Verslo planas
VILNIUS
Turinys
Santrauka
Organizacinis planas
· Valdymo personalas bei jo atliekamos funkcijos
· Motyvacija
· Valdymo organizacinė struktūra
Aplinkos analizė
· Aplinkos veiksniai
· Rizika
· Išorinė bei vidinė įmonės analizė
Bendrovės konkurencinė aplinka
Marketingo planas
· Produkto pozicionavimas
· Kainodara
· Platinimo strategija
· Produkcijos reklamavimas
Gamybos planas
· Gamybos vykdymo vieta
· Patalpos
· Įrengimai ir inventorius
· Gamybinis personalas
· Medžiagos ir tiekimas
· Gamybos kaštų prognozė
Finansai
Organizacinis planas
Įmonėje taikoma centralizuoto valdymo sistema, tos pačios rūšies darbus koncentruojant atitin-kamuose skyriuose, kas suteikia galimybę suformuoti tiksliai apibrėžtus uždavinius bei konkrečius tikslus. UAB “ArviLina” valdymo organizacinė struktūra pateikta 1 schemoje.
Valdymo personalas suformuotas jau seniai, todėl turi didelę darbo įmonėje patirtį bei aukštą kvalifikaciją. Aukščiausiojo lygio vadovai tturi aukštąjį ekonominį (buhalteris – ekonominį-juridinį) išsilavinimą, gamybos direktoriaus bei vidutinio lygio vadovų išsilavinimas – aukštasis inžinerinis.
Valdymo personalas bei jo atliekamos funkcijos:
Generalinis direktorius:
1) vadovavimas ir atstovavimas įmonei,
2) strategijų, planų kūrimas,
3) tikslų nustatymas,
4) atsakomybė už visus turimus išteklius.
Sekretorė:
1) informacijos kaupimas ir paskirstymas,
2) vertėjavimas,
3) operatyvinių užduočių vykdymas.
Gamybos direktorius:
1) gamybos pajėgumų per tarpinę grandį (gamybos skyrių) valdymas ir kontrolė,
2) vidinių krovinių apdorojimas bei įrengimų aptarnavimo valdymas, siekiant užtikrinti reikalavimus atitinkančią gaminių kokybę.
Komercijos direktorius:
1) naujų klientų paieška ir naudingų sutarčių su jais sudarymas,
2) rinkos ttyrimai,
3) reklama, prekių apipavidalinimas, užsakymų paskirstymas, perdavimų valdymas bei kainų nustatymas.
Prekių srautų planavimo vadybininkas:
1) prekių srautų bei vidinių ir išorinių pervežimų planavimas,
2) medžiagų bei komplektuojančių detalių pirkimas,
3) sandėlių valdymas.
Buhalteris:
1) einamosios buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės tvarkymas,
2) lėšų ir materialinių išteklių panaudojimo kkontrolė,
3) materialinių išteklių sandėliuose ir jų naudojimo apskaita,
4) gamybos išlaidų apskaita,
5) įmonės veiklos rezultatų apskaičiavimas,
6) finansinio plano sudarymas bei operatyvinių klausimų sprendimas.
Personalo vadybininkas:
1) darbo užmokesčio apskaičiavimas,
2) laiko ir išdirbio normų nustatymas,
3) kadrų priėmimas ir atleidimas,
4) laisvų darbo vietų reikalavimų ir užduočių analizė bei atsakomybės nustatymas,
5) naujų darbuotojų pritraukimas.
Projektuotojas:
1) naujų gamybos projektų rengimas,
2) gaminamų gaminių projektų tobulinimas.
3.
Konstruktorius:
1) naujų projektų įgyvendinimo galimybių nustatymas,
2) naujų ir esamų konstrukcijų patobulinimas,
3) rūpinimasis mazgų ir detalių unfikavimu, standartizavimu bei normalizavimu.
Technologas:
1) operacijų planavimas,
2) techninis normavimas,
3) naujų technologijų procesų diegimas,
Gamybos baro viršininkas:
1) gamybos barų veiklos koordinavimas ir kontrolė,
2) kooperavimo tarp gamybos barų nustatymas.
Administracijai mokami mėnesiniai atlyginimai pateikti 1 lentelėje.
Atlyginimai UAB “ArviLina” bus aukštesni už vidutinius panašaus profilio gamybinių įmonių atlyginimus Lietuvoje.
Valdančio personalo kvalifikacija ir sudėtis ssąlygoja tai, kad įmonėje neiškyla poreikis naudotis pagalbiniu personalu.
Lentelė 1. Administracijos atlyginimai 2004 – 2006m.
Pareigos Darbuotojų skaičius Darbo užmok.per mėnesį, Lt Darbo užmok.per 2004m., Lt Darbo užmok.per 2005m., Lt Darbo užmok.per 2006m., Lt
1. Generalinis direktorius2. Sekretorė3. Buhalteris4. Personalo vadybininkas5. Gamybos direktorius6. Komercijos vadybininkas7. Prekių srautų planavimovadybininkas8. Gamybos baro viršininkas9. Technologas10. Projektuotojas11. Konstruktorius 11111111111 35001350180011502300210020001250100010001000 4200016200216001380027600252002400015000120001200012000 4884518840251201605032100293102791017445138501385013850 5480521140281851800536015328853132018575156601566015660
Viso 11 18450 221400 257170 287910
Lentelė 2. Pagalbinių darbuotojų atlyginimai 2004 – 2006m.
Pareigos Darbuotojų skaičius Darbo užmok.per mėnesį, Lt Darbo užmok.per 2004m., Lt Darbo užmok.per 2005m., Lt Darbo užmok.per 2006m., Lt
1. Vairuotojai2. Elektrikas3. Remontininkai4. Džiovyklos darbininkai5. Valytojos6. Apsaugos darbuotojai 312222 730980710690570560 262801176017040165601368013440 305651367519815192601591015630 342901534522235216101785017540
Viso 11 8230 98760 114855 128870
4.
Motyvacija
Valdant personalą ir skatinant jo darbo veiklą, įmonėje įdiegta netiesioginė motyvacijos sistema.
Diegiant netiesioginės motyvacijos sistemą įmonėje buvo sukurta premijavimo ssistema. Premijos skiriamos:
1. Komercijos vadybininkui, sudarius naują pelningą sutartį.
2. Projektuotojai ir konstruktoriai, pateikus įmonei naują priimtiną projektą.
3. Gamybos skyriui už aukštesnę gaminių kokybę, kuri apibrėžiama kaip mažesnis brokuotos produkcijos kiekis
4. Už kitą darbą, kuris sudaro galimybę įmonei ateityje gauti didesnį pelną.
Schema 1. Valdymo organizacinė struktūra
5.
Aplinkos analizė
Aplinkos veiksniai
1) Politiniai veiksniai
Lietuvoje tokio tipo veiklą reglamenuoja šie įstatymai: LR Konstitucija, LR Uždarų Akcinių Bendrovių įstatymas, LR konkurencijos įstatymas, LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas.
Kadangi bendrovės veikla orientuota ne tik į Lietuvos, bet ir į kitų užsienio šalių pirkėjų poreikių tenkinimą, didelę reikšmę turi Lietuvos Respublikos priėmimas į Europos Sąjungą šių metų gegužės mėnesį.
2) Ekonominiai veiksniai
Ekonominės padėties stabilizavimas Lietuvoje sudaro palankias sąlygas sėkmingai įmonės ūkinės veiklos plėtrai.
Žemesnis Lietuvos medienos kainų lygis už pasaulines medienos kainas bei žemas vidutinis darbo užmokestis sąlygoja mažesnę gaminių savikainą ir sudaro sąlygas didesniam konkurenciniam pajėgumui užsienio rinkose, o techninių eksporto barjerų mažinimas padidina eksporto galimybes.
Vietinėje rinkoje atsiradusios palankios investavimui sąlygos nulemia įmonės gaminių paklausą, o vidutinis darbo užmokesčio didėjimas bei infliacijo lygio mažėjimas sukuria jos augimo prielaidas.
3) Socialiniai – kultūriniai veiksniai
Lietuvoje pastebima gyvenimo stiliaus bei skonio keitimosi tendencija – orientuojamasi į natūtalumą, jaukumą – mediena daro interjerą jaukų ir šiltą, o eksterjerą – patrauklų.
4) Technologiniai veiksniai
Bendrovė nuolat tobulina gaminių ggamybos technologiją. Atsižvelgiant į tai, kad technologinio proceso tempai yra tradiciškai lėti, nėra tikėtinas “ateities šokas”. Kai kurie morališkai pasenę įrengimai numatomi pakeisti naujausiais įrengimais su programiniu valdymu.
Neišvengiamai gamybos procese atsirandančios medienos atliekos panaudojamos kaip žaliava statybos ir apdailos detalėms gaminti. Gamybos procese naudojama mediena atitinka jai keliamus reikalavimus, o dažai ir klijai atitinka griežtus aplinkos apsaugos reikalavimus.
Rizika
1) Numatomos grėsmės
UAB “ArviLina” funkcionavimui reikšmingiausią pavojų kelia Lietuvos valstybės nenusistovėję politiniai ir finansiniai valdžios mechanizmai, didelis nusikalstamumas bei korupcija. Yra nuolatinė Rusijos ekonominės blokados grėsmė, bet kadangi bendrovė naudos vietinės energijos šaltinius bei medieną, blokadai ji nejautri.
2) Ekonominiai bei rinkos veiksniai
Kadangi pirmaisiais gamybos metais 70% bendrovės produkcijos bus realizuojama Vokietijos rinkoje, galima teigti, kad rinka kontroliuojama, o nuo Lietuvos ekonominės būklės bendrovė mažai priklausoma.
3) Socialiniai ir politiniai veiksniai
Tam tikrą pavojų sėkmingai bendrovės veiklai sudaro žema Lietuvos politinė ir teisinė kultūra, įstatymų ir politinių sprendimų nestabilumas. Tai kelia grėsmę verslo saugumui. Siekiant išvengti šių kliūčių, bendrovę “ArviLina” tikslinga apdrausti pagal tarptautinius draudimo standartus.
Įvertinant riziką, kartu atlikta išorinė bei vidinė įmonės analizė, leidžianti nustatyti įmonės galimybes prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.
6.
Išorinė bei vidinė įmonės analizė
Aplinkos galimybės1. Auganti rizika2. Pokyčiai vartojime3. Tikėtinas valiutų kurso keitimas4. Vartotojų preferencijos medžiui5. Aukšti įėjimo į šaką slenksčiai Įmonės silpnosios pusės1. Seni bbaziniai įrenginiai2. Vienas tiekėjas3. Lėšų naujiems įrengimams įsigyti trūkumas
Aplinkos grėsmės1. Medienos didėjimas2. Eksporto politikos neapibrėžtumas3. Besiplečianti medienos pakaitalų rinka Įmonės stipriosios pusės1. Gamyba pagal naujausią technologiją2. Siūlomų už darbą apmokėjimų užprekes būdų įvairumas3. Geras įmonės vardas4. Asortimentinių grupių platumas, gausumas ir gilumas5. Maksimalus žaliavų panaudojimas
Buvo nustatyta, kad savo silpnąsias puses įmonė eliminuoja jai teikiamomis aplinkos galimybėmis, o stipriosiomis pusėmis pasipriešina aplinkos grėsmėms. Tai sudaro sąlygas skverbimuisi į Lietuvos rinką bei plėtimuisi į užsienio šalis.
Bendrovės konkurencinė aplinka
Šiuo metu Lietuvoje yra pakankama kietų baldų pasiūla, tačiau ne visi kieti baldai patenkina vartotojų poreikius. UAB “ArviLina” produkcija neturi konkurentų vertinant baldus šiais aspektais:
1. Bendrovės baldai gaminami tik iš natūralios medienos. Natūralios medienos baldai praktiškai negaminami arba gaminami tik eksportui.
2. Bendrovės baldai bus parduodami atskiromis dalimis ir galės būti pritaikyti individualiems vartotojo poreikiams bei finansinėms galimybėms.
3. Bendrovės baldų pagrindiniai parametrai: aukštis, plotis, ilgis gali būti pasirenkami labai plačiame diapazone pagal vartotojo poreikius. Taip pat “ArviLinos” baldai yra konkurentabilūs kainos požiūriu. Šiuo metu nusistovėjusios rinkos kainos yra gana aukštos ir nėra tendencijos kainoms kristi. Bendrovės produkcijos kainos beveik atitiks dabar esančių rinkoje baldų kainas, nors savo vartotojiškomis savybėmis “Arvilinos” baldai pranoksta rinkoje esančias konkurentų prekes.
Lietuvoje yra išvystyta baldų pramonė. Šiuo metu veikia kelios dešimtys įmonių, gaminančių kietus baldus,
tačiau baldai gaminami neatsižvelgiant į vartotojų poreikius. Orientuojamasi į pastovų baldų kainų augimą. Įmonių technologijos pritaikytos gaminti baldus iš drožlių plokščių. Kai kurios įmonės turi potencialias galimybes gaminti baldus iš natūralios medienos, bet šių baldų kokybė neatitinka Vakarų Europos standartų.
7.
Lentelė 1. Artimiausių konkurentų stipriųjų ir silpnųjų pusių įvertinimas
RODIKLIAI SAVOS ĮMONĖS UAB”Agora” AB”Stalių namai” AB”Alkena” UAB”Vilstata” UAB”Tado medis”
1.Gaminių asortimentas + + + + + + + + + +
2.Įrengimų šiuolaikiškumo lygis + + + +/- +/- +/-
3.Gamybos plėtimo galimybės + + + + + +/- +
4.Finansinės galimybės + + + + + + + +/-
5.Kaina + + +/- +/- + + +
6.Kokybė + + + + + + + + +
7.Užsakymo atlikimo laikas + + + + + +/-
8.Firmos prestižas + + + + + + + + + +
9.Pardavimo sąlygos + + + + + + + + +
10.Aprūpinimo žžaliavomis patikimumas + + + + + + + +/- + +
11.Gamybos ir realizavimo atitikimas + + + + + + + +
+ + labai gerai
+ gerai
+/- vidutiniškai
Galima teigti, kad “ArviLinos” technologinės galimybės ir garantuota realizacija ne tik užtikrins bendrovės sėkmingą veiklą, bet ir sudarys galimybes ateityje įsitvirtinti Lietuvos rinkoje.
8.
Marketingo planas
Produkto pozicionavimas
“ArviLinos” produkcija – tai lentynų sistema, pagaminta iš natūralios pušinės medienos. Ši sistema gali atlikti bet kurios kietų baldų rūšies funkcijas. Tai gali būti sekcija, prieškambario baldai, rūbų spinta, vaikų kambarys, darbo kabinetas, parduotuvės lentynos, ofiso baldai, dalinai virtuvė. VVisa sistema parduodama dalimis ir gali būti pritaikoma buto dydžiui. Kartu ši sistema lanksčiai atitinka individualius pirkėjo poreikius ir finansines galimybes. “ArviLinos” baldų išdėstymas ir sudėtis gali būti keičiami ir papildomi naujais priedais: komodomis, stalčiais, stalais, sudedamais stalais, lovomis ir tt.t. Bendrovės produkcija yra pabrėžtinai funkcionali, kartu jos išvaizda pilnai atitinka daugelio vartotojų keliamus reikalavimus.
Kainodara
Lietuvos rinkoje “ArviLinos” produkcija bus parduodama lanksčiomis kainomis, visų pirma siekiant padengti produkto savikainą. Produkcijos kaina bus nustatoma pagal planuojamą pelno normą, bet siekiant įsitvirtinti vietinėje rinkoje, ji bus mažesnė negu Vokietijoje.
Platinimo strategija
Veiklos pradžioje “ArviLinos” produkcijos platinimu užsiims užsakovai iš Vokietijos. 70% produkcijos jie parduos per savo tinklą Vakaruose. Likusieji 30% bus parduodami Lietuvoje per egzistuojantį baldų parduotuvių tinklą. Tolimesnėje ateityje gali būti sukurtas pačios “ArviLinos” platinimo tinklas.
Labai svarbi platinimo strategijos veikla yra kompetetingas pirkėjo aptarnavimas prieš įsigyjant prekę ir po jos įsigijimo, tai yra: parduotuvės darbuotojai padės sudaryti optimalų baldų išplanavimą perkant pirmą kartą bei padės išsirinkti papildomas dalis, norint pakeisti ar ppapildyti jau nusipirktą komplektą. Šią veiklą Vakaruose vykdys užsakovai iš Vokietijos, o Lietuvoje – parduotuvių darbuotojai pagal sutartis su “ArviLina”.
Produkcijos reklamavimas
Be reklamos įmonė vargu ar pasieks pageidaujamus rezultatus, todėl būtina paruošti reklamos planą, paskaičiuoti kiek reikėtų ir kiek galima skirti jai lėšų. Reklamos tikslas – atkreipti potencialių klientų dėmesį į tai, kad atsirado nauja firma ir kokie yra jos privalumai prieš kitas tokio tipo firmas. Tai mūsų reklamos pagrindinė užduotis. Akcentuosime kokybišką darbą, priimtinas kainas, taip pat pabrėšime, kad ttaikomos įvairios nuolaidos.
Populiariausia reklamos skleidimo priemonė yra spauda, taip pat reklamuosimės kabindami reklaminius pranešimus daugiabučių namų laiptinėse, naudosimės reklama ant miesto maršrutinio transporto priemonių.
9.
Gamybos planas
Gamybos vykdymo vieta
Bendrovė “ArviLina” yra įsikūrusi bendrovės savininkei – generalinei direktorei priklausančiose patalpose adresu: Lydos pl. 65a, Vilnius, Lietuva.
Vieta vertinama labai gerai dėl šių privalumų:
· miesto pakraštys
· netoliese, maždaug 15 km atstumu yra automagistralė Vilnius-Kaunas-Klaipėda
· iki krovinių geležinkelio mazgo 16 km
· iki Klaipėdos uosto atstumas 320 km (automagistrale Vilnius-Kaunas-Klaipėda)
· šalia tarptautinis Vilniaus aerouostas 10 km
· yra galimybės plėstis
Patalpos
Baldų gamybos įmonė buvo pastatyta 1980 metais. Dabartinė bendrovės savininkė 2004 metais patalpas paveldėjo iš senelio. Bendrovėje atlikta patalpų renovacija. Patalpų bendras plotas 2300 m², iš jų 120 m² skirta administracinėms patalpoms.
Įrengimai ir inventorius
Norint sumažinti išlaidų dalį buvo palikti senieji įrengimai ir inventorius. Ateityje numatoma įsigyti papildomų įrengimų ir inventoriaus iš Švedijos. Esamų ir numatomų įsigyti įrengimų sąrašas pateiktas 1 priede.
Įrengimai sumontuoti į automatines ir pusiau automatines srovines linijas. Tai užtikrina masinės gamybos pobūdį, grindžiamą aukštu standartizacijos ir supaprastinimo laipsniu gaminamai produkcijai: stalams, stalčiams, durims, šonams ir lentynoms. Tai elementai, sudarantys ištisų lentynų sistemų pagrindą.
Įrengimų išdėstymas orientuotas į produkciją. Tai sudaro nenutrūkstamą gamybos procesą, atliekant gamybines operacijas efektyviausia logine seka, pradedant žaliavos apdirbimu ir baigiant gatavos produkcijos įpakavimu. Toks įrengimų išdėstymo būdas yyra efektyviausias, esant masinei gamybai.
Jo privalumai:
· didelė žaliavų ir atsargų apyvarta
· efektyviausias išdirbis ploto vienetui
· santykinai mažos tiesioginės išlaidos produkcijos vienetui
· didelės išleidžiamos produkcijos apimtys
10.
1 priedas
Įmonėje esantys įrengimai:
Medienos džiovintuvai
Vertikalaus frezavimo staklės
Sujungimo mašina
Kraštų šlifavimo mašina
Plataus diržo poliravimo mašina
Apvadų lakavimo įrenginiai
Apvadų apdirbimo mašina
Įvairūs elektros įrengimai
Frezavimo staklės rankenėlėms
Durų karkaso sutraukimo mašina
Poliravimo mašina
Lakavimo linija
Apdailos pjovimo mašina
Drožimo staklės (durų gamybai)
Frezavimo staklės
Gręžimo staklės
Drožimo staklės (šonų gamybai)
Gręžimo satklės (šonų gamybai)
Numatomi įsigyti įrengimai:
Lakavimo įrenginys
Lakuoto paviršiaus džiovinimo įrenginys
Drožimo staklės
Skerspjūklis plokštėms pjauti
Žingsninės gręžimo staklės (gaminamos pagal užsakymą)
Kaiščių formavimo mašina
11.
Gamybinis personalas
Darbininkus samdyti numatoma pritraukiant juos iš kitų Lietuvos medienos apdirbimo ir baldų pramonės įmonių, suteikiant jiems geresnes darbo sąlygas ir aukštesnį atlyginimą. Planuojamas papildo-
mas darbininkų apmokymas. Apmokymų tikslas – turėti aukštos, maždaug vienodos kvalifikacijos darbininkus, galinčius užtikrinti aukštą darbo našumą ir šimtaprocentinę kokybę. Darbo procesą numatoma organizuoti 2, o ateityje 3 pamainomis.
Iš tų pačių darbininkų tarpo numatoma skirti po vieną pamainoje, galintį prižiūrėti įrengimus ir atsakingą už smulkų jų remontą. “ArviLinos ” savininkai numato darbininkams mokėti atlyginimą didesnį negu egzistuojantys tokio profilio darbo rinkoje. Numatomų atlyginimų pokyčių dinamika laiko atžvilgiu:
Metai 2004 2007
Darbininko metinis atlyginimas 8100 Lt 10800 Lt
Medžiagos ir tiekimas
Žaliava
Pagrindinė žaliava – pušinė pjautinė mediena.
Nustatytas toks pušinės medienos poreikis per artimiausius 4 metus:
2004 m. 83,7 m³ pjautinės medienos
2005 m. 118,3 m³ pjautinės medienos
2006 mm. 156,4 m³ pjautinės medienos
2007 m. 200,6 m³ pjautinės medienos
“ArviLina” sudarė sutartį su lentpjūve, kuri pjauna medieną iš lietuviškos pušies rąstų. Į “ArviLiną” pristatytos medienos kaina 420 Lt/ m³.
Lakas
Naudojamas UV (ultravioletinis) lakas, importuojamas iš Švedijos, nes Vakarų rinkoje, į kurią taikoma, egzistuoja griežti reikalavimai (aplinkos, sveikatos apsaugos) lakuotiems baldams. Į “ArviLiną” atvežto lako kaina 9 Lt / litras.
Prognozuojamas lako poreikis artimiausiems 4 metams litrais.
2004 m. 1000
2005 m. 1402
2006 m. 1730
2007 m. 2070
Medžiagų atsargos
Atsargų kontrolei naudojama pastovaus užsakymo ciklo sistema, t.y. nustatoma pastovi užsakymo data, o užsakymo kiekis priklauso nuo to, kiek buvo sunaudota medžiagų nuo praėjusio užsakymo. Technologinės – rezervinės atsargos – medžiagų kiekis, reikalingas dviems gamybos mėnesiams, t.y. 60 dienų.
2004 m. Atsargos sudarys apie 14 m³ pjautinės medienos ir 167 litrai lako
2005 m. Atsargos sudarys apie 19,72 m³ pjautinės medienos ir 233,7 litro lako
2006 m. Atsargos sudarys apie 26,1 m³ pjautinės medienos ir 288,4 litro lako
2007 m. Atsargos sudarys apie 33,5 m³ pjautinės medienos ir 345 litrai lako
12.
Gamybos kaštų prognozė
Pagrindinę dalį gamybos kaštuose sudaro žaliavos (medienos) kaina ir darbo užmokestis. Šių dydžių dinamika didele dalimi apsprendžia gamybos kaštų dinamiką. Didinant gamybos apimtis ir išleidžiamos produkcijos kiekius, be abejonės, didės ir bendrieji gamybos kaštai produkcijos
vienetui (savikaina) šiek tiek sumažės. Ryškaus sumažėjimo nesijaus, nes to neleis prognozuojamas žaliavų kainų didėjimas Lietuvoje, darbo užmokesčio augimas, elektros energijos kainos nežymus didėjimas bei kitų išteklių kainų ir atskaitymų augimas.
Apie 2007 m. planuojama pasiekti pilnus gamybos pajėgumus išleidžiamai produkcijai (vienetais). Iki to laikotarpio turėtų kisti nusistovėjusios kainos tiek žaliavoms, tiek įvairiems energetiniams ištekliams, ir bus daugmaž aiškus savikainos bendras lygis. Savikainos dinamika pateikta priede.
Gamybos kaštai 2007 m. taip pat atspindės gamybines “ArviLinos” pajamas. Naudojant lietuvišką medieną, gamybos kaštų apimtis 22004 m. bus apie 200 000 Lt ir pasieks apie 350 000 Lt 2007 m.
Mažinant gamybos kaštus akivaizdi žaliavos kainos įtaka gamybos kaštams.
Finansai
Ruošiant finansinį planą, buvo priimtos šios prielaidos:
1) Bendrovė tikisi kiekvienais metais realizuoti visus pagamintus gaminius.
2) 70% produkcijos numatoma realizuoti Vakarų Europos rinkoje.
3) 30% produkcijos numatoma realizuoti Lietuvos rinkoje.
4) Darbininkų darbo užmokestis nustatomas pagal tiesioginį vienetinį darbo apmokėjimo metodą.
5) Darbuotojų darbo užmokestis 2004 – 2007m. laikotarpiu didės atsižvelgiant į prognozuojamą vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio padidėjimą.
6) Administracinį personalą 2004 – 2007m. sudarys 11 žžmonių.
7) Prognozuojamas 12% medienos bei vidutiniškai 5% kitų gamyboje naudojamų žaliavų kainų augimas.
8) Numatomas energijos, džiovinimo sąnaudų padidėjimas atsižvelgiant į bendro infliacijos lygio padidėjimą.
9) Taikomas proporcingas pagrindinio turto nusidėvėjimo padengimo procesas per visą turto tarnavimo laiką.
10) Skaičiuojamos maksimalios išlaidos 2004 – 2007m.
11) Pelno mokestis apskaičiuojamas ppagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą – 15%.
13.
1 lentelė. Gamybos apimties prognozė
Gaminiai/Metai 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Stalčiai 450 500 700 900
Durys 500 800 1000 1200
Šonai 2000 3000 4000 5000
Lentynos 5000 7000 8000 9000
Stalai 100 120 150 200
2 lentelė. Medienos sąnaudos vienam gaminio vienetui
Gaminiai Išpjauta mediena Juostinė mediena Iš viso
Norma m³/vnt. 1m³ kaina Suma Lt Norma m² /vnt 1m² kaina Suma Lt Iš viso Lt 2005m. 2006m. 2007m.
Stalčiai 0,034 420 14,28 1,473 2,91 4,29 18,57 19,49 20,47 21,49
Durys 0,0091 420 3,82 0,62 2,91 1,80 5,63 5,91 6,20 6,51
Šonai 0,009 420 3,78 – – – 3,78 3,97 4,17 4,38
Lentynos 0,00582 420 2,44 – – – 2,44 2,57 2,69 2,83
Stalai 0,1 420 42,00 – – – 42,00 44,10 46,31 48,62
3 lentelė. Metinių medienos sąnaudų prognozė Lt.
Gaminiai / metai 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Stalčiai 8356,5 9745 14329 19341
Durys 2815 4728 6200 7812
Šonai 7560 11910 16680 21900
Lentynos 12200 17990 21520 25470
Stalai 4200 5292 6946,5 9724
Iš viso 35131,5 49665 65675,5 84247
4 lentelė. Lako sąnaudos vienam gaminio vienetui
Gaminiai / metai Norma litrais/ vnt. 1 litro kaina Suma Lt
Stalčiai 0,20 9,00 1,80
Durys 0,10 9,00 0,90
Šonai 0,15 9,00 1,35
Lentynos 0,10 9,00 0,90
Stalai 0,60 9,00 5,40
14.
5 lentelė. Metinių lako sąnaudų prognozė Lt
Gaminiai / metai 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Stalčiai 810 900 1260 1620
Durys 450 720 900 1080
Šonai 2700 4050 5400 6750
Lenty Lentynos 4500 6300 7200 8100
Stalai Stalai 540 648 810 1080
Iš viso 9000 12618 15570 18630
6 lentelė. Energijos sąnaudos vienam gaminio vienetui
Gaminiai Norma kwh/vnt 1 kwh kaina Suma 2004m. Suma 2005m. Suma 2006m. Suma 2007m.
Stalčiai 1,50 0,14 0,21 0,285 0,33 0,39
Durys 0,60 0,14 0,084 0,114 0,132 0,156
Šonai 0,40 0,14 0,056 0,076 0,088 0,104
Lenty Lentynos 0,50 0,14 0,07 0,095 0,11 0,13
Stalai Stalai 2,00 0,14 0,28 0,38 0,44 0,52
7 lentelė. Metinių energijos sąnaudų prognozė Lt
Gaminiai / metai 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Stalčiai 94,5 142,5 231 351
Durys 42 91,2 132 187,2
Šonai 112 228 352 520
Lenty Lentynos 350 665 880 1170
Stalai 28 45,6 66 104
Iš viso 626,5 1172,3 1661 2332,2
8 lentelė. Darbo apmokėjimo sąnaudos vienam gaminio vienetui.
Gaminiai Vieneti-nis laikas Atlygis Lt/h Pagrin-dinis uužmok. Papil-domas užmok Bendras užmok. Lt Soc.draud. Lt VisoLt 2004m VisoLt 2005m VisoLt 2006m Viso Lt 2007m
Stalčiai 3,67 4,02 14,75 2,21 16,96 5,09 22,05 27,41 38,40 43,87
Durys 1,33 4,02 5,35 0,80 6,15 1,85 8,00 9,94 13,92 15,91
Šonai 0,17 4,02 0,68 0,10 0,78 0,23 1,01 1,26 1,76 2,01
Lentynos 0,10 4,02 0,40 0,06 0,46 0,14 0,60 0,75 1,04 1,19
Stalai 0,83 4,02 3,34 0,50 3,84 1,15 4,99 6,20 8,69 9,93
15.
9 lentelė. Metinių darbo apmokėjimo sąnaudų prognozė Lt
Gaminiai / metai 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Stalčiai 10125 13705 26880 39483
Durys 4000 7952 13920 19092
Šonai 2020 3780 7040 10050
Lenty Lentynos 3000 5250 8320 10710
Stalai 499 744 1303,5 1986
Iš viso 19644 31431 57463,5 81321
10 lentelė. Metinis nusidėvėjimo (amortizacijos) padengimo sąnaudos
Turto rūšis Vertė Lt Norma % Suma Lt
Pastatai 25132 1 2513
Darbo mašinos: 23860 – –
a) senos 17384 15 2608
b) naujos 6476 10 648
Šildymo sistemos 14233 10 1423
Transporto priemonės 21150 20 4230
Viso – – 11422
11 lentelė. Nusidėvėjimo padengimo (amortizacijos) sąnaudos vienam produktui
Gaminiai / metai 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Stalčiai 54,39 36,37 27,35 21,91
Durys 19,71 13,18 9,91 7,94
Šonai 2,52 1,68 1,27 1,02
Lenty Lentynos 1,48 0,99 0,75 0,60
Stalai 12,30 8,22 6,18 4,96
12 lentelė. Metinės pridėtinės sąnaudos Lt
Pavadinimas Apsk. pagrindas Apsk. bazė 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Įrengimų ekspl. 1% įrengimų vertės 23860 239 239 239 239
Patalpų ekspl. 5% pastatų vertės 25132 1257 1257 1257 1257
Turto draudimas – – 1000 1000 1000 1000
Admin. Išlaikymas: – – – – – –
Valdymo personalas 11 žmonių – 221400 257170 287910 305200
Pagalb. darbuotojai 11 žmonių – 98760 114855 128870 139450
Kelių mokestis 0,003 x ppardavimai – 1683 1985,1 2599,9 2959,1
Ryšiai – – 5000 5000 5000 5000
Viso – – 324339 381506,1 426875,9 455105,1
16.
13 lentelė. Pridėtinės sąnaudos vienam gaminio vienetui
Gaminiai/ metai 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Stalčiai 106,14 82,34 69,93 66,57
Durys 38,47 29,84 25,34 24,13
Šonai 4,92 3,81 3,24 3,08
Lentynos 2,89 2,24 1,91 1,81
Stalai 24,00 18,62 15,28 15,06
14 lentelė. Gaminių savikaina Lt 2004 metais
Gaminiai Mediena Lakas Energija Viso medž. Darbo apmok. Viso Nusidėvėjimas Prid. sąnaudos Savikaina
Stalčiai 18,57 1,80 0,21 20,58 22,05 42,63 54,38 106,14 203,15
Durys 5,63 0,90 0,084 6,62 8,00 14,62 19,71 38,47 72,80
Šonai 3,78 1,35 0,056 5,19 1,01 6,20 2,52 4,92 13,64
Lentynos 2,44 0,90 0,07 3,41 0,60 4,01 1,48 2,89 8,38
Stalai 42,00 5,40 0,28 47,7 4,99 52,69 12,30 24,00 88,99
15 lentelė. Gaminių savikaina Lt 2005 metais
Gaminai Mediena Lakas Energija Viso medž. Darbo apmok. Viso Nusidėvėjimas Prid. sąnaudos Savikaina
Stalčiai 19,49 1,80 0,285 21,58 27,41 48,99 36,37 82,34 167,70
Durys 5,91 0,90 0,114 6,93 9,94 16,87 13,18 29,84 59,89
Šonai 3,97 1,35 0,076 5,40 1,26 6,66 1,68 3,81 12,15
Lentynos 2,57 0,90 0,095 3,57 0,75 4,32 0,99 2,24 7,55
Stalai 44,10 5,40 0,38 49,88 6,20 56,08 8,22 18,62 82,92
16 lentelė. Gaminių savikaina Lt 2006 metais
Gaminiai Mediena Lakas Energija Viso medž. Darbo apmok. Viso Nusidėvėjimas Prid. sąnaudos Savikaina
Stalčiai 20,47 1,80 0,33 22,60 38,40 61,00 27,35 69,93 158,28
Durys 6,20 0,90 0,132 7,24 13,92 21,16 9,91 25,34 56,41
Šonai 4,17 1,35 0,088 5,61 1,76 7,37 1,27 3,24 11,88
Lentynos 2,69 0,90 0,11 3,70 1,04 4,74 0,75 1,91 7,40
Stalai 46,31 5,40 0,44 52,15 8,69 60,84 6,18 15,82 82,84
17.
17 lentelė. Gaminių savikaina Lt 2007 metais
Gaminiai Mediena Lakas Energija Viso medž. Darbo apmok. Viso Nusidėvėjimas Prid. sąnaudos Savikaina
Stalčiai 21,49 1,80 0,39 23,68 43,87 67,55 21,91 66,57 156,03
Durys 6,51 0,90 0,156 7,57 15,91 23,48 7,94 24,13 55,55
Šonai 4,38 1,35 0,104 5,84 2,01 7,85 1,02 3,08 11,95
Lentynos 2,83 0,90 0,13 3,86 1,19 5,05 0,60 1,81 7,46
Stalai 48,62 5,40 0,52 54,54 9,93 64,47 4,96 15,06 84,49
18 lentelė. Gamybos ir realizavimo kaštai Lt
Gaminiai / metai 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Stalčiai 91417,5 83850 110726 140427
Durys 36400 47912 56410 66660
Šonai 27280 36450 47520 59750
Lentynos 41900 52850 59200 67140
Stalai 8899 9950,4 12426 16898
Viso 205896,5 231012,4 286352 350875
19 lentelė. Kainų prognozė Lt
Rinkos kryp. Vakarų Lietuvos
Gaminiai 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Stalčiai 320,00 310,00 300,00 290,00 290,00 280,00 270,00 260,00
Durys 173,00 168,00 162,00 159,00 90,00 88,00 85,00 83,00
Šonai 60,00 57,00 52,00 50,00 60,00 57,00 52,00 50,00
Lentynos 38,00 33,00 30,00 28,00 36,00 35,00 33,00 30,00
Stalai 400,00 380,00 370,00 350,00 400,00 380,00 370,00 350,00
20 lentelė. Realizavimo įplaukų prognozė Lt
Gaminiai / metai 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Stalčiai 139950 1501500 203700 252900
Durys 74050 115200 138900 163440
Šonai 120000 171000 208000 250000
Lentynos 187000 235200 247200 247400
Stalai 40000 45600 55500 70000
Viso 561000 661700 853300 986340
18.
21 lentelė. Pelnas Lt
Gaminiai / metai 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Stalčiai 48532,5 66650 92904 112473
Durys 37650 67288 82490 96780
Šonai 92720 134550 160480 190250
Lentynos 145100 182350 188000 190260
Stalai 31101 35649,6 43074 53102
Viso 355103,5 486487,6 566948 643865
22 lentelė. Pelno balansas Lt
2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Pelnas 355103,5 486487,6 566948 643865
Pridėtinės sąnaudos 324339 381506.1 426875,9 455105,1
Apmokestinamas pelnas 30764,5 104981,5 140072,1 188759,9
Pelno mokestis 15% 4614,7 15747,3 21010,9 28314,0
Grynasis pelnas 26149,8 89234,2 119061,2 160445,9
19.
SANTRAUKA
UAB “ArviLina” pristatymas
1972 m. LTSR vyriausybės nutarimu, siekiant pagreitinti kaimo žmonių perkėlimą iš viensėdijų į gyvenvietes buvo nuspręsta statyti eksperimentinį namų statybos ir baldų kombinatą. Statybų pradžia reikėtų laikyti 1973m. 1976m. gamybinę veiklą pradėjo pirmoji kombinato gamykla – medžio plaušo plokščių. Iki 1980m. buvo pastatytos visos kombinato gamyklos. Jį sudarė:
· lentpjūvė
· medžio plaušo plokščių gamykla
· stalių gaminių gamykla
· mineralinės vatos gamykla
· namų konstrukcijų gamykla
1993m. pabaigoje kombinatas išsiskaidė į atskiras savarankiškas valstybines įmones, kurios vėliau buvo privatizuotos. 1994m. viduryje lentpjūvę ir stalių gaminių gamyklą privatizavo Petras Rastenis, kuris 2004m. bendrovę testamentu paliko Linai Jankauskienei, dabartinei bendrovės savininkei – ggeneralinei direktorei. 2004m. įmonė pervadinta į UAB “ArviLina”.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę dešimtimis, net šimtais kartų brango mediena, visa tai nulėmė baldų paklausos sumažėjimą. Stabilizuojantis ekonominei situacijai, paklausa ir gamybos apimtys nuo 1997m. didėja.
Pagrindinė UAB “ArviLina” produkcija – durys, lentynos, stalčiai, stalai ir šonai. Pagal sutartį su Vokietijos įmone bendrovės produkcija sėkmingai eksportuojama į Vokietiją.
Tikslai
Šiuo projektu siekiama išvystyti surenkamų medienos baldų produkcijos galimybes bendrovėje “ArviLina”, užpildant konkurentabiliais produktais Vakarų rinką ir ateityje užkariauti Lietuvos rinką. Išorinės ir vidaus analizės rezultatai ir verslininkiška intuicija apsprendžia būsimo verslo pagrindinį tikslą (verslo misiją):
Pasiūlyti jaunai kartai apsistatyti savo pirmą butą patogiais ir praktiškais kasdieninio naudojimo baldais. Pagal kliento pageidavimus komplektuojama universali “ArviLinos” produkcija išspręs mažų darbinių patalpų apstatymo baldais problemą kaip bute, taip ir ofise ar įstaigoje. Bus garantuojamas greitas užsakymų atlikimas.
Numatoma dalyvauti parodoje “Būstas ir interjeras”, vykstančioje Vilniuje, “Litexpo” parodų rūmuose kiekvienais metais.
Finansinėje srityje bendrovė “ArviLina” siekia:
· pasiekti apyvartą nuo 500 tūkst. Lt 2004 metais iki 1 mln. Lt 2007 metais
· užtikrinti 24 – 34% rentabilumą 2004 – 2007 metų laikotarpyje.
Politika
Gaminti tik tarptautinius kokybės standartus ISO 9002 atitinkančius medinius gaminius.
1.
Strategijos
Prekybos strategija. “ArviLinos”produktas yra universli išplėstinė lentynų sistema iš pušinės medienos. Toks tradicinių elementų įžvalgus apjungimas į visumą demonstruoja rinkos koncepcijos pasirinkimą. Produkcija yra geros iišvaizdos, patogi įsigijimui ir naudojimui, universaliai pritaikyta individualiems vartotojo poreikiams bei finansinėms galimybėms. Todėl yra labai patraukli prekė, ypač šiems rinkos segmentams: jaunimo rinka Vakarų Europoje bei vidurinis sluoksnis Lietuvoje, taip pat nedideli ofisai bei įstaigos. Iki 2007 metų produkto išvystymas nenumatomas, kadangi rinkos poreikis žymiai viršija planuojamus gamybinius pajėgumus, o konkurencija artimiausiais metais negresia dėl UAB “ArviLina” produkcijos mažos lyginamosios dalies Europos baldų rinkoje.
UAB “ArviLina” orientuojasi į jau suformuotą rinkos nišą Vakarų Europoje ir didžiąją dalį (70%) savo produkcijos rentabiliai realizuos per Vokietijos užsakovų prekybos tinklą pagal konkrečius įsipareigojimus. Ateityje pardavimo apimtys Vakarų Europoje galės būti didinamos, papildomai realizuojant bendrovės produkciją ir kitais kanalais.
Dalis produkcijos (30%) bus parduodama Lietuvoje per egzistuojantį baldų parduotuvių tinklą. Ši dalis didės, plečiant pardavimo apimtis Lietuvoje. Ateityje UAB “ArviLina” numato kurti nuosavą platinimo tinklą.
Gamybos strategija. Gamybos strategija orientuota į aukštos kokybės išleidžiamos produkcijos apimties maksimizavimą su minimaliomis gamybos sąnaudomis. Tai pasiekiama standartizuojant ir supaprastinant produkciją tipiniais elementais. Masinė gamyba vykdoma naudojant modernius įrengimus su minimaliu darbininkų skaičiumi. Ateityje planuojama pilnai automatizuoti ir techniškai modernizuoti gamybos procesą (gamybą vykdyti srovine linija), maksimaliai išnaudojant gamybinius pajėgumus.
Organizacinė strategija. Organizacinė strategija orientuota į menedžmento efektyvumo didinimą, nustatant paprastą organizacinę struktūrą, pritraukiant geriausius vadovus bei parenkant
tinkamiausią bendrovei “ArviLina” vadovavimo stilių: griežtas formalizuotas planavimas bei kontrolė ir diferencijuota kompensacijos sistema, susieta su veiklos rezultatais. Personalo strategija orientuota į subalansuotą gyvenimo būdą, kuris remiasi bendrovės darbuotojų darbinių, šeimyninių, asmeninių ir kolektyvinių (grupinių) interesų derinimu. Personalas formuojamas parenkant ir ugdant vietinį kontingentą.
Finansinė strategija. Gamybos paleidimui investuota visa reikalinga pinigų suma. Finansinė analizė rodo, kad UAB “ArviLina” bus pelninga. Visą gautą pelną numatoma reinvestuoti į bendrovės išvystymą, įsigyti naujus bei trūkstamus įrengimus, transporto priemones ir toliau plėsti verslą.
