UAB „Maira“ verslo planas

TURINYS

1. SANTRAUKA 4

2. MISIJA 5

3. TIKSLAI 5

4. RIZIKOS VEIKSNIAI 5

5. MARKETINGAS 5

5.1. SITUACIJOS ANALIZĖ 5

Teisinė ir politinė aplinka. 6

Ekonominė aplinka. 6

Pirkėjų analizė. 6

Įmonės vieta. 7

5.2. MARKETINGO STRATEGIJA 8

Prekė. 8

Kaina. 8

Pateikimas. 8

Rėmimas. 9

6. FUNKCIJOS 10

6.1. Patalpos ir įrengimai 10

6.2. Tiekėjai 10

6.3. Atsargos 10

7. PERSONALAS 11

8. FINANSINĖ INFORMACIJA 12

Ilgalaikis turtas 12

Pradinės išlaidos 13

Finansavimo poreikiai ir šaltiniai 13

Banko kreditas ir jo grąžinimo sąlygos 14

Kredito grąžinimo grafikas 14

Ūkinės veiklos išlaidos 15

Pirmųjų veiklos metų sąmata (pinigų srautai) 16

Antrųjų ir trečiųjų veiklos metų pinigų srautų prognozė 17

Pelningumo lūžio taškas 18

Finansinis projekto įvertinimas 19

Išvados 23

Literatūra 24

Uždaviniai 251. SANTRAUKA

Šiame verslo plane aprašytas naujos maisto prekių parduotuvės “MAIRA” įkūrimas.

Prekybos įmonė bus įregistruota kaip uždaroji akcinė bendrovė (UAB), pagrindinė veikla – prekyba. Ji bus įįkurta Šiaulių miesto pietiniame Gytarių mikrorajone Kviečių gatvėje. Įmonės patalpos bus nuomojamos.

UAB “MAIRA” tikslas – išsilaikyti konkurencinėje kovoje, plečiant rinką, diegiant naujoves, optimizuojant lėšų panaudojimą parduotuvės veikloje ir gauti pelną.

Išanalizuota teisinė, politinė, ekonominė aplinkos, būsimi pirkėjai, įmonės vieta, konkurencinė aplinka, būsimi tiekėjai, numatyta marketingo strategija.

Parduotuvė “MAIRA” atitinka prekybos įmonės vietą lemiančius veiksnius. Pirkėjams patogu pasiekti parduotuvę pėstiems, kadangi ji bus įkurta po daugiaaukščiu namu, tarp kitų gyvenamųjų namų. Taigi individualus apyvartos potencialas iš esmės yra garantuotas .

Didelis dėmesys UAB “MAIRA” pparduotuvėje skiriamas rėmimui. Pirkėjai bus aptarnaujami asmeninio pardavimo principu. Kultūringu ir profesionaliu aptarnavimu bus siekiama sukurti teigiamą prekybos įmonės reputaciją.

Bendrovėje “MAIRA” dirbs 4 žmonės.

Šiame verslo plane pateikta UAB “MAIRA” finansinė informacija, kuri apibūdina visą įmonės veiklą, tai :

• prekių pardavimo iir įplaukų prognozės per pirmus metus, realizacinių

įplaukų suma sudaro 3503977,2 Lt.

• priimta prielaida, kad pardavimų apimtys antrais metais padidės 30%, o trečiais dar 20% daugiau negu antrais. To pasekoje prekių pardavimo ir įplaukų prognozė per antrus metus 4792700 Lt., o per trečius 6416921 Lt.

• paskaičiuotos pradinės išlaidos, kurias numatoma turėti iki parduotuvės atidarymo dienos, jos sudaro 84050 Lt.

• projektas bus finansuojamas iš vidinių ir išorinių šaltinių. Steigėjas įneš 10000 Lt. grynais pinigais, 70000 Lt. numatoma paimti į kreditą iš AB “Vilniaus bankas”. Paskola bus grąžinta per 23 mėnesius, mokant kas mėnesį fiksuotą įnašą ir 9% palūkanų. Kreditas bus pradėtas grąžinti nuo 5 veiklos mėnesio.

• Paskaičiuotos ūkinės veiklos išlaidos, pirmųjų, antrųjų ir trečiųjų veiklos metų sąmatos (pinigų srautai). Iš jų matyti, kad įmonės grynasis pelnas ppirmais metais bus 431538 Lt., antrais 621488 Lt., o trečiais 859211 Lt.

Projekto finansinė analizė parodė, kad įmonė bus pelninga.2. MISIJA

Naujai įkurta parduotuvė “MAIRA” prekiaus maisto prekėmis, stengsis patenkinti pirkėjų poreikius. Todėl jos misija – “Pirkėjas visada teisus, įsiklausykime į jo pasiūlymus ir stenkimės juos įgyvendinti.”3. TIKSLAI

Pagrindinis parduotuvės “MAIRA” tikslas – išsilaikyti konkurencinėje kovoje, pritraukiant kuo daugiau pirkėjų ir gauti pelną.

Bendrieji parduotuvės tikslai:

1. Sukurti teigiamą įmonės įvaizdį.

2. Sukurti darbo vietas sau ir savo šeimos nariams.

3. Užmegzti pastovius ryšius su prekių tiekėjais.

4. Analizuoti konkurencinę veiklą.4. RIZIKOS VVEIKSNIAI

Rizikos elementas versle yra labai didelis. Pradedant verslą, įvertintos realios galimybės .

Naujai maisto prekių parduotuvei “MAIRA” riziką kelia šie veiksniai:

• stichinės ir kitos nelaimės (gaisras, įsilaužimas, vagystė);

• įstatymų kaita (įmonės įstatai, mokesčių įstatymai, nuosavybės įstatymai, draudimo įstatymai);

• partnerių patikimumas;

• kiti veiksniai (valiutų kursai, palūkanų norma, infliacija, komunaliniai mokesčiai, nelaimingi atsitikimai).5. MARKETINGAS

5.1. SITUACIJOS ANALIZĖ

Įmonės veiklai įtakos turi daugelis aplinkos veiksnių: teisinė ir politinė aplinka, demografija, kultūra, prekių paklausa ir pasiūla. Konkurencinėje kovoje sėkmę lemia kritinis pastoviai atliekamas susidariusios situacijos įvertinimas. Teisinė ir politinė aplinka.

Parduotuvė bus registruojama kaip uždara akcinė bendrovė (UAB), turinti 2 akcininkus. Toks bendrovės tipas pasirinktas, nes:

• ribota turtinė atsakomybė;

• neterminuota veikla;

• turi teisę į komercinį slaptumą;

• lengviau gauti investicijų bei paskolų;

• paprastesnis valdymas ir administravimas.

Parduotuvės komercinę veiklą reglamentuoja šie įstatymai:

• LR Konstitucija;

• LR akcinių bendrovių įstatymas;

• LR prekybos įstatymas;

• LR įmonių registro įstatymas;

• LR konkurencijos įstatymas ir eilė kitų.Ekonominė aplinka.

Ekonominė aplinka veikia bet kurią panašaus profilio (prekybos) įmonę, pagrinde per gyventojų perkamosios galios svyravimus. Daugumos žmonių pajamų šaltinis yra darbinės pajamos ir senatvės pensijos. Didėjant nacionalinėms pajamoms – Bendram vidaus produktui (BVP), didės ir prekių paklausa: sumažės prekybos apimtys turguose ir padidės parduotuvėse.

Ekonomikos augimas 2004 m. turėtų paskatinti nedarbo sumažėjimą. Darbo biržos teigimu vidutinis nedarbo lygis 2004 metais bus apie 9%. Pirkėjų analizė.

Potencialūs pirkėjai, kurie lankysis “MAIRA” parduotuvėje, tai vidutines pajamas turintys aplinkiniai ggyventojai. Gyventojams bus patogu įsigyti maisto produktus įkurtoje parduotuvėje, kadangi ši bus įkurta tarp gyvenamųjų namų.

Pagal demografinį kriterijų sugrupuoti gyventojai pateikiami 1 lentelėje.

DEMOGRAFINĖ SEGMENTACIJA

1 lentelė

Eil.

Nr. Požymis Segmentas

1. Geografinė sritis – miestas 4000-1000 žmonių

2. Tankumas gyvenamasis rajonas

3. Klimatas Vidutinis

4. Amžius nuo 6-65 metų

5. Lytis vyrai, moterys

6. Šeimos dydis 3, 4 asmenys

7. Šeiminiškumas jauni, susituokę, pagyvenę

8. Pajamos 400 –1000 Lt

9. Užsiėmimas moksleiviai, tarnautojai

10. Išsimokslinimas įvairaus išsilavinimo

11. Religija KatalikaiĮmonės vieta.

Prieš parenkant parduotuvės vietą, išanalizavau tokius faktorius: gyventojų perkamąją galią, konkurenciją, susisiekimą.

Parduotuvė “MAIRA” bus įkurta po daugiaaukščiu namu greta kitų daugiabučių gyvenamųjų namų, netoliese yra vidurinė mokykla, grožio salonas, stadionas. Pirkėjams bus patogu parduotuvę pasiekti pėstiems. Parduotuvė “MAIRA” bus įkurta šalia pagrindinės gatvės priešais autobusų stotelę. Taigi, parduotuvė pasiekiamumo atžvilgiu yra patogi pirkėjams.

“MAIRA” parduotuvės pagrindiniai konkurentai: turgus, maisto prekių parduotuvė “Lyra”.

Parduotuvė “MAIRA” prieš konkurentus turi tokių privalumų:

• patogus pirkėjams darbo laikas – nuo 8.00val. iki 22.00val.;

• patogi parduotuvės vieta pasiekiamumo atžvilgiu;

• parduotuvė dirbs asmeninio pardavimo principu, bus siekiama profesionaliai aptarnauti pirkėjus.

Konkurentų analizė pateikta 2 lentelėje.

KONKURENTŲ ANALIZĖ

2 lentelė

Požymiai Turgus UAB “Lyra“

Įmonės tipas turgus parduotuvė

Asortimentas maisto prekės maisto prekės

Vieta Pietinis rajonas Pietinis rajonas

Darbo laikas 7val– 14 val 8 val- 21 val

Reklama – –

Kainų lygis žemos vidutinės5.2. MARKETINGO STRATEGIJA

Parduotuvės “MAIRA” tikslas – sudaryti tokį prekių asortimentą, kuris tenkintų vartotojų poreikius ir garantuotų įmonei stabilų pelną.

Taigi įmonės tikslas – patenkinti pirkėjų poreikius ir gauti pelną. Todėl visų marketingo veiksmų centras – vartotojas ir jo poreikiai. UAB “MAIRA” veiklos sėkmė priklauso nnuo marketingo komplekso elementų (prekės, kainos, pateikimo, rėmimo) suderinimo. Prekė.

Parduotuvėje “MAIRA” bus prekiaujama kasdieninės paklausos maisto ir ne maisto prekėmis. Prekių asortimentas bus keičiamas atsižvelgiant į vartotojų poreikius. Prekių asortimentas bus suformuotas platus, bet ne gilus. Kaina.

UAB “MAIRA” kainodara bus orientuota į konkurentus, prisitaikant prie rinkos sąlygų. Pardavimo kainos bus nustatomos į kaštus orientuotos kainos nustatymo metodą. Kainos nustatomos remiantis antkainio kalkuliacija. Tai atliekama sekančiai:

Prekės savikaina + antkainis + PVM = pardavimo kaina.

Prekybinis antkainis bus keičiamas atsižvelgiant į konkurentų kainas, organizuojant akcijas. Pateikimas.

Parduotuvė “MAIRA” bus įkurta Šiaulių mieste pietiniame Gytarių mikrorajone. Įmonės adresas Kviečių 44, 5400, Šiauliai. Parduotuvė bus įkurta po daugiabučiu namu. Kadangi parduotuvė įsikurs prie pagrindinės gatvės priešais autobusų stotelę, tai reklaminė iškaba vilios pirkėjus užeiti. Rėmimas.

Daugelis rėmimo veiksmų pristato ir skatina pirkti prekes. UAB “MAIRA” veiklai remti naudojamas rėmimo elementas – reklama. Bus naudojama interjero ir eksterjero reklama. Įmonės išorės reklamos priemonė – neoninė iškaba, kurioje bus užrašytas įmonės vardas ir darbo laikas. Vidaus reklamai bus naudojami reklaminiai plakatai, skrajutės.

Skatinti pardavimus bus naudojami šie rėmimo elementai :

• patogus ir aiškus prekių išdėstymas;

• prekiaujama asmeninio pardavimo principu;

• taikomos šventinės nuolaidos;

• organizuojamos loterijos.

Reklamos tikslas – supažindinti vartotojus su parduotuvės veikla, su naujomis prekėmis, sužadinti paklausą, priminti apie rinkoje jau esančias prekes.

Orientacinės reklamos

priemonių išlaidos pateiktos 3 lentelėje.

REKLAMOS PRIEMONIŲ IŠLAIDOS

3 lentelė

Eil.

Nr. Reklamos priemonės Išlaidos, Lt Išlaidos %

1. Iškaba 3000 57

2. Skelbimai laikraštyje 300 7

3. Langų vitrinos 1000 18

4. Kitos reklamos priemonės 1000 18

IŠ VISO: 5300 1006. FUNKCIJOS

6.1. Patalpos ir įrengimai

Parduotuvei įrengti bus išsinuomotos po daugiabučiu namu esančios patalpos, kurios sudaro 100 kvadratinių metrų. Įmonė turės du įėjimus: iš gatvės – pagrindinį, skirtą pirkėjams ir iš kiemo pusės – pagalbinį, prekėms priimti.

Patalpos bus išnuomotos ilgam laikotarpiui (ne mažiau 10 m.), su teise pratęsti nuomos sutartį.

Įrengimai: 1 šaldytuvas, 1 šaldiklis, 2 prekystaliai bus išdėstyti linijiniu būdu palei sienas. PPirkėjai už prekes atsiskaitys kasoje, prekės bus išdėstytos vitrinose, aptarnaujama asmeninio pardavimo principu.6.2. Tiekėjai

Pasirenkant potencialius prekių tiekėjus, bus lyginamos jų galimybės. Pirmenybė bus teikiama lietuviškoms prekėms. Bus stengiamasi prekes įsigyti tiesiogiai iš gamintojų, taip garantuojant mažiausią prekių kainą. Tiekėjai bus pasirenkami įvertinus prekių kainų lygį, kokybę, pristatymo ir atsiskaitymo sąlygas.

Už prekes bus atsiskaitoma sutartyse numatytais terminais. Pinigai bus pervedami iš parduotuvės banko sąskaitos į tiekėjo sąskaitą.6.3. Atsargos

Maisto prekių parduotuvėje būtinai turi būti minimalios pastovios prekių atsargos. Parduotuvėje “MAIRA” visada bus ppastovus tam tikrų prekių kiekis, kurios užtikrins asortimentą. O kitos bus užsakomos prieš joms pasibaigus.

Kompiuterio pagalba bus vedama prekių apskaita.

Negendančių prekių atsargos bus laikomos sandėlyje.

Kas mėnesį bus vykdoma parduotuvės inventorizacija.7. PERSONALAS

Įsteigtos UAB “MAIRA” akcininkais bus du asmenys. Įmonei vadovaus ppaskirtas žmogus, turintis patirties prekybos srityje, taip pat turintis žinių vadybos, ekonomikos, finansų, marketingo srityse.

Buhalterė bus įdarbinta pusei etato.

Parduotuvėje pamainomis dirbs dvi pardavėjos.

Pasirenkant personalą bus atsižvelgiama į išsilavinimą ir patirtį.

Bandomasis laikotarpis truks tris mėnesius.

Priimant į darbą su darbuotojais bus pasirašytos darbo sutartys.

Darbuotojams bus mokamas nustatytas atlyginimas:

Direktoriui – 1500 Lt.

Pardavėjai – 800 Lt.

Buhalterei – 500 Lt.

Personalui bus suteiktos visos įstatymų numatytos socialinės garantijos.

Pardavėjos dirbs kiekvieną dieną nuo 8.00val. iki 22.00val. pagal kintantį grafiką.8. FINANSINĖ INFORMACIJA

Toliau pateikiami buhalteriniai duomenys, parodantys UAB “MAIRA” laukiamą finansinę būklę.Ilgalaikis turtas

(pagrindinės priemonės)

4 lentelė

Eil.

Nr.

Turto pavadinimas Poreikis

vnt. Vnt.

kaina Lt Įsigijimo

išlaidos Naudingo

veikimo trukmė (mėnesiais) Nusidėvėji-

mas per mėn. Lt Nusidėvėji-

mas per

metus

1 2 3 4 5 6 7 8

1.1

1.2 Nekilnojamasis turtas

Žemė, ha

Pastatai, patalpos,m

–

2.1

2.2

2.3

2.4

2.5

Iš viso:

Įrengimai

Šaldyt. –vitrina

Šaldiklis

Kasos aparatas

Prekystalis

Elektr.svarstyklės

10000

2000

2500

200

4000 –

20000

2000

2500

400

4000

120

96 –

167

4,0

–

2000

204,0

313,0

48,0

504

3.1

3.2 Iš viso:

Baldai

Rašomasis stalas

Spinta drabuž.

500

450 28900

1500

450

120

120 256

4,0 3069

156,0

48,0

4.1

4.2

4.3 Iš viso:

Kitos priemonės

Kompiuteris

Telefono aparatas

Radijo aparatas

2500

200

200 1950

2500

200

120

120 17,00

70,0

2,0

3,0 204,0

840,0

24,0

36,0

Iš viso:

2900 75,0 900,0

Iš viso:

33750

348

4173Pradinės išlaidos

5 lentelė

Eil.

Nr. Išlaidų pavadinimas Suma, LLt

1. Ilgalaikis turtas (pagrindinės priemonės) 33750

2. Rekonstrukcija, remontas 8000

3. Montavimo darbai 1200

4. Pradinių prekių atsargų pirkimo išlaidos savikaina 15000

5. Reklama (įranga) 10300

6. Komunalinė įranga (elektros, šalto, šilto vandens, dujų ir kt. skaitikliai ir jų įrengimas ) 400

7. Ryšių įranga 200

8. Signalizacijos įranga 1500

9. Juridinės paslaugos 1000

10. Ūkio reikmenys 500

11. Raštinės reikmenys 200

12. Kitos išlaidos 2000

13. Grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje 10000

Iš viso: 84050Finansavimo poreikiai ir šaltiniai

6 lentelė

Eil.

Nr. Poreikiai Suma

Lt Eil.

Nr. Šaltiniai Suma,

1 2 3 4 5 6

1. Nekilnojamas turtas

1. Nuosavybė

1.1 Žemė – 1.1 Žemė

Pastatai –

1.2 Pastatai

– 1.2 Pinigai 10000

2. Įrengimai, baldai, kt. priemonės 33750 2. Banko paskolos:

3. Rekonstrukcija, remontas

8000 2.1 Ilgalaikės 70000

4. Montavimo darbai

1200 2.2 Trumpalaikės

5. Pradinės prekių atsargos

15000 3. Kiti šaltiniai: 4050

6. Apyvartinis kapitalas

10000

7. Kitos išlaidos

16100

Iš viso:

84050 84050Banko kreditas ir jo grąžinimo sąlygos

Kreditorius: AB “Vilniaus Bankas”

Kredito terminas: 24 mėn.

Kredito gavimo data: 2003 m. sausio mėn.

Kredito grąžinimo pradžia: 2003m. gegužės mėn.

Kredito grąžinimo pabaiga: 2004m. lapkričio mėn.

Kredito ggrąžinimo dažnumas: kiekvieną mėnesį

Metinė palūkanų norma –9 %Kredito grąžinimo grafikas

7 lentelė

Skola Lt Planuojama grąžinti Lt Skola laikotarpio

pabaigai

laikotarpio

pradžiai palūkanos

per mėnesį

iš viso

skola palūka-

nos

iš viso

1 2 3 4 5 6 7 8

Pirmieji m.:

01 mėn.

02 mėn.

03 mėn.

04 mėn.

05 mėn.

06 mėn.

07 mėn.

08 mėn.

09 mėn.

10 mėn.

11 mėn.

12 mėn.

70000

67000

64000

61000

58000

55000

52000

49000

525

502

480

457

435

412

390

367

70525

67502

64480

61457

58435

55412

52390

49367

–

3000

525

502

480

457

435

412

390

367

525

3525

3502

3480

3457

3435

3412

3390

3367

70000

67000

64000

61000

58000

55000

52000

49000

46000

Viso: 70000 5668 24000 5668 29668 46000

Antrieji m:

01 mėn.

02 mėn

03 mėn.

04 mėn.

05 mėn.

06 mėn.

07 mėn.

08 mėn.

09 mėn.

10 mėn.

11 mėn

46000

41819

37638

33456

29274

25092

20910

16728

12546

8364

4182

345

313

282

251

219

188

156

125

46345

42132

37920

33707

29493

25280

21066

16853

12640

8426

4213

4181

4182

345

313

282

251

219

188

156

125

4526

4494

4464

4433

4401

4370

4338

4307

4276

4244

4213

41819

37638

33456

29274

25092

20910

16728

12546

8364

4182

–

Viso: 46000 2066 46000 2066 48066 -Ūkinės veiklos išlaidos

8 lentelė

Eil.

Nr. Išlaidų

Pavadinimas Vnt.

Sk. Išlaidos, Lt

per pirmus metus per antrus metus per trečius

metus

per mėnesį per metus

vienam

vienetui suma

1 2 3 4 5 6 7 8

Pastovios išlaidos

Patalpų nuoma (m2)

Turto draudimas (prival.)

Nusidėvėjimas

Palūkanos už kreditą

Žemės mokestis

Nekilnojamo turto mokestis 1%

Patalpų šildymas (m2)

100

220

3.40

2000

220

348

525

–

340

24000

220

4173

5668

–

2040

24000

220

4173

2066

–

2040

24000

220

4173

–

2040

8.1

8.2

8.3

Kintamos išlaidos

Darbo užmokestis (iš viso)

Direktorius

Pardavėjos

Buhalteris

2800

1500

800

500

3600

1500

1600

500

43200

18000

19200

6000

36000

19200

10200

6600

38400

20400

10800

7200

10. Išmokėjimai už darbus pagal sutartis

Paskatinimai (premijos, dovanos ir kt.)

1000

2000

1200

3000 1200

4000

11. Iš viso: 3600 46200 40200 43600

12.

13.

14.

15.

16.

16.1

16.2

16.3

17.

Soc. draudimo mokestis

Transporto išlaidos

Reklama

Natūrali netektis

Komunalinės paslaugos:

Telefonas

Elektra (kW)

Šiltas vanduo (m3)

Kelių mokestis

Garantinis fondas

Kitos išlaidos

800

0.33

4,12

1116

300

100

150

264

41,2

454

14322

3600

1200

1800

3168

494,40

5448

105

3000

12462

3800

3600

2400

3200

5000

9987

162

4000

13516

4000

3600

2400

3300

5200

10950

176

5000

18. Iš viso:

9758,2 118933,4 119548 124399Pirmųjų veiklos metų sąmata (pinigų srautai)

9 lentelė

Eil.

Nr. Rodikliai Suma Lt

per mėnesį per pirmus

metus

1 2 3 4

1.1

1.2

1.3

1.4

1.5

Įplaukos

Įplaukos už parduotas prekes ( su PVM)

Įplaukos už papildomas paslaugas

Įplaukos už laikomas banko sąskaitoje lėšas

Pagautė

Kitos įplaukos

291998

–

3503977

–

Iš viso: 291998 3503977

2.1

2.2

2.3

2.4

Išlaidos

Prekių pirkimo išlaidos

Pridėtosios vertės mokestis

Ūkinės veiklos išlaidos

Kitos išlaidos

190763

44006

9758

–

2289154

528077

118933

–

Iš viso: 244527 2936164

3. Bendras pelnas

567813

4. Pelno mokestis

Pagrindiniu tarifu apmokestinamo bendro pelno suma ( tarif. 15%)

Mokesčio suma

136275

5. Grynas pelnas

431538Antrųjų ir trečiųjų veiklos metų pinigų srautų prognozė

10 lentelė

Eil.

Nr. Rodikliai Suma, Lt

per antrus

metus per trečius

metus

1.2

1.3

1.4

1.5 Įplaukos

Įplaukos už parduotas prekes ( su PVM)

Įplaukos už papildomas paslaugas

Įplaukos už laikomas banko sąskaitoje lėšas

Kitos įplaukos

4792700

–

6416921

–

Iš viso: 4792700 6416921

2.1

2.2

2.3 Išlaidos

Prekių pirkimo išlaidos

Ūkinės veiklos išlaidos

Pridėtinis vertės mokestis

3124315

119548

731090

4183130

124399

978852

Iš viso: 3974953 5286381

3. Bendras pelnas

817747 1130540

4. Pelno mokestis

196259 271329

5. Grynas pelnas

621488 859211Pelningumo lūžio taškas

11 lentelė

Eil.

Nr. Rodikliai Veiklos metai

pirmieji antrieji tretieji

1 2 3 4 5

Realizacinės įplaukos be PVM, Lt

Prekių pirkimo išlaidos savikaina, Lt

Realizuoto antkainio suma, Lt

Bendras pajamų koeficientas =

Realizuoto antkainio suma (Lt) / Realizacinės įįplaukos (Lt)

Ūkinės veiklos išlaidos

Nenuostalingas pardavimas, Lt =

Ūkinės veiklos išlaidos (Lt)/ Bendrųjų pajamų koeficientas

0.23

519773

5438069

0.23

540865Finansinis projekto įvertinimas

Esamosios vertės (PV) metodas

Jei visi pinigų srautai yra diskretiški dydžiai CF , o diskonto norma per periodą yra k, tai PV vertė išreiškiama:

PV=

Atliekant analizę PV metodu, remiamasi prielaida, kad bet kurios lėšos gaunamos iš investicinio projekto, yra tuoj pat reinvestuojamos su palūkanų norma, kuri savo dydžiu lygi diskonto normai, naudotai skaičiuojant PV. Palyginimui PV apskaičiuojama 2 atvejais – kintant diskonto normai.

Kai diskonto norma lygi 10%.

PV = + + =1551471

Kai diskonto norma lygi 15%.

PV = + + =1410632

Išvada: diskonto normai padidėjus 5% PV sumažėja 1,1 karto.

Būsimosios vertės metodas

Palyginant alternatyvas šiuo metodu, apskaičiuojamas ekvivalentiškas pinigų srauto dydis tam tikru laiko momentu ateityje. Investicinio projekto būsimoji vertė po n metų nuo dabartinio momento, kai diskonto norma k, apskaičiuojama pagal formulę:

FV = PV

Būsimąją vertę galima nustatyti ir kitu metodu. Tada pirmiausia nustatoma investicinio projekto pinigų srautų esamoji vertė, o po to surandamas ekvivalentiškas jai dydis po n metų nuo dabartinio momento. Šiuo atveju būsimoji vertė bus apskaičiuojama pagal formulę:

FV = PV*(1+k)

Matome, kad kai duotos baigtinės k ir n reikšmės, būsimoji vertė lygi esamajai vertei, padaugintai iš konstantos. Todėl tol, kol k ir n nesikeičia, lygindami alternatyvas tiek bbūsimosios vertės, tiek esamosios vertės metodu, gautume tokį patį rezultatą.

Ir esamoji, ir būsimoji bei vidutinė metinė vertės yra ekvivalentiškumo matas. Šios vertės skiriasi tik laiko momentu, kuriam yra nustatomos. Kiekviena iš jų gali būti paimta pagrindu, parenkant investicinį projektą iš keleto alternatyvų, o rezultatas nuo to nesikeis.

Kai diskonto norma lygi 10 %.

FV= 1551471*(1+0.1)3=2065008

Kai diskonto norma lygi 15 %.

FV= 1410632*(1+0.15)3= 2145395

Išvada: padidėjus diskonto normai 5 %. FV padidėja 1.04 karto.

Grynosios dabartinės vertės (NPV) metodas

Grynoji dabartinė vertė (NPV) yra visų investicinio projekto diskontuotų grynųjų pinigų srautų suma, apskaičiuojama pagal formulę:

NPV= -I+

kur I – investicijos dydis, CFt – t-ųjų metų projekto grynasis pinigų srautas.

NPV= – 70 000 + + + = – 70000 + 1551471= 1481471

Kaip matome, investicinio projekto grynoji dabartinė vertė yra teigiama, vadinasi projektas yra priimtinas.

Atsipirkimo periodo metodas

Šis metodas yra vienas iš plačiausiai taikomų ekonominės analizės praktikoje. Jo populiarumą nulėmė itin paprasti skaičiavimai ir lengvai suvokiama šio metodo esmė.

Atsipirkimo periodo metodas parodo santykinį investicinio pasiūlymo patrauklumą. Jis nustato, koks bus periodų, reikalingų pradiniai investicijai padengti, skaičius. Kitaip tariant, jis nustato, kiek reikės periodų, kad komuliatyvinis investicinio projekto naudingumas susilygintų su kumuliatyviniais jo kaštais. Tiek naudingumas, tik jo kaštai paprastai išreiškiami pinigų srautais. Kiekvienai iš alternatyvų apskaičiuojamas atsipirkimo

periodas ir gautos reikšmės tarpusavyje palyginamos. Kuo atsipirkimo periodas trumpesnis, tuo projektas yra geresnis.

AP= m.

Vidinė pelno norma (IRR)

IRR yra projekto pelningumo matas ir neįvertina išorinių projektui ekonominių veiksnių. Investicinio projekto pelno norma yra sutapatinama su diskonto norma, prie kurios visų iš projekto gaunamų pinigų srautų esamoji vertė prilygsta nuliui:

NPV= -I+ = 0

Tiriamo projekto IRR yra lygi 656%. Kadangi investicijos palūkanų norma yra mažesnė už IRR, galime padaryti išvadą, kad nagrinėjamas projektas yra priimtinas.

Scenarijų metodas

Įmonė „jautri“ šiems veiksniams: išoriniams- augančiai konkurencijai ttarp tokio pobūdžio parduotuvių, į kurią, laiku nesureagavus, mažėja realizacinės pajamos; vidiniams – veiklos sąnaudų (elektros energijos, komunalinių paslaugų, transporto išlaidų, ryšių paslaugų) išaugimui.

Tarkime, dėl išaugusios konkurencijos įmonės realizacinės pajamos kasmet su.mažėja arba padidėja 2 %.

Projekto pelningumo svyravimų (rizikos) įvertinimas

12 lentelė

Eil

Nr. Variantas / Rodikliai Veiklos metai

I -ieji II – ieji III -ieji

Bazinis variantas (0 %)

1. Realizacinės įplaukos be PVM Lt 2975900 4061610 5438069

2. Prekių pirkimo išlaidos savikaina Lt 2289153 3124315 4183130

3. Ūkinės veiklos išlaidos Lt 118933 119548 124399

4. Bendrasis pelnas Lt 567814 817747 1130540

5. Grynasis pelnas Lt 431538 621488 859211

Optimistinis variantas (+2%)

1. Realizacinės įplaukos be PVM Lt 3035418 4142842 5546830

2. Prekių pirkimo išlaidos savikaina Lt 2289153 3124315 4183130

3. Ūkinės veiklos išlaidos Lt 118933 119548 124399

4. Bendrasis ppelnas Lt 627332 898979 1239301

5. Grynasis pelnas Lt 476772 683224 941869

Pesimistinis variantas (-2%)

1. Realizacinės įplaukos be PVM Lt 2916382 3980378 5329308

2. Prekių pirkimo išlaidos savikaina Lt 2289153 3124315 4183130

3. Ūkinės veiklos išlaidos Lt 118933 119548 124399

4. Bendrasis pelnas Lt 508296 736515 1021779

5. Grynasis pelnas Lt 386305 559751 776552

NPVbaz= – 70 000 + + + = – 70000 + 1551471= 1481471

NPVopt= – 70 000 + + + = – 70000 + 1705717= 1635717

NPVpes= – 70 000 + + + = – 70000 + 1397225 = 1327225

Realizacinių pajamų sumažėjimas (padidėjimas) (% per metus) Bazinis variantas (0 %) Optimistinis variantas (+2%) Pesimistinis variantas (-2%)

Grynoji dabartinė vertė 1481471 1635717 1327225

Atsipirkimo periodas metais 0,16 0,146 0,18Išvados

1. UAB “MAIRA” prekių pardavimo ir įplaukų prognozės per pirmus metus, realizacinių įplaukų suma sudaro 3503977,2 Lt.

2. Projekto finansinė analizė parodė, kad įmonė bus pelninga.

3. Ekonominių rodiklių skaičiavimo rezultatai leidžia tikėtis sėkmingo projekto įgyvendinimo.

4. Didelę reikšmę ekonominių rodiklių kitimui, taip pat projekto efektyvumui turi diskonto (palūkanų) normos kitimas, konkurencija, mažinanti realizacines pajamas bei veiklos sąnaudų augimas.Literatūra

1. Bagdonas E. Kazlauskienė E. Biznio įvadas. – Kaunas, 1998.

2. Jovaiša A. Kaip parengti verslo planą. – Pačiolis, 1996.

3. Jasiūnienė J. Rinkevičienė B., Vilkelis R., Žigutienė O. Įmonės steigimas. – Vilnius, 11999.

4. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai.- Pačiolis, 1997.

5. Pajuodis A. Prekybos marketingas.- V.,-2002.