Aplinkosauga

. vidurinė mokykla

REFERATAS

Aplinkosauga Europos Sąjungoje

Darbą atliko:

.

Miestas 2007

Žmonės dažnai šneka apie orą ir klimatą. Bet oras ir klimatas – du skirtingi dalykai. Klimatas – tai tam tikrai teritorijai būdingas daugiametis orų rėžimas. Pastaruoju metu klimatas labai keičiasi. Nors jis ir nuolat kito, tačiau pastarąjį šimtmetį, prasidėjus pramonės perversmui – jis kito ypač sparčiai. Tam įtakos daugiausiai turėjo žmogaus ūkinė ir pramoninė veikla. Visiems gamybiniams procesams yra reikalinga energija. Dažniausiai ji gaunama iš iškastinio ar organinės kilmės kuro – anglių, naftos, mmedienos, biomasės. Pagrindiniai degimo produktai yra vandens garai ir anglies dioksidas. Tačiau kuras visad turi priemaišų, joms degant išsiskiria kiti oksidai, kurie reaguodami su atmosferoje esančiomis medžiagomis (pavyzdžiui – ozonu) sudaro nuodingas medžiagas ir nepraleidžia į kosmosą atgal dalies saulės spindulių. Dėl to planeta šyla, tirpsta ledynai, kyla jūros lygis, taip pat tarša kalta dėl padažnėjusių onkologinių ir kitų susirgimų.

Europos sąjungoje skiriamas didelis dėmesys taršai mažinti ir kurti bei diegti naujas technologijas visose energetikos srityse siekiant sumažinti nuodingų ir kenksmingų ooksidų emisiją. Daugiausia Europos Sąjungos lėšų ir mokslininkų dėmesio yra skiriama alternatyvioms energetikos sritims – atsinaujinantys energijos šaltiniai (vėjo, saulės, vandens, potvynių – atoslūgių, geoterminė ir kiti beveik neišsenkantys energijos šaltiniai), atominė energetika (naujo tipo saugūs atominiai reaktoriai) ir visai nnaujas energijos gavybos būdas – kuro elementai. Pastariesiems ir tenka daugiausiai lėšų. Dabar ir norėtume Jus supažindinti su šia ateities technologija.

Kuro elementai – trumpas technologijos aprašymas

Kuro elementai (Fuel cells) yra elektrocheminis įrenginys kuriame vyksta vandenilio ir deguonies jungimosi reakcija, o atsipalaiduojanti energija iš karto paverčiama elektros energija, o ne šiluma.

Taigi, iš principo – kuro elementai yra ta pati visiems įprasta, baterija. Skirtumas tik tas, kad baterija “išsenka“, o kuro elementai – ne, kadangi jiems yra pastoviai tiekiamas kuras.

Tai kogeneracinis (kogeneracija – tai efektyviausias organinio kuro vartojimu pagrįstas elektros energijos generavimo būdas, kartu generuojant ir šilumą.) įrenginys, kadangi likutinis reakcijos produktas be vandens yra ir šiluma.

Fundamentalius elektrocheminius principus, kuriais grindžiamas kuro elementų darbas, 1839 m. atrado Velso mokslininkas VViljamas Grovė (William Grove). Tačiau realiai medžiagos ir technologijos, tinkamos praktiniam taikymui, buvo sukurtos tik XX amžiaus antrojoje pusėje, kuro elementus pritaikant kosminėje pramonėje. Būtent NASA mokslininkai pasirinko kuro elementus, kaip elektros generavimo kosminiuose laivuose alternatyvą brangioms saulės baterijoms ir pavojingoms branduolinėms technologijoms.

Čia kuras yra vandenilis, gamtinės dujos, metanolis ar kiti angliavandeniliai. Procesas švarus (vieninteliai likutiniai produktai yra vanduo ir šiluma) ir tylus (nėra jokių judančių dalių arba degimo proceso). Kuro elemento efektyvumas gerokai didesnis nei šiluminių procesų, nes jo nneriboja termodinamikos dėsniai. Labai nedideli yra šių įrengimų aptarnavimo kaštai. Šalutinį produktą – šilumą galima dar panaudoti karštam vandeniui gauti ar pastatams šildyti.

Kuro elementai turi ypač didelę perspektyvą, tačiau kol kas dar nenaudojami labai plačiai, nes jiems pagaminti reikalingos medžiagos yra labai brangios. Europos Sąjunga pirmauja kovoje su klimato pokyčiais. ES valstybių veikla remiasi 1992 m. Jungtinių Tautų klimato pokyčių konvencija ir jos 1997 m. Kyoto protokolo. Šie dokumentai nustatė normas, kiek išsivysčiusios valstybės turėtų išmesti į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kad tai nekeltų pavojaus planetai. Europos Komisija parengė daug įvairių priemonių padedančių šalims narėms įvykdyti Kyoto kriterijus. Lietuva taip pat yra pasirašiusi Kyoto protokolą, daugelyje elektrinių jau yra taikomos technologijos mažinti taršai – vykdomi įsipareigojimai. Nauja atominė elektrinė Lietuvoje pakeis kitas elektrines kurios naudoja iškastinį kurą ir visai neišmes kenksmingų medžiagų (išskyrus branduolines atliekas, kurias galima izoliuoti nuo aplinkos).

Daug kompanijų atlieka svarbų vaidmenį, gamindamos produktus aplinkai draugišku būdu. Automobilių gamintojai stengiasi sukurti naujus automobilius kuriems nereikia benzino (varomi elektra, spiritu ar vandeniliu), prekių taros gaminamos iš antrinių žaliavų, žemės ūkyje taikomos pažangesnės technologijos, kurios pakeičia senesnes, kenksmingas bei nenaudingas.

Ir mes visi galime prisidėti mažindami taršą bei CO2 emisiją ir kitus neigiamai aplinką veikiančius veiksnius. Tiesiog taupykime elektros energiją –– elektrinėms reikės sudeginti mažiau kuro, kad pagamindamos elektrą galėtų tenkinti energijos poreikius piko metu. Rūšiuokime atliekas – jos puiki antrinė žaliava kitiems produktams. Daugiau vaikščiokime – sutaupysime ne tik degalų automobiliui bet ir sumažinsite CO2 emisiją.

Tik nuo mūsų priklauso ar klimatas keisis. Kadangi klimato atšilimo padariniai gali būti tragiški, visiems reiktų Kyoto protokolo, rūšiuoti atliekas, naudoti alternatyvius energijos šaltinius.