Europos sąjungos ekonominiai regionai

TURINYS

1. ĮVADAS

q Sunkumai susieti su darbo atlikimu

2. ES REGIONAI

q Turtingiausi ir skurdžiausi regionai

q Inner London

3. SKIRTINGŲ VALSTYBIŲ DALYS – VIENAME EUROREGIONE

q ES regionų samprata

q Lietuvos užsienio prekyba

4. IŠVADOS

5. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

ĮVADAS

Valstybės valdymas ir jo sėkmė yra tiesiogiai susiję su daugybe ekonominių, socialinių ir geopolitinių elementų, tarp jų ir teritorinių vienetų ugdymu. Po Antrojo pasaulinio karo, stiprėjant pasauliniam ūkiui, pasienio teritorijos tapo ypač svarbios dar vienu požiūriu – jose pradėti kurti integraciniai regionai, apimantys dvi ar daugiau kaimyninių šalių pasienio teritorijų. Tokiu būdu XX a. pabaigoje sienos, skyrusios daugelį amžių valstybes iir tautas, tapo aktyvių ekonominių ir socialinių kontaktų zona, kurioje, be to, pagal bendradarbiavimo planus plėtojamas ūkis, kurio nauda projektuose dalyvaujančioms valstybėms yra didžiulė. Euroregionai tampa panašūs į valstybes valstybėse, nes turi savo administravimo organus, įstatymus, kartais prieštaraujančius pačių valstybių konstitucijoms. Bet nauda, kurią duoda šie regionai, šalių vyriausybes verčia laikytis lankstumo ir liberalumo politikos.

Tarpnacionalinių regionų formavimasis vyksta ir todėl, kad ES reikalavimai visoms valstybėms yra gana griežti ir aiškiai apibrėžti. Vienas tokių reikalavimų – turėti regionus ir regioninę ppolitiką netgi nedidelėse valstybėse.

Inovacijų plėtra – ES vadovų 2000-iasiais Lisabonoje priimtos strategijos, kurios tikslas – iki šio dešimtmečio pabaigos paversti Europos ekonomiką konkurencingiausia pasaulyje, esminis uždavinys. Vis dėlto kolkas šioje srityje Europą lenkia JAV ir Japonija. Tam, kad ES ppakeistų tokias vyraujančias tendencijas, naujame Komisijos komunikate pabrėžiama būtinybė pakeisti Sąjungos požiūrį į inovacijas. Naujausiu Komisijos komunikatu siekiama atnaujinti bei suteikti naują impulsą Europos inovacijų politikai, kadangi ji gali būti lemtinga Sąjungos regionų ekonominei plėtrai bei augimui.

Norint atsakyti į klausimą, ką mes vadiname regionais, reikėtų pirmiausia panagrinėti pačią regiono sąvoką. Oksfordo žodynas, kaip ir daugelis kitų, duoda keletą jo apibrėžimų. Regionu yra siūloma laikyti žemyno teritorijos tam tikrą dalį arba atskirą valstybę. Taip pat priklausomai nuo mastelio regionais gali būti ir mažesnės teritorijos, sudarančios valstybę. Pagaliau teritorijos dydis nėra pagrindinis regiono kriterijus. Kiekvienas regionas privalo pasižymėti tam tikromis tik jam būdingomis savybėmis, skiriančiomis tą regioną nuo visų kitų – kaimyninių teritorijų. Tokių specifinių savybių gali būti viena ar keletas. ŠŠios savybės tampa regiono vientisumo kriterijumi, padedančiu apibrėžti jo ribas. Priklausomai nuo kriterijaus, naudojamo pasaulio erdvės diferenciacijai, galima išskirti fizinius, geografinius, ekonominius, kultūrinius ir kt. Regionai taip pat gali būti unikalūs, kurių kiekvienas yra vienintelis, ar regionai-analogai, turintys keletą vienodų charakteristikų. Be to, regionai gali būti homogeniniai (vienarūšiai) ar sintetiniai, susidedantys iš skirtingų, kartais net prieštaringų bet tarpusavyje susietų teritorijos dalių.

Taigi šiame darbe bandysime iš arčiau pažvelgti į Europos Sąjungos regionų ypatumus, skirtumus bei Lietuvos prekybą su jais.

Pagrindiniai ssunkumai, susieti su darbo atlikimu, buvo:

q Sunku surasti tikslingą informaciją, kadangi medžiaga yra pateikta labai apibendrintai.

q Keblumai išskaidant medžiagą į atskiras potemes, nes pateikta medžiaga glaudžiai siejasi su turima informacija.

q Ekonominiai Lietuvos ir Europos Sąjungos ekonominiai interesai įvairiuose dokumentuose pateikti skirtingais skaitmeniniais duomenimis.

ES REGIONAI

Inner London

Didžiosios Britanijos sostinės Londono gatvės gali iš tikrųjų būti padengtos auksu, kadangi Inner London regionas, aplenkęs ilgai pirmavusius Hamburgo bei Briuselio regionus Vokietijoje ir Belgijoje, tapo turtingiausiu ES regionu. Skaičiai, kurie buvo pateikti Eurostat tarnybos po paskutinio regionų apskaičiavimo, yra išties įspūdingi. Jie rodo, kad Inner London regionas yra daugiau negu dvigubai turtingesnis už ES regionų vidurkį: jo BVP sudaro 241%, kai ES vidurkis yra lygus 100%. Antroje vietoje likusio Briuselio regiono BVP yra 218%. Tiesa, dabartinė skaičiavimo sistema yra palankesnė D.Britanijos regionui. Turtingiausiųjų sąrašo viršuje su jau minėtais Inner London, Hamburgo ir Briuselio regionais taip pat yra ir Liuksemburgo regionas.

Turtingiausi ir skurdžiausi regionai

.ES: 24 regionai virš 125% ES vidurkio

4 regionai buvo ryškiai išsiveržę į priekį bendro vidaus produkto (BVP) lentelėje 2000-aisiais: Inner London regionas Didžiojoje Britanijoje (241%, arba 116% virš ES vidurkio);Bruxelles-Capitale regionas Belgijoje (218%, arba 97% virš ES vidurkio);Grand Duchy regionas Liuksemburge (195%, arba 70% virš ES vidurkio); ir Hamburgo regionas Vokietijoje (182%, arba 52% virš EES vidurkio). Iš 24 regionų, viršijančių 125% vidurkį, 7 yra Vokietijoje, 3 – Italijoje, po 2 – Belgijoje, Olandijoje, Austrijoje, Suomijoje, bei D.Britanijoje, po 1 – Prancūzijoje, Airijoje, Liuksemburge ir Švedijoje. Kaip bebutų, būtina atminti, kad kai kuriuose regionuose BVP duomenys gali būti išaugę dėl vartotojų antplūdžio. Vartotojų antplūdis šiuose regionuose ženkliai įtakoja BVP, pakeldamas jį į tokį lygį, kuris nebūtų pasiektas pačių regiono gyventojų. To pasėkoje BVP vienuose regionuose gali būti apskaičiuotas per didelis (pvz. Inner London), o kituose, kur minėti vartotojai gyvena – per mažas (pvz, Outer London, Kent, Essex).

Kai kuriais atvejais, didelis vartotojų skaičius regione gali būti žemo BVP priežastis.

Turtingiausi ir skurdžiausi regionai Europos Sąjungoje pagal BVP 2000m. (ES-15=100):

The ten highest The ten lowest

1 Inner London (UK) 241 1 Ipeiros (EL) 47

2 Bruxelles-Capitale (B) 218 2 Réunion (F) 50

3 Luxembourg (L) 195 3 Dytiki Ellada (EL) 51

4 Hamburg (D) 182 4 Açores (P) 52

5 Île de France (F) 158 5 Extremadura (E) 53

6 Wien (A) 157 6 Guyane (F) 54

7 Oberbayern (D) 154 7 Centro (P) 54

8 Darmstadt (D) 149 8 Alentejo (P) 54

9 Stockholm (S) 147 9 Anatoliki Makedonia, Thraki (EL) 55

10 Uusimaa (FIN) 143 10 Norte (P) 56

.ir 50 regionų žemiau 75%

Tarp 50 regionų, kurie yra žemiau 75% ES vidurkio, yra visi 13 Graikijos regionų, taip pat 6 is 7 Portugalijos regionų. Dauguma kitų yra Vokietijoje (9 regionai), Ispanijoje (10 regionų), Italijoje (6 regionai). Didžiojoje Britanijoje tokie regionai yra keturi, Belgijoje – du, dar po vieną – Austrijoje bei Suomijoje. Apie 67mln. žmonių gyvena šiuose rregionuose, o tai sudaro apie 20% visos ES populiacijos.

.šalys, įstojusios į ES 2004.05.01

52 iš 56 regionų BVP duomenys buvo žemiau 75% ES-15 vidurkio. 4 regionai, užregistruoti turėję bent 75% ES-15 BVP 2000 metais, buvo: Praha Čekijoje (121%), Bratislava Slovakijoje (98%), Kipras ir Kozep-Magyarorszag Vengrijoje (abu po 76%). 5 regionų duomenys buvo tarp 50-75% ES vidurkio, 10 regionų (6 Rumunijoje, 4 – Bulgarijoje) duomenys nesiekė 25% ES-15 vidurkio.

Kipras, Estija, Lietuva, Latvija, Malta ir Slovėnija – kiekviena šių šalių reprezentuoja po regioną.

BVP šalių, įstojusių 2004.05.01, 2000 metais (ES-15=100):

The ten highest The ten lowest

1 Praha (CZ) 121 1 Nord-Est (RO) 16

2 Bratislavský (SK) 98 2 Sud (RO) 19

3 Cyprus 76 3 Sud-Vest (RO) 20

4 Közép-Magyarország (HU) 76 4 Sud-Est (RO) 21

5 Slovenia 67 5 Yuzhen Tsentralen (BG) 21

6 Mazowieckie (PL) 59 6 Nord-Vest (RO) 22

7 Nyugat-Dunántúl (HU) 57 7 Severen Tsentralen (BG) 23

8 Jihozápad (CZ) 52 8 Severoiztochen (BG) 23

9 Közép-Dunantul (HU) 50 9 Severozapaden (BG) 24

10 Jihovýchod (CZ) 49 10 Vest (RO) 24

Šiuose regionuose efektyviai naudojami gamtiniai, mineraliniai, darbo ištekliai, transporto sistema ir kt. Jau dabar Europoje yra gerai žinomi Briuselio, Alpių, Viduržemio jūros ir kiti euroregionai. Pvz., Sarlotliuks regionas apima Saarą (VFR), Lotaringiją (Prancūzija) ir Liuksemburgą. Ne taip seniai pradėtas ugdyti Karpatų euroregionas, kuris jungia Vengrijos, Slovakijos, Lenkijos, Rumunijos ir Ukrainos pasienio teritorijas. Neabejotina, kad ši teritorija, margaspalvė tautine gyventojų sudėtimi, darbo įgūdžiais ir tradicijomis, skirtinga savo gamtiniais ir mineraliniais ištekliais, po kokių dešimties metų bus vienas svarbiausių Europos ekonominių regionų. Panašus euroregionas formuojasi ir pietryčių Baltijos pakrantėje, jungdamas

Vakarų Lietuvą, Kaliningrado sritį, dalį šiaurrytinės Lenkijos, galbūt ir dalį Baltarusijos.

Regionų buvimo ir jų ugdymo būtinumą bei efektyvumą rodo netgi mažesnių už Lietuvą Danijos, Slovėnijos, Olandijos patirtis. Sparčiai regionai kuriami Estijoje, Latvijoje, Slovakijoje. Didelės valstybės (Austrija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija) regionų buvimą ir jų savivaldą nuo seno priima kaip valstybę stiprinantį reiškinį.

Skirtingą nedarbingumo lygį tose pačiose valstybėse gerai iliustruoja šis Europos žemėlapis, kuriame iliustruojamos ne valstybės, o regionai:

Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas

LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBA

Sritys Tikslai ir uždaviniai Veiksmų kryptys ir įgyvendinimo priemonės Įgyvendinimo sseka

Užsienio prekyba Skatinti ūkio integraciją į pasaulio ekonomiką 1999 – 2005 m.

Prekybos liberalizavimas Siekti narystės Pasaulinėje prekybos organizacijoje (PPO) Vykdyti Laisvosios prekybos sutarčių (LPS) įsipareigojimus, mažinti muitus pagal nustatytus grafikus

Priimti pakeitimus kilmės taisyklėse, pasirašytose LPS

Baigti derybas dėl narystės PPO

Sudaryti LPS pagal PPO nuostatas, įgyvendinant vidaus taisykles pagal PPO reikalavimus Iki 2001 m. arba pagal priimtus įsipareigojimus

Nuo įstojimo į PPO datos prie visų privalomų susitarimų prisijungimas be pereinamųjų laikotarpių

Prisiimti ES įsipareigojimus išoriniuose ekonominiuose santykiuose Pasiruošti priimti ES sektorinius užsienio prekybos aspektus (inicijuoti konsultacijas ir dvišales derybas ssu Europos Komisija)

Pasiruošti priimti ES susitarimus muitų sąjungos rėmuose (peržiūrėti dvišalius teisės aktus išoriniuose ekonominiuose santykiuose

Pasiruošti priimti ES įsipareigojimus LOME konvencijoje 1999 – 2005 m.

Eksporto skatinimas Pasiekti, kad eksporto didėtų sparčiau negu BVP ir importas Patikslinti ir įgyvendinti Eksporto skatinimo programą 2000 – 2005 mm.

Ūkio internacionalizacija pagal pažangius konkurencijos rodiklius Didinti įmonių sektoriaus konkurencingumą ir plėsti tarptautinio bendradarbiavimo formas 2000 – 2005 m.

Gerinti socialinius – institucinius konkurencingumo veiksnius (pinigų stabilumas, Valstybės skolos reguliavimas, socialinė apsauga, švietimas) 2000 – 2005 m.

Sritys Tikslai ir uždaviniai Veiksmų kryptys ir įgyvendinimo priemonės Įgyvendinimo seka

Užsienio investicijos Formuoti palankų investicinį klimatą Sudaryti vienodas nediskriminacines sąlygas užsienio ir vietiniams investuotojams 1999 m.

Tobulinti investicinio proceso teisinį reguliavimą, pirmiausia, investicijų apsaugos srityje 1999 – 2000 m.

Suaktyvinti netradicines investicijų pritraukimo formas (koncesijas, mokslinius-technologinius parkus,verslo inkubatorius ir kt.) 1999 – 2005 m.

Skatinti bendrųjų įmonių kūrimąsi 1999 – 2005 m.

Galutinai įgyvendinti laisvo kapitalo judėjimo principus ir ES reikalavimus investicijų politikai 2005 – 2010 m.

Didinti vietines ir užsienio investicijas Įgyvendinti Valstybės investicijų ir Tiesioginių užsienio investicijų skatinimo programas 1999 – 2005 m.

Sudaryti teisines sąlygas instituciniams investuotojams (pensijų, investiciniams fondams) 1999 – 2000 m.

Pasirašyti nnaujas tarptautines abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos sutartis, kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo sutartis 1999 – 2005 m.

Pagrindine Lietuvos prekybos partnere, kaip ir jau keletą pastarųjų metų, išlieka Vokietija. Lietuvos eksportas į Vokietiją sudaro 16% viso šalies eksporto, o importas – 16,5% viso importo. Kiti pagrindiniai partneriai ES yra: Danija (6,2% ieksporto ir 3,9% importo), Didžioji Britanija (5,1% eksporto ir 4,2% importo), Italija (4,2% eksporto ir 4,1% importo), Prancūzija (4,7% eksporto ir 3,6% importo), Švedija (4,2% eksporto ir 3,2% iimporto) ir Nyderlandai (3,5% eksporto ir 2,3% importo).

Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas

Svarbiausios prekių grupės, importuojamos iš ES šalių, yra: mašinos ir įrengimai, tekstilė ir jos gaminiai, transporto pramonės ir chemijos pramonės produkcija. 2002 metais šios prekių grupės sudarė 61% viso importo iš ES šalių.

IŠVADOS

Daugelyje šalių yra regionų, kurių aukščiausias ir žemiausias regionų bendras vidaus produktas (BVP) skiriasi vos ne dvigubai. Didelius skirtumus tarp regionų gerai atspindi šie pavyzdžiai, kurie parodo, koks skirtingas gali būti regionų, esančių toje pačioje valstybėje, bendro vidaus produkto: Belgija (Briuselis 172% ir Hainault 81%), Ispanija (Madridas 100% ir Extramadura 55%), Italija (Lombardija 132% ir Kalabrija 51%) ir Austrija (Viena 165% ir Burgenland 71%).

Taip pat yra pastebimi dideli skirtumai tarp šalių. Ipeiros regionas Graikijoje (47%) pagal BVP duomenis yra pats skurdžiausias tarp ES – 15 šalių. Po jo seka Acores regionas Portugalijoje ir Voreio Aigaio Graikijoje (abu po 50%), Mareira regionas Portugalijoje (54%).

Apibendrinant, galima teigti jog Europos Sąjungos šalių pasidalijimas į regionus yra naudingas ne tik patiems regionams, bet visai ES. Sukurtos naujos darbo vietos, didesni atlyginimai, savo regioninių privalumų išnaudojimas – tai tik keletas naudingų aspektų. Lietuvai tapus ES nare ir siekiant pasivyti ES senbuves pagal pragyvenimo lygį yra būtina plėtoti bendradarbiavimą su ekonominiais rregionais, po truputį bandant išsikovoti vis didesnę rinkos dalį. Norint sukurti stabilią rinkos ekonomiką, Lietuvos valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad prekybos ryšių ir glaudaus bendradarbiavimo su ekonominių ES regionų duodama nauda galėtų pasinaudoti visi gyventojai. Tolesnėje Lietuvos plėtros strategijoje numatyta skatinti tiek vietines, tiek užsienio investicijas, sudarant vienodas sąlygas investuotojams. Tikėkimės, jog atvira ir nediskriminacinė užsienio regionų ekonominė politika ženkliai prisidės prie tolesnio Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygio bei Lietuvos ekonominio pripažinimo pasaulyje didėjimo.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. S. Vaitiekūnas. “Apskritys ar regionai?”. http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/03/3ap.htmlwww.euro.lt

2. Lietuvos Statistikos metraštis//CD. Vilnius, 2001. – P 56-57.

3. R. Vilpišauskas, 10 klausimų apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje.-Vilnius, 2000

4. http://eurostat.eu.com