Savivaldybės administracijos modulio kaita Lietuvos Respublikoje

TURINYS

ĮVADAS…………………………3

I. SAVIVALDYBĖS ATKŪRUS NEPRIKLAUSOMYBĘ………………….4

II. SAVIVALDYBIŲ STEIGIMO SUNKUMAI………………………4

III. PRIELAIDOS ATSIRASTI NAUJOMS SAVIVALDYBĖMS………………6

IV. SAVIVALDYBIŲ FUNKCIJOS…………………………8

V. EUROPOS SĄJUNGOS ĮTAKA LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBĖMS……9

VI. SAVIVALDYBIŲ STRUKTŪRA…………………………12

6.1. TARYBA…………………………12

6.2. MERAS…………………………13

6.3. ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS………………………14

6.4. SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS………………………15

IŠVADOS…………………………16

LITERATŪRA…………………………17ĮVADAS

Vietos savivalda pradėjo plėtotis Europoje dar viduramžiais, o Lietuvoje ji atsirado po baudžiavos panaikinimo. Tarpukario Lietuvoje vietos savivaldos institucijos buvo arčiausiai prie žmonių ir turėjo didelį poveikį visuomenės gyvenime.

Žlugus socialistinei savivaldai, kuri tarpukario savivaldą buvo pakeitusi griežtai centralizuota valdymo sistema, vietos savivaldos institucijos vėl tapo sudėtine demokratijos dalimi. Europos vietos savivaldos chartija 1985 m. nnustatė, kad savivaldybė turi būti įtvirtinta įstatymuose arba net kiekvienos valstybės konstitucijoje.

Pagal Teritorijos administracinių vienetų įstatymą ( 1994 m. ) Lietuvoje šiuo metu yra 10 apskričių ir 60 savivaldybių. Tačiau savivaldos teisę įstatymas laidavo tik savivaldybėms, o apskrities valdymą organizuoja Vyriausybė. Be to, savivaldos institucijos nėra pavaldžios valstybės institucijoms. Tuo atveju, jei būtų pažeidžiamos savivaldybių tarybų teisės, jos gali kreiptis į teismą.

Savivaldybė — apibendrintas savivaldą turinčios vietos valdžios pavadinimas. Pagal Lietuvos respublikos Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybė apibrėžiama kaip, valstybės teritorijos aadministracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą. Savivaldybė tai pakankamai sudėtingas darinys, turinti atstovaujamąsias institucijas ir vykdomąsias institucijas. Atstovaujamoji institucija, tai yra savivaldybės taryba, ir vykdomoji institucija, tai yra savivaldybės aadministracijos direktorius, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais.

Šio darbo tikslas išanalizuoti savivaldybių steigimo sunkumus ir prielaidas atsirasti naujoms, pagrindines atliekamas funkcijas, struktūrą. Įvertinti Europos Sąjungos naudą Lietuvai tapus jos nare ir kokie pasikeitimai įvyko savivaldybėse.I. SAVIVALDYBĖS ATKŪRUS NEPRIKLAUSOMYBĘ

1990 m., atkūrus šalies nepriklausomybę, viską teko pradėti iš pradžių, kadangi sovietmečiu žmonės buvo atpratę nuo teisės ir pareigos patiems tvarkyti savo reikalus. Laisva piliečių valia išrinkta Lietuvos Aukščiausioji Taryba Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu sudarė sąlygas pereiti nuo centralizuoto partinio valdymo prie demokratinės valstybės su decentralizuotu valdymu kūrimo. 1990 m. kovo pabaigoje pagal 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymą buvo išrinktos miestų ir rajonų ttarybos, o vėliau sudarytos ir miestų bei rajonų valdybos.

Vietos savivaldos pagrindų įstatyme buvo nustatytos šios ypatingą reikšmę vietos savivaldos raidai Lietuvoje turėjusios nuostatos: vietos savivaldos vykdomųjų institucijų pavaldumas tik atstovaujančiosioms vietos savivaldos institucijoms; savivaldybių nuosavybės įteisinimas. Šiuo įstatymu buvo nustatyta dviejų pakopų – aukštesniosios ir žemesniosios – savivaldybių sistema, savivaldos institucijų organizavimo tvarka ir įgaliojimai. Sprendžiant iš šio įstatymo nuostatų, atrodė, kad sudarytos teisinės sąlygos pusę amžiaus egzistavusią Liaudies deputatų tarybų su jų vykdomaisiais komitetais sistemą realiai pertvarkyti į vvietos savivaldos sistemą, būdingą demokratinei, decentralizuotai valstybei.

Savivaldybės neturėjo nei savo nuosavybės, nei savarankiško biudžeto ir priklausė nuo Vyriausybės. Palaipsniui, žingsnis po žingsnio buvo grąžintas vietinių valdymo organų (savivaldybių merų, valdytojų ir valdybų) dvigubas pavaldumas. Santykiai tarp aukštesniosios ir žemesniosios pakopų savivaldybių taip pat buvo įtempti ir komplikuoti. Visi šie faktai liudijo, kad tuo laikotarpiu terminai „vietos savivalda“ ir „savivaldybė“ buvo tarsi gražios iškabos, slėpusios Lietuvoje egzistavusią trijų pakopų valstybinio valdymo organų sistemą, mažai kuo realiai besiskyrusią nuo iki tol egzistavusios valdymo sistemos.II. SAVIVALDYBIŲ STEIGIMO SUNKUMAI

Sėkmingai dirbti savivaldybės negalėjo todėl, kad Vietos savivaldos pagrindų įstatymo nuostatos dėl savivaldybių valdžios ir valdymo organų vidinio organizavimo sudarė prielaidas vidiniams konfliktams savivaldybėse atsirasti, atsirado trintis tarp tarybų ir valdybų. Tokia padėtis netenkino nei savivaldybininkų, nei Lietuvos valdžios. 1991 – 1994 m. buvo intensyviai ieškoma būdų ir priemonių, kaip šią padėtį pakeisti ir sudaryti normalias sąlygas veikti vietos savivaldai. Šiai dienai valdybų savivaldybėse nebeliko.

Pradžią esminiam lūžiui vietos savivaldos sistemoje davė LR Konstitucijos priėmimas 1992 metais. Konstitucijoje vietos savivaldai buvo skirti 6 straipsniai. Konstitucinės normos dėl vietos savivaldos buvo rengiamos atsižvelgiant ir į Europos Vietos savivaldos chartijos nuostatas bei reikalavimus. Konstitucijos priėmimas davė pagrindą iš esmės keisti teisinę sistemą, reglamentavusią vietos savivaldą Lietuvoje. Remiantis Vakarų ddemokratinių valstybių patirtimi buvo parengti ir priimti naujo tipo įstatymai: 1993 m. liepos 1 d. „Vyriausybės atstovo įstatymas“, skirtas reglamentuoti savivaldos institucijų veiklos teisinės priežiūros tvarką; 1994 m. liepos 7 d. Vietos savivaldos įstatymas, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas ir 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas.

Vietos savivaldos įstatymas nustatė naują savivaldos institucijų organizavimo tvarką; savivaldos institucijų kompetenciją padalino į savarankiškąją ir valstybės deleguotąją, nustatydama ir skirtingą savivaldos institucijų savarankiškumo ir atsakomybės laipsnį, ją įgyvendinant; įstatymu numatytas vietos savivaldos ekonominis pagrindas – savivaldybių nuosavybė.

1994 m. priėmus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, buvo sudarytos 12 miestų ir 44 rajonų savivaldybės (iki tol gyvavusios apylinkių ir gyvenviečių savivaldybės panaikintos). Savivaldybių tarybų nariai jau 1995 m. buvo renkami pagal naują 1994 m. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, kuris iš esmės skyrėsi nuo iki tol galiojusio įstatymo. Įteisinta proporcinė rinkimų sistema.

1996 metais Lietuvoje toliau buvo tobulinama Vietos savivaldos sistema. Du kartus buvo pakeista Lietuvos Respublikos Konstitucija. Abi pagrindinio valstybės įstatymo pataisos susijusios su savivaldybių reikalais. Pagal vieną iš jų – ir savivaldybėms suteikiama teisė įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, reikalingų jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eeksploatuoti. Priėmus Konstitucijos 119 straipsnio pataisą, vietoje buvusių 2 metų nustatyta 3 metų savivaldybių tarybų kadencija.

Tačiau nepagrįstai mažai 1996 metais buvo padaryta savivaldybių ekonominiam ir finansiniam savarankiškumui stiprinti. Nebuvo pakeista savivaldybių biudžetų sudarymo tvarka. Laikinoji atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų nustatymo metodika, patvirtinta 1994 metais, buvo smarkiai kritikuota ir vietos savivaldybių, ir valstybinės valdžios institucijų, tačiau pagal ją minėti rodikliai buvo nustatomi ir 1997 metams.

Visų pirma, buvo būtina atlikti šiuos darbus: parengti ir patvirtinti naują, tobulesnę savivaldybių biudžetų sudarymo tvarką, kad savivaldybių biudžetus būtų galima formuoti pagal naujus principus; tobulinti savivaldybių biudžetų planavimo ir apskaitos sistemas, parengti ir priimti teisės aktus, reglamentuojančius savivaldos institucijų veiklą imant ir teikiant paskolas, nustatančius tvarką ir šios veiklos apribojimus; pratęsti dalies valstybės turto, įstatymu priskirto savivaldybių nuosavybėn, perdavimo terminus, priimti įstatymo pataisas, kurios sudarytų sąlygas sklandžiau perduoti valstybinį turtą savivaldybėms ir panaikintų nesutarimus tarp savivaldos institucijų ir apskričių viršininkų; parengti kvalifikuotas rekomendacijas, kaip konkrečiai savivaldybei pasirinkti tinkamiausią turto valdymo ar paslaugų teikimo organizavimo formą; šeimininkiškas bendro turto va.ldymas ir naudojimas šiuo metu yra bene svarbiausias savivaldybių uždavinys; aiškiau paskirstyti funkcijas tarp savivaldos institucijų ir apskričių viršininkų, panaikinti prieštaravimus tarp vietos savivaldos ir kitų įstatymų; parengti ir priimti Vietos savivaldos įstatymo

pataisas, kad tiksliau būtų galima nustatyti savivaldos institucijų funkcijas (atsakomybę), pagrįsčiau grupuoti jas į savarankišką (privalomą ir savanorišką) bei valstybės deleguotąją kompetenciją, aiškiau paskirstyti įgaliojimus tarp savivaldos politinių institucijų ir savivaldybės administracijos.

Vienas svarbiausių įvykių, įtakojusių šių dienų savivaldos plėtrą, buvo naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo priėmimas 2000 m. spalio mėn. 12 d., kuris keistas ne vieną kartą ir ko gero dar bus keičiamas, kadangi iškyla naujų konfliktų dėl teisių ir pareigų, pvz. dauguma merų yra nepatenkinti, jog jų galios ppakankamai ribotos, ypač finansų srityje.

Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą Lietuvoje įsteigta 60 savivaldybių – 60 valstybės teritorijos administracinių vienetų, turinčių juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldos tarybą.III. PRIELAIDOS ATSIRASTI NAUJOMS SAVIVALDYBĖMS

Dar 2003 m. birželio 17 d. nutarimu Vyriausybė patvirtino Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų sistemos tobulinimo koncepcijos įgyvendinimo veiksmų planą. Tai padariusi, Vyriausybė žengė dar vieną žingsnį, patvirtindama Naujų savivaldybių steigimo ekonominio pagrindimo metodiką. Taigi Lietuvoje ggali atsirasti naujos savivaldybės. Naujų savivaldybių steigimo ekonominio pagrindimo metodika reglamentuoja naujos savivaldybės steigimo kriterijų apskaičiavimo tvarką, naujos savivaldybės steigimo sąnaudų nustatymą ir ekonominio pajėgumo įvertinimą tęsiant pradėtą šalies teritorijos administracinę reformą. Tad šalyje be kitų reformų, vyksta dar ir aadministracinė reforma. Žinoma, galima daug ką įsteigti ir jau įsteigta, naudojant mokesčių mokėtojų pinigus. O kuo grindžiamas naujos savivaldybės steigimas? Minėtoje metodikoje naujos savivaldybės steigimas ekonomiškai grindžiamas didžiausiu savivaldybės ekonominio pajėgumo įvertinimo rodikliu, optimaliu steigiamos naujos savivaldybės teritorijos ir jos centro – potencialios natūralios socialinės ekonominės traukos teritorijos – atitikimu ir mažiausiomis naujos savivaldybės steigimo vienkartinėmis išlaidomis. Visa metodika grindžiama matematinėmis formulėmis.

Naujos savivaldybės steigimo kainos skaičiavimas sunkiausias uždavinys, su kuriuo susidūrė metodikos kūrėjai. Anot metodikos autorių, valdymo išlaidos apskaičiuojamos pagal steigiamai naujai savivaldybei nustatomą vidutinį steigtinų savivaldybės pareigybių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų. Tai savivaldybės mero, mero pavaduotojo ar pavaduotojų, savivaldybės tarybos sekretoriato valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų ir ddarbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis), savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Tarnautojų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, nustatomas atsižvelgiant į faktiškai esamų savivaldybių pareigybių skaičiaus vidurkį (vertinamos panašaus dydžio savivaldybės, turinčios 5 tūkstančiais gyventojų daugiau arba mažiau). Bendros papildomos metinės valdymo išlaidos, reikalingos įsteigus naują savivaldybę, apskaičiuojamos kaip steigiamos naujos savivaldybės metinių valdymo išlaidų ir esamos sumažėjusios savivaldybės metinių valdymo išlaidų ekonomijos skirtumas. Steigiamoje naujoje savivaldybėje valstybės institucijų ir įstaigų teritorinių ppadalinių ar nuotolinių darbo vietų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių ir lėšų poreikį, atsižvelgdamos į sumažėjusį valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, poreikį esamoje sumažėjusioje savivaldybėje, nustato kartu su teritorinių padalinių ar nuotolinių darbo vietų steigimo ekonominiu pagrindimu atitinkamos suinteresuotos valstybės institucijos ir įstaigos. Administracinių pastatų (patalpų) steigiamos naujos savivaldybės administracijai ir valstybės institucijų ir įstaigų teritoriniams padaliniams įkurdinti ar nuotolinėms darbo vietoms įrengti poreikis nustatomas pagal būsimą savivaldybės pareigybių skaičių steigiamos naujos savivaldybės centre ( šiuo atveju laikoma, kad seniūnijos išlieka ir jų darbuotojai patalpomis yra aprūpinti ) ir valstybės institucijų bei įstaigų pateiktus teritorinių padalinių ar nuotolinių darbo vietų poreikio skaičiavimus, taip pat vidutinį vieno darbuotojo aprūpinimą darbo patalpomis ( taikant vienam darbuotojui šią bendrąją patalpų ploto poreikio normą naujos savivaldybės steigimo laikotarpiu: 8 – 12 kv. metrų darbo kabinetams; 2 – 8 kv. metrai pasitarimų salėms; 6 – 12 kv. metrų sandėliams, garažams ir kitoms pagalbinėms patalpoms ) vadovaujantis atskiromis nuostatomis. Nauja metodika siejama ir su nedarbu. Vidutinė metinė išlaidų ekonomija, gauta dėl naujos savivaldybės steigimo sumažėjus nedarbui, susideda iš vidutinės me.tinės nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimo daliai įdarbintų registruotų bedarbių skaičiaus steigiamoje naujoje savivaldybėje ekonomijos. Registruotų bedarbių mažėjimo įsteigtose nnaujose savivaldybėse koeficientas apskaičiuojamas pagal Statistikos departamento skelbiamus statistinius duomenis, įvertinus procentiniais punktais vidutiniškai kasmet spartesnį registruotų bedarbių skaičiaus mažėjimą įsteigtose naujose Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių ir Rietavo savivaldybėse, palyginti su kitomis Lietuvos savivaldybėmis. Naujos savivaldybės kūrimo išlaidų ekonomija taip pat siejama su vidutinių metinių įdarbintų registruotų bedarbių mokesčių, skaičiuojamų nuo gaunamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, sumokamų į valstybės biudžetą ir Valstybinio socialinio draudimo fondą, sumos. Lėšos steigiamos naujos savivaldybės ir esamos sumažėjusios savivaldybės teritorijos administracinių ribų ir bendriesiems planams parengti ar patikslinti apskaičiuojamos pagal pateiktas sąmatas. Lėšos naujų savivaldybių steigimo organizaciniam komitetui finansuoti, seminarams organizuoti, taip pat kitos su naujų savivaldybių steigimo organizavimu susijusios išlaidos apskaičiuojamos pagal pateiktas sąmatas.

Savivaldybės turi būti kuriamos ir naikinamos ne dėl tarnautojų gausinimo ir naudos jiems patiems, bet dėl valdymo veiksmingumo gyventojų naudai.IV. SAVIVALDYBIŲ FUNKCIJOS

Savivaldybių funkcijas galima skirstyti pagal grupes: pagal sprendimų priėmimo laisvę ir pagal veiklos pobūdį. Šios dvi grupės skirstomos į dar smulkesnes grupes. Ateityje savivaldybių funkcijų ratas gali plėstis, kadangi Lietuva tapo pilnateise Europos sąjungos nare.

1. Pagal sprendimų priėmimo laisvę:

* Savarankiškąsias – šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo bei įgyvendinimo laisvę ir yyra atsakingos už šių funkcijų atlikimą, pvz. 1) savivaldybės biudžeto sudarymas ir tvirtinimas; 2) ikimokyklinis vaikų ugdymas; 3) vaikų ir jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, profesinis mokymas; 4) suaugusiųjų neformalusis švietimas; 5) maitinimo paslaugų teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo įstaigose ir kt.

* Priskirtąsias – įgyvendindamos Lietuvos respublikos vietos savivaldos įstatymą ir kitus įstatymus ir jų pagrindu priimtus kitus teisės aktus, savivaldybės šias funkcijas atlieka atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, pvz. 1) vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimas; 2) kaimo bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių toli nuo mokyklos, nemokamo pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas; 3)savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi bendrojo lavinimo ar kitokioje švietimo sistemos mokykloje užtikrinimas; 4) socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimas; 5) sąlygų neįgalių gyventojų socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas ir kt.

* Valstybines (perduotas savivaldybėms) – tai yra valstybės funkcijos, perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Šios funkcijos perduodamos įstatymais ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais. Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę, pvz. 1) civilinės būklės aktų registravimas; 2) įstatymų priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės registrams; 3) civilinės saugos organizavimas; 4) savivaldybės priešgaisrinių tarnybų organizavimas; 5) dalyvavimas valdant valstybinius parkus ir kt.

* Sutartines

– šių funkcijų įgyvendinimas grindžiamas sutartimis.

2. Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį:

* Vietos valdžios – šias funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba.

* Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės administracijos direktorius, kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje.

* Viešąsias paslaugas – teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami viešai.V. EUROPOS SSĄJUNGOS ĮTAKA LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBĖMS

Europos Sąjungos nuostatų įtaka vietos savivaldai jaučiama daugelyje sričių. Tačiau vyksta ir atvirkštinis procesas: savivaldybės rado naujų būdų savo interesų išreiškimui. Oficialiai yra tik keletą savivaldybių įtakojimo Europos sąjungos sprendimų priėmimo procesui galimybių. Pagrindinis oficialus būdas, kaip savivaldybės gali įtakoti Europos Sąjungos politiką, yra veikiant per patariamąjį organą – Regionų komitetą. Šis komitetas įsteigtas 1994 m. pagal Europos Sąjungos sutartį Tai yra patariamoji institucija, sudaryta iš Europos regionų ir vietos savivaldos delegatų. Ji sudaro sąlygas savivaldos aatstovams daryti įtaką formuojant Europos sąjungos politiką ir užtikrina, kad būtų paisoma regionų bei vietos savitumų ir išimtinių teisių.

Su šiuo komitetu privaloma konsultuotis klausimais, susijusiais su vietos ir regionų valdžios kompetencija, pvz., regioninės politikos, aplinkosaugos, švietimo ir transporto reikalų. Tačiau ooficiali įtaka yra gana ribota. Lietuvos savivaldybių asociacija palaiko tiesioginius ryšius su Regionų komitetu, o ypač su šio komiteto Ryšių su šalimis kandidatėmis grupe. Šie ryšiai ateityje plėtosis dar sparčiau, nes savivaldybės, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, turės įsitraukti į šio komiteto veiklą.

Savivaldybės rado ir kitus kelius kaip įsiskverbti į Europos sąjungos politikos formavimo procesą, pvz., per neformalius kanalus. Šie neformalūs būdai dažniausiai veikia per Briuselio tarnautojus. Dėl to dauguma valstybių lobistinių organizacijų, savivaldybių asociacijų ir didžiųjų miestų turi biurus Briuselyje. Šiuose biuruose dirbantys žmonės glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamų sričių departamentų darbuotojais. Tokiu būdu pasiekiamas didelis efektas toms šalims, kurios neturi įtakos pradiniame sprendimų priėmimo etape.

Lietuvos savivaldybių asociacija, siekdama tinkamai atstovauti savivaldos interesus Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą iir norėdama kaip galima anksčiau įtakoti visus vietos valdžiai svarbius sprendimus tiek Europos sąjungos tiek ir Lietuvos Respublikos institucijose, ketina turėti savo nuolatinį atstovą Briuselyje.

Nuolatinio Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovo buvimas Briuselyje sudarys galimybę operatyviai ir “iš pirmų lūpų” informuoti savivaldybes apie Europos sjungos vystymosi tendencijas ir to pasekmes Lietuvos savivaldai; aktyviai dalyvauti LR įstatyminės bazės, susijusios su naryste Europos sąjungoje, rengimo procese, o taip pat pagal galimybes įtakoti Europos sąjungos institucijose priimamus sprendimus tose sferose, kurios bus svarbios vietos ssavivaldai po įstojimo į

Europos sąjungą. Tai leis plėtoti ryšius su Europos sąjungos Regionų komitetu, stiprinti ryšius su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis bei koordinuoti veiksmus su kitų Europos šalių vietos savivaldą atstovaujančiomis organizacijomis.

Dabartinis apskričių ir savivaldybių santykis turi kardinaliai keistis: savivaldybės realiai sustiprės, gavusios daugiau funkcijų. Be to, joms būtina užtikrinti reikiamą finansavimą toms funkcijoms įgyvendinti.

Apskritys turėtų aptarnauti (administruoti) regionų valdžios inicijuotas regionines programas. Decentralizacijos principas turi apimti ir vidinę apskrities struktūrą: apskrities viršininkas turi būti renkamas, o ne skiriamas Ministro Pirmininko, kaip yra dabar. Taip žmonės galės tiesiogiai įtakoti savo valdžią, reikalauti įvykdyti savo įsipareigojimus.

Ilgainiui Vyriausybės įtaka apskrityse turėtų mažėti, užleisdama vietą regioniniam valdymo principui.

Reikia pastebėti, kad centrinės funkcijos mažėjimas valstybės valdyme – nuo ministerijų iki savivaldybių – harmoningai atitinka Europos Sąjungos poziciją. Decentralizacija, įstatymu įtvirtinta regionų politika leis ne tik racionaliau spręsti problemas, bet ir atvers kelius į Europos sąjungos struktūrinius fondus, kurie bus reali finansinė parama Lietuvos žmonėms.

Europos Sąjungai yra svarbu, kad visur būtų pasiektas tas pats aukštas pragyvenimo lygis. Tam yra specialios skatinimo programo.s, Europos sąjungos fondai. Nėra efektyvu, kai pinigai iš šių fondų regioniniams skirtumams išlyginti skirstomi per centrinę valdžią. Kur kas geriau, kai skatinimas vyksta tiesiogiai, per regionus, nes jie ggeriau žino savo bėdas ir savo poreikius.

Tad apskritys yra reikalingos, kad galėtų atlikti Europos sąjungos fondų vadybininkų vaidmenį. Tačiau būtina, kad regionuose būtų sukurtos pakankamos profesionalios pajėgos, galinčios tą darbą atlikti. Apskritims svarbu persiorientuoti šia linkme.

Europoje neretai pasitaiko, kad regionų ir centrinės valdžios interesai susikerta. Kartais konfliktai kyla ir tarp regionų bei savivaldybių. Tad būtina labai aiškiai nubrėžti įgaliojimų ribas stengiantis valdžią kiek įmanoma decentralizuoti, ypač kai tai susiję su paprastų žmonių kasdieniu gyvenimu.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, organizuodamos savo veiklą savivaldybės privalo atsižvelgti ir į Europos sąjungos teisės aktus. Šioje duomenų bazėje surinkti teisės aktai turintys tiesioginį ir netiesioginį poveikį savivaldybėms – tiek privalomo pobūdžio teisės aktai (direktyvos, reglamentai, sprendimai), tiek svarbesnieji rekomendacinio pobūdžio dokumentai (rekomendacijos, komunikatai, gairės, strategijos).

Europos sąjungos teisės aktų duomenų bazė bus nuolat atnaujinama, joje numatoma talpinti taip pat naudingas nuorodas, Europos sąjungos poveikio savivaldai srityse atliktas studijas.

Europos sąjungos teisės poveikis savivaldybėms

Savivaldybių veiklą įtakoja:

– Pirminės Europos sąjungos teisės aktai – sutartys, jų priedai, protokolai, jų pakeitimai;

– Antrinės Europos sąjungos teisės aktai – direktyvos, reglamentai, sprendimai;

– Europos sąjungos teisminė teisė – Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimai.

Sutartys sudaro Europos sąjungos teisinį pagrindą, iš kurio išvedami kiti teisiniai instrumentai. Per eeilę metų steigiamosios sutartys buvo pakeistos ir papildytos, paskutinioji – Europos sąjungos Konstitucinė sutartis.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, atsivėrė galimybės naudotis šios Sąjungos paramos fondais, skirtais Sąjungos narėms. Sprendimo nuostatos reglamentuoja užimtumo politiką šalyse narėse. Jos privalo užtikrinti efektyvų jų įgyvendinimą regioniniame ir vietiniame lygmenyse.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktą: „gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo organizavimas, viešųjų bei sezoninių darbų organizavimas“* taigi, gyventojų užimtumo organizavimas yra traktuojama kaip savarankiška savivaldybių funkcija. Įgyvendinant sprendimą, savivaldybės turės imtis priemonių didinti vietos bendruomenės užimtumą įvairiomis formomis (socialinės sanglaudos stiprinimas ir socialinės atskirties mažinimas, darbo kokybės ir produktyvumo gerinimas, aktyvios ir prevencinės priemonės bedarbiams ir neaktyviems gyventojams, verslumo ugdymas ir darbo vietų kūrimas, gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas, lyčių lygybė, nelegalaus darbo pakeitimas nuolatiniu užimtumu ir t. t.).

Kadangi vietos bendruomenės narių užimtumo organizavimas yra finansuojamas iš savivaldybių biudžetų, tai anksčiau minėtoms priemonėms įgyvendinti gali prireikti nemažų finansinių investicijų. Šiai funkcijai veiksmingai vykdyti savivaldybėms taip pat būtinos modernios užimtumo tarnybos, kurios sugebėtų planuoti, organizuoti ir koordinuoti užimtumo politikos savivaldybėse įgyvendinimą.VI. SAVIVALDYBIŲ STRUKTŪRA

Atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojantį valdžių padalijimo prncipą, savivaldybėje taip pat galima įžvelgti šį principą. Jis nėra toks pat, tačiau panašumų galime atrasti. Savivaldybės institucijos – atstovaujamoji institucija, tai yra savivaldybės

taryba, ir vykdomoji institucija, tai yra savivaldybės administracijos direktorius, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais. Trumpai aptarsime svarbiausias savivaldybės institucijas bei pateiksime savivaldybės atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios struktūrą.

TARYBA

Savivaldybės taryba įgyvendina savivaldos teisę. Ši taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų nariai renkami ketveriems metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rrinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą. Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas arba pavaduotojai ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti. Tai yra pagrindiniai pirmojo posėdžio tikslai. Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, tai yra pagrindinė tarybos veiklos forma. Paminėsiu galbūt svarbiausias savivaldybės tarybos funkcijas:

• Tvirtina savivaldybės tarybos veiklos reglamentą;

• Renka bei prieš terminą iš pareigų atleidžia merą;

• Priima sprendimą sudaryti savivaldybės ttarybos kolegiją ir mero teikimu ją sudaro;

• Sudaro savivaldybės tarybos komitetus, komisijas ir kitas struktūras, reikalingas savivaldybės tarybos darbui organizuoti, bei įstatymų numatytas visuomenines komisijas ir tarybas;

• Renka Kontrolės komiteto pirmininką, jo teikimu skiria Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją, tvirtina KKontrolės komiteto veiklos programą;

Savo politiniams tikslams įgyvendinti Tarybos nariai gali jungtis į frakcijas. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip trys tarybos nariai. Tarybos narys gali būti tik vienos frakcijos nariu. Frakcijos gali jungtis į koalicijas ir veikti kaip viena frakcija. Frakcijos pačios nustato savo darbo tvarką, išsirenka vadovą. Tarybos nariai, norintys įkurti frakciją, įteikia merui pareiškimą. Apie frakcijos įkūrimą meras turi paskelbti artimiausiame Tarybos posėdyje.

6.2 MERAS

Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą ir jo siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Meras – savivaldybės vadovas. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Pasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimams, baigiasi ir šios tarybos išrinkto mero bei mmero pavaduotojo įgaliojimai. Savivaldybės vadovas ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai už savo veiklą ir rinkėjams už savivaldybės veiklą.

Galbūt meras neturi tiek daug įgaliojimų, kaip savivaldybės taryba, kadangi mūsų manymu, svarbiausias organas savivaldybių institucijų sistemoje išlieka taryba. Tačiau, kaip vadovas jis:

• Planuoja savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus;

• Savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme;

• Siūlo savivaldybės tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, ssavivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu) ir komisijų pirmininkų kandidatūras;

• Vadovauja sekretoriato darbui.

6.3 ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

Savivaldybėje be Tarybos veikia ir vykdomoji saviv.aldybės institucija – savivaldybės administracijos direktorius. Administracijos direktorius yra savivaldybės administracijos vadovas – įstaigos vadovas, pavaldus savivaldybės tarybai ir atskaitingas merui. Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktorius:

1) Tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais;

2) Organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių ir struktūrinių teritorinių padalinių – seniūnijų veiklos nuostatus,atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje;

Kaip jau minėjome, administracijos direktorius – savivaldybės administracijos vadovas, o savivaldybės administraciją sudaro struktūriniai, struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos.6.4. SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS

Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės ir audito institucija. Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai. Kontrolieriaus veikla grindžiama penkiais principais: nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo. Šis pareigūnas, taip pat ir kontrolieriaus tarnybos tarnautojai negali būti savivaldybės tarybos nariais bei darbo metu negali dalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje.

Taryba, meras, kolegija, komitetai ir komisijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vietos savivaldos įstatymu, kitais įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais. Savivaldybės institucijos turi vietos valdžios ir viešojo administravimo teises bei pareigas. ŠŠios institucijos – atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais.IŠVADOS

Šiame darbe skyriau dėmesį ne vien savivaldybių kūrimui, prielaidas atsirasti naujoms savivaldybės, funkcijoms ir pan., tačiau atkreipiau dėmesį ir į savivaldybės institucijas.

Rašydama šį darbą rėmiausi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, tai buvo pagrindinis literatūros šaltinis. Taip pat informacija, kurią radau internete, knygomis ir kitais šaltiniais, kuriuos nurodžiau literatūros sąraše.LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 1994 m. Liepos 7 d. Nr. I-533 Vilnius.

2. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas 1994 m. Liepos 7 d Nr. I-532 Vilnius.

3. Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo nutarimas 2002 m. Gruodžio 24 d. Vilnius.

4. P. A. Čiočys. Teisės pagrindai, Vilniaus vadybos kolegija, Vilnius, 2002 m. ISBN 9955 – 528 – 02 – 8.

5. http://europa.eu.int/institutions/cor/index_lt.htm

6. http://europa.eu.int/institutions/cor/index_lt.htm

7. http://www.savivaldybes.lt/savivaldybes/index.php?lang=lt&gr=savivaldosraida&id=108

8. http://www.savivaldybes.lt/savivaldybes/index.php?lang=lt&gr=savivaldosraida&id=15