Ignalinos atominė elektrinė ir jos keliamos problemos

Turinys

Įvadas 3

1.Trumpai apie Ignalinos atominę elektrinę (IAE) 4

1.1.Faktai apie IAE 4

1.2.IAE istorija 5

1.3.Reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistema 6

1.4.Radiacinė apsauga 6

2.Teršalų, išmestų į atmosferą skirtingais IAE šaltiniais per 2001 metus kiekis ir priskaičiuotų mokesčių suma 8

3. Neradioaktyvusis aplinkos užterštumas (2003 m.) 9

4.Panaudoto kuro saugojimas 11

5. Atliekų tvarkymo ir perdirbimo problema 12

6. Branduolinės saugos garantavimas 13

Išvados 19

Naudota literatūra 21Įvadas

Ignalinos Atominė elektrinė – vienas reikšmingiausių Lietuvos ūkio objektų, atliekančių labai svarbų stabilizuojantį vaidmenį itin sunkiu mūsų ekonomikos fundamentalaus pertvarkymo laikotarpiu, yra Ignalinos atominė elektrinė. Jos stabilus veikimas leido be pertrūkių aprūpinti palyginti pigia elektros energija visus LLietuvos vartotojus ir eksportuoti nemažą kiekį energijos į gretimas valstybes.

Ignalinos AE įgalino labai sumažinti naftos ir gamtinių dujų sąnaudas elektros energijos gamybai ir kartu gerokai palengvino kitų vartotojų nepertraukiamą aprūpinimą šiais produktais netgi ekonominės blokados laikotarpiu. Visa tai paryškino labai svarbų Ignalinos AE vaidmenį. Pigi energija – vienas būtiniausių veiksnių, spartinančių modernios ekonomikos sukūrimą. Nuo to, kaip efektyviai sugebėsime ja pasinaudoti, priklausys mūsų ekonomikos atgimimo tempai, galimybės mūsų pramonės produkcijai įsitvirtinti sunkioje konkurencinėje kovoje pasaulio rinkose.

Dėl grynai ekonominių motyvų ššiuo metu daugiau kaip 80 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos yra pagaminta atominėje elektrinėje, nes jos savikaina yra daugiau kaip perpus mažesnė, nei gaminant šiluminėse elektrinėse.1.Trumpai apie Ignalinos atominę elektrinę (IAE)

1.1.Faktai apie IAE

Ignalinos atominė elektrinė yra Lietuvoje. Ji pastatyta ant ppietinio Drūkšių ežero kranto, 39 km nuo Ignalinos. Artimiausi didesni miestai yra Vilnius (575000 gyventojų) ir nuo Ignalinos AE už 130 km, Latvijoje – Daugpilis (126000 gyventojų) yra už 30 km. Visaginą nuo Ignalinos AE skiria 6 km (32600 gyventojų). Visagine gyvena beveik visi jėgainės darbuotojai.

Ignalinos AE užima 0,75 km2 plotą, pastatai užima 0,2 km2 ploto. Ignalinos AE turi du panašius blokus su RBMK-1500 reaktoriais. Kiekvienas blokas susideda iš šešių įrenginių. Reaktoriai yra pastatuose A1 ir A2, juos jungia bendras pastatas D1/D2, kuriuose įrengti blokų valdymo pultai, elektros patalpos ir deaeratorių skyrius. Paskutinis pastatas jungiasi su bendra turbinų sale. Pagrindiniai Ignalinos AE pastatai yra nutolę nuo Drūkšių ežero už 400-500 metrų.

Abu blokai turi bendras patalpas: mažo radioaktyvumo atliekų saugyklą, kkietųjų radioaktyviųjų atliekų saugyklą, skystų radioaktyviųjų atliekų perdirbimo korpusą ir t. t. Dvylika dyzelinių generatorių patalpinti dviejuose pastatuose, kurie atskirti nuo kitų (po 6 generatorius kiekvienam energetiniam blokui), jų paskirtis siejama su avarinės elektros energijos gamyba. Kiekvienas blokas turi atskirą vandens siurbimo sistemą, šios sistemos be pertrūkių tiekia vandenį Ignalinos atominei elektrinei.

Ignalinos AE išsiskiria iš visų RBMK tipo reaktorių tuo, kad apie ją buvo atlikta daugiausia išsamių tarptautinių studijų, kuriose buvo tiriami jėgainės projektiniai parametrai bei jos rizikos lygis. Po SSovietų Sąjungos žlugimo Lietuvai tekusi elektrinė bei jos projektiniai ir eksploatacijos duomenys tapo visiškai prieinami Vakarų ekspertams. Efektyvią pradinę pagalbą atominės saugos klausimais suteikė pirmiausia Švedija, o vėliau ir kitos šalys, sugebančios atlikti patikimas ekspertizes. Tarptautinės ekspertizės buvo įvairių formų. Ypač vertingos buvo pasaulyje pripažintų ekspertų žinios, dalyvaujant įvairiose tarptautinių studijų programose, kurių pagrindiniai tikslai tokie:

a) elektrinės projektinių duomenų surinkimas, klasifikacija ir verifikacija;

b) rizikos lygio analizė;

c) rekomendacijos saugos lygiui pagerinti;

d) analitinių metodologijų perdavimas Lietuvos specialistams1.2.IAE istorija

1974 m. prasidėjo parengiamieji IAE statybos darbai. 1978 m. kovo mėnesį pradėti žemės darbai 1 energetinio bloko statyboje, kurie buvo užbaigti rugsėjo mėnesį. Balandžio mėnesį priduotas valdymo įrenginių blokas. 1980 m. pradžioje baigti techninio vandens užtvarų montavimo darbai. Rugsėjo mėnesį užbaigti 2 energetinio bloko žemės darbai. 1981 m. pradžioje iškeltos avarijų lokalizacijos sienos iki 20 metrų ir baigta betonuoti pirmojo reaktoriaus šachta. Gegužės mėnesį pradėta montuoti priverstinės vandens cirkuliacijos vamzdynų sistema. Pradėtas reaktoriaus salės metalo konstrukcijų montavimas. Spalio mėnesį baigtos montuoti betoninės reaktoriaus salės sienos iki 43 metrų. Gruodžio mėnesį pradėti montažo darbai komunikacijų koridoriuje. 1982 m. liepos mėnesį užbaigtas technologinių schemų montavimas reaktoriaus šachtoje, o rugpjūtyje baigtas grafitinio klojinio montažas. Rugpjūčio mėnesį pradėtas turbogeneratorių montažas, rugsėjo mėnesį pradėti montuoti separatoriai, o sspalyje – technologiniai kanalai.

1983 m. gruodžio 31 d. paleistas pirmasis blokas. Pradėtas statyti 3 energetinis blokas. 1986 m. buvo užbaiginėjami visi montažo darbai. Antrą reaktorių buvo planuojama pradėti eksploatuoti 1986 m., bet dėl avarijos Černobilyje eksploatavimo darbai buvo nukelti į 1987 metus. 1987 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo dirbti 2 blokas. Tuo metu jau buvo pastatyta 60 % trečiojo energobloko, bet netrukus statybos buvo užkonservuotos. 1989 m. 3 reaktoriaus statyba buvo pilnai sustabdyta. Per 11 metų buvo pastatyta pati galingiausia atominė elektrinė pasaulyje. Statant atominę elektrinę buvo pastatyta: 142 km kelių, 50 km geležinkelio kelių, 390 km ryšio linijų, 334 km elektros linijų, 133 km kanalizacijos linijų ir 164 km šiluminių tinklų. Taip pat buvo sunaudota 3544000 m3 gelžbetonio konstrukcijų, 76480 t armatūros. Dabar Ignalinos AE dirba 4634 darbuotojai, iš jų – 1290 moterų. 92,4% darbuotojų – Lietuvos Respublikos piliečiai.

1999 m. spalio 5d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją, kurioje numatyta iki 2005 metų baigti 1 energetinio bloko eksploatavimą. 2004 m. Nacionalinė energetikos strategija bus tikslinama ir tuomet bus apsispręsta ir dėl 2 bloko likimo. 2000 metų gegužės 2 d. buvo priimtas Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymas.

2001 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino VValstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programą.1.3.Reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistema

Ši sistema patikimai kontroliuoja reaktoriaus darbą ir jo saugią eksploataciją. Ji užtikrina reaktoriaus paleidimą, automatinį duoto lygio galios palaikymą, valdo energijos paskirstymą pagal reaktoriaus aktyviosios zonos spindulį ir aukštį, kompensuoja kuro trūkumą, garantuoja reaktoriaus apsaugą avarinių situacijų metu.

Reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemoje naudojama labai patikima aparatūra su integralinėmis schemomis įvairių daviklių signalams priimti ir apdoroti, o taip pat informuoti operatorių apie reaktoriaus būvį. Reaktoriaus galia ir jos paskirstymas operatyviai reguliuojamas 211 boro karbido šerdžių, esančių reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemos kanaluose.

Šerdims aušinti naudojamas specialaus kontūro vanduo. 40 šerdžių naudojamos valdyti energijos paskirstymui pagal reaktoriaus aktyviosios zonos aukštį. 24 šerdys atlieka greitos avarinės apsaugos funkciją. Esant avarinei situacijai jos į aktyvią zoną įkišamos per 2,5 sekundės. Likusios šerdys unifikuotos ir naudojamos avarinei apsaugai, automatiniam reaktoriaus reikiamo lygio galios palaikymui, energijos paskirstymo reaktoriaus aktyviosios zonos spindulių valdymui.1.4.Radiacinė apsauga

Elektrinėje numatyti specialūs elementai ir sistema, kuri garantuoja elektrinės ir aplinkos apsaugą nuo radiacijos esant normaliam elektrinės darbui ir kilus avarinėms situacijoms.

Apsaugą nuo radiacijos užtikrina ir ją kontroliuoja:

• labai patikima automatizuota valdymo ir apsaugos sistema;;

• reaktoriaus avarinio aušinimo sistema;

• avarijų lokalizavimo sistema;

• strypų apvalkalų hermetiškumo

kontrolės sistema;

• elektrinės išmetamų dujų-aerozolinių atliekų valymo nuo radioaktyvių medžiagų specializuoti įrengimai;

• skystų radioaktyvių atliekų pašalinimo, perdirbimo ir saugojimo sistema;

• elektrinės apsaugos nuo radiacijos automatizuota kontrolės sistema;

• išmetamų dujų-aerozolinių ir skystų medžiagų kontrolės automatizuota sistema;

• aplinkos radiacinės kontrolės automatizuota sistema; .

Specialiai reaktoriams RBMK-1500 sukurta kontrolės sistema, galinti šiuolaikiniais metodais aptikti nehermetiškus šilumą išskiriančius elementus, turinti ESM, operatyviai seka reaktoriaus aktyviosios zonos radiacijos būvį.

Elektrinės radiacinės apsaugos kontrolės automatizuota sistema ir reaktoriai turi visų elektrinės mazgų ir ssistemų radiacinės kontrolės priemones, todėl galima palaikyti saugų radiacijos lygį atliekant tikslingus technologinius darbus (iškrauti nehermetiškas šilumą išskiriančias rinkles, deaktyvuoti, keisti ir remontuoti įrengimus). Kad sumažėtų išmetamų radioaktyviųjų inertinių dujų, elektrinėje naudojama dvilaipsnė valymo schema dujų aerozolinėms atliekoms, išmetamoms per ventiliacijos vamzdį į atmosferą 150 m aukštyje, valyti. Pirmasis laipsnis – išlaikymo kamera, per kurią praeinančių dujų aktyvumas sumažėja radiacijos kritimo dėka.

Antrasis laipsnis – aktyvumo slopinimo įrenginys – valo inertines dujas ir mažina jų aktyvumą dinaminės sorbcijos metodu. Radioaktyvius iišmetamus aerozolius sulaiko specialūs filtrai, esantys elektrinės filtravimo valymo įrenginiuose. Elektrinėje naudojama grįžtamoji vandens tiekimo schema. Skystos radioaktyvios atliekos specialiai apdorojamos. Pašalinamų į aplinką dujų aerozolinių ir skystų atliekų radiacinė kontrolė atliekama nuolat, elektrinės apsaugos nuo radiacijos automatizuotos kontrolės sistemos aaparatūra. Elektrinės išorinės dozimetrijos tarnyba turi šiuolaikišką aparatūrą aplinkos radionuklidams tirti. Laboratorijoje yra dozimetriniai, radiometriniai, spektrometriniai prietaisai, galintys objektyviai įvertinti aplinkos radiacinę situaciją.2.Teršalų, išmestų į atmosferą skirtingais IAE šaltiniais per 2001 metus kiekis ir priskaičiuotų mokesčių suma

Išskyrus radiacinį poveikį aplinkai, IAE yra ir cheminių medžiagų išmetimo šaltinis,nes gaminant elektros energiją, vyksta ir kitos rūšies darbai( stalių dirbtuvės,rezervo dizelynė elektrinė, remonto mechaninės dirbtuvės, pramoninė katilinė ir kt.) Cheminių medžiagų išmetimai apmokestinami už aplinkos taršą.

Lentelėje pateikti duomenys pagal taršių medžiagų kiekį, išmestų į atmosferą įvairių stacionarių IAE šaltinių per 2001 metus ir priskaičiuotų mokesčių už aplinkos taršą suma.

Laikotarpis Teršalų kiekis, tonos Mokesčio suma, Lt

Viso Katilinė Viso Katilinė

Viso % nuo bendro kiekio

I kvartalas 61,8 44,5 72 11675,61 10133,64

II kvartalas 24,8 7,6 31 3139,76 1764,22

III kvartalas 90,7 73,4 81 18679,42 17167,66

IV kvartalas 79,5 59,8 75 16040,10 13762,43

2001 metai 256,8 185,3 72 49534,89 42827,95

Kaip matyti iš aukščiau pateiktų duomenų, maksimalų indėlį į aplinkos ttaršą sudaro IAE katilinė. Pramoninė katilinė skirta aprūpinti šilima technologinėms IAE reikmėms, o taip pat Visagino miestą ir dirba skirtingu šiliminiu apkrovimu priklausomai nuo IAE energoblokų darbo apkrovimo. Per 2001 metus katilinėje sunaudota 3259 t mazuto.3. Neradioaktyvusis aplinkos užterštumas (2003 m.)

Ignalinos AE vykdo veiklą, susijusią su aplinkos apsauga. Ji vykdoma, siekiant apsaugoti atskirus žmones, visuomenę ir aplinką nuo kenksmingų cheminių medžiagų poveikio. Tuo tikslu atliekamas kenksmingų cheminių medžiagų monitoringas Ignalinos AE sanitarinėje apsaugos zonoje ir stebėjimo zonoje. Visa Ignalinos AE vveikla, susijusi su poveikio aplinkai apribojimu, vykdoma remiantis Leidimu naudoti gamtos išteklius. Aplinkos apsaugos priemonės Ignalinos atominėje elektrinėje vykdomos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, politiką aplinkos apsaugos srityje ir numatytais IAE veiklos tikslais. Kenksmingų cheminių medžiagų monitoringas – tai sistemingas išmetamų į aplinką kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijos matavimas ir įvertinimas, taip pat duomenų kaupimas ir jų analizė.

Kenksmingų cheminių medžiagų monitoringas atliekamas, remiantis nustatytomis metodikomis ir monitoringo programa, suderinta su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos institucijomis, ir kontroliuoja kenksmingų cheminių medžiagų koncentraciją elektrinės vandens nuleidimuose, vandens telkinio – aušintuvo būklę, požeminį vandenį pramoninės aikštelės teritorijoje ir Ignalinos AE dujų išmetimus. Ignalinos AE Darbų saugos skyriaus ekologinės saugos tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos norminių aktų ir įstatymų, kenksmingų cheminių medžiagų nustatytų išmetimų ir nuleidimų normų bei analizuoja išaiškintus neatitikimus.

Kenksmingų cheminių medžiagų monitoringo rezultatai kiekvieną mėnesį išsiunčiami į Aplinkos ministerijos institucijas, kurios kontroliuoja Ignalinos AE gamtos apsaugos veiklą. Už aplinkos teršimą cheminėmis medžiagomis Ignalinos AE nustatyta tvarka moka atitinkamą mokestį. Žemiau pateiktose lentelėse nurodyti duomenys, kiek Ignalinos AE 2003 metais sumokėjo mokesčių už aplinkos teršimą mobiliais ir stacionariais užterštumo šaltiniais.

Atmosferos teršimas stacionariais šaltiniais

1 lentelė

Laikotarpis Teršalų kiekis, t Mokesčio suma, Lt

Iš viso Katilinė Iš viso Katilinė

Iš viso % nuo bendro kiekio

I ketvirtis 60,85 42,88 70 13709,99 11741,72

II ketvirtis 53,44 35,24 66 11918,72 9900,75

III ketvirtis 34,54 16,16 47 4505,86 6595,78

IV ketvirtis 46,37 28,25 61 9601,72 7652,77

2003 metai 195,20 122,53 63 39736,29 35891,02

Atmosferos teršimas mobiliais šaltiniais

2 llentelė

Laikotarpis Sunaudoto kuro kiekis, t Mokesčio suma, Lt

I ketvirtis 80,83 1840,50

II ketvirtis 92,73 2163,39

III ketvirtis 90,80 2077,02

IV ketvirtis 100,22 2340,75

2003 metai 364,58 8421,66

Aplinkos teršimas nuotekomis iš IAE pramoninės aikštelės

3 lentelė

Laikotarpis Teršalų kiekis, t Mokesčio suma, Lt

I ketvirtis 33,55 9122,63

II ketvirtis 11,93 3425,79

III ketvirtis 6,69 1893,61

IV ketvirtis 6,20 1761,93

2003 metai 58,37* 16203,96

Pastaba.:

 Teršalų kiekis apskaičiuojamas padauginus koncentraciją (mg/l) iš nuotekų kiekio (m3).

Teršalų koncentracija IAE pramoninėse ir lietaus nuotekose yra detektavimo metodų ribose bei foninių reikšmių lygyje, t.y. ėmimo kanalo vandens mėginių teršalų koncentracijų reikšmių lygyje.

Gauta 58 t teršalų kiekio reikšmė yra sąlygojama nuotekų kiekio iš IAE pramoninės aikštelės į Drūkšių ežerą ir 2003 m. buvo 3 041 165 tūkst. m3.

Kaip matyti iš aukščiau pateiktų duomenų, labiausiai aplinką teršia IAE pramoninė šildymo katilinė, kuri kaip kurą naudoja mazutą. Per 2003 metus katilinė sudegino 2212,76 t mazuto.

Pramoninė šildymo katilinė aprūpina šiluma technologinius IAE vartotojus, taip pat Visagino miesto gyventojus ir dirba su skirtinga šilumine apkrova, atsižvelgiant į IAE energijos blokų darbo galingumą.4.Panaudoto kuro saugojimas

Svarbiausia IAE saugumo sritis – panaudoto branduolinio kuro saugojimas. Beveik 99% radioaktyviųjų medžiagų, susikaupusiu eksploatuojant IAE, yra saugomi elektrinėje. Nuo eksploatacijos pradžios panaudotas branduolinis kuras saugomas vandenyje, specialiuose baseinuose, tose pačiose patalpose, kur ir reaktoriai. Tai laikinas saugojimo būdas, todėl buvo paskelbtas tarptautinis konkursas panaudoto branduolinio kuro saugyklai įrengti. Konkursą laimėjo Vokietijos kompanija GNB, su kuria pasirašyta sutartis pristatyti 60 plieninių konteinerių CASTOR. Brangūs pplieniniai konteineriai yra pirmas etapas kuro saugojimo problemai spręsti. Toks saugojimo būdas garantuoja saugumą daugiau, kaip 50 metų. Siekiant sumažinti įrengimo išlaidas, paskelbtas naujas konkursas. Šiuo metu yra svarstoma dviejų užsienio kompanijų pasiūlymai. Šiais metais planuojama baigti projektinius, suderinimo darbus ir panaudoto branduolinio kuro saugyklos aikštelės statybą. Saugykla bus IAE gamybos zonoje.5. Atliekų tvarkymo ir perdirbimo problema

Potencialiai pavojingos IAE atliekos. 1997 – 1998 m. Švedijos branduolinio kuro ir atliekų tvarkymo kompanijai SKB atlikus Maišiogalos kietų radioktyvųjų atliekų saugyklos būklės įvertinimą, paaiškėjo, kad daugeliu aspektu ji neatitinka šiuolaikinių radiacinės apsaugos reikalavimų. Nesiimant papildomų saugos priemonių, radionuklidų (ypač tričio ir cezio) aktyvumas gruntiniame vandenyje, per keletą artimiausių šimtmečių gali viršyti leistinas normas.

Lietuva atsižvelgė į visus svarbiausius ES reikalavimus ir radiacines saugos srities normas. Aplinkos užterštumo dirbtiniais radionuklidais lygis nekelia rūpesčių, nes šalies teritorija nebuvo stipriai paveikta Černobylio AE avarijos pasekmių. Ignalinos AE įtaka aplinkai nėra reikšminga. Radiologinę būseną Ignalinos AE aplinkoje lemia ne šios elektrinės teršalai, bet ir gamtiniai radionuklidai bei globaliai išplitę sprogdinimų ir Černobylio AE avarijos produktai. Siekiant išvengti galimos taršos radionuklidais būtina modernizuoti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemą, tinkamai pasirengti elektrinės uždarymui, gerinti pasirengimą galimoms branduolinėms ir radiacinėms avarijoms.6. Branduolinės saugos garantavimas

Požiūris į branduolinės saugos garantavimą ir jos reguliavimą

buvusioje Sovietų Sąjungoje labai skyrėsi nuo požiūrio ir atitinkamos veiklos Vakarų šalyse. Nepriklausomoje Lietuvoje buvo priimtas pirmasis labai svarbus sprendimas: studijuoti Vakarų patirtį, kviestis jų ekspertus ir kurti branduolinio reguliavimo sistemą, remiantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijomis bei Vakarų branduolinių šalių tradicijomis. Antrasis svarbus sprendimas buvo paskelbti IAE atvira ekspertams, norintiems išnagrinėti jos konstrukcijos ir inžinerinių sprendimų ypatumus, pateikti siūlymus Lietuvos institucijoms dėl elektrinės patobulinimo.

Atominė elektrinė yra Lietuvoje, Lietuva demokratinė valstybė, deklaruojanti vakarietišką raidos kryptį, todėl ji turi ggarantuoti pasaulio visuomenei, jog Ignalinos AE nesukels pavojaus žmonėms ir aplinkai. Tačiau svarbiausia įsitikinti patiems, parodyti Lietuvos visuomenei ir ypač šalia gyvenantiems žmonėms, kad ši elektrinė atitinka nustatytus saugos reikalavimus arba kad jų neatitinka ir turi būti sustabdyta, kol saugos lygis yra nepakankamas.

Visuotinai pripažįstama, kad už atominės elektrinės saugą atsako ją eksploatuojanti organizacija. Branduolinės saugos priežiūros institucijos nustato saugos reikalavimus, kontroliuoja, kaip jų laikomasi, t.y. atsako už branduolinės saugos reguliavimo sistemos funkcionavimą. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) – vyriausybės įįstaiga, atsiskaitanti tiesiog Vyriausybei, yra atsakinga už branduolinės saugos reguliavimą. Be kita ko, ji kontroliuoja branduolinių medžiagų naudojimą, kartu garantuodama Lietuvos įsipareigojimus dėl branduolinio ginklo neplatinimo. Sprendžiant branduolinės saugos problemas buvo tiksliai paskirstytos funkcijos ir atsakomybė tarp Ignalinos AE eksploatuojančios oorganizacijos ir priežiūrą vykdančių institucijų. Lietuvoje už branduolinių reaktorių saugų eksploatavimą atsako valstybės įmonė “Ignalinos atominė elektrinė”, turinti eksploatuojančios organizacijos statusą. VATESI nustato nacionalines branduolinės saugos normas, kontroliuoja, kad jų būtų laikomasi branduolinės energetikos objektuose bei kitose su branduoline veikla susijusiose įmonėse ir organizacijose, taiko atitinkamas poveikio priemones, o šiurkščiai pažeidus normatyvinius reikalavimus turi teisę sustabdyti atominę elektrinę.

Ypač svarbi VATESI funkcija – išnagrinėjus nustatyta tvarka pateiktus dokumentus bei patikrinus įrenginių ar objekto būklę, išduoti licencijas branduolinei veiklai ir nustatyti jų galiojimo sąlygas. Yra tik vienas būdas sėkmingai plėtoti energetikos, o ypač branduolinės, verslą – garantuoti besąlygišką saugą ir patikimumą, paremtą racionaliu mokslo ir technikos naujovių taikymu.

Pasaulyje yra du požiūriai į branduolinės saugos reguliavimą. Didžiausioms šalims, turinčioms daug atominių elektrinių, bbūdingas detalus reglamentavimas, išleidžiant daug taisyklių, normų, reikalavimų ir įpareigojimų, o mažesnėse šalyse reikalavimai paprastai būna bendresni, objekto sauga vertinama individualiai, patikrinant jo atitikimą fundamentaliems saugos reikalavimams. Organizaciniu požiūriu kai kurios reguliuojančios institucijos, vertindamos saugą, daugiau remiasi savo etatiniais darbuotojais, kitos kviečiasi techninius ekspertus pasilikdamos sau organizavimo ir svarbiausia – sprendimo priėmimo funkcijas. Suprantama, pasirinkimas priklauso nuo valstybės bendros teisinės struktūros. Sunku būtų tiksliai apibrėžti, kokią sistemą ,,išpažįstame” mes, tačiau vis dėlto vyrauja individualus saugos vertinimas.

Garantuoti branduolinę saugą yra kompleksinė pproblema. Lietuvos Respublikos Branduolinės energijos įstatymas numato, kad radiacinę saugą Lietuvoje reguliuoja Radiacinės saugos centras, priklausantis Sveikatos apsaugos ministerijai, už radiacinį monitoringą atsako Aplinkos ministerija, fizinę Ignalinos atominės elektrinės apsaugą užtikrina Vidaus reikalų ministerijos Pasienio apsaugos tarnyba, priešgaisrinę apsaugą – Priešgaisrin.ės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentas planuoja ir kontroliuoja pasirengimą branduolinės ar radiacinės avarijos atvejui. Atitinkamą vaidmenį šioje veikloje vaidina ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo inspekcija. Visų šių institucijų funkcijos ir atsakomybė yra apibrėžtos įstatymų, nuostatų ir kitų dokumentų, derinami rengiami reikalavimai ir normos. 1992 m. septynių pasaulio didžiųjų valstybių vadovų susitikime buvo paskelbta, jog Sovietų Sąjungoje suprojektuoti ir pagaminti branduoliniai reaktoriai negali visiškai atitikti Vakaruose galiojančių saugos normų ir todėl negali būti pripažinti pakankamai saugiais. Tai, be abejo, taikoma ir Ignalinos AE. TATENA rekomendacijos bei tarptautinės konvencijos, reglamentuojančios atomines elektrines turinčių valstybių branduolinę saugą, jų įstatymai kategoriškai įtvirtina valstybių visišką atsakomybę už branduolinę saugą. Pasaulyje ir netgi Europos Sąjungoje nėra bendrų branduolinės saugos reikalavimų ar normų, privalomų visoms valstybėms. Europos Sąjungos dokumentai deklaruoja nacionalinę atsakomybę už branduolinės saugos reikalavimų nustatymą ir jų vykdymą. Lietuva yra TATENA narė, pasirašė Branduolinės saugos konvenciją. Lietuvos nacionaliniai branduolinės saugos reikalavimai atitinka TATENA rekomendacijas, mes stengiamės taikyti VVakarų valstybių branduolinės saugos užtikrinimo praktiką ir tradicijas. Branduolinės saugos užtikrinimas grindžiamas saugos barjerų ir saugos kanalų sukūrimu, saugos analize ir nepriklausomu jos įvertinimu.

Lygindami branduolinę elektrinę su organinį kurą deginančia elektrine saugos požiūriu galėtume pastebėti šias paraleles. Normaliai veikianti branduolinė elektrinė visiškai neteršia aplinkos anglies, sieros ir azoto junginiais, tačiau sukuria labai pavojingų ir ilgai liekančių kenksmingų radioaktyviųjų atliekų. Į branduolinę elektrinę reikia atvežti daug mažiau kuro, todėl išvengiama aplinkos taršos ir avarijų transportuojant. Branduolinės energijos naudojimas skatina pažangių technologijų plėtotę ir mokslo pažangą, tačiau kai kam sukelia psichologinį diskomfortą dėl galimų pasekmių. Hipotetinė branduolinės elektrinės avarija turėtų daug didesnių neigiamų pasekmių aplinkai globaliniu požiūriu negu organinio kuro elektrinės.

Spręsdami šią dilemą, turime atsakyti į klausimą, ar dabartinės technologijos leidžia iš esmės suprasti ir įvertinti minėtąsias problemas, ar galima suprojektuoti ir įgyvendinti priemones, minimizuojančias branduolinės elektrinės sukeliamas neigiamas pasekmes? Atsakymas yra vienas: galime ir privalome. Manau, kad konservatyvus požiūris, sprendžiant branduolinės saugos problemas, yra priimtinas ir atlieka tam tikro saugiklio funkcijas decentralizuojamoje energetikoje. Nors atsakomybės tarp operatoriaus ir reguliatoriaus pasiskirstymas bei jų veikla iš esmės turi lemti bendras pastangas saugiai eksploatuoti branduolinę elektrinę, tačiau vidinis konfliktas, atsižvelgiant į skirtingas operatoriaus ir reguliatoriaus misijas, turi išlikti. Negali reguliatorius skatinti plėtoti vieną ar kkitą energetikos šaką, juo labiau, kad ir pasaulio patirtis patvirtino, jog energetikos strategiją dažnai lemia politiniai sprendimai: statyti naują branduolinę elektrinę, ją rekonstruoti, sustabdyti neatitinkančią saugos reikalavimų ar neeksploatuoti dar galinčios daug metų saugiai veikti. Branduolinė sauga turi būti garantuota visais branduolinio kuro ciklo etapais – projektuojant, statant, eksploatuojant, nutraukiant eksploatavimą, saugant radioaktyviąsias atliekas, įskaitant panaudotą branduolinį kurą, arba prižiūrint jų kapinynus.

Labai svarbu buvo išanalizuoti Ignalinos atominės elektrinės saugos būklę. Tuo tikslu įvyko Tarptautinės atominės energijos agentūros ASSET ir OSART misijos, buvo parengta saugos analizės ataskaita ir jos nepriklausoma recenzija, įvykdyta TATENA programa, įvertinusi Sovietų Sąjungoje suprojektuotų reaktorių saugą ir identifikavusi jų silpnąsias savybe.s, parengtas tikimybinis saugos įvertinimas. Remiantis šių darbų išvadomis buvo nuspręsta, kad nėra priežasčių, dėl kurių reikėtų nedelsiant sustabdyti Ignalinos AE arba iš viso nutraukti jos eksploatavimą, tačiau ekspertai rekomendavo įgyvendinti daug saugos gerinimo priemonių. Buvo parengta antroji saugos gerinimo programa (pirmoji programa parengta ir įgyvendinama po Černobylio avarijos). Numatyti šie svarbiausi darbai: pakeisti valdymo struktūrą, sumontuoti papildomas reaktoriaus apsaugos sistemas, atlikti šiuos saugos pagrindimo ir analizės darbus – valdymo ir apsaugos sistemos saugos pagrindimą, priešgaisrinės saugos analizę, avarinių operatyvinio valdymo procedūrų tobulinimą. Programa buvo sėkmingai vykdoma. Visos joje numatytos priemonės turi būti įvykdytos 2005 metais.

Tiktai tinkamai

įvertinus saugą, atsižvelgiant į vadinamąjį ”apsaugos gilyn” principą, 1999 m. liepos 27d. buvo išduota Ignalinos atominei elektrinei pirmojo bloko eksploatavimo licencija. 2000 m. oficialiai buvo pradėta rengtis antrojo bloko licencijavimui. Svarbiausias dokumentas, sprendžiant ar IAE antrasis blokas atitinka jam nustatytus saugos reikalavimus, bus saugos analizės ataskaita (SAR) ir jos nepriklausoma recenzija (RSR). Patvirtinti šių dokumentų rengimo grafikai, vykdomos Ignalinos AE saugos gerinimo programos. Visi branduolinę saugą pagrindžiantys dokumentai turi būti parengti iki 2003m. pirmojo ketvirčio, o iki rugsėjo mėnesio nuspręsta, aar galima išduoti antrojo bloko eksploatavimo licenciją. Jau dabar antrajame bloke įvykdytos visos saugos gerinimo priemonės, kurios buvo įgyvendintos pirmajame bloke išduodant licenciją. Turime suprasti, kad saugos lygis turi nuolat kilti ir tenkinti griežtėjančius reikalavimus.

Tikrai neįmanoma viename darbe net ir trumpai aptarti visų branduolinės saugos problemų, susijusių su IAE licencijavimu, tačiau kai kurias vertėtų pakomentuoti.

1996 m. buvo labai akcentuojama tarpelio tarp technologinio kanalo ir grafito klojinio reaktoriuje išnykimo problema. Iš tikrųjų tai yra saugų eksploatavimą limituojantis veiksnys. Tačiau nesant tokios kkonstrukcijos technologinių kanalų eksploatavimo patirties, tiksliai įvertinti grafite ir cirkonio vamzdyje vykstančius procesus buvo sunku. Taikytos prognozavimo metodikos pasirodė pernelyg konservatyvios. Atlikta didžiulė tyrimų programa neginčijamai patvirtino, kad tikimybė, jog iki 2004 m. IAE pirmajame bloke nors viename kanale ar vvienoje vietoje tarpelis išnyks, yra labai maža. Šis procesas ir dabar, ir ateityje bus kontroliuojamas. Dėl skirtingos technologinių vamzdžių metalo struktūros bei apdorojimo technologijos tarpelio tarp technologinio kanalo ir grafito kitimo procesas antrajame bloke vyksta kitaip. Pasirodė, kad eksploatavimo pradžioje tarpelis mažėja, tačiau po to jis netgi pradeda didėti. Todėl šios galimo tarpelio išnykimo prielaidos įvardijimas limituojančiu eksploatavimo laiką veiksniu netenka prasmės ir negalėtų būti siejamas su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko sąlygomis, nustatytomis gaunant 1994 m. subsidiją saugos priemonėms įgyvendinti. Vis dėlto VATESI reikalaus, kad numatyta tarpelio kontrolės programa būtų vykdoma ir ateityje.

RBMK reaktorių oponentai dažnai primena, kad šio tipo reaktoriai neturi apsaugos gaubto. Taip, tokio vizualiai išreikšto, kaip elektrinėse su korpusinio tipo reaktoriais, gaubto Ignalinos atominėje elektrinėje nnėra, tačiau yra avarijų lokalizavimo sistema. Tai didelį slėgį atlaikančios hermetinės patalpos su įranga, leidžiančia sumažinti slėgį, jei trūktų vamzdžiai, kuriuose teka radioaktyviosiomis priemaišomis užterštas vanduo. Ši sistema neleidžia pasklisti aplinkoje atsiradusiems radioaktyviesiems teršalams. Tiesa, dalis vamzdynų yra už avarijų lokalizavimo sistemos ribų, tačiau tikimybė, kad patalpose, kuriose sumontuoti šie vamzdžiai ir įrengimai, atsiras aplinkai pavojingų medžiagų, nedidelė. Apskritai tikimybė radioaktyvumui plačiai pasklisti aplinkoje yra panaši kaip ir kitose tokio amžiaus elektrinės.e. Taigi apsauginio gaubto kaip funkcijos veikimas garantuotas. Ignalinos aatominė elektrinė turi visuomet rūpintis avarijų lokalizavimo sistemos sandarumu, pagrindinio cirkuliacinio kontūro vientisumu, nuolat nagrinėti ir įvertinti vykstančius senėjimo procesus.

Atliekant saugos analizę buvo nurodyta, jog reaktoriaus apsaugos ir valdymo sistemos vienu metu vykdo dvi funkcijas: reguliuoja reaktoriaus galią normalaus eksploatavimo metu ir stabdo reaktorių avarijų metu. Buvo atkreiptas dėmesys į nepakankamą fizinį sistemos kanalų atskyrimą. Todėl valdymo ir apsaugos sistemos negalėjo būti pripažintos atitinkančios saugos reikalavimus. Parengta ir įdiegta papildoma automatinė reaktoriaus avarinio stabdymo sistema, padidėjus slėgiui būgnuose separatoriuose, sumažėjus srautui pagrindinių cirkuliacinių siurblių slėgiminėje dalyje ir padidėjus temperatūrai reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemos aparatūros patalpose, taip pat parengtos ir įdiegtos papildomos reaktoriaus avarinio stabdymo apsaugos, veikiančios sumažėjus šilumnešio srautui grupiniame pasiskirstymo kolektoriuje ir sumažėjus operatyviai reaktyvumo atsargai, taip pat pagal slėgio būgnuose separatoriuose kitimo greitį. Norint geriau analizuoti reaktoriaus ir jo apsaugos sistemų darbą, garantuoti operatyvų informacijos pateikimą, perdavimą bei apdorojimą, buvo pakeista informacinė skaičiavimo sistema. Nepaisant to, buvo rekomenduota įdiegti antrąją nepriklausomą reaktoriaus avarinio stabdymo sistemą, kuri užtikrintų IAE saugą visų projektinių avarijų metu. Tai yra esminis RBMK reaktoriaus patobulinimas, kuris padarys jį mažai panašų į kitus šio tipo reaktorius. Gaila, kad minėtos apsaugos sistemos įdiegimas užtruko. Pagal sistemos įgyvendinimo tarptautinio konkurso sąlygas numatyta antrąją nepriklausomą, atitinkančią įvairovės pprincipus apsaugą antrajame bloke pradėti eksploatuoti 2004 metais. Įgyvendinus branduolinės saugos gerinimo priemones, jau dabar nepriklausomai nuo operatoriaus elgesio ar įrengimų gedimų bendrasis galios reaktyvumo koeficientas bet kokiomis aplinkybėmis bus neigiamas. Vadinasi, nerealu, kad pasikartotų Černobylio avarija.

Saugos prioritetas, valdymo tobulinimas, saugos kultūros supratimas, visų veiklos sričių kokybės garantija, pakankamas finansinis aprūpinimas būtini, nes bet koks atsipalaidavimas ar nekokybiškai atliktas darbas gali labai sumenkinti tai, kas padaryta, ir inicijuoti nepageidaujamą branduolinės saugos degradavimą, o tai reikštų, jog IAE sauga nebeatitinka augančių reikalavimų. Kartais skelbiama, jog IAE pirmojo bloko eksploatavimo ankstyvas nutraukimas padidins šios elektrinės saugą, sumažins branduolinės avarijos riziką. Tai galima tik vienu atveju: jei pasirengimas vyks laikantis visų reikalavimų, bus tinkamai pasirengta bloko galutiniam sustabdymui ir vėliau saugiai vykdomi demontavimo darbai. Branduolinės saugos reguliavimo požiūriu eksploatavimo nutraukimas nėra kažkuo ypatingas etapas, tačiau esama daug technologinių naujovių ir papildomų rūpesčių. Manau, kad labai svarbu šį etapą įvertinti psichologiniu motyvacijos požiūriu. Ne tas pats kai atominės elektrinės eksploatavimas nutraukiamas dėl jos neekonomiškumo arba dar galinti veikti elektrinė stabdoma politiniais sumetimais. Pirmuoju atveju tikimasi sumažinti išlaidas, antrasis atvejis pranašauja pajamų praradimą. Branduolinės saugos požiūriu svarbu turėti personalą, kurio nevargintų rūpestis dėl šeimos ateities, kuriuo galima būtų besąlygiškai pasitikėti tiek eksploatuojant branduolinį reaktorių, tiek rrūpinantis juo galutinai sustabdžius. Taigi ir operatoriui, ir reguliuojančioms institucijoms darbo pakanka, o atsakomybė ta pati.

IAE problemos tikriausiai kaip niekas kitas veikia visą Lietuvos energetikos strategiją. Tačiau nemanau, kad vien tik IAE antrojo bloko eksploatavimo nutraukimo datos įvardijimas strategiją padarys dokumentu, nustatančiu teisingas jos plėtros gaires, ir strategija bus patraukli bei suprantama..Išvados

Ignalinos atominė elektrinė (IAE) yra „jauniausia“ ir saugiausia iš visų Europoje veikiančių RBMK tipo reaktorius turinčių atominių elektrinių, skelbiama Austrijos ekologijos instituto (AEI) 2002 m. tyrime. Apie instituto tyrimą, kuriame palyginamas 106 Europoje veikiančių atominių elektrinių saugumas, pirmadienį pranešė Vokietijos dienraštis „Frankfurter Rundschau“.

Tyrimo ataskaitoje pavojingiausia atomine elektrine Europoje pripažįstama Armėnijos „Armėnija“, kuri įvertinta 13 pavojingumo balų. Po jos ataskaitoje sudarytoje lentelėje rikiuojasi 7 Rusijoje ir Kazachstane veikiančios RBMK, FBR ir WWER tipo reaktorius turinčios jėgainės. Vidurio ir Pietryčių Europoje Ignalinos AE nėra pati nesaugiausia – jos pavojingumas tyrime įvertintas 11 balų – dviem mažiau už antrąją vietą visoje Europoje pagal nesaugumą užimančią Kozlodujaus atominę elektrinę Bulgarijoje. Lentelėje tik vienu tašku saugesnės už Ignalinos AE yra Kalder Holo, Čapelkroso ir Bradvelo jėgainės Didžiojoje Britanijoje bei Slovakijos Bohunicės AE. Kitų Vidurio Europos atominių elektrinių pavojingumas AEI tyrime įvertintas mažiau balų: Slovėnijos Krsko atominė elektrinė gavo 7, Čekijos Dukovany -6, Vengrijos

Pakso – 6, Slovakijos Mochovcės – 6, Čekijos Temelino – 5 balus.

Saugiausiomis Austrijos ekspertai laiko Prancūzijos Sivo, Šuzo-B ir Didžiosios Britanijos Saizvelo jėgaines, kurių pavojingumas įvertintas trimis balais. Kaip teigiama tyrime, jėgainės pavojingumą ekspertai vertino pagal reaktorių tipą, jų amžių, jėgainių saugos sistemas, fizines savybes, techninę priežiūrą, ir finansinį aprūpinimą. Vienas iš vertinimo kriterijų taip pat buvo atominės elektrinės geografinė vieta, žemės drebėjimų pavojus. AEI tyrime 1983 metų pabaigoje pradėjusios dirbti Ignalinos AE amžius įvertintas „vidutiniu“. Instituto duomenimis, net 664 Europoje veikiančios jėgainės yra senesnės už Ignalinos AE.

Pasak ekspertų, seniausios Europoje yra 45 metų amžiaus Didžiosios Britanijos Kalder Holo ir 42 metų amžiaus Čapelkroso atominės elektrinės. Austrijos ekspertų duomenimis, iš Vidurio Europoje veikiančių jėgainių, už Ignalinos AE yra senesnės Vengrijos Pakso, Slovėnijos Krsko, Slovakijos Bohunicės ir Bulgarijos Kozlodujaus atominės elektrinės, kurių amžius siekia 19-27 metus.

Kaip teigiama tyrime, Ignalinos AE yra jauniausia ir saugiausia iš RBMK tipo reaktorius turinčių jėgainių. Tačiau jėgainėje veikiantys du sovietų gamybos RBMK modelio rreaktoriai pasaulyje laikomi iš esmės nesaugiais, nors IAE į reaktorių saugos pagerinimą per pastarąjį dešimtmetį investuota šimtai milijonų eurų. Lietuvos energetikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Bronius Čėsna BNS pripažino, jog Ignalinos AE veikiančių RBMK tipo reaktorių trūkumas yra tas, kad nnėra apsauginio reaktorių gaubto. Tačiau mokslininkas pabrėžė, jog jėgainės saugumą užtikrina kitos priemonės.

Ignalinos jėgainė pagamina daugiau nei 75 proc. Lietuvos elektros energijos, todėl jos uždarymas, ekspertų vertinimu, turės neigiamą poveikį Lietuvos ūkiui.Naudota literatūra

1. http://www.iae.lt/

2. http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/04/04brand.html

3. http://mokslas.ipc.lt:8000/Sviesa/Md.nsf/0/08ff39832ac1a03642256ca6003538a0?OpenDocument

4. http://www.5ci.lt/NDMP/Ignalina/izanga.htm

5. www.lsa.lt/rysiai/tnaujienos/apl.doc

6. Vida Stravinskienė „Bendroji ekologija“, Kaunas „Šviesa“ 2003