KROVINIŲ PRIĖMIMAS IR PAKROVIMAS. OPERACIJOS KELYJE. PRISTATYMO TERMINAI. KROVINIŲ IŠDAVIMAS

[pic]

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS

TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA

KROVINIŲ PRIĖMIMAS IR PAKROVIMAS. OPERACIJOS KELYJE. PRISTATYMO TERMINAI.

KROVINIŲ IŠDAVIMAS

Referatas

Atliko: L. Kieraitė, VOV – 0 gr.

Tikrino: doc. I. Griškevičienė

Vilnius, 2003

KROVINIŲ PRIĖMIMAS IR PAKROVIMAS. OPERACIJOS KELYJE. PRISTATYMO TERMINAI.

KROVINIŲ IŠDAVIMAS

1. KROVINIŲ PRIĖMIMAS IR PAKROVIMAS

1. Dokumentacija ir kiti formalumai

2. Krovinių paruošimas vežimui

3. Krovinio masės nustatymas

4. Krovinių priėmimas vežimui

5. Krovinių pakrovimas ir išsiuntimas

6. Atsiskaitymai už krovinių vežimą

2. OPERACIJOS KELYJE. PRISTATYMO TTERMINAI. KROVINIŲ IŠDAVIMAS

1. Operacijos kelyje

2. Pristatymo terminai

3. Krovinių iškrovimas ir išdavimas

Įvadas

Siekiant rinkos pagrindu pertvarkyti Lietuvos Respublikos ūkį,

integruotis į Europos rinką, intensyviai vykdoma esminė Lietuvos transporto

sistemos reforma ir rekonstrukcija tame tarpe ir geležinkelio transporto.

Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas,

apibrėžiant didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos

pagaminimo ir iki gaunant ją vartotojams. Didelė dalis krovinių pervežama

geležinkeliu. Vežant krovinius geležinkeliu taip pat atliekama šias

oprecijas sudaro: medžiagų vežimas, sadėliavimas ir saugojimas,

komplektavimas ir įpakavimas, taip pat bet kuria ttranporto rūšimi. Krovinių

vartotojas turi gauti ne tik būtiną kiekį, bet reikiamoje vietoje ir

reikalingu laiku už tinkamą kainą. Todėl pagrindinis uždavinys vežant

krovinius – operacijų ekonomiškumas.

Šiame referate aptarsiu kaip kroviniai priimani ir pakraunami, kokie

procesai vyksta iki tai įvykdant. Su kokiomis operacijomis susiduria tiek

krovinių priėmėjas, tiek išdavėjas. Kalbėsime kaip krovinį reikia paruošti,

kad jį būtų galima toliau realizuoti ir kiek veiksmų reikia atlikti, kad

krovinys atsidurtų pas gavėją tinkamos prekinės išvaizdos ir būtų tinkamas

naudoti.

1.Krovinių priėmimas ir pakrovimas

1.1.Dokumentacija ir kiti formalumai

Vežimo sutartis įforminama važtaraščiu. Ji įgalioja, kada krovinį

priėmė išsiuntimo stotis kartu su važtarščiu taip pat jis yra pagrindinis

vežimo dokumentas, kuris turi ir juridinę ir atsiskaitomąją reikšmę. Prie

važtaraščio turi būti pridėti dokumentai, kurie numatyti atskirų krovinių

vežimo taisyklėse taip pat muitinės ir kitose administracinėse

taisyklėse. Važtaraštis su kelio žiniaraščiu lydi krovinį iki paskirties

stoties, o vėliau atiduodami kartu su kroviniu gavėjui. Kelio žiniaraštis

– tai dokumentas, kuris atsiskaitant su gavėju turi finansinę reikšmę,

nes jame yra pateikti duomenys apie krovinio pristatymo terminą, apie

perėjimo punktų pervežimą nuo vieno kelio ant kito kelio.

Krovinio priėmimo kvitas – tai juridinis dokumentas, patvirtinantis,

kad krovinį priėmė geležinkelis vežti iš siuntėjo, kuriam jis išduodamas.

1.2. Krovinių paruošimas vežimui

Pagal tam tikras taisykles pramonės ir žemės ūkio firmos privalo

kruopščiai paruošti savo produkciją transportavimui ( įpakuoti, markiruoti,

pasverti ir t.t.). Krovinio siuntėjas privalo pašalinti taros pažeidimus,

nustatytus atliekant išorinę apžiūrą. Siuntėjas privalo markiruoti tarą ir

vienetinius kovinius, kur nurodomi manipuliaciniai ženklai bei

pagrindiniai, papildomi informaciniai užrašai.

Manipuliaciniai ženklai – tai vaizdai, rodantys ypatingas krovinių

savybes ir kaip su jais elgtis pakraunant, iškraunant.

Pagrindiniuose užrašuose nurodomi:

– krovinio gavėjo pilnas pavadinimas;

– siuntimo stoties pilnas pavadinimas;

– sutrumpintas kelio pavadinimas;

– trupmena: skaitiklyje – vietos eilės numeris, vardiklyje – krovinio

vietų skaičius siuntoje.

Šie duomenys nurodomi: kai įvairių rūšių krovinai vežami vieno tipo

taroje arba vienos rūšies kroviniai – įvairių tipų tarose.

Automatizuojant perkrovimo ir sandėlių operacijas krovinių adresai

ant taros užrašomi mašinų skaitomais sriftų kodais.

Papildomuose užrašuose nurodomi:

– krovinio gavėjo pilnas pavadinimas;

– siuntėjo punkto, stoties ir kelio pavadinimas;

– geležinkelio markiravimas, išreikštas trupmena, kurios skaitiklyje

rašomas eilės numeris iš krovinio priėmimo išsiuntimui knygos, o

per brūkšnį – vietų skaičius, vardiklyje rašomas – išsiuntimo

stoties kodas.

Jeigu siuntos priimamos bendro naudojimo vietose, tai markiruotes

pažymi išsiuntimo stotys, o kitais atvejais jas pažymi siuntėjai.

Informaciniuose užrašuose nurodoma:

– krovinio vietos masė bruto ir neto, kg;

– krovinio vietos gabaritai, cm;

– kroviniovietos tūris, m³;

Transporto markiruotės pagrindiniai, papildomi ir informaciniai

užrašai ir manipuliaciniai ženklai užrašomi ant kiekvienos krovinio

vietos,tačiau vežant vienos rūšies krovinius vagoninėmis siuntomis

tiesioginiu geležinkelio susisiekimu, galima pažymėti pagrindinius,

papildomus ir informacinius užrašus ne ant visų, o tik ant keturių siuntos

vietų, kurios turi būti sudėtos markiruose į viršų. Suverstiniams ir

piltiniams kroviniams transporto markiruotė nereikalinga.

1.3. Krovinio masės nustatymas

Masė, t. y. krovinio kiekis, kurį geležinkelis priima iš siuntėjo ir

kuris turi būti pristatytas ir perduotas gavėjui, nustatomas iki krovinio

išsiuntimo iš stoties ir nurodomas važtaraštyje. Ją nustato geležinkelis

pakraudamas bendrojo naudojimo vietose ir siuntėjas pakraudamas ant

geležinkelio privažiuojamųjų kelių. Bendrą siuntos masę galima nustatyti:

sveriant, apskaičiuojant pagal trafaretą krovinių vietas, pagal standartą

(dauginant vietų skaičių iš vienos vietos standartinės masės),

skaičiuojant, matuojant arba salyginai. Visais atvėjais, išskyrus svėrimą,

tai daro siuntėjas.

Taroje vienetiniai kroviniai sveriami prieš atiduodant vežti bei

nurodoma bruto ir neto masė kiekvienos krovinio vietos.

Sąlyginiai nustatoma medienos, krovinių, automobilių, žemės ūkio

mašinų, gyvulių, paukščių ir kt. masė. Krovinių, vežamų pusvagoniais ir

bunkeriuose, masė nustatoma skaičiuojant.

Suvestinius ir piltinius krovinius, taip pat kitus krovinius, kurių

masės prekybinėmis svarstyklėmis nustatyti neįmanoma, sveria vagoninėmis

svarstyklėmis. Vietų skaičių siuntoje nustato siuntėjas.

1.4. Krovinių priėmimas vežimui

Teisingas ir kruopštus krovinių ir komercinių operacijų atlikimas

priimant išsiuntimo stotyse krovinius, turi didelę įtaką krovinių

vežimosaugai, savalaikiam jų pristatymui gavėjams, taip pat riedmenų

išnaudojimui ir visiškam išieškojimui priklausančių geležinkeliui vežimo

mokesčių, rinkliavų ir baudų.

Kroviniai vežimui gali būti priimami bendrojo naudojimo vietose

(stočių sandeliuose ir aikštelėse, priklausančiuose geležinkeliui) ir ne

bendrojo naudojimo (sandeliuose ir aikštelėse, priklausančiuose įmonėms,

privačioms firmoms, kurios yra stotyse, ir ant geležinkelio privažiavimo

kelių.

Priimant krovinius bendrojo naudojimo vietose krovininės ir

komercinės operacijos atiekamos tokia tvarka.

1)Siuntėjas užpildo vežimo dokumentą atiduodamam vežti kroviniui iir ne

vėliau kaip dieną prieš įvežant krovinį į krovinių kiemą, patiekiant jį

prekių kontorai. 2) Prekių kasininkas tikrina ar teisingai užpildytas

vežimo dokumentas, ar užplombuotas šis vežimas, ar nėra laikinai uždarausta

šiuo metu tokį krovinį įvežti į tam tikrą siuntimo stotį. 3) Tą dieną, kuri

nurodyta važtaraštyje, siuntejas įveža krovinį į krovinių stotį ir pateikia

jį priėmėjui kartu su vežimo dokumentu. 4) Priėmėjas tikrina ar teisingai

nustatyta su tara ir vienetinių krovinių masė, nurodyta važtaraštyje. Jeigu

stotyje kroviniai priimami keliuose punktuose, kuriuose aptarnauja

skirtingi priėmėjai, tai kiekviename punkte vedama skirtinga knyga, kurioje

išskiriamas tam tikras kiekis eilės numerių tam, kad per metus numeris

negalėtų pasikartoti kitose knygose. Ant kiekvienos smulkių siuntų vietos

priėmėjas pažymi geležinkelio markiruotę, važtaraštyje nurodo šią

markiruotę, ažtaraštyje nurodo šią markiruotę bei krovinio masę.

Priimant ir išduodant krovinius bendrojo naudojimosi vietose

geležinkelis tikrina paketų ir juose esančių krovinių vietų skaičių,

apžiūrėdamas juos iš išorės neišardant prekių ir netikrinant prekių ir

netikrinant masės. Išduodant krovinius sugadinti paketai išformuojami, o

pažeistos vietos išduodamos patikrinus krovinio masę ir būklę. Priimant iš

siuntėjo krovinius ant dugninių, stotis privalo jam išduoti tiek pat tuščių

dugninių arba su kroviniais jo adresu, todėl stotis turi turėti apkeičiamų

dugninių parką. Jeigu dugninių pakeitimui nėra, tai pakeitimas gali būti

atidėtas ne daugiau kaip penkioms paroms, skaičiuojat laiką nuo (nulis

valandų) krovinio priėmimo ar išdavimo dienos.

1.5. Krovinių pakrovimas

ir išsiuntimas

Vagonus, atsiustus pakrovimui (prieš tai privalo apžiūrėti vagonų

tarbybos darbuotojai (techninė apžiūra) apžiūri piėmėjas, kuris nustato ar

vagonas užtikrins krovinių saugumą vežant (komercinė apžvalga). Ne bendrojo

naudojimo vietose vagonų komercinę apžiūrą atlieka siuntėjai.

Dažniausiai, bendrojo naudojimo vietose vagonus ir automobilius

pakrauna ir iškrauna geležinkelio darbuotojai, o ne bendrojo naudojimo

vietose – siuntėjai ir gavėjai. Kroviniai kraunami į vagonus taip, kad būtų

užtikrintas eismo saugumas ir racionalus kėlimo priemonių ir vagonų talpos

naudojimas. Norint sumažinti perkrovimo apimtis ir racionaliai išnaudoti

sandėlių plotus, krovinius reikia perkrauti tiesiogiai iš automobilio į

vagoną ir atvirkščiai.

Kroviniai vagone sudedami glaudžiai ir tolygiai, o prireikus

pritvirtinami. Sunkūs kroviniai sudedami apačioje, o lengvi viršuje.

Kroviniai, turintys specialę markiruotę, kraunami laikantis būtinų

atsargumo priemonių ir išdėstomi vagone taip, kad juos iškraunant

markiruotė būtų matoma. Smulkios siuntos pakraunamos taip, kad jas būtų

patogu iškrauti ant pakėlės krovinių rūšiavimo platformų. Vagonuose

krovinių išdėstymo ir tvirtinimo būdas prikausytų nuo savybių, todėl

parenkamas pagal atskirų krovinių vežimo technines sąlygas ir taisykles.

Baigus krovimą uždarų vagonų ir konteinerių durys užtvirtinamos

minkšta viela, uždari vagonai ir cisternos užplombuojamos geležinkelio ar

siuntėjo plomba. Plomba yra apsaugos ženklas, o jos vientisumas patvirtina,

kad vežimo metu krovinys nebuvo paliestas.

Pakrovus krovinius į vagoną, priėmėjas krovinių priėmimo išsiuntimo

knygoje įrašo vagono numerį, pakrovimo laiko pradžią ir pabaigą, tuo

baigiasi krovinio materialinė apskaita sandėlyje.

Kiekvienam pakrautam vagonui piėmėjas surašo vagono žiniaraštį ir

atiduoda jį į prekių kontorą. Pagal vagonų važtaraščius sudaromas traukinio

sąstato natūrinis važtaraštis, taip pat informuojami gavėjai,

organizuojamas iškrovimas ir krovinių rūšiavimas.

1.6. Atsiskaitymai už krovinių vežimą

Už vežimą vietiniais maršrutais atsiskaitoma dvejopai: grynais

pinigais ir pervedimais. Dažiausiai atsiskaitoma pradinėje stotyje.

Klijentams, vežantiems retai ir nedidelius krovinio kiekius, taikomas

atsiskaitymas grynais pinigais. Nuolatiniai klijentai atsiskaito

išankstiniu pervedimu. Tik gavus patvirtimą apie pervestus pinigus

geležinkelis atlieka paslaugą. Atsiskaitymai už tarptautinius vežimus daug

sudėtingesė. Už tarptautinius vežimus firmos atsiskaito tik per

ekspedicines firmas su kuriomis taip pat sudaro sutartis dėl krovinio

ekspedijavimo.

2. Operacijos kelyje. Prisatymo terminai. Krovinių išdavimas.

2.1. Operacijos kelyje

Krovinio kelyje atliekama daug komercinių operacijų: traukinio ir

vagonų komercinė apžiūra, krovinio perkrovimas iš vagonų ( nuo vienų bėgių

į vagonus ant kitų bėgių) į kitą transporto rūšį, vagonų ir konteinerių

apskaita, smulkių ssiuntų ir konteinerių rūšiavimas, maršrutų adresavimas

išsklaidymo punktuose ir kt. Be to atliekamos peracijos, kurios atsiranda

dėl krovinio taisyklių, krovinio tvirtinimo, vežimo sąlygų nesilaikymo,

vežimo planavimo klaidų ir t.t. prie tokių operacijų priskiriama komercinių

gedimų šalinimas, perkrovimas iš vieno vagono į kitą dėl techninių arba

komercinių gedimų, patikrinimas, papildomas siuntimas, peradresavimas ir kt

Atvykusių traukinių komercinį tikrinimą atlieka du priėmėjai tuo

pačiu laiku iš dviejų sąstato pusių arba dvi ir daugiau priėmėjų grupės.

Komerciniai gedimai, kuriuos būtina pašalinti, išvardinti traukinių

ir vagonų komercinės apžiūros taisyklės. Pirmiausiai gedimai šalinami

vagonų neatkabinus nuo sąstato. Bet jei pašalinti gedimus traukinio sąstate

arba be jo užlaikymo neįmanoma, tai vagonas atkabinamas. Jeigu atkabinus

pakrautą vagoną jo neįmanoma pataisyti, tai stotis privalo perkrauti

krovinį į kitą vagoną ir patikrinti jo dokumentus. Surasti krovinių gedimai

įforminami komerciniu aktu, kurio kopija pridedama prie važtaraščio.

Krovinių perkrovimas atliekamas iš vieno vagono į kitą punktuose kur

keičiasi geležinkelio kelio plotis. Perkrovus važtaraštyje ir keio

žiniaraštyje užbraukiamas vagono numeris ir kitos žinios pie jį taip, kad

jas galima būtų perskaityti ir įrašomos naujos žinios apie vagoną į kurį

perkrautas krovinys. Punktuose, kur pereinama nuo vieno kelio į kitą kelią,

perduodami uždarų pakrautų vagonų, krovinių ant atvirų riedmenų vežimo

dokumentai, taip pat taukinių, vagonų ir konteinerių perėjimo apskaita

pagal natūrinius žiniaraščius.

Peradresavimas – tai krovinio, priimto vežimui, pristatymo stoties

pakeitimas. Ši operacija suardo vežimų planą ir apsunkina kelio darbą. Tai

daroma išimtinais atvejais, prašant siuntėjui bei leidžiant konteinerių

vežimų ir komercinio darbo tarnybos vadovui.

Papildomas siuntimas – tai krovinio dalis, kuri siunčiama vienu

adresu, bet dėl kokios nors priežasties lieka neišsiųsta viename vagone su

pagrindine krovinio partija, kuri vežama pagal vieną vežimo dokumentą.

Papildomas siuntimas atsiranda perkraunant krovinius iš vagonų, kurie stovi

ant skirtingos vėžės pločio, sugedusių vagonų; kada stotyje atsiranda

krovinio dalis, kuri dėl apsirikimo neišsiųsta su pagrindine partija ir

t.t.

Papildoma siunta vežama pagal tokį keio siuntos žiniaraštį, kuris

adresuotas siuntimo stoties viršininkui ir kuriame pažymimas pagrindinės

stoties numeris. Tokia siunta išduodama pateikus pagrindinės siuntos

važtaraštį.

2.2. Pristatymo terminai

Krovinių pristatymas nusatytais terminais yra vienas iš pagrindinių

geležinkelių įsipateigojimų vykdant vežimų sutartis. Pristatymo terminas

pradedamas skaičiuoti nuo 24 valandos dienos, kurią buvo priimtas vežti

krovinys, nurodytas kalendoriniu antspaudu važtaraštyje ir apvalinamas iki

sveikų parų( į didesnę pusę). Jeigu krovinys priimtas vežti ankščiau negu

paskirta krovinio diena, pristatymo terminas skaičiuojamas nuo 24 valandos

dienos, kurią paskirtas krovimas.

Krovinio pristatymo terminas:

Tpr= tišs. + LK/ Vp + (tp

čia tišs. – nustatytas laikas krovinio išsiuntimo ir

atvykimo operacijoms ( viena para);

LK – atstumas tarp išsiuntimo ir pristatymo stočių,

km;

Vp – vežimo taisyklės nustatytas krovinio eismo

greitis, priklausantis nuo vežimo greičio

Ir būdo, krovinio rūšies, km/parą;

(tp – laikas papildomoms operacijoms, skaičiuojamas

paromis.

Nustatytos sekančios krovinių eismo greičio normos Vp:

Krovinio greitis

Greitis

km/parą

Maršrutinės siuntos

550

Vagoninės siuntos

330

Smulkios ir mažo tonažo siuntos

180

Didelis greitis

Greitai gendantys kroviniai refrežetorniuose traukiniuose

660

Vagoninės siuntos

330

Gyvūnai vežami maršrutinėmis siuntomis

430

Gyvūnai vežami vienetiniais vagonais ir vagonų grupėmis

360

Pristatymo terminai krovinių, vežamų smulkiomis siuntomis ir konteineriuose

iki 1000 km padidinama (rūšiavimui ir kaupimui krovinių rūšiavimo stotyse)

viena para, o daugiau kaip 1000 km – dviem parom.

Jei krovinys sulaikytas muitinėje veterinarinei apžiūrai arba atlikti

kitiems administraciniams formalumams, pristatymo terminas prailginamas

visu užlaikymo laiku. Negabaritinių krovinių pristatymo terminai nustatomi

pagal susitarimą.

Pristatymo terminas yra įvykdytas, jeigu siuntimo stotyje krovinys

iškrautas geležinkelio priemonėmis arba vagonas nusiųstas iškrovimui gavėjo

priemonėmis, iki jam baigiantis.

Norint, kad būtų laikomasi pristatymo terminų, labai svarbu, priimtus

krovinius išsiųsti priėmimo dieną arba ne vėliau kaip kitą dieną; įvairiais

būdais turi būti trumpinamos vagonų prastovos techninėse ir krovinių

stotyse, smulkių siuntų užlaikymai krovinių rūšiavimo stotyse

(mechanizuojant rūšiavimą, prisilaikant surenkamų vagonų formavimo plano ir

jų apdorojimo terminų, nustatytu technologiniu procesu), didėtų eismo

greitis, gerėtų geležinkelio sąveika su kitomis transporto rūšimis ir t.t.

2.3. Krovinių iškrovimas ir išdavimas

Ant taukinių ir krovinių atvykimo stotis gauna pradinę informaciją

iš kelio skyriaus informacinio centro kartu su pamainos užduotimi ir

tikslią informaciją iš kaimyninių pasiskirtymo stočių infomacinių centrų

kas 2-3 val. Pagal pirminę informaciją apie vagonus, atvykstančius

iškrovimui, stotis rengia iškrovimo frontus, o pagal tikslios informacijos

duomenis apie krovinių rūšį ir kiekį, jų atvykimo laiką ir gavėją –

rengiamsi jų iškrovimui ir išvežimui.

Krovinio siuntimo stotyse pristatytų siuntų vežimo dokumentai

perduodami į technologinį centrą, kur juos įrašo į vežimo dokumentų

priėmimo knygą, o ant vagonų ir kelio žiniaraščių uždedami kalendoriniai

antspaudai nurodant traukinio numerį, datą ir jo atvykimo laiką. Iki

pradedant iškrovimą priėmėjas kruopščiai apžiūri vagoną komerciniu

požiūriu, tikrina atitinkamą vagono numerio ir plombų ženklų, nustatytų

vagono žiniaraštyje. Vagonų iškrovimui vadovauja priėmėjas.

Įmonių

atstovams kroviniai kroviniai išduodami pagal pastovius arba vienkartinius

įgaliojimus, pasiraštytas vadovo ir vyriausiojo buchalterio bei

užtvirtintus antspaudu, o privatiems asmenims – pagal dokumentus,

patvirtinančius jų asmenybę ir gyvenamąją vietą. Priėmėjas krovinį išduoda

gavėjui pateikus važtaraštį, ant kurio pažymi išdavimo datą, krovinio vietų

skaičių ir masę, o iškrovimo knygoje – automobilio numerį ir iškrovimo

datą. Jeigu krovinys išduodamas pasibaigus nemokamo saugojimo terminui, tai

gavėjas turi pateikti priėmėjui kvitą apie tai, kad jis sumokėjo už

krovinio saugojimą. Taroje ir vienetiniai kroviniai išduodami patikrinus

masę ir būklę tik sugadintų vietų.

Kroviniai pakrauti geležinkelio priemonėmis, išduodami būtinai

patikrinus masę, kiekį ir būklę, netgi ir tais atvejais jeigu nėra įtarimų

dėl jų išsaugojimo. Tai motyvuojama tuo, kad krovinys gali būti pamestas

arba sugadintas kraunant arba saugojant stoties sandėlyje. Dėl tos

priežasties tikrina krovinius, iškrautus geležinkelio priemonėmis ir

išduodamus iš bendrojo naudojimo vietų. Taroje ir vienetiniai kroviniai, ir

šiais atvejais išduodami patikrinus masę bei būklę tik sugadintų vietų.

Kroviai, atvežti nesugadintame konteineryje su sveikomis siuntėjo

plombomis, išduodami netikrinant masės ir vietų skaičiaus.

Kroviniai atsiuntimo stotyje saugomi nemokamai vieną parą,

skaičiuojant nuo 24 val. JJų iškrovimo dienos geležinkelio priemonėmis arba

atgabenimo vagono iškrovimui gavėjo priemonėmis. Pasibaigus šiam terminui

už saugojimą tenka mokėti. Jeigu gavėjai nesilaiko krovinių išvežimo

terminų ir dėl to stotyje susidaro sunkumai, stoties viršininkas turi teisę

padidinti mokestį už saugojimą penkis kartus. Vežimo taisyklės numato

diferencijuotus atskirų kkrovinių ribinius saugojimo ir išvežimo terminus.

Išdavos

Tiksli dokumentacija užtikrina saugų, tikslų ir kokybišką krovinių

pervežimą. Teisingas ir kruopštus krovinių ir komercinių operacijų

atlikimas priimant išsiuntimo stotyse krovinius, turi didelę įtaką krovinių

vežimo saugai, savalaikiam jų pristatymui gavėjams, taip pat riedmenų

išnaudojimui ir visiškam išieškojimui priklausančių geležinkeliui vežimo

mokesčių, rinkliavų ir baudų.

Literatūra

A. Baublys “Krovinių vežimai geležinkelių, vandens ir oro transportu”

Vilnius “ Technika” 1995