firmos veiklos planas
TURINYS
1. Pradiniai duomenys įmonės veiklos plano skaičiavimui 3
2. Įmonės pagrindiniai ekonominiai rodikliai 7
3. Veiklos planavimas 8
3.1. Produkcijos pardavimo planas 8
3.2. Produkcijos gamybos planas 8
3.3. Aprūpinimo pagrindinėmis medžiagomis planavimas 9
3.3.1. Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų planas 9
3.3.2. Pagrindinių medžiagų pirkimo planas 10
3.4. Energijos poreikio ir išlaidų planas 10
3.4.1. Šiluminės energijos poreikio ir išlaidų planavimas 11
3.4.2. Vandens poreikio ir išlaidų planavimas 12
3.4.3. Elektros energijos poreikio ir išlaidų planas 13
3.5. Personalo planas 14
3.6. Pagrindinių priemonių ir amortizacinių atskaitymų planas 16
3.7. Gamybos kaštų planas 17
3.8. Medžiagų iir prekių atsargų planas 20
3.9. Parduodamos produkcijos gamybos kaštų planas 20
3.10. Veiklos sąnaudų planas 21
3.11. Gaminių kainos apskaičiavimas 22
3.12. Įmonės pajamų ir pelno planas 22
3.13. Apyvartinių lėšų poreikio planavimas 22
Išvados 24
Literatūra 25
1. PRADINIAI DUOMENYS ĮMONĖS VEIKLOS PLANO SKAIČIAVIMUI
1* lentelė. Planuojama produkcijos pardavimo apimtis ir prekių (gaminių) atsargos sandėlyje
Rodikliai Mato vnt. Gaminiai
D E F
1. Produkcijos pardavimo planas Tūkst. vnt. 4,8 12,6 5,6
2. Gaminio rentabilumas % 6,4 6 7,5
3. Prekių atsargos sandėlyje periodo pradžioje Tūkst. vnt. 0,3 1 2
Tūkst. Lt 94 271 650
4. Prekių atsargos sandėlyje periodo pabaigoje Tūkst. vnt. 0,75 1,2
Kiti rodikliai
1. Produkcijos mašininis imlumas Įr. val./vnt. 19 16 18
2. Gamybos ciklo trukmė Dienos 40 18 30
2* lentelė. Medžiagų, energijos ir darbo ssunaudojimo normos ir kainos
Ištekliai Mato vnt. Kaina,Lt Gaminiai
D E F
Pagrindinės medžiagos Kg/vnt. Lt/kg
111 7 2,5
112 10
113 12,4 1,25 1,6
114 2,5
115 3,2 0,4
116 5 5,4
117 4,4 5
118 2,6 4,6
119 3,8 0,5
120 1,5 2
Gaminio ttechnologinisdarbo imlumas nh/vnt. 5,2 Lt/h 24 19 22
Šiluminė energijatechnologijai Gkal/vnt. 105Lt/Gkal 0,04 0,07 0,08
3* lentelė. Medžiagų atsargos sandėlyje
Medžiagos pavadinimas Medžiagų atsargos,t
Periodo pradžioje Periodo pabaigoje
111 5
112 2 4
113 1 3,5
114 2,8
115 6 2,5
116 5,4 5,4
117 3,6 2
118 3
119 7 7
120 3,8 6
4* lentelė. Įrengimų panaudojimo rodikliai
Rodikliai Variantas
3
1. Variklių bendras galingumas, kW 320
2. Įrenginių darbo pamainumas 2
3. Planinės įrenginių prastovos, % 10
4. Variklių galingumo panaudojimo koeficientą galime priimti 0,6 – 0,8
5* lentelė. Pradiniai duomenys darbo planui sudaryti
Rodikliai Variantas
3
Planuojami darbininko neatvykimai įdarbą dėl tokių priežasčių, dienos:
eilinės ir papildomos atostogos 21,5
dekretinės atostogos 0,8
ligos 2,6
kitos priežastys 1,3
Vidiniai darbo dienos nuostoliai, h 0,17
Įmonės darbo pamainumas (pamainų skaičius per dieną) 2
Režiminė pamainos trukmė, h 8
Apskaičiuojant gamybinių cechų vadovų, specialistų ir techninių vykdytojų skaičių ir darbo užmokestį, galima priimti, kad jie sudaro 20 – 30% nuo gamybinių darbininkų, ir vieno darbuotojo alga 900 – 1000 Lt. Apskaičiuojant įmonės vadovų, specialistų ir techninių vykdytojų skaičių ir darbo užmokestį, galima priimti, kkad jie sudaro 20% nuo viso gamybinio personalo, ir vieno darbuotojo vidutinė mėnesinė alga – 1000 – 1100 Lt. Atskaitymai sveikatos ir socialiniam draudimui sudaro 31% nuo darbo užmokesčio.
6* lentelė. Įmonės pagrindinių fondų vertė, tūkst. Lt
Pagrindinės priemonės Variantas
3
Pastatai, statiniai:
Gamybinių cechų 1200
Administracijos 740
Darbo mašinos ir įrengimai:
Gamybinių cechų 2320
Vertingas inventorius:
Gamybinių cechų 180
Administracijos 110
Kėlimo ir transporto priemonės:
Gamybinių cechų 340
Administracijos 68
Kiti įrengimai ir įranga:
Gamybinių cechų 185
Administracijos 124
Įmonės gamybinis plotas, m2 2200
Administracijos plotas, m2 660
7* lentelė. Pagrindinių priemonių eksploatavimo laikas, metai
Pagrindinės priemonės Variantas
3
Pastatai, statiniai 60
Darbo mašinos ir įrengimai 15
Vertingas inventorius 10
Kėlimo ir transporto priemonės 7
Kiti įrengimai iir įranga 8
Likvidacinę pagrindinių priemonių vertę priimame iki 10 % jų pradinės vertės.
8* lentelė. Netiesioginės gamybos išlaidos
Išlaidų rūšys Suma tūkst. Lt
1. Pagalbinės medžiagos 286,625
2. Darbo užmokestis 683,03191
3. Atskaitymai socialiniamir sveikatos draudimui 211,73989
4. Energija 333,42054
5. Amortizaciniai atskaitymai 237,92679
6. Pagalbinių ir aptarnaujančiųtarnybų paslaugas 297,4
7. Kitos išlaidos 41,00288
Viso: 2091,14701
9* lentelė. Veiklos sąnaudos
Išlaidų rūšys Suma, tūkst. Lt
1. Pardavimų sąnaudos: 92
Reklama ir skelbimai 27,6
Prekių išvežimas 64,4
2. Bendrosios ir administracinės sąnaudos: 1258,43025
Pagalbinės medžiagos 7,92
Administracijos darbuotojų darbo užmokestis 780,88471
Atsiskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui 242,07426
Energija 19,90591
Amortizaciniai atskaitymai 43,69286
Paslaugos 23,42654
Komandiruotės 7,80885
Mokesčiai 132,71713
Viso: 1350,43025
10* lentelė. Papildomi duomenys apyvartinių lėšų poreikiui apskaičiuoti
Rodikliai Reikšmė
Nebaigtos g-bos atsargų periodo pabaigoje pasikeitimas, lyginant su periodo pradžia, % 3
Grynųjų pinigų kasoje ir atsiskaitomojojesąskaitoje sumą priimame atitinkamuprocentu nuo atsargų vertės, % 1,5
Pastaba: 10* lentelės duomenis panaudojame apskaičiuojant 29 lentelėje nebaigtos gamybos atsargas periodo pradžioje ir grynųjų pinigų sumą.
11* lentelė. Pagalbinių medžiagų ir energijos išlaidų skaičiavimo normatyvai
Išlaidos Išlaidų normatyvai ir skaičiavimo paaiškinimas
1. Pagalbinių medžiagų išlaidos įrengimųpriežiūrai Šias išlaidas apskaičiuoti , remiantis gaminių mašininiu imlumu (1* lentelė). Normatyvas – 0,7 Lt/l įrengimų darbo valandai.
2. Pagalbinių medžiagų išlaidos patalpųpriežiūrai ir išlaikymui Šias išlaidas apskaičiuoti atskirai gamybiniamscechams ir administracijai. Normatyvas – 12 Lt/m2 ploto.
3. Elektros energijos išlaidos varikliųvarymui (jėgai) Šias išlaidas skaičiuoti tik gamybiniams cechams, remiantis 4* lentelėje parodytu aktyviniu įrengimų variklių galingumu ir jų efektyviu darbo laiku.
4. Elektros energijos išlaidos apšvietimui Šias išlaidas skaičiuoti atskirai gamybiniams cechams ir administracijai. Priimti elektros šviestuvų ggalingumo normą 1 m2 grindų ploto apšviesti – 60 W; apšvietimo laikas per metus: dirbant 1 pamainą – 1000 h, dirbant 2 pamainomis – 2200 h, dirbant 3 pamainomis – 4000 h.
5. Šiluminės energijos išlaidos apšildymuiir buitiniams reikalams Šias išlaidas skaičiuoti atskirai gamybiniams cechams ir administracijai.Skaičiuojant priimti: šilumos sunaudojimo norma 1 m2 ploto per mėnesį apšildyti – 0,01 Gkal; šildymo sezono trukmė – 6 mėnesiai; buitiniams reikalams šiluminės energijos sunaudojimo norma 1 dirbančiajam per metus – 0,15 Gkal.
6. Vandens išlaidos Vanduo naudojamas tik buitiniams reikalams. Skaičiuoti atskirai gamybiniams cechams ir administracijai. Vandens sunaudojimo norma 1 dirbančiajam per dieną – 50 ltr.
7. Energijos poreikį ir išlaidas skaičiuoti pagal atskiras energijos rūšis Energijos tarifai: 1kWh elektros energijos – 0,29 Lt; 1m3 vandens ( su kanalizavimu ) – 4,58 Lt; 1Gkal šiluminės energijos – 105 Lt.
8. Pagalbinių ir aptarnaujančių tarnybų paslaugos (netiesioginės gamybos išlaidos) Apskaičiuoti remiantis gamybinės programos mašininiu imlumu – 0,8 Lt/ I įr.h
9. Pardavimų sąnaudos Apskaičiuojant šias išlaidas, skirti 3-5 Lt vienam parduodamam gaminiui.
10. Bendrosios ir administracinės sąnaudos:
Paslaugos Priimti 3 proc. nuo administracijos darbo užmokesčio.
Komandiruotės Priimti 1 proc. nuo administracijos darbo užmokesčio.
Mokesčiai, rinkliavos Priimti 2-3 proc. nuo parduodamos produkcijos gamybos kaštų sumos.
Pastaba: apskaičiuojant atskirų gaminių savikainą, netiesiogines gamybines išlaidas skirstome proporcingai pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokesčiui, o veiklos ssąnaudas – proporcingai jų gamybos kaštams.
2. ĮMONĖS PAGRINDINIŲ EKONOMINIŲ RODIKLIŲ LENTELĖ
Rodikliai Reikšmė
1. Produkcijos pardavimo planas, tūkst. vnt.:
gaminio D 4,8
gaminio E 12,6
gaminio F 5,6
2. Produkcijos pardavimo planas, tūkst. Lt 8454,84725
3. Produkcijos gamybos planas, tūkst. vnt.:
gaminio D 5,25
gaminio E 11,6
gaminio F 4,8
4. Pagaminta produkcija, tūkst. Lt 7985,66265
5. Bendroji produkcija, tūkst. Lt 7993,246878
6. Įmonės personalas, žm.: 375
t. sk. darbininkai 252
7. Darbo našumas, tūkst. Lt:
Dirbančiojo 21,27097
Darbininko 31,65121
8. Darbo užmokesčio fondas, tūkst. Lt: 3814,31662
t. sk. darbininkų 2350,4
9. Vidutinis metinis darbo užmokestis, Lt:
Dirbančiojo 10159,99
Darbininko 9315,82
10. Gamybos kaštai, tūkst. Lt 6217,21701
11. Gaminio pilnoji savikaina, Lt:
Gaminio D 383,75
Gaminio E 324,21
Gaminio F
359,61
12. Grynasis pelnas, tūkst. Lt 398,27629
13. Produkcijos rentabilumas, % 6,19
14. Apyvartos rentabilumas, % 5,54
15. Kapitalo rentabilumas, % 7,23
16. Gamybos kaštai, tenkantys 1 parduotos produkcijos litui, Lt 0,78
17. Apyvartinės lėšos,tūkst. Lt 1216,42652
18. Jų apyvartų skaičius 7,0
19. Apyvartos trukmė, dienos 51,8
20. Produkcijos imlumas apyvartinėms lėšoms, Lt 0,14
3. VEIKLOS PLANAVIMAS
3.1. PRODUKCIJOS PARDAVIMO PLANAS
Produkcijos pardavimo planas parodo numatomą parduoti pper planinį laikotarpį “j” gaminių skaičių (Bpnj) ir jų vertę, t.y. pinigų sumą, kurią įmonė planuoja gauti pardavus pagamintą produkciją (Bpardj). Ši suma vadinama pardavimo apimtimi ir apskaičiuojama, dauginant parduodamų „j“ gaminių skaičių (Bpnj) išjų pardavimo kainos (cj):
Bpardj = Bpnj * Cj; Bpard = ∑ Bpardj………………..(1)
1 lentelė. Produkcijos pardavimo planas
Rodikliai Gaminiai Viso
D E F
1. Produkcijos pardavimoapimtis, vnt. 4800 12600 5600 23000
2. Gaminio kaina, Lt 408,31 343,66 386,58
3. Pardavimo planas, tūkst. Lt 1959,883 4330,122 2164,842 8454,847
Planuojamos gaminių pardavimo apimtys pateiktos l* duomenų lentelėje. Gaminio kainą bus galima nustatyti, apskaičiavus jo savikainą, t. y. atlikus 3-11 sskyrių skaičiavimus.
3.2. PRODUKCIJOS GAMYBOS PLANAS
Produkcijos gamybos planas parodo numatomą pagaminti per planinį laikotarpį „j“ gaminių skaičių (Bgnj). Gamybos apimtis priklauso nuo produkcijos pardavimo plano ir prekių (gatavų gaminių) atsargų plano gatavos produkcijos sandėlyje. Prekių atsargos sandėlyje planinio periodo pradžioje (PAprj) iir periodo pabaigoje (PApabj) duotos l* lentelėje. Produkcijos gamybos planas apskaičiuojamas 2 lentelėje pagal formulę:
Bgnj = Bpardj + PApabj – PAprj ………………..(2)
2 lentelė. Produkcijos gamybos planas
Rodikliai Gaminiai Viso
D E F
1. Produkcijos pardavimo apimtis, vnt. 4800 12600 5600
2. Prekių atsargos periodo pabaigoje, vnt. 750 0 1200
Produkcijos kiekis, kurį reikia turėti per planinį periodą 5550 12600 6800
3. Prekių atsargos periodo pradžioje, vnt. 300 1000 2000
4. Produkcijos gamybos planas, vnt. 5250 11600 4800
5. Gaminio kaina, Lt 408,31 343,66 386,58
6. Pagaminta (prekinė) produkcija, tūkst. Lt 2143,622 3986,461 1855,579 7985,663
Pagamintos produkcijos vertę (Bpag) bus galima apskaičiuoti, kai bus žinomos gaminių kainos. Ji apskaičiuojama pagal sekančias formules:
Bpagj = Bgnj * Cj; Bpag = ∑ Bpagj;………………..(3)
Kai žinomas gamybos planas, toliau galima apskaičiuoti žaliavų, medžiagų, energijos, darbo ir kitų išteklių poreikį, reikalingą planuojamai gamybos apimčiai Įvykdyti. Remiantis apskaičiuotu išteklių poreikiu natūriniais vienetais ir jų verte, sudaromas gamybos kaštų pplanas: apskaičiuojamos tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.
3.3. APRŪPINIMO PAGRINDINĖMIS MEDŽIAGOMIS PLANAVIMAS
Planuojant gamybos aprūpinimą žaliavomis ir pagrindinėmis medžiagomis, pirmiausia skaičiuojamas šių medžiagų kiekis, reikalingas gamybos planui Įvykdyti. Po to, Įvertinus medžiagų atsargų lygį sandėlyje, nustatomas reikalingas nupirkti medžiagų kiekis.
3.3.1. PAGRINDINIŲ MEDŽIAGŲ POREIKIO IR IŠLAIDŲ PLANAS
Duomenys šiems skaičiavimams atlikti ir parodyti 2* ir 3* duomenų lentelėse: tai – pagrindinių medžiagų nomenklatūra (Mi), jų kainos (cnu), sunaudojimo normos – medžiagos kiekis, reikalingas gaminio vienetui pagaminti – (Hmij); medžiagų atsargos sandėlyje periodo pradžioje (MApri) iir pabaigoje (MApabi).
Kiekvienos i – tosios medžiagos poreikis produkcijos gamybai apskaičiuojamas pagal sekančią formulę:
Bmij = Bgnj * Hmij; Bmi = ∑ Bmįj……………..(4)
Bmij – i – tosios medžiagos poreikis “j” gaminio gamybai, nat. vnt.;
Bgnj – j – tojo gaminio gamybos planas, vnt.;
Bmi – bendras i – tosios medžiagos poreikis visai planinei gamybos apimčiai, nat. vnt.;
Išlaidos pagrindinėms medžiagos (medžiagų kaštai) apskaičiuojami dauginant medžiagų kiekį (Bmi) iš jų kainos (cmi):
MKi = Bmi * Cmi; MKij = Bmij * Cmi; MKj = ∑ MKij…………….(5)
MKi – išlaidos i – tajai medžiagai, Lt;
MKij – i – tosios medžiagos kaštai “j” gaminio gamybai, Lt;
MKj – “j” gaminio medžiagų kaštai, Lt.
Pagrindinių medžiagų poreikį ir išlaidas skaičiuojame 3 lentelėje:
3 lentelė. Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų planas
Medžiagos Gamybosplanas, vnt. Medžiagųsunaudojimo normagaminiui, kg Medžiagos kaina, Lt/kg Medžiagosporeikis, t Medžiagų kaštai
Gaminio,Lt Viso,tūkst. Lt
Gaminys D 5250
111 2,5 7 13,125 17,5 91,875
118 4,6 2,6 24,15 11,96 62,79
119 0,5 3,8 2,625 1,9 9,975
Viso: 31,36 164,64
Gaminys E 11600
113 1,25 12,4 14,5 15,5 179,8
116 5,4 5 62,64 27 313,2
120 2 1,5 23,2 3 34,8
Viso: 45,5 527,8
Gaminys F 4800
113 1,6 12,4 7,68 19,84 95,232
115 0,4 3,2 1,92 1,28 6,144
117 5 4,4 24 22 105,6
Viso: 43,12 206,976
Viso medžiagų: 119,98 899,416
Kadangi ta pati medžiaga gali būti naudojama kelių gaminių gamyboje, tai bendram kiekvienos medžiagos poreikiui apskaičiuoti sudarome medžiagų poreikio suvestinę, į kurią surašome duomenis iš 3 lentelės.
4 lentelė. Medžiagų poreikio suvestinė
Gaminiai Medžiagų poreikis, t
111 112 113 114 115 116 117 118 119 120
Gaminys D 13,125 0 0 0 0 0 0 24,15 2,625 0
Gaminys E 0 0 14,5 0 0 62,64 0 0 0 23,2
Gaminys FF 0 0 7,68 0 1,92 0 24 0 0 0
Viso: 13,125 0 22,18 0 1,92 62,64 24 24,15 2,625 23,2
3.3.2. PAGRINDINIŲ MEDŽIAGŲ PIRKIMO PLANAS
Kuomet gamyba apskaičiuoja, kiek ir kokių medžiagų reikės gamybos programos įvykdymui, aprūpinimo gamyba įvertina turimas medžiagų atsargas sandėlyje planinio periodo pradžioje (MApri) ir numatomas atsargas periodo pabaigoje (MApabi) ir nustato, kokį kiekį medžiagų reikės nupirkti per planinį laikotarpį (Bmpi). Vėliau sudaromas medžiagų tiekimo planas.
Bmpi = Bmi + MApabi – MApri…………………(6)
Medžiagų pirkimo planą apskaičiuojame 5 lentelėje, pasinaudojant 3* ir 4 lentelių duomenimis.
5 lentelė. Pagrindinių medžiagų pirkimo planas
Rodikliai Medžiagos Viso
111 112 113 114 115 116 117 118 119 120
1. Medžiagų poreikis gamybos planovykdymui, t 13,1 0,0 22,2 0,0 1,9 62,6 24,0 24,2 2,6 23,2
2. Medžiagų atsargos sandėlyje periodopabaigoje, t 5 3,5 2,5 5,4 2 3 7 6
Medžiagų kiekis reikalingas planiniame periode 18,1 0,0 25,7 0,0 4,4 68,0 26,0 27,2 9,6 29,2
3. Medžiagų atsargos sandėlyje periodopradžioje, t 1 6 5,4 3,6 7 3,8
4. Reikalingas nupirkti medžiagų kiekis, t 18,1 0,0 24,7 0,0 -1,6 62,6 22,4 27,2 2,6 25,4
5. Medžiagų kaina, Lt/kg 7 10 12,4 2,5 3,2 5 4,4 2,6 3,8 1,5
6. Išlaidos medžiagoms, tūkst. Lt 126,9 0,0 306,0 0,0 313,2 98,6 70,6 10,0 38,1 963,332
3.4. ENERGIJOS POREIKIO IR IŠLAIDŲ PLANAS
Pramonės įmonės naudoja įvairių rūšių energiją (elektros, šiluminę energiją, šaltį, vandenį ir kt.). Energija įmonėje naudojama įvairiems reikalams: technologijai, įrengimų variklių varymui (jėgai), apšvietimui, apšildymui ir t.t. Įmonės aprūpinimas energija planuojamas ir organizuojamas pagal atskiras jo rūšis. Planinis energijos poreikis gali būti nustatomas įvairiais būdais. Darbe apskaičiuosime elektros, šiluminės energijos ir vandens poreikį, panaudojant tiesioginio skaičiavimo metodą, t.y. skaiČiuosime energijos poreikį, atsižvelgiant įjos panaudojimo paskirtį.
Primename, kad Šiluminė energija įmonėje yra naudojama technologijoje, patalpų apšildymui ir buitiniams tikslams, elektros energija – variklių vvarymui ir apšvietimui; vanduo – buitiniams tikslams. Skaičiavimus atliksime, kaip buvo minėta, kiekvienai naudojamos energijos rūšiai.
3.4.1. ŠILUMINĖS ENERGIJOS POREIKIO IR IŠLAIDŲ PLANAVIMAS
Šiluminės energijos poreikį technologijai apskaičiuojame remdamiesi 2* lentelėje pateiktomis Šiluminės energijos sunaudojimo normomis (Gkal/gaminiui) ir produkcijos gamybos planu (2 lentelė). Skaičiavimai pateikti 6 lentelėje:
6 lentelė. Šiluminės energijos technologijai poreikio ir išlaidų planas
Gaminiai Gamybos planas, vnt. Energijos sunaudojimonorma, Gkal/vnt Energijoskaina, Lt/Gkal Energijosporeikis, Gkal Energijos kaštai, tūkst. Lt
Gaminys D 5250 0,04 105 210 22,05
Gaminys E 11600 0,07 105 812 85,26
Gaminys F 4800 0,08 105 384 40,32
Viso: 1406 147,63
Šiluminės energijos poreikį apšildymui ir buitiniams reikalams skaičiuojame atskirai administracijai ir gamybiniams cechams, remdamiesi II* lentelėje parodytais normatyvais.
Įmonės gamybinių cechų plotas duotas 6* lentelėje. Administracijos ir kitų įmonės patalpų plotą priimame 30% nuo gamybinio ploto. Įmonės ploto skaičiavimą galima atlikti tokioje 7 lentelėje.
7 lentelė. Įmonės ploto skaičiavimas
Rodikliai Plotas, m2
Gamybinis plotas 2200
Administracijos plotas 660
Viso: 2860
Šiluminės energijos poreikį ir išlaidas apšildymui ir buitiniams reikalams galime apskaičiuoti 8 lentelėje.
8 lentelė. Šiluminės energijos poreikio ir išlaidų apšildymui ir buitiniams reikalams skaičiavimas
Rodikliai Reikšmė
1. Šildymo sezono trukmė, mėn. 6
2. Šilumos sunaudojimo norma per mėnesį 1 m2 apšildyti, Gkal 0,01
3. Šilumos sunaudojimo norma 1 dirbančiajam per metus, Gkal 0,15
4. Šiluminės energijos kaina, Lt/Gkal 105
5. Gamybiniai cechai:
Gamybinis plotas, m2 2200
Gamybinis personalas, žm. 313
Šiluminės energijos poreikis per metus, Gkal: 178,9282
Apšildymui 132
Buitiniams reikalams 46,92817
Išlaidos šiluminei energijai, tūkst. Lt: 18,78746
Apšildymui 13,86
Buitiniams reikalams 4,92746
6. Administracija ir kiti įmonės negamybiniai padaliniai:
Plotas,
m2 660
Personalas, žm 63
Šiluminės energijos poreikis, Gkal: 48,98563
Apšildymui 39,6
Buitiniams reikalams 9,38563
Išlaidos šiluminei energijai, tūkst. Lt: 5,14349
Apšildymui 4,158
Buitiniams reikalams 0,98549
Pastaba: darbuotojų skaičius bus skaičiuojamas vėliau, todėl energijos poreikio planą geriau yra skaičiuoti sudarius personalo planą.
9 lentelė. Šiluminės energijos poreikio ir išlaidų planas
Paskirtis Poreikis, Gkal Išlaidos, tūkst. Lt.
Gamybiniaicechai Administracija Viso Gamybiniaicechai Administracija Viso
Technologijai 1406 – 1406 147,630 – 147,630
Apšildymui 132 39,6 171,6 13,860 4,158 18,018
Buičiai 46,92817 9,38563 56,31380 4,927 0,985 5,913
Viso 1584,92817 48,98563 1633,91380 166,417 5,143 171,561
Analogiškai paskaičiuojamas vandens poreikis bei išlaidos.
3.4.2. VANDENS POREIKIO IR IŠLAIDŲ PLANAVIMAS
Įmonėje vanduo naudojamas tik buitiniams reikalams. Jo poreikį ir išlaidas skaičiuojame atskirai gamybiniams cechams ir administracijai. Skaičiavimui reikalingi duomenys pateikti 11* lentelėje. Skaičiavimai atlikti 10 lentelėje:
10 lentelė. Vandens pporeikio ir išlaidų planas
Rodikliai Reikšmė
1. Vandens sunaudojimo norma per dieną, m3/žm. 0,05
2. Darbo dienų skaičius 228,8
3. Vandens tarifas, Lt/m3 4,58
4. Gamybiniai cechai:
Gamybinis personalas, žm. 313
Vandens poreikis, m3 3579,05
Išlaidos vandeniui, tūkst. Lt 16,39207
5. Administracija ir kiti negamybiniai padaliniai
Personalas, žm. 63
Vandens poreikis, m3 715,81
Išlaidos vandeniui, tūkst. Lt 3,27841
6. Bendras vandens poreikis, m3 4294,87
7. Viso išlaidų vandeniui, tūkst. Lt 19,67049
3.4.3. ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIO IR IŠLAIDŲ PLANAS
Elektros energija įmonėje naudojama įrengimų variklių varymui (jėgai) ir apšvietimui. Elektros energijos poreikis jėgai priklauso nuo įrengimų variklių aktyvinio galingumo (Pa) iir jų efektyvaus darbo laiko (Tef.įr). Pradiniai duomenys šiems rodikliams apskaičiuoti pateikti 4* lentelėje.
Tef.įr= ndd * Tpani * kpam * kįr…………………(7)
Tef.įr – efektyvus įrengimų darbo laikas, h;
ndd – darbo dienų skaičius;
Tpam – režiminė pamainos trukmė h (5* lentelė);
kpam – įrengimų ddarbo pamainumo koeficientas;
kįr – įrengimų panaudojimo koeficientas, kuris įvertina įrengimų planines prastovas, susijusias su jų remonto ir priežiūros darbais ir apskaičiuojamas pagal formulę:
kįr = 1 – a/100………………………..(8)
a – įrengimų planinės prastovos, % (4* lentelė); I
Pastaba: elektros energijos poreikį jėgai skaičiuosime tik gamybiniams cechams.
Wjėgai = Pa* kg * Tefjr……………………(9)
Wjėgai – elektros energijos poreikis variklių varymui, kWh;
kg – variklių galingumo panaudojimo koeficientas (0,6 – 0,8);
Elektros energijos poreikį apšvietimui skaičiuojame atskirai gamybiniams cechams ir administracijai bei kitiems negamybiniams įmonės padaliniams. Jis priklauso nuo apšviečiamo ploto (Q), šviestuvų galingumo normos 1 m2 ploto apšviesti (Hapšv) ir apšvietimo laiko (Tapšv):
Wapšv = Q*Hapšv*Tapšv…………………..(10)
Apšvietimo laikas, šviestuvų galingumo norma, elektros energijos tarifas parodytas 11* lentelėje. Reikia nepamiršti, kad įmonės administracija dirba 1 pamaina.
Elektros energijos poreikio ir išlaidų skaičiavimą ggalima atlikti 11 lentelėje:
11 lentelė. Elektros energijos poreikio ir išlaidų skaičiavimas
Rodikliai Reikšmė
1. Šviestuvų galingumo norma, W/m2 60
2. Elektros energijos tarifas, Lt/ 1 kWh 0,29
3. Gamybiniai cechai:
Įrengimų variklių sumarinis aktyvinis galingumas, kW 320
Variklių galingumo panaudojimo koeficientas 0,7
Įrengimų metinis efektyvus darbo laikas, h 3294,72
Elektros energijos poreikis jėgai, kWh 738017,28
Išlaidos už elektros energiją jėgai, tūkst. Lt 214,02501
Gamybinis plotas, m2 2200
Apšvietimo laikas, h 2200
Elektros energijos poreikis apšvietimui, kWh 290400
Išlaidos už elektros energiją apšvietimui, tūkst. Lt 84,216
4. Administracija
Patalpų plotas, m2 660
Apšvietimo laikas, h 1000
Elektros energijos pporeikis apšvietimui, kWh 39600
Išlaidos už elektros energiją apšvietimui, tūkst. Lt 11,484
12 lentelė. Elektros energijos poreikio ir išlaidų planas
Paskirtis Poreikis, kWh Išlaidos, tūkst. Lt
Gamybiniaicechai Administracija Viso Gamybiniaicechai Administracija Viso
Varikliųvarymui 738017,28 – 738017,28 214,0250 – 214,0250
Apšvietimui 290400 39600 330000,00 84,2160 11,4840 95,7000
Viso: 1028417,28 39600,00 1068017,28 298,2410 11,4840 309,7250
3.5. PERSONALO PLANAS
Sudarant įmonės personalo planą, planuojamas darbo našumo lygis, dirbančiųjų skaičius, jų darbo užmokestis.
Darbo užmokestis (metinis išdirbis) yra darbo efektyvumo (rezultatyvumo) vertinis rodiklis, Jis rodo, už kokią sumą produkcijos per metus pagamino vienas įmonės darbuotojas (DNper) arba darbininkas (DNdarb), ir apskaičiuojamas, dalinant metinę pagamintos produkcijos apimtį (Bpag) iš darbuotojų ar darbininkų skaičiaus (nper arba ndarb):
DNdarb = Bpag/ndarb………………………(11)
Gamybinių darbininkų darbo užmokestis (darbo kaštai) – tai suma, už kurią reikės išmokėti darbininkams už pagamintą produkciją (atliktą darbą). Ši suma (DU) paskaičiuojama remiantis normatyviniu technologiniu gaminių darbo imlumu (DIj) ir vidutiniu valandiniu darbo užmokesčiu (VA), kurie yra parodyti 2* lentelėje.
DUj = DIj*Bngj*VA; Dudarb = ∑ DUj…………… (12)
Technologinis gaminio darbo imlumas parodo pagrindinių gamybinių darbininkų darbo laiką, reikalingą gaminio vienetui pagaminti, išreikštą žm./val. Sandauga “Bngj * DIj“ parodo j – tojo gaminio visos gamybos programos darbo imlumą, t.y. kiek darbininkų darbo valandų reikia visai gamybos apimčiai pagaminti.
Darbuotojams (vadovams, specialistams, techniniams vykdytojams), kurių darbas apmokamas pagal nustatytą mėnesinę algą (Amėn), metinė darbo užmokesčio suma paskaičiuojama pagal formulę:
DU = nper * Amėn * 12…………………….(13)
Gamybinių darbininkų darbo užmokestį galima paskaičiuoti 13 lentelėje. Kadangi atskaitymai sveikatos ir socialiniam draudimui ssudaro 30% nuo darbo užmokesčio sumos, tai toje pačioje lentelėje paskaičiuojame ir minėtus atskaitymus.
13 lentelė. Pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokesčio planas
Gaminiai Gamybosplanasvnt. Gaminiodarboimlumas, nh Valandinis atlyginimas, Lt Gamybinės programosdarbo imlumas, nh Darbo užmokestis Atskaitymaisocialiniamdraudimuitūkst. Lt
tūkst. Lt %
Gaminys D 5250 24 5,2 126000 655,2 27,9 203,112
Gaminys E 11600 19 5,2 220400 1146,08 48,8 355,2848
Gaminys F 4800 22 5,2 105600 549,12 23,4 170,2272
Viso: 452000 2350,4 100 728,624
Darbininkų skaičiaus nustatymui (ndarb), o taip pat ir darbininkų – valandininkų darbo užmokesčiui apskaičiuoti, reikia žinoti efektyvų darbininko darbo laiko fondą (Tef), t.y. kiek valandų per planuojamus metus vidutiniškai dirbs vienas darbininkas. Šio rodiklio paskaičiavimui reikalingi duomenys pateikti 5* lentelėje.
14 lentelė. Efektyvus darbininko darbo laiko skaičiavimas
Darbo laiko sudėtis Planas
1. Kalendorinės dienos periode 365
2. Poilsio ir švenčių dienos 110
3. Režiminis darbo laikas, dienos 255
4. Neatvykimai į darbą, dienos: 26,2
Eilinės ir papildomos atostogos 21,5
Dekretinės atostogos 0,8
Ligos 2,6
Kitos priežastys 1,3
5. Efektyvus darbo laikas, dienos 228,8
6. Režiminė pamainos trukmė, h 8
7. Vidiniai darbo dienos nuostoliai, h 0,17
8. Efektyvi pamainos trukmė, h 7,83
9. Efektyvus darbininko darbo laikas, h 1791,504
Gamybinių darbininkų skaičių apskaičiuojame, dalindami visos gamybinės programos darbo imlumą (DI) iš efektyvaus darbininko darbo laiko (Tef):
ndarb = DI/Tef……………………….. (14)
Pasinaudodami 5* lentelėje pateiktais papildomais duomenimis, apskaičiuojame įmonės personalą ir jų darbo užmokestį. Skaičiavimus atliekame atskirai gamybinių cechų personalui ir įmonės valdymo personalui (administracijai).
15 lentelė. Įmonės personalo ir darbo užmokesčio planas
Rodikliai Reikšmė
1. G-bos programos darbo imlumas, nh 452000
2. Efektyvus darbininko darbo laikas, h 1791,504
3. Pagrindiniai gamybiniai darbininkai 252
4. Gamybinių cechų vadovai, specialistai,techniniai vykdytojai, žm. 61
5. Vidutinė mėnesinė g-bos sspecialisto alga, Lt 940
6. Gamybinių cechų vadovų, specialistų, tech-ninių vykdytojų metinis darbo užmokestis, tūkst. Lt 683,03191
7. Atsiskaitymai sveikatos ir socialiniam draudimui, tūkst. Lt 211,73989
8. Įmonės vadovai, specialistai, techniniai vykdytojai(administracija), žm. 63
9. Įmonės administracijos darbuotojo vidutinė mėnesinė alga, Lt 1040
10. Įmonės administracijos metinis darbo užmokestis, tūkst. Lt 780,884709
11. Atskaitymai sveikatos ir socialiniam draudimui, tūkst. Lt 242,07426
12. Įmonės personalas, žm.: 375
t. sk. darbininkai 252
13. Įmonės personalo metinis darbo užmokestis, tūkst. Lt.: 3814,31662
t. sk. darbininkų 2350,4
16 lentelėje apskaičiuojame bendrus personalo plano rodiklius.
16 lentelė. Personalo plano rodikliai
Rodikliai Reikšmė
1. Įmonės personalas, žm.: 375
t. sk. darbininkai 252
2. Įmonės personalo metinis darbo užmokestis, tūkst. Lt.: 3814,31662
t. sk. darbininkų 2350,4
3. Vidutinis metinis darbo užmokestis, Lt
Dirbančiojo 10159,99
Darbininko 9315,82
4. Pagaminta produkcija, tūkst. Lt 7985,66265
5. Darbo našumas (metinis išdirbis), tūkst. Lt
Dirbančiojo 21,27097
Darbininko 31,65121
3.6. PAGRINDINIŲ PRIEMOMIŲ IR AMORTIZACINIŲ ATSKAITYMŲ PLANAS
Įmonės pagrindinių priemonių vertei ir amortizaciniams atskaitymams apskaičiuoti naudojamės 6* ir 7* lentelės duomenimis.
Amortizaciniai atskaitymai parodo pagrindinių priemonių vertės dalį, perkeliamą į pagamintos produkcijos vertę (pagrindinių priemonių nusidėvėjimą). Pagrindinės priemonės savo vertę į pagamintos produkcijos savikainą perkelia (nusidėvi) palaipsniui per visą jų naudojimo įmonėje laikotarpį. Finansų ministerija yra parengusi “Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo rekomendacijas” ir “Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ekonominius normatyvus”. Įmonėms yra rekomenduojami tokie metodai materialaus ilgalaikio turto nusidėvėjimui skaičiuoti:
1. Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas;
2. Produkcijos metodas;
3. Metų skaičiaus metodas;
4. Dvigubas – mažėjančios vertės metodas.
Paskutiniai du metodai vadinami “pagreitinto”
nusidėvėjimo apskaičiavimo metodais. Jie netaikomi pasyviajai pagrindinių priemonių daliai (pastatams, statiniams ir kt.).
Šiame darbe naudosime tiesinį pagrindinių priemonių nusidėvėjimo skaičiavimo metodą. Šiuo atveju metinė nusidėvėjimo suma (NS) apskaičiuojama remiantis pagrindinių priemonių eksploatavimo trukme (T):
NS = (PF – LV)/T; Am = NS * 100/PF………….(15)
PF – pagrindinių priemonių įsigijimo vertė, Lt (6 lentelė);
LV – pagrindinių priemonių likvidacinė vertė, Lt (likvidacinę priemonių vertę nustato pati įmonė, tačiau ji neturi viršyti 10% pradinės priemonių vertės);
T – normatyvinė pagrindinių priemonių eksploatavimo trukmė, metai (7 lentelė);
Am – mmetinė amortizacinių atskaitymų norma, % (parodo, kokia pagrindinių priemonių vertės dalis nusidėvi kiekvienais metais).
Pagrindinių priemonių amortizacinius atskaitymus skaičiuojame atskirai gamybiniams cechams ir administracijai bei kitiems negamybiniams įmonės padaliniams, nes šios sumos, apskaičiuojant netiesiogines išlaidas, įtraukiamos į skirtingas sąmatas: gamybinių cechų pagrindinių priemonių amortizaciniai atskaitymai – į netiesioginių gamybos išlaidų sąmatą. Skaičiavimus atliekame 17 lentelėje:
17 lentelė. Pagrindinių priemonių ir amortizacinių atskaitymų planas
Pagrindinėspriemonės Pagrindinių priemoniųvertė, tūkst. Lt Pagrindiniųpriemoniųeksploatavimotrukmė, metais Amortizaciniųatskaitymųnorma, % Amortizaciniaiatskaitymai, tūkst. Lt
Gamybiniaicechai Administ-racija Viso Gamybiniaicechai Administ-racija Viso
1. Pastatai 1200 740 1940 60 1,5 18 11,1 29,1
2. Vertingasinventorius 180 110 290 10 9 16,2 9,9 26,1
3. Darbomašinos irįrengimai 2320 – 2320 15 6 139,2 – 139,2
4. Kėlimo irtransportopriemonės 340 68 408 7 12,857143 43,7143 8,742857 52,4571
5. Kitiįrengimai irįranga 185 124 309 8 11,25 20,8125 13,95 34,7625
Viso: 4225 1042 5267 237,927 43,69286 281,62
Pastaba: šioje lentelėje sskiltis “Amortizacinių atskaitymų norma, %” apskaičiuojama kiekvienai pagrindinių priemonių grupei pagal 15 formulę.
3.7. GAMYBOS KAŠTŲ PLANAS
Gamybos procesas susijęs su tam tikromis piniginėmis išlaidomis, už kurias įgyjamos reikalingos medžiagos, žaliavos, energetiniai ištekliai, apmokama darbuotojams už darbą ir pan. Šios piniginės išlaidos vvadinamos kaštais (išlaidomis) ir yra visų vertybių bei patarnavimų, reikalingų produkcijos gamybai, piniginė vertė.
Kaštai gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius, svarbiausi kurių yra:
ü Pagal kastų susidarymo vietą: parodo, kur įmonėje skaičiuojami ir apskaitomi kaštai. Šiame darbe išskiriamos dvi kaštų susidarymo vietos – tai gamyba ir produkcijos pardavimas bei įmonės valdymas ir išlaikymas. Gamybos kaštų apskaičiavimui sudarome gamybos kaštų sąmatą (planą), o įmonės valdymo, išlaikymo ir produkcijos realizavimo išlaidas apskaičiuojame veiklos sąnaudų sąmatoje.
ü Pagal kaštų priklausomybę nuo gamybos apimties kitimo skiriame pastoviuosius (sąlyginai pastovūs) ir kintamus (proporcinguosius) kaštus. Pastovieji kaštai nepriklauso (arba beveik nepriklauso) nuo gamybos apimties pokyčių (pvz., administracijos darbuotojų darbo užmokestis, patalpų apšildymo, nuomos ir kitos išlaikymo išlaidos). Kintamieji kaštai didėja arba mažėja proporcingai gamybos apimties pokyčiui (pvz., žaliavų, pagrindinių medžiagų, eenergijos technologijai kaštai, pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokestis ir kt.).
ü Pagal kaštų priskyrimą atskiroms produkcijos rūšims apskaičiuojant jų gamybos kaštus ir savikainą skiriamos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Tiesioginiai kaštai yra tie kaštai, kurie gali būti tiesiogiai priskirti atitinkamai produkcijos rūšiai (pvz., žaliavų, pagrindinių medžiagų išlaidos, nes jos skaičiuojamos kiekvienai gaminių rūšiai, pagal tiems gaminiams nustatytas medžiagų sunaudojimo normas). Netiesioginiai kaštai yra tokios bendros išlaidos (dažniausiai susijusios su gamybos proceso organizavimu, aptarnavimu, valdymu, įmonės išlaikymu ir pan.), kurios apskaičiuojamos bendra suma ir kkurių negalima tiesiogiai priskirti konkrečiam gaminiui. Šias išlaidas atskiriems gaminiams paskirstome pagal tam tikrą požymį.
ü Paskirstymo raktai gali būti kiekybiniai, vertiniai arba mišrūs dydžiai. Šiame darbe netiesioginių išlaidų skirstymui naudosime vertinius rodiklius, gamybinių darbininkų darbo užmokestį ir gamybos kaštus.
Ankstesniuose darbo skyriuose jau yra paskaičiuoti kintami tiesioginiai kaštai: pagrindinių medžiagų, šiluminės energijos technologijai išlaidos, pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokestis (atitinkamai 3, 6 ir 13 lentelės).
Todėl dabar reikia apskaičiuoti netiesiogines gamybos išlaidas (gamybinių cechų išlaikymo ir valdymo išlaidas), kurias sudaro: gamybinių cechų įrengimų ir patalpų išlaikymui reikalingų medžiagų vertė, gamybos vadovų, specialistų, techninių vykdytojų darbo užmokestis ir atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui, cechų apšvietimo, apšildymo ir buitinėms reikmėms skirtos energijos išlaidos, amortizaciniai atskaitymai, kitų tarnybų paslaugos ir kitos išlaidos.
Pagalbinių medžiagų išlaidas įrengimų ir patalpų priežiūrai apskaičiuojame remiantis 11* lentelėje nurodytais šių išlaidų normatyvais. Kaip matome, šioje įmonėje pagalbinių medžiagų išlaidos įrengimų priežiūrai yra planuojamos atsižvelgiant į produkcijos mašininį imlumą, o patalpų priežiūrai – į plotą. Įmonės plotas jau paskaičiuotas 7 lentelėje, todėl dabar apskaičiuojame gaminamos produkcijos mašininį imlumą ir po to – pagalbinių medžiagų išlaidas (18 ir 19 lentelės).
18 lentelė. Gamybos programos mašininio imlumo skaičiavimas
Gaminiai Gaminio mašininisimlumas, įr.val./vnt Gamybos planastūkst. vnt Gamybos programosmašininis imlumas,tūkst. įr.val
Gaminys D 19 5,25 99,75
Gaminys E 16 11,6 185,6
Gaminys F 18 4,8 86,4
Viso: 371,75
19 lentelė. Pagalbinių medžiagų išlaidų įrengimų ir ppatalpų priežiūrai skaičiavimas
Rodikliai Reikšmė
Gamybiniai cechai:
1. G-bos programos mašininis imlumas, tūkst.įr.val. 371,75
2. Pagalbinių medžiagų įrengimų priežiūrai normatyvas, Lt/įr.val. 0,7
3. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms įrengimų priežiūrai, tūkst. Lt 260,225
4. Gamybinių patalpų plotas, m2 2200
5. Pagalbinių medžiagų patalpų priežiūrai išlaidų normatyvas, Lt/1m2 12
6. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai, tūkst. Lt 26,4
7. Viso gamybinių cechų išlaidos pagalbinėms medžiagoms, tūkst. Lt 286,625
Administracija:
1. Patalpų plotas, m2 660
2. Pagalbinių medžiagų patalpų priežiūrai išlaidų normatyvas, Lt/1m2 12
3. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai, tūkst. Lt 7,92
Viso pagalbinių medžiagų išlaidos, tūkst. Lt 294,545
Netiesiogines gamybos išlaidas (dažnai vadinamas gamybinėmis pridėtinėmis išlaidomis) apskaičiuojame 20 lentelėje, kurios sudarymui naudojame 8*, 9, 10, 12, 15, 17 ir 19 lentelių duomenis. Netiesiogines gamybos išlaidas, apskaičiuojant atskirų gaminių gamybos kastus, skirstome proporcingai gamybinių darbininkų darbo užmokesčiui (13 lentelė) ir tai atliekame 21 lentelėje.
Bendra gamybos kaštų sąmata ir atskirų gaminių gamybinė savikaina apskaičiuojama 22 lentelėje.
20 lentelė. Netiesioginių gamybos išlaidų sąmata
Išlaidų rūšys Suma, tūkst. Lt
1. Pagalbinės medžiagos 286,625
2. Darbo užmokestis 683,03191
3. Atsiskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui 211,73989
4. Energija 333,42054
5. Amortizaciniai atskaitymai 237,92679
6. Pagalbinių ir aptarnaujančių tarnybų paslaugos 297,4
7. Kitos išlaidos 41,00288258
Viso: 2091,14701
21 lentelė. Netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymas
Rodikliai Viso Gaminiai
D E F
Gamybinių darbininkų darbo užmokestis, % 100 27,88 48,76 23,36
Netiesioginės gamybos išlaidos, tūkst. Lt 2091,14701 582,93036 1019,6655 488,55116
Gamybos kaštų planui apskaičiuoti panaudojame 2, 3, 6, 13 ir 21 lentelių duomenis.
22 lentelė. Gamybos kaštų planas
Kaštų rūšys Gamybos kaštai, tūkst. Lt
Gaminiai Viso
D E F
1. Pagrindinės medžiagos 164,64 527,8 206,976 899,416
2. Energija technologijai 22,05 85,26 40,32 147,63
3. Gamybinių darbininkų darbo užmokestis 655,2 1146,08 549,12 2350,4
4. Atsiskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui 203,112 355,2848 170,2272 728,624
5. GGamybinės netiesioginės išlaidos 582,9304 1019,665 488,5512 2091,147
Viso gamybos kaštų, tūkst. Lt 1627,932 3134,09 1455,194 6217,217
Viso gamybos kaštų, % 26,18 50,41 23,41 100
Produkcijos gamybos planas, tūkst. vnt 5,25 11,6 4,8 21,65
Gaminio gamybinė savikaina, Lt 310,08 270,18 303,17 883,43
Gaminio gamybinė savikaina parodo vieno gaminio gamybos išlaidas ir apskaičiuojama, dalinant visą gaminio gamybos kaštų sumą iš jo gamybos apimties.
3.8. MEDŽIAGŲ IR PREKIŲ ATSARGŲ PLANAS
Kad būtų galima apskaičiuoti parduotos produkcijos gamybos kaštus reikia žinoti prekių (pagamintų gaminių) atsargų sandėlyje vertę. Prekių atsargų sandėlyje dydžiai ir vertė periodo pradžioje pateikti l* lentelėje; prekių vertę periodo pabaigoje gauname nurodytus prekių vienetus daugindami iš gaminių gamybinės savikainos (pagamintos, bet dar neparduotos produkcijos vertė lygi jų gamybos kaštams). Prekių atsargų apskaičiavimą galima atlikti 23 lentelėje. Planuojant įmonės aprūpinimą materialiniais ir finansiniais ištekliais (apyvartinėmis lėšomis), reikia žinoti medžiagų atsargų sandėlyje lygį ir vertę. Šiuos skaičiavimus galima atlikti 24 lentelėje naudojantis 3* lentelės duomenimis. Sudarant medžiagų atsargų planą, reikia įvertinti tik medžiagas naudojantis nurodytų užduotyje trijų gaminių gamyboje.
23 lentelė. Prekių atsargų planas
Prekės Atsargos periodo pradžioje Atsargos periodo pabaigoje
Dydis, vnt Vertė, tūkst. Lt Dydis, vnt Gaminio gamybinėsavikaina, Lt Vertė, tūkst. Lt
D 300 94 750 310,08 232,56177
E 1000 271 0 270,18 0,00000
F 2000 650 1200 303,17 364
Viso: 3300 1015 1950 883,43 596,36036
24 lentelė. Medžiagų atsargų planas
Medžiagos KainaLt/kg Atsargos periodo pradžioje Atsargos periodo pabaigoje
Dydis, vnt Vertė, tūkst. Lt Dydis, vnt Vertė, tūkst. Lt
111 7 0 0 5000 35
113 12,4 1000 12,4 3500 43,4
115 3,2 6000 19,2 2500 8
116 5 5400 27 5400 27
117 4,4 3600 15,84 2000 8,8
118 2,6 0 0 3000 7,8
119 3,8 7000 26,6 7000 26,6
120 1,5 3800 5,7 6000 9
Viso: 26800 106,74 34400 165,6
3.9. PARDUODAMOS PRODUKCIJOS GAMYBOS KAŠTŲ PLANAS
Įmonė pajamas gauna už parduotą produkciją. Todėl pelno skaičiavimui reikia žinoti parduotos produkcijos gamybos kaštus, kurių skaičiavimą atliekame 25 lentelėje.
Anksčiau apskaičiuoti produkcijos gamybos kaštai nebus
lygūs parduotos produkcijos gamybos kaštams, nes ne visi pagaminti gaminiai parduodami. Įmonė planuoja atitinkamas pagamintų prekių atsargas sandėlyje periodo pabaigoje (l* lentelė).
Žinant planinius gamybos kaštus (GK) ir prekių atsargų sandėlyje vertę (20 ir 21 lentelės), galima apskaičiuoti parduodamos produkcijos gamybos kaštus (GKpard);
GKpard = Papr + GK – PApab………………… (16)
PApr ir PApab – prekių atsargų sandėlyje vertė atitinkamai periodo pradžioje ir pabaigoje.
25 lentelė. Parduodamos produkcijos gamybos kaštų planas
Rodikliai Viso, tūkst. Lt Tame tarpe pagal gaminius
D E F
Prekių atsargos periodo pradžioje 1015 94 271 650
Gamybos kaštai 6217,21701 1627,932 3134,09 1455,194
Pardavimui skirtos produkcijos gamybos kaštai 7232,21701 1721,932 3405,09 2105,194
Prekių aatsargos periodo pabaigoje 596,36036 232,5618 0 363,7986
Parduodamos produkcijos gamybos kaštai 6635,85666 1489,371 3405,09 1741,396
3.10. VEIKLOS SĄNAUDŲ PLANAS
Į įmonės veiklos sąnaudas įtraukiamos produkcijos pardavimo išlaidos bei bendrosios ir administracinės sąnaudos, kurias sudaro bendros įmonės išlaikymo ir valdymo išlaidos: pagalbinių medžiagų administracijos patalpų išlaikymui išlaidos; administracijos darbuotojų darbo užmokestis ir atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui; administracijos patalpų apšvietimo, apšildymo, vandens ir buitinėms reikmėms energijos išlaidos; administracijos pagrindinių priemonių amortizaciniai atskaitymai; paslaugos ir kitos išlaidos. Šias išlaidas apskaičiuojame 26 lentelėje, remiantis 9*, 9, 10, 12, 15, 17 ir 19 lentelių duomenimis, oo jų paskirstymą atliekame 27 lentelėje.
Veiklos sąnaudos yra netiesioginės, pastovios išlaidos, kurias atskiriems gaminiams paskirstome proporcingai jų gamybos kaštams (22 lentelė).
26 lentelė. Veiklos sąnaudų planas
Išlaidų rūšys Suma, tūkst. Lt
1. Pardavimų sąnaudos: 92
Reklama ir skelbimai 27,6
Prekių išvežimas 64,4
2. Bendrosios ir administracinės sąnaudos: 1258,43025
Pagalbinės mmedžiagos 7,92
Administracijos darbuotojų darbo užmokestis 780,88471
Atsiskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui 242,07426
Energija 19,90591
Amortizaciniai atskaitymai 43,69286
Paslaugos 23,42654
Komandiruotės 7,80885
Mokesčiai ir rinkliavos 132,71713
Viso: 1350,43025
Pastaba: į šią sąmatą Įtraukiamos administracijos patalpų apšvietimo, apšildymo, vandens ir kitos buitiniams reikalams naudojamos energijos išlaidos; administracijos pagrindinių priemonių nusidėvėjimas.
27 lentelė. Veiklos sąnaudų paskirstymas
Rodikliai Viso Gaminiai
D E F
Gamybos kaštai, % 100,00 26,18 50,41 23,41
Veiklos sąnaudos, tūkst. Lt 1350,43025 353,6002 680,75 316,0801
Pardavimo planas, tūkst. vnt. 23 4,8 12,6 5,6
Gaminiui tenkančios veiklos sąnaudos, Lt 73,67 54,03 56,44
3.11. GAMINIŲ KAINOS APSKAIČIAVIMAS
Kad būtų galima planuoti įmonės pajamas, reikia nustatyti gaminių kainas. Šiame darbe gaminių kainas apskaičiuosime remdamiesi jų gamybos pilnomis išlaidomis ir planuojama pelno norma (rentabilumu).
Gaminio kainą (ci) sudaro jo pilnoji savikaina (spi) ir pelnas (pi), kurį apskaičiuosime remdamiesi l* lentelėje pateiktu gaminio rentabilumu (Ri):
ci = spi + pi; Ri = pi/spi * 100; pi = Ri * spi/100……..(17)
Gaminio pilnąją savikainą sudaro jo gamybinė savikaina (sgi) iir veiklos sąnaudos (vsi). Šie rodikliai yra paskaičiuoti 22 ir 27 lentelėse.
spi = sgi + vsi……………………(18)
Gaminių kainų skaičiavimai pateikti 28 lentelėje:
28 lentelė. Gaminių kainų apskaičiavimas
Gaminiai Gamybinėsavikaina, Lt Veiklossąnaudos, Lt Pilnojisavikaina, Lt Pelnas Kaina,Lt
% Lt
D 310,08 73,67 383,75 6,4 24,56 408,31
E 270,18 54,03 324,21 6 19,45 343,66
F 303,17 56,44 359,61 7,5 26,97 386,58
Pastaba: nustačius gaminių kainas, galima apskaičiuoti pardavimų apimtį ir pagamintos produkcijos vertę ir pabaigti 1, 2 ir 16 lenteles.
3.12. ĮMONĖS PAJAMŲ IR PELNO PLANAS
Įmonės pelnas apskaičiuojamas iš pardavimų apimties atimant parduotos produkcijos gamybos kaštus ir veiklos sąnaudas. Labai svarbus įmonei yra grynasis pelnas – pelnas, kuris lieka įmonei, atskaičius pelno mokestį, kuris sudaro 229% nuo apmokestinamo pelno sumos. Įmonės pajamų ir pelno skaičiavimą galima parodyti 29 lentelėje:
29 lentelė. Įmonės pajamų ir pelno planas
Rodikliai Suma, tūkst. Lt
1. Pardavimo apimtis 8454,84725
2. Parduodamos produkcijos gamybos kaštai 6635,85666
3. Bendras pelnas 1818,99059
4. Veiklos sąnaudos 1350,43025
5. Pelnas prieš apmokestinimą 468,56034
6. Pelno mokestis 70,28405
7. Grynasis pelnas 398,27629
3.13. APYVARTINIŲ LĖŠŲ POREIKIO PLANAVIMAS
Įmonė gamybos proceso vykdymui turi turėti pakankamai apyvartinių lėšų: pirkti medžiagoms, apmokėti už energetinius išteklius, mokėti darbuotojams atlyginimus ir t.t.
Apyvartinių lėšų poreikį einamajai įmonės veiklai finansuoti pagrinde apsprendžia medžiagų, prekių ir nebaigtos gamybos atsargų lygis. Medžiagų ir prekių atsargas skaičiavome 23 ir 24 lentelėse. Kiekvieno gaminio nebaigtos gamybos apimtį (NGj) galime paskaičiuoti pagal sekančias formules:
NGj – Tcj * GKdj * kaj; kaj = (MKj + 0,5AVj)/GK; AVj = GKj – MKj…….(19)
NG = ∑ NGj
j – gaminys;
Tc – gaminio gamybos ciklo trukmė dienomis (l* lentelė);
GKd – vienos dienos gamybos kaštai, tūkst. Lt (Apskaičiuojami visus gamybos kaštus dalinant iš 360. Apyvartinių lėšų skaičiavimuose naudojamas toks laikotarpio dienų skaičius: metams – 360; ketvirčiui – 90; mėnesiui – 30).
ka – išlaidų augimo koeficientas;
MK, AV, GK – atitinkamai: medžiagų kaštai, apdirbimo vertė, gamybos kaštai, tūkst. Lt.
Nebaigtos gamybos apimtį periodo pabaigoje apskaičiuojame 30 lentelėje; periodo pradžioje – remiantis 10* lentelės duomenimis.
Apskaičiuojant apyvartinių lėšų poreikį (31 lentelė), vidutinį metinį atsargų lygį nustatome kaip aritmetinį vidurkį: atsargų sumą pperiodo pradžioje ir pabaigoje daliname iš dviejų.
32 lentelėje parodome apyvartinių lėšų panaudojimo rodiklius: apyvartų skaičių (nap), vienos apyvartos trukmę (Tap) ir produkcijos imlumą apyvartinėms lėšoms (AIprod).
Apyvartų skaičius parodo, kiek apyvartų per metus padaro apyvartinės lėšos, ir apskaičiuojamas dalinant pardavimų apimtį (PA) iš apyvartinių lėšų vidutinės metinės sumos (AL).
Vidutinė apyvartos trukmė dienomis nustatoma dalinant periodo dienas iš apyvartų skaičiaus.
Produkcijos imlumas apyvartinėms lėšoms parodo, kokia apyvartinių lėšų suma tenka vienam parduotos produkcijos litui, ir apskaičiuojamas apyvartinių lėšų sumą dalinant iš pardavimų apimties.
nap = PA/AL; Tap = 360/nap; AIprod = AL/PA………………..(20)
30 lentelė. Nebaigtos gamybos apimties skaičiavimas
Gaminiai G-bos ciklotrukmė, d Dienos g-boskaštai, tūkst. Lt Išlaidų augimo koeficientas Nebaigtosg-bos apimtis,tūkst. Lt
Gaminiomedžiagųkaštai, tūkst. Lt Gaminioapdirbimovertė, tūkst. Lt Koeficientas
D 40 4,52203 164,64 1463,2924 0,55 99,58735
E 18 8,70581 527,8 2606,2903 0,58 91,54726
F 30 4,04221 206,976 1248,2184 0,57 69,25710
Viso: 88 17,27005 899,416 5317,801 260,39171
31 lentelė. Apyvartinių lėšų poreikio planas
Apyvartinių lėšųelementai Apyvartinės lėšos, tūkst. Lt
Periodopradžioje Periodopabaigoje Vidutinė metinėsuma
Gamybinės atsargos: 1374,5475 1022,3521 1198,4498
Medžiagų 106,7400 165,6000 136,1700
Nebaigtos gamybos 252,8075 260,3917 256,5996
Prekių 1015,0000 596,3604 805,6802
Grynieji pinigai 20,6182 15,3353 17,9767
Viso: 1395,1657 1037,6873 1216,4265
32 lentelė. Apyvartinių lėšų panaudojimo rodikliai
Rodikliai Reikšmė
1. Pardavimų apimtis, tūkst. Lt 8454,84725
2. Apyvartinės lėšos, tūkst. Lt 1216,42652
3. Apyvartų skaičius 7,0
4. Apyvartos trukmė, dienomis 51,8
5. Produkcijos imlumasapyvartinėms lėšoms, Lt 0,14
Atlikus visus skaičiavimus užpildoma “Įmonės pagrindinių rodiklių” lentelė.
IŠVADOS
Pagal atlikus įmonės veiklos plano skaičiavimus ir parengus įmonės ekonominių rodiklių lentelę, galima pateikti tam tikras išvadas:
1. Pagal suskaičiuotą savikainą ir pelno normą nustačius produkcijos kainas, produkcijos pardavimo planas sudarytų 8.454.847,25 Lt.
2. Pagaminta produkcija per planuojamą laikotarpį sudarys 7.985.662,65 Lt. Įmonėje dirbs 375 žmonės, iš kurių 252 gamybiniai darbininkai.
3. Pagal užduoties sąlygas atlikus skaičiavimus planuojamas įmonės ggrynasis pelnas periodo gale sudarys 398.276,29 Lt.
4. Įmonės ekonominių rodiklių lentelėje apskaičiuoti rodikliai – produkcijos, apyvartos ir kapitalo rentabilumas pagal teoriją turi tikrai tvirtą pagrindą ir sudaro atitinkamai 6,19 %, 5,54 %, 7,23 %.
LITERATŪRA
1. Bagdonas E., Kazlauskienė E. Biznio įvadas. K.: Technologija, 1997.
2. Sakalas A. ir kt. Pramonės įmonių vadyba. Vadovėlis. – K.: Technologija, 2000.
3. Halal, William E. TMGT 380: Strategic planning. Maryland. The University of Maryland University College, 1991.
4. Ильин А. И., Синица Л. M. Планирование на предприятии. T.1,2 Mн.: “Новое знание”, 2000.
