Verslo organizavimas

TURINYS

ĮVADAS

……………………..

………….3

1. KURIAMO VERSLO APRAŠYMAS

………………..5

1. KURIAMO VERSLO SAMPRATA

…………………5

2. ĮMONĖS VEIKLOS CHARAKTERISTIKA

……………..7

3. APRIBOJIMAI VERSLO KŪRIMUI

………………..14

4. KURIAMOS ĮMONĖS STEIGIMAS

………………..15

2. VERSLO ORGANIZAVIMO MODELIAVIMAS ………..21

1. ORGANIZAVIMO PROCESO DARBAI IR JŲ TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖ

……………………

….21

2. ORGANIZAVIMO PROCESO TINKLINIO MODELIO KONSTRAVIMAS

……………………

……26

3. ORGANIZAVIMO PROCESO MODELIO DARBŲ LAIKO IR FINANSINIŲ RESURSŲ

PARAMETRŲ NUSTATYMAS ……..26

4. ORGANIZAVIMO PROCESO TINKLINIO MODELIO PARAMETRŲ SKAIČIAVIMAS

LENTELĖS METODU …………….27

5. ORGANIZAVIMO PROCESO VYKDYMO GRAFIKO KONSTRAVIMAS IR BRAIŽYMAS LAIKO

MASTELIU …….29

3. FINANSINIŲ RESURSŲ REIKALAVIMO KALENDORINIO GRAFIKO KONSTRAVIMAS IR

JO OPTIMIZAVIMAS ……………30

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

…………………….3

NAUDOTA LITERATŪRA

……………………..

.32

PRIEDAI

……………………..

………..33

ĮVADAS

Kiekvienos pelningai veikiančios įmonės sėkmės paslaptis glūdi jos

įkūrimo etape, kada buvo sumaniai paregtas verslo planas (projektas), kuris

sąlygojo finansų gavimą ir apgalvotą jų paskirstymą (tiekėjams, patalpų

statyboms, bandomajai gamybai ir pan.), taip pat tinkamą personalo

parinkimą tam, kad būtų galima įgyvendinti savo unikalią verslo idėją.

Mano darbo tikslas – pasirinktos veiklos pagrindu įtvirtinti žinias

apie įmonės veiklos esmę, ssteigimą ir jo organizavimo modeliavimą. Norėdama

tai padaryti, turiu išspręsti tokius uždavinius, išdėstytus tokiu

nuoseklumu:

1. Aprašyti kuriamo verslo idėją ir verslo esmę, t.y. paaiškinti,

kokiomis ypatybėmis mano kuriamas verslas skirsis nuo įmonės

konkurentų (verslo misija, verslo tikslai ir uždaviniai, verslo

vizija);

2. Charakterizuoti įmonės veiklą:

➢ nurodyti kuriamos įmonės gaminių nomenklatūrą;

➢ išvardinti reikalingas žaliavas, medžiagas ir numatomus

tiekėjus;

➢ apibūdinti gaminių pirkėjus;

➢ aprašyti pagrindinius, pagalbinius ir aptarnavimo procesus;

➢ suprojektuoti vadybinę įmonės struktūrą;

3. Nurodyti galimus apribojimus verslo kūrimui;

4. Aprašyti kuriamos įmonės steigimą;

5. Sumodeliuoti verslo organizavimą, nuosekliai išdėsčius organizavimo

proceso darbus bei nurodžius jų tarpusavio priklausomybę, pavaizdavus

juos tinklinio modelio pavidalu, o vėliau jį nubraižius laiko masteliu

bei optimizavus finansinių resursų reikalavimo kalendorinį grafiką.

Darbo bazė. Savo darbe aprašysiu individualių mūrinių gyvenamųjų namų

statybos bendrovės kūrimą ir jos veiklos organizavimą procesą. Lietuvoje

statybų verslas yra gana populiarus ir mūsų šalies statybos pramonėje

rasime nemažai statybos bendrovių, siūlančių savo paslaugas plačiam

vartotojų ratui. Savo verslą nusprendžiau organizuoti pagal realiai

veikiančią įmonę AB „Pakruojo arka“, kadangi jos veiklos pobūdis yra

artimiausias mano projektuojamo verslo pobūdžiui.

AB „Pakruojo arka“ – tai statybos bendrovė, kurios veiklos pobūdis

apima įvairios paskirties pastatų statybą, statybos ir remonto darbus,

pastatų renovaciją generalinės rangos pagrindu, pastatų šiltinimą ir stogų

dengimą, namų ir butų apdailą, lauko inžinerinių tinklų įrengimą, prekybą

įvairiomis statybinėmis medžiagomis ir plastikiniais langais (bendrovei

priklauso statybinių medžiagų parduotuvė, veikianti Pakruojyje). Taip pat

įmonė greitai ir kokybiškai atlieka elektros ir santechnikos darbus, tvarko

inžinierinius tinklus ir gerbūvį, nuomoja statybinius mechanizmus ir

transportą. Visuose įmonės statomuose objektuose įrengiamas autonominis

šildymas, apdailai naudojamos šiuolaikiškos ir kokybiškos medžiagos,

visiškai sutvarkoma aplinka.

Per 44 metus sukaupta didelė patirtis, įdiegtos modernios

technologijos ir įmonėje dirbantys apie 30 aukštos kvalifikacijos

specialistų leidžia bendrovei imtis įvairių su statyba, renovacija, remontu

ir apdaila susijusių darbų ir užimti tvirtas pozicijas Lietuvos statybos

rinkoje. Įmonės darbuotojų profesionalumas, aukšta darbo kultūra ir

ilgametė patirtis garantuoja, kad įmonės klientų pasirinkimas bus tinkamas

ir įgys išliekamąją vertę.

Organizuodama savo verslą, aš, skirtingai nei AB „Pakruojo arka“,

apsiribosiu tik individualių mūrinių gyvenamųjų namų statyba, o dalinis

verslas apims projektavimo paslaugas, statybos mašinų bei mažosios

mechanizacijos įrankių nuomą ir tokias subrangovines paslaugas, kaip vidaus

apdaila, montavimo, mūrijimo, tinkavimo, stogo dengimo, remonto,

restauravimo, sienų šiltinimo paslaugos.

Darbo pradiniai duomenys:

✓ Įmonių organizavimo ir valdymo disciplinos paskaitų medžiaga;

✓ Literatūra, kurią pateiksiu literatūros sąraše;

✓ Medžiaga apie AB „Pakruojo arka“.

1. KURIAMO VERSLO APRAŠYMAS

1. KURIAMO VERSLO SAMPRATA

Verslo idėja ir verslo esmė

Mano kuriama individualių mūrinių gyvenamųjų namų statybos bendrovė

„Idėja Būstui“ veiks statybos pramonės rinkoje. Kylant šalies ekonomikai,

gerėja ir šalies gyventojų ekonominė padėtis. Pradedant 1994 m. statybos

apimtys kasmet augo vidutiniškai 0,9-1,5 procento. Gyvenamosios statybos

apimtis ES šalyse iki šiol turi tendenciją didėti (jos lyginamoji dalis

sudaro apie 50%). [1] Be to, Lietuvai tapus ES nare, užsieniečiams atsivėrė

naujos įsikūrimo galimybės Lietuvoje. Atsiranda poreikis investuoti į

nekilnojamąjį turtą, ypatingai į individualius gyvenamuosius namus ir

butus. Dėl šių priežasčių manau, kad mano kuriama įmonė galės veikti

sėkmingai, esant tokiai nekilnojamojo turto paklausai. Be to, mano verslo

pagrindas – individualūs mūriniai gyvenamieji namai, kuriuos statydama

įmonė taikys lanksčią statybos kainų politiką, naudos kokybiškas žaliavas

ir medžiagas. Projektų originalumas ir novatoriškumas, statinių unikalumas

ir praktiškumas leis patenkinti visus įmonės klientų lūkesčius.

Mano įmonė bus įkurta Vilniuje, tačiau veiks respublikos mastu.

Didžiausi įmonės konkurentai Vilniuje – UAB „Astana“, UAB „Statybos

stilius“, UAB „Senovė“, UAB „Vigysta“, UAB „Aukštuminė statyba“, UAB

„Sostinės vystymo grupė“, UAB „Veikmė‘, UAB „Skala“ ir kt.

Mano plėtojamas verslas bus ekonomiškai naudingas visuomenei, kadangi

šio verslo dėka bus sukurta daug naujų darbo vietų. Be to, gražės šalies

urbanistinė aplinka.

Verslo misija

Mano verslo misija – sėkmingu darbu ir originaliais optimalaus

funkcionalumo ir patvarumo derinių sprendimais pateisinti klientų lūkesčius

ir prisidėti prie modernios, nepriekaištingos bei ilgalaikius poreikius

tenkinančios aplinkos kūrimo. Misiją įgyvendinti padės organizacijoje

puoselėjamos vertybės: dėmesys klientui ir jo poreikiams, profesionalus

darbas vieningoje komandoje, atvirumas naujovėms ir lankstus požiūris,

noras tobulėti ir pirmauti.

Verslo tikslai ir uždaviniai

Tam, kad galėčiau sėkmingai plėtoti kuriamą verslą, neužtenka vien

ištirti rinką, numatyti pardavimų apimtis, finansų panaudojimą. Būtina

nustatyti pagrindinį bei tolimesnius verslo tikslus. Mano pagrindinis

tikslas – įkurti akcinę bendrovę, kuri užsiimtų individualių mūrinių

gyvenamųjų namų statyba (generalinio rangovo statusu). Tai planuoju

padaryti per pirmąjį 2005 metų pusmetį.

Tam, kad įgyvendinčiau pagrindinį tikslą, turių išspręsti tokius

uždavinius:

1. Įregistruoti įmonę iki 2005 m. sausio mėn. 30 d.

2. Parengus gerą verslo planą, susirasti finansinių resursų šaltinius iki

2005 m. vasario mėn. 15 d.

3. Pastatyti verslui reikalingas patalpas iki 2005 m. balandžio mėn. 1

d., įsigyti įrengimus, įrankius ir statybos mašinas, statybines

medžiagas ir žaliavas (04 15), pasamdyti darbuotojus (administracijos

ir sandėlių darbuotojus iki 2005 04 15, gamybinių patalpų iki 2005 05

01).

4. Atlikti potencialių klientų paiešką iki 2005 m. gegužės mėn. 15 d.).

5. Pradėti statybos verslą nuo 2005 m. birželio mėn. 1 d.

Ilgalaikiai įmonės tikslai:

• Turimos pozicijos rinkoje išsaugojimas ir pastovus rinkos dalies

plėtimo užtikrinimas.

• Produkcijos asortimento ir teikiamų paslaugų pritaikymas prie

pokyčių rinkoje.

• Produkcijos ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimas, naujų statybos

technologijų paieška ir jų pritaikymas versle.

• Personalo darbo sąlygų gerinimas ir pastovus personalo motyvavimas.

• Įmonės reputacijos gerinimas dalyvaujant šalies socialiniame ir

ekonominiame gyvenime.

Verslo vizija

Įgyvendindama pagrindinį ir ilgalaikius verslo tikslus, mano įmonė

sieks būti klientų, darbuotojų ir akcininkų labiausiai vertinama statybos

bendrove. Kelių metų perspektyvoje planuoju išplėsti teikiamų paslaugų

asortimentą: įmonės klientai galės naudotis interjero bei eksterjero

dizainerio ir projektuotojo paslaugomis, kuriuos ketinu pasamdyti dirbti

visą laiką mano įmonės komandoje, taip pat planuoju teikti kitoms įmonėms

ir individualiems vartotojams

statybos mašinų bei mažosios mechanizacijos

įrankių nuomos paslaugas, teikti pavienes statybos darbų (montavimo,

mūrijimo, tinkavimo, stogo dengimo, apdailos ir remonto, restauravimo,

sienų šiltinimo ir kt.) arba kitaip – subrangovines – paslaugas. Šalia

paslaugų norėčiau dalį įmonės investicijų skirti dažų, glaisto, medienos,

skardos gaminių gamybai, metalo apdirbimui, kurių dėka galėčiau verstis ir

komercine veikla. Taip pat ketinu ieškoti verlo partnerių Lietuvoje ir

užsienyje, eksportuoti statybą į užsienį, kadangi vykstant globalizacijos

procesams bei pasaulio ekonomikos integracijai, tai tampa labai populiaru

ir pelninga.

1.2. ĮMONĖS VEIKLOS CHARAKTERISTIKA

Teikiamų paslaugų nomenklatūra

Individualių mūrinių gyvenamųjų namų statyba, statybos mašinų ir

mažosios mechanizacijos įrankių nuoma, projektuotojo paslaugos, pavieniai

statybos darbai (subrangovo paslaugos): montavimo, mūrijimo, tinkavimo,

stogo dengimo, apdailos ir remonto, restauravimo, sienų šiltinimo ir kt.

Reikalingos žaliavos, medžiagos, prekės ir numatomi tiekėjai

Gamybos procesui naudojamų materialinių išteklių nomenklatūra:

asbestcementiniai 5,5 mm storio lakštai, asfalto plytelės, gelžbetoninės ir

betoninės konstrukcijos, sijos, betoniniai blokai, kolonos, laiptakiai,

laiptų aikštelės, perdangų plokštės, denginio plokštės, ilginiai,

santvaros, lauko akmenys, mineralinė vata, stiklo vata, statybinis

veltinis, statybinis gipsas, gipso plokštės, gipskartonio lakštai, sausas

molis, žvyras, žvyras ir keramzito smėlis, gudronas, mediniai blokai,

negesintos kkalkės, kalkių tešla, šlakbetoniniai akmenys, keraminiai blokai,

keraminės plytos, silikatinės plytos, sausi dažai, trinti dažai, apvalioji

miško medžiaga, pjautoji miško medžiaga, linoleumas, malta kreida,

mineralinės vatos dembliai, langų blokai, oksolis, parketas 17 mm, putų ir

dujų betonas, dujų silikatas, pergaminas, smėlis, keraminės grindų

plytelės, lengvojo bbetono plokštės, medienos pluošto plokštės, medienos

drožlių plokštės, šilumą izoliuojančios medžiagos, skiedinys, vientėjai ir

dvitėjai, kampuočiai, skarda, apvalusis plienas, plieninės konstrukcijos,

langų stiklas, stiklo blokai, sienų plokštės, tolis, cementas, supiltinis

cementas, čerpės, šlakas, skalda, kabeliai, sanitariniai techniniai

įrenginiai ir medžiagos, metizai ir kt.

Statybos mašinos ir mechanizmai: bokštiniai kranai (iki 8 t galios ir

20-75 t galios), konsuliniai kranai, strėliniai kranai, strėliniai

keltuvai, šachtiniai keltuvai, juostiniai transporteriai, skiedinio

siurbliai, betono siurbliai, suvirinimo transformatoriai, grunto gręžimo

įrenginiai, antriniai žeminantys transformatoriai, ekskavatoriai,

buldozeriai. Specializuotais automobiliais pervežamas cementas,

gelžbetoninės konstrukcijos ir detalės, sauso skiedinio mišiniai, skystos

medžiagos. Betonas ir skiedinys vežamas didesniais atstumais

automobilinėmis betono maišyklėmis. Stambios konstrukcijos ir detalės

(pvz.: sienų plokštės, gelžbetoninės santvaros) vežamos plokščiavežiais su

specialiomis inventorinėmis kasetėmis, užtikrinančiomis pervežamų krovinių

pastovumą. Nerūdinės ir kitos birios medžiagos vežamos savivarčiais arba

automobilių su savivartėmis priekabomis traukiniais.

Mažosios mechanizacijos priemonėms priklauso maži mechanizmai ir

elektriniai bei pneumatiniai įrankiai. Tai statybiniai keltuvai, betono ir

skiedinio maišyklės, tinkavimo agregatai, dažymo agregatai bei aparatai,

kompresoriai, vibratoriai (paviršiniai, giluminiai, vidiniai), elektrinis

betono laužtuvas, elektrinis tankintuvas, tinko užtrynimo mašina, parketo

šlifavimo mašina, linoleumo suvirinimo mašina, dažų purškimo pultas, dažų

purškimo pistoletas, ruloninių medžiagų pervyniojimo įrenginys, suvirinimo

agregatai, elektriniai grąžtai, obliai, plaktukai, diskiniai pjūklai,

elektriniai pjūklai, gulsčiukai, rankiniai, smūginiai, kampiniai gręžtuvai,

magnetinės gręžimo kolonėlės, impulsiniai suktuvai, specialūs vamzdžių

pjautuvai ir pan.

Numatomi tiekėjai: UAB „Aveplast“, UAB „Baltrikas“, UAB „Danija“, KŪB

„Eituma“, UAB „Eltaka“, UAB „Gotas“, UAB „„Luna Tools“, AB „Markučiai“, UAB

„Paroc“, UAB „Rockwool“ ir kt. Tiekėjus pasirinkau Vilniaus mieste dėl

mažesnių transportavimo kaštų.

Gaminių, prekių ar paslaugų pirkėjai ir klientai

Kadangi mano verslas – individualūs mūriniai gyvenamieji namai, tai

įmonė orientuosis į individualų vartotoją. Segmentuojant rinką pagal

geografinę vartotojo gyvenamą vietą, vartotojas gali būti tiek miesto, tiek

kaimo gyventojas (statytis namą kaimo vietovėje yra pigiau – pigesnis žemės

sklypas). Segmentuojant rinką demografiškai, pavyzdžiui, pagal vartotojų

amžių, įmonės klientų ratas apims daugiausia vidutinio amžiaus žmones,

kurie gali būti potencialūs gyvenamųjų namų pirkėjai, taip pat įvairaus

amžiaus žmonės, turintys didelių finansinių išteklių atsargas ir norintys

jas investuoti į nekilnojamąjį turtą. Mano įmonės statomi namai taip pat

domins žmones, kurie vertina kokybę, praktiškumą ir patogumą, bei galimybę

patiems prisidėti prie statybos projekto parengimo (išsakyti savo

pageidavimus ir norus).

Pagrindiniai, pagalbiniai ir aptarnavimo procesai

Individualių mūrinių gyvenamųjų namų statyba skirstoma į 2 etapus:

paruošiamuosius ir pagrindinius darbus. Abiejuose etapuose išskirtinos šios

darbų grupės: nulinių darbų ciklas (pamatų duobės, tranšėjų kasimas, pamatų

įrengimas, inžinerinių tinklų klojimas, pamatų užpylimas gruntu),

antžeminės pastato dalies statyba, specialieji darbai (įrengimų montavimas,

elektrotechniniai, santechniniai darbai), apdailos darbai pastato viduje ir

aplinkos tvarkymas. Statybos darbai vadinami pagal naudojamas bei ruošiamas

medžiagas arba atlikimo būdą: žemės, mūro, betono, elektrotechnikos ir

kiti.

Apibendrintai pats gamybos procesas atrodytų taip:

1 schema

Pagrindiniai statybos procesai:

1. Statybos aikštelės paruošimas. Iki statybų pradžios nugriaunami

esantys pastatai, perkeliamos požeminės komunikacijos, nupjaunami

medžiai ir pan.

2. Statinių apsauga nuo gruntinio ir paviršinio vandens. Paviršinis ir

požeminis vanduo iš esamų arba įrengiamų žemės statinių (pamatų

duobės, tranšėjos, tunelio, karjero ar šachtos) nukreipiamas į

pratakas arba žemumas.

3. Duobių kasimas. Vienakaušiais ekskavatoriais (su tiesioginiu,

atvirkštiniu kaušu, draglainais, greideriais) gruntai kasami

nuosekliomis perkasomis. Pamatams duobę tikslingiausia kasti

ekskavatoriumi su atvirkštiniu kaušu. Juo kasami drėgni gruntai,

duobės, į kurias įteka gruntinis vanduo, kurių plotis mažesnis už

ekskavatoriaus plotį. Draglainais kasamos gilesnės kaip 4 m duobės,

tranšėjos ir gruntas pilamas šalia perkasos. Greideriais kasamos

gilios duobės, šuliniai, kai gruntai yra lengvi ir vidutinio sunkumo.

4. Teritorijos lyginimas. Ji lyginama buldozeriais, skreperiais, kartais

vienkaušiais ekskavatoriais arba hidromechanizmais. Prieš pradedant

pagrindinius žemės darbus, statybos teritorijoje turi būti baigti

darbų vykdymo projekte numatyti paruošiamieji darbai, patikrinta

projektinė ir faktinė darbų apimtis, žemės darbams reikalingos

altitudės, gerai išnagrinėti projekto techniniai rodikliai,

technologinės kortelės, racionaliai parinktos darbininkų brigados,

mechanizmų, mašinų komplektai, paruoštos kiekvienos brigados gamybinės

užduotys.

5. Pylimų įrengimas ir grunto plūkimas (sutankinimas). Pylimui įrengti

reikalingi paruošiamieji ir pagrindiniai darbai. Paruošiamaisiais

darbais pažymima pylimo trasa, nuvaloma teritorija, nupjaunami krūmai,

medžiai, surenkami dideli akmenys, nukasamas dirvožemis ir kt.

Pagrindiniai darbai yra grunto kasimas, išvežimas į pylimą, lyginimas

ir pplūkimas. Vėliau lieka baigiamieji pylimo paviršiaus tvarkymo

darbai.

6. Komunikacijų įrengimas uždaru būdu: įrengiamos požeminės komunikacijos

po geležinkelių pylimais, automagistralėmis, gatvėmis. Uždaru būdu

reiškia, kai vamzdžiai, kabeliai klojami nekasant tranšėjų.

7. Gręžinių ir šurfų įrengimas: gręžiniais statybose tiriamos grunto

savybės, nustatomas gruntinio vandens horizontas, pažeminamas

gruntinio vandens lygis, sprogdinami gruntai, įrengiami monolitiniai

poliai ir kt.

8. Polinių pamatų statyba: poliai įrengiami: smūginiu (kalimo),

vibraciniu, slėgimo, vibracinio slėgimo, hidraulinio gramzdinimo,

įsriegimo ir elektroosmoso būdu. Įkaltų į gruntą polių virš žemės

kyšantys galai nukapojami iki projekte nurodyto aukščio. Iš polio galo

išsikišusi armatūra sujungiama su rostverko armatūra ir rostverkas

užbetonuojamas.

9. Gręžiniuose betonuojami pamatai ir jų statyba. Statybvietės paviršius

išlyginamas, sužymimos pamatų ašys, gręžinių centrai paženklinami

metaliniais kaiščiais. Ant automobilio ar traktoriaus sumontuotas

gręžimo bokštas statomas vertikaliai, centruojama gręžimo įranga.

10. Mūro darbai. Tai rankinis statybos procesas. Jam reikalingi akmenys ir

skiediniai. Mūrinio siūlės užpildomos skiediniu. Jis suriša plytas į

vientisą monolitą, tolygiai paskirsto apkrovas tarp plytų, saugo

mūrinį, kad neprapūstų vėjas ir neprasiskverbtų vanduo.

11. Klotiniai ir pastoliai. Mūrijant pramonės arba žemės ūkio pastatus,

kuriuose nėra tarpaukštinių perdangų, statomi pastoliai.

12. Pastato elementų mūrijimas. Langų ir durų angos dažniausiai yra

perdengiamos surenkamomis gelžbetoninėmis sąramomis. Dūmtraukiai ir

vėdinimo kanalai mūrijami gyvenamųjų ir

visuomeninių pastatų vidinėse

sienose. Karnizai mūrijami trumpainėmis plytomis. Mūrinys gali būti

armuojamas, jei reikia padidinti jo stiprumą. Dažnai mūrijamų sienų

išorinius paviršius reikia apdailinti kitomis medžiagomis. Fasadų

apdailai naudojamos silikatinės, raudono bei geltono molio plytos,

gamtinio akmens, betono ir kt. plokštės. Apdailos elementai standžiai

jungiami su mūriniu. Statant mūrinius pastatus, tuo pačiu kėlimo kranu

ne tik iškraunamos iš transporto priemonių ir paduodamos į mūrininkų

darbo vietas medžiagos, bet ir montuojamos pastato surenkamosios

konstrukcijos, įrengiami ir paaukštinami klotiniai.

13. Medžio darbai: tai dailidžių darbai (medinių sienų, pertvarų,

santvarų, grindų gaminimas ir montavimas) ir stalių darbai (langų,

durų, sieninių baldų, apdailos dirbinių gaminimas ir statymas).

14. Langų ir durų blokų statymas.

15. Betono ir gelžbetonio darbai. Surenkamosios konstrukcijos armuojamos

paprasta ir įtemptąja armatūra, gaminamos specialiose gamyklose, o

statybose tik sumontuojamos.

16. Armavimo darbai. Armatūros gaminių ruošimas ir jų montavimas į

klojinius.

17. Įvairių konstrukcijų betonavimas. Betono teikimas, paskleidimas,

tankinimas, betonuotų konstrukcijų paviršių apdaila, giliųjų pamatų

betonavimas, torkretavimas.

18. Surenkamųjų konstrukcijų montavimas. Pastatai iir statiniai gali būti

montuojami iš gelžbetoninių, metalinių ar medinių konstrukcijų.

Montavimo kranais elementai keliami į skirtingą aukštį, nuo jų

montavimo nuoseklumo, konstrukcijų pastatymo tikslumo, įtvirtinimo

priklauso montuojamo pastato ar statinio pastovumas ir patvarumas.

19. Stogo dengimo ir izoliavimo darbai. SStogo danga dažniausiai daroma iš

ruloninių medžiagų, mastikų, čerpių ir kt. Labai svarbu per

atitvarines konstrukcijas prarasti kuo mažiau šilumos, todėl yra

rengiama šilumos izoliacija.

20. Vamzdžių izoliavimas, hidroizoliacijos įrengimas.

21. Apdailos darbai. Tinkavimo darbai atliekami tam, kad apsaugoti

laikančias konstrukcijas nuo atmosferinių ir kitų kenksmingų poveikių.

22. Dažymo, stiklinimo darbai ir apmušalų klijavimas. Patalpų dažymo

darbus galima pradėti uždengus pastato stogą, įrengus vidaus

vandentiekį, kanalizaciją, centrinį šildymą, dujotiekį, įstiklinus

langus, įstačius duris, nutinkavus paviršius.

23. Grindų įrengimo darbai. Gali būti lentų grindys, ruloninių medžiagų

grindys, parketo ir plytelių grindys, monolitinės grindys.

24. Aplinkos tvarkymas. Vykdomas šiukšlių išvežimas iš naujojo pastato

teritorijos, pradedami aplinkos apželdinimo darbai. [2]

Pagalbiniai procesai atsiranda tada, kada reikia tam tikrų pagalbinių

priemonių pagrindiniams procecesams atlikti, pavyzdžiui, bbetonuojant reikia

pasidaryti klojinius tam, kad galėtumėme iš turimo betono suformuoti norimą

formą (sustingus betonui, klojiniai pašalinami) arba reikia susikonstruoti

pastolius tinkavimo ar mūrijimo darbams ir pan. Aptarnaujantys procesai

įmonėje vykdomi įrankių, remonto (eksploatavimo), energetinio bei sandėlių

ūkių, kokybės kontrolės ir vidinio transporto dėka.

Vadybinė įmonės struktūra

2 scema [2]

Aukščiausias valdymo organas yra akcininkų susirinkimas. Jis renka

stebėtojų tarybą, o ši savo ruožtu – valdybą, kurią sudaro 3 nariai, o jai

vadovauja pirmininkas. Valdyba pateikia su bendrovės veikla susijusius

sprendimus, o akcininkų susirinkimas balsuodamas jiems pritaria arba nne.

Įmonei vadovauja generalinis direktorius, o jam tiesiogiai pavaldūs

juridinis, personalo skyriai, ekonomikos ir finansų, technikos, komercijos,

gamybos direktoriai.

1.3. APRIBOJIMAI VERSLO KŪRIMUI

Prieš pradedant organizuoti verslą turime atsižvelgti į esančius

apribojimus:

• Steigiama tik akcinė bendrovė (lyginant ją su statuso antipodu KŪB ar

TŪB);

• Finansinių resursų pakanka tik įmonę įregistruoti, parengti

verslo planą ir reikalingų resursų paieškai atlikti;

• Organizuojant verslą, dalį darbuotojų reikės papildomai

apmokyti (t.y. apmokyti reikės tuos darbuotojus, kurie montuos

įrengimus ir gamins baldus); kitą dalį darbuotojų, kurie dirbs

administracinėse patalpose galėsiu samdyti iš karto;

• Verslui reikalingos patalpos įrengiamos dviem etapais, darbus

organizuojant srautiniu metodu, taip sudarant galimybę verstis

daliniu verslu. Turiu įrengti administracines patalpas ir

gamybines patalpas.

1.4. KURIAMOS ĮMONĖS STEIGIMAS

Nusprendžiau steigti akcinę bendrovę „Idėja Būstui“, kadagi manau, kad

būtent šis juridinis įmonės statusas yra palankiausias ir patogiausias mano

verlsui. Akcinė bendrovė yra juridinio asmens teises turinti ribotos

turtinės atsakomybės įmonė, kurios kapitalas padalytas į akcijas. Bendrovės

turtas nuosavybės teise priklauso bendrovei kaip juridiniam asmeniui. [3]

Kuriant akcinę bendrovę, bendrovės steigėjai gali būti ir fiziniai, ir

juridiniai asmenys. Kiekvienas bendrovės steigėjas turi įsigyti bendrovės

akcijų ir tapti jos akcininku. Dokumentai, sudaryti steigiamos bendrovės

vardu, bei su bendrovės įsteigimu susiję dokumentai ne vėliau kaip per 7

dienas nuo bendrovės įregistravimo turi būti perduoti bendrovės vadovui

perdavimo aaktu. Įmonė laikoma įsteigta, kada ji yra įregistruojama įmonių

rejestre. Akcinių bendrovių steigimą reglamentuoja LR Akcinių bendrovių

įstatymas, LR Įmonių įstatymas ir LR Įmonių rejestro įstatymas.

Norint įregistruoti akcinę bendrovę savivaldybės Rejestro taryboje,

prieš tai reikia:

• sudaryti steigimo sutartį ir ją notariškai patvirtinti;

• atidaryti kaupiamąją sąskaitą banke;

• parengti bendrovės įstatus;

• išplatinti akcijas;

• parengti steigimo ataskaitą;

• sušaukti steigiamąjį susirinkimą;

• sudaryti valdymo organus;

• pateikti dokumentus registruoti bendrovę.

Akcinei bendrovei taip pat būtina iš anksto užregistruoti firmos vardą

Valstybiniame patentų biure. Be to, jei įmonė ketina užsiimti

licencijuojama veikla, jai reikia gauti atitinkamos institucijos išduodamą

licenziją.

Steigimo sutarties sudarymas ir tvirtinimas. Bendrovės steigėjai sudaro

bendrovės steigimo sutartį. Bendrovės steigimo sutartis yra viešas

dokumentas. Steigimo sutartyje turi būti nurodyta:

1) steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai ir adresai;

juridinių asmenų pavadinimai, kodai, buveinių adresai ir šių asmenų atstovų

vardai bei pavardės);

2) bendrovės pavadinimas;

3) steigėjų įgalinimai ir įsipareigojimai steigiant bendrovę bei

atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;

4) asmenys (steigėjai ir kiti asmenys), kurie gali atstovauti

steigiamai bendrovei, bei jų įgalinimai;

5) bendrovės įstatinio kapitalo dydis, akcijų nominali vertė, emisijos

kaina;

6) kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius, iš jų – skaičius pagal

rūšis ir klases;

7) steigėjų įsigyjamų akcijų suteikiamos teisės;

8) akcijų apmokėjimo tvarka ir terminai, iš jų – pradinių įnašų

įmokėjimo tvarka ir terminai, delspinigiai už laiku neapmokėtas akcijas.

9) steigiamojo susirinkimo sušaukimo tvarka;

10) steigiamos bendrovės dokumentų, taip pat informacijos, susijusios

su steigiamuoju susirinkimu, pateikimo steigėjams tvarka;

11) steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą;

12) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;

13) steigimo sutarties sudarymo data.

Steigimo sutartį pasirašė visi steigėjai (Sandra Lukoševičiūtė ir

Vincentas Lukoševičius) ir patvirtino notaras. Bendrovės steigimo sutartis

suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos

Respublikoje įregistruotame banke.

Kaupiamosios sąskaitos atidarymas. Norint atidaryti kaupiamąją sąskaitą

banke, reikia įnešti pradinį įnašą, ne mažesnį nei 150000 Lt. Tam tikslui

užpildomas banke gaunamas blankas, susidedantis iš 3 dalių: pranešimo,

kvito bei orderio. Pildant šiuos dokumentus. Dokumentus savo parašu

patvirtins pinigus mokantis asmuo. Tai gali būti firmos vadovas ar jo

įgaliotas asmuo. Pranešimas ir orderis lieka banke, o kvitas išduodamas

klientui.

Bendrovės įstatai. Bendrovės įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo

bendrovė vadovaujasi savo veikloje. Todėl jų parengimas yra ne mažiau

atsakingas darbas už steigimo sutarties parengimą.

Bendrovės įstatai turi būti visų steigėjų pasirašyti, o parašai

patvirtinti: fizinių asmenų – notariškai, juridinių asmenų įmonės vadovo ar

įgaliotojo asmens parašas tvirtinamas antspaudu.

Įstatuose turi būti nurodyta:

1) bendrovės pavadinimas;

2) bendrovės teisinė forma (akcinė bendrovė);

3) bendrovės buveinė;

4) bendrovės veiklos tikslai, nurodant veiklos objektą;

5) bendrovės įstatinio kapitalo dydis;

6) akcijų skaičius, taip pat jų skaičius pagal klases, nominali vertė ir

suteikiamos teisės;

7) visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija,

jo šaukimo tvarka;

8) kiti bendrovės organai, jų kompetencija, šių organų narių rinkimo ir

atšaukimo tvarka;

9) bendrovės pranešimų skelbimo tvarka;

10) Lietuvos Respublikos dienraštis, kuriame skelbiami vieši pranešimai;

11) bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka;

12) sprendimų dėl bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos

nutraukimo priėmimo tvarka, bendrovės filialų ir atstovybių vadovų skyrimo

ir atšaukimo tvarka;

13) bendrovės įstatų keitimo tvarka;

14) bendrovės veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

15) įstatų pasirašymo data.

Akcijų platinimas. Akcinės bendrovės akcijos platinamos atviruoju būdu,

t.y. jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai,

vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais.

Jau sudarant bendrovės steigimo sutartį, nustatomas kiekvieno steigėjo

įsigyjamų akcijų skaičius. Akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas

– 150000 Lt.

Steigimo ataskaitos parengimas. Išplatinus akcijas, iki steigiamojo

akcininkų susirinkimo,uždaroji akcinė bendrovė gali parengti steigimo

ataskaitą (ji privaloma tik akcinėms bendrovėms, tačiau naudinga ją

parengti). Joje turi būti nurodyta:

• steigimo išlaidos;

• už akcijas gauti pinigai;

• nepiniginiai (turtiniai) įnašai, susirinkimui siūloma tvirtinti šių

įnašų vertė ir įvertinimo metodai;

• akcijų, kurias įsigijo kiekvienas steigėjas, skaičius;

• kompensuojamos steigimo išlaidos, atlyginimas už steigimą;

• sandoriai, kuriais ppagrįstas prievoles steigėjai ar kiti asmenys

perduoda bendrovei.

Tai esminiai turtiniai dalykai, todėl steigimo ataskaitą turi

patikrinti ir pateikti išvadas steigiamajam akcininkų susirinkimui

nepriklausomas auditorius arba revizorius, kurie turi teisę kviestis turto

įvertinimo ekspertus. Jeigu steigėjai atsisako pateikti auditoriui duomenis

ir paaiškinimus, auditorius apie tai rraštu informuoja steigiamąjį akcininkų

susirinkimą. Kiekvienas akcininkas turi teisę susipažinti su ataskaita bei

auditoriaus ar revizoriaus išvadomis bei daryti jų nuorašus.

Steigiamasis akcininkų susirinkimas. Steigiamasis akcininkų

susirinkimas atlieka labai svarbų vaidmenį steigiant bendrovę. Jam pagal

Akcinių bendrovių įstatymą taikomos visos visuotinio akcininkų susirinkimo

nuostatos. Galima išskirti du steigiamojo akcininkų susirinkimo specifinius

aspektus: sušaukimo terminą ir darbotvarkę.

Steigiamojo susirinkimo sušaukimo laiką galima numatyti iš anksto,

atsižvelgiant į įstatymo nuostatą, kad tai nebūtų vėliau kaip 60 dienų nuo

paskelbto akcijų pasirašymo termino pabaigos. Tačiau visas akcijas

išplatinus anksčiau skelbto termino, nurodytos 60 dienų skaičiuojamos nuo

paskutinės akcijos pasirašymo dienos, todėl gali tekti atitinkamai

pakoreguoti steigiamojo susirinkimo sušaukimo datą. Steigėjams nesušaukus

susirinkimo įstatymo nustatytais terminais, asmenys, pasirašę akcijas,

atleidžiami nuo įsipareigojimų bendrovei ir turi teisę atgauti savo įnašus.

Prie specifinių steigiamojo akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimų

priskiriami šie:

• bendrovės steigimo ataskaitos tvirtinimas;

• steigėjų sudarytų sandorių tvirtinimas;

• valdymo organų ir revizoriaus rinkimai.

Ypač atsakingas steigiamojo akcininkų susirinkimo uždavinys – išrinkti

bendrovės valdymo organus ir revizorių. Jei bendrovės visų akcijų

savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio

akcininkų susirinkimo nutarimams.

Akcinės bendrovės registravimas savivaldybės Rejestro tarnyboje.

Bendrovė įregistruojama po to, kai yra įvertinti nepiniginiai įnašai,

kuriais iš dalies apmokamos akcijos, sudaryta steigimo sutartis ar steigimo

aktas, pasirašyti steigiamos bendrovės įstatai, įmokėti visi pradiniai

įnašai už pasirašytas akcijas, įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame

buvo patvirtinta aakcinės bendrovės steigimo ataskaita ir išrinkti pagal

bendrovės įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkami bendrovės

organai, taip pat išrinkta valdyba (jeigu įstatuose nustatyta, kad ji

sudaroma) ir bendrovės vadovas ir įvykdytos kituose įstatymuose bei

steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatytos prievolės, taip pat

juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti įstatymų nustatyti

dokumentai.

Akcinė bendrovė registruojama savivaldybės Rejestro tarnyboje ne

vėliau kaip per 4 mėnesius po bendrovės steigimo sutarties sudarymo.

Rejestro tarnybai turi būti pateikti šie dokumentai:

• prašymas įregistruoti įmonę;

• firmos vardo įregistravimo liudijimas, išduotas valstybiniame patentų

biure;

• duomenys įtraukimui į rejestrą (4 egzemplioriai); paraiškos

registruoti bendrovę bei duomenų įtraukimo į rejestrą blankai yra paruošti

Rejestro tarnyboje – juos reikia užpildyti;

• notariškai patvirtinta steigimo sutartis (steigimo aktas);

• steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolo nuorašas;

• banko pažyma apie kaupiamojoje sąskaitoje esančius pradinius įnašus;

• susiūti, pasirašyti visų steigėjų ir notariškai patvirtinti įstatai

(4 egzemplioriai);

• patalpų nuosavybės dokumento kopija arba nuomos sutarties kopija,

arba patalpų savininko garantinis raštas dėl sutikimo įregistruoti bendrovę

įstatuose nurodytu adresu.

• kvitas apie įregistravimo mokesčių sumokėjimą į valstybinės mokesčių

inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą (500 Lt).

Papildomai gali reikėti pateikti ir kitus dokumentus, pavyzdžiui

licenciją. Pateikiamus duomenis savo parašu tvirtina akcinės bendrovės

direktorius.

Akcinė bendrovė įregistruojama per 2 savaites po reikalingų dokumentų

pateikimo. Rejestre įregistruotai bendrovei išduodamas Statistikos

departamento nustatytos formos pažymėjimas ir suteikiamas rejestro numeris

(kodas).

Rejestro tvarkytojas pateikia duomenis atitinkamo miesto ar rajono

Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Atsiskaitomosios sąskaitos atidarymas. Įregistravus uždarąją akcinę

bendrovę, jai, kaip juridiniam asmeniui būtina atidaryti atsiskaitomąją

einamąją sąskaitą banke. Ją galima atidaryti ir atitinkamai įforminus

laikinąją kaupiamąją sąskaitą. Tuo tikslu bankui pateikiami šie dokumentai:

Prašymas, kuriuo įmonės vadovas ir vyr. buhalteris (jei jo nėra –

buhalteris) įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos įstatymais bei

kitais teisės aktais ir Lietuvos banko taisyklėmis bei kitais dokumentais

nustatytos lėšų sąskaitose laikymo ir disponavimo jomis bei atsiskaitymų

tvarkos. Prašymas yra tvirtinamas įmonės antspaudu ir nurodoma data.

Įmonės registracijos dokumentas ir jo nuorašas. Nuorašą tvirtina

notaras arba registracijos dokumentą išduodanti įstaiga. Tokį nuorašą gali

tvirtinti ir pats bankas.

Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelės (2 egzemplioriai). Kortelėje

įrašomi įmonės darbuotojų,turinčio pirmojo bei antrojo parašo teises,vardai

ir pavardės, pateikiami jų parašų ir įmonės antspaudo pavyzdžiai.

Ūkio subjektą savo įskaiton įregistravusios įstaigos socialinio

draudimo pažyma arba jos nuorašas. [5]

Kodėl mano versui netiktų ūkinės bendrijos (KŪB ar TŪB) juridinis

statusas? Visų pirma, kliudytų toks ūkinių bendrijų trūkumas kaip ribotas

veiklos laikas, kadangi pasitraukus vienam bendrijos nariui, bendrija turi

reorganizuotis (keisti įstatus). Kitas trūkumas – tai neribota turtinė

atsakomybė (kiekvienas narys atsako už bendrijos įsipareigojimus visu savo

turtu). Be to, ūkinių bendrijų veiklos mastai negali būti dideli, o

nedidelis kapitalas nulemtų santykinai mažesnį bendrijos veiklos efektyvumą

ir galimybes didinti kapitalą. Jei bendrijos nariai nesutartų dėl dėl

firmos valdymo, kiltų grėsmė jos egzistavimui.

2. VERSLO ORGANIZAVIMO MODELIAVIMAS

2.1. ORGANIZAVIMO PROCESO DARBAI IR JŲ TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖ

Sekančioje lentelėje pateiksiu mano verslui sukurti reikalingų atlikti

darbų sąrašą, kuriame bus matyti visos organizuojamų darbų priklausomybės

ir jų tarpusavio ryšiai:

|- |Įmonės įregistravimas |2 |1-2 |

|1 |Verslo plano sudarymas |3, 4, 5, 6, 7, 8,|2-3 |

| | |9, 10, 11, 12 | |

|2 |Finansų paieška ir gavimas |13, 14, 15, 16, |3-4 |

| | |17, 18, 19, 20, | |

| | |21, 22, | |

|2 |Sklypo paieška |13 |7-15 |

|2 |Projektuotojo paieška |14 |4-8 |

|2 |Personalo paieška |15, 16 |3-11 |

|2 |Administracinių ir gamybinių bei |17 |3-9 |

|2 |Statybinių medžiagų ir žaliavų |18 |3-6 |

|2 |Baldų ir organizacinės technikos |19 |3-10 |

|2 |Įrengimų paieška |20 |3-12 |

|2 |Statybos mašinų ir mechanizmų |21 |3-13 |

|2 |Reklamos agentūros paieška |22 |3-5 |

|3, 4 |Sklypo įsigijimas |23 |7-15 |

|3, 5 |Administracinių ir gamybinių bei |23 |8-15 |

| |samdymas ir projektavimo darbai

| | |

|3, 6 |Administracijos ir sandėlių |24 |11-17 |

|3, 6 |Gamybinių patalpų darbuotojų |26 |11-20 |

|3, 7 |Rangovo samdymas |23 |9-15 |

|3, 8 |Statybinių medžiagų ir žaliavų |24 |6-17 |

|3, 9 |Baldų ir organizacinės technikos |24 |10-17 |

|3, 10 |Įrengimų pirkimas |26 |12-20 |

|3, 11 |Statybos mašinų ir mechanizmų |27 |13-21 |

|3, 12 |Reklamos pirkimas |28 |5-14 |

|13, 14, 17 |I patalpų statyba |24 |15-17 |

|15, 18, 19, |I patalpų įrengimas |25 |17-19 |

|23 | | | |

|24 |II patalpų statyba |26 |19-20 |

|16, 20, 25 |II patalpų įrengimų montavimas |27 |20-21 |

|21, 26 |II patalpų įrengimas |31 |21-22 |

|22 |Klientų paieška |29 |14-16 |

|28 |Sutarties su užsakovu pasirašymas |30 |16-18 |

|29 |Statybos projekto parengimas |31 |18-22 |

|27, 30 |Statybos darbai |32 |22-23 |

|32 |Statybos objekto perdavimas |- |23-24 |

1 llentelė

Įmonės įregistravimas jau buvo aprašytas anksčiau. Šis darbas įtakoja

tik verslo plano parengimą.

Verslo plano parengimas. Verslo planas – tai dokumentas, leidžiantis

pagrįsti verslo idėją, atsižvelgiant į visas vykstančias aplinkoje

permainas; tai projektavimo ir pagrindimo priemonė, sauganti įmonę nuo

neefektyvios veiklos. [6] Nors verslo plano struktūra nėra griežtai

apibrėžta, tačiau dažniausiai verslo planas turi šias pagrindines dalis:

• Reziumė (įmonės rekvizitai, trumpa įmonės veiklos charaktristika,

vadovai, jų patirtis, kvalifikacija, pati verslo idėja, lėšų poreikis,

panaudojimas, atsipirkimas, pagrindiniai rizikos faktoriai);

• Įmonės veiklos analizė (įmonės istorija, įmonės veikos kryptys ir

tikslai, produkcijos aprašymas ir pan.);

• Siūlomo projekto esmė (idėja, pagrindiniai parametrai, reikalingi

tyrimai);

• Marketingo planas (rinkos analizė, marketingo rinkinys, pardavimų

prognozė);

• Gamybos planas (gamybos procesas, technologinė įranga, gamybiniai

pajėgumai, žaliavos ir medžiagos ir pan.);

• Organizacinis planas (juridinė įmonės forma, nuosavybės struktūra ir

pan.);

• Finansinis planas (lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai, lūžio taško

apskaičiavimas ir kt.);

• Rizikos įvertinimas.

Kadangi įmonės sėkmė labai priklausys nuo verslo plano, tai ketinu jį

parengti profesionalių verslo konsultacijomis užsiimančių įmonių pagalba

(pvz., UAB „Baltijos verslo vvystymo agentūra“, „EKT grupė“, UAB „Statybos

verslas ir konsultacijos“, UAB „Eurobalt Expres“, veikiančios Vilniaus

mieste). Verslo plano sudarymas sąlygoja visas paieškas, reikalingas

tolesniam įmonės kūrimo procesui.

Finansų paieška ir gavimas. Kadangi turiu apribojimą, kad finansinių

resursų pakanka tik įmonę įregistruoti, parengti verslo planą ir reikalingų

resursų paieškai atlikti, visi kiti dabai priklauso nuo pastarojo darbo.

Įstatinį kapitalą bei kitas lėšas reikalingas kitų resursų paieškai sukaups

akcininkai. Ilgalaikę paskolą bandysiu gauti banke, parengusi verslo planą.

Pasidomėjusi bankų teikiamomis paskolomis juridiniams asmenims, sužinojau,

kad ilgalaikės paskolos suteikiamos verslo investiciniams projektams

finansuoti bei verslui plėtoti. Tokio pobūdžio paskolos suteikiamos

ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui. Ketinu imti 600 tūkst. Lt ilgalaikę

paskolą su 6-7 proc. sudėtinių palūkanų norma penkeriems metams (AB

“Hansabankas”). Žadu grąžint kas pusmetį lygiomis dalimis. Jei atsitiktų

taip, kad bankas nesuteiktų ilgalaikės paskolos, tada ieškosiu tiesioginių

investuotojų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje arba galėsiu bandyti gauti

lėšų iš Europos struktūrinių fondų, parengusį projektą finansavimui gauti.

Finansų gavimas įtakos visus tolesnius pirkimus, atlikus paieškas.

Sklypo paieška ir įsigijimas. Sklypą, kuriame statysiu savo įmonės

gamybines ir administracines patalpas, pirksiu Vilniaus mieste. Man nėra

labai svarbu, kuriame mikrorajone tai bus, kadangi mano verslas – statyba.

Klientai galės susisiekti šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis, jiems nebūtina

atvykti į mūsų įmonę tam, kad sudaryti sutartį, tai padarys įmonės

atstovai, reprezentuojantys įmonę.

Projektuotojo paieška ir samdymas. Šių firmų pagalba – UAB „A et D“,

UAB „Abacus Architects“, UAB „Arch Du“, UAB „Jungtinės pajėgos“ ir kt. –

samdysiu projektuotoją tam, kad suprojektuotų administracijos ir gamybines

patalpas.

Personalo paieška ir samdymas. Personalo paieška sąlygoja du darbus –

administracijos darbuotojų samdymą ir darbuotojų apmokymą. Vienus

darbuotojus galėsiu samdyti iš karto, tai bus tie darbuotojai, kurie dirbs

administracinėse patalpose ir sandėliuose, o kitus darbuotojus, kurie

montuos įrengimus bei atliks statybos darbus privalėsiu apmokyti.

Darbuotojų apmokymams įmonė iš turimų potencialių įmonių, teikiančių šias

paslaugas, išsirinks tą kurios paslaugų kainos bus nedidelės, bei tą kurios

siūlomos ddarbuotojų apmokymo programos pasirodys labiausiai priimtinos.

Darbuotojų galiu ieškoti per įdarbinimo agentūras, darbo biržą, pasiskelbus

internete ir periodinėje spaudoje.

Rangovo paieška ir samdymas. Samdysiu generalinį rangovą tam, kad

pastatytų patalpas ir atliktų vidaus apdailą jose. Man reikės tokių

patalpų: administracijos patalpų, sandėlių (įrankių, medžiagų/žaliavų,

tarpinės produkcijos, baigtos produkcijos), garažų, remonto patalpų, cechų

(paruošimo/apdirbimo, surinkimo), katilinės.

Reklamos agentūros paieška, reklamos pirkimas ir klientų paieška. Tam,

kad rasčiau klientų, užsakysiu reklamą per reklamos agentūrą, kurios

paslaugas galiu išsirinkti iš eilės firmų, užsiimančių šia veikla: UAB

„Abigus“, UAB „Arti dizainas“, UAB „Baltic FCB“, UAB „Doverta“ ir kt.

Sutarties su užsakovu pasirašymas ir statybos projekto parengimas.

Radusi klientą, įmonė pasirašys su juo sutartį, parengs statybos projektą

įmonėje dirbančio architekto pagalba ir pradės statybos darbos kliento

pasirinktame sklype.

Statybos darbai. Prie darbo pateikiamuose prieduose galima rasti

smulkesnį statybos darbų aprašymą.

Statybos objekto perdavimas užsakovui. Pastačiusi individualų mūrinį

gyvenamąjį namą bei atlikusi reikiamas dokumentacijas, įmonė, perduos

objektą administruoti užsakovui. Kritinis kelias eina per šiuos darbus:

įmonės įregistravimas, verslo plano sudarymas, finansų paieška ir gavimas,

projektuotojo paieška, administracinių ir gamybinių patalpų projektuotojo

samdymas ir projektavimo darbai, I patalpų statyba, I patalpų įrengimas, II

patalpų statyba, II patalpų įrengimų montavimas, II patalpų įrengimas,

statybos darbai, statybos objekto perdavimas užsakovui.

2.2. ORGANIZAVIMO PROCESO TINKLINIO MODELIO KONSTRAVIMAS

Turėdama proceso darbus galiu konstruoti tinklinį modelį. Tinkliniame

modelyje (3 schema) yra šios esminės ddalys:

• aiškiai nurodomi ryšiai tarp darbų;

• darbai detaliai apibrėžti.

Taisyklių, kuriomis aš vadovavausi konstruodama tinklinį modelį:

1. Įvykių numeracijos (kodavimo). Tinkliniame modelyje neturi pasikartoti

įvykių numeriai. Tinklinių grafikų skaičiavimo modeliai reikalauja, kad

darbo galutinio įvykio numeris būtų didesnis už pradinį įvykio numerį.

2. Lygiagrečiai vykdomų darbų pavaizdavimo. T.y lygiagrečiai vykdomiems

darbams įvedama papildoma priklausomybė.

3. Galutiniai neužbaigus pirmesnio darbo, pradėti sekantį.

4. Atviro kontūro. Tinkliniame modelyje neleistinas uždaras kontūras. Jeigu

gaunasi uždaras kontūras – tai reiškia padaryta klaida nustatant darbų

tarpusavio technologinę arba organizacinę priklausomybę.

5. Priklausomumo įvedimo variantiškumo. Priklausomas įvedimas siekiant

reisingo darbo priklausomumo pavaizdavimo nuo vieno ar kelių darbų.

6. Statybinio srauto teisingumo pavaizdavimo.

7. Tinklinio grafiko stambinimo. [7]

2.3. ORGANIZAVIMO PROCESO MODELIO DARBŲ LAIKO IR FINANSINIŲ RESURSŲ

PARAMETRŲ NUSTATYMAS

Nubraižiusi tinklinį modelį (žiūrėti 4 schemą), kiekvienam darbui

nustačiau trukmę bei finansinius resursus. Savo darbe rinkausi sąlyginius

darbų trukmės ir finansinių resursų vienetus intervale 1-20. Tai atlikus,

atrinkau trumpiausią ir ilgiausią darbą, bei darbus kuriems reikia

daugiausiai ir mažiausiai finansinių resursų. Ilgiausiai trunkantys darbai:

finansų paieška ir gavimas, klientų paieška, II patalpų statyba, statybos

darbai. Trumpiausi darbai, neskaitant fiktyvių darbų, yra: įmonės

įregistravimas.

Daugiausia finansinių resursų reikalauja šie darbai: klientų paieška,

II patalpų statyba ir statybos darbai. Mažiausia –projektuotojo paieška bei

statybos objekto perdavimas užsakovui.

2.4. ORGANIZAVIMO PROCESO TINKLINIO MODELIO PARAMETRŲ SKAIČIAVIMAS LENTELĖS

METODU

Savo darbe optimizavimo proceso tinklinio modelio parametrus

skaičiuosiu lentelės metodu (2 lentelė). Skaičiuojant tinklinio grafiko

parametrus, lentelėje įvykiai privalo būti sunumeruoti laikantis kodavimo

taisyklės: pradinis darbo (priklausomumo, laukimo) įvykio numeris turi būti

mažesnis už galutinio įvykio numerį. Skaičiuojama specialios formos

lentelėje tokia tvarka:

a) Pirmosiose trijose grafose rašomi kiekvieno darbo pradiniai

duomenys iš tinklinio modelio: darbo kodas (2 grafa), darbo

trukmė (3 grafa), ir pirmesniųjų darbų pradinio įvykio

numeriai (1 grafa). Pildant lentelės antrą grafą svarbu, kad

visi darbai būtų rašomi didėjančia pradinio įįvykio tvarka, o

prasidedantys tuo pačių pradiniu įvykiu- darbų galutinio

įvykio didėjimo tvarka.

b) Apskaičiuojami kiekvieno darbo ankstyvieji parametrai (4 ir

5 grafa). Skaičiuojame nuo išeities iki baigiamojo darbo.

Išeities darbo ankstyvieji parametrai skaičiuojami pagal

tokias formules T1-japr = 0 (išeities darbo anksčiausia

pradžia lygi nuliui); T1-japb= T1-japr + t1-j=t1-j

(išeities darbo anksčiausia pabaiga lygi išeities darbo

anksčiausios pradžios ir darbo trukmės sumai, t.y. darbo

trukmei) , o kitų darbų- pagal tokias formules Ti-japr= max

Th-iapb; Ti-japb= Ti-japr+ti-j ( duotojo darbo anksčiausia

pabaiga lygi duotojo darbo anksčiausios pradžios ir trukmės

sumai). Čia taip pat reikia žinoti, kad darbų, prasidedančių

tuo pačiu pradiniu įvykiu, anksčiausių pradžių reikšmės yra

lygios.

c) Apskaičiuojami kiekvieno darbo vėlyvieji parametrai (6,7

grafos). Baigiamojo darbo vėlyvieji parametrai skaičiuojami

pagal tokias formules: Ti-z vpb = tkr = max Ti-z apb

(baigiamojo darbo vėliausia pabaiga lygi kritiško kelio

trukmei), T1-z vpr = tkr – ti-z (baigiamojo darbo vėliausia

pradžia lygi kritiško kelio ir baigiamojo darbo trukmės

skirtumui); kitų darbų pagal tokias formules: Ti-jvpb = min

Tj-kvpr (duotojo darbo vėliausia pabaiga lygi minimaliai

sekančio darbo vėliausiai pradžiai), Ti-jvpr = Ti-jvpb – ti-

j (duotojo darbo vėliausia pradžia lygi vėliausios pabaigos

ir trukmės skirtumui). Pirmiausia skaičiuojamos darbų

vėlyviausios pabaigos. Darbų pasibaigiančių tuo pačiu

galutiniu įvykiu vėliausių pabaigų reikšmės yra lygios.

d) Apskaičiuojamas darbo bendras rezervas Ri-j = Ti-j vpb – Ti-

j apb = Ti-j vpb –Ti-japr (bendrasis darbo laiko rezervas

nustatomas kaip skirtumas tarp bendravardžių vėliausių ir

anksčiausių darbų parametrų) iir dalinis laiko rezervas pagal

tokią formulę ri-j= Tj-k apr-Ti-j apb (dalinis darbo

rezervas yra nustatomas kaip sekančio darbo anksčiausios

pradžios ir duotojo darbo anksčiausios pabaigos skirtumas).

Dalinis laiko rezervas yra mažesnis arba lygus bendram laiko

rezervui ri-j <= Ri-j.

Žymime kritišką kelią, kuris yra ilgiausias pilnas kelias ir eina per

darbus, kurie neturi nei bendro, nei dalinio laiko rezervo. Lentelėje

darbai per kuriuos praeina kritiškas kelias pabraukiami, o tinkliniame

grafike braižomi storesne arba spalvota linija. [7] Taigi, mano darbe

kritiškas kelias eina per tokius darbus: įmonės įregistravimas (1-2),

verslo plano sudarymas (2-3), finansų paieška ir gavimas (3-4),

projektuotojo paieška (4-8) , administracinių ir gamybinių patalpų

projektuotojo samdymas ir projektavimo darbai (8-15), I patalpų statyba (15-

17), I patalpų įrengimas (17-19), II patalpų statyba (19-20), II patalpų

įrengimų montavimas (20-21), II patalpų įrengimas (21-22), statybos darbai

(22-23), statybos objekto perdavimas užsakovui (23-24).

|pradinių| |t | | | |

| | | |a T |a T |a T |a T |sis R |s r |

|1 |2 |3 |4 |5 |6 |7 |8 |9 |

|2 |3 6 |10 |9 |19 |36 |46 |27 |10 |

|2 |3 7 |10 |9 |19 |20 |30 |11 |10 |

|2 |3 8 |4 |9 |13 |25 |29 |16 |16 |

|2 |3 9 |5 |9 |14 |30 |35 |21 |15 |

|2 |3 10 |4 |9 |13 |42 |46 |33 |16 |

|2 |3 11 |15 |9 |24 |29 |44 |20 |5 |

|2 |3 12 |6 |9 |15 |64 |70 |55 |14 |

|2 |3 13 |8 |9 |17 |69 |77 |60 |12 |

|3 |4 5 |0 |29 |29 |58 |58 |29 |0 |

|3 |4 6 |0 |29 |29 |46 |46 |17 |0 |

|3 |4 7 |0 |29 |29 |30 |30 |1 |0 |

|3 |4 10 |0 |29 |29 |46 |46 |17 |0 |

|3 |4 11 |0 |29 |29 |44 |44 |15 |0 |

|3 |4 12 |0 |29 |29 |70 |70 |41 |0 |

|3 |4 13 |0 |29 |29 |77 |77 |48 |0 |

|3, 4 |5 14 |3 |29 |32 |58 |61 |29 |0 |

|3, 4 |6 17 |3 |29 |32 |46 |49 |17 |17 |

|3, 4 |7 15 |9 |29 |38 |30 |39 |1 |1 |

|3, 4 |10 17 |3 |29 |32 |46 |49 |17 |17 |

|3, 4 |11 17 |5 |29 |34 |44 |49 |15 |15 |

|3, 4 |11 20 |15 |29 |44 |62 |77 |33 |33 |

|3, 4 |12 20 |7 |29 |36 |70 |77 |41 |41 |

|3, 4 |13-21 |6 |29 |35 |77 |83 |48 |48 |

|3, 4 |14-16 |20 |32 |52 |61 |81 |29 |0 |

17 |19-20 |20 |57 |77 |57 |77 |0 |0 | |11, 12, 19 |20-21 |6 |77 |83 |77 |83

|0 |0 | |13, 20 |21-22 |6 |83 |89 |83 |89 |0 |0 | |18, 21 |22-23 |20 |89

|109 |89 |109 |0 |0 | |22 |23-24 ||3 |109 |112 |109 |112 |0 |0 | |2 lentelė

2.5. ORGANIZAVIMO PROCESO VYKDYMO GRAFIKO KONSTRAVIMAS IR BRAIŽYMAS LAIKO

MASTELIU

Kad apskaičiuotas tinklinis grafikas būtų suprantamas ir būtų galima

kontroliuoti verslo eigą, jį reikia nubraižyti laiko masteliu. (4 schema)

Savo darbe tinklinį grafiką laiko masteliu braižau pagal darbų

anksčiausiais pradžias. Taigi, projekcijos, jungiančios du įvykius, dydis į

lauko ašį lygus darbo trukmės ir dalinio rezervo reikšmių sumai. Paryškinta

linija pažymiu kritišką kelią, kuris yra ilgiausias pilnas kelias ir eina

per darbus, kurie neturi nei bendro, nei dalinio laiko rezervo. Braižant

tinklinį grafiką laiko masteliu, po juo braižomas ir lėšų reikalavimo

grafikas. [7]

2.6. FINANSINIŲ RESURSŲ REIKALAVIMO KALENDORINIO GRAFIKO KONSTRAVIMAS IR JO

OPTIMIZAVIMAS

Tinklinio grafiko optimizavimas- tai ieškojimas optimalaus varianto.

Abscisių ašyje projektuoju resursų pareikalavimą. Finansinių resursų

pareikalavimo kitimas vyksta ten, kur baigiasi darbas arba laiko resursai.

Ordinačių ašyje yra finansinių resursų pareikalavimo laiko vienetai.

Grafike (žiūrėti 5 schemą) virš darbo parodytoje trupmenoje skaitiklis

reiškia darbo trukmę, o vardiklis- reikalingų finansinių resursų kiekį. [7]

Nubraižius resursų pareikalavimo grafiką galiu daryti tokias išvadas:

didžiausias „pikas“ buvo šiuose intervaluose: 9-14 (sumažinau nuo 71-79 iki

53 finansinių resursų, jais padengiau 19-29 intervale esančias „duobes“),

29-38 (šiuos finansinius resursus paskirsčiau tolygiau intervale 38-61 bei

77-82 ir 84-89). Optimizavimas buvo tikslingas, kadangi finansiniai

resursai pasiskirstė tolygiau nei buvo prieš tai – nebėra didelių „pikų“ ir

„duobių“.

IŠVADOS

IR PASIŪLYMAI

Atlikdama įmonių veiklos organizavimo ir valdymo disciplinos namų

darbą turėjau galimybę įtvirtinti praktines žinias apie įmonės steigimą,

jos organizavimo modeliavimą. Namų darbo užduočiai atlikti pasirinkau

sumodeliuoti statybos bendrovės verslo organizavimo procesą. Šį verslą

pasirinkau todėl, kad šiuo metu, manau, tai yra perspektyvi verslo sritis,

apie kurią turėjau šiek tiek informacijos, kurią pateikė akcinės bendrovės

„Pakruojo arka“, užsiimančios artima mano verslo idėjai veikla,

darbuotojai. Tam, kad įgyvendinčiau savo verslo sumanymą, turėjau išspręsti

nemažai uždavinių: aprašyti verslą ir jo steigimą; nustatyti pagrindinius

verslo organizavimo darbus; išmokti sudaryti verslo organizavimo darbų

modelį; paskaičiuoti šio modelio parametrus.

Mano manymu, sunkiausia yra nustatyti, kiek reikės finansinių ir laiko

resursų organizuojant įmonės (AB „Idėja Būstui“) steigimą ir numatant

tolesnį jos veiklos plėtojimą. Viena kebliausių užduočių – išspręsti

klausimą, kiek gi lėšų reikės įmonės įsteigimui (man reikėjo įsigyti sklypą

bei pastatyti joje savo verslo patalpas, taip pat aprašyti kokių žaliavų ir

įrengimų reikės verslui (individualių mūrinių gyvenamųjų namų statyboms)

organizuoti) apskritai. Jaučiau didelį praktinių žinių trūkumą – įmonės

nėra linkusios išduoti tokių paslapčių.

Manau, patobulinus šį darbą (pvz. atlikus nekilnojamojo turto rinkos

tyrimus, pparengusi dėmesio vertą verslo planą ir pan.), ateityje man

pavyktų sėkmingai įkurti panašią įmonę.

LITERATŪRA

1) Statyba Europoje: rinka, valdymas, plėtra. A. Juodis, K. 2001;

2) Statybos technologija. V. Krušinskas, V. Mažeika, P. Mikšta, V.

1992;

3) Verslo vadyba. K. Lukaševičius, BB. Martinkus, K. 2001;

4) Statybos organizavimas. E. K. Zavadskas ir kt., V. 2001;

5) 2003 m. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas;

6) Biznio įvadas. Bagdonas, KTU 2000;

7) Kalendorinio ir tinklinio metodų pagrindai. A. Jonaitis. V. 1986

8) Pramonės įmonių vadyba. A. Sakalas, K. 2000

PRIEDAI

Statybos darbų aprašymas:

Individualių mūrinių gyvenamųjų namų statyba organizauojama 2-3

etapais:

➢ I – požeminė statinio dalis – nulinis ciklas;

➢ II – antžeminė dalis – konstrukcijų statymas (montavimas);

➢ III – apdailos darbai.

II ir III etapo darbai gali būti atliekami kartu, tačiau laikantis

technologinės sekos. Etapuose išskiriami pagrindiniai darbai, kurių

technologinės sekos ir atlikimo laiku neturi trikdyti kiti darbai.

I etapo pagrindiniai darbai – nulinio ciklo konstrukcijų montavimas.

Didesnį statinį geriausia dalyti į barus, žemės darbus ir pamatų bei

nulinio ciklo konstrukcijų montavimą atlikti srautiniu būdu. Jei gruntas

nepakankamai stiprus, prieš įrengiant pamatus pagrindo gruntas dirbtinai

tankinamas. Jei pamatai daromi iš kaltinių polių, geriausia darbus atlikti

srautiniu būdu numatant tokius ciklus:

✓ polių kalimas;

✓ jų nupjovimas;

✓ rostverko pagrindo ruošimas (klojiniai ir armavimas);

✓ rostverko betonavimas;

✓ betono išlaikymas;

✓ klojinių nuėmimas.

Sumontavus pamatų papėdę daroma horizontalioji pamatų hidroizoliacija,

baigus montuoti rūsio sienas – vertikalioji jų hidroizoliacija iš išorės

(klijuojamoji – keliais srautais atskirais barais, o purškiamoji ar

tepamoji – vienu srautu). Požeminės kkomunikacijos arba jų kanalai rūsyje

įrengiami prieš rūsio grindų betonavimą. Išbetonavus grindis ir pogrindžius

ir sustačius pertvaras montuojamos perdangos.

Kai sumontuojama pirmoji pamatų papėdės blokų eilė, tarpas iš vidaus

pusės rankiniu būdu užpilamas gruntu. Įrengus komunikacijų įvadus ir

vertikaliąją rūsio sienų hidroizoliaciją bei sumontavus perdangų plokštes į

išorinį tarpą gruntas (be akmenų ir sušalusių gabalų) sustumiamas lengvu

buldozeriu ir tankinamas rankiniais plūktuvais.

Nuogrindos apie statinį daromos tada, kai supiltas gruntas suslūgsta,

dažniausiai tvarkant aplinką.

Požeminių komunikacijų įvadiniai šuliniai turi būti daromi kartu su

nulinio ciklo darbais. Rekomenduojama statybvietėje kloti požemines

komunikacijas iš karto užbaigus nulinio ciklo darbus:

• per 10 dienų zonoje, kur dirbs bokštinis kranas (~ 30 m nuo bokštinio

krano kelio);

• per 30 dienų – kitoje statybos teritorijoje.

Nulinio ciklo darbų trukmė žiemą pailgėja 20%.

II etapo pagrindiniai darbai: statinio laikančiųjų konstrukcijų

montavimas vertikaliai kylančiuoju srautu. Statinys skirstomas į barus. Jų

skaičius priklauso nuo statinio didumo ir jo konstrukcinės sandaros (mano

atveju – mūrinis). Dažnai skirstoma sekcijomis, kurios mūriniuose

pastatuose dalijamos į klodus; jų aukštis – dažniausiai pusė aukšto

aukščio.

Kartu su pastato aukštais montuojamos laiptinės, vėdinimo blokai,

stogo konstrukcijos. Po to daroma stogo danga, statomi langų blokai.

Parengus specialiesiems darbams reikiamą darbų barą ruošiami ir iš

dalies montuojami santechnikos bei elektrotechnikos ruošiniai:

▪ sumontuojami visi kanalizacijos, vandentiekio, centrinio šildymo ir

dujotiekio stovai, prijungiami centrinio šildymo prietaisai ir

hidrauliškai išbandoma; po to stovai gali būti užtaisomi;

▪ paklojami vamzdynai laidams, elektros laidai, jų ruošiniai su

skirstomosiomis dėžutėmis.

Visus šiuos specialiuosius darbus reikia padaryti iki tinkavimo.

III etapo pagrindiniams apdailos darbams reikia daugiausia laiko.

Šiame etape užbaigiami ir specialieji darbai. Visi šie darbai atliekami

vertikaliai krintančiuoju srautu atskirose sekcijose ir aukštuose.

Tinkuoti kiekviename aukšte pradedama nuo sanitarinių mazgų, virtuvių

ir baigiama laiptinėmis. Prieš tinkuojant būtina pastatyti ir įtvirtinti

durų staktas (sąvaros nuimamos ir sudedamos taip, kad nebūtų sugadintos).

Durų blokai iš kietmedžio statomi tik po tinkavimo. Tinkuoti ir klijuoti

sienas plytelėmis galima tuo pačiu metu. Dažnai po tinkavimo darbų tos

pačios brigados padaro ir išlyginamąjį lietinį grindų sluoksnį (cemento,

gipso skiedinio). Prieš tai sanitariniose mazguose ir drėgnose patalpose

įrengiama grindų hidroizoliacija.

Dažymo darbai atliekami dviem ciklais. Pirmiausia glaistomas

paviršius, dažomos lodžijos, balkonai ir lubos, o sienos ir stalių gaminiai

tik paruošiami dažymui bei apmušalų klijavimui. Po to klijuojami apmušalai,

dažomi stalių gaminiai ir baigiamos dažyti sienos. Apdailos darbai

atskirose patalpose gali būti sugretinami. Išdažius butus, aukštų patalpas

dažomos laiptinės.

Grindų dekoratyvinių pertvarų ir apdailinių dangų įrengimo darbai

priklauso nuo dažymo darbų ciklų. Juodgrindes, lentų, keraminių plytelių

grindis galima dėti prieš dažymo darbus.

Po pirmojo dažymo darbų ciklo galima kloti parketines ir linoleumo

grindis, daryti dekoratyvines pertvaras ir apdailines dangas. Kiliminės

dangos klojamos kkambariuose baigus visus dažymo darbus.

Santechniniai ir elektros montavimo darbai baigiami dirbant apdailos

darbus:

❖ vonios, klozetai statomi ir prijungiami prie stovų jau įrengus

sanitariniuose mazguose grindų dangą (jei nėra sumontuotų sanitarinių

kabinų);

❖ kiti sanitariniai prietaisai (kriauklės, plautuvės ir kt.) statomi ir

prijungiami po pirmojo patalpų dažymo ciklo;

❖ po visų dažymo darbų įtaisomi reguliavimo prietaisai (čiaupai,

maišytuvai);

❖ pakabinamieji šviestuvai įtaisomi nudažius lubas, o kiti apšvietimo

įtaisai (plafonai, jungikliai) – išdažius sienas ir išklijavus

apmušalus.

Išorės apdaila (tinkavimas, dažymas) daroma atsižvelgiant į oro

sąlygas ir, jei jos palankios, dažniausiai tada, kai ištinkuojamas vidus.

Vėliausi aplinkos tvarkymo darbai. Įrengiami privažiavimo keliai ir

šaligatviai, aikštelės su įrenginiais, užpilamas juodžemis ir apželdinama.

Rangovas ir statytojas tikrina, ar darbai gerai atlikti ir ar jie atitinka

projektą. Ištaisius smulkius trūkumus, sutvarkius reikiams darbų įvykdymo

dokumentus per 10 dienų gali būti kviečiama objekto pripažinimo tinkamu

naudoti komisija. [2]

———————–

ir t. t.

Apmušalų klijavimo

Stiklinimo

Dažymo

Tinkavimo

Plytelių klijavimo

Izoliavimo

Stogų dengimo

Pagal darbų rūšis

Monta-vimo

Betona-vimo

Mūro

Pakrovimo

Pamatų įrengimo

Žemės kasimo

Gręžimo

Pagal darbų ciklus

Aplinkos tvarkymo darbai

Apdailos darbai

Specialieji darbai

Antžeminės dalies konstrukcinis ciklas

Nulinio ciklo darbai

Komplektavimas

Inžineriniai tyrinėjimai

Pagal gamybos stadijas

Statybos bei montavimo procesai

Transporto procesai

Parengiamieji procesai

Statybinių medžiagų gamyba vienetinėmis sąlygomis

Tiekimas

STATYBOS PROCESAI

Tiesioginiai

darbų vykdytojai

Skyriai

III

Statybos vadovas

Apdailos

Karkaso

Pamatų

Specializuotieji padaliniai

Pusgaminių

Įrankių

Sandėlių

Užpirkimų

Įmonės mašinos

Skaičiavimo technikos

Mechaniko ir energetiko

Technologijos

Darbo saugos

Gamybos projektavimo, planavimo

Buhalterija

Finansų

Juridinis skyrius

Kainų, marketingo

Sutarčių

Kanceliarija

Gamybos direktorius

Komercijos direktorius

Technikos direktorius

Ekonomikos ir finansų direktorius

Personalo skyrius

Generalinis direktorius

Valdyba

Akcininkų susirinkimas

Stebėtojų taryba