Europos Sąjungos Taryba (Viršūnių, Ministrų)
4. EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA (Viršūnių)
4.1. Bendra charakteristika, funkcijos
Bendrijų steigimo sutartyse nebuvo numatyta tokia institucija, kaip
Europos Sąjungos Taryba (angl. The European Council) arba Bendrijos
valstybių narių vadovų reguliarūs pasitarimai. Nežiūrint to, keletas
Bendrijos valstybių narių Summit’ų buvo surengta šeštajame dešimtmetyje ir
septintojo dešimtmečio pradžioje. Viename iš tokių Summit’ų 1974 metais
Paryžiuje buvo nuspręsta rengti Bendrijos valstybių-narių vadovų
reguliarius pasitarimus ir tokiu būdu istitucializuoti šį renginį. Netrukus
šią tarpvyriausybinę Bendrijos instituciją imta vadinti Europos Taryba
(angl. The European Council), neretai ji dar vadinama ES Summit’u arba ES
Vadovų taryba.
Lietuvių kalboje šią Tarybą kai kuriuose literatūros šaltiniuose
imta vadinti Viršūnių Taryba, kad būtų galima atskirti nuo ES Ministrų
tarybos ir Europos Tarybos, įkurtos 1949 metais ir jungiančios 45 Europos
valstybes ir užsiimančios humanitariniu, kultūriniu, politiniu Europos
žemyno valstybių bendradarbiavimu.
Pagrindinė Europos Vadovų Tarybos įsteigimo priežastis buvo ta, kad
Bendrija nespėjo ir nepajėgė adekvačiai reaguoti į greitai besikeičiančias
politines aktualijas pačioje Bendrijoje ir už jos ribų. Komisijai
sutartimis nebuvo suteiktos galios savarankiškai priimti sprendimus,
reaguojant į politikos pokyčius, o Ministrų taryba buvo labai suvaržyta dėl
vieningo balsavimo ssprendimų priėmimo procedūros sąlygotų ilgų diskusijų ir
labai lėto sprendimų priėmimo proceso. Po ilgų diskusijų tarp Prancūzijos
prezidento Ž. d’Esteno ir Vokietijos kanclerio H.Šmito buvo pasiektas
principinis susitarimas dėl tarpvyriausybinės Bendrijos institucijos t.y.
Vadovų tarybos įsteigimo.
Formalus pagrindas Vadovų tarybos įsteigimui tapo Paryžiaus 1974 mmetų
Summit’o komunikatas, kuriame buvo pripažįstamas Bendrijos poreikis
operatyviau spręsti vidaus ir užsienio problemas per glaudesnį valstybių
narių politinį bendradarbiavimą. Tuo tikslu Bendrijos valstybių narių
vyriausybių Vadovai nutarė kasmet po tris kartus susitikti ir aptarti
svarbiausias politikos problemas numatant gaires jų galimiems spartesnio ir
racionalesnio sprendimo būdams.
Paryžiaus Summit’o 1974 metų komunikate nebuvo nustatytos Vadovų
tarybos aiškiai apibrėžtos funkcijos ir jos vaidmuo Bendrijos politiniuose
procesuose. Be to, šis komunikatas nebuvo teisiškai įpareigojantis
dokumentas. Taigi, Vadovų taryba nuo pat savo veiklos pradžios nepretendavo
tapti dar viena Bendrijos institucija.
Pirmą kartą Vadovų taryba teisiškai buvo pripažinta 1986 metais
Vieningame Europos Akte, nurodant kas gali pretenduoti tapti jos nariu ir
sumažinant jos pasitarimų kiekį metuose nuo trijų iki dviejų.60
Mastrichto sutartimi Vadovų tarybai buvo suteikti įgaliojimai
formuoti ir identifikuoti bendras ES vystymo kryptis, priimti nutarimus dėl
Ekonominės iir pinigų sąjungos formavimo, formuoti bendrąją Užsienio ir
saugumo politiką.61
Amsterdamo sutartimi dar labiau buvo įtvirtinti Mastrichto sutartimi
įteisinti Vadovų tarybos įgaliojimai, itin akcentuojant jos vaidmenį
Ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo procese bei formuojant bendrąją
Užsienio ir saugumo politiką.62
ES sutarties 4 straipsniu Europos Sąjungos Tarybai yra numatyta
funkcija formuoti bendrąsias ES politikos kryptis. Šio tikslo įgyvendinimui
Europos Sąjungos Taryboje mažiausiai du karus metuose privaloma organizuoti
valstybių-narių vadovų ar vyriausybių vadovų pasitarimus, dalyvaujant
Komisijos pirmininkui, valstybių-narių Užsienio reikalų ministrams ir
Komisijos nariui. Tokiems pasitarimams pirmininkauja valstybės-narės,
pirmininkaujančios ES vadovas arba vvyriausybės vadovas.
Vadovų taryba po kiekvieno tokio pasitarimo privalo pateikti Europos
Parlamentui pranešimą ir metinį pranešimą raštu apie pažangos progresą
Europos Sąjungoje.
ES sutarties VII skyriuje, kuris skirtas Ekonominei ir pinigų
sąjungai yra numatyta į Bendrijos veiklą įtraukti vyriausybių vadovus. Jame
yra dvi nuorodos į Europos Sąjungos Tarybą. Vienoje iš jų nurodoma, kad jai
būtų pateikta Europos Centrinio banko metinė ataskaita. Kitoje minima, kad
Europos Centrinio banko nariai turi būti skiriami bendru valstybių narių
vyriausybių vadovų sutarimu. Be to, nurodoma, kad sprendimus dėl valstybių
narių tinkamumo prisijungti prie Ekonominės ir pinigų sąjungos priima
Ministrų Taryba kartu su valstybių vadovais ar vyriausybių vadovais.
Amsterdamo sutartimi Europos Sąjungos Tarybai buvo suteiktos itin
didelės galios formuojant bendrąją Užsienio ir saugumo politiką. Sutarties
13 straipsnio pataisa buvo numatyta:
– Europos Sąjungos Taryba nustato bendrosios Užsienio ir saugumo
politikos principus ir gaires, įskaitant gynybos elementus;
– Europos Sąjungos Taryba suformuoja bendrąsias strategijas, kurias
Sąjunga įgyvendina tose srityse, kur valstybės-narės turi svarbių
bendrų interesų. Bendrosios strategijos turi numatyti tikslus,
trukmę ir priemones joms įgyvendinti ;
– Europos Sąjungos Ministrų taryba privalo priimti atitinkamus
sprendimus, kurių reikia Europos Sąjungos Tarybos numatytoms
bendrosios Užsienio ir saugumo politikos priemonėms įgyvendinti;
Taigi, Europos Sąjungos Taryba iki Vieningos Europos Akto priėmimo
neturėjusi savo veiklai teisinio pagrindo ir egzistavusi už steigimo
sutarčių ribų, palaipsniui įgijo vvis daugiau galių ir šiuo metu priima arba
dalyvauja priimant svarbiausius ES institucinius ir politikų formavimo
sprendimus.
ES Konstitucijos projekto I-20 straipsniu yra numatyta, kad Taryba
privalo suteikti impulsą Sąjungos plėtrai, nustatyti pagrindines politikų
kryptis ir nedalyvauti Sąjungos teisės aktų priėmimo procese.63
4.2. Posėdžių (susitikimų) dalyviai
Bendrijos sutartimi yra numatyta, kad Europos Sąjungos Tarybą sudaro
valstybių-narių vadovai arba vyriausybių vadovai, Komisijos pirmininkas,
valstybių-narių Užsienio reikalų ministrai ir vienas Komisijos narys.64
Europos Sąjungos Tarybos susitikimuose dalyvauja faktiniai, o ne
oficialūs valstybių lyderiai.
Iš valstybių vadovų Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose nuolat
dalyvauja Prancūzijos ir Suomijos prezidentai, kurių valdžios galios yra
žymiai didesnės už kitų valstybių nominalių vadovų valdžios galias. Kitoms
valstybėms atstovauja vyriausybių vadovai. Kai kada Užsienio reikalų
ministrus Europos Sąjungos Tarybos susitikimuose pakeičia kiti ministrai.
Be to, susitikimuose dalyvauja Europos Komisijos pirmininkas ir vienas jo
pavaduotojų. Europos Parlamento pirmininkas Tarybos susitikimuose dalyvauja
svečio teisėmis.
Išvardintos pareigybės sudaro galimybes Europos Sąjungos Tarybos
susitikimuose dalyvauti 32 aukščiausio rango ES valstybių-narių bei
Komisijos politikams. Be šių 32 dalyvių, pasitarimuose dar dalyvauja šeši
pareigūnai: du iš pirmininkaujančios valstybės-narės, vienas iš Tarybos
Sekretoriato (visi 3 protokoluoja) ir trys Komisijos pareigūnai, įskaitant
jos Generalinį Sekretorių. Be to, bet kada į pasitarimą dar gali įeiti po
vieną valstybės narės patarėją.
Pastaraisiais metais itin išaugus Ekonominės ir pinigų sąjungos
svarbai, į Europos Sąjungos Tarybos susitikimus vyksta ir Ekofino Tarybos
ministrai, tačiau jiems nebūtina dalyvauti viso susitikimo metu. Nors
valstybių narių oficialios delegacijos Europos Sąjungos Tarybos
susitikimuose yra apribotos, tačiau įprasta, kad jas lydi ir ne oficialūs
pareigūnai bei techninis personalas. Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose,
skirtingai nuo Ministrų Tarybos, nedalyvauja tokios gausios nacionalinių
vyriausybių pareigūnų delegacijos.
ES Konstitucijos projekto I-20 straipsniu nustatoma Europos Sąjungos
Tarybos sudėtis. Jame nurodoma, kad Tarybai priklauso valstybių ar
vyriausybių vadovai, Tarybos pirmininkas ir Europos Komisijos
pirmininkas.65 ES Užsienio reikalų ministras privalo dalyvauti Tarybos
veikloje.
4.3. Posėdžių organizavimas
Didžiausias darbo krūvis ruošiant Europos Sąjungos Tarybos posėdžius
tenka ES pirmininkaujančiai valstybei. Pirmininkaujančios šalies aukštas
pareigūnas bendradarbiaudamas su Tarybos generaliniu sekretoriatu ir
Komisija nustato svarbiausius klausimus, dėl kurių turi vykti diskusijos.
Paruošiamąjį darbą Europos Sąjungos Tarybos susitikimams atlieka Ministrų
Taryba, susirenkanti Bendrųjų reikalų (Užsienio reikalų ministrų) sudėtimi.
Bendrųjų reikalų taryba susitinka kelios dienos prieš Europos Sąjungos
Tarybos susitikimą. Bendrųjų reikalų tarybos darbą ruošia Nuolatinių
atstovų komitetas (COREPERA’s), padedamas Politinio komiteto (bendrosios
užsienio ir saugumo politikos klausimais) ir Koordinacinio komiteto
(bendradarbiavimas policijos ir baudžiamųjų teismų klausimais).
Šią standartinę Europos Sąjungos Tarybos posėdžio rengimo procedūrą
gali papildyti įvairių valstybių narių pareigūnų susitikimai, ministrų
lygio derybos. Nors formalios darbotvarkės Europos Sąjungos Tarybos
susitikimuose nebūna, bet visada yra gausu įvairiausių klausimų, nes:
– dalis klausimų yra visada aktualūs, kaip pavyzdžiui ES ekonominių
reikalų aptarimas, Bendros rinkos bei Ekonominės ir pinigų
sąjungos reikalai, bedarbystė ir darbo vietų
kūrimas, ES plėtros
klausimai.
– Komisija siūlo iniciatyvas, kurioms pritaria pirmininkaujanti
valstybė narė ir prijaučia kai kurios kitos valstybės, kaip
pavyzdžiui 1992 metų Edinburgo Summit’e inicijuotas veiksmų planas
bedarbystei mažinti;
– pirmininkaujanti valstybė, Komisijos ir kai kurių kitų valstybių
remiama inicijuoja svarbius politikos ar institucinius pokyčius.
Tai iliustruoja įvykiai sąlygoję Mastrichto sutarties pasirašymą.
1989 metais Strasbūro Summit’e buvo inicijuota tarpvyriausybinė
konferencija dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos, o 1990 metais
Dubline – dėl Politinės sąjungos, 1990 metų gruodyje Romos
Summit’e buvo ppriimti sprendimai dėl ES sutarties, kuri buvo
patvirtinta 1991 metų gruodžio mėnesį Mastrichte.
– pradedant derybas dėl ES plėtros su Kipru ir penkiomis Vidurio bei
Rytų Europos valstybėmis 1998 metų pavasarį reikėjo Liuksemburgo
1997 metų gruodžio mėnesio Summit’o pritarimo;
– viena Europos Sąjungos Taryba gali palikti nebaigtus apsvarstyti
iki galo klausimus kitai Europos Sąjungos Tarybai, kaip 1998 metų
Kardife buvo paprašyta Komisijos pateikti medžiagą apie
Aplinkosaugos politikos integravimą į kitas ES vykdomas politikas;
– gali būti aptariami pranešimai, kaip 1997 metų Liuksemburge
Ministrų Tarybos pranešimai dėl ES plėtros ir dėl Darbotvarkės
2000 reformų, dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos trečios stadijos
įgyvendinimo bei dėl Vidaus reikalų ir teisingumo politikos
įgyvendinimo, pranešimas dėl narkotikų kontrolės, Komisijos
pranešimas dėl bendradarbiavimo Europoje;
– tarptautiniai įįvykiai reikalauja atitinkamų sprendimų, pareiškimų,
svarstymų, kaip pav., aptarimas 1998 metų Kardife ES ir JAV
prekybinių ryšių, Viduriniųjų Rytų taikos procesas, Indijos-
Pakistano branduoliniai bandymai, įvykiai Afganistane ir Irake,
kova su tarptautiniu terorizmu.
Kai yra rengiami specialūs Summit’ai, dažniausiai vieną kartą
metuose, jų darbotvarkė būna siaura ir jie tęsiasi ne daugiau vienos
dienos.
Europos Sąjungos Tarybos kas šešių mėnesių posėdžiai yra rengiami ES
pirmininkaujančioje valstybėje. Pagal Vieningą Europos Aktą numačius rengti
du kartus metuose Vadovų Tarybos susitikimus buvo manoma, kad bet koks
papildomas posėdis bus rengiamas ne pirmininkaujančioje valstybėje, bet
Briuselyje. Vėlesnė įvykių raida parodė, kad ir papildomi susitikimai
dažniausiai yra rengiami pirmininkaujančioje valstybėje. Reguliarūs Europos
Sąjungos Tarybos posėdžiai yra rengiami baigiantis valstybės narės
pirmininkavimo ES laikotarpiui t.y. birželio ir gruodžio mėnesiais. Jie
užtrunka dvi dienas. Įprastai prasideda vienos dienos ryte ir baigiasi
kitos dienos popietę. Specialių susitikimų trukmė priklauso nuo svarstomų
problemų, bet retai užtrunka ilgiau nei vieną dieną. 1999 metų Berlyno
Summit’as, svarstęs Darbotvarkė 2000 reformų programą, užtruko ilgiau nei
tris dienas.
Reguliarūs Europos Sąjungos Tarybos susitikimai dažniausi vyksta
sekančia nusistovėjusia tvarka:
– susitikimo išvakarėse arba kai kada ir pirmą jo dieną po pusryčių
visi dalyviai susirenka bendriems pietums. Po to, iš anksto
suderinti darbotvarkės klausimai yra svarstomi plenariniame
posėdyje. Nuo 1987 metų susitikimo pradžioje yra išklausoma
Europos Parlamento pirmininko kalbos. Tuo pat metu Ekofino
ministrai gali posėdžiauti atskiroje patalpoje.
– Pietų pertrauka sudaro galimybes neformalioms diskusijoms ir
dvišaliams susitikimams. Visų pertraukų metu vyksta dvišalės
diskusijos ir konsultacijos su nacionalinės delegacijos nariais;
– Kitas plenarinis posėdis yra kviečiamas po pietų, tačiau kai kada
Vyriausybių vadovai ir Užsienio reikalų ministrai rengia atskirus
pasitarimus;
– Vakarienės metu vėl vyksta neformalus apsikeitimas nuomonėmis.
Įprastai vyriausybių vadovai ir Komisijos pirmininkas
vakarieniauja atskirai nuo Užsienio reikalų ministrų ir kitų
pasitarimo dalyvių. Kai kada rengiama iškilminga ceremoniali
vakarienė su pirmininkaujančios valstybės vadovu;
– Po vakarienės vėl vyksta Vyriausybių vadovų pokalbiai “prie
židinio”, Užsienio reikalų ministrai aptaria neformalioje
aplinkoje bendros Užsienio ir saugumo politikos aktualijas. Kai
kada posėdžiaujama netgi visą naktį, kaip tai atsitiko 2001 metų
Nicos Summit’e;
– Įprastai nakties metu pirmininkaujančios valstybės atstovai kartu
su Tarybos Sekretoriatu parengia pirmos dienos posėdžių išvadų
projektus, kurie tampa pagrindu kitos dienos pasitarimams;
– Kitos dienos ryte vėl rengiamas plenarinis posėdis, o kai kada
pratęsiamas ir po pietų. Jų metu siekiama daryti diskusijų
apibendrinimus ir išvadas;
– susitikimas įpratai pabaigiamas po pietų arba vėlai vakare
paskelbiant pirmininkaujančių išvadas;
– Rengiama spaudos konferencija, kurioje į žurnalistų klausimus
atsako Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos pirmininkai. Be to,
kiekviena delegacija rengia savas spaudos konferencijas.
Europos SSąjungos Taryba sprendžia svarbiausius klausimus, priimdama
politinius sprendimus ir tvirtindama jau parengtus susitarimus bei
dokumentus, formuodama kitų ES institucijų veiklos perspektyvą. Europos
Sąjungos Taryboje visi sprendimai yra priimamai bendru susitarimu, todėl į
darbotvarkę yra įtraukiami tik jau suderinti klausimai. Nepavykus rasti
kokiu nors klausimu bendro sprendimo, ES institucijoms yra nurodoma ieškoti
visoms valstybėms narėms priimtino sprendimo.
Nuo 1995 metų Europos Sąjungos Taryba susitinka 4 kartus per metus.
Iš viso iki 2000 m. pabaigos buvo suorganizuoti 75 Europos Sąjungos Tarybos
susitikimai.66
Prie 2001 metais Nicos sutarties pridėtoje deklaracijoje numatoma,
kad nuo 2002 metų bent kartą per pusmetį Europos Sąjungos Tarybos
susitikimai vyks Briuselyje, o kai Europos Sąjungoje bus 18 ir daugiau
valstybių narių, visi Europos Sąjungos Tarybos susitikimai vyks vien tik
Briuselyje.67
Nuo 1994 metų į Europos Sąjungos Tarybos susitikimus (antrą dieną)
yra kviečiami ir valstybių kandidačių (asocijuotų valstybių) vadovai. Jiems
yra surengiami darbiniai pietūs su Europos Sąjungos Tarybos susitikimo
dalyviais.
ES Konstitucijos projekto I-20 straipsniu nustatoma, kad Europos
Sąjungos taryba susitinka vieną kartą per ketvirtį ir jai vadovauja Tarybos
pirmininkas. Susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms Tarybos pirmininkas gali
sukviesti papildomus posėdžius. Europos Sąjungos tarybos posėdžiuose, esant
reikalui, gali būti kviečiami dalyvauti ministrai, Europos Komisijos
pirmininkas ar Komisijos narys (komisaras).68
ES Konstitucijos projekto I-20 straipsnis numato, kad išskyrus
atvejus, kai Konstitucija numato kitaip, visi Europos Sąjungos Tarybos
posėdžio sprendimai yra priimami bendru sutarimu.
ES Konstitucijos projekto I-21 straipsniu numatyta, Taryba
kvalifikuota balsų dauguma dviems su puse metų išsirenka savo pirmininką,
kurio įgaliojimai gali būti pratęsti dar vieną kadenciją. ES Tarybos
pirmininkas negali turėti nacionalinio mandato.
ES Konstitucijos projekto I-25 straipsnis numato, kad ES Taryboje
balso teisės neturi jos pirmininkas ir Komisijos pirmininkas.
Pagal Konstitucijos projekto I-21 straipsnį Europos Sąjungos Tarybos
pirmininkas po kiekvieno posėdžio privalo pateikti ataskaitą apie Tarybos
veiklą Europos Parlamentui.
ES Konstitucijos projekto III-244 straipsniu numatyta, kad visi ES
Tarybos nariai disponuoja tik vieno balso teise. ES Tarybos nario
susilaikymas balsuojant, nesutrukdo priimti sprendimo pagal bendro sutarimo
procedūrą.
ES Konstitucijos projekte ES taryba yra įpareigojama paruošti Vidaus
veiklos taisykles bei jas patvirtinti paprasta balsų dauguma. ES Tarybai
talkina ES Ministų tarybos generalinis sekretoriatas.
5. EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA (Ministrų)
5.1. Bendra charakteristika, funkcijos
Pagal Europos Bendrijos sutartį, ES Taryba yra Bendrijos įstatymų
leidimo organas (institucija). Ją sudaro kiekvienos ES valstybės-narės
vyriausybės įgaliojimus turintys ministrai. Tarybos pirmtakė yra 1951 m.
pagal Europos anglių ir plieno bendrijos sutartį įsteigta Ministrų
taryba.69
Priklausomai nuo Tarybos darbotvarkėje svarstomo klausimo joje
atstovauja už tą klausimą ir veiklos sritį atsakingi nacionalinių
vyriausybių ministrai ar ministrų rangui prilyginti pareigūnai. Jeigu
svarstomi aplinkosaugos reikalai tai Tarybą sudaro nacionalinių vyriausybių
aplinkos ministrai ar viceministrai, žemės ūkio reikalams svarstyti
Taryboje renkasi žemės ūkio ministrai arba jų rango ir kompetencijos
pareigūnai.
Ministrų Taryba vykdo šias pagrindines
funkcijas:
– Teisės aktų priėmimo kartu su Europos Parlamentu ar viena;
– valstybių-narių ekonominės politikos koordinavimo;
– kartu su Europos Parlamentu biudžeto tvirtinimo;
– ES vardu sudaro sutartis su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis
organizacijomis;
– Priima sprendimus dėl bendros užsienio ir saugumo politikos
formavimo pagal Viršūnių Tarybos numatytas gaires;
– Koordinuoja valstybių-narių veiklą bei numato bendras priemones
vidaus reikalų ir teisingumo srityse.
Ministrų Tarybos posėdžiuose yra svarstomi ir priimami Komisijos
paruošti ES teisės aktų projektai. Ši Taryba, išklausiusi Europos
Parlamento ir, esant rreikalui, Ekonomikos ir Socialinių reikalų bei Regionų
komitetų nuomones, gali savarankiškai priimti teisės aktus arba pagal
bendro sprendimo procedūrą, kai šia galia dalijasi su Europos Parlamentu.70
Pagal rotacijos principą kas šešis mėnesius nuolat keičiasi Europos
Sąjungoje pirmininkaujanti valstybė, kuri pirmininkauja ir Tarybos
posėdžiams.
Ministrų Tarybos posėdžiai dažnai vyksta pirmininkaujančios valstybės
narės teritorijoje, bet priklausomai nuo pareikštų iniciatyvų gali vykti ir
kitose valstybėse. Pirmininkaujančios valstybės keičiasi kas šeši mėnesiai
– nuo sausio iki liepos ir nuo liepos iki gruodžio pabaigos.
Pirmininkavimas Europos Sąjungoje nuo 1995 metų (paskutinio ES
plėtros eetapo) iki 2008 metų keičiasi pagal 9 lentelėje pateiktą grafiką.71
Pirmininkavimo ES grafikas 9 lent.
|Metai | Pirmininkaujanti |
| |valstybė |
| | I pusmetis | II pusmetis |
|2001 |Švedija |Belgija |
|2002 |Ispanija |Danija |
|2003 |Graikija |Italija |
|2004 |Airija |Olandija |
|2005 |Liuksemburgas |Didžioji Britanija |
|2006 |Austrija |Vokietija |
|2007 |Suomija |Portugalija |
|2008 |Prancūzija |Švedija |
Europos Taryboje pirmininkaujančiai valstybei narei yra keliami tokie
pagrindiniai uždaviniai:
– vadovauti valstybių-narių bendradarbiavimui ES institucijose
(Komisijoje, Taryboje, Parlamente ir kt.);
– atstovauti Europos Tarybą ir Ministrų Tarybą ES institucijose ir
struktūrose;
– atstovauti ES tarptautinėse organizacijose ir palaikant ryšius su
užsienio valstybėmis.
Tarybai pirmininkaujančios šalies pagrindinės funkcijos yra šios:
– bendradarbiaujant su Tarybos Generaliniu Sekretoriatu paruošti
posėdžius ir jiems pirmininkauti, pradedant ministrų lygio ir
baigiant atskirų komitetų bei darbo grupių, išskyrus tuos atvejus
kai nedaugelis komitetų ir darbo grupių turi savo nuolatinį
pirmininką;
– formuoti ir priimti sprendimus, nes nuo pirmininkaujančio labai
priklauso derybų, įtikinėjimų, manevravimo, koalicijų formavimo,
bendros pozicijos suradimo su visomis valstybėmis-narėmis,
Komisija ir Europos Parlamentu ssėkmė;
– garantuoti vykdomų politikų tęstinumą, keičiantis pirmininkavimui.
Tam tikslui tarnauja taip vadinamų “troikų” sistema, kai
pirmininkaujanti valstybė organizuoja sprendimų priėmimo procesą
artimai bendraujant su prieš ją pirmininkavusia valstybe ir po jos
pirmininkausiančia valstybe;
– atstovauti Tarybą visuose reikaluose su kitomis ES institucijomis
ir su trečiosiomis šalimis.72
Valstybės-narės pirmininkavimas Taryboje turi privalumų ir neigiamų
pusių. Vienas iš privalumų yra tas, kad pirmininkaujanti valstybė atsiduria
ES vykstančių politinių įvykių sūkuryje ir visuomenės dėmesio centre.
Pirmininkaujančios šalies ministrai ir ypač Vyriausybės vadovas su Užsienio
reikalų ministru nuolat susitinka su iškiliais pasaulio valstybių ir
tarptautinių organizacijų politiniais veikėjais, atstovaudami ES interesus.
Kitas privalumas yra turėjimas galimybių kokioje nors politikos srityje
įveikti tas problemas, kurios reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Valstybė-
narė pradėdama pirmininkavimą visada paveldi tam tikrą kiekį spręstinų
klausimų iš anksčiau pirmininkavusių valstybių, tad formuojant
pirmininkavimo darbotvarkę svarbų vaidmenį atlieka „troika“.
Pirmininkavimo neigiama ypatybė yra ta, kad pirmininkaujančios
valstybės administracinis aparatas yra apkraunamas nebūdingais darbais ir
tai apsunkina mažesnes valstybes-nares. Be to, dėl ne itin populiarių arba
racionalių sprendimų neretai bloguoju minima pirmininkaujanti valstybė.
Pagrindinis Tarybos veiklą reglamentuojantis teisės aktas yra
“Tarybos veiklos taisyklės”.73
Kai 1950 metais buvo steigiama Bendrija, daugelis jos steigėjų
tikėjo, kad Tarybos, kaip tarpvyriausybinės institucijos vaidmuo sprendimų
priėmimo procese palaipsniui mažės, daugiau valdžios galių perleidžiant
Komisijai t.y. Bendriją atstovaujančiai institucijai. Vėlesnė įvykių eiga
parodė, kad Tarybos galios nuolat buvo didinamos ir tik pastaraisiais
metais vis daugiau galių suteikiama Komisijai ir Europos Parlamentui.
1958 metais pradėjus veikti Europos ekonominei bendrijai ir Euratomui
buvo įsteigtos ir šių bendrijų Tarybos, bei viso trys 1967 metais sujungtos
į vieną bendrą Tarybą pagal Europos Bendrijų sujungimo sutartį.74
Pagal Tarybos veiklos taisyklių 1 str. ji privalo susirinkti tada,
kai kviečia Taybos pirmininkas arba vieno iš Tarybos narių prašymu arba
Europos Komisijos prašymu. Tame pačiame taisyklių straipsnyje yra nurodyta,
kad septynis mėnesius prieš perimant pirmininkavimą Taryboje,
konsultuojantis su tuo metu Taybai pirmininkaujančiu yra preliminariai
numatoma būsima posėdžių darbotvarkė, kad būtų galima laiku užbaigti
paruošiamąjų teisės aktų rengimo procesą ir priimti sprendimus.
Remiantis sutarčių priedais yra suformuotas Tarybos veiklos taisyklių
1 str., kuris nusako, kad Tarybos būstinė yra Briuselis, o balandžio,
birželio ir spalio mėnesiais Taryba posėdžiauja Liuksemburge.
ES Konstitucijos projekto 22 straipnis numato, kad ES Ministrų taryba
kartu su Europos Parlamentu priima ES teisės aktus, tvirtina Bendrijos
biudžetą, atlieka politikos įgyvendinimo ir koordinavimo funkcijas.75
5.2. Sudėtis ir posėdžiai
Tarybos veiklos taisyklių 2 str. numatyta, kad jos sudėtis yra
besikeičianti, priklausomai nuo svarstomų klausimų tematikos. Ankstesniais
metais Taryba posėdžiaudavo daugiau nei dvidešimtyje sudėčių. 1999 m.
Helsinkyje buvo nutarta, kad Taryba posėdžiaus tik šešiolikoje sudėčių.
2002 m. Sevilijos valstybių vadovų susitikime buvo nutarta sumažinti
Tarybos sudėčių kiekį iki 9. Dar 2002 metų pirmame pusmetyje Taryba
posėdžiavo šešiolikoje sudėčių, bet Sevilijoje (Ispanija) susirinkę ES
valstybių vadovai sutarė sumažinti Tarybos sudėčių skaičių iki devynių.
Danija, pirmoji organizavo savo pirmininkavimo laikotarpį pagal Sevilijos
susitarimus ir per 2002 metų antrąjį pusmetį surengė 31 formalų ir 9
neformalius Ministrų Tarybos posėdžius:76
– Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių
-9;
– Ekonomikos ir finansų -7;
– Žemės ūkio ir žuvininkystės – 7;
– Teisingumo ir vidaus reikalų – 4;
– Darbo, socialinių reikalų, sveikatos ir vartotojų apsaugos
– 3;
– Konkurencijos, vidaus rinkos, pramonės, tyrimų –
4;
– Transporto, telekomunikacijų iir energetikos –
3;
– Aplinkos – 3;
– Švietimo, jaunimo reikalų, kultūros – 1.
Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba taipogi svarsto Europos
saugumo ir gynybos politikų bei bendradarbiavimo klausimus.
Be to, Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba rengia atskirus
susitikimus tam, kad koordinuotų visą paruošiamąjį darbą Vadovų tarybos
susitikimams, įskaitant politikų bei institucinių ir administracinių.
klausimų derinimą. Ši Taryba koordinuoja bendrąją užsienio ir saugumo
politiką, užsienio prekybą, humanitarinės pagalbos teikimo klausimus.
Veiklos taisyklių 2 str. yra numatyta, kad Bendrųjų reikalų ir
išorinių santykių taryba ne vėliau kaip keturios savaitės iki Vadovų
Tarybos posėdžio pagal Tarybos pirmininko pasiūlymą paruošia darbotvarkės
projektą bei jos anotaciją, o Tarybos posėdžio išvakarėse patvirtina jo
darbotvarkę.
Tarybos herarchinės sistemos viršūnėje yra ministrai, sudarantys
Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių bei Ekonomikos ir finansų (Ekofin’as)
Tarybas.
Ekofin’o taryboje yra svarstomi ir visi su Bendrijos biudžeto
formavimu susiję teisės aktų projektai.
Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje yra taipogi svarstomi su
civiline sauga susiję sprendimų projektai.
Darbo, socialinių reikalų, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba
taipogi priima sprendimus ir dėl su turizmu susijusių klausimų.
Konkurencijos, vidaus rinkos, pramonės, tyrimų tarybai deleguota
sprendimų priėmimo teisė dėl audiovizualinių reikalų.
Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba priima taipogi sprendimus dėl
miškininkystės, kaimo plėtros aktualijų.
Pagal Bendrijos sutarties 203 str. kiekviena valstybė narė gali pati
nustatyti, kokiu būdu ji atstovaus savo interesus
Taryboje, nes kelių
veiklos sričių ministrai ar jų įgalioti pareigūnai gali atstovauti
valstybės narės interesus tos pačios sudėties Taryboje.77
Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių Taryboje kiekviena nacionalinė
vyriausybė privalo būti atstovaujama užsienio reikalų ministro arba
valstybės sekretoriaus.
Ne rečiau kartą per mėnesį į Tarybos posėdžius renkasi nacionalinių
vyriausybių užsienio reikalų ministrai (Bendrųjų reikalų ir išorinių
santykių taryba), ekonomikos ir finansų ministrai (Ekonomikos ir Finansų
taryba – Ekofinas), žemės ūkio ministrai (Žemės ūkio taryba). Aplinkos,
Transporto, Žvejybos, Vidaus rinkos ministrai į Tarybos posėdžius susirenka
4-5 kartus metuose, o Mokslo, SSocialinių reikalų, Pramonės ir Energetikos
ministrai posėdžiauja Taryboje tik 2-3 kartus metuose. Tarybos posėdžiams
pirmininkauja kas 6 mėnesiai vis kita valstybė (žr. skyr. Pirmininkavimas
Tarybai).
Tarybos posėdžiai yra uždari visuomenės nariams, išskyrus kai kuriuos
atvejus kai pagal Tarybos taisyklių 8 str. posėdžiuose leidžiama dalyvauti
ir visuomenės atstovams, svarstant klausimus pagal bendro sprendimo
procedūras remiantis Bendrijos sutarties 251 straipsniu.79
Į Tarybos posėdžius kartu su ministrais atvyksta ir svarstomų
klausimų ekspertai, viceministrai. Bendrųjų reikalų Tarybos posėdžiuose
Užsienio reikalų ministrus visada lydi ir Prekybos ministrai, kai yra
svarstomi su užsienio prekyba susiję kklausimai. Dažniausiai be atitinkamos
srities ministro į Tarybos posėdžius kartu su juo atvyksta 5-6 tos
valstybės-narės ekspertai, kiti komandos nariai. ES Taryba apmoka ministro
ir penkių delegacijos narių kelionės išlaidas. Kai yra svarstomi itin
konfidencialūs klausimai gali būti apribotas nacionalinės delegacijos narių
kiekis Tarybos posėdyje. PPirmininkaujančio pasiūlymu delegacija gali būti
apribota “Ministras plius du” arba “Ministras plius vienas” arba itin
konfidencialiais atvejais “Ministras ir Komisija”. Įprastai posėdis
prasideda 10 valandą ryto ir baigiasi tos pačios dienos 6-7 valandą vakaro.
Užsienio reikalų, Žemės ūkio ir Finansų ministrai neretai posėdžiauja dvi
dienas.80
Be formalių Tarybos posėdžių neretai vyksta neformalūs ministrų
susitikimai savaitgaliais, kuriuose nepriimama jokių sprendimų. Dažniausiai
tokie neformalūs Tarybos narių susitikimai vyksta pirmininkaujančioje
valstybėje.
Ministrų Tarybos posėdžių metiniame tvarkaraštyje reguliariai vyksta
biudžeto svarstymo, žemės ūkio produkcijos kainų nustatymo ir
besibaigiančio šešių mėnesių valstybės-narės pirmininkavimo ciklo
posėdžiai. Ministrų Tarybai visuose darbuose talkina jos paruošiamieji
komitetai. Vieni iš jų yra įsteigti Europos Bendrijų sutarčių pagrindu,
kiti tarpvyriausybiniais ar Ministrų Tarybos sprendimais.
Pagal Tarybos veiklos taisyklių 3 str. 6 p. preliminari posėdžio
darbotvarkė yra suskirstoma į dvi dalis “A” ir “B”. Į posėdžio darbotvarkės
dalį “A” patenka tie sprendimų projektai, kurie yra nuodugniai apsvarstyti
bei preliminariai suderinti komitetuose, COREPER’e ir, kurių priėmimas
numatomas be Tarybos narių ar Komisijos atstovų diskusijų posėdžio metu.
Bet tai nereiškia, kad Tarybos nariai ar Komisijos atstovai neturi
galimybės pasisakyti posėdžio metu dėl darbotvarkės “A” dalyje numatytų
sprendimų projektų.81
Tarybos veiklos taisyklių 3 str. 7 p. numato, kad prieš prasidedant
kiekvienam posėdžiui jo dalyviai tvirtina posėdžio darbotvarkę ir turi
galimybę siūlyti papildomus klausimus. Papildomi klausimai įtraukiami į
posėdžio darbotvarkę tik tuo atveju, jeigu tam vieningai pritaria visi
Tarybos nariai, oo siūlomi nutarimų projektai yra apsvarstyti atitinkamuose
komitetuose bei paruošti pagal Sutartyse numatytas procedūras.
Tarybos veiklos 7 taisyklė numato, kad Taryba veikia teisės aktų
priėmimo procese pagal ES sutarties 207 (3) straipsnį priimdama valstybes
nares įpreigojančius teisės aktus: reglamentus, direktyvas, tinklinius
nutarimus ar nutarimus pagal Sutartyse numatytus įpareigojimus. Tarybos
diskusijose priimtos rekomendacijos, rezoliucijos, išvados, nuomonės neturi
valstybes nares įpareigojančių teisės aktų galios.82
Skirtingai nei Europos Sąjungos interesams atstovaujanti Komisija ir
visuotiniuose rinkimuose išrinktas Europos Parlamentas, Taryba yra ES
valstybių narių vyriausybių atstovė. Taryba kasmet susirenka vidutiniškai į
100 posėdžių.83
2001 metais įvyko 89 Ministrų Tarybos posėdžiai. Dauguma posėdžių yra
rengiami Briuselyje, išskyrus balandžio, birželio ir spalio mėnesius, kai
yra posėdžiaujama Liuksemburge.
ES Konstitucijos projekto I-22 nurodoma, kad Ministrų Tarybą sudaro
kiekvienos valstybės narės ministrai ar ministrų lygio atstovai, atsakingi
už atskiras veiklos sritis. Tik tokio lygio atstovai Ministrų Taryboje turi
balsavimo teisę atstovauti jį delegavusią valstybę narę.84
ES Konstitucijos projekto III-245 straipsnis numato, kad Ministrų
tarybos posėdį gali sukviesti jos pirmininkas, vienas iš Tarybos narių ar
Komisija.
ES Konstitucijos projekto I-23 straipsniu nustatoma, kad Bendrųjų
reikalų ir Teisės tarybos privalo garantuoti Ministrų tarybos darbo
nuoseklumą. Atlikdama Bendrųjų reikalų tarybos funkcijas, ji kartu su
Europos Komisija paruošia ir garantuoja sklandžią Europos Sąjungos Tarybos
(vadovų) darbų seką.
Bendrųjų reikalų taryba atlieka ir teisės aktų leidybos funkcijas, ji
kartu su Europos Parlamentu, pagal Konstitucijos suteiktus įgaliojimus
priima teisės aktus. Vykdant šią funkciją, kiekvienos valstybės narės
delegacija gali būti papildomai atstovaujama vieno ar dviejų ministrų lygio
ekspertų, gerai išmanančių Taryboje svarstomus darbotvarkės klausimus.
ES Konstitucijos projekto I-23 straipsnyje nurodoma, kad Užsienio
reikalų taryba pagal Europos Sąjungos Tarybos (vadovų) numatytas gaires
formuoja Sąjungos užsienio politikas. Užsienio reikalų tarybai vadovauja
Europos Sąjungos Užsienio reikalų ministras.85 Kitų sudėčių taryboms
pirmininkauja ES pirmininkaujančios valstybės atstovas. ES Konstitucijos
projekto I-23 straipsniu įpareigojama ES Taryba patvirtinti
pirmininkaujančių valstybių rotaciją, o vienos valstybės pirmininkavimas
užtruktų ne mažiau vienų metų.
5.3. Generalinis sekretoriatas
Tarybos Generaliniame Sekretoriate dirba apie 2500 valdininkų, 250 iš
kurių yra A funkcinės grupės pareigūnai. Sekretoriato būstinė yra tame
pačiame pastate Briuselyje, kur vyksta Tarybos posėdžiai, netoli nuo
pagrindinių Komisijos ir Europos Parlamento būstinių.86
Generaliniam sekretoriatui vadovauja Generalinis sekretorius ir
generalinio sekretoriaus pavaduotojas, kurie šioms pareigoms gali būti
paskirti tik vieningu visų Tarybos narių pritarimu.Generalinis sekretorius
tuo pačiu metu eina ir ES Aukštojo atstovo (angl. High Representative)
pareigas t.y. yra atsakingas už ES Bendrąją užsienio ir saugumo politiką.87
Generalinio Sekretoriato pagrindinė funkcija yra aptarnauti Tarybos
ir jos komitetų posėdžius, išplatinant posėdžių darbotvarkes,
protokoluojant diskusijas, apiforminant bei išplatinant sprendimų
dokumentus, išlaikant politikų tęstinumo ir koordinavimo funkciją nuolat
keičiantis valstybių-narių pirmininkavimui. Dėl to Generalinis
Sekretoriatas dirba artimai bendradarbiaudamas su pirmininkaujančios
Tarybai valstybės-narės Sekretoriatu. Tai yra būtina daryti, nes pirmiausia
visi dokumentai, darbotvarkės, protokolai atsiranda pirmininkaujančios
valstybės atitinkamoje institucijoje. Tarybos Generaliniam Sekretoriatui
daugiau darbų tenka atlikti mažų valstybių narių pirmininkavimo
laikotarpiais, kurios neturi didelių nacionalinių sekretoriatų.
Dvigubą Tarybos pirmininko aptarnavimą nesunku pastebėti per Tarybos
posėdžius, kai iš vienos Pirmininko pusės susėda Generalinio Sekretoriato
valdininkai, o iš kitos pusės pirmininkaujančios šalies atitinkamos
tarnybos atstovai.88
Be to, generalinis sekretorius ir jo pavaduotojas, pagal Tarybos
veiklos taisyklių 23 str., privalo paruošti Tarybos išlaidų sąmatą.
Nuo 1970 m. darbuotojų Sekretoriate padaugėjo virš šešių kartų.
Darbuotojų skaičiaus didėjimą sąlygojo darbų apimties Sekretoriate
didėjimas ir išaugęs Taryboje priimamų sprendimų kiekis.89
Tarybos Sekretoriato personalas 11 lent.
|Metai |Viso personalo |A funkcinė grupė |
|1970 | 603 | 94 |
|1975 |1,475 |161 |
|1980 |1,593 |183 |
|1985 |1,790 |188 |
|1990 |2,183 |217 |
|1995 |2,446 |273 |
|2000 |2,465 |316 |
5.4. Tarybos komitetai ir darbo grupės
Tarybai priklauso keletas hierarchiškai organizuotų komitetų ir darbo
grupių, nuo kurių veiklos žymia dalimi priklauso Ministrų Tarybos ir Vadovų
Tarybos veikla, Tarybos posėdžių ir susitikimų darbotvarkės bei priimami
sprendimai.
Iš visų komitetų bene svarbiausi ir labiausiai žinomi yra COREPER I
ir COREPER II, kuriuose posėdžiauja valstybių narių nuolatinių atstovybių
ambasadoriai ir ambasadorių pavaduotojai, siekdami suderinti visus
klausimus tarp valstybių narių dar prieš valstybių vadovų susitikimus ir
Ministrų tarybų posėdžius. Ne mažiau svarbi šių komitetų funkcija yra
Tarybos posėdžių darbotvarkės paruošimas.
Svarbias funkcijas Tarybos veikloje tenka Ekonomikos ir finansų,
Darbo, Politikos ir saugumo,
Socialinės apsaugos, 133(3) Sutarties
straipsnio, 36 Sutarties straipsnio komitetams. Visi šie išvardinti
komitetai yra įsteigti vadovaujantis atitinkamų Bendrijos sutarties
straipsnių nuostatomis.
Be šių komitetų, ne mažiau svarbias funkcijas atlieka Specialusis
žemės ūko komitetas, kuris buvo įsteigtas 1960 m. tarpvyriausybiniu Žemės
ūkio tarybos nutarimu, siekiant paruošti klausimus šios Tarybos posėdžiams.
Be to, Tarybos nutarimais yra įsteigti komitetai: Karinis, Krizių
valdymo, Ekonominės politikos, Finansų tarnybos, Saugumo komitetai.
5.4.1. Nuolatinių atstovų komitetas (angl. Committee of Permanent
Representatives – COREPER). Šis komitetas buvo įsteigtas, remiantis EB
sutarties 207 straipsniu. Kiekviena valstybė-narė Briuselyje turi savo
Nuolatinę atstovybę, kuri yra tarsi tos valstybės ambasada Europos
Sąjungoje.90
Nuolatinei valstybės-narės atstovybei vadovauja Nuolatinis atstovas,
kuriuo yra skiriamas aukšto rango tos valstybės diplomatas, o jam dar
talkina apie 30-40 valstybės pareigūnų ir juos aptarnaujantis techninis
personalas. Apie pusė Nuolatinės atstovybės pareigūnų yra pakviesti iš
diplomatinės tarnybos, kiti iš atitinkamų šakinių ministerijų, kaip žemės
ūkio, aplinkos, finansų ir kitų.
Nors ši institucija nebuvo numatyta Paryžiaus sutartimi, Europos
anglių ir plieno bendrijos valstybių narių ministrai 1953 metais nutarė
įsteigti koordinuojantį komitetą. Šio komiteto nariai susitikdavo
posėdžiuose vieną kartą pper mėnesį Liuksemburge ir suderindavo numatomų
Taryboje priimti sprendimų projektus.
Europos ekonominės bendrijos ir EURATOMO sutartimis buvo numatyta
įkurti tokius komitetus abiejose bendrijose. Pagal Sujungimo sutarties 4
straipsnį šie visų trijų Europos bendrijų komitetai buvo sujungti į
vieną.91
Yra du COREPERAI. Kiekvienas iš jų posėdžiauja kartą per savaitę.
COREPER 2 yra labiau svarbus, nes jį sudaro Nuolatiniai atstovai ir jiems
padedantis personalas. Šis COREPERAS dirba daugiausiai užsienio reikalų
ministrams ir per juos Tarybai, Ekofinui. Jis taipogi svarsto kitus itin
jautrius klausimus, veikia kaip valstybių narių tarpininkas ir informacijos
iš jų surinkėjas. COREPER 2 talkina Taryboms sprendžiant šiuos klausimus:92
– Bendrųjų reikalų tarybos;
– Teisingumo, vidaus reikalų ir piliečių teisių tarybos;
– Plėtros tarybos;
– Biudžeto tarybos;
– Daugiamečio biudžeto derybų (Agenda 2000);
– Struktūrinių ir Sanglaudos fondų;
– Institucinių ir horizontalių klausimų;
– Asociacijos sutarčių;
– Naujų narių priėmimo;
– Tarpvyriausybinės konferencijos atstovų.
COREPER 1 sudaro Nuolatinių atstovų pavaduotojai bei jiems pavaldus
personalas. Šis komitetas talkina taryboms sprendžiant klausimus susijusius
su:93
– Bendra rinka (Vidaus rinkos, Vartotojų reikalų, Turizmo tarybos);
– DDerybos dėl sprendimų priėmimo “Bendro sprendimo” būdu;
– Aplinkos taryba;
– Darbo ir socialinių reikalų taryba;
– Transporto ir telekomunikacijų taryba;
– Pramonės ir energetikos taryba;
– Žuvininkystės taryba;
– Mokslo taryba;
– Kultūros taryba;
– Švietimo ir jaunimo reikalų taryba;
– Sveikatos apsaugos taryba;
– Žemės ūkio taryba, kai svarstomi veterinarijos ir fitosanitarijos
klausimai.
COREPER yra atsakingi už Ministrų Tarybos susitikimų pasiruošimą ir
ruošia sprendimus visų sudėčių jos posėdžiams, išskyrus Žemės ūkio tarybą.
Teigiama, kad apie 90 % visų klausimų pavyksta suderinti COREPER bei
žemesnėse sprendimų paruošimo grandyse ir Ministrų Tarybai belieka tik
formaliai priimti sprendimus. Abu COREPERAI posėdžiauja vieną kartą per
savaitę. Pagal Tarybos veiklos 19 str. 4 p. COREPER,ų posėdžiams, kaip ir
kitiems Tarybos komitetams ar darbo grupėms, pirmininkauja tuo metu ES
pirmininkaujančios valstybės atstovas, jeigu prieš pradedant posėdį
nenutariama kitaip.
COREPER’o darbų apimtys didėja vykstant Bendrijos plėtros procesui.
Apie tai liudija 12 lentelėje pateikiama šio komiteto tarnautojų skaičiaus
didėjimo dinamika.94
Nuolatinių atstovų komiteto tarnautojų kiekis 1965-2000 m. 12 lent.
|Vastybė narė |2000 |1995 |1993 |1991 |1986 |1969 |1965|
|Vokietija |79 |62 |55 |47 |41 |28 |21 |
|Prancūzija |70 |50 |45 |41 |29 |19 |18 |
|Austrija |68 |65 |- |- |- |- |- |
|Suomija |60 |37 |- |- |- |- |- |
|Ispanija |58 |54 |51 |50 |31 |- |- |
|Graikija |55 |66 |73 |62 |48 |- |- |
|Jungtinė Karalystė |55 |50 |45 |39 |45 |- |- |
|Portugalija |55 |48 |47 |44 |36 |- |- |
|Švedija |50 |52 |- |- |- |- |- |
|Italija |49 |42 |44 |44 |40 |29 |22 |
|Nyderlandai |47 |45 |34 |30 |24 |21 |19 |
|Belgija |46 |36 |34 |31 |26 |18 |18 |
|Danija |46 |38 |38 |35 |31 |- |- |
|Airija |37 |37 |24 |26 |24 |- |- |
|Liuksemburgas |13 |14 |7 |13 |6 |8 |4 |
2001 metais buvo surengti 76 COREPER I bei 64 COREPER II posėdžiai,
kuriuose nuodugniai buvo išnagrinėti visi Ministrų Tarybai teikiami
klausimai, išskyrus žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimus.95
ES Konstitucijos projekto III-247 straipsniu yra numatyta, kad
Nuolatinių atstovų komitetas yra atsakingas už Ministrų tarybos posėdžių
rengimą ir vykdo visas užduotis, kurias numato Taryba.
5.4.2. Tarpvyriausybiniu sprendimu įsteigtas Specialusis žemės ūkio
komitetas (angl. Special Committee on Agriculture – SCA)101 buvo įsteigtas,
siekiant palengvinti sprendimų ruošimo ir priėmimo procesą Žemės ūkio
taryboje. Jis yra COREPER analogas žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos
formavimui bei įgyvendinimui. Valstybių-narių nacionalinės vyriausybės į šį
komitetą skiria Žemės ūkio ministerijų aukšto rango pareigūnus. Europos
Komisija į šį komitetą deleguoja vieną iš Žemės ūkio generalinio
direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojų.
Specialusis žemės ūkio komitetas atlieka Žemės ūkio tarybai teikiamų
svarstyti teisės aktų projektų ir kitokių dokumentų analizę ir teikia dėl
jų savo nuomones. Šiame komitete pavyksta suderinti apie 90 % Žemės ūkio
tarybai teikiamų svarstyti klausimų ir Tarybai belieka tik šių klausimų
sprendimo formalumai.
Užsienio reikalų ministrams talkina Politinis bei Politikos ir
saugumo komitetai, Teisingumo ir vidaus reikalų ministrams padeda ruošti
Tarybų posėdžius taip vadinamas 36 Sutarties straipsnio komitetas.
Visų prie Tarybos veikiančių komitetų aprašymui, kurie buvo sukurti
vadovaujantis atitinkamomis Bendrijos sutarčių nuostatomis ir Tarybos
nutarimais, prireiktų žymiai išplėsti šį tekstą. Dėl to trumpai aprašėme
tik keletą iš Tarybai talkinančių komitetų. Kitų komitetų formavimo
principai ir struktūros yra panašios į aukščiau aprašytus Tarybos
komitetus.
Detalesnis Tarybos bei Komisijos nutarimais įsteigtų komitetų sąrašas
yra patikiamas Priede No 2.
5.4.5. Darbo grupės. Greta formaliai įsteigtų komitetų, kurių veikla
yra numatyta sutartimis ar kitais ES teisės aktais, yra sukuriami ir kiti
struktūriniai dariniai neatidėliotiniems reikalams spręsti. Dažnai tokie
laikini komitetai yra vadinami darbo grupėmis. Darbo grupes steigia ir jų
darbą koordinuoja COREPER’as. Į jas yra deleguojami ES valstybių narių
kompetetingi valstybės tarnautojai ir bent vienas Europos Komisijos
atstovas. Kai yra svarstomi ypač sudėtingi ir siauros specifikos klausimai
į darbo grupes yra kviečiami mokslininkai. Nėra nustatytų taisyklių, kurios
reglamentuotų darbo grupių sudėtį. Dažniausiai valstybę narę vienoje darbo
grupėje atstovauja vienas ar du specialistai iš valstybės tarnybos arba
rečiau iš nevalstybinio sektoriaus, bet gali būti pakviesta po keturis-
penkis atstovus, jeigu to reikia nagrinėjamų klausimų specifikai (pav.
regionų, savivaldos, finansų, aplinkosaugos tarpusavyje susiję klausimai).
Darbo grupės nagrinėja tuos klausimus, kurie vėliau yra svarstomi
COREPER;e ir Ministrų Taryboje. Tokių darbo grupių itin pagausėjo
pastaraisiais metais, kurios dažnai vadinamos “aukščiausio lygio”
darbinėmis grupėmis. Jos posėdžiauja pagal reikalą, bet dažniausiai
posėdžiai rengiami kas trys savaitės, kad Tarybos Sekretoriatas turėtų
laiko paruošti ir išsiuntinėti nacionalinėms vyriausybėms posėdžių
darbotvarkes ir protokolus.
2000 ir 2001 metais COREPER’o arba Tarybos pirmininko iniciatyva
sukurtų darbo grupių kiekis pagal atskiras veiklos sritis yra pateiktas
12A
lentelėje.102
Darbo grupių kiekis pagal veiklos sritis 2000 ir 2001 m.
12A lent.
|Veiklos sritis |Area |2000 |2001 |
|Bendri reikalai |General Affairs |16 |14 |
|(horizontalūs) |(Horizontal Issues) | | |
|Bendri reikalai |General Affairs (External|41 |40 |
|(užsienio) |Relations) | | |
|Vystymas |Development |3 |3 |
|Biudžetas |Budget |3 |3 |
|ECOFIN |ECOFIN |8 |9 |
|Teisingumas ir vidaus |Justice and Home Affairs |26 |26 |
|reikalai | | | |
|Žemės ūkis |Agriculture |37 |37 |
|Žuvininkystė |Fisheries |3 |3 |
|Pramonė |Industry |4 |4 |
|Vidaus rinka |Internal Market |13 |13 |
|Telekomunikacijos |Telecommunications |2 |2 |
|Informacinė visuomenė |Information Society |1 |1 |
|Enegetika |Energy |2 |2 |
|Mokslas |Research |3 |3 |
|Darbo ir socialinė |Employment and Social |2 |2 |
|politika |Policy | | |
|Transportas |Transport |4 |4 |
|Aplinka |Environment |5 |2 |
|Sveikata ir vartotojų |Health and Consumer |2 |2 |
|reikalai |Affairs | | |
|Švietimas, kultūra, |Education, Culture and |4 |4 |
|jaunimo reikalai |Youth | | |
|Viso |Total |179 |174 |
Darbo grupių posėdžiams kaip taisyklė pirmininkauja ES
pirmininkaujančios valstybės narės atstovai arba Europos Komisijos
deleguotas atstovas. Baigus darbą t.y. išanalizavus Komisijos pasiūlymą
yra nusiunčiama ataskaita COREPERU’i arba Specialiam žemės ūkio
komitetui.103
R. Kalonaitis104 nurodo, kad per dieną vidutiniškai įvyksta iki 20
įvairių darbo grupių posėdžių. Per 2001 metus iš viso įvyko 4 216 Tarybos
komitetų ir darbo ggrupių posėdžių. Pastebėta, kad posėdžių kasmet daugėja.
5.5. Sprendimų priėmimas
ES Ministrų Taryboje valstybės-narės turi skirtingą balsų skaičių.
Jis priklauso nuo gyventojų skaičiaus valstybėje.
Priklausomai nuo svarstomo klausimo, Ministrų Tarybai pagal sutartis
yra suteikta teisė priimti sprendimus trimis būdais: bendru sutarimu,
kvalifikuota balsų dauguma ir paprasta balsų dauguma. Šiuo metu didžioji
dalis sprendimų yra priimama bendru sutarimu, o ne balsuojant. Tikėtina,
kad netolimoje ateityje, išaugus ES valstybių-narių skaičiui bei didėjant
kvalifikuota dauguma priimamų sprendimų kiekiui, balsavimai Ministrų
Taryboje taps dažnesni.
Europos Komisijai pateikus teisės akto projektą, pirmiausiai jį imasi
svarstyti atitinkama darbo grupė ar kelios darbo grupės. Jeigu tokios
kompetencijos darbo grupės nėra tai yra sukuriama ad hoc.
Projekto svarstymo ir priėmimo sėkmingumą sąlygoja keletas faktorių.
Vienas iš svarbiausių faktorių pastaraisiais metais tampa reikiamos balsų
daugumos sprendimui priimti surinkimas. Tiems sprendimams, kuriems pakanka
kvalifikuotos balsų daugumos priimti pakanka trumpo laikotarpio. Kai
sprendimai turi būti priimami vienbalsiai, prireikia ilgo derinimo ir tai
neretai užtrunka mėnesius ir metus.
Tarybos Generalinis Sekretoriatas nuolat stengiasi, kad dokumentas
darbo grupėje nebūtų svarstomas daugiau nei tris kartus. Pirmame svarstyme
parastai yra aptariama bendra pasiūlyto projekto idėja. Antrame svarstyme
Komisijos pasiūlytas projektas yra nagrinėjamas pagal atskirus jo punktus
ir galiausiai pareiškiamas pritarimas ar nepritarimas.
Toliau dokumento projektas yra perduodamas KOREPERU’I arba svarstant
žemės ūkio klausimus Specialiam žemės ūkio komitetui. Jeigu dėl KOREPERU’I
perduoto projekto nebuvo pilnai susitarta ddarbo grupėje, tai galimi trys
būdai problemos sprendimui ieškoti:
– pačiam KOREPERU’I mėginti rasti susitarimo galimybę, nes jis
disponuoja didesne politine įtaka;
– grąžinti dokumentą atgal darbo grupei nurodant galimus kelius
bendram sutarimui pasiekti;
– patvirtina darbo grupės išreikštą poziciją ir perduoda ministrų
svarstymui.105
Ministrų posėdžiams KOREPER’o pateikiami teisės aktų projektai yra
suskirstomi į “A” ir “B” grupes. “A” tai tokie projektai, dėl kurių buvo
susitarta ankstesniuose svarstymuose ir ministrams belieka tik formaliai
juos patvirtinti. Visiems “B” grupės projektų sprendimo būdams surasti daug
ir intensyviai diskutuojama su nacionalinių vyriausybių atstovais
žemesniuose Tarybos lygiuose ir tik tada jie pateikiami ministrų
tvirtinimui.106
Buvo ištirta ir nustatyta, kad dėl 70 % visų Taryboje priimamų
sprendimų pavyksta susitarti komitetų ir darbo grupių lygyje, apie 15-20 %
COREPER’ų lygyje ir ministrams susirinkus į Tarybos posėdžius belieka už
šiuos sprendimus tik formaliai balsuoti. Tiktai dėl 5 % Taryboje priimamų
sprendimų kyla ministrų lygio diskusijos Tarybos posėdžiuose.106a
Balsavimo procedūrą Taryboje pradeda pirmininkas pagal Tarybos nario
ar Komisijos pareikštą iniciatyvą, jei tokiai iniciatyvai pritaria dauguma
Tarybos narių.107
Kai Taryba priima sprendimą balsuoti, jos pirmininkas, padedant
generaliniam sekretoriatui patikrina ar posėdyje dalyvauja balsavimo
kvorumui reikalingas Tarybos narių kiekis.
Pagal Tarybos veiklos 12 taisyklę yra numatyta ir rašytinė sprendimų
priėmimo procedūra. Ji yra naudojama tada, kai Taryba ir KOREPER’as
vieningai nutaria pritarti sprendimo priėmimui ir tuo tikslu naudojami
rašytiniai balsai.
Taryboje priimtų sprendimų ar kartu su Europos Parlamentu priimtų
sprendimų dokumentų tekstai pagal Tarybos veiklos taisyklių 15 str. yra
patvirtinami Tarybos pirmininko ir Generalinio sekretoriaus ar jo
pavaduotojo parašais. Generalinis sekretorius ir jo pavaduotojas gali
deleguoti šias pareigas Generalinio sekretoriato generaliniam direktoriui.
Šių pareigūnų pasirašyti dokumentai yra publikuojami Oficialiame žurnale
(angl. Official Journal of the European Communities)108
Vieningo pritarimo reikia norint priimti sprendimus dėl naujų
politikų įgyvendinimo arba jau egzistuojančių politikų modifikavimo bei
tolimesnių jų vystymo pokyčių. Vieningu Europos Aktu, Mastrichto ir
Amsterdamo sutartimis buvo ženkliai sumažinta klausimų, kurių sprendimams
priimti reikia vienbalsio Tarybos narių pritarimo. Vieningo balsavimo yra
reikalaujama klausimams susijusiems su bendrosios Užsienio ir saugumo
politikos tikslų nustatymu, kas yra apibrėžta Bendrijos sutartimi bei jų
įgyvendinimu pagal specialius teisinius instrumentus (bendra pozicija,
bendri veiksmai), kurie turi būti vieningai patvirtinti Taryboje. Komisija
šiuo atveju neturi teisės aktų ruošimo iniciatyvos teisės ir gali būti tik
įtraukta į sprendimų vykdymą, nes ši teisė priklauso tik ES valstybėms-
narėms. Europos Parlamentas šiuo atveju irgi tegali turėti tik konsultacinę
funkciją. Kai kurie sprendimai susiję su bendrosios Užsienio ir saugumo
politikos įgyvendinimu gali būti priimami ir kvalifikuota balsų dauguma.
Sprendimai dėl ES trečiojo ramsčio t.y. bendradarbiavimo Teisingumo
ir vidaus reikaluose yra priimami, kaip ir dėl antrojo ramsčio tik šiuo
atveju nėra jokių formalių įsipareigojimų priskiriamų Europos Tarybai.
Pagrindinius sprendimus čia priima vieningai Vidaus reikalų ministrų
Taryba. Europos Parlamento ir Komisijos vaidmuo šių klausimų sprendime yra
panašūs, kaip ir dėl antrojo ramsčio klausimų.
Vieningo Tarybos pritarimo reikia ir tais atvejais, kai Tarybai
reikia daryti pataisas Komisijos pasiūlytiems projektams prieštaraujant
pačiai Komisijai. Susilaikymas balsuojant netrukdo priimti sprendimus
vienbalsiai. Amsterdamo sutarties 23 str. numatyta, kad “konstruktyvus
susilaikymas” balsuojant negali būti kliūtis priimant sprendimus dėl
bendrosios Užsienio ir saugumo politikos ramsčio.109 Šiuo atveju valstybės-
narės susilaikymas balsuojant yra traktuojamas, kaip jos neįsipareigojimas
priimtam sprendimui, bet valstybė privalo susilaikyti nuo bet kokių
veiksmų, kurie konfliktuotų su ES veiksmais. Jeigu susilaiko daugiau nei
vienas trečdalis balsų, sprendimas negali būti vienbalsiai priimtas.
ES Konstitucijos projekto III-246 straipsniu yra nustatyta, kad
susilaikymas balsuojant, netrukdo priimti vieningo Tarybos narių pritarimo
reikalaujantiems sprendimams.
Kvalifikuotos balsų daugumos reikia priimant daugumą sprendimų dėl ES
pirmojo ramsčio, dėl kai kurių bendrosios Užsienio ir saugumo politikos
(antrojo ramsčio) sprendimų ir keleto sprendimų rūšių dėl bendradarbiavimo
teisingumo ir vidaus reikalų srityse (trečias ramstis). Pastoviai didėja
kvalifikuota balsų dauguima priimamų sprendimų, nes šiuo būdu yra žymiai
lengviau tai atlikti nei pagal vieningo balsavimo procedūrą.
Balsų pasiskirstymas Taryboje, priimant sprendimus kvalifikuota
dauguma110 13 lent.
|Valstybė |Gyventoj|ES-15 |Es-27|ES-15 |% visų|ES-27|% |
| |ų |% |% |balsai|balsų |balsa|visų |
| | | | | | |i |balsų|
|Vokietija |82.038 |22,86 |17,05|10 |11,5 |29 |8,4 |
|J.Karalystė |59,247 |15,79 |12,31|10 |11,5 |29 |8,4 |
|Prancūzija |58,966 |15,71 |12,25|10 |11,5 |29
|8,4 |
|Italija |57,612 |15,35 |11,97|10 |11,5 |29 |8,4 |
|Ispanija |39,394 |10,50 | | 8 | 9,2 |27 |7,8 |
| | | |8,19 | | | | |
|Lenkija |38,667 | | | | |27 |7,8 |
| | | |8,04 | | | | |
|Rumunija |22,489 | | | | |14 |4,0 |
| | | |4,67 | | | | |
|Nyderlandai |15,760 | 4,20| | 5 | 5,7 |13 |3,8 |
| | | |3,28 | | | | |
|Graikija |10,533 | 2,81| | 5 | 5,7 |12 |3,5 |
| | | |2,19 | | | | |
|Čekija |10,290 | | | | |12 |3,5 |
| | | |2,14 | | | | |
|Belgija |10,213 | 2,72| | 5 | 5,7 |12 |3,5 |
| | | |2,12 | | | | |
|Vengrija |10,092 | | | | |12 |3,5 |
| | | |2,10 | | | | |
|Portugalija | 9,980 | 2,66| | 5 | 5,7 |12 |3,5 |
| | | |2,07 || | | | |
|Švedija | 8,854 | 2,36| | 4 | 4,6 |10 |2,9 |
| | | |1,84 | | | | |
|Bulgarija | 8,230 | | | | |10 |2,9 |
| | | |1,71 | | | | |
|Austrija | 8,082 | 2,15| | 4 | 4,6 |10 |2,9 |
| | | |1,68 | | | | |
|Slovakija | 5,393 | | | | | 7 |2,0 |
| | | |1,12 | | | | |
|Danija | 5,313 | 1,42| | 3 | 3,5 | 7 |2,0 |
| | | |1,10 | | | | |
|Suomija | 5,160 | 1,37| | 3 | 3,5 | 7 |2,0 |
| | | |1,07 | | | | |
|Airija | 3,744 | 1,00| | 3 | 3,5 | 7 |2,0 |
| | | |0,78 | | | | |
|Lietuva | 3,701 | | | | | 7 |2,0 |
| | | |0,77 | | | | |
|Latvija | 2,439 | | | | | 4 |1,2 |
| | | |0,51 | | | | |
|Slovėnija | 1,978 | | | | | 4 |1,2 |
| | | |0,30 | | | | |
|Estija | 1,446 | | | | | 4 |1,2 |
| | | |0,30 | | | | |
|Kipras | 0,752 | | | | | 4 |1,2 |
| | | |0,16 | | | | |
|Liuksemburgas| 0,429 | 0,11| | 2 | 2,3 | 4 |1,2 |
| | | |0,09 | | | | |
|Malta | 0,379 | | | | | 3 |0,8 |
| | | |0,08 | | | | |
|Viso ES-15 |375,325 |100 | |87 |100 | | |
|Viso ES-27 |481,181 | |100 | | |345 |100 |
Iš viso Taryboje priskaičiuojama 87 balsai, o kvalifikuotai daugumai
reikia 62 balsų (71,3 procento visų balsų). 26 balsai sudaro blokuojančią
mažumą. Tiek balsų reikia surinkti norint blokuoti sprendimų priėmimą pagal
kvalifikuotos daugumos procedūrą. Tai reiškia, kad penkios didžiosios
valstybės negali primesti sprendimų priėmimo mažosioms valstybėms, o dvi
didžiosios valstybės susitarusios negali suformuoti blokuojančios mažumos.
Susilaikymas balsuojant pagal kvalifikuotos daugumos procedūrą reiškia tą
patį, kaip ir balsavimą prieš.111
Pagal Nicos sutartį, 27 narių Europos Sąjungoje bus 345 balsai.
Norint priimti kvalifikuotos daugumos reikalaujantį sprendimą bus keliami 3
reikalav
