Siauliai Birytes vandenviete

Įvadas

Aplinkos apsauga, gamtos ir žmogaus pusiausvyros išsaugojimas XXI amžiuje – vienas sudėtingiausių uždavinių. Miestų aplinkosauginė, ekonominė, socialinė pažanga, be kitų veiksnių, priklauso nuo įmonių formuojamos ir įgyvendinamos aplinkos apsaugos politikos.

Šiaulių miesto savivaldybės UAB „Šiaulių vandenys“ veikla ypač glaudžiai susijusi su aplinkos, gamtinių išteklių apsauga.

1996-2004 metų laikotarpiu įgyvendintas Šiaulių aplinkosaugos projektas ir kiti darbai iš esmės pagerino UAB „Šiaulių vandenys“ teikiamų paslaugų kokybę, miesto aplinkos sanitarinę ekologinę būklę, sumažino iš Šiaulių regiono į Kulpės, Lielupės upes bei Rygos įlanką, Baltijos jūrą ppatenkančią taršą, modernizavimo miesto vandentvarkos ūkį – techniką, technologijas ir valdymą.

UAB „Šiaulių vandenys“ eksploatuoja 3 vandenvietes: Birutės, Bubių bei Lepšių, kuriose išgauna požeminį vandenį iš 116-230 metrų gylio artezinių gręžinių. Išgautas jis valomas vandens kokybės gerinimo įrenginiuose Birutės Ir Bubių vandenvietėje, Rėkyvos vandens ruošykloje ir 244,9km ilgio tinklais tiekiamas vartotojams.

Kadangi, Šiaulių miesto geriamojo vandens vartotojai naudoja tik požeminį vandenį, kuris yra labai skirtingos kokybės. Požeminio vandens kokybę lemia gamtinės hidrogeologinės sąlygos bei antropogeninis (žmogaus veiklos) poveikis. Dažnai nesusimąstome ir ppamirštame, kad visi procesai, lemiantys geriamojo vandens kokybę, požemyje vyksta labai lėtai. Hidrogeologiniais būdais padėties staiga pataisyti neįmanoma.

Mieste vandenvietės eksploatuoja devono ir permo geologinio amžiaus vandeningus sluoksnius, slūgsančius 80 – 220 m gylyje. Miesto vandenvietės 2001 metų pradžioje įsisavino tik aapie 15 proc. patvirtintų požeminio vandens eksploatacinių išteklių – t.y. kiekvieną parą vartotojams tiekiama vidutiniškai 13 tūkst. m3 vandens. Birutės ir Bubių vandenvietėse veikia vandens gerinimo – geležies šalinimo įrenginiai. Visose keturiose vandenvietėse yra vandens chloravimo įrenginiai, todėl, esant reikalui, vanduo gali būti chloruojamas.

Tikslas – mažinti taršą, skatinti aplinką saugantį valdymą ir vystymąsi, gerinti vandens tiekimo ir nuotėkų surinkimo paslaugų kokybę, sukurti prielaidas finansiškai stabilios komunalinių paslaugų įmonės veiklai.

Bendrovės UAB „Šiaulių vandenys“ veikla

Pastarasis laikotarpis – bendrovės „Šiaulių vandenys“ modernizacijos ir naujų įrenginių bei technologijų diegimo metas. Seni, morališkai ir fiziškai susidėvėję giluminiai ir antro kėlimo vandens siurbliai pakeisti naujais, moderniais, ilgaamžiais ir ekonomiškais; jų darbui optimizuoti sumontuotos pavaros – dažnio keitikliai.

Nuolatos atliekami susidėvėjusio vamzdyno perklojimo ir renovacijos darbai, naudojamos moderniausios mmedžiagos ir statybos metodai, diegiama vamzdžių apsauga nuo korozijos.

Vandens tinklus aptarnaujančių specialistų darbą palengvina kompiuterizuota slėgio kontrolės sistema, technologinių vandens gavybos, gerinimo ir tiekimo procesų kompiuterizuotos valdymo ir geografinės informacinės sistemos, telemechanikos įranga, vandens nuotėkių paieškos įranga.

Vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybę nuolat tiria bendrovės laboratorijos specialistai. Ji atitinka Lietuvos Higienos normos HN24:1988 reikalavimus.

Taip pat Šiauliai – pirmasis miestas Lietuvoje, kur šeštame dešimtmetyje pradėta rūpintis nuotėkų valymo įrenginių statyba. 1959m. Pradėti eksploatuoti mechaniniai nuotėkų valymo įrenginiai,o1967m., pabaigus visą komplektą, pirmieji biologinio vvalymo įrenginiai Pabaltyje. Jų projektų pajėgumas – 40000 m3 per parą.

Šiaulių Aplinkosaugos projektas apima komponentus, susijusius su vandens gavyba ir tiekimu, nuotėkų šalinimu ir tvarkymu, technine pagalba.

Per penkerius metus įgyvendinta didžioji aplinkosaugos projekto dalis:

• Pastatyti Birutės vandenvietės vandens kokybės gerinimo įrenginiai (2000m.)

• Neekonomiški giluminiai siurbliai pakeisti moderniais ir ilgaamžiais (1998m.)

• Betranšėjinės technologijos metodais renovuota 3,4 km seniausių kritinės būklės nuotekų tinklų miesto centre (1999m.)

• Paklota nuotėkų slėginė linija į statomus nuotėkų valymo įrenginius (2000m.)

• Pastatyta pagrindinė nuotėkų siurblinė (2002m.)

• Paruošta Tarifų studija, įsisavintas tarifų skaičiavimo ir prognozavimo modelis, atitinkantis tarptautinius apskaitos metodus ir standartus (1997m.)

• Pagal bendradarbiavimo projektą su Trondheimo (Norvegija) ir Kristianstado (Švedija) vandens kompanijomis perimta darbo patirtis, specialistai išmokyti dirbti naujais ir efektyvesniais metodais, bendrovė aprūpinta kompiuterine technika, įdiegtos informacinės valdymo sistemos, įsigyta bei įsisavinta moderni laboratorijos bei vamzdynų diagnostikos, nuotėkų paieškos įrangos, patobulinta įrenginių ir tinklų eksploatacija, bendrovės valdymas, planavimas.

Požeminio vandens monitoringas

Apie 15 procentų Šiaulių miesto gyventojų geria ir buitinėms reikmėms naudoja šulinių (gruntinį) vandenį. Šis vandeningas sluoksnis mieste vidutiniškai yra 5 m gylyje. Gruntinis vanduo yra užterštas visame mieste. Pagrindinis gruntinio vandens teršimo šaltinis – vertikali teršalų infiltracija nuo žemės paviršiaus (žmogaus buitinė tarša, užterštos pramonės teritorijos) ir nutekėjimai iš požeminių komunikacijų. Teršalai, patekę į požemį, sukelia nepageidaujamus procesus, turinčius įtakos geriamojo vvandens kokybei.

Viena iš aplinkos monitoringo dalių yra požeminis vanduo. Požeminio vandens monitoringas susideda iš kelių lygių. Tai valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų (požeminio vandens vartotojų ir taršos šaltinių).

Savivaldybės požeminio vandens monitoringo tikslas – kontroliuoti geriamojo požeminio vandens šaltinių būklę ir jiems daromą miesto įtaką. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas požeminio vandens mitybos sritims bei teritorijoms, kuriose daromas didžiausiais neigiamas poveikis. Be dėmesio neturėtų likti ir gyvenamosios teritorijos, kuriose nėra centralizuoto vandens tiekimo ir nuotėkų surinkimo, o buitinėms reikmėms bei maistui naudojamas gruntinis vanduo.

Šiaulių miesto teritorijoje jau senokai vyko požeminio vandens stebėjimai, kurie galėtų būti pavadinti miesto požeminio vandens monitoringo užuomazga. Viename iš informacinių biuletenių randamas straipsnis, kuriame yra lyginami 1968 ir 1993 metų, gruntinio vandens kokybės šuliniuose, duomenys. Dar 1980 metais Šiauliuose buvo įrengtas valstybinio požeminio vandens monitoringo stebėjimo tinklas ir pradėti daugiau ar mažiau reguliarūs vandens lygio bei kokybės stebėjimai.

Planiniai požeminio vandens stebėjimai pradėti 1993 – 1997 metais, kai buvo atlikti specialūs miesto įtakos geriamojo vandens šaltiniams tyrimai ir suformuotas požeminio vandens monitoringo tinklas. Šių darbų pagrindu 1998 – 2002 metams buvo ruošiamos požeminio vandens monitoringo programos ir vykdomi stebėjimai. Per paskutinius dvejus metus požeminio vandens kokybės tyrimai atliekami, derinant finansines galimybes bei bbūtiniausių tyrimų poreikius. Keli eksploataciniai ir stebimieji Šiauliuose esantys gręžiniai naudojami atskirose tiriamosiose valstybinio lygio programose.

Lepšių vandenvietė

Lepšių vandenvietė – pirmoji miesto vandenvietė, pradėta eksploatuota 1948 m.

Dabar iš jos tiekiama 9 procentai miestui reikalingo vandens kiekio. Vandenvietė papildo dvi pagrindines – Birutės ir Bubių vandenvietes, į miesto tinklą pumpuodama tuomet, kai yra didžiausias vandens suvartojimas. Naktį, vandentiekio tinkle sumažėjus vandens suvartojimui, II-o kėlimo siurbliai išjungiami. Tokiu būdu racionaliau naudojama elektros energija, vandentiekio tinkle nesusidaro per didelis slėgis. Vandenvietės artezinių gręžinių vandens kokybė geriausia, lyginant su Bubių ir Birutės vandenvietėmis.

Yra 20 gręžinių, iš jų 4 eksploatuojami, 16 užkonservuota. Vandenvietėje yra vienas 10000 m3 talpos švaraus vandens rezervuaras. Gręžinių siurbliai -,,Grundfos”.

Rėkyvos vandenvietė

Rėkyvos vandenvietės gręžinys Nr. 1 2002 metais užkonservuotas, o likusieji 3 gręžiniai užtamponuoti. Gyvenvietės vandentiekis prijungtas prie miesto magistralinių vandens tinklų. Rekonstruota senoji siurblinė, joje sumontuoti vandens kokybės gerinimo įrenginiai. Nuo 2002 m. birželio mėn. Rėkyvos gyventojams pradėtas tiekti juose paruoštas geriamasis vanduo. Vartotojai Rėkyvoje per parą sunaudoja apie 180 m3vandens.

Vandens kokybės gerinimo Rėkyvos gyvenvietėje projektas:

Rėkyvos gyvenvietė nuo 1954 m. geriamuoju vandeniu buvo aprūpinama iš vietinės požeminio vandens vandenvietės. Dėl geologinės požeminių sluoksnių sandaros Rėkyvos vandenvietėje išgaunamas vanduo buvo prastos kokybės, o pastaraisiais metais ypač

pablogėjo ir pagal kai kuriuos geriamojo vandens rodiklius nebeatitiko tuo metu galiojusių Higienos normos HN 24:1998 reikalavimų geriamojo vandens kokybei. 2001 m. Šiaulių m. savivaldybė ir UAB “Šiaulių vandenys” vadovybė ėmėsi spręsti šią problemą.

Projekto studija:

2001 m. spalio 5 d. technikos mokslų daktaras V. Šulga pristatė studiją “Rėkyvos gyvenvietės vandens kokybės gerinimas”. Joje išanalizuoti ir pateikti galimi Rėkyvos gyvenvietės aprūpinimo kokybišku geriamuoju vandeniu variantai:

Pirmasis variantas. Rėkyvos gyvenvietę aprūpinti geriamuoju vandeniu iš vietinės vandenvietės, įrengiant joje sudėtingos technologijos vvandens ruošyklą; tai sąlygoja cheminė čia išgaunamo vandens sudėtis.

Antrasis variantas. Prijungti Rėkyvos gyvenvietės vandentiekį prie Šiaulių miesto magistralinių vandens tinklų, nutiesus 1537 m ilgio slėginę liniją Bačiūnų gatve. Arčiausiai numatomos prijungimo vietos yra Lepšių vandenvietė, kurioje išgaunamo vandens kokybė yra gera. Tačiau įvertinant vandens kokybės kitimą vamzdyne, vandenį reikėtų perkošti, įrengiant du kvarcinio smėlio koštuvus.

Sprendimas problemai spręsti pasirinktas aukščiau minėtas antrasis studijoje rekomenduotas variantas, kaip racionaliausias, užtikrinantis stabiliai gerą vandens kokybę, patikimumą, mažesnes investicijas bei pigesnę eksploataciją. <

Nuspręsta rekonstruoti senąją siurblinę Rėkyvos vandenvietėje, sumontuojant joje vandens kokybės gerinimo įrenginius su kvarcinio smėlio koštuvais, o vandenvietės gręžinius užkonservuojant. Projekto tikslas – patikimai ir minimaliomis išlaidomis tiekti Rėkyvos gyventojams kokybišką geriamąjį vandenį, atitinkantį Lietuvoje galiojančios Higienos Normos reikalavimus. <

Projekto sudėtinės dalys:

1. Rėkyvos gyvenvietės vandentiekio prijungimas prie Šiaulių miesto magistralinių vandens tinklų. Darbų vertė – 800 000 litų.

2. Senosios siurblinės rekonstrukcija, sumontuojant joje vandens kokybės gerinimo įrenginius. Darbų vertė – 230 000 litų.

Projektas finansuojamas – UAB “Šiaulių vandenys” lėšomis.

Projekto eiga:

2001 m. lapkričio 16 d. UAB “Šiaulių vandenys” pasirašė sutartį su konkurso rangos darbams atlikti nugalėtoja AB “Šiaulių dujotiekio statyba” dėl 1,5 km slėginės vandentiekio linijos, prijungiančios Rėkyvos gyvenvietės vandentiekį prie Šiaulių miesto magistralinių vandens tinklų, nutiesimo.

Klojant liniją, rangovui talkino subrangovas – AB “Šiaulių melioracija”.

2002 m. balandžio 1 d. Rėkyvos gyventojams pradėtas tiekti geriamasis vanduo iš Lepšių vandenvietės.

2002 m. birželio mėn. pabaigoje baigti montuoti vandens kokybės gerinimo įrenginiai Rėkyvoje ir rrajono gyventojams pradėtas tiekti juose paruoštas geriamasis vanduo.

Rėkyvos vandenvietės rekonstrukciją ir įrengimų montavimo darbus atliko UAB “Šiaulių vandenys” ir AB “Šiaulių dujotiekio statyba” darbuotojai.

Projekto darbai:

Nutiesta 1,5 km slėginė vandentiekio linija iš 300 mm skersmens kaliojo ketaus vamzdžių, viduje išklotų elektrocheminei korozijai nejautriu cemento skiediniu.

Atnaujinta 1,1 km anksčiau klotų vandentiekio tinklų Bačiūnų gatvėje.

Rėkyvos vandens kokybės gerinimo įrenginiuose sumontuoti du slėginiai kvarcinio smėlio filtrai, kompresorius (naudojamas sklendžių valdymui) ir orapūtė (filtrų praplovimui). Automatizuotas Rėkyvos vandens kokybės gerinimo įįrenginių valdymas: technologinį procesą kontroliuoja visą parą centriniame bendrovės valdymo pulte budintis dispečeris.

Siurblinėje pakeista morališkai ir fiziškai pasenusi įvadinė elektros instaliacija, siurblių ir filtrų patalpoje įrengtas vietinis elektrinis šildymas.

Projekto nauda:

Rėkyvos vandens kokybės gerinimo įrenginiuose paruoštas geriamasis vanduo, tiekiamas Rėkyvos gyventojams, pagal visas Lietuvoje galiojančios Higienos normos HN 24:2003 analites atitinka labai geros kokybės kategoriją.

Didesnis vandens tiekimo sistemos patikimumas ir saugumas.

Bubių vandenvietė

Bubių vandenvietė pastatyta ir pradėta eksploatuoti 1978 metais, 1993 m. joje pastatyti ir pradėjo veikti nugeležinimo įrenginiai su atviraisiais greitaisiais filtrais. Bubių vandenvietė yra nutolusi nuo miesto, geriamasis vanduo 11 km ilgio magistrale pumpuojamas į miestą ir pasiekia daugiausia miesto pietinio rajono gyventojus.

Vanduo valomas 6 filtruose, kiekvieno plotas – 21,1 m2. Filtrų užpildas – kvarcinis smėlis, sluoksnio storis – 1,3 m. Kai filtrai užsiteršia geležies nuosėdomis, yra praplaunami vandeniu.

Bubių vandenvietės gręžinių vandenyje didelė geležies koncentracija – 1200 μg/l. Tiekiamame į miestą jau išvalytame vandenyje – tik 104 μg/l geležies. Vandens valymas atviraisiais filtrais yra pigiausias energetiniu požiūriu: pumpavimui sunaudojama mažiau elektros energijos, nes vanduo įrenginiais teka savitaka, be slėgio.

Vandens nugeležinimo įrenginių projektinis našumas – 25000 m3/parą. Vandenvietėje yra 3 švaraus vandens rezervuarai, jų bendra talpa – 16000 m3.

II-o kėlimo siurblinėje nnaudojami KSB siurbliai ,,Omega”, gręžiniuose – siurbliai ,,Grundfos”.

Vandenvietės teritorija – 41,8 ha. Yra 22 gręžiniai, iš jų 6 eksploatuojami, 16 konservuoti.

Vandentiekio magistralė, kuria vanduo iš Bubių vandenvietės paduodamas į miestą, yra paklota juodojo plieno vamzdžiais, jos vidiniai paviršiai neapsaugoti nuo korozijos. Todėl dalis magistralės 1998 – 2000 metų laikotarpiu buvo renovuota: 5 km vamzdžių išvalyti, pašalintos nuosėdos ir vidinis paviršius padengtas cemento skiediniu. Panaudota vokiečių kompanijos “GMBH Niedung” technologija.

Tokiu būdu atstatytų vamzdynų amžius prailgintas, pašalinta tiekiamo vandens antrinio teršimo galimybė. Vandens kokybė pietinėje miesto dalyje, remiantis geriamojo vandens laboratorijos analizių bei 2002 m. atlikto “Šiaulių vandenys” vartotojų elgsenos tyrimo duomenimis, pagerėjo.

Atvirųjų filtrų plovimo procesas

Atvirąjį greitąjį filtrą sudaro gelžbetoninis stačiakampis rezervuaras, pripildytas filtruojančios grūdėtos medžiagos , supiltos ant žvyro laikančiojo sluoksnio , po kuriuo įrengtas drenažas filtratui surinkti bei plovimo vandeniui tolygiai paskirstyti. Virš filtravimo užpildo įrengti latakai ir kanalas išplovoms surinkti. Šiuo kanalu ir latakais skaidrinamasis vanduo tiekiamas į filtrą. Prieš pastarąjį yra vamzdžiai su sklendėmis skaidrinamajam vandeniui tiekti ,filtratui nuleisti , plovimo vandeniui tiekti , išplovoms ir pirmajam filtratui nuleisti.

Plovimas vyksta iš apačios į viršų. Plovimo vandens srauto greitis didesnis už skaidrinamojo vandens filtravimo greitį. Plaunant filtravimo užpildas išsiplečia, jo grūdeliai trinasi vienas įį kitą, ir nuplautas nuo jų prilipusias daleles vanduo išneša pro vandens surinkimo latakus iš filtro. Latakai įrengiami tokiame aukštyje, kad vanduo neišneštų užpildo grūdelių. Plovimo trukmė 5-7 min. Filtravimo užpildo darbo trukmė per vieną darbo ciklą – 8 h ir daugiau.

Užpildai – tai grūdėtos struktūros medžiaga, dažniausiai kvarcinis smėlis, antracitas, granitinė skalda.

Filtravimo užpildas paprastai supilamas ant žvyro arba skaldos laikančiojo sluoksnio. Plaunant filtrą, padeda tolygiai paskirstyti vandenį visame filtro plote.

Filtravimo užpildas turi būti praplautas vienodai ir pakankamai. Plauti vienodai – tai tolygiai praplauti visą užpildo tūrį. Užpildas būna pakankamai praplautas tada, kai pasidaro toks pat švarus, kaip prieš filtruojant. Iš filtravimo užpildo turi išsiplauti tik jame sulaikytas dumblas: vanduo neturi išnešti į latakus užpildo grūdelių. Nevienodai ir nepakankamai praplautuose filtravimo užpilduose lieka dumblo, o jam gausėjant, filtro naudingo darbo laikas trumpėja. Kai filtravimo užpildas plaunamas, filtras produkcijos (skaidraus vandens) negamina, todėl kuo rečiau ir trumpiau jis plaunamas, tuo ilgiau naudingai dirba.

Birutės vandenvietė

Istorija. Penktajame dešimtmetyje sparčiai augant Šiaulių miesto pramonei ir gyventojų skaičiui, pirmoji – Lepšių – vandenvietė tapo nepajėgi aprūpinti miestą vandeniu, todėl buvo nuspręsta statyti naują vandenvietę. 1947 metais buvo parinkta vieta jai.

1948 m. Komunalinio ūkio ministerijos mokslinė taryba pritarė

naujos vandenvietės statybai, tačiau tik po ketverių metų – 1952 m. – buvo patvirtinta planinė užduotis statyti vandenvietę Birutės gatvėje.

Vandenvietei skirtas 14 ha plotas. Buvo numatyta išgręžti 9 gręžinius, pastatyti siurblinę su trimis 4NDV siurbliais ir 900 kub. m talpos rezervuarą. Statyba pradėta 1952 metais.

1956 metų rugsėjo 17 dieną į miesto vandentiekio tinklus paleistas vanduo iš Birutės vandenvietės.

Šiuo metu Birutės vandenvietė su vandens kokybės gerinimo įrenginiais – moderniausia Lietuvoje.

Joks kitas iš didžiųjų šalies miestų tokiais vandens ggerinimo įrenginiais, geriamojo vandens išvalymo efektu bei labai geros kokybės vandenį gaunančių vartotojų skaičiumi pasigirti dar negali. Iš Birutės vandenvietės tiekiama iki 60% viso vartotojams reikalingo geriamojo vandens kiekio, t.y apie 7,5 tūkst. kub. m per parą.

Birutės vandenvietės vandens gerinimo įrenginių projekto prielaidos

Birutės vandenvietės patvirtinti ištekliai ir jos pajėgumas – 33 tūkst. kub. m per parą; joje yra 34 190-210 m gylio gręžiniai, jų vidutinis našumas – 70 – 80 kub. m/val.

1978 – 1989 metais iš vandenvietės kas pparą buvo paimama 27 – 33 tūkst. kub. m vandens. Dėl intensyvaus siurbimo požeminiuose sluoksniuose prastėjo vandens kokybė: didėjo mineralizacija, kietumas, drumstumas, šarmingumas, vandenyje gausėjo geležies ir amonio. Prasta vandens kokybė netenkino vartotojų, vandentiekio įrenginiuose, tinkluose susidarančios nuosėdos didino eksploatavimo iišlaidas.

Todėl 1995 metais, ruošiant Šiaulių aplinkosaugos projektą, vienu prioritetinių projekto komponentų pasirinktas Birutės vandenvietės vandens gerinimo įrenginių projektas, kurio paskirtis – pagerinti tiekiamo geriamojo vandens kokybę, paslaugų patikimumą ir finansinį efektyvumą.

Projekto darbai:

Pastatyta 16,5 tūkst. kub. m per parą pajėgumo vandens ruošykla: sumontuoti 2 aeratoriai, 8 slėginiai dvisluoksniai (kvarcinio smėlio ir antracito) koštuvai, jų priežiūros įranga ir automatizuota valdymo sistema.

Rekonstruota chloratorinė: sumontuota nauja chloravimo įranga.

Rekonstruota II kėlimo siurblinė: pakeisti siurbliai, sumontuotas naujas nerūdijančio plieno vamzdynas, uždaromoji armatūra.

Visiškai atnaujinti elektros energijos tiekimo įrenginiai: pastatytas naujas paskirstymo punktas, rekonstruotos transformatorinės pastotės, pakeisti kabeliai, valdymo spintos.

Įrengtas nepriklausomas elektros energijos tiekimo šaltinis;

Sumontuotas naujas technologinių procesų automatizavimo tinklas. Visi pagrindiniai technologiniai įrenginiai vvaldomi kompiuteriais.

Rekonstruota 11 artezinių gręžinių: pakeisti siurbliai, vamzdynai, sutvarkyti pastatai.

Įrengta TV apsaugos sistema.

Projekto nauda :

• Geriamasis vanduo iš Birutės vandens ruošyklos, pagal visas analites atitinkantis Lietuvos Higienos normą HN24:2003, tiekiamas vartotojams.

• Didesnis vandens tiekimo sistemos patikimumas ir saugumas.

• Sumažėjusios vandentiekio tinklo ir įrenginių priežiūros išlaidos.

• Vandenviečių eksploatacijos lankstumas.

Vandens gerinimas ir tiekimas

Geriamojo vandens kokybės problemą UAB „Šiaulių vandenys“ sprendė jau seniai. Tai daryti skatino ne tik kylantis visuomenės nepasitenkinamas, bet ir noras dirbti geriau bei ttiekti naujos kokybės produktą. 1996m. Pradėjus vykdyti Šiaulių aplinkosaugos projektą, finansuojamą iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, Pasaulio Banko paskolos ir Skandinavijos šalių subsidijų, vienu prioritetinių jo komponentų tapo Birutės vandenvietės vandens gerinimo įrenginių statyba.

Statybos projektą parengė Belgijos „Technum N.V.“ kompanija ir jos subrangovas UAB „Ekoprojektas“. Šis projektas sujungė ne tik pačią vandens gerinimo įrenginių, kurių pajėgumas 16,5 tūkst. M3 per parą, statyba, bet ir 11 artezinių gręžinių atnaujinimą, siurblių pakeitimą, senų pastatų sutvarkymą. Buvo sumontuoti 2 aeratoriai ir 8 slėginiai dvisluoksniai (kvarcinio smėlio ir antracito) filtrai. Dabar technologinis vandens gerinimo ciklas Birutės vandenvietėje sudaro 3 etapus:

1.Vandens ėmimas.Eksploatuojant požeminius vandens telkinius dažniausiai tai vertikalus gręžinys, kuris yra plačiausiai naudojamas požeminio vandens rinktuvas. Vanduo yra surenkamas, grubiai apvalomas ir tiekiamas į tolimesnius vandentiekio schemos elementus siurblių pagalba.

2.Vandens filtravimas. Tai vandens valymas leidžiant jai grūdėtos struktūros medžiagų sluoksnį. Ruošiant požeminį vandenį iki geriamojo vandens kokybinių rodiklių dažniausiai iš vandens šalinamas geležies ar mangano perteklius. Tai atliekama filtruose.

3. Vandens dezinfekavimas. Norint užtikrinti tiekiamo vandens reikalingas bakteriologines charakteristikas, vandenį tenka dezinfekuoti. 2003 m. “Šiaulių vandenys” visose vandenvietėse sumontavo naują įrangą, leidžiančią vandens dezinfekavimui naudoti natrio hipochloritą, atsisakant dezinfekavimo chloro dujomis metodo.

Natrio hipochloritas yra gelsvos spalvos vandeninis tirpalas, kuriame yra tik 115% chloro. Natrio hipochlorito laikymui nereikalingos ypatingos sąlygos, jam išsiliejus, neutralizuojamas paprastomis priemonėmis, skystis nedegus ir nesprogus.

Dezinfekavimo natrio hipochloritu metodas yra nepavojingas aplinkai ir dirbantiesiems, natrio hipochloritas, priešingai nei chloro dujos, nepriskiriamas pavojingų medžiagų kategorijai. Dezinfekavimo technologinė schema labai paprasta: dozavimo siurblys iš plastmasinės talpos hipochloritą pumpuoja į vamzdyną, kuriuo vanduo patenka į rezervuarą. Dezinfekavimo procesą kontroliuoja prietaisai, parodantys hipochlorito tekėjimo srautą ir vandens kokybę. Rezultatus galima stebėti chloro analizatoriaus ekrane, taip pat duomenis perduoti į kompiuterį.

Dezinfekavimas chloru kaip būdas sunaikinti bakterijas vandenyje yra neginčijamai vertingas ir šis procesas yra tvirtai ir visuotinai įdiegtas. Tačiau visai neseniai naujų bakterijų atmainų, legionelių ir kitų problemų, susijusių su chloro junginiais, atsiradimas paskatino susidomėjimą alternatyviomis vandens valymo sistemomis, tarp kurių gerai žinomi ECO gaminiai.

Šiaulių miesto nuotekų valymo įrenginiai

Užterštos nuotekos yra žalingos aplinkai, todėl būtina teršalus šalinti valymo įrenginiuose. Valymo procesu siekiama išvalyti nuotekas, kad jos neigiamai neveiktų priimančių vandens telkinių, todėl nuotekų valymas turi atitikti keturis reikalavimus:

• Pašalinti riziką visuomenės sveikatai, užkirsti kelią ligoms

• Išvengti nemalonių kvapų ir vaizdų aplinkui nuotekų valymo įrenginius

• Suteikti galimybę priimančioms vandens tėkmėms ir upėms vykdyti visas jų funkcijas

• Atitikti teisinius nuotekų išpylimo reikalavimus

Nuotekų valymo įrenginių technologiniai procesai:

1.Mechaninis valymas.Atitekančios nuotekos dviem atskirais padavimo vamzdynais ppatenka į debito matavimo kameras. Iš debito matavimo kameros nuotekos patenka į priėmimo kamerą. Iš priėmimo kameros nuotekos paskirstomos į valymo sistemą. Kameroje veikia rankinio valdymo uždoriai. Pirmasis mechaninio nuotekų valymo etapas yra grotos, kurios yra uždaroje patalpoje, jų paskirtis – sulaikyti nuotekose esančias stambias medžiagas, kad jos nepatektų į tolimesnius valymo proceso etapus ir įrengimus bei jų netrikdytų.

Nuotekos teka pro smulkias grotas, ir grotų plokštelės sulaiko nuogriebas, stambesnes nei 3mm. Avariniu atveju naudojamos stambios rankinio valdymo grotos su 30mm pločio tarpais. Grotos yra pakopinės, kas reiškia, kad susiformavus nuogriebų kilimui prieš grotas, riebalai ar tepalai surenkami ant to kilimo. Grotos pašalintas medžiagas pakelia į konvejerį, kuris nukreipia nuogriebas į transportavimo sraigtą, iš jo – į krovadėžes išvežimui į dumblo sandėliavimo aikštelę. Visi įrenginiai veikia nustatytu automatiniu režimu.

Nuotekos, grotose apvalytos nuo stambių nuogriebų, patenka į tolimesnį valymo etapą – aeruojamas smėliagaudes.

Jų paskirtis pašalinti smėlį iš nuotekų. Smėlis dėl abrazyvinių savybių ir svorio yra žalingas valymo įrenginių siurbliams ir vamzdynams.

Smėliagaudėse nusėda smėlis, kuris gramdikliu nukreipiamas į smėlio bunkerio kišenę. Iš jos smėlio siurbliai pumpuoja smėliuotą vandenį į smėlio skirtuvą. Čia smėlis yra nusausinamas. Nuogriebų ir smėlio konvejeris perneša medžiagas į krovadėžes. Jomis nuogriebos išvežamos į dumblo

sandėliavimo aikštelę.

Grotose ir smėliagaudėse apvalytos nuotekos per paskirstymo kamerą patenka į du pirminius nusodintuvus. Pirminiuose nusodintuvuose iš nuotekų pašalinama:

• Apie 70% skendinčių kietųjų medžiagų dalelių (SM),

• Apie 30% organinių ir neorganinių priemaišų (BDS),

• Apie 10% fosforo pasišalina su dumblu.

Iš nusėdusių dalelių susidaro dumblas, kuris grandikliais nukreipiamas į sutankinimo rezervuarą, esantį nusodintuvo centre.Plūduriuojančios paviršinės medžiagos putų surinktuvo pagalba nukreipiamos į riebalų siurblinę.Mechaniškai apvalytas vanduo nukreipiamas biologiniam apdorojimui. Pirminiuose nusodintuvuose nusodintas dumblas pumpuojamas į sumaišyto dumblo talpą.

2.Biologinis valymas:Po mechaninio valymo nuotekos ppaduodamos į biologinį valymą. Biologinis valymo metodas remiasi mikroorganizmų gebėjimu skaidyti organines medžiagas.

Biologinis valymas vyksta:

• Dviejuose veikliojo dumblo reaktoriuose ir

• Keturiuose antriniuose nusodintuvuose.

Veikliojo dumblo reaktoriai tai rezervuarai, išilginėmis pertvaromis suskirstyti į sekcijas, kuriomis lėtai teka aeruojamo nuotekos ir veiklusis dumblas. Juose nuotekos valomos veikliojo dumblo pagalba.

Veiklųjį dumblą sudaro suspenduoti koloidiniai medžiagų dribsniai, kuriuose yra gyvųjų mikroorganizmų, daugiausia bakterijų. Veikliojo dumblo dribsniai sugeria, mikroorganizmai skaido ir kaip maistą naudoja nuotekų teršalus – organines medžiagas. Vanduo aeruojamas suspaustu oru. Tai trukdo ddumblui nusėsti ant dugno ir mikroorganizmai geriau aprūpinami deguonimi.

Iš veikliojo dumblo reaktorių nuotekos patenka į antrinius nusodintuvus, kuriuose veiklusis dumblas nusėda, nuo jo atsiskiria išvalytas vanduo , kuris per nuotekų matavimo kanalą nukreipiamas į išleistuvą ir Kulpės upę.

Dalis aantriniuose nusodintuvuose nusodinto dumblo grąžinama į veikliojo dumblo reaktorius tolimesniam darbui, likęs perteklinis dumblas per nusausinimo įrenginį nukreipiamas į sumaišyto dumblo talpą tolimesniam apdorojimui.

Veikliojo dumblo reaktoriuose be organinių ir mineralinių medžiagų šalinimo yra anaerobinė, anoksinė, anoksinė/oksinė ir oksidacinė zonos azotui ir fosforui šalinti.

Per dideli azoto ir fosforo kiekiai sukelia atvirų vandens telkinių eutrofikaciją, t.y. suaktyvėjusį dumblių ir kitos augmenijos augimą, kuris sutrikdo organizmų pusiausvyrą ir vandens telkiniai užželia.

3.Dumblo apdorojimas:Sumaišyto dumblo talpoje susikaupęs dumblas pumpuojamas į centrifugas tolimesniam apdorojimui, sausinimui. Į dumblą dedama cheminių medžiagų polimerų, kad jis geriau sutirštėtų. Nusausintas dumblas iš centrifugų konvejerių nukreipiamas į krovadėžes ir išvežamas į dumblo sandėliavimo vietą – dumblo sandėliavimo aikštelę.

Šiaulių miesto nuotekų valymo įrenginių projektiniai išvalymo rodikliai:

BDS, – 15mg/l

SM –– 20mg/l

Bendras azotas – 18mg/l

Bendras fosforas – 1,5mg/l

Projektinis nuotekų valymo įrenginių pajėgumas – 50000m3/d

Įrenginiai užima 12 ha plotą

Kadangi laikinoje sandėliavimo aikštelėje dumblo kasmet daugėja. Bendrovės duomenimis, po 1-2 metų aikštelė bus perpildyta. Svarstomos jo perdirbimo ir panaudojimo galimybės. Svarbiausioji dumblo panaudojimo sritis – energijos išgavimas.

2006 metų spalį bendrovė SWECO BKG kartu su LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pradėjo rengti „Investicinę programą dumblo tvarkymai Lietuvoje“. Galimybių studijoje išanalizuota esama dumblo susidarymo ir tvarkymo padėtis šalies miestuose ir ggyvenvietėse.

Atlikus šią studiją paaiškėjo, kad po metų didžiausias nuotekų dumblo perteklius bus Šiaulių ir Vilniaus sandėliavimo aikštelėse. Dumblo gausėjimą lems ir įgyvendinami Upių baseinų projektai: numatyta, kad III etape, iki 2020m., 95 proc. Gyventojų prisijungs prie savivaldybių nuotekų surinkimo sistemų. Remiantis šiais faktais, Šiauliai išskirti kaip prioritetinis objektas ir patenka į pirmą investicinio paketo etapą, kuris bus įgyvendinamas nuo 2007m.

Geriamojo vandens kokybės kontrolė

Vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybę kontroliuoja atestuota bendrovės geriamojo vandens laboratorija, kurios veikla ir atliekami tyrimai atitinka tarptautinį standartą LST EN ISO /IEC 17025.

Laboratorija atestuota atlikti mikrobiologinius, fizikinius ir cheminius geriamojo vandens bandymus, nustatyti 29 geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-03 nutarimu Nr. 1388 patvirtinta vandentiekio skirstomuoju tinklu vartotojams viešai tiekiamo geriamojo vandens programinės priežiūros tvarka.

Pagal planą, suderintą su Šiaulių apskrities Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, geriamojo vandens kontrolei Šiaulių mieste ir Rėkyvos gyvenvietėje pasirinkta 113 skirstomojo tinklo taškų nuolatinei programinei priežiūrai ir 14 – periodinei programinei priežiūrai. 2006 metų pradžioje programinės priežiūros planas pasipildė trim kontroliuojamais taškais Ginkūnų gyvenvietėje. Iš viso kontroliuojama 116 taškų nuolatinei programinei priežiūrai ir 15 periodinei.

Geriamojo vandens laboratorija kasdien paima apie 10 ėminių vandenvietėse, vandens ėmimo kolonėlėse, vandens skirstomojo tinklo vietose, vandens kkėlimo siurblinėse ir atlieka mikrobiologinius bei cheminius tyrimus.

Iš viso 2005 metais paimti 2766 geriamojo vandens ėminiai, nustatytos 23083 analitės.2003 m. II pusmetį, įsigaliojus naujai Higienos normai, kurios reikalavimai yra griežtesni bendrosios geležies, sulfatų ir amonio rodikliams, analičių neatitikimas HN24:2003 reikalavimams padidėjo iki 2,2%.

Birutės vandenvietėje ir Rėkyvos vandens ruošykloje paruoštas vartotojams tiekiamas geriamasis vanduo atitinka Lietuvos Higienos normos HN24:2003 reikalavimus pagal visas analites.

Vandens iš Lepšių vandenvietės kokybė neatitinka Higienos normos pagal bendrąją geležį, kurios yra 498 μg/l (norma – 200 μg/l). Bubių vandenvietės vanduo viršija sulfatų kiekį, kurių yra 314 μg/l (2005 m.)(norma – 250 μg/l). Tačiau geležis ir sulfatai yra indikatoriniai rodikliai, t.y. rodikliai, nesusiję su rizika žmonių sveikatai ir nelaikomi geriamojo vandens saugos pažeidimų.

Išvada

Šiandien galime teigti, kad vandens kokybė mieste ženkliai pagerėjo.

Jai pagerėjus buvo perskirstytas ir vandens tiekimas į miestą. Anksčiau pagrindinis vandens tiekėjas buvo Bubių vandenvietė. Dabar pagrindinis krūvis tenka Birutės vandenvietei, kuri tiekia iki 60 proc. viso miestui reikiamo geriamojo vandens.

Bendrovė „Šiaulių vandenys“ pirmoji iš Lietuvos ir Baltijos šalių bei viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių kandidačių vandens kompanijų įdiegė ir sertifikavo kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemas pagal tarptautinius ISO 9001 ir ISO 14001 standartus. Tai įpareigoja tęsti nnuolatinio aplinkosaugos ir paslaugų Šiaulių mieste gerinimo darbus