Auditorių etika

Socialinių Moklsų ir Verslo Kolegija, Vilniaus filialas

2004 m. lapkritis 3 d.

Auditorių Etika

Referatas

Giedrius Navikas

Turinys

I.ĮVADAS……………………

…………………3

II. PAGRINDINĖ

DALIS…………………….

…………3

1.Etika…………………..

………………..3

2. Auditorių etikos

svarba……………………

………4

3.Auditorių

Nepriklausomybė…………………

………..5

4. Sąžiningumas ir

objektyvumas………………….

……..6

5.Kompetencija………………….

……………….6

6.

Konfidencialumas………………..

…………….7

7. Santykiai su kolegomis ir auditorių savivaldos

institucijomis………….7

III.

IŠVADOS…………………..

……………….8

LITERATŪRA………………….

………………10

I. ĮVADAS

Netrukus po to, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, prasidėjo krašto

ekonomikos intensyvi pertvarka rinkos pagrindais. Kuriantis rinkos

ekonomikai formavosi naujos nuosavybės formos, buvo privatizuojamos

valstybinės įmonės, steigėsi įvairaus profilio bendrovės, individualūs

ūkiai, iš esmės formavosi naujo pobūdžio ūkinių subjektų sistema.

Į rinkos ekonomiką reikėjo pereiti iš valstybinės planinės ekonomikos. Tais

laikais gerai buvo pažįstama valstybės kontrolės organizacija. Tokios

kontrolės sistemos neturėjo jokia rinkos šalis. Kaip ir ankščiau šiandien

kontrolė taip pat labai reikalinga. Ji būtina, kaip viešųjų finansų valdymo

elementas, nes toks valdymas skatina atsakomybę visuomenei, reikalinga kaip

reguliavimo sistemos dalis, kurios tikslas – kuo anksčiau atskleisti

nukrypimus nuo priimtų standartų ar pažeidimus, teisėtumo, ekonomiškumo,

rezultatyvumo ir efektyvumo srityje, kad būtų galima pataisyti esamą

padėtį, esant reikalui patraukti kaltus asmenis atsakomybėn, atlyginti

nuostolius arba imtis priemonių, kurios ateityje užkirstų kelią pažeidimams

arba bent sumažintų jų atsiradimo galimybę. Šiais laikais kontrolinei

veiklai apibrėžti vartojamas žodis “auditas”, kuris apibūdina tiek

valstybinės, tiek nepriklausomų auditorių veiklą. Pati kontrolės procedūros

esmė nepakito, tačiau iš esmės auditas įgavo naują reikšmę ir svarbą visoje

finansų valdymo ir reguliavimo sistemoje.

Šiuo metu audito svarba ir vaidmuo auga, nes nuolat auga poreikis turėti

tikslią informaciją apie ūkinių subjektų veiklą. Visuomenė vis labiau

įsisąmonina, kad nuo audito labai daug priklauso verslo sėkmė. Kad auditas

pateisintų visuomenės lūkesčius ir įgyvendintų savo tikslus, būtina, kad

jis būtų atliktas tiksliai ir teisingai, tik tada galės atspindėti realią

situaciją. Todėl norint gauti gerą rezultatą didelę reikšmę, visame audito

procese, įgyja audito procedūrų ir veiksmų planavimas. Taip pat ne ka

mažesnė svarba auditorių aplinkoje yra etikos normų laikymasis.

Šiame darbe ir apžvelgiama etikos sąvoka apskritai ir auditorių aplinkoje,

buvo remtasi ir auditoriu profesinės etikos kodeksu.

II. PAGRINDINĖ DALIS

1.Etika

Tai žmonių dorovinio elgesio, normų, jų pareigų visuomenės ir vienas kito

atžvilgiu sistema.

Rinkos mechanizmas veikia pagal savus ekonomikos dėsnius. Įtraukdamas

subjektą į “rinkos erdvę”, jis kartu suteikia jam galimybę ir verčia

rinktis. Todėl į rinkos mechanizmą galima žiūrėti ne tik kaip į

“instrumentą”, geriausiai atitinkantį žmogaus iir visuomenės poreikius bei

padedantį individui įgyvendinti savo sumanymus, bet ir kaip į socialinį

kultūrinį fenomeną, kurį galima vertinti moralės požiūriu. Auditorius,

kaips ekonomikos subjektas, yra šio fenomeno dalis. Jo elgesys, moralės

principai, normos, vertybės ir yra audito etikos objektas. Moralės

principų, normų, taisyklių, padedančių elgtis audito pasaulyje, visuma ir

leidžia kalbėti apie auditoriaus, o plačiau – apie audito etiką.

2. Auditorių etikos svarba

Audito įmonėse tarpusavio santykiu valdymo, santykių su klientais bei

atatinkamomis insitucijomis procese taisyklių formavimas ypač būtinas

šiandien, kai mes formuojame laisvos rinkos ekonomiką, kur didele reikšmę

turi nne auditoriaus vardas, pasiekimai ar kiti veiksniai, o profesinės ir

valdymo etikos normos. Lietuvoje galioja auditorių profesinės etikos

kodeksas, kuris ir užtikrina auditoriu etika.

Ar kada nors susimąstėte apie tai, kam yra reikalingas Etikos kodeksas?

Etikos kodeksas skirtas:

1. Apibrėžti priimtas veiklos normas.

2. Užtikrinti aukštus praktikos standartus.

3. Profesionalumui įvertinti.

Etikos kodekso tikslai:

1. Informavimas.

2. Švietimas.

3. Drausminimas.

4. Normatyvinis (apibrėžti, verbalizuoti taisykles)

5. Instrumentinis (išspręsti problemą, dilemą).

6. Apsauginis (apsaugoti nuo konfliktinių situacijų ir neetiško elgesio

Auditorių profesinės etikos kodeksas yra parengtas pagal Jungtinių Amerikos

Valstijų auditorių etikos kodeksą(Sarbanes-Oxley Act). Eidamas auditoriaus

pareigas darbuotojas įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos

Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, dorai ir sąžiningai atlikti

auditoriaus pareigas, būti objektyvus ir nepriklausomas, saugoti profesines

paslaptis, nuolat gilinti profesines žinias, laikytis Auditorių profesinės

etikos kodekso ir Auditorių rūmų statuto. Auditorių profesinės etikos

kodeksas nustato atestuoto auditoriaus profesinio elgesio normas.

Auditorius savo profesinėje veikloje turi vadovautis šiomis specifinėmis

elgesio normomis:

1. nepriklausomybe;

2. sąžiningumu ir objektyvumu;

3. kompetencija;

4. konfidencialumu.

Auditorius neturi užmiršti, kad visuomenėje, dirbančioje įstaigoje, bei

rinkos erdvėje jis veikia ne vienas ir todėl privalo paisyti moralės bei

etiketo normų, siekti kultūringo bendravimo ir per tai – naudingo

bendradarbiavimo, kliento pasitikejimo bei gero vardo. Pažymėtina, kad

etiškas bendravimas, moralus auditas ekonomiškai yra naudingas tiek pačiam

auditoriui bei jo kompanijai, tiek valstybei, nes civilizuoto audito

taisyklių (etiketo normų, dduoto žodžio, prisiimtų įsipareigojimų ir kt.)

laikymasis garantuoja pelną pačiam auditoriui ir jo kompanijai, o valstybei

– daugiau pajamų. Toks bendravimas atspindi asmeninės moralės principus ir

profesines vertybes, o nesilaikant jų rekomenduojami draudimai ir

nuobaudos. Gyvenime šios vertybės yra susipynusios, nes dėmesys skiriamas

ne tik profesinei, bet ir bendražmogiškai etikai. Auditoriaus asmeninė

moralė turėtų remtis aukščiausiais garbės, dorybės, teisingumo,

sąžiningumo, integralumo, mandagumo, nešališkumo standartais. Profesinės

vertybės reikalauja tarnauti visų žmonių geriausiems interesams, siekti

profesinio tobulumo, tarnauti visuomenei.

3.Auditorių Nepriklausomybė

Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo ir

audituojamos įmonės. Todėl, tam kad būtų laikomasi auditorių profesinės

etikos normų bei kodekso auditorius negali atlikti audito jei yra susijęs

šeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su įmonės, kurioje

atliekamas auditas, administracijos vadovu, vyriausiuoju finansininku

(buhalteriu), tarybos arba valdybos nariais. Taip pat labai svarbus punktas

etikos kodekse, kuris neleidžia auditoriui atlikti auditą jei auditorius

tvarko audituojamos įmonės apskaitą ir rengia finansinę atskaitomybę; yra

buvęs audituojamos įmonės arba užsakovo darbuotojas ir nuo darbo santykių

pasibaigimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; yra arba buvo

audituojamos įmonės akcininkas ir nuo akcijų perleidimo yra praėję mažiau

kaip 3 metai; yra veikiamas kitų sąlygų, galinčių turėti įtakos jo

nepriklausomybei.

Manyčiau, labai svarbi aplinkybė užtikrinanti auditoriaus nepriklausomybę

yra jo ekonominė nepriklausomybė. Audito įmonė privalo užtikrinti stabilią

ir pakankamą algą, tam kad išvengti galimo kyšininkavimo, korupcijos ir

užtikrinti adekvatų etikos kodekso normų laikymasį.

Reikėtų pabrežti ir auditorių nepriklausomybės užtikrinimo riziką.

Egzistuoja savęs vertinimo rizika, kai įgaliotasis auditorius, audito

kompanija, jos tinklui priklausanti kompanija, tokios kompanijos partneris,

vadovas ar darbuotojas dalyvauja ruošiant audito kliento apskaitą ar

finansines ataskaitas. Pavojaus dydis priklauso nuo šių asmenų įtraukimo į

ruošimo procesą spektro bei nuo visuomenės dėmesio lygio.Noriu pridurti,

kad savęs vertinimo pavojaus visuomet laikytinas kritišku, todėl dalyvauti

ruošimo procese nėra leistina, nebent jei teikiama pagalba yra išskirtinai

techninio ar mechaninio pobūdžio arba teikiamos tik informacinio pobūdžio

rekomendacijos.

4. Sąžiningumas ir objektyvumas

Pagrindiniai principai kurie yra pabrežti ir akcentuojami auditorių

profesinės etikos kodekse ir gana aiškus ir lengvai suvokiami. Ne ką mažiau

svarbūs principai yra auditoriaus sąžiningumas ir objektyvumas. Visų pirmą

auditorius neturi dėl vienokių ar kitokių aplinkybių pasiduoti

suinteresuoto pusės įtakai ir tyčia iškraipyti faktų. Auditorius privalo

išlikti objektyvus nuo užduoties/darbo pradžios iki užtuoties/darbo

pabaigos ar audito įvykdymo. Todėl, auditoriaus nuomonė neturi būti

įtakojama kitų nuomonės. Be to, mokesčių srityje auditorius gali spręsti

užsakovo naudai tol, kol tai nepažeidžia auditoriaus etikos, apskaitos ir

audito standartų reikalavimų. Kaip ir auditoriaus nepriklausomybė,

sąžiningumas ir objektyvumas būtų beveik užtikrintas jei būtų užtikrinta

auditoriaus ekonominė nepriklausomybė. Mano nuomone, nepriklausomybė yra

neatsiejama nuo sąžiningumas ir objektyvumas. Tai visuotinė nuomonė, kuri

įdiegiama kaip teisinė norma ir yra užtikrinama daugelyje tarptautiniuose

bei Europos Sąjungos teises aktuose.

5.Kompetencija

Kiekvienoje profesinėje srytije begalo svarbus aspektas yra darbuotojo

kompetencija. Taigi ne išimtis kad auditorius privalo būti

kompetentingas

darbuotojas. Auditorius turi imtis tokių užsakymų, kuriems įvykdyti yra

pakankamas jo profesinis pasirengimas. Auditorius turi kruopščiai atlikti

savo pareigas, tam kad butų planuojamas ir kontroliuojams užduoties

atlikimas. Iš vienos pusės, auditorius kaip ir teisininkas privalo

surinkti pakankamai įrodymų tam, kad atlikdamas užduotį, galėtų pateikti

pagrįstas išvadas arba rekomendacijas.

Atsargumas ir apdairumas yra labai svarbūs veiksniai, dėl to auditorius

neturi leisti remtis jo vardu prognozuojant ekonominius procesus taip, jog

susidarytų laidavimo įspūdis dėl prognozės teisingumo.

Kitas svarbus principas užtikrinantis auditoriaus kompetencija yra

auditoriaus kalba, bendravimas ir taktika. Auditorius, reikšdamas savo

nuomonę, turi vadovautis Lietuvos Auditorių rūmų pripažintais audito,

apskaitos standartais ir kitomis normomis. Auditorius neįpareigotas

pareikšti nuomonės, jeigu nesilaikymas įmonėje apskaitos standartų ir kitų

normų iš esmės iškreipia finansinę informaciją.

Kiekvienas savo srities specialistas noredamas patenkinti kintančius

kliento bei rinkos poreikius privalo tobulintis. Taigi, ir auditoriaus

profesinė kompetencija reikalauja iš auditoriaus nuolat įgyti naujų žinių

audito, buhalterinės apskaitos, mokesčių, finansų ir kitose srityse,

susijusiose su auditoriaus kvalifikacija, ir tai turi būti atliekama per

visą auditoriaus aktyvios veiklos laiką.

6. Konfidencialumas

Konfidencialumas galėtų būti traktuojamas kaip informacijos, su kuria yra

susijusi profesinė kai kurių pprofesijų asmenų veikla, neatvirumas; dėl to

įsipareigojama tokios informacijos neskelbti (pavyzdžiui, profesinis

sveikatos priežiūros darbuotojo įsipareigojimas viešai neskelbti slaptos

informacijos). Šiuo atveju auditorius privalo laikyti paslaptyje užsakovo

patikėtą informaciją neteikti jos tretiesiems asmenims.

Konfidencialumo užtikrinimo principų galima nesilaikyti tik tuo atveju,

jei:

1. reikia liudyti teisme;

2. auditorius atsako į Lietuvos auditorių rūmų Prezidiumo, Vyriausybės

įgaliotos institucijos, ar jų pavedimu veikiančių asmenų klausimus;

3. supažindina kitą auditorių su audito rezultatais vadovaujantis etikos

kodeksu, pranešant apie tai klientui raštu.

Paskutinis principas nustatytas auditorių profesinės etikos kodekse tik

pabrežia koks svarbus yra konfidencialumas tiek auditutoriui tiek

užsakovams. Asmenys, Lietuvos auditorių rūmų Prezidiumo įgalioti atlikti

patikrinimą, privalo neviešinti informacijos gautos tyrimo, patikrinimo ar

kitokiu būdu, atliekant savo tarnybines pareigas.

7. Santykiai su kolegomis ir auditorių savivaldos institucijomis

Dauguma stebėtojų apžvelgiančių teisės aktų sutikų kad auditorių etikoje

labai svarbus aspektas yra santykiai su kolegomis bei auditorių savivaldos

institucijomis.

Auditorių tarpusavio santykiai grindžiami mandagumu, taktiškumu,

sąžiningumu, draugiškumu ir pasitikėjimu. Vyrauja pasirinkimo laisvė,

taigi užsakovas gali atsisakyti auditoriaus ir pasirinkti kitą. Tokiu

atveju pirmasis auditorius turi supažindinti su audito rezultatais

(nesvarbu, ar jie galutiniai, ar tarpiniai) kitą auditorių, jeigu

pastarasis to pageidauja. Yra ir draudžiamų aspektų, auditorius negali

rodyti užsakovui savo pranašumo kito auditoriaus atžvilgiu.

Reikėtų pabrežti kad auditorių savivaldos institucijomis yra laikoma:

visuotinis Lietuvos Respublikos auditorių susirinkimas, Lietuvos Auditorių

rūmų Prezidiumas. Auditorių ir auditorių savivaldos institucijų santykiai

grindžiami abipuse pagarba, geranoriška ir aktyvia pagalba. Auditorius

privalo atsakingai vykdyti auditorių savivaldos priimamus sprendimus.

Kviečiamas į šias institucijas, auditorius privalo į jas laiku atvykti bei

su jomis bendradarbiauti. Jeigu auditorius negali to padaryti, privalo apie

tai pranešti. Jeigu auditorių savivaldos institucijos kreipiasi į auditorių

su paklausimais, tai auditorius pprivalo nustatytu terminu ir forma į juos

atsakyti.

III. IŠVADOS

Išnagrinėjus teorinį pagrindą, kuris nėra labai gausus, įvairiose

publikacijose bei spaudiniuose pasigedau vieningos audito sistemos.

Įvairiuose leidiniuose traktuojama ar grupuojama skirtingai. Tai turbūt yra

todėl, kad auditas Lietuvoje dar tik vystosi ir neturi senų tradicijų.

Todėl labai suprantama, kad nėra dar nusistovėjusios bei vieningos nuomonės

dėl vienų ar kitų dalykų. Spaudoje dažnas straipsnis mums pasakoja apie

tarp auditorių vykstančius ginčus ir nesutarimus. Tai turbūt vyksta todėl,

kad vakarų šalių autorių verčiami teiginiai kartais neatitinka tikrovės ar

praktikos mūsų šalyje, o gal tai yra vertimo į lietuvių kalbą problemos ar

netikslumai. Kalbant apie etikos raida Lietuvoje, tai šiuo atveju ji lenkia

audito formavimosi sistema ir turi gilesnes šaknis. Imant visuma t.y

auditorių etiką Lietuvoje teorinis pagrindas yra gana tvirtas, kadangi yra

paremtas Sarbanes-Oxley Act, kaip jau minėjau anksčiau. O šis įstatymas yra

vienas iš svarbiausių teisinių dokumnetų reguliuojančių auditorių etikos

normas Jungtinėse Valstijose jau daugiau nei septyniasdešimt metų.

Panaudojant etikos kodeksa kaip auditorių etikos užtikrinomo instrumentą

yra įmanoma ugdyti bei humanizuoti įvairias audito – dalykinės – socialinės

veiklos sferas. Etika užpildo tas spragas, kuriose nepajėgia veikti

teisinės priemonės, ir tai tampa svariu garantu normaliai visuomenės

evoliucijai plėtoti. Etikos veiklos vystymą sąlygojo iškilęs aštrus

poreikis tvarkos (pirmiausiai – troškimo išlikti išaugus civilizacijos

galimybėms), kuri pagaliau įgalintų visapusiškai vertingo, kokybiško

gyvenimo si(si)kūrimą.

Etikos mokymo uždavinys koncentruojamas į sąmonės (savimonės) formavimą,

kai asmens intelektas vystomas iki tokio lygio, kol žmogus supranta

(suvokia, pajunta) kitą bei egzistuojančias objektyvias etines dilemas;

todėl siekiama, kad individas susipažintų su elgesio dėsningumais, jų

priežastiniais ryšiais, dorovinių santykių modeliais, elgesio terapijos

galimybėmis ir pajėgtų pats savarankiškai priimti sprendimus.

Auditorių etika, besikoncentruojanti į dalykinio gyvenimo praktiką,

plėtojanti deskriptyvųjį etikos diskursą – tai daugumai mentališkai

svetima, nedoktrininė etika, todėl šiandien supažindinimas su jos paradigma

reikalauja šalutinės informacijos, specialių aiškinimų, istorinių bei

teorinių ekskursų, multidisciplininių traktuočių, papildomo nagrinėjamų

problemų detalizavimo. Tik tai padeda „tirpdyti kietus riešutėlius“ –

tradicionalizmo stereotipus, paskatina susimąstyti, kritiškai pažvelgti į

save ir aplinką, atrasti sau dorovines problemas ten, kur jų anksčiau

„nematyta“ ir tokiu būdu pagaliau tapti savarankišku moralės subjektu –

autonomiška, mąstančia, sava galva sprendžiančia bei atsakingai veikiančia

asmenybe.

LITERATŪRA

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUDITO ĮSTATYMAS, 1999 m. birželio 15 d. Nr. VIII-1227

Vilnius, Nauja įstatymo redakcija :nuo 2004 m. gegužės 1 d.: Nr. IX-2105,

2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 63-2242 (2004-04-28)

Auditorių profesinės etikos kodeksas

Kabašinskas J., Toliatienė I. Pažintis su auditu.- Vilnius: UAB leidykla

„Amžius“, 1994.- 121 p.

Matickienė I. Audito planavimas ir organizavimas. – Kaunas: Kauno

technologijos universiteto finansų katedra, 1997. – 139 p.

Vasiljevienė N. Verslo etika ir elgesio kodeksai. – Kaunas: Naujasis

lankas, 2000

Pruskus P. Verslas ir moralė //Apžvalga,- birželio 9-15.-p.8, birželio 30-

liepos 6.- p.7

Robert R. M, Sarbanes-Oxley and the New Internal Auditing Rules, Wiley;

January 23, 2004

Guy Lander, What iis Sarbanes-Oxley?, McGraw-Hill; 1 edition ,November 25,

2003