Atmosferos tarša ir apsauga

„Atmosferos tarsa ir apsauga Lietuvoje“

Turinys

Įvadas 3

1. Oro būklė ir tarša 4

2. Oro apsauga Lietuvoje 8

3. Atmosferos oro teršimo šaltiniai 10

3.1 Elektros jėgainės 11

3.2 Automobiliai 11

3.3 Pramonės įmonės 11

Išvados 12

Naudota literatūra 13Įvadas

Atmosfera niekada nebuvo idealiai švari, joje visuomet būdavo įvairių priemaišų. Ugnikalnių veikla, Žemės paviršiaus išpustymus, druskų garavimas, įvairios žiedadulkės jau priešistorinis laikais teršė atmosferą.

Kenksmingos medžiagos į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus, odą. Poveikis priklauso nuo cheminės sudėties, tirpumo, koncentracijos, žmogaus sveikatos ir individualių savybių.

Pagrindinis atmosferos taršos šaltinis Lietuvoje yra autotransportas, kuris į aplinka išmeta aapie 350 tūkst. tonų įvairių teršalų. Daugiausia teršalų į atmosfera išmeta chemijos ir naftos perdirbimo bei statybinių medžiagų pramonės įmonės.

Atmosferos taršą galima sumažinti taip: ribojant benzino naudojimą, svarbu plačiai vartoti suskystintas dujas, metilo ar etilo alkoholį, saulės energiją, elektros variklius ir kitas ekologiškai švaresnes medžiagas bei įrenginius.

Svarbiausią ekologinę problemą sudaro paviršiaus aktyviosios medžiagos. Tai metileno oksido junginiai su aukštesnės klasės alkoholiais, rūgštimis, riebiųjų rūgščių amidais. Šios medžiagos plačiai naudojamos buityje kaip skalbimo, valymo priemonės, naftos, odos pramonėje, kkosmetikos gamyboje.

Oro tarša kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. Švaresnio oro poreikis pripažįstamas jau keletą dešimtmečių, imamasi veiksmų nacionaliniu ir ES lygiu bei aktyviai dalyvaujama tarptautinėse konvencijose. ES veiksmai daugiausia buvo skirti minimalių aplinkos oro kokybės standartų kūrimui ir rūgščiojo llietaus bei pažemio ozono problemų sprendimui. Buvo sumažinti didelių kurą deginančių įrenginių ir mobilių šaltinių išmetami teršalai, pagerinta kuro kokybė, o aplinkos apsaugos reikalavimai integruoti į transporto ir energetikos sektorius.1. Oro būklė ir tarša

Oro tarša − tai tiek vietinio pobūdžio, tiek ir tarpvalstybinė problema, kurią sukelia tam tikri išmetamieji teršalai, kurie arba vieni, arba dėl cheminės reakcijos neigiamai veikia aplinką ir sveikatą.

Pažemio ozonas ir kietosios dalelės („smulkiosios dulkės“) yra daugiausia problemų sveikatai keliantys teršalai. Jų poveikis yra įvairus – nuo nedidelio poveikio kvėpavimo sistemai iki ankstyvos mirties. Ozonas neišmetamas tiesiogiai, o susidaro lakiesiems organiniams junginiams (LOJ) reaguojant su azoto oksidais (NOx) saulės šviesoje. Kietosios dalelės gali būti tiesiogiai išmetamos į orą (vadinamosios pirminės dalelės) arba susidaryti atmosferoje kaip „antrinės dalelės“ iiš dujų, tokių kaip sieros dioksidas (SO2), azoto oksidai ir amoniakas (NH3).

Ekosistemas taip pat pažeidžia 1) rūgštinančių medžiagų − azoto oksidų, sieros dioksido ir amoniako − nusėdimas, dėl kurio žūsta augalija ir gyvūnija; 2) maistingojo azoto perteklius amoniako ir azoto oksidų pavidalu gali suardyti augalų bendrijas ir nutekėti į gėluosius vandenis, kiekvienu atveju sąlygodamas biologinės įvairovės praradimą (vadinamąją „eutrofikaciją“); ir 3) pažemio ozonas, sukeliantis fizinę žalą žemės ūkio kultūroms, miškams ir augalams bei sulėtinantis jų augimą. Oro tarša taip pat kkenkia statybinėms medžiagoms, todėl ardomi pastatai ir paminklai.

Jau buvo padaryta reikšminga pažanga mažinant pagrindinius oro teršalus. 1 paveiksle pavaizduota, kaip nuo 1990 m. įgyvendinant dabartinę politiką sumažėjo azoto oksidų, sieros dioksido, laisvųjų organinių junginių ir amoniako.

Šis sumažėjimas turėjo teigiamą poveikį, nors dviems trečdaliams Skandinavijoje ištirtų ežerų ir vandentakių vis dar kyla pavojus dėl rūgšties nusėdimo, o apytikriai 55 % visų ES ekosistemų kenčia nuo eutrofikacijos. Netgi visapusiškai įgyvendinant galiojančius įstatymus, nesiėmus naujų veiksmų aplinkosaugos ir sveikatos problemos išliks ir 2020 metais. Nors, palyginti su pradine 2000 metų padėtimi, ekosistemų, kurioms tenka rūgščių nusėdimų perteklius, plotas sumažės apytikriai 44 %, kukliai sumažinus amoniako išmetimus, eutrofikacijos paveiktų teritorijų sumažės tik 14 %. Tačiau į prognozes nebuvo galima įtraukti galimo amoniako išmetimų sumažinimo dėl bendrosios žemės ūkio politikos ir kitų pastarojo meto priemonių. Tik 14 % sumažės pernelyg didelio ozono lygio veikiamų miškų plotas.

Poveikio sveikatai prasme dėl ore esančių PM2,5 šiuo metu ES statistinė vidutinė gyvenimo trukmė sumažėjo daugiau kaip 8 mėnesiais, o tai reiškia, jog kasmet prarandama 3,6 milijono gyvenimo metų. 2 paveiksle pavaizduota, kad netgi veiksmingai įgyvendinant dabartines politikos kryptis, šis skaičius sumažės tik iki apytikriai 5,5 mėnesio (tai atitinka 2,5 milijono prarastų gyvenimo metų arba 272 000 ankstyvų mirčių). DDėl ozono apskaičiuota, kad 2020 metais bus apytikriai 21 000 pagreitintų mirčių. Tai turi skaudžių pasekmių gyvenimo kokybei. Ypač pažeidžiami vaikai, pagyvenę žmonės bei nuo astmos ir širdies bei kraujagyslių ligų kenčiantys piliečiai. Vien žala žmonių sveikatai 2020 metais finansiškai vertinama 189−609 milijardų eurų per metus. Atsižvelgiant į šias išlaidas negalima nesiimti tolesnių veiksmų.

Atmosferos oro tarša išlieka viena didžiausių aplinkos problemų. Oro taršos mažinimas yra vienas prioritetinių mūsų šalies aplinkosaugos uždavinių. Lietuva yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų konvencijos dėl tolimųjų pernašų (1979 m.) bei Bendrosios klimato kaitos konvensijos (1992 m.), skirtos klimato kaitos procesams stabilizuoti, taip pat iš dalies savo įstatyminę bazę suderino su ES keliamais oro kokybės reikalavimais. Dabartiniu metu Lietuva tarp Rytų ir Centrinės Europos šalių išsiskiria mažu teršalų kiekiu (apie 1,7 t/km2 SO2 ir 0,8 t/km2 NO2), tenkančiu teritorijos ploto vienetui. Regioninę oro taršą lemia tolimosios pernašos ir priemaišų transformacija vykstant toms pernašoms.

Kaip ir visame pasaulyje, svarbiausi Lietuvos antropogeninės oro taršos šaltiniai yra stacionarieji (pramonė, energet.ika) ir mobilieji (visų rūšių transportas).

1 pav. Emisijų į orą asortimentas iš stacionariųjų ir mobiliųjų taršos šaltinių .

Pramonė ir energetika teršia orą sieros dioksidu, angliavandeniliais, anglies monoksidu, azoto oksidais. Autotransporto emisijoje yra per 200 įvairių cheminių junginių, tarp kurių vyrauja aanglies monoksidas, aldehidai, angliavandeniliai, azoto oksidai, kietosios dalelės (dulkės, suodžiai), švino aerozolis.

Labiausiai užterštos centrinės didžiųjų Lietuvos miestų dalys (tai būdinga ir kitų šalių miestams). Didžiausias miestų centro oro teršėjas – intensyvus autotransporto srautas. Nors transporto srautai miestuose gerokai suintensyvėjo, tačiau „Mažeikių naftai“ atsisakius šviningo benzino gamybos, ši problema sėkmingai sprendžiama: švino koncentracija ne tik Lietuvos miestų ore, bet ir visoje šalies teritorijoje pastaraisiais metais yra sumažėjusi. Autotransporto koncentracija didžiuosiuose šalies miestuose sukelia transporto kamščius, didina oro užterštumą ir blogina gyvenimo kokybę.

Daug teršalų Lietuva gauna iš kitų šalių dėl tolimųjų pernašų. Vyraujantys pietvakarių vėjai daugiausia teršalų į Lietuvą atneša iš Centrinės ir Vakarų Europos. Aplinkinių valstybių metiniai sieros teršalų srautai į Lietuvą sudaro apie 77 tūkst. t, o redukuoto ir parūgštinto azoto – 51 tūkst. t, kai pačios Lietuvos tarša tesudaro tik 22 ir 24 tūkst. t, arba 21-32%. Iš kaimyninių šalių į Lietuvą atnešami SO2 kiekiai sudaro 77%, NOX – 95% bendrųjų iškritų. Apie 60% sieros ir azoto teršalų į Lietuvos atmosferą patenka iš Lenkijos, Vokietijos ir Čekijos, mažiau – iš Belgijos, Didžiosios Britanijos ir Danijos. Mažiausiai teršalų randama oro masėse, kurios susiformuoja virš Islandijos ar Šiaurės Atlanto ir keliauja į Lietuvą per Skandinavijos šalis ir Baltijos jūrą.

Atmosferos oro

taršos poveikis miškams ir kitoms ekosistemoms pasireiškia parūgštintų kritulių ir sausųjų iškritų forma. Rūgštieji lietūs yra rimta ekologinė problema daugelyje Europos šalių. Iš vietinių taršos šaltinių į orą patenkantys sieros ir azoto oksidai, veikdami Saulės spinduliuotės bei ore esančių kitų cheminių priemaišų ir drėgmės, virsta sieros ir azoto rūgštimis, kurios iškrinta su krituliais. Rūgščiojo lietaus problemos neapsiriboja valstybių sienomis – Europoje susiformavusi padidėjusio rūgštingumo kritulių zona jungia Didžiąją Britaniją, Olandiją, Vokietiją, Skandinavijos pietus ir Baltijos šalis. Per Baltijos jūrą rūgštieji llietūs atnešami į Lietuvą.

Lietuvos vietiniai taršos šaltiniai išmeta tik apie 26% teritorijai tenkančių teršalų. Didžiausi stacionarūs teršėjai yra AB „Mažeikių nafta“, Mažeikių ŠE, Lietuvos elektrinė, Vilniaus elektrinė – 2, AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“. Labiausiai užteršti Mažeikių, Akmenės, Jonavos, Vilniaus, Trakų rajonai, o švariausi – Širvintų, Šalčininkų, Zarasų, Skuodo, Šilalės. Išskiriami trys pagrindiniai lokaliosios taršos regionai: Vilnius – Elektrėnai, Kaunas – Jonava – Kėdainiai ir Mažeikiai – Naujoji Akmenė – Šiauliai. Likusioje šalies teritorijos dalyje dominuoja tolimųjų pernašų iš svetur aatneštos emisijos.

Įgyvendindami Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją ir jos Geteborgo protokolo dėl rūgštėjimo, pažemio ozono poveikio mažinimo nuostatas, Lietuva turi užtikrinti, kad 2010 m. ir kiekvienais vėlesniais metais į atmosferą išmetamo sieros dioksido kiekis neviršytų 145 tūkst. tonų, azoto ooksidų – 110 tūkst. tonų, lakiųjų organinių junginių – 92 tūkst. tonų ir amoniako – 84 tūkst. tonų.

Šiuo metu į atmosferą išmetami teršalų kiekiai neviršija nustatytų reikalavimų, tačiau, augant ekonomikai, ypač gamybai ir transportui, gali tekti imtis papildomų taršos reguliavimo priemonių.

Teršalų išmetimas į atmosferą

Aplinkos ministerijos duomenys; tūkstančiais tonų

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Iš viso 152,1 148,9 137,6 147,8 120,0 91,2 98,3 94,2 88,2 91,2 88,3

Kietųjų 11,8 10,3 9,7 7,3 5,8 4,8 5,4 4,7 4,.7 4,8 4,7

Dujinių ir skystųjų 140,3 138,6 127,9 140,5 114,2 86,4 92,9 89,5 83,5 86,5 83,6

sieros dioksido 64,7 63,0 60,9 74,5 55,3 31,0 35,4 29,7 21,1 24,0 24,8

anglies monoksido 14,6 26,2 14,8 25,9 23,8 21,2 20,0 21,0 21,5 22,4 20,7

azoto oksidų 13,3 13,9 24,5 14,8 13,4 11,1 10,4 11,0 11,6 12,1 12,6

lakiųjų organinių junginių, t 7,6 8,4 6,7 5,9 13,3 15,3 26,2 26,7 28,4 26,9 24,6

fluoro junginių, t 57,6 47,9 35,6 49,6 28,1 21,0 18,0 22,2 24,3 17,1 16,8

kitų. t 40,1 27,1 21,0 19,4 8,4 7,8 0,9 1,0 0,9 1,0 0,9

2 pav. Į atmosferą išmetami teršalai.2. Oro apsauga Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, teršalų emisija į orą nuolat kinta. 1994 metais Aplinkos apsaugos ministerija išleido informacinį leidinį „Lietuvos gam¬tinė aplinka: būklė, procesai, tendencijos“, kurio esminius teiginius, iliustraci¬ne medžiagą čia ir pateikiu. Svarbiausi oro teršalų šaltiniai Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, yra trans¬portas, pramonė ir energetika.

Miestų oro būklę lemia vietinės orą tteršiančios įmonės ir transportas. Atmosferos oro tarša miestuose ir pramonės centruose priklauso ne tik nuo išmetamų teršalų kiekio, bet ir nuo meteorologinių sąlygų. Tuose pramonės antruose, kur yra viena didelė aplinka teršianti įmonė (Mažeikiuose, N. Akmenėje, Kėdainiuose, Ventoje, Jonavoje), nepalankios teršalų išsisklaidymui sąlygos susidaro pučiant tos krypties vėjui, kuris teršalus neša nuo gamyklos link miesto (Aplinkos apsaugos ministerija, 1994).

Lietuva tarp pasaulio valstybių išsiskiria labai mažu anglies dioksido emisijų kiekiu. Tai rodo labai maža šalies įtaka globaliniam klimato atšilimo procesui. Panašiai iir su kitais teršalais. Pvz., sieros oksidu ir azoto oksidu išmetimai i atmosfera Lietuvoje 1 gyventojui sudarė atitinkamai 25 ir 15 kg, o, pvz., Anglijoje – 84 ir 32 kilogramus. Tai rodo, kad ateityje, įvedus laisva prekyba atmosferos teršimo kvotomis, Lietuva galės parduoti savo leistinas teršimo kvotas šalims, kurios neįvykdo reikalavimu.

Lietuvoje nemažai vietiniu ekologiniu problemų. Didžiuosiuose miestuose ir pramones centruose sukoncentruoti ne tik intensyviausi transporto srautai, bet ir stambus energetikos ir pramones objektai. Didėja emisija iš mobiliųjų šaltiniu, ji sudaro 65 proc. bendro teršalu kiekio. Pagrindinis komponentas – anglies monoksidas. Didžiausi teršėjai tarp stacionariu šaltiniu yra: AB “Mažeikiu nafta“, Mažeikiu ŠE, Lietuvos elektrine, Vilniaus ŠE-2, AB “Akmenės cementas“, Jonavos “Achema“ ir t.t. Dėl to švariausi šalies rajonai yra Širvintų, Šalčininkų, Zarasu, Skuodo, Šilalės, o labiausiai užteršti – Mažeikiu, Akmenės, Vilniaus, Traku ir kt. Reikia pripažinti, kad didele teigiama įtaka atmosferos apsaugai turi Ignalinos AE, kuri gamina per 80 proc. šalies elektros energijos. Lietuva lengvai tenkina Jungtiniu Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos reikalavimus – nepralenkti 1990 m. anglies dioksido emisijų lygio (apie 37 mln. t). Šiuo metu jis sudaro tik apie puse leidžiamos normos.

Kad oras taptų švaresnis ir gaivesnis, sumažėtų šiltnamio reiškinio grėsmė,žmonės visame pasaulyje turėtų daugiau sodinti medžių, rųpintis pplanetos miškais,saugoti juos-žaliuosius mūsų planetos „plaučius“.

Kadangi oro užterštumą lemia daug priežasčių, tai ir jam sumažinti turėtų būti daug priemonių. Visų pirma reikia rūpintis gatvių tvarkymu, švarinimu, jų apželdinimu, reguliuoti transporto srautus. Daugelis iš mūsų galime padėti išlaikyti švaresnį orą mieste, palikdami savo automobilį namuose, kai vyrauja ramūs, be vėjo ir be kritulių orai. Tokiais atvejais nedidelius atstumus geriau įveikti pėsčiomis, dviračiu arba pasinaudoti viešuoju transportu. Prisidėtume prie oro švarinimo ir taupydami elektros ir šiluminę energiją, nes kuo daugiau mes jos sunaudojame, tuo mažiau jos gaminama ir tuo daugiau gamybos procesuose išsiskiriančių teršalų patenka į atmosferą. Lietuvoje įsteigta ir nuolat veikia viena tarptautinius standartus atitinkanti foninė oro monitoringo stotis Preiloje, kuri dirba pagal tarptautines EMEP ir EUROTRAC programas. Gavus Šiaurės šalių Ministrų tarybos finansinę paramą, 1993 metais Lietuvoje buvo įrengtos dar dvi EMEP standartus atitinkančios oro monitoringo stotys, kurios veikia, kaip Kompleksinio foninio monitoringo stočių, įsteigtų Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose, sudedamosios dalys. Trečią tokią stotį, kaip minėta, numatoma įsteigti Žemaitijos nacionaliniame parke 1994 metais. Šios stotys sudarys globalinio oro monitoringo tinklą ir įgalins kontroliuoti tolimas užteršto oro pernašas į Lietuvą iš visų kaimyninių ir tolimesnių valstybių.

Regi.oninis atmosferos monitoringo lygis daugiausia remiasi kritulių užterštumo tyrimais ir šiuo metu Lietuvoje dar ttik pradeda veikti, todėl patikimų duomenų apie atskirų Lietuvos regionų užterštumą nėra. Fragmentiniai moksliniai tyrimai bei biologinio monitoringo (Miškų monitoringas, sunkiųjų metalų sankaupų samanose tyrimai) duomenys rodo, kad atskiruose Lietuvos regionuose jau yra susiformavę nuolat padidėjusio atmosferos užterštumo laukai.

Aplinkos apsaugos departamento iniciatyva Fizikos institutas 1991 metais atliko tyrimo darbus ir pateikė pasiūlymus regioniniam atmosferos užterštumo monitoringo tinklui organizuoti. Remiantis šiais pasiūlymais, Lietuvos regioninio atmosferos monitoringo sistemą turėtų sudaryti 30-35 kritulių ir oro bandinių (pasyvių filtrų) ėmimo punktai, tolygiai išdėstyti visoje Lietuvos teritorijoje, atokiau nuo pramonės įmonių ir centrų. Tačiau dėl didelių transporto išlaidų dabar funkcionuoja tik 9 tokie punktai. Realiam taršos laukų lokaliniame ir regioniniame lygiuose įvertinimui, lygiagrečiai su stebėjimų sistema artimiausiu metu turi būti įdiegta ir atmosferos užterštumo procesų modeliavimo sistema. Modeliavimo duomenys bus verifikuojami ir koreguojami pagal stebėjimų duomenis.

Nuo 1993 metų Lietuvoje pradėti ir stratosferos ozono sluoksnio stebėjimai.

Lietuvos Ekologinio monitoringo sistemoje išskirti du pagrindiniai radioekologinio monitoringo lygiai. Lokalinis – Ignalinos AE regione; regioninis stebėjimų tinklas, kuris teikia informaciją apie oro, vandens, dirvožemio, vandens telkinių dugno nuosėdų ir kai kurių biokomponentų radiacinį užterštumą – įvairiuose Lietuvos regionuose.

Oro monitoringo posistemyje numatyti šie oro radiacinio užterštumo tyrimai:

– gama spinduliavimo dozės galios įvertinimas;

– radiologiniai aerozolių tyrimai;

– radiologiniai kritulių tyrimai.

Atsižvelgiant į Ignalinos AE specifiką ir

ypatingą pavojingumą artimiausiais metais numatyta įdiegti lokalinio monitoringo IAE poveikio zonoje sistemą, pasitelkiant šiems darbams kiek galint platesnę tarptautinę paramą.

Oro ir kritulių užterštumo stebėjimai, kurie vykdomi kompleksinėse monitoringo stotyse yra įjungti į kompleksinio kraštovaizdžio monitoringo posistemį. Apskritai Lietuvoje oro užterštumas vidutinis, teršalų koncentracijos retai viršija leistinas normas ir tai tik didmiesčiuose.3. Atmosferos oro teršimo šaltiniai

Įvairiose šalyse atmosferos oro teršėjų grupės išmeta nevienodus priemaišų kiekius. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose pagrindinė išmetamų priemaišų dalis tenka autotransportui.

Lietuvoje pagrindinis oro teršėjas yra mmobilūs taršos šaltiniai (autotransportas ir kt. žemės ūkio, statybos mašinos, geležinkelis, civilinė aviacija, jūrų ir upių laivynas), su kurių išmetamomis dujomis į atmosferą pateko 170,6 tūkst. t. teršalų. Bendrame emisijos balanse stacionarių taršos šaltinių emisija 2002 m. sudarė 36 %. O iš stacionarių taršos šaltinių (gaminant elektros energiją ir šilumą, deginant kurą, pramonė, kitų nepramoninių gamybos procesų metu, ir kitų stacionarių šaltinių), su kurių išmetamomis dujomis į atmosferą pateko 94,2 tūkst. t.3.1 Elektros jėgainės

Iš visų šiluminių elektros jėgainių patenkančios priemaišos yyra gana panašios. Paprastai tai būna karštos dujinės arba kietos medžiagos, kurios susidaro degimo procese. Jos gana vienodos sudėties, paprastai yra išmetamos į atmosferą tam tikrame aukštyje (per kaminus). Deginant kietąjį kurą (anglis, durpes, degiuosius skalūnus), į atmosfera patenka pelenų iir nesudegusio kuro dalelės, anglies, sieros ir azoto oksidas, nedidelis kiekis fluoro junginių. Deginant skystąjį kurą (mazutą), į atmosferą patenka anglies, azoto ir sieros oksidai, vanadžio junginiai, natrio druskos. Degant gamtinėms dujoms, į atmosferą išskiria azoto oksidai. Žinoma čia išvardintos tik pagrindinės į atmosferą patenkančios medžiagos. Be to jų kiekis gali keistis priklausomai, nuo kuro kokybės, degimo režimo ir esamų valymo įrenginių ( Gamtos apsauga, 1988).3.2 Automobiliai

Daugėjant automobilių, atitinkamai labiau teršiama ir atmosfera. Palyginti su elektrinėmis ir pramonės įmonėmis, automobilių išmetamų kenksmingų medžiagų (o ypač jei juose neįtaisyti neutralizatoriai) praktiškai neįmanoma sugaudyti, todėl visos jos patenka į atmosferą.

Didėjant transportų srautams, ypač daugėjant senų automobilių, kontroliuoti oro taršą tampa ypač sunku. Benzinu varomų variklių išmetami teršalai – anglies monoksidas, azoto oksidai, bbenzinas, suodžių dalelės ir švinas – yra priskiriami pirminiams šaltiniams. Dyzelinei varikliai, kuriuose degalai dega esant deguonies pertekliui, išmeta nedaug anglies monoksido, tačiau daug anglies dioksido. Antriniai teršalai – azoto dioksidas ir ozonas – susidaro iš benzinu varomų variklių emisijų.3.3 Pramonės įmonės

Trečia ir bene sudėtingiausia teršėjų grupė yra pramonės įmonės. Jų išmetamos kenksmingos medžiagos esti labai nevienodos sudėties. Išmetamų priemaišų šaltiniai būna įvairiame aukštyje, jų valymui naudojama įvairi, specifinė įranga. Lietuvoje daugiausia teršalų duoda statybinių medžiagų, chemijos ir naftos chemijos ppramonės įmonės.Išvados

Aplinkos oras yra teršiamas įvairiomis cheminėmis medžiagomis iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių. Bet galima sakyti, kad oro tarša pastaruoju metu mažėja, nes yra įtaisomi valymo įrenginiai, gamyklose naudojamos mažiau kenksmingos medžiagos, naudojami neutralizatoriai automobiliuose.

Kol kas neįmanoma visiškai sustabdyti kenksmingų medžiagų išmetimo į aplinką, bet galima jį sulaikyti. Labai svarbu plačiau vartoti suskystintas dujas, metilo ar etilo alkoholį, saulės energiją, elektros variklius, akumuliatorius, dviračius ir kitas ekologiškai švaresnes medžiagas bei įrenginius. Dauguma naujų energijos šakinių jau iš-bandyti ir pamažu pradedami naudoti. Tačiau prabėgs dar daug laiko, kol bus iš-plėsta nauja kuro gavyba ir jiems pritaikyti varikliai.

Vis daugiau ir daugiau lėšų valstybės skiria aplinkos valymo darbams ir įrengimams. Tai dar vienas gana perspektyvus būdas mažinti kenksmingų medžiagų kiekį atmosferoje. Labiausiai užterštos vietos oro teršalais yra pramonės rajonai ir didieji miestai, nes juose susidaro automobilių spūstys, kurios išskiria labai daug kenksmingų medžiagų. Transportas ir dar dabar tebėra didžiausias oro taršos šaltinis.

Oro tarša labai kenkia gyvajai ir negyvajai aplinkai. Žmonės suserga įvairiomis kvėpavimo ligomis, odos vėžiu, kosulius, dusulius, kartais net mirtį. Augalams taip pat tai kenkia, jie nebe taip lengvai gali vykdyti fotosintezę, išnyksta kai kurios augalų rūšys. Plonėja ozono sluoksnis, kuris mūsų planetą apsaugo nuo kenksmingų saulės spindulių, bet kkadangi jis plonėja tai vis dažniau ir vis daugiau atsiranda ozono skylių.

Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją. (LR Konstitucijos 54 straipsnis).

Oro tarša ir toliau silpnina ES piliečių bei natūralios aplinkos sveikatą ir gyvenimo kokybę. Šio poveikio mastas pernelyg didelis, kad jo būtų nepaisoma, o nieko nedarymas, apsiribojant galiojančių teisės aktų įgyvendinimu, nėra racionalus pasirinkimas. Šia strategija nustatoma ilgalaikė švaresnio oro Europoje perspektyva.Naudota literatūra

1. P.Baltrėnas “Aplinkos apsauga”, Vilnius, 1996 m.

2. www.am.lt

3. http://www.am.lt/LSP/list_metines_apzvalgos.php3