Smulkaus ir vidutinio verslo situacija

1. Smulkaus ir vidutinio verslo situacija

2.1. Smulkių ir vidutinių įmonių vieta Lietuvos ekonomikoje

Smulkios ir vidutinės įmonės (SVĮ) – dinamiškiausia, nuolat besikeičianti įmonių grupė, vidurinioji ūkio sandaros grandis, turinti lemiamą įtaką ekonominiam augimui ir socialinių santykių stabilumui. Mažas kapitalo poreikis, greitas reagavimas į rinkos pokyčius ir lankstumas prisitaikant prie jų, naujų rinkų ar nišų užpildymas, konkurencijos valstybės įmonėms sudarymas, stambių įmonių aptarnavimas, naujų ir dažnai geresnės kokybės produktų, paslaugų, gamybos procesų sukūrimas, palanki šeimyninio verslo forma, efektyvi specialistų kvalifikacijos kėlimo ggalimybė – tai pagrindiniai smulkių ir vidutinių įmonių privalumai, atskleidžiantys jų efektyvumą ir svarbą. Smulkių ir vidutinių įmonių steigimasis ir jų veiklos skatinimas yra šalies ekonomikos augimo pagrindas ir vienas iš svarbiausių darbo vietų kūrimo šaltinių.

Statistikos departamento duomenimis pagal darbuotojų skaičių įmonės pasiskirstė taip:

4 diagrama. Įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių 1999 – 2001 m., procentais

(Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)

Mikroįmonių ir smulkių įmonių dalis bendrame įmonių skaičiuje 1999 – 2000 m. mažėjo, vidutinių įmonių ddalis augo, tuo tarpu 2001 m., palyginti su 2000 m., įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių kito labai nežymiai.

5 diagrama. Įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių Lietuvoje ir Europos Sąjungoje 2000 m. pabaigoje, procentais

(Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)

Įmonių ppasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių Lietuvoje ir ES nėra vienodas. Lietuvoje įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, sudaro 79.4 proc. visų Lietuvoje veikiančių įmonių, o ES tokios įmonės sudaro net 93.1 proc. visų ES veikiančių įmonių. ES šalyse vidutiniškai šiose įmonėse dirba du darbuotojai.

Lietuvoje įmonės, kuriose dirba iki 250 darbuotojų, sudaro 99.4 proc., ES šalyse – 99.8 proc. visų įmonių. Lietuvoje 1999 m. 1000 gyventojų teko 23 įmonės, kuriose dirbo iki 250 darbuotojų, o Estijoje šiek tiek mažiau – 20, kai tuo tarpu ES šalyse 1000 gyventojų vidutiniškai teko beveik du kartus daugiau įmonių negu Lietuvoje – 40. 2001 m., kaip ir 2000 m., Lietuvoje 1000 gyventojų jau teko tik 15 įmonių, kuriose dirbo iki 250 darbuotojų, tuo tarpu daugelyje ES ššalių 2000 m. šis rodiklis siekė 50-60 įmonių. 2001 m. įmonių, kuriose dirbo iki 250 darbuotojų, skaičius 1000 gyventojų nežymiai padidėjo – iki 16 įmonių.

2.2. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičius

Lietuvoje veikiančių SVĮ dalis bendrame veikiančių įmonių skaičiuje 1999 – 2001 m. buvo gana stabili.

6 diagrama. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių dalis bendrame veikiančių įmonių skaičiuje 1999 – 2001 m., procentais

(Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)

Nors SVĮ dalis bendrame veikiančių įmonių skaičiuje išlieka mažai ppakitusi, bet SVĮ skaičius 1999 – 2000 m. žymiai sumažėjo. Tai rodo, jog 1999 – 2000 m. mažėjo ne tik SVĮ, bet ir bendras įmonių skaičius.

7 diagrama. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičius 1999 – 2001 m.

(Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)

Veikiančių SVĮ skaičius nuo 1999 m. pradžios iki 2000 m. pabaigos sumažėjo daugiau nei 36 procentais. SVĮ skaičiaus mažėjimą labiausiai įtakojo smulkių ir mikroįmonių skaičiaus mažėjimas, kadangi šioms įmonėms buvo sunkiausia konkuruoti. Lyginant 2000 m. ir 1999 m. pabaigos duomenis, mikroįmonių skaičius sumažėjo net aštuonis kartus. Vidutinių įmonių skaičius buvo gana stabilus.

SVĮ skaičiaus mažėjimą 1999-2000 metais įtakojo šie veiksniai:

· Patentų išdavimo ir veiklos pagal patentą tvarkos pakeitimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gruodžio 28 d. priėmė nutarimą Nr.1491 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 30 d. nutarimo Nr.1398 „Dėl patentų išdavimo tvarkos“ dalinio pakeitimo“, kuriuo nustatė, kad patentus gali įsigyti tik fiziniai asmenys.

· Įmonių likvidavimosi ir išregistravimo procedūrų supaprastinimas. Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. liepos 13 d. priėmė „Juridinio asmens teisių neturinčių įmonių supaprastinto išregistravimo, atleidžiant jas nuo nesumokėtų mokesčių bei kitų įmokų ir veiklos nevykdančių įmonių išregistravimo už daromus mokesčių deklaravimo tvarkos pažeidimus iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro laikinąjį įstatymą.“

· Darbo jjėgos kainos augimas. Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. gruodžio 29 d. priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas nustatė draudėjų bendrąjį valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą – 31 proc. ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą – 3 proc. Patvirtinti įmokų tarifai padidino mokesčių naštą ir pabrangino darbo jėgos kainą.

· Papildomų mokesčių įvedimas. Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. rugsėjo 12 d. priėmė Garantinio fondo įstatymą. Priėmus įstatymą visos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos įmonės, privalo mokėti įmokas į Garantinį fondą.

· Papildomų biurokratinių barjerų sukūrimas darbo santykių srityje (darbo pažymėjimai, pranešimai apie nemokamų atostogų suteikimą (nutraukimą), pranešimai apie pensininkams per kalendorinį mėnesį priskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas).

· Stambių prekybos tinklų atsiradimas prekybos sektoriuje. Stambūs prekybos tinklai, naudodamiesi masto ekonomija (maksimaliai skatindami prekybos apyvartą), minimizavo savo sąnaudas bei produkcijos kainas. Prekybinės SVĮ nesugebėjo pasiūlyti konkurencinių kainų ir buvo priverstos nutraukti veiklą.

2001 metais veikiančių SVĮ skaičius stabilizavosi. Nuo 2000 m. pabaigos iki 2001 m. pabaigos veikiančių SVĮ skaičius padidėjo beveik 4 procentais. Tam įtakos turėjo bendras šalies ekonominės padėties pagerėjimas, kurį apibūdina makroekonominių rodiklių augimas: 2001 m., lyginant su 2000 m., bendrasis vidaus produktas išaugo 5.9 proc., eksportas padidėjo 20.3 proc., tiesioginės užsienio investicijos – 14.2 proc.

Labiausiai 22001 m. išaugo veikiančių mikroįmonių skaičius – tris kartus, nors 1999 m. rodiklio dar nepasiekė. Mikroįmonių skaičiaus augimas gali būti siejamas su tuo, jog verslininkai mieliau pradėjo rinktis šeimyninio verslo formą, norėdami pasikliauti tik savo šeimos narių darbu ir nenorėdami darbo santykiais susisieti su samdomais darbuotojais.

2.3. Įregistruotų ir likviduotų smulkių ir vidutinių įmonių skaičius

SVĮ gyvybingumą atspindi ne vien tik veikiančių, bet ir naujai įregistruotų bei likviduotų įmonių skaičius.

1 lentelė. Įregistruotų ir likviduotų smulkių ir vidutinių įmonių skaičius 1999 – 2001 m.

Metai Įregistruotų SVĮ skaičius Likviduotų SVĮ skaičius

1999 9830 6156

2000 7967 9354

2001 8196 9848

(Duomenų šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“)

Įregistruotų įmonių skaičius 2000 m., lyginant su 1999 m., labai sumažėjo. 2001 m. įregistruotų SVĮ skaičius šiek tiek padidėjo, bet vis dar buvo 16.6 proc. mažesnis nei 1999 m.

Likviduotų SVĮ skaičius 1999 – 2001 m. padidėjo net 60 proc.

2.4. Smulkių ir vidutinių įmonių struktūra pagal įmonių teisinę forma (rūšis)

Didžiausią visų Lietuvoje veikiančių SVĮ dalį sudaro individualios (personalinės) įmonės (IĮ), nes jos turi šiuos privalumus: IĮ įsteigti pakanka nedidelio pradinio kapitalo, IĮ gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nereikia sudaryti balanso, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją, taip pat IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedant šeimos nariams, jam nebūtina įdarbinti kitus darbuotojus.

Nemažą

SVĮ dalį sudaro ir uždarosios akcinės bendrovės (UAB). Užsiimant veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, steigiamas ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo – akcinė bendrovė (AB) arba uždaroji akcinė bendrovė. Labiau renkamasi UAB, nes pastarosios akcijų platinimas griežtai ribojamas, o tai leidžia UAB steigėjams suburti akcininkų kolektyvą iš gerai pažįstamų, patikimų narių.

IĮ ir UAB 2001 m. pabaigoje sudarė 97 proc. visų SVĮ.

8 diagrama. Smulkių ir vidutinių įmonių struktūra pagal įmonių rūšis 1999 – 2001 m., procentais

(Duomenų šaltinis: „VšĮ „Statistikos ttyrimai“)

Individualių (personalinių) įmonių daugiausia įregistruojama ir likviduojama. Įregistruotų IĮ skaičius 1999 – 2001 m. sumažėjo, likviduotų IĮ skaičius išaugo.

9 diagrama. Įregistruotų ir likviduotų individualių įmonių skaičius 1999 – 2001 metais

(Duomenų šaltinis: „VšĮ „Statistikos tyrimai“)

Tokį likviduojamų IĮ skaičių lėmė sudėtinga Lietuvos ekonominė situacija. Didelę įtaką IĮ likvidavimuisi turėjo sumažėjusi vidaus rinkos paklausa, didelė konkurencija. Likviduojamų IĮ skaičių padidino 2000 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, panaikinęs galimybę įmonėms vykdyti veiklą, įsigijus patentą. Nuo 2000 mm. sausio 1 d. iki 2000 m. liepos 3 d. galiojęs Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimas taip pat padidino likviduojamų IĮ skaičių. Šis įstatymas padidino IĮ išlaidas, nes įpareigojo IĮ savininkus draustis pagal gaunamas pajamas, tuo tarpu pagal seniau galiojusią ttvarką jie buvo draudžiami tik bazinei pensijai ir turėjo mokėti 50 proc. bazinės pensijos dydžio įmokas. Nuo 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimas turėtų dar labiau padidinti likviduojamų IĮ skaičių. IĮ savininkai privalo draustis ne tik bazinei (nuo 2002 m. balandžio 1 d. įmokos dydis – 69 Lt), bet ir papildomai pensijos daliai. Papildomai pensijos daliai gauti įmokos dydis iki 2002 m. liepos 19 d. buvo 15 procentų deklaruojamų pajamų. Nuo tų pačių pajamų buvo mokamas ir pelno mokestis. 2002 m. liepos 19 d. įsigaliojęs Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimas pakeitė įmokų papildomai pensijos daliai apskaičiavimo tvarką. Papildomai pensijos daliai draudžiama tik tuo atveju, jei IĮ pajamų metinė suma, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, nneviršys 12 MMA (5160 litų).

2.5. Smulkių ir vidutinių įmonių struktūra pagal įmonių veiklos rūšis

SVĮ veiklos rūšių dinamika gana įvairi. Prekyba užsiimančių įmonių skaičius per pastaruosius trejus metus sumažėjo, bet šios įmonės vis dar sudaro didžiausią SVĮ dalį. Lietuvoje prekybinės įmonės sudaro 13.1 proc. didesnę SVĮ dalį negu ES šalyse.

Prekybinių įmonių, lyginant su įmonėmis, užsiimančiomis kitomis veiklos rūšimis, likviduojama daugiausia. Likviduotos prekybinės įmonės 1999 – 2001 m. sudarė nuo 44 proc. iki 50 proc. visų likviduojamų SVĮ. Įregistruotų prekybinių įmonių dalis aatskirais metais labai skiriasi. 1999 m. įregistruota 36.7 proc., 2000 m. – 5.1 proc., 2001 m. – 25.1 proc. visų SVĮ.

10 diagrama. Smulkių ir vidutinių įmonių struktūra pagal veiklos rūšis 1999 – 2001 m., procentais

(Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)

Pramonės įmonių dalis 1999 m. buvo sumažėjusi, bet 2001 m. vėl išaugo. Lietuvoje pramonės įmonės sudaro didesnę SVĮ dalį negu ES šalyse. 2000 m. ES šalyse pramonės įmonės sudarė 10.6 proc. visų ES šalyse veikiančių SVĮ. Atskirų pramonės veiklos rūšių padėtis buvo gana skirtinga. Didžiausią dalį šiame sektoriuje sudaro medienos bei medienos ir kamštienos gaminių gamyba – 19.4 proc. ir maisto produktų bei gėrimų gamyba – 17.2 proc.

Statybinės įmonės Lietuvoje sudaro 3.5 karto mažesnę SVĮ dalį nei tokios įmonės ES šalyse.

Įmonių, teikiančių paslaugas, skaičius pastoviai augo. 2001 m. pabaigoje paslaugas teikiančios įmonės sudarė 23.5 proc. visų SVĮ. Smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymo pagal veiklos rūšis tendencijos rodo, kad mažėja įmonių, užsiimančių prekyba, ir daugėja įmonių, teikiančių paslaugas, skaičius. Pagrindinis paslaugų sektoriaus plėtros variklis – kompiuterių, nekilnojamojo turto ir sausumos transporto bei transportavimo vamzdynais verslas. Įmonių, užsiimančių kompiuteriais ir su jais susijusia veikla, skaičius nuo 2000 m. pabaigos iki 2001 m. pabaigos padidėjo 22 proc., įmonių, uužsiimančių nekilnojamojo turto operacijomis – 19 proc., įmonių, užsiimančių sausumos transportu bei transportavimu vamzdynais – 18 proc. Nors teikiančių paslaugas įmonių skaičius auga, viešbučių ir restoranų verslas plėtojamas nepakankamai – 1999 m. pradžioje Lietuvoje šiuo verslu užsiėmė tik 2.3 proc., o 2001 m. – 4.3 proc. visų SVĮ. ES šalyse viešbučių ir restoranų verslu užsiimančių įmonių dalis yra beveik du kartus didesnė negu Lietuvoje.

Įmonių, užsiimančių poilsio ir pramogų organizavimu, finansinio tarpininkavimo veikla, informacinių paslaugų teikimu ir pan., dalis auga. Per tris metus šių įmonių dalis bendrame SVĮ skaičiuje padidėjo 4.7 proc., bet vis dar atsilieka nuo ES šalių vidurkio, kuris 2000 m. sudarė 21.7 proc.

Statistikos departamento duomenimis, tokios veiklos rūšys, kaip poilsio ir pramogų organizavimas, mašinų ir įrengimų bei buitinių daiktų nuoma, viešbučiai ir restoranai, medicininiai, tikslieji ir optiniai įrankiai, kompiuteriai ir su jais susijusi veikla bei mokslinio tyrimo ir taikomieji darbai daugiausia plėtojami smulkiose ir vidutinėse įmonėse. SVĮ imasi iniciatyvos diegti naujus produktus bei technologijas ir gali tapti bandymų laboratorijomis stambesniam verslui. Svarbu pažymėti, kad smulkios ir vidutinės įmonės mokslui imlias veiklos rūšis plėtoja savo resursų dėka. Lietuvoje mokslo tiriamajai veiklai skiriama tik 0.6 proc. BVP, kai tuo tarpu ES – beveik 2 proc.

11 diagrama. Smulkių ir vidutinių įįmonių struktūra pagal veiklos rūšis ir darbuotojų skaičių 2001 m. pabaigoje, procentais

(Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)

2.6. Smulkių ir vidutinių įmonių finansiniai rodikliai

2.6.1. Smulkių ir vidutinių įmonių pajamos

1999 m. pabaigoje SVĮ sudarė 96.5 proc. visų Lietuvoje veikiančių įmonių, jų pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 41.5 proc. visų įmonių gautų pajamų. 2000 m. pabaigoje SVĮ dalis bendrame įmonių skaičiuje sumažėjo 0.9 proc., sumažėjo ir jų gautų pajamų už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas dalis. 2000 m. SVĮ pajamos sudarė jau tik 39 proc. visų įmonių gautų pajamų.

Didžiausią SVĮ pajamų dalį tiek 1999 m., tiek 2000 m. sudarė prekyba užsiimančių įmonių pajamos, nors jos ir sumažėjo. Didmenine prekyba užsiimančių įmonių pajamų dalis 1999 m. – 56.3 proc., 2000 m. – 58 proc. visų prekybinių SVĮ pajamų.

SVĮ, veikiančių pramonės srityje, pajamų dalis bendrose SVĮ pajamose analizuojamu laikotarpiu padidėjo 1.2 proc. Didžiausią pajamų dalį pramonės sektoriuje sudarė maisto produktų ir gėrimų gamyba užsiimančių įmonių (1999 m. – 25.5 proc., 2000 m. – 18.6 proc.) bei medienos ir medienos gaminių gamyba užsiimančių įmonių pajamos (1999 m. – 12.8 proc., 2000 m. – 13.4 proc.). Didelę dalį pajamų pramonės įmonės gauna iš

eksporto veiklos: SVĮ, užsiimančių maisto produktų ir gėrimų gamyba, eksporto apimtys per metus išaugo net 41 proc.

SVĮ pajamų dalis paslaugų sektoriuje didėja. Per metus ji padidėjo 2.5 proc. Daugiausia pajamų paslaugų sektoriuje gavo įmonės, užsiimančios sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais paslaugomis (1999 m. – 34.2 proc., 2000 m. – 31.3 proc. visų paslaugų teikimu užsiimančių SVĮ pajamų).

12 diagrama. Smulkių ir vidutinių įmonių pajamų už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas struktūra pagal veiklos rūšis 1999 m. – 2000 m., procentais <

(Duomenų šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“)

Mikroįmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas 1999 m. sudarė 3.2 proc., 2000 m. – 2.3 proc., smulkių įmonių pajamos 1999 m. – 34 proc., 2000 m. – 36.1 proc., vidutinių įmonių pajamos 1999 m. – 62.8 proc., 2000 m. – 61.6 proc. visų SVĮ pajamų.

2000 m. AB, UAB ir kooperatinių bendrovių (KB) pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 78.1 proc., individualių (personalinių) įmonių (IĮ) ir ūkinių bendrijų (ŪB) pajamos – 221.9 proc. visų SVĮ pajamų. Prekybinių įmonių pajamos sudarė didesnę dalį IĮ ir ŪB – 69 proc., negu AB, UAB ir KB – 63.5 proc. AB, UAB ir KB pajamos didesnę dalį negu IĮ ir ŪB sudarė pramonės (atitinkamai 13 pproc. ir 11.5 proc.), statybos (3.7 proc. ir 2 proc.) ir paslaugų ( 14.4 proc. ir 11.9 proc.) sektoriuose.

2.6.2. Smulkių ir vidutinių įmonių pelnas

SVĮ finansinių rodiklių tendencijos tokios pat kaip ir didelių įmonių: SVĮ gautas pelnas 1999 – 2000 m. sumažėjo. Tuo tarpu SVĮ pelno dalis visų įmonių tarpe per metus padidėjo. SVĮ pelnas prieš apmokestinimą 1999 m. sudarė 62.2 proc., 2000 m. – 70.8 proc. visų įmonių pelno prieš apmokestinimą, grynasis pelnas 1999 m. sudarė 55 proc., 2000 m. – 73 proc. visų įmonių grynojo pelno.

13 diagrama. Smulkių ir vidutinių įmonių grynojo pelno dalis tarp visų įmonių 1999 m. – 2000 m., procentais

(Duomenų šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“)

Didžiausia dalis SVĮ pelno gaunama prekybinėse įmonėse. Prekybinių įmonių pelnas ssudaro daugiau nei pusę visų įmonių gauto pelno. Įmonių, teikiančių paslaugas, pelno dalis per metus padidėjo dvigubai. Šį rodiklį įtakojo išaugęs įmonių, teikiančių paslaugas, skaičius. SVĮ, užsiimančių kitomis veiklos rūšimis, pelnas sudaro žymiai mažesnę dalį.

14 diagrama. Smulkių ir vidutinių įmonių grynasis pelnas pagal veiklos rūšis 1999 m. – 2000 m., procentais

(Duomenų šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“)

2000 m. pelningai dirbo 83.5 proc. mikroįmonių, tuo tarpu pelningų smulkių įmonių buvo 66.1 proc., vidutinių įmonių – 67.7 proc. Nuostolingų įmonių daugiausia bbuvo pramonės sektoriuje. 2000 m. pelningos įmonės pramonės sektoriuje sudarė tik 55.5 proc. Net 56.5 proc. įmonių, užsiimančių durpių gavyba ir aglomeracija, bei 75.4 proc. įmonių, užsiimančių vandens rinkimu, valymu ir paskirstymu, dirbo nuostolingai. Pelningiausios įmonės – nevalytos naftos gavyba užsiimančios AB, UAB ir KB (100 proc.) bei pagrindinių metalų gamyba užsiimančios IĮ ir ŪB (90.1 proc.).

2.6.3. Smulkių ir vidutinių įmonių sukurta pridėtinė vertė

SVĮ sukurta pridėtinė vertė 1999 m. sudarė 33.9 proc., 2000 m. jau tik 31.1 proc. visų įmonių sukurtos pridėtinės vertės. Didžiausią dalį SVĮ sukurtos pridėtinės vertės struktūroje sudarė vidutinių įmonių sukurta pridėtinė vertė: 1999 m. – 63.9 proc., 2000 m. – 61.4 proc. Mikroįmonių sukurta pridėtinė vertė 1999 m. sudarė 4.3 proc., 2000 m. – 4 proc., smulkių įmonių atitinkamai 31.8 proc. ir 34.6 proc. visos SVĮ sukurtos pridėtinės vertės. Daugiausia pridėtinės vertės sukuriama prekybos sektoriuje.

15 diagrama. Smulkių ir vidutinių įmonių 1999 m. – 2000 m. sukurtos pridėtinės vertės struktūra pagal veiklos rūšis, procentais

(Duomenų šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“)

Pramonės sektoriuje didžiausią pridėtinę vertę 1999 m. sukūrė AB, UAB ir KB, užsiimančios maisto produktų ir gėrimų gamyba, 2000 m. – AB, UAB ir KB, užsiimančios medienos ir medienos gaminių gamyba (atitinkamai 17.3 ir 9.7 proc. visos SSVĮ pramonės sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės). Prekybos sektoriuje didžiausią pridėtinę vertę sukūrė AB, UAB ir KB, užsiimančios didmenine prekyba: 1999 m. – 31.5 proc., 2000 m. – 46.4 proc. visos SVĮ prekybinių įmonių sukurtos pridėtinės vertės. Paslaugų sektoriuje dominuoja AB, UAB ir KB, užsiimančios nekilnojamojo turto operacijomis, jos 1999 m. sukūrė 22.8 proc., 2000 m. – 26.8 proc. paslaugų sektoriuje veikiančių SVĮ sukurtos pridėtinės vertės.

Mažmenine prekyba užsiimančios IĮ ir ŪB 1999 m. sukūrė 18.4 proc., 2000 m. – 13.4 proc. visos SVĮ prekybos sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės. IĮ ir ŪB, užsiimančios sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais paslaugų teikimu, 1999 m. sukūrė 13.8 proc., 2000 m. – 10.9 proc. visos SVĮ paslaugų sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės. Pramonės sektoriuje IĮ ir ŪB sukurta pridėtinė vertė: maisto produktų ir gėrimų gamybos srityje: 1999 m. – 4.9 proc., 2000 m. – 4.3 proc., medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriuje: 1999 m. – 4.5 proc., 2000 m. – 4.3 proc. visos SVĮ pramonės sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės.

2.7. Smulkių ir vidutinių įmonių užsienio prekyba

Vertinant Lietuvos įmonių užsienio prekybą, pastebima tendencija: importas viršija eksportą. Po 1999 metų bendrą ekonomikos nuosmukį lydėjusio užsienio prekybos apyvartos sumažėjimo 2000 m. didėjo importas ir ypač eksportas.

2.7.1. Smulkių ir vidutinių įįmonių eksportas

Eksportas yra svarbus rodiklis, apibūdinantis įmonių gyvybingumą, produkcijos (paslaugų) konkurencingumą bei kokybę.

SVĮ eksporto apyvarta 2000 m. padidėjo 17.9 proc., lyginant su 1999 m., tačiau importo apyvarta, nepaisant bendros šalies importo apyvartos padidėjimo, sumažėjo 0.5 proc.

16 diagrama. Smulkių ir vidutinių įmonių užsienio prekybos struktūra 1999 – 2000 m., tūkst. Lt.

(Duomenų šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“)

SVĮ užsienio prekybos dalis bendroje Lietuvos užsienio prekyboje yra gana maža: SVĮ eksportas nesudaro nei ketvirtadalio viso Lietuvos eksporto, o SVĮ importas sudaro kiek daugiau nei trečdalį viso Lietuvos importo. 1999 – 2000 m. SVĮ eksporto dalis bendrame Lietuvos eksporte sumažėjo 0.9 proc. SVĮ importo dalis 1999 – 2000 m. sumažėjo 2.6 proc.

17 diagrama. Smulkių ir vidutinių įmonių užsienio prekybos dalis bendroje Lietuvos užsienio prekyboje 1999 – 2000 m., procentais

(Duomenų šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“)

Didžiausią SVĮ eksporto dalį sudaro prekybinių įmonių eksportas. Didžiausią dalį prekybinių SVĮ eksporto 2000 m. sudarė didmeninės prekybos įmonių eksportas – 77.3 proc. Tuo tarpu mažmeninės prekybos įmonių eksportas nuo 10.2 proc. viso prekybinių SVĮ eksporto 1999 m. sumažėjo iki 5.4 proc. 2000 m.

SVĮ pramonės produkcijos eksportas per metus išaugo 6 proc. Didžiausią 2000 m. SVĮ pramonės eksporto dalį sudarė įmonių,

užsiimančių maisto produktų ir gėrimų gamyba, eksporto apimtys – 19.4 proc. Nevalytos naftos ir gamtinių dujų gavyba užsiimančių įmonių eksportas sudarė 16.7 proc., medienos bei medienos ir kamštienos gaminių bei dirbinių gamybos įmonių eksportas – 15.4 proc. viso SVĮ pramonės produkcijos eksporto. SVĮ, užsiimančių nevalytos naftos ir gamtinių dujų gavyba, eksporto apimtys 1999-2000 m. išaugo du kartus, maisto produktų ir gėrimų gamyba užsiimančių SVĮ eksportas išaugo 41 proc. Šių pramonės šakų eksporto augimas labiausiai ir įtakojo visą SVĮ pramonės eksporto aaugimą.

Daugelis SVĮ, užsiimančių statybine bei paslaugų veikla, užsienio prekybos nevykdo, ir tai neigiamai atsiliepia bendram SVĮ eksporto rodikliui.

18 diagrama. Smulkių ir vidutinių įmonių eksporto struktūra pagal įmonių veiklos rūšis 1999 – 2000 m., procentais

(Duomenų šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“)

Nors individualios (personalinės) įmonės 2000 m. sudarė 50.8 proc. bendrame SVĮ skaičiuje, tačiau IĮ ir ŪB eksportuojančių SVĮ tarpe sudarė tik 7.1 proc. 92.9 proc. eksporto rinkos užėmė AB, UAB ir KB.

Kuo mažesnės įmonės, tuo mažesnę eksporto dalį jos ssudaro bendroje Lietuvos eksporto apyvartoje. Mažėjant smulkių ir mikroįmonių daliai bendrame įmonių skaičiuje, mažėjo ir šių įmonių eksporto dalis. Vidutinių įmonių skaičius augo, atitinkamai augo ir šių įmonių eksporto dalis visame eksportuojančių SVĮ skaičiuje.

19 diagrama. Smulkių ir vidutinių įmonių eeksporto pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių 1999- 2000 m., procentais

(Duomenų šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“)

2.7.2. Smulkių ir vidutinių įmonių importas

Didžiausią SVĮ importo, kaip ir eksporto, dalį taip pat sudaro prekybinių įmonių importas. Prekybinių įmonių importo tendencijos panašios į jų eksporto tendencijas. Didmenine prekyba užsiimančių SVĮ importo dalis, kaip ir eksporto dalis, išaugo nuo 72.8 proc. 1999 m. iki 75.8 proc. 2000 m. viso prekybinių SVĮ importo. Mažmeninės prekybos SVĮ importo dalis per metus sumažėjo 4.9 proc. ir 2000 m. sudarė 9.2 proc., kai tuo tarpu 1999 m. mažmeninės prekybos importas sudarė 14.1 proc. viso prekybinių SVĮ importo.

Pramonės įmonių dalis visame SVĮ importe sudaro žymiai mažesnę dalį. Daugiausia importavo maisto produktų ir gėrimų gamyba užsiimančios įmonės. 2000 m. šių įmonių dalis ssudarė 22.1 proc. pramonės sektoriuje veikiančių SVĮ importo. Įmonių, užsiimančių drabužių gamyba bei kailių išdirbimu ir dažymu, importo apimtys sudarė 14.6 proc. pramonės sektoriuje veikiančių SVĮ importo. Guminių ir plastikinių gaminių gamyba užsiimančios įmonės importavo 11.8 proc. visų pramonės sektoriuje veikiančių SVĮ produkcijos.

Kitų veiklos rūšių įmonių produkcijos importas, kaip ir eksportas, sudaro gana mažą dalį.

20 diagrama. Smulkių ir vidutinių įmonių importo struktūra pagal įmonių veiklos rūšis 1999 – 2000 m., procentais

(Duomenų šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“)

Individualių (personalinių) įmonių iir ūkinių bendrijų dalis SVĮ importe per metus sumažėjo ir 2000 m. sudarė tik 6.2 proc., kai tuo tarpu 1999 m. ši dalis buvo 14.2 proc. 93.8 proc. importo rinkos 2000 m. užėmė AB, UAB ir KB, šių įmonių dalis per metus išaugo 8 proc.

Smulkių įmonių importo dalis visame importuojančių SVĮ skaičiuje nuo 1999 m. iki 2000 m. sumažėjo 2.7 proc., o vidutinių įmonių importo dalis visame importuojančių SVĮ skaičiuje tokiu pat procentu padidėjo.

21 diagrama. Smulkių ir vidutinių įmonių importo struktūra pagal darbuotojų skaičių 1999 – 2000 m., procentais

(Duomenų šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“)

2.8. Fizinių asmenų įsigyti patentai

Fizinių asmenų, dirbančių pagal patentus, skaičius didėja, per metus jis padidėjo 4.3 proc. 1999 m. pagal patentus dirbo 91 796, 2000 m. – jau 95 718 fizinių asmenų. Daugiausia fizinių asmenų, dirbusių pagal patentus, užsiėmė prekyba.

22 diagrama. Fizinių asmenų, dirbusių pagal patentus, pasiskirstymas pagal veiklos rūšis 1999-2000 m., procentais

(Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)

2000 m., kaip ir 1999 m., fizinių asmenų, dirbusių pagal patentus, mokesčio už patentą suma sudarė 23.3 mln. Lt. Prekyba užsiimančių fizinių asmenų mokesčio už patentą dalis buvo didžiausia. 1999 m. ji sudarė 64.6 proc., 2000 m. – 55.6 proc. visų fizinių asmenų, dirbusių pagal patentą, mmokesčio.

3. Smulkaus ir vidutinio verslo situacija Lietuvos regionuose

3.1. Bendrasis vidaus produktas (BVP) Lietuvos apskrityse

Siekdamas pateikti regionų plėtrą apibūdinančius rodiklius, Statistikos departamentas atliko bendrojo vidaus produkto skaičiavimus apskritims. Šie skaičiavimai leidžia įvertinti apskričių indėlį, kuriant BVP.

23 diagrama. Bendrasis vidaus produktas (BVP) Lietuvos apskrityse 2000 m., procentais

(Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)

Lyginant atskirų regionų BVP matyti dideli skirtumai. Vilniaus apskrityje jis sudarė 33,5 proc., Kauno – 19,1 proc., Klaipėdos – 12,6 proc. viso 2000 m. Lietuvoje sukurto BVP. Mažiausi rodikliai yra šiose apskrityse: Tauragės – 2,3 proc., Marijampolės – 3,8 proc., Alytaus – 4,2 proc. 1999 m. BVP pasiskirstymas apskrityse buvo panašus kaip ir 2000 m.

3.2. Smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymas Lietuvos apskrityse

Smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymas pagal Lietuvos regionus yra nevienodas. Dauguma jų vykdo veiklą tose apskrityse, kurių centrai yra didieji miestai.

24 diagrama. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymas Lietuvos apskrityse 2001 m. pabaigoje, procentais

(Duomenų šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“)

Smulkus ir vidutinis verslas yra pagrindinis darbo vietų steigėjas. Jo įtaką rodo tai, kad mažiausio nedarbo teritorijose 1000 gyventojų tenka didesnis SVĮ skaičius negu teritorijose, kur nedarbo lygis yra didelis. 2001 m. pabaigoje pagal SVĮ skaičių, tenkantį 1000 gyventojų, pirmauja Klaipėdos – 18.1 ((nedarbo lygis – 11 proc.) ir Vilniaus – 17.6 ( nedarbo lygis – 10.1 proc.) apskritys, mažiausias šis rodiklis Utenos – 10.1 (nedarbo lygis – 12.4 proc.), Alytaus – 10.8 (nedarbo lygis – 16.1 proc.), Marijampolės – 11.1 (nedarbo lygis – 17.4 proc.) ir Tauragės – 11.1 (nedarbo lygis – 17.4 proc.) apskrityse.

25 diagrama. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų Lietuvos apskrityse 1999 – 2000 m.

(Duomenų šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai)

Įmonės aktyviau steigiasi urbanizuotose, investicijoms ir verslui palankiose apskrityse, kuriose gerai išplėtota institucinė verslo infrastruktūra, sutelktas mokslinis techninis ir intelektualinis potencialas.

Per 2001 m. daugiausia įmonių buvo įregistruota Vilniaus (36.7 proc.), Kauno (18.5 proc.) ir Klaipėdos (12.4 proc.) apskrityse. Įregistruotų įmonių dalis Vilniaus apskrityje nuolat didėja ir sudaro daugiau negu trečdalį visų Lietuvoje įregistruojamų SVĮ skaičiaus. Blogiausia padėtis Tauragės apskrityje, joje įregistruojamų SVĮ skaičius nuolat mažėja. 2001 m. Tauragės apskrityje buvo įregistruota tik 1.9 proc. visų Lietuvoje įregistruotų SVĮ.

26 diagrama. Įregistruotų ir likviduotų smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymas Lietuvos apskrityse 1999 – 2001 m., procentais

(Duomenų šaltinis: „VšĮ „Statistikos tyrimai“)

Per 2001 m. daugiausia įmonių likviduota Vilniaus (21.6 proc.) ir Kauno (20.9 proc.) apskrityse.

27 diagrama. Likviduotų smulkių ir

vidutinių įmonių pasiskirstymas Lietuvos apskrityse 1999 – 2001 m., procentais

(Duomenų šaltinis: „VšĮ „Statistikos tyrimai“)

1999 – 2001 m. Kauno apskrityje likviduojamų SVĮ skaičius išaugo 2.5 karto. Taip pat žymiai išaugo likviduojamų SVĮ skaičius Panevėžio apskrityje – 2.7 karto.

Lietuvos apskrityse 2001 m. įmonės pagal darbuotojų skaičių pasiskirstė taip:

2 lentelė. Įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių Lietuvos apskrityse 2001 m., procentais

Apskritys Samdomų darbuotojų skaičius

0 1-9 10-49 50-249 250 ir daugiau

Alytaus 0.6 80.7 14.0 4.0 0.7

Kauno 1.2 77.9 16.5 3.8 0.6

Klaipėdos 1.4 81.1 14.4 2.7 0.4

Marijampolės 0.7 80.4 14.9 3.6 0.4

Panevėžio 0.8 80.7 14.5 3.3 0.7

Šiaulių 1.9 78.0 15.4 4.4 0.3

Tauragės 0.5 83.8 12.5 2.9 0.3

Telšių 1.6 81.6 13.0 3.3 0.5

Utenos 2.4 78.7 13.8 4.6 0.5

Vilniaus 1.9 75.4 18.2 3.9 0.6

(Duomenų šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”)

3.3. Smulkių ir vidutinių įmonių užsienio prekyba Lietuvos regionuose

Esant nevienodam ssmulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymui pagal Lietuvos regionus, nevienodas ir SVĮ užsienio prekybos pasiskirstymas regionuose. Daugiausia SVĮ veikia Vilniaus regione, atitinkamai šio regiono įmonės sudaro didžiausią eksportuojančių įmonių dalį visame SVĮ eksporte. 1999 – 2000 m. padidėjo eksportuojančių įmonių dalis Klaipėdos regione. Kauno regiono dalis SVĮ eksporte išliko beveik pastovi. Mažiausiai eksportuoja įmonės, veikiančios Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse.

28 diagrama. Smulkių ir vidutinių įmonių eksporto struktūra Lietuvos apskrityse 1999 – 2000 m., procentais

(Duomenų šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“)

Tarp iimportuojančių įmonių didžiausią dalį taip pat sudaro įmonės, veikiančios Vilniaus regione. Tiek Kauno, tiek Klaipėdos regionuose 1999 – 2000 m. importo dalis visame SVĮ importe mažai kito. Mažiausiai importuoja įmonės, veikiančios Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse.

29 diagrama. Smulkių ir vvidutinių įmonių importo struktūra Lietuvos apskrityse 1999 – 2000 m., procentais

(Duomenų šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“)