pagrindiniai raidos etapai

Bendrovė nuo seno gamina lietuviškus gėrimus. Šioje srityje ji turi didelę patirtį ir tradicijas. Įmonė jautriai reaguoja į rinkos poreikius ir paklausos pokyčius, todėl nuolatos atnaujina savo produkciją ar imasi kokių nors kitų priemonių, siekdama visiškai patenkinti vartotojų poreikius. Tokia politika bendrovei užtikrina vietą rinkoje.

Nuolat plėsdama gamyba ir vis didindama gamybos apimtis įmonė didina gyventojų užimtumą, kuris dabartiniu metu yra labai skaudi problema mažesniuose Lietuvos miesteliuose.

10.

Savo istoriją uždaroji akcinė bendrovė “Lietuviškas midus” pradėjo labai seniai – dar XIX amžiuje.

Bendrovės personalas

Įmonės steigėjai – Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga, kuriai priklauso 100% bendrovės akcijų.

UAB “Lietuviškas midus” pagal įstatus aukščiausia bendrovės valdymo grandis yra visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės administracija užtikrina bendrovės ooperatyviąją gamybinę – komercinę veiklą Lietkoopsąjungos valdybos reglamentuotų teisių rėmuose. Jos veikla reglamentuota funkcinio darbo pasidalijimo principu.

Bendrovėje šiuo metu dirba 116 darbuotojų, iš jų 23 – administracijoje, o likusieji 93 – darbininkai. Dauguma darbuotojų yra patenkinti savo darbu, direktoriumi ir visa bendrove. Paklausti, kaip pasikeitė įmonės būklė, Jums bedirbant, 59% respondentų atsakė, kad į gerąją pusę, o pasikeitimus sąlygojo įmonės vidaus reikalai (nauja įranga, didesni atlyginimai ir pan.). 41% apklaustųjų nebuvo nusiteikę taip optimistiškai ir teigė, kad įmonės būklė ppasikeitė į blogąją pusę. To priežastimi įvardino bestabilią ekonominę ir politinę situaciją Lietuvoje, taip pat kai kurias vidaus problemas. Kaip pastebėjome, darbuotojai, įmonėje dirbantys dar neseniai (iki 1 metų ir 1-5 metus) ir jau labai seniai (virš 20 metų), teigė, kad bendrovės padėtis pablogėjo.

UAB „Lietuviškas midus” pardavimų strategija

Įmonės misija apibrėžia veiklos sritį, kurioje veikti reikia pagal tam tikrus specifinius tikslus. Tikslai – tai veiksmai, kuriuos numatoma atlikti.

Iškėlus tikslus, jiems pasiekti formuluojami uždaviniai – tai tarsi smulkesni etapai, vedantys į tikslą. Kaip tikslai bus pasiekiami, nusako įmonės naudojama strategija.

Strategija – tai bendra veiksmų programa arba išteklių naudojimo planas, siekiant užsibrėžtų tikslų.

UAB „Lietuviškas midus” misija – tęsti senovės lietuvių midaus gamybos tradicijas, puoselėti originalaus nacionalinio gėrimo gerąsias savybes, jo vartojimo papročius bei kultūrą, garsinti Lietuvos vardą užsienio šalyse platinant prezentacinį tautos gėrimą.

Bendrovės ilgalaikis tikslas – gaminti prestižinius nacionalinius bei kitokius alkoholinius gėrimus, tobulinant gaminių kokybę išstumti importuotus nekokybiškus ir falsifikuotus gėrimus, kurie gali būti žalingi vartotojų sveikatai.

Siekdama užsibrėžtų tikslų, įmonė siekia įgyvendinti tokius uždavinius:

11.

1. Domėtis senovės lietuvių papročiais, midaus vartojimo kultūra, šias žinias panaudoti gaminant lietuvišką midų ir kitus gėrimus.

2. Laikantis senovės tradicijų bei siekiant užtikrinti aukštą gaminių kokybę, gėrimų gamyboje naudoti tik natūralias žaliavas (medų, įvairias vaistažoles, spiritą).

3. Kruopščiai atsirinkti patikimus ttiekėjus, siūlančius tik kokybiškas žaliavas.

4. Gaminti geros kokybės nacionalinius gėrimus, pakankamai juos išlaikyti.

5. Pagal rinkos poreikius keisti ir tobulinti asortimentą, įvedant į rinką naujus gaminius.

6. Realizuoti savo gaminius už įmonei tinkamą kainą.

UAB „Lietuviškas midus” laikosi prekių atnaujinimo strategijos, kurios tikslas – išplėsti, patobulinti arba nutraukti atskirų prekių gamybą.

UAB „Lietuviškas midus” realizacijos dinamikos ir struktūros tyrimas

Tiriant UAB „Lietuviškas midus” realizavimo politiką, svarbiu uždaviniu tampa realizacijos dinamikos bei jos struktūros tyrimas.

Norint išsamiai išsiaiškinti pardavimų kitimo dinamiką, galima naudoti tokią lentelę:

5 lentelė

UAB „Lietuvškas midus” 1998 m. III – 1999 m. IV ketvirčio

pardavimų apimties dinamika

Rodikliai 1998 m. III ketvirtis 1998 m. IV ketvirtis 1999 m. I ketvirtis 1999 m. II ketvirtis 1999 m. III ketvirtis 1999 m. IV ketvirtis

Pardavimų apimtis, tūkst.Lt 9463,1 9850,7 10192,5 10503,2 7488,1 2171,6

Pardavimų apimties pasikeitimas:

Koeficientais 1,0 1,041 1,035 1,031 0,713 0,290

Procentais 100,0 104,10 103,47 103,05 71,29 29,00

Iš lentelės duomenų matome, kad įmonei pelningiausias laikotarpis buvo 1999 metų antrasis ketvirtis. Šis ketvirtis apima balandį – birželį, kai alkohlolinių gėrimų pirkimas akivaizdžiai padidėja (daugiausia birželį). Šį ketvirtį įmonė turėjo 10 503 200 Lt pajamų. Sumažėjus kitų alkoholinių gėrimų akcizams, UAB „Lietuviškas midus” produkcijos paklausa taip pat sumažėjo, ir 1999 m. IV ketvirtį įmonės pardavimų apimtys tesiekė 2 171 600.

Iš pardavimų apimties pasikeitimo koeficientais, procentais ir promilėmis matome, jog pardavimo apimties didėjimas sparčiausias buvo 1998 m. IV ketvirtį (104,10%), taip pat realizacija didėjo ir 1999 m. II-ąjį ir II-ąjį ketvirtį, tačiau pardavimų apimties tempas jau po truputį mažėjo (atitinkamai 103,47% ir 103,05%). Paskutiniuosius du ketvirčius realizacija mažėjo, tai ir parodo apimties pasikeitimas procentais (71,29% ir 29,0%).

12.