paskirstymo logistika AB „Rokiškio sūris“

TURINYS

ĮVADAS 3

1. PASKIRSTYMO LOGISTIKA AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ 5

2. UAB „MINOLIS“ FUNKCIJOS AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ PASKIRSTYMO LOGISTIKOJE 7

IŠVADOS 12

LITERATŪRA 13ĮVADAS

Pastaruoju metu globaliniu mastu galima pastebėti suintensyvėjusią konkurenciją, rinkos augimą. Labai svarbus tapo strateginis planavimas, diferencijavimas, segmentavimas. Suintensyvėjo tarptautinis bendradarbiavimas, padažnėjo konjunktūriniai ryšiai, padaugėjo bedarbystės.

Rinkoje įsivyrauja netikrumas ir neapibrėžtumas, ekonominė padėtis nuolat kinta, todėl įmonės privalo greičiau reaguoti į rinkos pokyčius ir į nuolatos besikeičiančius klientų poreikius.

Šiam tikslui įmonės privalo perorientuoti visas savo veiklos sritis. Todėl jos susiduria su įvairiais sunkumais:

 reikalaujama didesnio lankstumo;

 efektyvi reakcija į paklausą;

 geras paskirstymo organizavimas;

 produkcijos gamyba tturi būti nuolat veikiama kaštų mažinimo;

 reikalinga koncentruota, aktuali, tiksli, sisteminga informacinė sistema.

Daugelyje įmonių galima pastebėti daug silpnų vietų informacijos srityje. O tai lemia įmonių vidaus ir išorės problemas. Įvairias konfliktines situacijas reikia efektyviai ir greitai išsiaiškinti. Būtent didžiąją dalį šių situacijų ir sudaro medžiagų, materialinių vertybių ir informacijos srautai, kuriuos būtina optimaliai planuoti, organizuoti, valdyti ir kontroliuoti, todėl į pagalbą verslo įmonėms ateina logistika.

Logistika – tai su įmonės tikslais susijusios planavimo ir vykdymo priemonės optimaliam medžiagų, lėšų ir informacijos srautui uužtikrinti vykdant produkcijos gamybą, kuri prasideda gamybos veiksnių ir informacijos rinkimu, apdorojimu, perdavimu ir baigiasi pagamintos produkcijos paskirstymu. (Minalga, 2001, p.21)

Būtina pastebėti, kad logistika nėra viena šalia kitos išdėstytos priemonės. Logistika yra nuosava įmonės funkcija.

Paskirstymo strategijos kūrimas nėra pirmaeilis logistikos uuždavinys. Tačiau produkcijos paskirstymas, jos pristatymas tampa daug intensyvesnis, be to, tai artimai susiję su klientų poreikių optimaliu patenkinimu. Todėl paskirstymo funkcija tampa vis svarbesnė įmonės veikloje.

Darbo tikslas Šio darbo tikslas – išanalizuoti paskirstymo logistikos funkciją įmonių veikloje.

Darbo uždaviniai 1) išanalizuoti paskirstymo logistiką AB „Rokiškio sūris“;

2) atskleisti UAB „Minolis“ vietą šioje veikloje;

3) pateikti darbo išvadas.

Darbo metodai Nagrinėta įvairių autorių literatūra ir lygintas jų požiūris paskirstymo logistikos klausimu. Prie šių šaltinių analizės prigretinta praktinė informacija ir žinios iš UAB „Minolis“. Naudotasi kompiuterinėmis programomis.

Darbo svarba Šis darbas visų pirma aktualus ir svarbus man pačiam. Rašydamas referatą, galėjau labiau įsigilinti į savo darbovietės teigiamus ir neigiamus aspektus. Tai padėjo suvokti logistikos svarbą verslo pasaulyje. Darbas taip pat gali būti aktualus ir kitiems studentams, besidomintiems viena iš logistikos ffunkcijų – paskirstymu.1. PASKIRSTYMO LOGISTIKA AB „ROKIŠKIO SŪRIS“

Paskirstymo logistika yra viena iš marketingo logistikos sudedamųjų dalių ir apima tokias sritis, kaip:

 paskirstymo kanalų nustatymas;

 sprendimas dėl tiesioginio ar netiesioginio realizavimo;

 sandėlių išdėstymo vietų nustatymas;

 užsakymų įvykdymas;

 prekių gabenimas, įskaitant maršrutų planavimą. (Minalga, 2001, p.353)

AB „Rokiškio sūris“ užsiima pieno produktų gamyba. Tai viena iš didžiausių pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje. Šiuo metu AB „Rokiškio sūris“ priklauso ir Utenos, Ukmergės, Varėnos ir Ignalinos pieninės. Gaminama produkcija realizuojama visoje Lietuvos teritorijoje, taip pat ir užsienio rinkose. Klientų aptarnavimui ir efektyviai vveiklai vystyti AB „Rokiškio sūris“ yra įsteigęs logistikos skyrių. Šios srities specialistai žino, kad produkcija klientams turi būti pristatyta:

1) atitinkamo kiekio;

2) į atitinkamą vietą;

3) atitinkamu laiku;

4) atitinkamos kokybės;

5) atitinkamais kaštais.

Įvertinus visus šiuos kriterijus, AB „Rokiškio sūris“ buvo suformuota atitinkama realizavimo ir paskirstymo strategija. Tarptautiniams maršrutams įmonė pasirinko tiesioginį realizavimą, vidaus klientų aprūpinimui pasirinktas tiesioginio ir netiesioginio realizavimo derinys.

Įmonė yra suformavusi pakankamai optimalų ir naują vilkikų – šaldytuvų parką. Tarptautiniams maršrutams yra pasirinktas savas transportas. Lietuvos rinkos aprūpinimui, įvertinusi įvairius kaštus, kokybės garantiją, aptarnavimo kokybę, įmonė pasitelkė tarpininkų pagalbą. Buvo nuspręsta į regionus, kurių yra keturi (Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos), produkciją pristatyti savo transportu, o tolesnio paskirstymo funkcijas perduoti tarpininkams.

Tarpininkai pasirinkti dėl to, kad:

1) jie sukuria laiko, vietos ir turėjimo naudingumą;

2) tarpininkai panaikina asortimento neatitikimus;

3) jie perima visas su paskirstymu susijusias funkcijas;

4) taip klientams lengviau gauti produkciją. (Židonis, 2002, p.135)

Kadangi AB „Rokiškio sūris“ priklauso ne viena pieno perdirbimo įmonė, o keletas, atitinkamos dienos užsakymams reikalinga produkcija tiek iš Rokiškio, Utenos, tiek ir iš Ignalinos keliauja į bazę Kaune. Čia produkcija surūšiuojama pagal užsakymus regionams ir iškeliauja į regionus. Ukmergės ir Varėnos produkcija pristatoma iš Ukmergės.

Regionuose tolesnio paskirstymo funkcijos atitenka tarpininkams. Klaipėdos regione tarpininko funkcijas atlieka UAB „Minolis“, kurioje dirbu aš pats.2. UAB „MINOLIS“ FUNKCIJOS AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ PASKIRSTYMO LOGISTIKOJE

Pasirinkdama tarpininkus rregionuose, AB „Rokiškio sūris“ iš karto išsprendė keletą problemų: galutinio sisteminių taškų aptarnavimo, mažų, taip vadinamų „balkoninių“ taškų aptarnavimo, kurių kiekviename mieste yra be galo daug.

UAB „Minolis“ užsiima AB „Rokiškio sūris“ produkcijos paskirstymu sisteminiams taškams Klaipėdos ir Kauno regionuose bei atlieka didmenininko funkciją „balkoniniams“

Sisteminiais taškais yra vadinamos parduotuvės, priklausančios prekybos sistemoms, tokioms kaip Vilniaus prekyba (Maxima, Media, Minima, T – Market), IKI, RIMI, NORFA, Vikonda. Paskirstydama produkciją šiems taškams, firma už tai gauna komisinius. Taipogi UAB „Minolis“ atlieka ir didmenininko funkciją. Firma perka produkciją iš AB „Rokiškio sūris“ ir didmeninėmis kainomis parduoda ją taip vadinamoms „balkoninėms“ parduotuvėms. Kadangi UAB „Minolis“ yra AB „Rokiškio sūris“ tarpininkas, perkamai iš AB „Rokiškio sūris“ produkcijai taikomos didelės nuolaidos. Taip aprūpinamas ir mažųjų parduotuvių tinklas. Iš šios veiklos gaunamas pelnas naudojamas firmos sąnaudų padengimui (administracinėms, transporto, darbo užmokesčio ir kitoms sąnaudoms).

UAB „Minolis“, kaip tarpininkas, atlieka šias operacijas:

• rūšiavimo, jungimo, išskirstymo;

• asortimento formavimo;

• pristatymo klientams.

Tokioms didelėms įmonėms, kaip AB „Rokiškio sūris“, tarpininkų dalyvavimas yra naudingas, nes sumažina vieną ar keletą iš sekančių sąnaudų grupių:

 pardavimo sąnaudos (mažiau reikia kontaktų rinkoje);

 transportavimo sąnaudos;

 atsargų laikymo sąnaudos;

 saugojimo sąnaudos;

 užsakymo atlikimo sąnaudos;

 klientų aptarnavimo sąnaudos;

 pagerėja einamosios sąskaitos ir blogų skolų rodikliai. (Židonis, 2002, p.137)

Kalbant apie užsakymus, tai jie yra priimami dviem lygiais. Sisteminių taškų užsakymai tiesiogiai kkeliauja į Rokiškį, čia Minolis jokių interesų neturi. Mažų parduotuvių užsakymus priima Minolis vadybininkė. Užsakymai priimami iki 12 valandos. Po to formuojamas bendras užsakymas ir faksu siunčiamas į Rokiškį. Užsakymai priimami kasdien, išskyrus šeštadienį ir sekmadienį, nes sekmadienį produkcija į taškus nėra pristatoma. Todėl penktadienį užsakymai turi būti formuojami šeštadieniui ir pirmadieniui.

Produkcija į taškus turi būti pristatyta pagrinde anksti ryte, todėl darbas UAB „Minolis“ vyksta beveik visą parą. Darbas sandėliuose ir transporto sferoje pradedamas nuo 1 valandos nakties ir tęsiasi iki 19 valandos vakaro. Administracijos skyrius dirba nuo 8h. Iki 17h.

Produkcija iš Kauno ir Ukmergės atvyksta skirtingu laiku, kad darbas vyktų nepertraukiamai bei patogumo sumetimais. Iš Kauni vilkikas – šaldytuvas atvyksta 1h. Tuomet tikrinami krovinio dokumentai, plombos, sandėlininkas pasirašo dokumentus, ir visa atsakomybė už produkciją pereina UAB „Minolis“ kompetencijai. Produkcija iškraunama į sandėlį, vilkikas – šaldytuvas stoja 8h. poilsiui ir laukia taros. Produkcijos iškrovimui ir pakrovimui į firmos autotransportą naudojamas vidinis transportas – autokrautuvai.

Anksčiau rūšiuoti produkciją buvo galima ant rampos. Bet šiuo metu higieninės ir sanitarinės normos to neleidžia, todėl tolesnis darbas vyksta sandėlyje.

UAB „Minolis“ Klaipėdos filialas yra įsikūręs Šilutės plente buvusių AB „Klaipėdos maistas“ patalpų dalyje. UAB „Minolis“ sandėlių struktūra nuolat kinta. Kai pagrindinis darbas vykdavo ant rampos, firma

nuomojo sandėlį produkcijos likučiui, pirmadieniui skirtiems sūriams laikyti bei produkcijos taros sandėlį. Šiuo metu atsisakyta UAB „Minolis“ sandėliuose laikyti bet kokią sisteminių taškų produkciją, kadangi tai per dideli laikymo kaštai, apsaugos kaštai, be to, tai greitai gendanti produkcija. Todėl šiuo metu firma eksploatuoja nedidelį sandėlį Minolis produkcijos likučiams laikyti, sandėlį produkcijos rūšiavimui ir išskirstymui bei taros sandėlį.

Iškrovus produkciją, toliau visas darbas vyksta sandėlyje. Produkcijos atrinkime dažniausiai dalyvauja septyni – aštuoni vairuotojai – ekspeditoriai ir sandėlin.inko padėjėjas, tai yra aš. Sandėlininkas iišdalina produkcijos suvestines pagal sisteminius taškus. Pagal šias suvestines ir yra atrinkinėjama produkcija. Pirmiausia visi bendrai atrenka Maximą, nes ji produkcijos reikalauja anksčiausiai, ir šio taško didžiausias tonažas. Kad būtų vaizdingiau, galima palyginti. Klaipėdos regionui produkcijos kasdien pristatoma apie 20-30 tonų; Klaipėdos regione yra apie 40 sisteminių taškų; Maxima kasdien užsisako apie 3-6 tonas produkcijos.

Atrinkus Maximą, kiekvienas vairuotojas – ekspeditorius atrenka produkciją atskirai pagal sisteminių taškų kodus. Sisteminiai taškai yra koduojami. Taip lengviau pildyti dokumentaciją ir skirstyti produkciją. RIMI taškai kkoduojami kodu PC ir tam tikru skaičiumi; Maxima ir jos konditerijos pradedamos kodu X-400, Media X-211; Minima X-221; T-Market X-100, X-600, X-460, X-470 (tolesni skaičiai, pvz., X-173, priklauso nuo parduotuvės registracijos datos ir regiono vietos). IKI ir NORFOS taškai nekoduojami.

Atitinkamai 44h. atvykus Ukmergės produkcijai, sutvarkoma dokumentacija, atrenkama produkcija ir galutinai suformuojamas kiekvieno taško asortimentas.

Reikia paminėti vieną naujovę, kuri palengvino UAB „Minolis“ darbą ir sumažino atsakomybę. Ši naujovė įvesta nuo 2003 01 01. IKI, NORFOS ir RIMI atstovai pasirašė su AB „Rokiškio sūris“ sutartį, pagal kurią šių sistemų taškams produkciją atrenka pati AB „Rokiškio sūris“. UAB „Minolis“ lieka tik pristatymo šiems taškams funkcija. Firma nėra atsakinga už galimus trūkumus.

Jei atrinkus produkciją paaiškėja, kad kai kuriems taškams yra produkcijos trūkumas ar produkcijos defektai, ekspeditoriai apie tai praneša sandėlininkui, kuris surašo tam tikrą trūkumų aktą ir išsiunčia į Rokiškį. Tuomet AB „Rokiškio sūris“ tolesnius reikalus derina su parduotuvių atstovais. Jei tokių trūkumų pastebėta mažų parduotuvių produkcijos atrinkime, taip pat surašomas trūkumų aktas, ir ttrūkstama produkcija turi atvykti sekančią dieną. Jei taip neįvyksta, tuomet rašomas užsakymo nevykdymo aktas.

Jei vairuotojų – ekspeditorių nuomone, trūkumų nepastebėta, sandėlininkas pasirašo krovinių važtaraščius ir išdalina maršrutus, kuriais atrinkta produkcija bus pristatyta klientams. Tuomet jau už galimus trūkumus vairuotojai – ekspeditoriai atsako patys.

Po to pagal taškus atrinkta produkcija pagal paskirtus maršrutus yra kraunama į transporto priemones.

UAB „Minolis“ autotransporto bazę sudaro aštuoni krovininiai automobiliai su šaldymo įranga. Vasaros sezono metu (kai produkcijos daugiau), taip pat antradieniais ir ketvirtadieniais (kai produkcijos mažiau), ppapildomai yra samdomos viena ar dvi mašinos.

Be abejo, labai svarbus paskirstymo logistikoje yra maršrutų planavimas ir suskirstymas, kadangi tinkamai suplanavus maršrutus, pasiekiama keletas firmos tikslų. Maršrutai planuojami tam, kad būtų galima:

 minimizuoti gabenimo ruožus;

 minimizuoti gabenimo trukmę;

 minimizuoti proporcingus kaštus;

 minimizuoti mašinų skaičių.

Maršrutų planą sudaro maršrutų kiekis, kurį pagal aplinkybes gali įveikti viena mašina, pradedanti ir baigianti maršrutą paskirstymo punkte. Tokiu būdu kiekvienas klientas yra aprūpinamas vieno maršruto, išlaikant kiekvieno maršruto mašinos apkrovą. (Minalga, 2001, p.372)

Planuojant maršrutus, galimi dienos maršrutai ir standartiniai maršrutai. Planuoti standartinį maršrutą tikslinga tada, kai nedideli užsakymo programos svyravimai, kai maršrutas mažai keičiasi. (ten pat, p.373)

UAB „Minolis“ maršrutus planuoja sezonams (žiemos ir vasaros). Šiuo metu yra vienokia maršrutų sistema, nuo birželio mėn. 1d. ji keisis vasaros sezonui.

Šiuo metu yra sudaryti tokie maršrutai:

1) Tauragės (apima Tauragę ir Šilalę);

2) Šilutės (Šilutė, Gargždai, Švėkšna);

3) Plungės (Gargždai, Plungė, Skuodas);

4) Palangos (Palanga, Kretinga);

5) Maxima (Maxima, X-401, X-402, X-403 kepyklos ir X-173);

6) Sanitex (Sanitex-1, Sanitex-2 ir mažieji taškai Klaipėdoje);

7) 3 maršrutai likusiems sisteminiams taškams K.laipėdoje.

Mažieji taškai, esantys ne Klaipėdoje, o regione, pridedami prie atitinkamų maršrutų. Palangos maršrutas iki birželio mėn. 1d. veikia kas antrą dieną. Kas antrą dieną veikia ir Šilutės bei Plungės maršrutai. Antradieniais ir ketvirtadieniais vietoj dviejų savų mašinų yra samdoma viena didelė mašina (paskaičiuota, kad tai racionaliau ir ekonomiškiau). Samdoma mmašina (kartais dvi) vasaros sezonui ir nuosavo transporto gedimo atvejais.

Pastebėjau, kad dažnai problemų kyla dėl to, kad iš vakaro nėra žinoma, kiek produkcijos bus sekančią dieną. Todėl kartais kyla keblumų (įvairių akcijų metu ir panašiai): būna, kad paskirta tam tikram maršrutui produkcija netelpa į automobilį. Tuomet susimaišo visa maršruto sistema, nes automobilis turi vėl grįžti į bazę pasiimti likusios produkcijos.

Reikia paminėti, kad galimas švytuoklinis (linijinis) arba žiedinis maršruto tipas. Švytuoklinis maršruto tipo esmė ta, kad kiekvienu tiekimo atveju transporto priemonė, pristačiusi krovinį į parduotuvę, vėl grįžta į sandėlį paimti naujos prekių partijos.

Žiedinio maršruto atveju automobilis iš paskirstymo vietos juda nustatyta kryptimi nuo vienos įmonės prie kitos, kol iškraunamas visas krovinys, surenkama tara, padėklai ir grįžtama į sandėlį. Pasirenkant žiedinį maršrutą, transporto veiklos efektyvumui visada svarbūs nuotoliai tarp parduotuvių, pristatymo laikas ir gavimo vietos dislokacija. Žiediniu maršrutu lengviau prekes pristatyti ir mažoms parduotuvėms, tačiau prekių partija yra maža. Taip parduotuvė turi nuolat šviežių produktų. (Čaplikas, 1997, p.42)

UAB „Minolis“ pasirinkusi žiedinio maršruto tipą, nes tai racionalu ir ekonomiška, be to, atstumai tarp kai kurių taškų ir paskirstymo bazės yra santykinai dideli. Tuo pačiu metu yra surenkama tara ir padėklai. Tačiau, kaip jau minėjau, dėl įvairių nesusipratimų (autotransporto gedimo, produkcijos pertekliaus) šie maršrutai ggali ir išsikraipyti, persipinti su švytuoklinis maršrutų tipu. Be to maršrutą iškraipo ir pristatymo laikas. Pavyzdžiui, Sanitex reikalauja, kad prekės būtų pristatytos apie 5h. ryto. Tuo meto kita produkcija yra dar tik atrinkinėjama. Todėl šio maršruto automobilis, pristatęs produkciją Sanitex firmai, turi grįžti į bazę pasikrauti likusios produkcijos.

Grąžinta tara pagal sąskaitas – faktūras parvežama į bazę. Čia taros sandėlininkas ją skirsto pagal rūšis ir veža į taros sandėlį. Tara sandėlyje kaupiama pagal kodus atskirose vietose. Tara koduojama (105 ir 116 – pieno tara, 124 ir 169 – grietinės tara, 102 – varškės tara). Grąžinta tara registruojama grąžinamos taros registre ir padarius gautos taros suvestinę, sekančią dieną grąžinama į Rokiškį.

Kartu su tara bei padėklais, kurie taip pat kaupiami taros sandėlyje, ir grąžinami su tara į Rokiškį, vairuotojai – ekspeditoriai iš parduotuvių parveža ir brokus kartu su atitinkama dokumentacija. Brokai kartu su tara sekančią dieną išsiunčiami į Rokiškį.

AB „Rokiškio sūris“ vilkikas – šaldytuvas, prastovėjęs 8h. ir sulaukęs, kol bus pakrauta tara, pasirašo dokumentus, pagal kuriuos už tarą atsakomybę prisiima AB „Rokiškio sūris“. Vilkikas grįžta į Rokiškį, ir produkcijos paskirstymo ratas vėl prasideda iš naujo.IŠVADOS

Marketingo strategijos uždavinys – pasiekti klientų ir pelno tikslus. Į marketingo strategiją reikia žiūrėti kaip į pagrindinę su visomis

įmonės sritimis susijusią strategiją. Visose įmonės srityse nebeįmanoma apsieiti be logistikos srities specialistų, nes tai daro įmonės veiklą efektyvesnia. Marketingo sferoje egzistuoja marketingo logistika, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra paskirstymo logistika.

AB “Rokiškio sūris” taip pat dirba kvalifikuoti logistikos specialistai, kurių nuopelnu efektyviau vyksta gamybiniai procesai ir pagamintos produkcijos paskirstymas. Įmonės vadovybė nusprendė paskirstymo funkciją Lietuvoje perleisti tarpininkams. Taip nuspręsta todėl, kad tarpininkai sumažina rinkos kontaktų skaičių, sukuria laiko, vietos ir turėjimo naudingumą, sumažina sąnaudas, ir tai daug priimtiniau klientams.

Kaune iir Klaipėdoje veikianti UAB “Minolis” teikia produkciją šių regionų prekybos įmonėms. Ši firma padeda AB “Rokiškio sūris” išspręsti keletą uždavinių: išskirsto produkciją pagal užsakymus ir pristato ją sisteminiams taškams; aprūpina AB “Rokiškio sūris” produktais mažąsias prekybos įmones.

AB “Rokiškio sūris” stengiasi dalį atsakomybės, pristatant produkciją klientams, prisiimti pati. Tai daroma rūšiuojant sisteminiams taškams produkciją Rokiškyje bei Kaune ir UAB “Minolis” paliekant tik pristatymo funkciją.

Tarpininkų įvedimas į įmonės veiklą naudingas abiem pusėms:

 AB “Rokiškio sūris”, perleidęs paskirstymo funkciją tarpininkams, sumažino atitinkamų sąnaudų kiekį iir gali labiau orientuotis į kokybišką ir efektyvią gamybą, jos tobulinimą ir vystymą;

 UAB “Minolis”, kaip tarpininkas, iš šios veiklos gauna komisinius bei dideles nuolaidas perkamai produkcijai.

Jei AB “Rokiškio sūris” klientams produkciją pristatytų tiesiogiai, sisteminiams taškams tai didesnių problemų galbūt nesudarytų, ttačiau mažųjų klientų aptarnavimas nukentėtų. O klientų poreikių patenkinimas – vienas svarbiausių uždavinių versle. Todėl tarpininkai šioje veiklos sferoje yra reikalingi.LITERATŪRA

1. Čaplikas, V. 1997. Prekybos logistika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla

2. Minalga, R. 2001. Logistika. Vilnius: Petro ofsetas

3. Židonis, V. Verslo logistika. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija