Vadovo autoriteto formavimas

Turinys

Įvadas……………………..2

1.Vadovas – kas tai?…………………3

2.Vadovo autoritetas…………………4

3.Vadovo kaip ,,autoriteto” formavimo uzdavinys……..8

Išvados…………………….9

Naudota literatūra………………….10 Įvadas

Kiekvieną kartą, kai norime gauti darbą kokioje tai įmonėje, kreipiamės į jos vadovą, iškilo kokių nors neaiškumų ar nesklandumų – einame pas vadovą; reikia atstovauti įmonei, dalyvauti kokiuose nors posėdžiuose, pasitarimuose – kviečiame vadovą, reikia priimti kokius tai sprendimus – čia taip pat iškyla vadovas ir pan. Taigi be vadovo jokia veikla, susijusi su daugiau kaip dviejų žmonių darbu, siekiant bendro tikslo neįmanoma.

Valdymo būtinumas egzistavo visais laikais. Garsiosios Egipto piramidės ir kkiti gilioje senovėje žmonijos sukurti stebuklai galėjo atsirasti tik koordinuotų, organizuotų pastangų pasekoje. Dabartiniu metu išsivysčiusiose Vakarų šalyse santykis tarp darbininkų ir valdančiojo personalo yra 2:1, o ateityje kai kuriose srityse laukiamas 1:1.

Taigi vadovo vaidmuo organizacinėje veikloje, atliekant įvairius darbus yra ypatingas ir labai svarbus, o taip pat ir nelengvas bei reikalaujantis be galo didelės atsakomybės. Ne kiekvienas žmogus gali vadovauti. Būti geru vadovu reikia sugebėti, tai reikalauja daug darbo, pastangų ir laiko.

Kylant šalies išsivystymo lygiui, kuriantis vis daugiau naujoms ffirmoms, individualioms įmonėms, vadovavimo problema tampa vis aktualesne, jai skiriama vis daugiau dėmesio, leidžiamos įvairios knygos, skirtos jau esamiems ir būsimiems vadovams, kuriose duodami įvairūs patarimai, pamokymai, kaip būti geru vadovu. Tai yra labai svarbu, nes su tuo glaudžiai susijęs iir pats darbas įmonėje, jo efektyvumas, našumas, rezultatai. O juk kiekvienas vadovas yra suinteresuotas, kad jo veikla būtų sėkminga, klestėtų įmonė, įsitvirtintų rinkoje, ją pripažintų visuomenė ir, žinoma, gautų kuo didesnį pelną.

Taigi kas tai yra vadovas? Koks jo darbo pobūdis? Koks jo santykis su personalu? Kokios jo funkcijos? Šiame darbe ir pabandysiu trumpai atsakyti į šiuos klausimus.

Vadovas – kas tai?

Iš įvairių personalo kategorijų vadovai pagal formavimo šaltinių įvairovę, pareigybinio augimo galimybes, darbo su personalu sudėtingumą yra reprezentatyviausia grupė (kitose valdymo personalo grupėse vykstantys procesai yra santykinai paprastesni). Savo ruožtu vadovų darbas, jų formavimas ir ugdymas, palyginti su specialistų ir kitų tarnautojų, taip pat sunkesnis.

Vadovai apibūdinami labai įvairiai. Vieni teigia, kad “vadovų funkcija yra sprendimo priėmimas visais valdymo aparato vveiklos svarbiausiais klausimais, įskaitant ir pavaldžių objektų valdymą, ir paties aparato darbo organizavimą”. Kiti autoriai, be įgaliojimų priimti sprendimus, į pirmąją vietą iškelia tokius vadovavimo veiklos aspektus, kaip atsakomybę už valdymo proceso eigą ir rezultatus. Kai kurie autoriai pagrindu laiko vadovo darbo sritį: “Vadovai koordinuoja ir nukreipia atskirų valdymo aparato grandžių ar vykdytojų darbą, vadovauja gamybiniams padaliniams, kontroliuoja ir reguliuoja gamybą ir viso personalo veiklą, vykdant kiekybinius ir kokybinius planinius uždavinius”.

Vadovas – tai žmogus, galintis priimti sprendimus pagal savo kompetenciją įįvairiose jam patikėto personalo veiklos srityse, atsakingas apskritai už valdomo padalinio rezultatus, veikiantis jam patikėtą personalą per savo padalinius.

Valdymo teorijos pradininkas A. Faijolis teigė, kad pirmoji sąlyga, keliama įmonės vadovui, – būti geru administratoriumi, t.y. sugebėti atlikti šias pagrindines valdymo funkcijas:

numatyti,

organizuoti,

tvarkyti,

derinti,

kontroliuoti.

Antroji sąlyga – kompetetingumas, t. y. vadovas privalo išmanyti specialias įmonės funkcijas.

Išskiriami tokie gabaus vadovo bruožai:

Gabus vadovas (profesionalas) visų pirma orientuojasi į žmones, gerai žino, jog darbą atlieka ne mašinos, o žmonės. Kad ir kokia tobula būtų technika, be žmonių ji neveikia ir yra nenaudinga. Todėl gabus vadovas daugiausia pastangų skiria žmonių veiklai organizuoti, planuoti ir kontroliuoti. Stengiasi geriau pažinti pavaldinius, geruosius ir silpnuosius jų bruožus ir remiasi personalo išmintimi.

Orientuojasi į žmogų. Norint valdyti ūkinius proce.sus (ir ne tik juos), būtina perprasti individuolias kiekvieno darbuotojo savybes. Nuo jų ugdymo, nukreipimo ir pripažinimo priklauso entuziazmas, darbo kokybė ir efektyvumas. Gabus vadovas daug dėmesio skiria kiakvienam žmogui, stengiasi ir moka prieiti individualiai, nuoširdžiai domisi pavaldinio gyvenimu, jo rūpesčiais, siekiais ir nesėkmėmis. Orientuodamasis į kitą žmogų, gabus vadovas ypač atidus jauniems darbuotojams.

Aiškiai ir konkrečiai paskirsto pareigas ir atsakomybę, nes suvokia, kad pats visko neaprėps, vienas visko nepadarys. Paskirstydamas pareigas ir atsakomybę, perduodamas savo teises, ugdo pavaldinių aktyvumą, atsakomybę, iniciatyvą ir kūrybinį požiūrį į ppareigas ir darbą.2.Vadovo autoritetas

Efektyvi veikla bet kurioje visuomeninio gyvenimo srityje negalima be vieno žmogaus-vadovo-autoriteto.

Autoritetas ir valdžia-artimos, bet ne tapačios sąvokos. Valdžia žmogui suteikiama ir užtikrinama juridinėmis normomis, autoritetas įgyjamas veikloje,bendraujant. Galima tureti didelę valdžią, bet neturėti autoriteto, ir atvirkščiai: neturėti juridinių teisių į valdžią ir valdžios atributiką, bet turėti didelį autoritetą. Tačiau negalima teigti, kad valdžia ir autoritetas nesusiję. Jau žmogaus paskyrimas ar išrinkimas vadovu suteikia jam tam tikrą autoritetą. [1;53]

Autoritetas yra pripažinta neformali asmens ar grupės įtaka įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse. Pasireiškia sugebėjimu be prievartos nukreipti norima linkme kito žmogaus ar grupės mąstymą arba elgesį. Tai lyg nematomas vadovo antrininkas, nuolat esantis greta pavaldinio. Jis nepertraukiamai dirba už arba prieš vadovą ir jo sprendimus.

Vadovo autoritetas, kaip ir darbo stilius-ne asmeniškas, o visuomeninis reikalas, nes be jo negalima sukurti drausmingo ir darbingo kolektyvo, sugebančio pasiekti tuos tikslus, kuriuos kelia tai grupei žmonių visuomenė ar vadovas. Vadovui paties autoritetas-būtina sąlyga kūribingam darbui, susijusiam visų pirma su įsakymų vykdymu, eksperimentavimu, ieškojimu ir rizika.

Tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba nepastovūs. Jie atsiranda iš kasdieninių santykių ir, įvairių veiksnių veikiami, gali stiprėti arba silpnėti. Įtaką daro tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs veiksniai, kurie autoritetą gali ir griauti, ir stiprinti. [1;53]

Griaunantys veiksniai:

jaunimo nenoras pripažinti autoritetą iir jam paklusti. Jaunystė-laikas,kai griūna autoritetas, iš pradžių močiutės, mokytojos, paskui ir Pitagoro. Vėliau atsistato, tik jau atvirkščia tvarka. Jau Sokratui, gyvenusiam V a.pr.Kr., priklauso žodžiai:,,Šiandieninis jaunimas priprato prie ištaigingumo, išsiskiria kvailomis manieromis, niekina autoritetą, negerbia vyresnių, vaikai ginčijasi su tėvais, godžiai ryja valgį, kamuoja mokytojus”. Senovės egiptiečių papiruse, skiriamame 3000m.pr.Kr., mokslininkams pavyko perskaityti: ,,Pasaulis smarkiai pasikeitė, kiekvienas nori rašyti knygas ir vaikai neklauso tėvų”; greitai kintančios visuomeninio gyvenimo ir gamybos sąlygos verčiančios persitvarkyti;

didėjantis skirtumas tarp to, ką vadovas žino bei gali ir ką privalo daryti. Privalo vis daugiau, o žino vis mažiau.

Stiprinantys veiksniai:

Visuomeninio, kūrybinio požiųrio į darbą ugdymas, sąmoningos darbo drausmės stiprinimas;

Vadovo savybės:stebėdami vadovą analizuodami kasdieninį elgesį darbe ir buityje, požiūrį į pareigas, pavaldiniai po truputi formuoja savo supratimą apie vadovą kaip žmogų, organizatorių, valstybės bei tautos atstovą ir interesų reiškėją;

Vadovo kompetitingumas;

Suteikiami įgaliojimai ir iš to išplaukiančios teisės;

Aukštesnių organizacijų ir vadovų rodoma pagarba žemesnių lygių vadovams.

Vadovas autoritetas gali būti:

Formalus (pareigybinis,tarnybinis),

Tariamas,

Asmeninis(tikrasis).[1;55]

Formalų autoritetą formuoja įvairūs veiksniai:

Naujo vadovo pristatymo ir pareigų užėmimo ceremonija;

Turimi apdovanojimai ir skiriamieji ženklai;

Vardai ir laipsniai

Darbo aplinka

Tariamas autoritetas gali turėti įvairių atmainų, kurias žinoti vadovui naudinga.

Nuotolio autoritetas,

Baimės autoritetas,

Pedantiškumo autoritetas,

Nupirktas autoritetas,

Familiarumo autoritetas.

Nuotolio autoritetas reiškiasi tokia vadovo nuomone: norint, kad pavaldiniai klausytų, reikia būti kaip galima toliau nuo jų. Todėl vadovas

stengiasi pavaldinius laikyti per tam tikrą atstumą nuo savęs, atsiriboti nuo bendradarbių dėdamasis nepasiekiamas ir paslaptingas.

Baimės autoritetas reiskiasi tuo, kad vadovas remiasi tik valdžia, ja piktnaudžiauja, pavaldinius stengiasi laikyti baimėje. Pavaldiniai savo ruožtu stengiasi laikytis kaip galima toliau nuo tokio vadovo, daugiau mąsto ne apie darbą, o apie būdus, kaip išvengti viršininko pykčio, elgiasi ne taip, kaip reikėtų .laikantis pareigų logikos, o pagal formulę,,ką įsakysite”.

Pedantiškumo autoritetas formuojasi tada, kai vadovas linkęs smulkmeniškai globoti, griežtai reglamentuoti visą pavaldinių veiklą, net ir nneturinčią tiesioginio ryšio su darbu. Šiuo pedantiškumu dažniausiai pasižymi nekompetatingi, žemos kvalifikacijos ir neturintys organizacinių sugebėjimų vadovai. Kai žmogus nežino, nesugeba atlikti savo tiesioginių funkcijų, dažnai kišasi į žemesnio lygio darbuotojų pareigas.

Nupirktas autoritetas reiškiasi tada, kai vadovas įtaką pavaldiniams daro taip: ,,Jei padarysi tai, tau prižadu šiltai”. Suprantama, už gerai atliktą darbą darbuotojas gali ir turi būti paskatintas ir materialiai, ir moraliai. Tačiau tai neturi priklausyti nuo vadovo malonės, o išplaukti iš veikiančių nuostatų sistemos. nupirktas autoritetas viską apverčia aukštyn kkojom: paskatinimas priklauso nuo vadovo asmeniškų kaprizų. Tai iškraipo valdymo santykių esmę, žeidžia darbuotojų moralę, skatina pataikavimą.

Familiarumo autoritetas reiškiasi vadovo šeimyniškais, perdėtai draugiškais santykiais su pavaldiniais. Ypač jauni vadovai mano, kad, patapšnodamas pavaldiniui oer petį, familiariai kreipdamasis į jį, apkabindamas pper taliją, gnybtelėdamas ir pan., gali įgyti ir stiprinti autoritetą. Tokiems vadovams prisimintina, kad familiarumas ugdo tik nepagarbą.

Būtina paminėti, jog čia išvardytos tariamo autoriteto rūšys retai kada gyvenime būna ,,grynuoliais” ir išryškintos tam, kad vadovas žinotų apie jas, kad nedideli, atsitiktiniai nukrypimai neįsitvirtintų ir neįgautų tendencijų pobūdžio.

Asmeninis autoritetas formuojasi tik bendroje veikloje, kolektyve. Todėl tai ilgas nprocesas. Asmeninį autoritetą galima tik užsitarnauti. Teisingai sakoma, jog formalų autoritetą suteikia aukštesnė organizacija, asmeninį- kolektyvas.

Asmeniniam autoritetui įgyti būtinos tam tikros sąlygos, kurių kurių svarbiausios yra šios: kiekvienas vadovo socialinio elgesio elementas turi sulaukti atitinkamos pavaldinių reakcijos, t.y.:

Kompetentingumas-pasitikėjimo,

Atliekamos funkcijos-sutikimo,

Valdymo stilius-pritarimo,

Asmeninės savybės-pagarbos.

Kaip matome, vienas svarbiausių veiksnių, formuojančių vadovo asmeninį autoritetą, yra kompetencija. [1;58]

Kompetentingumas yra mokslinių praktinių žinių sistema. Jos branduolys-vadovo žinios ir patyrimas mažiausiai penkiose ssrityse:

Technikos ir technologijos,

Ekonomikos,

Valdymo mokslo,

Skaičiavimo technikos,

Ekologijos.

Kalbant apie kompetentingumą,verta paminėti kanadiečių valdymo specialisto L.Dž.Piterio pusiau humoristine forma aprašytą knygą ,,Piterio principai”. Joje įdomiai, lengvu stiliumi pasakojama daug tiesos apie valdžios žmonių kompetitingumą. Svarbiausia mintis, kad kiekvienas žmogus, dirbantis valdymo struktūrose, stengiasi pakilti iki savo nekompetentingumo ribos, todėl galų gale visas personalas tampa nereikalingas ir nekompetetingas. Kadangi iš žemesnių valdymo lygių kiekvienas stengiasi pakilti iį aukštesnį, pirmieji kvailėja, o aukščiausiose lygiuose, nuo kurių priklauso valdymo efektyvumas susirenka nekompetentingi. Išvada – pasaulį valdo nekompetentingi.

4. Vadovo kaip autoriteto formavimo uzdavinys

Vadovo Vadovo kaip ,,autoriteto” formavimo funkcijos įvairios. Bet pasižymi šios:

personalo veiklos organizatorius,

grupės auklėtojas,

elgesio pavyzdys,

psichoterapeutas,

personalo narių tarpusavio santykių arbitras,

grupės simbolis,

personalo interesų reiškėjas ir gynėjas,

atsakomybės “nešėjas”,

novatorius,

žaidimo taisyklių pažeidėjas,

treneris.Išvados

Vadovauti žmonėms – mokslas ir menas. Kiekvienas veiksmas valdyme susijęs su kitų žmonių veiksmais, kurie pasireiškia tam tikromis teisėmis ir pasekmėmis. Vadovo tikslas siekti, kad įmonės personalas įgyvendintų bendrus organizacijos tikslus ir uždavinius. Vadovas turi turėti ne tik teises, bet ir autoritetą. Tai – savybė įtikinti, paveikti, kad žmonės padarytų tai, ko iš jų reikalaujama. Vadovas neturi leisti, kad asmeniniai interesai trukdytų pasiekti bendrą tikslą. Žmogus, kurį likimas pašaukė būti vadovu, turi giliai ir nuoširdžiai domėtis savo darbuotojais. Vadovas neturės autoriteto, o jo darbas bus bevaisis, jeigu jo kontaktai su darbo partneriais bus nenormalūs. Įmonių, bendrovių savininkai ieško vadovų, kurie yra autoritarinio tipo, linkę asmeniškai spręsti, griežtai kontroliuoti darbuotojų veiksmus, išlaikyti tam tikrą nuotolį tarp savęs ir darbuotojo. Gabus vadovas turi atsisakyti smulkmeniškos kontrolės ir rūpintis galutiniais darbo rezultatais. Vadovas galėtų išvengti klaidų, jeigu savo darbe galėtų vadovautis šiais principais:

Gabus vadovas daug dėmesio skiria kiakvienam žmogui, stengiasi ir moka prieiti individualiai, nuoširdžiai domisi pavaldinio gyvenimu, jo rūpesčiais, siekiais ir nesėkmėmis.

Vadovas turi stengtis, kad jo įsakymai nebūtų atitrūkę nuo pagrindinio tikslo. Tikslai nnegali būti diktuojami, dėl jų reikia susitarti. Įsakydamas vadovas turi nurodyti – kas, ką ir kada turi atlikti, daroma klaida, kai vadovas nurodo darbuotojams kaip tai atlikti. Kompleksinę užduotį reikia paskirstyti tarp darbuotojų atsižvelgiant į jų kvalifikaciją bei patirtį.

Įmonėje “organizuoti” – kiek galima, o “reguliuoti “ – kiek reikia. Per daug reguliuojant, didinamas personalas ir žlugdoma iniciatyva, o per mažai – einama prie chaoso.

Reikia ne asmenį aprūpinti darbu, o parinkti tokius asmenis, kurie reikalingi tam darbui atlikti. Kiekvienam darbuotojui duoti tiek užduočių, kiek jis gali jas kokybiškai atlikti.

Kontroliuoti reikia ne kartą, o pastoviai ir sistemingai.

Vadovaudamasis šiaisprincipais, laikydamasis reprezentavimo pareigų vadovas gali sukurti gerą įmonės įvaizdį ir tuomet jį lydės sėkmė.

“Žmogaus iniciatyva, jo entuziazmas – brangiausia energija žemėje. Vadovo sėkmė priklauso nuo to, kiek tos energijos jis sugeba gauti iš kiekvieno savo pavaldinio ir kur ją nukreipia”. Naudota literatūra

Razauskas R. “Aš vadovas”. – 1997m.

“Valdymo tobulinimo metodika”. – 1997m.

Internetas (www.tingiu.lt) ,,vadovavimas”