Organizaciniai pokyčiai ir informacinių technologijų plėtra

Turinys

Įvadas 3

Organizaciniai pokyčiai 4

Šiuolaikinės informacinės technologijos švietime: kalbos problema 5

Informacinė visuomenė: švietimas ir kalba 5

Terminologijos problemos 7

Išvados 8

Literatūros sąrašas 9

Įvadas

Struktūriniai organizacijų pokyčiai išsamiai nagrinėjami Alvino

Toflerio knygoje „Būsimas sukrėtimas“ autoriaus žodžiais biurokratija

pakeis nauja struktūra, vadinamoji „adchokratija“ reiškia – konkrečiam

tikslui. Jis pabrėžia , kad organizacijos privalo atsiliepti į aplinkos

pokyčius, prisitaikydamas prie jų. Bandoma įrodyti, kad nuo organizacijos

reakcijos į vykstančius pokyčius, sugebėjimo įveikti organizacijos

inertiškumą, nuo vadovo žinių, mąstymo ir supratimo priklauso žmonės, sėkmė

ir apskritai egzistencija.

Verslas bus perspektyvus, naudingas ir turės pranašumų, jei bus

naudojamos įvairios techninės, vadybinės ar kitokios šiuolaikinės

priemonės, aktyviai bendradarbiaujant su mokslininkais bei konsultantais ir

diegiamos naujovės aprėpiant ir naudojant reikalingą informaciją.

Vadovaujantis keliu žmonių sėkmingos ir nesėkmingos veiklos

pavyzdžiais, vadybos teorijos plėtros pažinimu bei konsultacine patirtimi,

pateikiamas reagavimo į pokyčius metodologinis požiūris ir metodinės

rekomendacijas.

XXI amžiuje kaip bebūtu sunku, be informacinių technologijų išsiversti

versle neįmanoma. Kur bebūtumėte jus priklausote nuo informacinių

technologijų, ir jos plėtra yra manau pati svarbiausia šiuolaikinėje

visuomenėja. Kas nespės prie jų prisitaikyti, bus suku gyventi. Šiuo metu

daug padeda vvalstybė savo žmonėm, kompensuodama žmonėms daly sumos nuo

pirkto kompiuterio, tai padės daugeliui žmonių įsigyti kompiuterį ir spėti

prisitaikyti prie kompiuterizacijos plitimo ir jos reikalingumo šiai

dienai.

Organizaciniai pokyčiai

Pokyčiai vyko palaipsniui – nuo Tayloro taikytų metodų iki

mechanizuotų ir automatizuotų šiuolaikinės pramonės linijų. Pasikeitė

technologija ir rinkodara, atsirado daug valdymo technikų, kuriuos neretai

siejamos su žmogiškaisiais santykiais. Tačiau dauguma šių pokyčių vyko

atsietai ir nesuderintai. Šiandiena formuojasi naujas požiūris: nuolat

gausėjančias idėjas ir sistemų teorija siekiama panaudoti novatoriškomis

organizacijų idėjoms, pritaikant sistemiškesnį ir visapusiškesnį požiūrį į

problemas, kad būtų į visumą užuot žiūrėjus į atskiras dalis.

Išskyrus tam tikras visuomenės taisykles, žmonės turi daug laisvės

tačiau įstojus į organizacija jų laisvė apribojama savo pastangas tenka

vienyti su kitų žmonių pastangomis, kad būtų pasiekti organizacijos

tikslai. Todėl tarp asmeninių ir verslo tikslų gali susidaryti trintis.

Valdžiai įgyvendinti vadovybė turi turėti administravimo aparatą. Taip

suformuojama hierarchija, kuri parengia politines nuostatas, turinčias

užtikrinti, kad bet kokia individo veiksmų laisvė darbe atitiktų

organizacijos nuostatų dvasią.

Organizacijos struktūrai turi įtakos ekonominė aplinka. Pramonės

revoliucija sukūrė labai konkurentiška ir stabilią aplinka, bei valdžios

piramidės sstruktūrą, kai įmonę kontroliuodavo keletas išteklius valdančių

asmenų. Tokia tvarka pasirodė tinkama atlikti užduotis, kurios iš esmės

buvo rutininės. Nuo to laiko įmonių aplinka tapo ne tokia stabili, o

struktūros – nebe mechanistinės mokslų tyrimo ir technologinių plėtros dėka

didesnės ekonomikos ir kitų visuomenės sektorių priklausomybė, ypač tarp

šalių ( pvz. Europos bendrija ). Visa tai vedė prie sudėtingesnio tęsinio

ir valstybinio reguliavimo, didesnės konkurencijos tarp firmų bei išteklių

susiliejimo.

Ateityje vyks dar stipresni technologiniai pokyčiai, o organizacijų

struktūra taps dar įvairesnė. Kiti veiksniai, turintys įtakos organizacijų

pokyčiams:

„ GGyventojų skaičiaus didėjimas, kai kylant švietimo lygiui į darbą

priimama išsilavinusių žmonių. Vis didesnę reikšmę įgyja žmonių

bendravimas, nes tenka bendradarbiauti didesniuose projektuose ir

koncernuose.

(Robertas Appleby, Tema – Organizaciniai pokyčiai, puslapis – 174. )

Šiuolaikinės informacinės technologijos švietime: kalbos problema

Informacinė visuomenė – naujas gyvenimo būdas

XX amžiaus pabaiga pažymėta „informacinės visuomenės“ kūrimo nerimu.

Kiekvieną dieną per radiją, televiziją, spaudą, paskaitas, seminarus

kartojami šie žodžiai.

Europos Sąjunga drauge su dešimčia asocijuotųjų šalių imasi spręsti

informacinės visuomenės keliamus uždavinius. Lietuva yra tarp tų dešimties.

Todėl Lietuvai informacinės visuomenės kūrimas tampa svarbiu strateginiu

uždaviniu.

Pasaulio pažinimą siejame su trimis pagrindiniais komponentais:

materija, energija, informacija. Pirmieji du seniai išsikovojo deramą vietą

ir pripažinimą tiek moksle, tiek švietime, tuo tarpu tretysis vis

tebesklando miglose, ypač švietime: neaišku, nei ko mokyti, nei kada, nei

kas turėtų mokyti. Vėlgi kartojami teiginiai apie informacijos svarbą,

tačiau nuo to nedaug kas keičiasi.

Norime ar nenorime – kuriame ir turėsime kurti informacinę visuomenę.

Tai objektyvi realybė. Tad naudingiau būtų suprasti jos plėtros dėsnius,

išmanyti jai keliamus uždavinius ir pagal galimybes prisidėti ar dalyvauti

jos kūrime.

Esama daug informacinės visuomenės apibrėžčių: nuo trumpučių žinynuose

pateikiamų apibūdinimų iki išsamių vadovėliškų aiškinimų. Tačiau visuomet

svarbu suvokti sąvokos šerdį. Informacinės visuomenės esminis požymis: jos

svarbiausias produktas – informacija, o pagrindiniai ištekliai – žinios.

Taigi informacinėje visuomenėje kokios nors grupės sėkmė ar nesėkmė

priklauso nuo jos sugebėjimo panaudoti savo kūrybines galias ir žinias, o

ne nuo gamybinio pajėgumo.

Šiuolaikinė informacinė technologija gali apdoroti, atgaminti ir

perduoti bet kurios rūšies informaciją nepaisant atstumo, laiko bei jos

apimties.

Informacinės visuomenės sukūrimas turėtų pagerinti Europos piliečių

gyvenimo sąlygas, padidinti ekonominį efektyvumą, sukurti daug naujų darbo

vietų, sudaryti sąlygas kiekvienam maksimaliai panaudoti savo vidines

jėgas.

Informacinė visuomenė: švietimas ir kalba

Pramonė norėdama išlaikyti aukštą lygį, greitai reagavo į pokyčius:

keitėsi vadovavimas, produkcijos gamyboje ir paskirstyme diegiamos

modernios technologijos, vartotojų poreikių tenkinimas tapo itin svarbiu

dalyku. Tačiau švietimas kinta per lėtai.

Visuomenė bando spręsti problemas, susijusias su informacinės

technologijos panaudojimu švietime. Gimtoji kalba tampa vis svarbesniu

informacinės visuomenės komponentu. Būtina gerai mokėti gimtąją kalbą.

Tačiau čia susiduriama ir su kita klausimo puse. Informacinė technologija

atlieka vis didesnį vaidmenį visuomenėje. Ji daro visa apimantį poveikį ne

tik informatikams profesionalams (specialistams), bet ir visiems

piliečiams.

Europa yra daugiakalbė, todėl komunikavimas būtinas. Šiuo metu vyrauja

didžiųjų, technologiškai pirmaujančių valstybių kalbos. Mažos šalys turi

sukurti priemones, kaip efektyviau perteikti informaciją gimtąja kalba.

Iškyla itin opūs kalbos, kaip vertybės, suvokimo, kalbos visumos

įsisąmoninimo, terminologijos klausimai. Terminija gali stabdyti arba

skatinti paties mokslo pažangą.

Informacinės technologijos sąvoka šiandien tokia pat populiari, kaip

ir žodis „kompiuteris“. Vartojant kompiuterius bei informacinės

technologijos priemones, susiduriama su šaliai gyvybiškai aktualia

problema: kalbos (programinės įrangos) lituanizavimu. Daugelis Europos

valstybių sėkmingai sprendžia ššią problemą. Lietuviams pritrūksta tai lėšų,

tai nuostatų, tai organizavimo, tai darbo išbaigtumo.

Galima būtų skirti keturias šiuo metu itin aktualias informacinės

veiklos bei darbo kompiuteriu sritis, kurių programinės įrangos

lituanizavimas yra neabejotinai svarbus:

• Raštvedyba ( Tai viena populiariausių kompiuterių panaudojimo krypčių.

Niekam nekyla abejonių, kad raštus patogiausia rengti kompiuteriu. Ir

rengia. Net mokykloje mokiniai gana greit išmokomi naudotis teksto

tvarkymo sistemomis );

• Komunikavimas ( Kompiuteris – puiki komunikacinė priemonė.

Paprasčiausias ir pigiausias komunikacijos būdas – elektroninis

paštas, jį puikiai galima panaudoti mokymui );

• informacijos skleidimas ir paieška ( Ieškantiems kokios nors

informacijos patariama jos ieškoti „Internete“ );

• mokomosios programos (Programinė įranga, vartojama mokyklų

kompiuteriuose, daro didžiulį poveikį mokinių kalbai. Tai neginčytina.

Jei būtų daug ir mokymui tinkamos programinės įrangos, tai taisyklingi

terminai gana greit įsitvirtintų mokinių kalboje. Tačiau, deja,

originalių lietuviškų mokomųjų programų šiuo metu turime vos keletą

vienetų, visos jos parengtos Atviros Lietuvos fondo „Naujųjų

technologijų“ programos iniciatyva).

Rašyti laiškus į užsienį – paprasta. Paprastai rašoma angliškai – jų

abėcėlei pritaikytas kompiuteris. Rašant Lietuvoje susiduriama su

didžiulėmis problemomis. Tekstai „švepli“, be nosinių. Labai nemalonu.

Skaudžiausia, kad jaunimas pripranta prie tokių tekstų (akis greit

prisitaiko) ir tai tampa normaliu dalyku. Dažniausiai kaltė suverčiama

technikai: kompiuteris „nemoka“, „negali“. Deja, kalta ne techninė

įranga, o specialistų

kultūra, ypač institucijų, valdininkų požiūris į

lietuvių kalbą ( kam skirti lėšas, jei be „be varnelių“ galima suprasti ).

„Internetu“ ypač naudojasi jaunimas. Jaunimas kuria puslapius.

Dažniausiai jam reikia patarimų, rekomendacijų, gal net pagalbos.

Terminologijos problemos

Senokai siekiama, kad tam tikri terminologijos darbai visur valstybės

viduje ar tarpvalstybiniu bei tarptautiniu mastu būtų dirbami vienodai, kad

būtų aiški terminių projektų, siūlymų, rinkų rengimo, pateikimo ir

tvirtinimo tvarka. Tuo reikalu reikia turėti įvairioms terminologijos darbo

grupėms taisyklių, nuostatų, standartų ir kitokių normatyvinių dokumentų13.

Terminai – viena iš kalbos problemų, susijusių su šiuolaikine

informacine technologija. Jų kūrimo, o svarbiausia, tvarkymo ir nuolatinės

priežiūros būtinybę supranta daugelis, tačiau dažniausiai apsiribojama

žodžiais „reikia“, „būtina“, „svarbu“.

Lietuvoje informatikos terminų klausimas jau, galima sakyti, pajudėjęs

į priekį. Išleisti trys žodynai.

Išvados

➢ Versle ir organizacijose pritaikome šias teorijas

➢ Verslininkui ar organizacijos vadovui tai būtina žinoti, nes dauguma

verslų ar organizacijų žlunga dėl neišsilavinusio vadovo.

➢ Kompiuteris ir verslas tai beveik neatsiejami vienas nuo kito.

➢ Kompiuterinės technologijos žmogų daro gabesnį, sumanesnį,

raštingesnį.

➢ Taupo verslininkų iir organizacijų laika.

➢ Dėl kompiuterinių technologijų galime greičiau ir efektyviau

aptarnauti klientą.

Literatūros sąrašas

1. Appleby R.C. Šiuolaikinio verslo administravimas. Vilnius Charibdė

2003

2. Maciulevičius R. Kauno kolegijos Tauragės skyrius Informacinių

technologijų didaktinė medžiaga.

3. Bagdonienė L., Bagdonas E., Kazlauskienė E., Zarembytė J., Kauno

technologija 2004