ISO 9000

I. Įvadas

Standartas – tai susitarimo pagrindu parengtas ir pripažintos įstaigos

patvirtintas dokumentas, nustatantis bendram ir daugkartiniam naudojimui

tinkančias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas ir yra

skirtas įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje.

Vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių didinti prekių,

paslaugų konkurencingumą, yra kokybė, jos stabilumas. Verslo klientus

domina kiekvienos įmonės sugebėjimas tvarkytis ir organizuoti savo veiklą,

siekiant rinkai pateikti keliamus reikalavimus atitinkantį produktą. Todėl,

renkantis tiekėją ar verslo partnerį, vertinamas ne tik tiekiamas

produktas, bet ir tiekėjo patikimumas kokybės srityje, kuris labai

priklauso nuo taikomų kokybės vadybos metodų IISO 9000.

ISO 9000 sudaro 26 dokumentai. Trys iš jų skirti kokybės sistemai

apibūdinti, kiti pateikia principus, apibūdina terminologiją bei priemones

(Applying ISO 9000., 1996). ISO 9000 susideda iš skirtingo pobūdžio ir

turinčių skirtingus tikslus standartų (jie žinomi taip pat ir kitais

pavadinimais: EN 29000 (Europos norma, angl. European Norm) arba

nacionalinė versija BS 5750 (Britų standartas, angl. British Standard

Didžiojoje Britanijoje).

ISO 9000 kokybės standartai išleisti 1987 m. ir (pirmą kartą

atnaujinti 1994 m.) buvo sparčiai diegiami visame pasaulyje. Iki 1996 m.

liepos mėn. jie jau naudojami ddaugiau kaip 90 valstybių kaip nacionaliniai

standartai bei regioniniai Europoje (jų diegimu rūpinasi CEN ir CENELEC –

European Committee for Standardization (Europos standartizacijos komitetas)

and European Committee for Electrotechnical Standardization (Europos

elektrotechnikos standartizacijos komitetas), Amerikoje, Afrikoje,

Artimuosiuose Rytuose (Dale, 1994).

ISO 9000 serija, viena sėkmingiausių sserijų kuri paplito po visą

pasaulį, todėl dabar smulkiau panagrinėsiu šią seriją bei jos diegimo

galimybes.

1. ISO 9000 kokybės vadybos sistemos

.

Vienas iš įmonės sėkmės sąlygų yra pateikti klientams kokybiškus

produktus, kurie atitiktų jų reikalavimus. Firmos sugebėjimus šiuo požiūriu

galima padidinti įdiegus vadybos sistemą, kuri padėtų jai nuolat tenkinti

klientų reikalavimus, taip pat gerinti savo veiklą. ISO standartai –

Tarptautinės standartizacijos organizacijos (International Organization for

Standartization) išleisti standartai, kuriuose išdėstyti kokybės vadybos

sistemoms keliami reikalavimai, veiklos gerinimo bei kitos kokybės vadybos

rekomendacijos. Pirmoji šios serijos redakcija išleista 1987 m., o 2000 m.

gruodžio mėnesį įsigaliojo trečioji redakcija, pakeitusi antrąją, 1994 m.

redakciją. Šie standartai priimti kaip nacionaliniai daugiau kaip 90

pasaulio valstybių. Tai rodo jų populiarumą ir paplitimą visame pasaulyje.

Su ISO 9000 standartais tiesiogiai susijęs kokybės sistemų

sertifikavimas.Vadybos sistemos sertifikavimas –– tai nepriklausomų ekspertų

organizacijos (sertifikavimo įstaigos) patvirtinimas, kad įmonėje įdiegta

vadybos sistema atitinka jai keliamus reikalavimus. Tačiau reikia

akcentuoti, kad ISO 9000 standartų taikymas ir įmonės kokybės sistemos

sertifikavimas nėra tapatūs dalykai. Vadybos sistemų standartai

nereikalauja sertifikuoti įmonėje įdiegtos sistemos, todėl pati įmonė

apsisprendžia, ar verta naudotis sertifikavimo įstaigos, galinčios

patvirtinti vadybos sistemos atitikimą standartų reikalavimams,

paslaugomis. Labai dažnai kokybės sertifikatas tampa vienu iš pagrindinių

privalumų ar net būtina sąlyga, tiekiant produktus į ES ar kitas Vakarų

šalis. Šių standartų dėka įmonė gali užtikrinti nuolatinę produktų kokybę

bei įrodyti savo galimybes tai padaryti. Lietuvos standartizacijos

departamentas kaupia informaciją apie tas įmones, kurios turi sertifikuotas

kokybės sistemas, atitinkančias ISO 9000 serijos standartų reikalavimus.

1.2. Informacija apie standartus – Lietuvos standartizacijos departamente

Pirmiausia įmonė turėtų susipažinti su ISO 9000 standartuose išdėstytais

reikalavimais ir rekomendacijomis. 2000 m. redakcijos pagrindinius ISO 9000

serijos standartus sudaro šie:

ISO 9000:2000 Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai ir terminai bei

apibrėžimai

Čia aprašomi kokybės vadybos sistemų pagrindai ir paaiškinami jų terminai.

ISO 9001:2000 Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai

Šiame standarte nustatyti kokybės vadybos

sistemų reikalavimai produktų, atitinkančių kliento poreikius tiekimui į

rinką. Standarto paskirtis – geriau patenkinti klientą.

ISO 9002: 2000 Kokybės Vadybos sistemos. Kokybės užtikrinimo gaminant,

įrengiant ir prižiūrint (atliekant servisą) modelis.

ISO 9003: 2000 Kokybės vadybos sistemos. Kokybės užtikrinimo, atliekant

galutinę kontrolę ir bandymus, modelis.

ISO 9004:2000 Kokybės vadybos sistemos. Veikimo gerinimo rekomendacijos

Čia pateikiamos rekomendacijos kaip didinti kokybės vadybos sistemų

rezultatyvą ir efektyvumą. Standarto paskirtis – gerinti organizacijos

veiklą ir labiau patenkinti klientų poreikius.

2.3. ISO standartų įdiegimo tvarka

.

Norint sutvarkyti įmonės kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9000 standarto

reikalavimus, reikės skirti laiko, pastangų ir turėti pasiryžimo. Sistemos

įdiegimas gali trukti nuo 0,5 iki 1,5 – 2 metų, priklausomai nuo įmonės

dydžio, esamos vadybos sistemos būklės, projekto diegimo spartos ir kitų

veiksnių. Galima skirti šiuos kokybės vadybos sistemos diegimo etapus:

a) Aukščiausiosios vadovybės sprendimas įdiegti ISO 9000 kokybės sistemą.

Kadangi įdiegti sistemą reikės tam tikrų išteklių, truks ilgesnį laiką,

apims visą įmonę, jos vadovybė turi oficialiai parodyti šio projekto svarbą

visai įmonei.

.

b) Projekto valdymo ir darbo grupės sudarymas. .

Reikia sudaryti projekto koordinacinę grupę, kuri rūpintųsi projekto

įgyvendinimu. Iš įvairių padalinių turėtų būti sudarytos darbo grupės,

kurios kurtų su savo veikla susijusius kokybės sistemos elementus.

.

c) Kokybės vadybos principų propagavimas ir mokymas.

.

Kokybės vadybos principus pravartu išaiškinti kiekvienam darbuotojui

atsižvelgiant į jo vaidmenį sistemoje. Darbuotojai turės išmokti tam tikrų

metodikų, reikalingų kokybės sistemai diegti ir palaikyti (pvz., dokumentų

rengimas, kokybės sistemos auditas ir kt.). Šis etapas yra vienas iš

svarbiausių – tai rezultatyvios ir efektyvios kokybės vadybos sistemos

pamatas.

d) Esamos sistemos tyrimas (procesų identifikavimas) ir kokybės sistemos

įdiegimo veiksmų plano sudarymas.

.

Kadangi kiekvienoje įmonėje egzistuoja vienokia ar kitokia kokybės vadybos

sistema, todėl, siekiant išvengti „dviračio išradinėjimo“, reikia

išsiaiškinti visus esamus su kokybe susijusius procesus, jų tarpusavio

sąsajas ir sąveiką. Tada juos galima palyginti su ISO 9001 standarto

reikalavimais ir nustatyti, ką dar reikia padaryti, kad sistema atitiktų

standarto reikalavimus. Sudaromas veiksmų planas: numatoma reikalingus

atlikti darbus, nurodomi terminai, paskiriami atsakingieji darbuotojai.

.

e) Kokybės sistemos kūrimas (įsk. įforminimą dokumentais).

.

Pagal veiksmų planą kuriami trūkstami sistemos elementai, kokybės sistema

įforminama dokumentais (kokybės vadove, procedūrose ir kituose

dokumentuose).

f) Sistemos veikimo įvadinis laikotarpis.

.

Nustačius kokybės vadybos sistemos procesus, ją įforminus dokumentais,

reikia laiko, kad prie naujos tvarkos priprastų darbuotojai. Jie

supažindinami su naujomis procedūromis ir reikalavimais.

g) Vidaus auditas ir koregavimo veiksmai.

.

Kurį laiką sistemai veikiant pagal ISO 9001 standarto normas, reikia

pradėti vidaus auditus (jie turi būti atliekami periodiškai). Dažniausiai

jie atliekami pačios įmonės pajėgomis. Radus trūkumų, išsiaiškinamos ir

šalinamos jų priežastys. Taip užtikrinama, kad įdiegta sistema įgyvendinama

teisingai.

h) Vadovybinė analizė ir sistemos tobulinimas.

.

Įmonės vadovybė privalo periodiškai analizuoti sistemos veikimą ir jos

rezultatyvumą bei numatyti sistemos gerinimo veiksmus.

.

Neretai įmonės, diegiančios vadybos sistemas, į pagalbą pasitelkia

konsultacines įstaigas. Jos padeda įmonėms greičiau ir efektyviau

įgyvendinti kokybės sistemos įdiegimo projektą. Lietuvoje tokių įstaigų jau

veikia apie porą dešimčių.

.

2. Sertifikavimas

.

Dažnai įmonės pageidauja, kad jose įdiegta kokybės vadybos sistema

būtų sertifikuota. Sertifikavimas yra nepriklausomos įstaigos atliekamas

įvertinimas ir patvirtinimas, kad įmonėje įdiegta ir veikia kokybės

sistema, atitinkanti ISO 9001, 9002 ar 9003 (1994 m.) arba ISO 9001:2000

standarto reikalavimus. Atkreipkite dėmesį, kad sertifikuojama tik anksčiau

nurodytų ISO 9000 serijos standartų atžvilgiu, nes tik juose išdėstyti

reikalavimai kokybės sistemoms. Kituose – 1994 m. ir 2000m. redakcijos ISO

9000 ir 9004 standartuose pateikti paaiškinimai arba rekomendacijos, todėl

jų atžvilgiu nesertifikuojama.

.

2000 m. gruodžio 15 d. patvirtinus naujos redakcijos ISO 9001

standartą, dar trejus metus bus galima sertifikuoti ir turėti sertifikatą

pagal 1994 m. redakcijos ISO 9001, 9002 ar 9003 standartą. Tačiau 2003 m.

gruodžio 15 d.

jie nebeteks galios. Įmonėms, jau turinčioms sertifikatus

pagal 1994 m. redakciją, numatyta perėjimo prie naujos redakcijos standarto

procedūra. Prie jos galima pereiti pasibaigus trejų metų sertifikato

galiojimo laikui (jeigu jis baigiasi anksčiau nei 2003 12 14), arba per

eilinį priežiūros vizitą (tam skiriant papildomo laiko), arba per atskirą

papildomą įvertinimą. Koks būdas geriausias, įmonei patars sertifikacijos

įstaiga, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes.

Sistemas įvertina ir sertifikatus išduoda sertifikacijos įstaigos

– nepriklausomos (nešališkos), pagal atitinkamas taisykles (ISO/IEC Guide

62) veikiančios organizacijos. Kokybės sistemų sertifikacijos įstaigos

nepriklausomumas ir kompetencija patvirtinama akredituojant šias įstaigas.

Akreditavimas – tai tokia procedūra, kai reikiamai įgaliota

(dažniausiai – valstybės) įstaiga patikrina ir paliudija, kad

sertifikacijos įstaiga (ar kitokia trečiosios šalies organizacija) yra

kompetentinga ir nešališka, teikdama sertifikavimo paslaugas.

.

Sertifikacijos įstaigos statusas akreditacijos atžvilgiu

atsispindi jų išduodamuose sertifikatuose. Juose, be sertifikacijos

įstaigos ženklo, papildomai dedamas akreditacijos įstaigos ženklas, kuris

reiškia, kad sertifikatas išduotas laikantis visų atitinkamų taisyklių.

Sertifikacijos

organizacija negali padėti įmonei įdiegti kokybės sistemos. Pagal

minėtąsias taisykles, kurių turi laikytis akredituota sertifikacijos

įstaiga, ji negali konsultuoti įmonių, nes vėliau, atlikdama kokybės

sistemos įvertinimą, ji nebegalės būti nešališka, o įvertinimas ir

sertifikatas praras savo tikrąją vertę.

.

Taigi renkantis sertifikacijos įstaigą, reikėtų atsižvelgti į tai,

ar ji yra akredituota ir kiek toji įstaiga žinoma Europoje ir kitose

šalyse. Kadangi sertifikatus įmonės dažniausiai pateikia savo esamiems ar

naujiems klientams, todėl sertifikacijos įstaigos vvardas neretai gali būti

reikšmingas. Įmones sertifikuoja Lietuvos nacionalinė standartizacijos

institucija – Lietuvos standartizacijos departamentas. Keleri metai

Lietuvoje veikia arba iš kitų šalių teikia paslaugas keletas tarptautinių

sertifikacijos įstaigų (pvz., Bureau Veritas Quality International (BVQI),

TUV-Cert, KEMA ir kt.).

2.1. Sertifikavimo etapai

.

a) Užklausimo pateikimas .

Susisiekite su sertifikacijos įstaiga ir pagal šios įstaigos reikalavimus

pateikite reikiamą informaciją apie savo įmonę. Pagal šią informaciją

sertifikacijos įstaiga pateiks savo sertifikavimo sąlygų pasiūlymą.

b) Sertifikavimo sutarties sudarymas

.

Remdamasi įmonės pateikta informacija, sertifikacijos įstaiga įvertins savo

galimybes ir pateiks vadybos sistemos sertifikavimo bei vėlesnės periodinės

priežiūros sąlygas ir įkainius. Susitarus dėl sąlygų, su sertifikacijos

įstaiga reikės pasirašyti atitinkamą sutartį.

.

c) I sertifikavimo etapas: pirminė sistemos analizė

.

I etape auditoriai analizuoja (dažniausiai – remdamiesi dokumentais,

kokybės sistemos vadovu ir procedūrų aprašais) įmonės vadybos sistemą. Ši

analizė atliekama arba įmonėje, arba sertifikacijos įstaigos biure.

Analizės rezultatai pateikiami ataskaitoje, kurioje, jei randami nurodomi

vadybos sistemos trūkumai. Įmonė turi padaryti būtinus sistemos keitimus

dar iki II etapo audito.

d) II sertifikavimo etapas: pagrindinis sistemos įvertinimas

(sertifikacinis auditas)

Auditas nuodugniai tiria, kaip veikia vadybos sistema. Procedūros trukmė

priklauso nuo įmonės dydžio, pasirinkto standarto ir gamybos ar paslaugų

teikimo sudėtingumo, įmonėje naudojamų technologijų. Rastos neatitiktys

užfiksuojamos. Aptariami koregavimo veiksmai, kuriuos turėtų atlikti įmonė,

ir jų įgyvendinimo patikrinimo būdas. Neatitikčių koregavimo veiksmų

įgyvendinimą patikrina auditoriai dar prieš išduodami sertifikatą.

.

e) Sertifikavimas .

Pašalinus visas sertifikacinio audito metu rrastus trūkumus, sertifikacijos

įstaiga išduoda vadybos sistemos atitikties patvirtinimo sertifikatą. Jis

galioja trejus metus, jeigu palaikoma gera vadybos sistemos būklė.

.

f) Priežiūra .

Siekdama įsitikinti, kad Jūsų įmonės vadybos sistemos būklė gera ir

tebeatitinka pasirinktojo standarto reikalavimus, sertifikacijos įstaiga ne

rečiau kaip kartą per metus atliks periodinius priežiūros vizitus. Jie iš

esmės panašūs į sertifikacinį auditą, tik trunka trumpiau ir tikrinama tik

atitinkama kokybės sistemos dalis. .

g) Sertifikato atnaujinimas (pratęsimas)

.

Įmonės pageidavimu po trejų metų sertifikacijos įstaiga atliks sertifikato

atnaujinimo procedūrą. Jos metu atliekamas pakartotinis visos vadybos

sistemos įvertinimas, tačiau jis jau būna trumpesnis negu sertifikacinis

auditas. Išduodamas naujas sertifikatas, kuris taip pat galioja trejus

metus, bei atliekama įprastinė periodinė priežiūra.

3. Kodėl įmonės diegia ISO 9000 kokybės sistemas?

.

Dauguma įmonių ISO 9000 kokybės sistemas diegia dėl dviejų priežasčių:

1) Marketinginės priežastys: Darbas su užsienio užsakovais. Eksportas.

Prestižas. Kliento pasitikėjimas.

2) Vidinės priežastys: Vidinė tvarka įmonėje. Reali mūsų veiklos kokybė.

Aiškus darbų, pareigų pasidalijimas. Optimalesni procesai, mažiau

„stumdymosi“, dubliavimosi, „bereikalingų judesių“. Galimybė reorganizuoti

tam tikrus procesus. Efektyvesnis valdymas. Mažesni kaštai.

3.1. ISO 9000 kokybės sistemos privalumai jūsų firmai

Pardavimas

ISO 9000 sertifikatas – stipri marketingo priemone. Tinkamai

panaudojus tai reklamoje, galima laimėti nemažai naujų užsakymų. Be to,

esant dideliam pasirinkimui, klientai renkasi kokybiškesnius produktus ir

paslaugas tiekiančias įmones.

Įvaizdis

Natūraliai, gavę sertifikatą, Jūs pradedate priklausyti aukštesnei

įmonių klasei. Šiandien Lietuvoje tik keli šimtai įmonių gali pasidžiaugti

tuo, kad dirba pagal tarptautinius ISO 9001 standartų reikalavimus. Tai –

stipriausios įmonės savo sektoriuose.

Stambūs užsakovai

.

Kaip žinome, stambūs klientai tiekėjais renkasi patikimas ir

kokybiškai dirbančias firmas. ISO 9001 sertifikatas – pakankamai svarus

įrodymas, kad Jūs tokie ir esate.

Galimybe išlaikyti ar pakelti kainas

.

Šiuo metu pastebima tendencija pasirinkti gal ir brangesnę, bet

kokybiškesnę prekę. ISO 9001 sertifikatas padeda išlaikyti ar net padidinti

kainas ir sėkmingai realizuoti savo produkciją.

Eksportas ir darbas su užsienio partneriais

.

Norint dirbti su Vakarais, įdiegta įmonėje ISO 9001 kokybės

sistema – stiprus privalumas. Tai ir iliustracija, kad mūsų įmonės darbas

atitinka tarptautinius standartus ir reali galimybė parduoti savo

produkciją. Yra įprastas dalykas ISO sertifikuotoms įmonėms pirkti iš ISO

sertifikuotų tiekėjų.

Produktai ir kaštai .

Jūsų produktai/paslaugos bus aukštesnės kokybės. Efektyvaus valdymo

pasėkoje sumažės operaciniai kaštai. Efektyvios pirkimo sistemos dėka,

būsite užtikrinti, kad gaunate žaliavas ar tiekiamus produktus/paslaugas

aukštesnės kokybės.

Dalyvavimas konkursuose .

Ne visi konkursai jau būna laimėti prieš juos paskelbiant.

Tikruose konkursuose komisija atsargiai sveria kiekvieno tiekėjo pasiūlymo

pliusus ir minusus. Praktika parodė, kad ISO 9001 sertifikatas ne tik yra

svarus argumentas dėl mūsų darbo kokybės, bet ir atsveria žemesnes

konkurentų siūlomas kainas.

Jūsų klientams .

Lengviau pasirinkti: aukštas kokybės įvertinimas leidžia Jūsų

įmonę pasirinkti iš daugybės rinkoje egzistuojančių tiekėjų. Pasitikėjimas

įmone: klientai gali labiau pasitikėti įmonės produktais ir darbo kokybe.

Objektyvus įrodymas – nepriklausomų ekspertų patvirtintas, aukštas darbo

kokybės įvertinimas. Realus kliento poreikių patenkinimas. Darbas realiai

labiau atitinka klientų poreikius, nes kokybės sistema pagal ISO standartus

pirmiausiai orientuota į klientų poreikių užtikrinimą.

Jūsų firmos darbuotojams .

Aiškiau suprantami firmos tikslai ir užduotys, aiškiai apibrėžtos

pareigybes, procesai, darbai, problemines situacijos. Mažiau

streso ir maišaties darbe, kiekvienas žino darbus bei ko iš jo tikimasi.

Sutrumpėja naujų darbuotojų adaptacija darbe. Aukštesnė darbo moralė,

teigiamos nuostatos, pagerėja bendra firmos kultūra. Atsiranda tvarka

darbuose, viskas yra susisteminta ir „sudėliota į lentynas“.

Verslo perspektyva ir palankios diegimo sąlygos

Didėjantys reikalavimai rinkoje. Galimybė išsiskirti iš

konkurentų. Judėjimo į ES tendencijos. Dabar labai palankus momentas.

Palankios sąlygos diegimui vidutinėse ir mažose įmonėse

Tai lanksčios ir mobilios įmonės. Greiti sprendimai. Minimali

biurokratija. Operatyvus darbas. Greita reakcija į rinkos pokyčius. Aiškus

darbo procesai. Geranoriškumas ir patogumas diegiant KVS. Akivaizdus

poveikis rezultatui. Patogus KVS valdymas, kontrolė, koregavimas.

4. Kokybės įrodymas ar formalumas ?

.

Formalūs standartai .

ISO 9000 standartas specialistams kelia nemažai abejonių. Anot

bendrovės „Sidabrinis tinklas“, šįmet pelniusios Nacionalinį kokybės prizą,

vadovo Andriaus Dienio, daugiausiai problemų kėlė 1994 m. ISO 9000 versija.

Naujoji versija, kuri jau pradėta diegti, gerokai atitaisyta, liko mažiau

biurokratizmo. Dar visai neseniai būdavo deramai įforminama dokumentacija,

apmokomas personalas. Kartais tai reikalaudavo tūkstančių puslapių

dokumentacijos, reikalingos tik formaliam kokybės sistemos sertifikatui

gauti. .

Jis teigė, jog standartai kartais lieka formalumais, bendrovės

siekia kokybės sertifikato

dėl paties fakto, o ne norėdamos diegti naujus

kokybės elementus. Įvairios organizacijos ne tik įgyja formalias kokybės

valdymo sistemas, bet ir nustoja toliau tobulėti, siekti aukštesnio

įvertinimo.

Kauno technologijos universiteto Kokybės vadybos katedros vedėjas

prof. Povilas Vanagas taip pat pastebėjo, kad, prieš prisiderinant prie ISO

standartų, verslininkams tekdavo užpildyti daugybę dokumentų. „Kiekvieną

smulkmeną tekdavo aprašyti“, – teigė katedros vedėjas.

Ilgą laiką ISO standartai buvo taikomi daugiau vidinių įmonės sąlygų

gerinimui, svarbiausias asmuo – klientas, jo poreikiai buvo primiršti.

Todėl, anot A.Dienio, firmos, gaminusios ne itin kokybišką produkciją, be

didesnių sunkumų ggalėjo gauti kokybės sertifikatą.

Biurokratiniai mastai

.

A.Dienys taip pat minėjo didelio biurokratizmo pavojų vertinant

kokybę. „Dažniausiai dokumentacijos gausa tik trukdo teisiniam kokybės

vertinimui“, – sakė A.Dienys.

Beje, kai kurių prekių sertifikavimo atveju kyla ir daugiau neaiškumų.

Perėjimas iš GOST sistemos prie Europos standartų sukelia tam tikrų

problemų. Dažniausiai nesutampantys reikalavimai tik pablogina importuotojų

ir pardavėjų verslą. .

Jau aiškėja tendencija, kad Vakarų šalių organizacijos išreiškia

nepasitenkinimą „per lengvu“ poreikiu turėti vadybos sistemą kaip realiai

veikiantį reiškinį, o ne su „instrukcija ir pažymėjimu“. Todėl vadybos

sistemos kūrimas dėl sertifikato yra tik darbo ir finansinių išteklių

švaistymas. „Gauti sertifikatą nėra taip sunku. Sudėtingiau pademonstruoti,

kad kokybės standartų laikomasi visą periodą“, – sakė A.Dienys. Jo

tvirtinimu, sunku nuslėpti duomenis nuo kasmetinio priežiūros audito.

Klientų spaudimas .

Kol kas sertifikavimas Lietuvoje iš esmės yra savanoriškas. Nors ir

pasitaiko ppavienių spaudimų iš klientų pusės įdiegti ISO standartus. Tačiau

Europos Sąjungoje kai kurioms sritims kokybės sertifikatas yra privalomas.

P.Vanagas įsitikinęs, kad ne visos įmonės gali atskirti esamus ISO kokybės

standartus nuo buvusiųjų. „Nemažai mūsų įmonių vadovų pernelyg pasitiki

savimi. Jiems atrodo, kad jie apie kokybę viską žino“.Antra

vertus, pats sertifikavimas yra gamintojo produkto savybių patvirtinimas

kitos institucijos. Sertifikacijos įstaiga turėtų būti itin kompetentinga,

kad galėtų pati įsitikinti, jog gamintojų deklaruojami duomenys atitinka

tikrovę. Taip pat privalo užtikrinti nepriklausomumą, kad neturėtų paskatų

sąmoningai iškreipti bandymų rezultatus vienų ar kitų gamintojų atžvilgiu.

Net ir įvykdžius visas sąlygas, anot specialistų, sertifikatas netampa

prekės kokybės garantija, o tik liudijimu, kad patikrinti gaminio

pavyzdžiai atitinka deklaruojamas savybes.

.

Beje, kokybės standartų taikymas buvo pradėtas karinėje pramonėje

6-ajame dešimtmetyje. Tuomet pradėti taikyti aukšti kokybės reikalavimai

karinei įrangai.

Tarifo neapibrėžtumas

Kai kurie rinkos ekspertai įžvelgia dar vieną kokybės vertinimo

problemą. Sertifikato užsakovas iš esmės neturi pasirinkimo ir yra

priverstas mokėti tiek, kiek sertifikuotojas paprašo. Be to, kiekvieną

prekę reikia sertifikuoti atskirai, o mokėti – proporcingai.

Sertifikavimo kaštai tampa periodiški,

nes patys sertifikatai išduodami vidutiniškai kas 3 metai.

Anot „Sidabrinio tinklo“ vadovo, daugiausiai lėšų kainuoja ne pati

sertifikacija, o įmonės paruošimas šiam procesui.

.

Iškyla ir kita sertifikavimo problema. Lietuvos sertifikacijos

įstaigos dažnai reikalauja sudaryti sąlygas leisti patikrinti gamybos

sąlygas. O tai reiškia, kad gamintojas turi įsileisti į gamybos padalinius

bei laboratorijas. Šis reikalavimas iš esmės susijęs su komercinėmis

paslaptimis. Tačiau kol kas apie „pramoninį šnipinėjimą“ kalbama puse lūpų.

A.Dienys mano, kad kompanija, norinti save reklamuoti, duomenis

skelbia viešai arba per Nacionalinės vertybinių popierių biržos duomenų

bazę. Tai susiję su buhalteriniais duomenimis, tuo tarpu technologinis

pažangumas vilioja konkurentus sužinoti daugiau. „Iš vienos pusės,

tikrintojas iš tiesų sužino nemažai apie firmą, tačiau tokiu būdu didinamas

pasitikėjimas kompanija“, – kalbėjo verslininkas A.Dienys.

.

Gali įvairiai interpretuoti

.

Taip pat pastebėta, jog diegiant kokybės valdymo sistemą, atitinkančią

ISO 9000 serijos standartą, yra galimybė varijuoti jį interpretuojant.

Kokybės vadybos specialistai įsitikinę, kad organizacijos turi įvairių

galimybių interpretuoti standartą kaip joms patinka. Dar daugiau, minėta ir

tai, jog ISO 9000 serijos standartas „sukausto organizacijų iniciatyvą

tobulinti kokybę“.

Specialistai priėjo išvadą, kad „įdiegta standartizuota kokybės sistema nei

teoriškai, nei praktiškai nesuteikia organizacijai to, kas vadinama

konkurenciniu pranašumu dėl kokybės“.

Svarbus švietimo aspektas .

“Verslininkai turi suprasti, kas yra kokybės valdymas ir kaip jį reikia

diegti“ , – teigė kokybės prizo laimėtojas.

.

“Mes dažnai net nežinom, ką civilizuotas pasaulis vartoja. Todėl

reikia būti gerai apsišvietusiam bei žinoti pasaulinius kokybės metodus“, –

tvirtino P.Vanagas.

Kokybės vadybos Katedros vedėjas mano, kad vakariečiai jau

supranta, jog apie kokybę sprendžia tik vartotojas. Tačiau lietuvio

verslininko mąstysenoje dažnai svarbesnę vietą užima produkto kūrėjo

statusas – jei produktą sukūrė dizaineris, vadinasi, jis jau yra

kokybiškas.

Lietuvoje nėra statistikos, kkiek šalyje investuojama į produkto kokybę.

1996 m. buvo sukurta Nacionalinės kokybės programa. Programai vykdyti iš

pradžių niekas pinigų neskyrė. Tačiau įsteigti kokybės prizai šiek tiek

pajudino kokybės valdymo vandenis.

“Kokybės standartas nėra tikslas, o tik priemonė jam pasiekti“, –

įsitikinęs P.Vanagas.

II. Išvados

Norint gaminti ir teikti vartotojui kokybišką produktą, būtina ne tik

žinoti rinkos poreikius, turėti atitinkamą kvalifikaciją turinčių

specialistų. Svarbu išlaikyti atitinkamą kokybės ir kainos santykį bei

organizacijoje sukurti ir užtikrinti kokybės vadybos sistemą.

ISO 9000 serijos standartai, reglamentuojantys kokybės vadybą ir

kokybės užtikrinimą, yra įdiegti tūkstančiuose gamybos bei paslaugų įmonių

daugiau nei 90 valstybių ir viešajame, ir privačiame sektoriuose. ISO 9000

serija, viena sėkmingiausių standartų serijų Tarptautinės standartizacijos

organizacijos ISO – International Organization for Standardization –

istorijoje, labai paplito.

ISO 9000 serijos standartuose pateikiami tarptautiniu susitarimu

pagrįstos pažangios vadybos praktikos principai. Svarbiausias šių standartų

tikslas – rekomenduoti organizacijai, kaip turi būti sukurta rezultatyvi ir

efektyvi kokybės vadybos sistema, kuri funkcionuodama skatintų įmonę nuolat

tobulėti. ISO 9004 standarte pateikiamos rekomendacijos, kokia turi būti

kokybės vadyba bei kokybės sistemų sudedamosios dalys.

1994 m. ISO 9000 leidimas apėmė tris kokybės užtikrinimo modelius – ISO

9001, ISO 9002 ir ISO 9003, pagal kuriuos galėjo būti audituojama kokybės

sistema, kad būtų patikrinta standartų atitiktis. 2000 m. versijoje visi

šie trys standartai apjungiami į vieną ISO 9001 standartą. Tam, kad

užtikrinti procesų valdymo rezultatyvumą, yyra atliekami trijų tipų auditai.

Įmonė organizuoja vidaus auditus. Ji gali pakviesti savo klientus audituoti

kokybės sistemą, kad jie įsitikintų, jog įmonė tiekia kokybiškus produktus

ar teikia kokybiškas paslaugas ir sugeba tenkinti jų poreikius.

Įmonė gali kreiptis į nepriklausomą kokybės vadybos sistemų

sertifikavimo įstaigą, siekdama gauti atitikties sertifikatą. Ši galimybė

tapo itin populiari, nes užtikrina nepriklausomą tyrimą. Ji padeda išvengti

daugybės įmonės klientų auditų bei sumažinti jų dažnumą ir trukmę.

Sertifikatas taip pat padeda sukurti įmonės – patikimos verslo partnerės –

įvaizdį potencialiems klientams, ypač kai tokia partnerystė yra nauja abiem

šalims arba kai partneriai yra toli vienas nuo kito geografijos prasme

(pavyzdžiui, kai yra tik eksporto-importo ryšiai).

Kai kuriose šalyse yra privalomi vyriausybės ar savivaldos institucijų

reikalavimai pasirašyti sutartis tik su tomis įmonėmis, kurios turi ISO

9000 atitikties sertifikatus.Yra gamybos sferų, kuriose būtina, kad tiekėjų

įmonės kokybės vadybos sistema atitiktų ISO 9000 serijos standartų

reikalavimus. Kliento kompanija gali tikrinti atitiktį pati arba gali

reikalauti, kad tiekėjas turėtų ISO 9000 atitikties sertifikatą, išduotą

nepriklausomos sertifikacijos įstaigos.

III. Literatūra

1.) Casimir C. Barczyk „Visuotinės kokybės vadyba“ Vilnius 1999

2.) Š. Abramavičius „ISO 9000 serijos standartų bei visuotinės kokybės

vadybos santykio problema ir konkurencinis pranašumas“, Organizacijų

vadyba: sisteminiai tyrimai Nr. 20, VDU Kaunas 2001

3.) http://alpha.lsd.lt/lt/lstsert/vad_sist.htm