Augalų ligų aprašymas
Liga |Ligos požymiai, jos sukėlėjas |Apsaugos priemonės | |
|Lauko kultūrų ligos |
| Javų ligos |
|Miežių dulk. Kūlės |Iš miežio varpos likęs tik stagarėlis. |Sėti atsparios |
|(Ustilago nuda) |Vietoj žiedžvynių ir žiedų užuomazgų |veislės, sveiko |
| |juoda kuliasporių masė, kuri iš pradžių|sėklinio pasėlio, |
| |būna pridengta sidabriškai pilka |nedidelio daigumo |
| |plėvele, o šiai greit suirus, ima |beicuotą sėklą. |
| |delkėti. Kūliasporės šviesiai rudos, | |
| |rutuliškos. | |
|Kviečių dulkančios |Iš kviečio varpos likęs tik stagarėlis,|Laikytis agrotechnikos|
|kūlės |varpažvynių liekanos apveltos |reikalavimų. SSėti |
|(Ustilago tritici) |dulkančia, juoda, kuliasporių mase. |atsparių veislių, |
| |Kūliasporės šviesiai rusvos, rutuliškos|kokybišką, beicuotą |
| |arba kiek pailgos. |sėklą. |
|Kviečių kietosios |Sergančios kviečių varpos nežymiai |Laikytis agrotechnikos|
|kūlės |tamsesnės už sveikąsias. Vietoj |reikalavimų. Sėti |
|(Tilletia tritici) |normalių grūdų jose yra kuliagrūdžiai |atsparių veislių, |
| |(po grūdo luobele, vietoj endospermos |kokybišką, beicuotą |
| |masė juodų sporų). Kūliasporės turi |sėklą. |
| |specifinį silkių sūrymo kvapą | |
| |rutuliškos rudos, tinkliškai | |
| |kauburiuotu apvalkalėliu. | |
|Miežių kietosios |Sergančiuose miežių carpose grūdų |Gerai iišvalyti iš |
|kūlės |luobelė sidabriškai pilkos slapvos, |sėklos sulipusius |
|(Ustilago hordei) |sutrūkinėjusi, po ja yra tampriai |kūlgrūdžių gumulėlius.|
| |suslipusi juoda kūliasporių masė. Tokių|Sėti beicuotą sėklą. |
| |varpų akuotai menkai išsivystę. |Svarbus pilnavertis jų|
| |Kūliasporės kaštono rudumo, rutuliškos,|tręšimas. |
| |lygiu paviršiumi. | |
|Avižų kietosios kūlės|Sergančių avižų šluotelėse |Sėti gerai |
|(Ustilago levis) |varpažvyniai, kartais ir žiedažvyniai |išsivysčiusią gero |
| |lieka nesunaikinti. Pro juos |daigumo beicuotą |
| |prasišviečia juoda, sulipusių |sėklą. Vengti avižų |
| |kūliasporių masė, kuri ima dulkėti |sėklinių pasėlių |
| |avižų brendimo metu. Kūliasporės |kaimynystės su kitos |
| |rutuliškos, rudos, lygiu paviršiumi. |paskirties avižomis. |
| | |Sėti gero daigumo |
| | |beicuotą sėklą. |
|Avižų Dulkančios |Ligos sunaikinta visa arba dalis avižos|Sėti gerai |
|kūlės – Ustilago |šluotelės. Varpažvynių likučiai |išsivysčiusią gero |
|avenae |apsivėlę juoda, dulkančia kūliasporių |daigumo beicuotą |
| |mase. Kūliasporės tamsiai rudos, |sėklą. Vengti avižų |
| |rutuliškos, nažymiai vagotos. |sėklinių pasėlių |
| | |kaimynystės su kitos |
| | |paskirties avižomis. |
| | |Sėti gero daigumo |
| | |beicuotą sėklą. |
|Kukurūzų pūslėtosios ||Ant kukurūzų lapų išilgai gyslų viena |Laikytis sėjomainos |
|kūlės |arba keliomis eilėmis virtinėle |reikalavimų, sėti |
|(Ustilago zeae) |išsidėsčiusios pilkšvai žalsvos, vėliau|beicuotą sėklą. |
| |paruduojančios 10×5 mm dydžio pūslelės.|Naikinti pirmąsias |
| |Jose tamsiai ruda (beveik juoda) |išaugas. |
| |kūliasporių masė, kuri iš pradžių | |
| |šlapia, vėliau dulka. Kūliasporės | |
| |rutuliškos. Kukurūzų burbuolėse ir | |
| |šluotelėse įvairaus dydžio pūslių | |
| |formos išaugos. Iš pradžių jos žalsvai | |
| |pilkos, vėliau paruduoja. Plėvelei | |
| |praplyšus, iš išaugų dulka ttamsiai ruda| |
| |kūliasporių masė. | |
|Rugių rudosios rūdys |Rugių lapų viršutinėj pusėje rusvos |Neuždelsti ražienų |
|(Puccinia dispersa) |arba rudos, netvarkingai išsidėsčiusios|skutimo ir arimo. |
| |pūslelės (uredosorai), iš kurių vėliau |Naikinti godą ir |
| |dulka uredosporos. Jos vienaląstės, |godulį – nušienauti |
| |rutuliškos arba elipsiškos, rusvos, |palaukes, pagriovius |
| |dygliuotos. Apatinėje džiūstančių lapų |ir kitas vietas, kur |
| |pusėje juodos pakrikos pūslelės |auga šios piktžolės. |
| |(teleutosorai). Teleutosporos tamsiai |Išplaukėjusius rugius |
| |rudos, pailgos arba buožiškos, |purkšti fungicidu. |
| |dviląstės, su trumpu koteliu. Ligos | |
| |tarpininkai godas ir godulis. | |
|Kviečių rudosios |Kviečių lapų viršutinėje pusėje 1-2mm |Javus sėti optimaliu |
|rūdys |ilgio rudos, pakrikos pūslelės |laiku. Neuždelsti |
|(Puccinia triticina) |(uredosorai). Uredosporos viernaląstės,|ražienų skutimo, |
| |rutuliškos arba elipsiškos, dygliuotos,|vengti vasarinių ir |
| |gelsvos. Apatinėje lapų pusėje ir ant |žieminių kviečių |
| |lapamakščių pailgos, pakrikos, ilgai |kaimynystės. |
| |pridengtos epidermio juodos pūslelės |Išplaukėjusius rugius |
| |(teleutosorai).teleutosporos pailgos |purkšti fungicidu. |
| |aba buožiškos, dviląstės, ties | |
| |pertvarėle įsmaugtos, su trumpu | |
| |koteliu. Ligos tarpininkai vingiriai. | |
|Miežių smulkiosios |Miežių lapų abiejuose pusėse smulkios, |Laikytis agrotechnikos|
|rūdys |rusvos, tankiai išsidėsčiusios pūslelės|reikalavimų. |
|(Puccinia simplex) |(uredosorai). Uredosporos rutuliškos | |
| |arba kiaušiniškos. Džiūstančių lapų | |
| |apatinėje pusėje ir an lapamakščių | |
| |smulkios, ppakrikos, ilgai pridengtos | |
| |epidermio juodos pūslepės | |
| |(teleutosorai). Teleutosoros | |
| |vienaląstės, rečiau dviląstės, plačiai | |
| |buožiškos, tamsiai rudos, su trumpu | |
| |koteliu. | |
|Avižų vainikuotosios |Avižų lapų abiejuose pusėse oranžinės, |Anksti sėti rajonuotų |
|rūdys |smulkios, pailgos pūslelės |veislių avižas. |
|(Puccinia coronifera)|(uredosorai). Uredosporos vienaląstės, |Naikinti netoli avižų |
| |rutuliškos arba kiaušiniškos, gelsvai |pasėlių augančias |
| |oranžinės, dygliuotos. Apatinėje lapų |šunobeles ir |
| |pusėje ir ant lapamakščių juodos |šaltekšnius. |
| |pūslelės (teleutosorai) ilgai | |
| |pridengtos epidermio. Teleutosporos | |
| |dviląstės, buožiškos, rusvos, viršūnėje| |
| |sukeliomis pirštiškomis išaugėlėmis, su| |
| |trumpu koteliu. Ligos tarpininkas | |
| |šunobelė. | |
|Juodosios rūdys |Rudos, pailgos pūslelės (uredosorai) |Laikytis agrotechnikos|
|(Puccinia graminis) |apatinėje lapo pusėje, paprastai tik |reikalavimų. Naikinti |
| |pagrindinėje lapo dalyje, pereinančios |raugerkšnius. |
| |ant lapamakščio. Susilieję uredosorai | |
| |būna iki 10mm ilgio. Uredosporos | |
| |vainaląstės, elipsiškos, rudos, | |
| |dygliuotos. Juodi dryželiai | |
| |(teleutosorai) formuojasi uredosorų | |
| |vietose, nepridengti epidermiu, tik su | |
| |epidermio atplaišomis pakraščiuose. | |
| |Teleutosporos, dviląstės, verpstiškos | |
| |arba buožiskos, ties patvarėle | |
| |įsmaugtos rudos, su koteliu. Serga | |
| |rugiai, kviečiai, miežiai, avižos. | |
| |Ligos tarpininkai- raugerškis ir | |
| |mahonija. Vagelių pavidalo dryžiai apie| |
| |10mm ilgio, juodos spalvos | |
| |(teleutosorai). Pakraščiuose būna | |
| |epidarmio atplaišų. Pūslepės oranžinės | |
| |(uredosorai) arba juodos | |
| |(teleutosorai), išsidėsčiusios ant | |
| |žiedažvynių ir akuotų, pakrikos | |
|Geltonosios rūdys |Citrinos geltonumo pūslelės |Sėti gerai išvalytą, |
|(Puccinia glumarum) |(uredosorai) tvarkingomis eilėmis |beicuotą sėklą. |
| |išsidėsčiusios viršutinėje lapų pusėje.|Nesuvėluoti ražienų |
| |Lapamakštis uredosorų zonoje pageltęs |skutimo ir užarimo. |
| |dryžiais. Uredosporos rutuliškos arba |Jeigu javai purškiami |
| |elipsiškos, vienaląstės, šviesiai |fungicidais nuo kitų |
| |geltonos, dygliuotos. Juodos pūslelės |žalingesnių ligų, |
| |(teleutosorai) apatinėje lapų pusėje |naikinamas ir šios |
| |išsidėsčiusios netvarkingai, o ant |ligos sukėlėjas. |
| |lapamakščių – tvarkingomis eilėmis. | |
| |Teleutosporos rudos, dviląstės, su | |
| |trumpu koteliu, buožiškos arba | |
| |nesimetriškos, buka, susmailėjusia arba| |
| |lyg nukirsta viršūne. Serga kviečiai, | |
| |rečiau rugiai, avižos, miežiai. | |
| |Geltonos (uredosorai) arba juodos | |
| |(teleutosorai) pūslelės išsidėsčiusios | |
| |išilgai stiebo tvarkingomis eilėmis. | |
| |Pūslelės žiedažvynių viginėje pusėje,a | |
| |nt akuotų, kartais ir ant grūdų, | |
| |ovalios, smulkios, geltonos, vėliau | |
| |juodos, išsidėsčiusios tvarkingomis | |
| |eilėmis. | |
|Miltligė |Valktis baltas, pilkas arba rudas, |Vengti varpinių javų |
|(Erysiphe graminis) |dėmelėmis išsidėstęs, sudarytas iš |kaimynystės, tręšti |
| |papurusių grybienos
hifų. Jame smulkūs,|padidintomis fosforo |
| |juodi, rutuliški kūneliai – |ir kalio trąšų |
| |kleistokarpiai, su rusvomis, trumpomis,|dozėmis. Anksti sėti |
| |gausiomis fulkromis. Viename aukšlyje 8|vasarinius javus ir |
| |arba 4 vienaląstės, bespalvės, |optimaliu laiku |
| |elipsiškos arba kiaušiniškos |žiemkenčius. |
| |aukšliasporės. Konidijos bespalvės, |Neuždelsti ražienų |
| |vienaląstės, pailgai ovalios, |skutimo ir rudeninio |
| |sukibusios grandinėlėmis. |arimo. |
|Fuzariozė |Aukšlių stadijoje: Ant žiemkenčių daigų|Neuždelsti derliaus |
|(Fusarium nivale) |lapų pavasarį balzganos arba rausvos |nuėmimo, sėti geros |
| |apnašos. Jose bespalvės, daugialąstės. |kokybės beicuotą |
| |Lenktos, nusmailėjančiais galais |sėklą. |
| |konidijos. Sergantys lapai sulipę, | |
| |pūva. | |
| |Atskiri žiedažvyniai aptraukti | |
| |rausvomis arba ryškiai raudonomis | |
| |apnašomis. Grūdai tarp tų žiedažvynių | |
| |arba visai neišsivysto, arba būna | |
| |smulkūs, taip pat padengti rasuvomis | |
| |apnašomis. Gali būti tuščiai visa | |
| |varpa. Konidijos piautuviškos, | |
| |bespalvės, su 3-5 skersmens | |
| |petvarėlėmis. Apatinė sporų ląstelė su | |
| |kojele. | |
|Juodligė |Ant pageltusių lapų juodos, purios |Neuždelsti derliaus |
|(Cladosporium |apnašos. Jos išsidėsčiusios mažytėmis, |nuėmimo, nes |
|herbarum) |lyg taškeliais, grupelėmis. Konidijos |subrendusius javus |
| |rusvos, cilindriškos arba kiaušiniškos,|labiau puola juodligė.|
| |dviląstės, sukibusios grandinėmis ant |Gerai išdžiovinti |
| |ilgų, puokštėmis išaugusių, rusvų, |grūdus, užarti augalų |
| |daugialąsčių konidijakočių. AAnt stiebų |liekanas. |
| |juodos, purios, mažomis į taškelius | |
| |panašiomis grupelėmis išsidėščiusios | |
| |apnašos. Visa varpa ir kito saugalo | |
| |dalys aptrauktos juodomis apnašomis. | |
| |Konidijakočiai puokštėmis išlenda pro | |
| |žioteles, todėl apnašos atrodo lyg | |
| |maži, purūs taškeliai. | |
|Septoriozės |Dėmės šviesiai rusvos arba gelsvos, |Laikytis agrotechnikos|
|(Septoria nodorum) |neryškiais, lyg išsiliejančiais, |reikalavimų. Per |
| |tamsesniais kraštais, kartais su |gausiai netręšti azoto|
| |temsesnėmis zonomis. Dėmėse juodi |trąšomis. Litingu oru |
| |taškeliai – piknidžiai. |išplaukėjusius |
| | |kviečius apipurkšti |
| | |fungicidu. |
|Skalsės |Rugių (rečiau kitų javų) varpose |Sėti išvalytą, be |
|(Claviceps purpurea) |atskirų grūdų vietose ištįsę, |skalsia grūdžių sėklą.|
| |violetiškai pilki, vėliau |Šalia rugių sėklinių |
| |pajuoduojantys, ragelių pavidalo |pasėlių dažniau |
| |skleročiai. PPrieš susidarant |nušienauti varpines |
| |skleročiams, tose vietose sunkiasi |žoles. |
| |skysčio lašeliai, kuriuose daug | |
| |bespalvių, elipsiškų konidijų. | |
|Javaklūpė |Šaknies kaklelis ir šaknys pajuodę, |Sėti gerai |
|(Ophiobolus graminis)|pūva. Ant šaknies kaklelio iš pradžių |išsivysčiusią beicuotą|
| |būna tamsios apnašos, o vėliau ant |sėklą. Laikytis |
| |ražienų susiformuoja juodų taškelių |sėjomainos |
| |pavidalo periteciai. Aukšliasporės |reikalavimų. |
| |juose ilgos, šviesiai pilkšvos, su 2-8 | |
| |pertvarėlėmis, varpos būna tuščios. | |
|Cerkosporeliozė |Didžiausią žalą padaro žieminiams |Laikytis agrotechnikos|
|(Cerkosporella |kviečiams. Ant ssergančių augalų stiebų,|reikalavimų, ypač |
|herpotrichoides) |dažniausiai tarp apatinių tarpubamblių,|tinkamos sėjomainos, |
| |atsiranda šviesių pailgų, apjuostų |jaigu kviečiai |
| |tamsesniu apvadu dėmių.dėmės gali būti |purškaimi nuo kitų, |
| |ir lapamakštyje. Dėmėse išauga vos |žalingesnių ligų, |
| |įžiūrimos pilkšvos apnašos – grybo |naikinamas ir šios |
| |konidijakočiai su konidijomis. |ligos sukėlėjas. |
| |Konidijos bespalvės, į vieną galą | |
| |plonėjančios, padarytos 5-7 skersinės | |
| |pertvarėlės. Ligo sukėlėjas sudaro | |
| |vidinę ir išorinę grybieną. Kiek vėliau| |
| |iš išorinės grybienos susiformuoja | |
| |juodi smulkūs kūneliai- grybo | |
| |mikroskleročiai. Stiebo viduje ligos | |
| |pažeistose vietose priauga daugybė | |
| |šviesiai pilkšvos, senstant | |
| |paruduojančios grybienos. Tokie stiebai| |
| |per pažeistą vietą išlinksta, suklumpa | |
| |arba nulūžta. | |
|Miežių Dryžligė |Ant miežių lapų iš pradžių vienas, |Laikytis agrotechnikos|
|(Helmintosporium |vėliau 6-7 gelsvi arba rudi išilginiai |reikalavimų, auginti |
|graminearum) |dryžiai. Lapai nuo viršūnės išilgai |atsparių veislių |
| |suplyšta. Vėliau dryžiai pasidaro |miežius, beicuoti |
| |pilki, pasidengia apnašomis. Konidijos |sėklą. Plaukėjančius |
| |tiesios arba truputį kreivos, |miežius purkšti |
| |cilindriškos, bukais galais, gelsvai |fungicidu, sumažėja |
| |rusvos , su 1-7 pertvarėlėmis. |sergamumas ir šia |
| | |liga. |
|Miežių tinkliškoji |Dėmės tik viršutinėje lapo dalyje, |Laikytis agrotechnikos|
|dryžligė |rudos, susidariusios iš skersinių ir |reikalavimų, auginti |
|(Helmintosporiums |išilginių dryželių, susiliejusios, |atsparių veislių |
|teres) |ovalios, lapamakštis nuo viršūnės |miežius, beicuoti |
| |gelsta. Dėmėse negausios apnašos. |sėklą. Plaukėjančius |
| |Konidijos stambios, gelsvai rudos, |miežius purkšti |
| |cilindriškos, su 1-10 skersinių |fungicidu, sumažėja |
| |pertvarėlių. |sergamumas ir šia |
| | |liga. |
|Ankštinių augalų ligos |
|23. Žirnių miltligė |Ant lapų baltas, pilkas arba rausvas |Vengti per tankių, |
|(Erysiphe communis) |valktis. Pradžioje jis lyg miltuotas, |vešlių pasėlių. Rudenį|
| |vėliau lygus, su juodais, smulkiais, |giliai užarti augalų |
| |rutuliškais kūneliais – |liekanas. |
| |kleistokarpiais. Konidijos bespalvės, | |
| |elipsiškos, bukais galais, | |
| |grandinėlėmis sukibusios, aukšliasporės| |
| |po 4-6 viename aukšlyje, bespalvės, | |
| |plačiai elipsiškos. Ankštys aptrauktos | |
| |baltu, pilku arba rusvu grybienos | |
| |valkčiu, kuris iš pradžių lyg | |
| |miltuotas, o vėliau su juodais, | |
| |smulkiais rutuliškais kūneliais – | |
| |kleistokarpiais. | |
|Ž. Askochitozė |Dėmės stambokos, apskritos arba pailgai|Sėti sveiko pasėlio, |
|(Ascochyta pisi) |apskritos, gelsvos, su rudu apvadu. |beicuotą sėklą. Rudenį|
| |Dėmių centras šviesesnis, su tamsiai |giliai užarti augalų |
| |rudais, smulkiais taškeliais – |liekanas. |
| |piknidžiais. Piknosporos bespalvės, | |
| |cilindriškos, bukais galais, dažnai | |
| |nelygiašonės, šiek tiek lenktos, | |
| |dviląstės, tiek pertvarėle kirk | |
| |įsmaugtos, su aliejaus lašeliais. | |
|Ž. Rūdys |Apatinėje, kartais ir viršutinėje lapo |Vengti šių rūdžių |
|(Technini pisi) |pusėje stambios, apskritos, rusvos, |paratuojamų augalų |
| |dulkingos pūslelės – uredosorai, o |kaimynystės. Naikinti |
| |vėliau – juodi dulkingi, lyg aksominiai|karpažoles, rudenį |
| |teleutosorai. Uredosporos apskritos, |giliai užarti augalų |
| |vienalątės, rusvos, retai dygliuotu |liekanas. |
| |apvalkalėliu. Teleutosporos tamsiai | |
| |rudos, elipsiškos arba kiaušiniškos, su| |
| |mažyčiu speneliu viršūnėje, su | |
| |neryškiu, trumpu, besparlviu koteliu, | |
| |tankai dygliuotu apvalkalėliu. Ligos | |
| |tarpininkas karpažolės. | |
|Pupų cerkosporiozė |Dėmės stambios, apskritos, pilkos, su |Rudenį giliai užarti |
|(Cercospora fabae) |tamsiai raudonu apvadu, susiliejančios.|augalų liekanas. |
| |Abiejuose lapo pusėse dėmes dengia | |
| |rudos, kauburėliais susitelkiančios | |
| |apnašos. Konidijos atvirkščiai | |
| |buožiškos, su 7-9 skersmens | |
| |pertvarėlėmis, bespalvės. | |
|P. Askochitozė |Dėmės apskritos arba pailgai apskritos,|Sėti geros kokybės |
|(Ascochyta fabae) |rusvos, koncentriškai reivėtos, su |beicuotą sėklą. |
| |šviesesniu centru ir tamsiai raudonu |Sėklinius pasėlius |
| |apvadu. Centre daug smulkių, juodų |sėti kuo toliau nuo |
| |taškelių – piknidžių. Piknosporos |kitų pupų pasėlių. Iš |
| |cilindriškos, tiesios arba kiek |mažų sėklinių pasėlių |
| |lenktos, bespalvės, su 1-2 |šalinti vos sudygusius|
| |pertvarėlėmis. Dėmės dtambios, |ir jau sergančiu |
| |įdubusios, apskritos, rusvos, |augalus. |
| |koncentriškai rievėtos, su
tamsiai | |
| |raudonu apvadu ir juodais taškeliais – | |
| |piknidžiais centre. | |
|P. Rudoji dėmėtligė |Dėmės smulkios, apskritos, iš pradžių |Laikytis agrotechnikos|
|(Botrytis fabae) |rudos, vėliau pilkšvai rusvos su |reikalavimų, tręšti |
| |raudonai rudu, iškilusiu apvadu. |padidinta kalio trąšų |
| |Apnašos aksomiškos, pilkšvos, abiejuose|doze. |
| |lapo pusėse. Konidijos apskritos arba | |
| |kiaušiniškos, sutelktos kekėse, | |
| |bespalvės arba dūmų spalvos. | |
|P. Rūdys |Abiejuose lapų pusėse smulkios geltonos|Laikytis agrotechnikos|
|(Uromyces fabae) |arba rusvos, dulkingos (uredosorai), |reikalavimų. |
| |vėliau juodo, nnedulkingos | |
| |(teleutosorai) pūslelės. Uredosporos | |
| |rusvos, rutuliškos, dygliuotu | |
| |apvalkalėliu. Teleutosporos rudos, | |
| |lygiu, storu apvalkalėliu, su ilgu | |
| |koteliu ir bespalviu speneliu | |
| |viršūnėje, vienaląstė. | |
|Lubinų miltligė |Lapai ištisai arba atskiromis salelėmis|Vengti kultūrinių ir |
|(Erysiphe communis) |aptraukti baltu, lyg miltuotu valkčiu. |laukinių lubinų |
| |Jame juodi, rutuliški vaisiakūniai – |kaimynystės. |
| |klistokarpiai. Aukšlisporės po 2-6 |Nesuvėlinti sėjos, |
| |viename aukšlyje, gelsvos, elipsiškos. |sėti platesniais |
| | |tarpueiliais. Nuėmus |
| | |derlių, ggiliai užarti |
| | |augalų liekanas. |
|L. Septoriozė |Dėmės apskritos arba netaisyklingos, iš|Beicuoti sėklą. Nuėmus|
|(Septoria lupini) |pradžių rudos, vėliau rusvos, su |derlių giliai aparti |
| |tamsiai rudu apvadu, kartais rievėtos, |liekanas. Plintant |
| |su daugybe juodų taškelių – piknidžių. |ligoms, ssėklinius |
| |Piknosporos bespalvės, siūliškos, |lubinus purkšti |
| |tiesios arba kiek lenktos, bukais |fungicidais. |
| |galais, dažniausiai su 2-4 neryškiomis | |
| |pertvarėlėmis, kartais vienaląstės. | |
|L. Cerotoforozė |Ant jaunų lapų dėmės rudų taškelių |Sėti kuo ankščiau |
|(Ceratophorum |pavidalo, apjuostos gelsvai žalsvu |išvalytą ir išbeicuotą|
|setosum) |apvadu. Ant suaugusių lapų dėmės pilkai|sėklą. Plintant |
| |arba raudonai rudos, netaisyklingos, |rudmargei, sėklinius |
| |susiliejančios, padengtos juodomis |pasėlius purkšti |
| |apnašomis. Konidijos cilindriškos, |fungicidais. Rudenį |
| |smailiais galais, su 2-7 skersinėmis |giliai užarti |
| |pertvarėlėmis, ties jomis įsmaugtos, |liekanas. |
| |rudos, viršūnėje su 3-5siūliškomis | |
| |ataugėlėmis, su šviesesnėmis galinėmis | |
| |ląstelėmis. | |
|Pašarinių žolių ligos |
|Dobilių sklerotinis |Dobilo stiebas prie žemės ir šaknies |Laikytis sėjomainos |
|puvinys (Vėžys) |kaklelis pūva. Pūvančio augalo dalys |reikalavimų. Gerai |
|(Sklerotinia |padengtos balta lyg vata grybiena, iš |išvalyti sėklą. |
|trifoliorum) |kurios vėliau susidaro juodi |Auginti atsparias |
| |skleročiai. Lapai paruduoja, sudžiūva, |veislias. Sunaikinti |
| |augalas žūva. |sergančių augalų |
| | |židinius. |
|D. Deguliai |Ant dobilų stiebų dėmės tamsiai rudos, |Išvalyti ir išbeicuoti|
|(Gloeosporium |vėliau rusvos, elipsiškos, įdubusios, |sėklą. Apsikrėtusius |
|caulivorum) |tamsesniais kraštais, su rausvais |pasėlius ankščiau |
| |kauburėliais – acervuliais – centre. |nušienauti. |
| |Konidijos bespalvės, vienaląstės, | |
| |tiesios arba pjautuviškai lenktos, | |
| |bukais galais. Dobilų žiedų ggalvutės | |
| |darosi mėlynai violetinės, staiga | |
| |paruduoja ir nulinksta. | |
|Lapų rudosios |Dėmės smulkios, 0,5-3mm skersmens, |Gerai išvalyti ir |
|dėmėtligės |apskritos, rudos, vėliau iškrintančios.|išbeicuoti sėklą. |
|(Pseudopeziza |Apatinėje lapų pusėje dėmėse vienas, |Palankiais ligai |
|trifolii) |rečiau 2-3 kauburėliai – apoteciai. |plisti metais anksčiau|
| |Ant dobilų lapų apoteciuose |nušienauti dobilus. |
| |aukšliasporės kiaušiniškos, bespalvės, |Sudžiūvusį šieną |
| |vianaląstės, tiesios arba kiek lenktos.|švariai išgrėbti, kad |
| | |nuo lapų liekanų |
| | |neapsikrėstų atolas. |
|Lapų juodosios |Apatinėje dobilų lapų pusėje juodos, |Gerai išvalyti sėklą. |
|dėmėtligės |netaisyklingos, lyg išsiliejančios, |Laikytis sėjomainos |
|(Dothidella trifolli)|aksomiškos dėmelės. Konidijos kriaušės |reikalavimų. Juodosios|
| |formos, rusvos, iš pradžių vienaląstės,|dėmėtligės smarkiai |
| |vėliau dviląstės. |apniktus pasėlius |
| | |ankščiau nušienauti. |
|37. D Miltligė |Lapai aptraukti baltu, vėliau rusvu |Gerai išvalyti sėklą, |
|(Erysiphe communis) |grybienos valkčiu, kuris ryškesnis |kad neliktų jokių |
| |viršutinėje pusėje. Valktyje juodi, |priemaišų. Sėklos |
| |rutuliški kleistokarpiai. |beicavimas nuo |
| |Ant dobilų lapų aukšliasporės |miltligės neapsaugo, |
| |bespalvės, ovalios, vienaląstės. |bet beicuoti reikia |
| | |apsaugai nuo kitų |
| | |ligų, kurios gali |
| | |plisti su sėkla. Kad |
| | |liga smarkiai |
| | |neišplistų , ankščiau |
| | |pradėti šienapjūtę. |
|D. Netikroji miltligė|Viršutinėje lapų pusėje netaisyklingos,|Laikytis sėjomainos |
|(Peronospora |gelsvos dėmės, kurios, apatinėje lapų |reikalavimų. Beicuoti |
|pratensis) |pusėje, padengtos violetiškai pilkomis,|dobilų sėklą. Ligai |
| |vėliau paruduojančiomis apnašomis. |plintant, anksčiau |
| |Ant dobilų lapų konidijos ovalios, |pradėti šienauti |
| |vienaląstės, gelsvos. |dobilus, nes kuo |
| | |labiau dėmėti lapai, |
| | |tuo prastesnis šienas.|
|D. Askochitozė |Ant dobilų ir liucernos lapų stambios, |Beicuoti sėklą. |
|(Ascochyta trifolii) |išsiliejančios, rusvos, vėliau |Apsikrėtusias |
| |tamsėjančios, kartais koncentriškai |dobilienas anksčiau |
| |rievėtos dėmės su gelsvu apvadu |nušienauti. |
| |kraštuose ir rudais taškeliais – | |
| |piknidžiais centre. | |
| |Ant dobilų lapų piknosporos bespalvės, | |
| |išsiveržia iš piknidžių juostele, | |
| |vienaląstės arba su 1-2 skersinėmis | |
| |pertvarėlėmis, cilindriškos, bukais | |
| |galais. | |
|D. Rūdys |Ant lapų dažniausiai apatinėje pusėje, |Rūdėtas dobilienas |
|(Uromyces trifolli) |rudos, smulkios, dulkingos pūslelės – |anksti ir žemai |
| |uredosorai, vėliau juodos pūslelės – |nušienauti |
| |teleutosorai. | |
| |Ant dobilų lapų uredosporos rutuliškos | |
| |arba ovalios, gelsvai rudos, dygliuotu | |
| |apvalkalėliu. Teleutosporos pailgos, | |
| |lygiu, rusvu apvalkalėliu, su trumpu | |
| |bespalviu koteliu. Tarpininko neturi. | |
|Dobilinis brantas |Brantas- vidaus karantininis objektas, |Laikytis sėjomainos |
|(Cuscuta trifolli) |parazituojantis dobilus ir liucernas. |reikalavimų. Neauginti|
| |Parazitas- neturi nei šaknų nei lapų. |greta dobilų ir |
| |Dobilinio branto siūliški stiebai būna |liucernų. Sėklą |
| |rausvos spalvos, iki 1mm storio, lygūs,|išvalyti |
| |pliki, labai šakoti. Apsivyniojęs |elektromagnetine |
| |aplink dobilo stiebus, brantas įleidžia|mašina. Naikinti |
| |į juos haustorijas ir siurbia jomis iš |branto židinius |
| |augalo maitintojo vandenį bei organines|dobilienose. Nepalikti|
| |maisto medžiagas. Ant branto stiebų |sėklai branto užpultų |
| |išsidėsčiusios rausvos purios žiedų |dobilų pasėlių. |
| |galvutes. Sėklos apskritos, kartasi | |
| |elipsiškos, rudos, jos gali išlikti | |
| |daigios iki 10 m. bet dirvoje išlieka | |
| |gyvybingos 3 metus. Sudygsta pavasarį, | |
| |tada branto stiebeliai, spirališkai | |
| |raitydamiesi, apsivynioja apie dobilų | |
| |stiebus. Vegetacijos metus brantas gali| |
| |daugintis ir stiebų ir atplaišomis. | |
| |Dobilienose brantas plinta židiniais. | |
| |Smarkiau išplitęs jis labai sumažina | |
| |dobilų žolės bei šieno derlių. Jei | |
| |dobiluose būna daug brantų, žole | |
| |apsinuodija gyvuliai. | |
|Liucernų lap |Dėmės smulkios, 0,5-3mm skersmens, |Sėti gerai išvalytą |
|rud.dėmėtligė |apskritos, rudos, vėliau iškrintančios.|sėkla. Sėkliniuose |
|(Pseudopeziza |Apatinėje lapų pusėje dėmėse vienas, |pasėliuose palikti |
|medicaginis) |rečiau 2-3 kauburėliai – apoteciai. |platesnius |
| |Ant liucernos lapų aukšliasporės |tarpueilius. Užkrėstą |
| |bespalvės, kiaušiniškos arba ovalios, |lauką anksčiau |
| |bukais galais, tiesios arba kiek |nušienauti. Tręšti |
| |lenktos. |fosforo ir kalio |
| | |trąšomis. Sėkliniuose |
|
| |pasėliuose pastebėjus |
| | |sergančių augalų |
| | |purkšti fungicidais. |
|L. Netikroji miltligė|Viršutinėje lapų pusėje netaisyklingos,|Sėti optimaliu laiku |
|(Peronospora |gelsvos dėmės, kurios, apatinėje lapų |ir beicuotą sėklą. |
|Aestivalis) |pusėje, padengtos violetiškai pilkomis,|Sergančias liucernas |
| |vėliau paruduojančiomis apnašomis. |anksčiau nušienauti. |
| |Ant liucernos lapų konidijos rusvos, |Sėkliniuose pasėliuose|
| |plačiai elipsiškos, vienaląstės. |palikti platesnius |
| | |tarpeilius, purkšti |
| | |juos fungicidais. |
|L. Askochitozė |Ant dobilų ir liucernos lapų stambios, |Sėti beicuotą sėklą. |
|(Ascochyta |išsiliejančios, rusvos, vėliau |Maišyti su kitų |
|imperfecta) |tamsėjančios, kartais koncentriškai |ankštinių arba |
| |rievėtos dėmės su gelsvu apvadu |varpinių žolių |
| |kraštuose ir rudais taškeliais – |sėklomis. Sergančias |
| |piknidžiais centre. |liucernas anksčiau ir |
| |Ant liucernos lapų piknosporos |dažniau šienauti. |
| |bespalvės, cilindriškos arba pailgai | |
| |ovalios, tiesios arba kiek lenktos, | |
| |vienaląstės arba dviląstės, ties | |
| |pertvarėle įsmaugtos. | |
|Varpinių žolių |Ant stiebų 2-8sm pločio makštis |Nelaikyti varpinių |
|smauglys |(stroma), apjuosianti stiebą aplink. Iš|žolių nusenusių |
|(Epicholoe typhina) |pradžių ji balta, vėliu pparuduoja. |pasėlių. |
| |Makštis iš pradžių atrodo lyg | |
| |miltuota, jos paviršiuje yra bespalvių,| |
| |kiaušiniškų, vienaląsčių konidijų. | |
| |Vėliau makštyje susiformuoja juodų | |
| |taškelių pavidalo periteciai. | |
| |Aukšliasporės bespalvės, siūliškos, su | |
| |daugeliu aliejaus llašelių, vienaląstės | |
|Skalsės |Varpose arba šluotelėse vienas arba |Sėti išvalytą, be |
|(Claviceps purpurea) |keli violetiškai juodi, ragelio |skalsiagrūdžių sėklą. |
| |pavidalo, smulkūs arba stambūs |Šalia rugių sėklinių |
| |skelročiai (skalsiagrūdžiai). |pasėlių dažniau |
| | |nušienauti varpines |
| | |žoles. |
|Juodosios rūdys |Ant stiebų pailgos, rudos, dulkingos |Laikytis agrotechnikos|
|(Puccinia graminis) |pūslės – uredosorai, vėliau juodos |reikalavimų. Naikinti |
| |pūslelės – teleutosorai. Uredosporos |raugerškius |
| |elipsiškos, gelsvai rusvos, dygliuotos.| |
| |Teleutosporos pailgos, lygiu | |
| |paviršiumi, dviląstės, ties pertvarėle | |
| |įsmaugtis, viršūnėje sustorėjusiu | |
| |apvalkalėliu, rudos, su ilgu rusvu | |
| |koteliu. | |
|Techninių augalų ligos |
|Bulvių ligos |
|48. Vėžys |Tai vidaus karantininis objektas. Puola|Auginti vėžiui |
|(Synchytrium |bulves bulvinis rauplis. Vėžiu serga |atsparių veislių |
|endobioticum) |bulvių gumbai, stolonai, stiebai iir |bulves. Laikytis |
| |lapai. Ant visų apsikrėtusių organų |augalų karantino |
| |susidaro įvairaus dydžio išaugos. Ant |reikalavimų. |
| |stiebų ir lapų jos būna žalios spalvos,| |
| |nedidelės. Liga aptinka per bulviakasį.| |
| |Vėžinės išaugos iš pradžių šviesios, | |
| |lygiu paviršiumi, vėliau paruduoja, | |
| |pajuosta, susiraukšlėja. Ant išaugų | |
| |nebūna kamštinio audinio, todėl | |
| |drėgnoje dirvoje jos greitai supūva. | |
| |Bulves apkrečia zoosporos, kurios gali | |
| |įsiskverbti į gumbo vidų per sveiką | |
| |peridermą. Jos yra bespalvės, apskritos| |
| |arba kiaušiniškos, su 1 žiūželiu. Per | |
| |vasarą gali išsivystyti 12-14 zoosporų | |
| |generacijų. Gumbams apsikrėtus ir | |
| |susiformavus išaugoms, jose vystosi | |
| |aukso geltonumo spalvos sus toru | |
| |trisluoksniu tamsiai rudu apvalkalėliu | |
| |apskritos žiemojančios ilgalaikės | |
| |sporos (cistos). | |
|Maras |Dėmės stambios, apskritos arba pusiau |Auginti marui atsparių|
|(Phytophtora |apskritos, rudos, lapų pakraščiuose. |veislių bulves, |
|infestans) |Drėgname ore apatinėje lapų pusėje |sodinti sveikus |
| |dėmės apjuosia baltų, purių apnašų |beicuotus gumbus. |
| |ratas. Konidijos vitrinos formos, |Purkšti fungicidais. |
| |vienaląstės, bespalvės. Gumbai dėmėti | |
| |lygiomis arba kiek įdubusiomis, | |
| |stambiomis netaisyklingos formos, be | |
| |jokios fruktifikacijos, švino pilkumo | |
| |dėmėmis. Po dėmelėmis bulvės audiniai | |
| |būna parudavę. | |
|Paprastosios rauplės |Ant gumbų nedidelės, apskritos, kiek |Laikytis sėjomainos |
|(Actinomyces scabies)|iškilusios, rudos, spinduliškai |reikalavimų. Netrešti |
| |sutrūkinėjančios, sukamštėjusio audinio|šviežiu mėšlu. Prieš |
| |dėmelės, kurios gali susilieti ir |sodinant bulves |
| |apimti žymią gumbo dalį. |perrinkti ir |
| | |išbeicuoti. |
|Dulkingosios rauplės |Gumbai daubuoti. Keliu mm skersmens ir |Laikytis sėjomainos |
|(Spongospora |gylio įdubimai užpildyti juoda |reikalavimų. Netrešti |
|subterranea) |ilgalaikių sporų mase. Jos apskritai |šviežiu mėšlu. Prieš |
| |kampuotos, rusvos, su tamsiai rudu |sodinant bulves |
| |apvalkalėliu, tarpusavyje susikibusios.|perrinkti ir |
| | |išbeicuoti. |
|Šašai |Ant gumbų dažnai akučių vietose, |Laikytis sėjomainos |
|(Rhiractonia solani) |plokšti, nedideli, juodi, tarpusavyje |reikalavimų. Beicuoti |
| |susilieję arba pavieniai skleročiai. |gumbus. Tinkamai |
| | |prižiūrėti bulves, nes|
| | |čia liga apsikrečia |
| | |silpni skurstantys |
| | |augalai. |
|Baltoji kojelė |Žemutinė stiebo dalis ir šaknies |Laikytis sėjomainos |
|(Hypochnus solani) |kaklelis padengti baltomis, vėliau |reikalavimų. Beicuoti |
| |paruduojančiomis, lyg veltininėmis |gumbus. Tinkamai |
| |apnašomis, pūva. Apnašos sudarytos iš |prižiūrėti bulves, nes|
| |storų hifų su bazidėmis. Bazidiosporos |čia liga apsikrečia |
| |bespalvės, vienaląstės, ovalios. |silpni skurstantys |
| | |augalai. |
|Fuzariozė(saus.puvin)|Daugiausiai žalos padaro sandėliuose. |Stengtis nesužaloti |
|(Fusarium solani) |Gumbų paviršiuje atsiranda |bulvių gumbų. Kad |
| |netaisyklingos formos pilkšvai rudų |gumbų žaizdos greitai |
| |truputi įdubusių raukšlėtų dėmių. |užgytų, laikymo |
| |Bulvės minkštimas po dėmėmis pasidaro |pradžioje 2-3 savaitės|
| |purus, ruduoja. Vėliau viduje atsiranda|sandėliuose turi būti |
| |ertmė, pakraščiuose apsitraukusi balta |+13-18 temperatūra, |
| |arba gelsva grybienos plėvele. Grybo |90-95proc santykinis |
| |hifai iš bulvės vidaus prasiveržę į |oro drėgnumas ir gera |
| |odelės paviršių, sudaro pilkšvai |ventiliacija. |
| |baltas, gelsvas arba rausvas karputes. | |
| |Jose būna bespalvės lenktos ilgos su | |
| |1-5 skersinėmis pertvarėlėmis | |
| |konidijos. Grybas greitai suardo grybo | |
| |audinius, ir gumbas pasidaro lengvas. | |
| |Sandėliuos eiki kitų metų grybas | |
| |išsilaiko mumijomis viršutiniuose | |
| |gumbuose. | |
|Lapų sausligė |Dėmes stambios arba vidutinio dydžio, |Laikytis sėjomainos |
|(Macrosporium solani)|tamsiai rudos, apskritos arba |reikalavimų. Sodinti |
| |kampuotos, koncentriškai rievėtos, su |sveikus beicuotus |
| |neryškiu tamsiai rudu apnašu. Konidijos|gumbus. Prieš |
| |buožiškos, dūminės spalvos, su 7-10 |bulviakasį pašalinti |
| |skersinių ir 1- išilginėmis |bulvienojus. |
| |pertvarėlėmis, su ilga ataugėle. |Dezinfekuoti |
| | |sandėlius. |
|Juodoji kojelė |Žemutinė stiebo dalis iš šaknies |Sodinti perrinktas |
|(Pectobacterium |kaklelis pajuodę, apipuvę. Augalas |beicuotas bulves |
|phytophtorum) |silpnai auga, lapai smulkūs, gelsta. |lengvesnėse, tinkamai |
| |Gumbo pjūvyje matomas pajuodęs arba |patreštose dirvose. |
| |išpuvęs centras. |Insekticidais naikinti|
| | |kenkėjus. Žiemai |
| | |laikyti sveikus |
| | |padžiovinus gumbus, |
| | |laikymo metu pašalinti|
| | |atsiradusius šlapiojo |
| | |puvinio židinius. |
|Žiedinė bakteriozė |Gumbo pjūvyje matomas ištisinis arba iš|Laikytis agrotechnikos|
|(Corynebacterium |atskirų taškelių sudarytas parudusių |reikalavimų. Sodinti |
|sepedonicum) |vandens indų ratas (žiedas). Nuo |beicuotas bulves. |
| |vandens indų iš gumbo vidaus prasideda |Prieš bulviakasį |
| |šlapias puvinys. |pašalinti bulvienojus.|
| | |Sandeliuose reguliuoti|
| | |ventiliaciją, |
| | |temperatūrą ir drėgmę |
|Paprastoji mozaika |Dėmės mozaikiškos, žalsvai gelsvos, |Auginti bulves iš |
|(Solanom virus 1) |neryškios. Vėliau jų vietoje atsiranda |meristemos. |
|
|tamsiai rudos, netaisyklingos formos, |Vegetacijos metu |
| |kiek iškilusios, raukšlėtos, nekrozinės|insekticidais naikinti|
| |dėmelės, netvarkingai išsimėčiusios |kenkėjus. 2-3 kartus |
| |lapalakštyje. |patikrinti augalus ir |
| | |išrauti sergančius |
| | |virusinėmis ligomis. |
|59. Dryžuotoji |Apatinėje lapų pusėje ištisai arba |Auginti bulves iš |
|mozaika |atskirais fragmentais parudavusios lapų|meristemos. |
| |gyslos. Lapalakštis šiek tiek |Insekticidais naikinti|
| |garbanojasi. |kenkėjus. 2-3 kartus |
| | |per vegetaciją |
| | |patikrinti augalus ir |
| | |pašalinti sergančius |
| | |virusinėmis ligomis. |
|Runkelių ligos |
|Daigų juodšaknė |Ligoti llapai, jų šaknies kaklelis |Organines trąšas |
|(Phoma betae) |pajuodęs, įsismaugęs, dėl to daigai |įterpti rudenį arba |
| |nuvysta, sudžiūsta. |patręšti runkelių |
| |Šaknies kaklelis padengtas baltu |priešsėlį. Sėti |
| |valkčiu. Hifai, zoosporangės pavienės |beicuotą sėklą. |
| |arba grandinėmis susikibusios. | |
|Netikroji miltligė |Sergantys lapai smulkūs, trapūs, |Rudenį giliai užarti |
|(Peronospora |šviesiai žalsvi, smarkiai pastorėjusiu |runkelių liekanas. |
|shachtii) |lapalakščiu, kartais į apačia |Pasodus parengti tik |
| |užriestais kraštais. Tik apatinėje lapų|iš sveikų pasėlių. |
| |pusėje violetiškai pilkšvos (vėliau |Neauginti sėklojų arti|
| |paruduojančios), tankios lyg veltinis |pirmamečių runkelių. |
| |apnašos, apimančios dalį arba visą |Sergančius sėklojus |
| |lapalakštį. Konidijos kiaušiniškos, |šalinti iš lauko, |
| |pilkšvos, vienaląstės, ant |likusius purkšti |
| |dichotomiškai šakotų konidijakočių. |fungicidais. Beicuoti |
| | |sėklą. |
|Miltligė |Abiejuose lapų pusėse ((ryškiau |Rudenį giliai užarti |
|(Erysiphe communis) |viršutinėje) baltas, voratinkliškas, |runkelių liekanas. |
| |atskiromis salelėmis išsidėstęs |Neauginti sėklojų arti|
| |valktis. Jame juodi, rutuliški |pirmamečių runkelių. |
| |viasiakūniai – kleistokarpiai. |Auginti miltligei |
| |Aukšliasporės po 3-6 viename aukšlyje, |atsparias veisles ar |
| |bespalvės, vienaląstės, ovalios. |hibridus. Purkšti |
| | |fungicidais |
|Lapų bakteriozė | | |
|( | | |
|Lapų baltuliai |Dėmės apskritos, susiliejančios, |Sėti beicuotą sėklą. |
|(Rumularia betae) |nedidelės, iš pradžių žalsvos, vėliau |Ligai plintant |
| |nešvariai baltos, su raudonai rudu |runkelių sėklojus |
| |apvadu. Abiejuose lapų pusėse |purkšti fungicidais. |
| |krūvelėmis susitelkusios balzganos |Rudenį giliai užarti |
| |apnašos. Konidijos cilindriškos, |runkelių liekanas. |
| |vienaląstės arba dviląstės, bespalvės, | |
| |bukais galais. | |
|Rudmargė |Dėmės nedidelės, apskritos, rudos arba |Laikytis sėjomainos ir|
|(Cercospora beticola)|pilkšvos ssu raudonai rudu apvadu. |agrotechnikos |
| |Apatinėje, kartais ir viršutinėje lapų |reikalavimų. Beicuoti |
| |pusėje dėmės padengtos pilkšvomis |sėklą. Ligos plitimo |
| |apnašomis. Konidojos bespalvės, adatos |metais pirmamečius |
| |formos, su daugybe skersinių |runkelius ir |
| |pertvarėlių. |sergančius sėklojus |
| | |purkšti fungicidais. |
| | |Rudenį giliai užarti |
| | |runkelių liekanas. |
|Fomozė |Dėmės stambios, apskritos arba ovalios,|Laikytis agrotechnikos|
|(Phoma betae) |rusvos, koncentriškai rievėtos, su |reikalavimų. Tręšti |
| |tamsiai rudu apvadu ir juodais |dirvą boro trąšomis. |
| |taškeliais – piknidžiais – vviršutinėje |Beicuoti sėklą. |
| |lapų pusėje. |Purkšti fungicidais. |
| | |Rudenį giliai užarti |
| | |derliaus liekanas. |
|Rūdys |Dažniausiai apatinėj lapų pusėje |Rudenį giliai užarti |
|(Uromyces betae) |(kartais abiejuose), smulkios, rudos |runkelių liekanas. |
| |pūslelės – uredosorai, vėliau irjuodos |Beicuoti pasodus ir |
| |pūslelės – teleutosorai, išsidėstę |sėklas. Purkšti |
| |pakrikai arba ratukais. Uredosporos |fungicidais. |
| |rutuliškos arba kiaušiniškos, su | |
| |dygliuotu apvalkalėliu, gelsvos. | |
| |Teleutosporos rutuliškos arba | |
| |kiaušiniškos, su koteliu, rusvos, lygiu| |
| |apvalkalėliu. | |
|Šaknų gumbas |Ant šakniavaisių įvairaus dydžio |Laikytis sėjomainos ir|
|(Pseudomonas |išaugos. Jis pradžioje minkštas, |agrotechnikos |
|tumefaciens) |rusvos, vėliau tamsėja, kietėja, jų |reikalavimų. Nuėmus |
| |paviršius raukšlėjasi. |derliu atrinkti ir |
| | |sunaikinti gumbuotus |
| | |runkelius. |
|69. Paprastosios |Šakniavaisių luobelė dėmėta iškiliomis,|Laikytis agrotechnikos|
|rauplės |tamsiai rudomis, apskritomis arba |reikalavimų. Laikytis |
|(Actinomyces scabies)|netaisyklingomis, sukamštėjusio |sėjomainos |
| |audinio, spinduliškai sutrūkinėjusiomis|reikalavimų. |
| |dėmelėmis. | |
|Linų ligos |
|Vytulys |Įvairaus amžiaus linų viršūnėlės |Laikytis sėjomainos ir|
|(Fusarium lini) |palinksta, gelsta. Šaknies kaklelis ir |kitų agrotechnikos |
| |šaknys pūva. Drėgname ore ant žemutinės|reikalavimų. Tręšti |
| |stiebo dalies ir šaknies kaklelio būna |linus kalio ir boro |
| |rausvos, krūvelėmis susitelkusios |trąšomis. Sėti gerai |
| |apnašos. Konidijos bespalvės, pjautuvo |išvalytą, beicuotą |
| |formos, su 2-3 pertvarėlėmis. |sėklą. Rudenį giliai |
| | |užarti augalų |
| | |liekanas. |
|Antraknozė |Ant lapų apskritos, balzganos, |Laikytis sėjomainos ir|
|(Colletotrichum lini)|raudonais pakraščiais dėmės. Jose |kitų agrotechnikos |
| |drėgname ore susidaro oranžiniai |reikalavimų. Sėti |
| |kauburėliai – acervuliai. Konidijos |beicuotą sėklą. |
| |cilindriškos, tiesios arba kiek |Papildomai tręšti |
| |lenktos, bespalvės. Ant stiebų rausvai |kalio ir mikroelementų|
| |rudos, įdubusios, netaisyklingos formos|turinčiomis trąšomis. |
| |dėmės, dėl kurių stiebai atrodo lyg |Rudenį giliai užarti |
| |marmuriniai. |linų liekanas. |
|Stiebalūžė |Ant jaunų lapelių tamsiai rudos, |Laikytis sėjomainos ir|
|(Polyspora lini) |smulkios dėmelės, kurios vėliau |kitų agrotechnikos |
| |susilieja, ir lapai ištisai paruduoja, |reikalavimų. Tręšti |
| |nulinksta ir nudžiūva. Drėgnu metu ant |linus kalio ir |
| |ligotų lapų susidaro šviesiai pilkšvi, |mikroelementų |
| |lyg drebučiai, kauburėliai – |turinčiomis trąšomis. |
| |ecervuliai. Konidijos bespalvės, |Sėti sveiko pasėlio |
| |vienaląstės, cilindriškos arba ovalios,|gerai išbeicuotą |
| |bukais galais. Ant stiebų rudos, tartum|sėklą. Plintant |
| |išsiliejančios, stiebą aplink |stiebalūžei eglutės |
| |apjuosiančios dėmelės. Kartasi jo |fazėje linus purkšti |
| |išsilieja, ir atskiro stiebo dalys |fungicidais. |
| |ištisai paruduoja. | |
|Rūdys (svylarūdė) |Iš pradžių ant lapų stambios, |Linus sėti optimaliu |
|(Melampsora lini) |dulkingos, oranžinės pūslelės – |laiku. Per gausiai |
| |uredosorai, vėliau linams nokstant, |netręšti azoto |
| |pailgi, juodi, blizgantys šašeliai – |trąšomis. Neklojėti |
| |teleutosorai. Uredosporos rutuliškos, |linų sėjomainos |
| |dygliuotos, šviesiai rudos. |laukuose. Purkšti |
| |Teleutosporos šonais ankštai viena prie|fungicidais. Sėti |
| |kitos prigludusios, vienaląstės, |svylarūdei atsparių |
| |prizmės formos, viršūnėje sustorėjusiu |veislių linus. Rudenį |
| |apvalkalėliu, rusvos. Ant pageltusių |giliai užarti augalų |
| |stiebų juodi, pailgi, blizgantys, kiek |liekanas. |
| |iškilę, šašeliai – teleutosorai. Ant | |
| |vaiskočių (žiedkočių) oranžinės, | |
| |dulkančios pūslelės (uredosorai) arba | |
| |juodi, pailgi šašeliai – teleutosorai. | |
|Miltligė |Lapai aptraukti baltu, lyg miltuotu, |Linus sėti ir rauti |
|(Oidium erysiphoides)|grybienos valkčiu. Konidijos |optimaliausiu laiku. |
| |elipsiškos, bespalvės, po 2-3 |Ligai plintant galima |
| |sukibusios grandinėlėmis. |purkšti fungicidais. |
| | |Rudenį giliai aparti |
| | |linų liekanas. |
|Šlakuotumas |Ligos požymiai matomi tik ant daigų. – |Sėti gerai išvalyta, |
|(Fungus terilis) |išryškėja daiginant sėklas drėgnoje |išbeicuotą, daigią |
| |terpėje. Ant sėklaskilčių ir šaknies |sėklą. Net ir labai |
| |kaklelio atsiranda plytų raudonumo |šlakuotumu |
| |dėmių ir dryžių, kurie vietomis |apsikrėtusius sėmenis,|
| |susilieja. Audiniai tose vietose |jeigu kiti sėklos |
| |pasidaro permatomi, pavandenija, pūva. |kokybės duomenys |
| |Drėgnu oru apie stipriai pažeistus |atitinka kondicijos |
| |daigus gali susidaryti purvinai baltos |reikalavimus, |
| |spalvos grybiena. Grybas sporų |rūpestingai išbeicavus|
| |nesudaro. Ligos sukėlėjas plinta kartu |galima naudoti sėklai.|
| |su sėkla, bet kai kada užsikrečia ir
|Nesuvėlinti ir |
| |sėmenys. |neuždelsti linarovio. |
|76. Lininis brantas |Lininis brantas yra žiedinis |Profilaktikos |
|(Cuscuta epilinum) |parazitinis augalas. Neturi nei šaknų, |priemonės. Laikytis |
| |nei lapų, tik ilgą siūlišką nelabai |agrotechnikos ir |
| |šakotą žalsvai gelsvą stiebą. Branto |sėjomainos |
| |stiebas turi siurbtukus,kuriais jis ima|reikalavimų. Valyti |
| |maisto medžiagas iš augalo šeimininko. |sėklą. Ranto židinius |
| |Žydi balzganais smulkiais žiedeliais, |naikinti anksti |
| |susitelkusiais tankiose rutuliškose |nušienauti , kol jis |
| |kekėse. Užlupti linai labai nusilpsta. |neišaugino sėklų, ir |
| |Žiemoja branto sėklos dirvos paviršiuje|nupjautą masę |
| |arba įsimaišiusios tarp sėmenų. |sudeginti. Galima |
| |Pavasarį prasikalę branto daigai, |naikinti herbicidais. |
| |išlindę į žemės paviršių, pradeda | |
| |raitysi ieškodamas atramos. | |
|Rapsų ligos |
|Rapsų diegavirtė |Sergančių daigų šaknies kaklelis |Laikytis agrotechnikos|
|(Olpidium brassicae) |pajuosta arba paruduoja, pūva, |reikalavimų. Kalkinti |
| |įsismaugia, kartais būna apsitraukęs |rūgščias dirvas, |
| |apnašomis. Vėliau puvinys apima ir |beicuoti dėklą. Daigų |
| |šaknis. Ligotų augalų skilčialapiai ir |fazėje purenti dirvą. |
| |lapai gelsta, laipsniškai džiūsta ,, | |
| |daigai išvirsta. Runkelinis | |
| |diegavirtis pažeistą šaknies kaklelį | |
| |aptraukia baltomis tankiomis apnašomis.| |
| |Jis plinta zoozporomis, kurios būna | |
| |inksto formos , su dviem žiuželiais, | |
| |išaugusiais sporos įdubusioje dalyje. | |
| |Zoosporengės pavienės arba | |
| |išsidėsčiusios grandinėlėmis, ant | |
| |kotelių. Žiemoja bespalvės lygiu | |
| |paviršiumi oosporos. | |
|Šaknų gumbas |Ant apsikrėtusių augalų šaknų po 9-10 |Laikytis sėjomainos |
|(Plasmodiophora |dienų atsiranda įvairaus dydžio išaugų.|reikalavimų. Rapsus |
|brassicae) |O šakniaplaukių būna mažai, todėl |auginti neutralios |
| |augalas nespėja apsirūpinti vandeniu ir|reakcijos arba silpnai|
| |maisto medžiagomis, nes jų daug |šarminėse dirvose. |
| |sunaudoja išaugų ląstelėse. Iš pradžių |Neauginti greta jokių |
| |išaugos būna normalios šaknų spalvos ir|kryžmažiedžių |
| |konsistencijos, o baigiantis vasarai |daržovių, naikinti |
| |jos paruduoja, pūva ir visai sutęžta.. |piktžoles. |
| |Puvimą paprastai sukelia bakterijos | |
| |patenkančios į išaugas per įvairių | |
| |kenkėjų padarytas žaizdeles. Tokie | |
| |augalai skurta, lėtai vystosi. Judrios | |
| |zoosporos. Zoosporos vienaląstės, | |
| |bespalvės, kriaušės formos su dviem | |
| |žiuželiais bukajame gale. Į audinius | |
| |jos patenka per daigų arba suaugusių | |
| |augalų šakniaplaukius. Susidariusiuose | |
| |šaknų išaugose išsivysto plazmodžiai, | |
| |pilni smulkių rutuliškų bespalvių | |
| |sporų. Supuvus išaugoms, sporos patenka| |
| |į dirvą kur gali išlikti gyvybingos 4-6| |
| |metus. | |
|Netikroji miltligė |Pažeidžia rapsų lapus, stiebus ir |Laikytis agrotechnikos|
|(Peronospora |ankštaras. Kartais ant žieminių rapsų |reikalavimų. Beicuoti |
|brassicae) |ji pradeda vystytis jau rudenį ir |sėklą. Sėklojus |
| |parazituoja augalus iki vegetacijos |purkšti fungicidais. |
| |pabaigos. Lapų viršutinėj pusėj |Auginti atsparias |
| |atsiranda gelsvų išsiliejančių arba |veisles. Naikinti |
| |kampuotų dėmių, o apatinėje – balzganai|piktžoles. |
| |pilkšvų apnašų. Susiliejusios dėmės | |
| |apima didelę dalį lapo asimiliacinio | |
| |paviršiaus, todėl pažeisti lapai | |
| |džiūna, susisuka ir nukrita. | |
| |Ant stiebų ir ankštarų taip pat būna | |
| |pilkšvų apnašų, sudarytų iš | |
| |konidijakočių ir konidijų. | |
|Fomozė |Pažeidžia lapus, stiebus, kartais ir |Laikytis agrotechnikos|
|(Phoma lingam) |ankštaras. Išryškėja staiga. |reikalavimų, beicuoti,|
| |Dažniausiai pradeda sirgti 2-3 sav. Iki|purkšti fungicidais |
| |derliaus nuėmimo. Sergančių augalų | |
| |stiebai paruduoja, kartais žemutinėje | |
| |stiebo daly atsiranda žaisdų. Tokie | |
| |augalai nuo stipresnio vėjo nulūžta. | |
| |Ant lapų atsiranda gelsvai rusvų dėmių | |
| |su tamsesniu apvadu ir tamsiais rudais| |
| |taškeliais – piknidžiais centre. Dėmėti| |
| |būna ir lapkočiai. Lie palūžta. | |
| |Ankštaras gelsta. Piknosporos | |
| |vienaląstės, bespalvės, elipsiškos. | |
| |Liga plinta su sėklomis. | |
|Alternariozė |Plinta užėjus lietingiems orams. |Laikytis agrotechnikos|
|(Alternaria |Pažeidžia lapus, stiebus, ankštaras. |reikalavimų, beicuoti,|
|brassicae) |Ant antžeminių augalo dalių atsiranda |purkšti fungicidais |
| |nedidelių,truputį iškilių tamsiai rudų | |
| |dėmelių,padengtų tamkiomis žalsvai | |
| |juodomis apnašomis. AApnašos sudarytos | |
| |iš tiesių vienaląsčių arba daugialąsčių| |
| |konidijakočių ir buožiukų rusvų | |
| |smailiomis viršūnėmis konidijų. | |
| |Ilgainiui dėmės didėja, susilieja, ant | |
| |lapų jų centrai pašviesėja. Ankštaras | |
| |susiraukšlėja, kartais deformuojasi, | |
| |sėklos išauga smulkios, apsikrėtusios. | |
|Sklerotinis puvinys |Vėlyvą pavasarį atsiranda, gelsta |Laikytis agrotechnikos|
|(Sclerotinia |lapai, vysta augalų židiniai. Sitebai |reikalavimų, beicuoti,|
|sclerotiorum) |vietomis būna apjuosti kelių cm pločio |purkšti fungicidais, |
| |baltos grybienos juosta. Stiebo |naikinti pikžoles |
| |audiniai po grybiena pūva, epidermis | |
| |lupasi. Stiebo viduje, kartais ir | |
| |paviršiuje susidaro skleročiai juodi. | |
|Kekerinis puvinys |Gali susirgti bet kuriuo vegetacijos |Laikytis agrotechnikos|
|(Botrytis cinerea) |laikotarpiu. Ryškūs ligos požymiai ant |reikalavimų, beicuoti,|
| |įvairių antžeminių augalo dalių, |purkšti fungicidais, |
| |paprastai atsiranda iki brendimo. |naikinti pikžoles |
| |Sergantys augalai gelsta, vysta, jų | |
| |stiebai ties žeme pūva, būna apsitraukę| |
| |pilku, vešliu, tartum dulkėmis pelėsiu.| |
| |Apsikrėtę lapai nuo kraštų ruduoja, | |
| |džiūsta, apsitraukia pilkomis | |
| |apnašomis. Jų gali būti ir ant | |
| |žiedkočių, o vėliau – ant ankštarų. | |
| |Tokios ankštaras dažnai deformuojasi. | |
| |Jose išauga smulkios sėklos arba jų | |
| |visai nebūna. | |
|81. Baltoios rūdys |Rapsai šia liga serga bet kuriuo |Laikytis sėjomainos |
|(Albumo candida) |vegetacijos periodo metu. Lapų |reikalavimų. Beicuoti |
| |viršutinėje pusėje atsiranda šviesiai |sėklą. Naikinti |
| |gelsvų apskritų arba netaisyklingų |kryžmažiedis |
| |dėmelių. Apatinėje lapų pusėje susidaro|piktžoles. Sėklojus |
| |iškilios baltos žvilgančiu paviršiumi |purkšti fungicidais. |
| |karputės, ryškiai iškrintančios žaliame|Užarti augalų |
| |fone. Jei augalai tankiai auga ir |liekanas. |
| |trūksta šviesos, žemutiniai lapai | |
| |greitai pradeda gelsti. Palankiomis | |
| |grybui vystytis sąlygomis karputės | |
| |susidaro ir ant stiebų bei ankštarų. | |
|Daržovių ligos |
|Kopūstų ir kitų kryžmažiedžių ligos |
|Juodšaknė | | |
|( | | |
|Šaknų gumbas |Ant pagrindinės ir šoninių šaknų |Dezinfekuoti inspektų |
|(Plasmodiophora |įvairaus dyžop, šviesios išaugos. Jose |rėmus ir žemę arba |
|brasicae) |yra plazmodžiai, kurie subyra į daugybę|pakeisti jos paviršinį|
| |vienaląsčių, bespalvių arba gelsvų, |sluoksnį. Nekalkinamas|
| |rutuliškų ilgalaikių sporų. Sergantys |rūgščias dirvas galima|
| |augalai blogai auga, lapai gelsta, |pakalkinti. Taikyti |
| |gūžės būna minkštos arba visai |sėjomainą |
| |nesusidaro. | |
|Juodoji dėmėtligė |Dėmės juodos, apskritos arba | |
|(Alternaria brasicae)|netaisyklingos, iš pradžių nedidelės, | |
| |vėliau stambios, padengtos juodomis | |
| |apnašomis. Konidijos rudos, ovalios | |
| |arba buožiškos, su skersinėmis ir | |
| |išilginėmis pertvarėlėmis. | |
|Netikroji miltligė |Dėmės gelsvos arba pilkšvos, |Sėti šiluminiu būdu |
|(Peronospora |netaisyklingos. Apatinėje lapų pusėje |beicuotą sėklą. |
|brasicea)
|dėmes dengia purios, baltos arba |Reguliuoti daigų |
| |pilkšvos apnašos. Konidijos bespalvės, |laistymą ir tankumą. |
| |apskritos, vienaląstės ant dvišakų arba|Papildomai tręšti |
| |trišakų konidijakočių. |kalio ir fosforo |
| | |trąšomis. Sandėliuose |
| | |šalinti sergančių |
| | |kopūstų lapus. |
|Miltligė |Ant lapų baltas, miltuotas valktis, |Taisyklinga |
|(Erysiphe communis) |ryškesnis viršutinėje lapų pusėje. |agrotechnika |
| |Konidijos ovalios, vienaląstės, | |
| |bespalvės, grandinėlėmis sukibusios. | |
| |Vėliau valktyje susidaro juodi, | |
| |rutuliški kleistokarpiai. | |
|87. Baltosios rūdys |Liga pažeidžia ssėklojų lapus, |Naikinti piktžoles. |
|(Albumo candida) |lapkočius, stiebus, ankštaras. Jose |Pastebėjus pirmuosius |
| |sėklos nesubręsta. Ant sergančio augalo|ligos simptomus, |
| |dalių susiformuoja tanki balta |purkšti sėklojus |
| |grybiena, kurios paviršiuje būna trumpų|fungicidais. Giliai |
| |konidijakočių ir grandinėlėmis |užarti augalų |
| |sukibusių konidijų. |liekanas. |
|Pomidorų ligos |
|Lapų šviesmargė |Dėmės iš pradžių rudos, apskritos, |Neauginti toje pačioje|
|(Septoria |vėliau pilkšvai valtos, su tamsiai rudu|vietoje kelis metus iš|
|lycopersici) |apvadu ir juodais taškeliais – |eilės ar toje pačioje |
| |piknidžiais viršutinėje lapų pusėje. |žemėje. Pikuojant |
| |Piknosporos bespalvės, cilindriškos, su|pašalinti sergančius |
| |3 ir daugiau pertvarėlių. |lapus. Naudoti |
| | |fungicidus. Tinkamai |
| | |patręšti laukus |
| | |naudojant saikingai |
| | |azotines trąšas. |
| | |Naikinti augalų |
| | |liekanas. Dirvą rudenį|
| | |giliai ssuarti. |
|Sausligė |Dėmės stambios, rudos, koncentriškai | |
|(Macrosporium solani)|rievėtos, apskritos arba kampuotai | |
| |apskritos, su nerškiomis juodomis | |
| |apnašomis. Konidojos tamsiai rudos, | |
| |daugialąstė, su skersinėmis ir | |
| |išilginėmis pertvarėlėmis, atvirkščiai | |
| |buožiškos. | |
|Rudoji dėmėtligė |Apatinėje lapų pusėje iš pradžių |Dezinfekuoti tuščius |
|(Cladosporium fulvum)|šviesiai pilkšvos, vėliau rudos, |šiltnamius. Pastebėjus|
| |dėmėmis išsidėsčiusios apnašos. |pirmuosius sergančius |
| |Viršutinėje pusėje gali būti |lapus pašalinti ir |
| |netaisyklingos, žalsvos, geltonos, |pradėti purkšti |
| |vėliau paruduojančios dėmės. Konidijos |fungicidais. Žemę |
| |ovalios, rusvos, su pertvarėlėmis. Liga|laistyti saikingai, |
| |plinta šiltnamiuose kartais ir lauke. |nesušlapinant |
| | |antžeminių augalo |
| | |dalių. Patręšti. |
| | |Šalinti ir naikinti |
| | |augalų liekanas. |
|Mozaika |Dėmės žalsvos arba gelsvos, |Taikyti įvairių kovos ||
|(Nicotiana virus 1) |netaisyklingos, lyg išsiliejančios. |priemonių kompleksą. |
| |Mozaikiškos, be jokių vaisiakūnio ir be|Dezinfekuoti, sėklą |
| |apnašų. |rinkti tik sveiką ir |
| | |beicuotą. Naikinti |
| | |pirmuosius virusine |
| | |liga susirgusius |
| | |augalus. Priežiūros |
| | |metu laikytis |
| | |sanitarinių |
| | |reikalavimų, tinkamai |
| | |tręšti, naikinti |
| | |piktžoles, kenkėjus, |
| | |augalų liekanas. |
| | |Laikytis sėjomainos. |
|Vaisių juodasis |Puvinys dažniausiai prasideda nuo |Atrinkti sėklai tik |
|puvinys |vaiskočio ir plinta tik į vvieną pusę. |sveikus vaisius. Sėklą|
|(Macrosporium solani)|Puvinio dėmė netaisyklingai apskrita, |beicuoti sausuoju |
| |įdubusi, iš pradžių tamsiai ruda, greit|šiluminiu ir cheminiu |
| |pajuoduoja nuo juodų, aksiomiškų |būdu. Kt. – kaip prieš|
| |apnašų. |šviesmargę. |
|Vaisių rudasis |Ruda sauso puvinio dėmė nuo vaiskočio |Tinkamai prižiūrėti |
|puvinys |plinta į visas puses vienodai. Jos |pomidorus. Nesužaloti |
|(Phoma destructiva) |paviršius iškilnotas smulkių, rudų |vaisių, taikyti |
| |spuogelių – piknidžių. Piknosporos |sėjomainą, gerai |
| |vienaląstės, bespalvės, cilindriškos. |tręšti, purkšti |
| |Apsikrečia žali vaisiai. |fungicidais. |
|Maras |Rudos, netaisyklingos, lyg |Auginti toliau nuo |
|(Phytophtora |išsiliejančios puvinio dėmės apima visą|bulvių pasėlių, |
|infestans) |vaisių ( paviršiuje ir viduje). Serga |šalinti ir naikinti |
| |tik žali vaisiai, o apsikrėtusieji |sergančius pomidorų |
| |greičiau prinoksta. |vaisius. Šalinti |
| | |liekanas, giliai |
| | |suarti dirvą rudenį. |
| | |Laikytis sėjomainos. |
|Juodoji bakterinė |Vaisiai dėmėti smulkiomis, juodomis, | |
|dėmetligė |apskritomis dėmelėmis, aplink kurias | |
|(Xantomonas |žalsvas, lyg vandeningas, vėliau | |
|vesicatoria) |gelsvas ratas. | |
|Vaisių viršūninis |Šia liga pomidorai serga šiltnamiuose, |Sėti beicuotą sėklą, |
|puvinys |o sausais metais ir lauke. Viršūniniu |augalus saikingai |
|(Bacterium |puviniu suserga tik žali, dažniausiai |tręšti ir pakankamai |
|lycopersici) |patys pirmieji vaisia. Viršutinėje |laistyti, reguliuoti |
| |vaisiaus dalyje susidaro pavandenijusi |oro temperatūrą. Kai |
| |tamsiai žalia dėmė. Audiniai toje |ji pper aukšta – |
| |vietoje greitai įdumba, patamsėja ir |apipurkšti vandeniu. |
| |sukietėja. Likusi nepažeista vaisiaus |Rinkti ir naikinti |
| |dalis greitai parausta. |sergančius vaisius. |
|Stiebų sklerotinis | | |
|puvinys | | |
|( | | |
|Šaknų anatraknozė | | |
|( | | |
|99. Pomidorų ligos |Nepažeisti agrotechnikos. Inspektuose | |
|lauke bei |arba šiltnamiuose pomidorų daigų | |
|šiltadaržiuose ir |neauginti kelis metus iš eilės toje | |
|kovos priemonės nuo |pačioje žemėje: ją pakeisti nauja arba | |
|jų specifika. |dezinfekuoti. Pikuojant daigus, | |
| |pašalinti sergančius lapus. Likus 1-2 | |
| |savaitėm iki daigų išsodinimo į lauką, | |
| |apipurkšti juos fungicidais. | |
| |Pakartotinai purkšti 10 dienų | |
| |šiltadaržiuose ir 14 dienų lauke. | |
| |Pomidorų auginimui išskirti plotus, | |
| |kurie nesiriboja su praėjusių metų | |
| |pomidorų laukais, ir tinkamai juos | |
| |patręšti, saikingai naudojant azotines | |
| |trąšas. Sėklas beicuoti. Sodinti ligom | |
| |atsparias veisles. | |
|Agurkų ligos |
|Rauplės |Dėmės kampuotai apskritos, įvairaus |Efektyvių priemonių |
|(Cladosporium |dydžio, rudos, vėliau šviesiai rusvos, |nėra. Sėjomaina, |
|cucumerinum) |su žaliai juodomis, aksiomiškomis |beicuoti, dezinfekuoti|
| |apnašomis. Konidijos pailgai |šiltnamius, prižiūrėti|
| |kiaušiniškos, žalsvai rusvos, |temperatūrą, naikinti |
| |vienaląstės arba dviląstė. |ligotas dalis. |
|Miltligė |Lapai aptraukti baltu arba pilkšvu, |Dezinfekuoti |
|(Erysiphe communis) |atskiromis salelėmis išsidėsčiusiu, |šiltnamius, naikinti |
| |vėliau susiliejančių grybienos valkčiu.|susirgusių augalų |
| |Konidijos grandinėlėse, cilindriškos, |pirmuosius lapus, |
| |bespalvės. |fungicidai, naikinti |
| | |liekanas, jei lauke – |
| | |giliai aparti. |
|Bakteriozė |Dėmės kampuotos, rudos, vėliau šviesiai|Fungicidai, skinti |
|(Pseudomonas |rusvos, kartais su balzgana, |agurkus sausu oru, |
|lachrymans) |sutrūkinėjusia plėvele apatinėje lapų |sėjomaina, naikinti |
| |pusėje, iškrintančios. |liekanas, |
| | |dezinfekuoti. |
|Sausligė |Dėmės stambios, kampuotai apskritos, |Dezinfekuoti žemę, |
|(Corynespora melonis)|pilkai žalsvos, su neryškiomis tamsiai |beicuoti sėklą, |
| |rudomis apnašomis, vėliau baltais |fungicidai, naikinti |
| |rusvos, sutrūkinėjančios. Konidijos |liekanas, vėdinti. |
| |cilindriškos, šiek tiek | |
| |nusmailėjančiais galais, rudos su | |
| |skersinėmis pertvarėlėmis. | |
|Mozaika |Jauni viršūniniai lapai žalsvai |Sveika ir išlaikyta 2 |
|(Cucumis virus 1) |gelsvomis dėmelėmis, lyg |metus sėkla turi būti,|
| |prasišviečiančiomis, mozaikiškomis |šalinti pirmuosius |
| |dėmėmis, šiek tiek garbanoti. |susirgusius augalus, |
| | |naikinti piktžoles ir |
| | |kenkėjus. |
| | | |
|Askochitozė |Dėmės stambios, apskritos, pilkšvai | |
|(Ascochyta melonis) |baltos, su gausiais juodais taškeliais | |
| |– piknidžiais viršutinėje lapų pusėje. | |
| |Piknosporos bespalvės, dviląstė, | |
| |elipsiškos. | |
|Kekerinis puvinys |Dažniausiai jauni ( neužaugę iki |Vėdinti, neleist |
|(Botrytis cinerea) |normalaus dydžio) vaisiai nuo viršūnės |susikaupti drėgmei, |
| |pūva, pasidengia vešliomis, pilkomis |nesodinti per tankiai,|
| |apnašomis, kurios
vėliau pajuoduoja. |naikinti sergančias |
| |Tarp apnašų gali būti ir juodi, |dalis, dezinfekuoti. |
| |nedideli skleročiai. Konidijos | |
| |apvalios, vienaląstės. | |
|Sklerotinis puvinys |Pūvančių vaisių paviršiuje balta, lyg | |
|(Sclerotinia |vata grybiena, iš kurios išsiskiria | |
|sclerotiorum) |skysčio lašai, juodi skleročiai. | |
|108. Priemonės nuo |Parinkti nesunkias dirvas, gerai | |
|agurkų ligų |įdirbti ir patręšti. Išdezinfekuoti iš | |
|šiltadaržiuose ir |anksto žemę ir pačius šiltnamius. Sėti | |
|lauke. |2-3 metus iš laikytą, šiluminiu ir | |
| |cheminiu būdu beicuotą ssėklą. Sodinimui| |
| |parinkti sveikus ir gerai | |
| |išsivysčiusius augalus, prieš juos | |
| |sodinant apipurkšti fungicidais. | |
| |Šalinti susirgusius ar ligos pažeistus | |
| |lapus. Nuėmus derlių, augalų liekanas | |
| |sudeginti, divas giliai suarti. | |
|Svogūnų ligos |
|Netikroji miltligė |Apnašos violetiškai pilkos, po jomis |Laikymui atrinkti |
|(Peronospora |vėliau atsiranda gelsvos, lyg |tiksveikus, |
|schleidenii) |išsiliejančios dėmės. Konidijakočiai |mechaniškai |
| |dichotomiškai šakoti, Konidijos |nesužalotus svogūnus. |
| |stambios, kiaušiniškos, pilkšvos, |Terminiu būdu |
| |vienaląstės. |sunaikinti ligos |
| | |sukėlėją. SSudeginti ir|
| | |pašalinti augalų |
| | |liekanas, dirvą giliai|
| | |suarti, laikytis |
| | |sėjomainos, sodinti |
| | |ligoms atsparias |
| | |veisles. |
|Rūdys |Ant lapų gelsvai rudos, dulkingos |Rudenį naikinti augalų|
|(Puccinia allii) |pūslelės – uredosorai ir juodos, ilgai ||liekanas. |
| |epidermiu pridengtos pūslelės – | |
| |teleusorai. | |
|Kekerinis puvinys |Svogūnai pūva, palaipsniui jų turinys |Gausiai tręšti kalio |
|(Botrytis allii) |traukiasi, sudžiūva, o lukštų |ir fosforo trąšomis. |
| |paviršiuje susidaro purios, pilkšvos |Netręšti per gausiai |
| |apnašos, vėliau ir juodi, smulkūs |organinėmis trąšomis. |
| |skleročiai. Konidijos kiaušiniškos arba|Šalinti, arti, |
| |ovalios, bespalvės, vienaląstės. |sėjomaina, atsparios |
| | |veislės. |
|Morkų ligos |
|Sklerotinis puvinys |Šakniavaisiai pūva šlapiu puviniu, |Naudoti |
|(Sclerotinia |kurio paviršiuje balta lyg vata |fungicidus,beicuoti, |
|sclerotiorum) |grybiena ir stambūs juodi skleročiai. |naudoti sveikus |
| | |šakniavaisius sėklai. |
| | |Rūsiuose laikyti |
| | |sveikas, dirva |
| | |nerūgšti, patręšti |
| | |fosforu ir kaliu. |
| | |Sėjomaina, liekanos. |
|Juodasis puvinys |Ant šakniavaisių juodos, apskritos, | |
|(Alternaria radicina)|įdubusios, sauso puvinio ddėmės, | |
| |plintančios šakniavaisio paviršiuje ir | |
| |viduje. Jos padengtos juodų, aksiomiškų| |
| |apnašų. | |
|Rizoktoniozė |Artėjant vegetacijos pabaigai, ant |Laikytis sėjomainos ir|
|(Rhizoctonia |šakniavaisių susidaro švininės spalvos |kalkinti rūgščias |
|violacea) |dėmės. Jų paviršius apauga tamsiai |dirvas. |
| |violetine grybiena, kuriai nykstant, | |
| |formuojasi labai smulkūs, juodi | |
| |skleročiai. Sergantys šakniavaisiai | |
| |vysta, sutrūkinėja, kartais pūva. Tokių| |
| |morkų lapai gelsta ir nudžiūsta. Liga | |
| |dažniausiai pasireiškia atskirais | |
| |lopais. Ligos plitimo židinius sudaro | |
| |sirgusių augalų liekanos ir iš | |
| |rizoktiniozės pažeistų pasodų išaugę | |
| |sėklojai. | |
|Pupelių ligos |
|Bakteriozė |Dėmės iš pradžių tamsiai žalios, lyg | |
|(Xantomonas phaleosi)|riebalingos, vėliau rudos, kampuotos, | |
| |apjuostos gelsvu arba žalsvu plačiu | |
| |apvadu. | |
|Deguliai |Apatinėje lapų pusėje protarpiais |Sėti sveiką sėklą, |
|(Colletotrichum |parudavusios lapų gyslos. Vėliau, |beicuoti, rinktis |
|lindemuthinum) |viršutinėje lapų pusėje atsiranda |veisles, saulėta |
| |smulkios, kampuotai apskritos, rudos, |vieta, sudeginti |
| |su raudonai rudu apvadu dėmelės. Jose |augalų liekanas. |
| |būna balzgani arba kreminės spalvos | |
| |kauburėliai – acervuliai. Konidijos | |
| |vienaląstės, cilindriškos, bukais | |
| |galais, kiek lenktos, bespalvės. | |
|117. Sklerotinis |Ant ankščių balta, į dribsnius panaši | |
|puvinys |grybiena ir juodi rutuliški skleročiai.| |
|(Sclerotinia |Ligotos ankštys pūva. | |
|sclerotiorum) | | |
|Vaismedžių ir vaiskrūmių ligos |
|Obelų ligos |
|Paprastasis vėžys |Žaizdos atviros, gilios, nelygiais, |Medžius gerai |
|(Neotria galligena) |rumbuotais kraštais ir aplink |prižiūrėti, |
| |koncentriškais ratais sutrūkinėjusia |nesužaloti. Kamienus |
| |žieve. Plyšeliuose arba ant žievės |balinti kalkėmis, nes |
| |tamsiai raudoni kauburėliai – |tada žievė |
| |periteciai. Aukšliasporės bespalvės |nesutrūkinėja. |
| |arba šviesiai gelsvos, dviląstė, ties |Atsargiai įdirbti žemę|
| |pertvarėle įsmaugos, po 8 kiekviename |sode. Pastebėtas |
| |aukštyje. |žaisdas dezinfekuoti. |
| | |Vėžio pažeistas mmedžio|
| | |šakas išoperuoti. |
|Juodasis vėžys |Pajuodusi šaknų ir kamienų žievė labai |Rudenį pašalinti ir |
|(Sphaeropsis malorum)|tankiai, netvarkingai iškilnota juodų, |sudeginti nudžiūvusias|
| |smulkių spuogelių – piknidžių. |šakas ir medžius. |
| |Piknosporos ovalios, iš pradžių |Kamienus ir šakas |
| |bespalvės, vienaląstės, vėliau rusvos, |nubalinti kalkėmis. |
| |pagaliau tamsiai rudos,skersai |Naudoti fungicidus. |
| |padalytos, retais atvejais 2-3 |Vėžio pakenktas šakas |
| |pertvarėlėmis. |išoperuoti, pašalinant|
| | |žievę ir 0,5-1 cm |
| | |pločio medienos |
| | |sluoksnį, |
| | |dezinfekuoti. Saugoti |
| | |nuo sužalojimų. |
|Citosporozė |Parudavusi, nudžiūvusi žievė iškilnota |Naudoti fungicidus. |
|(Cytospora schulzeri)|apskritų, kartais elipsiškų kauburėlių.|Išgenėti nudžiūvusias |
| |Jų centre iškilęs spuogematinis diskas.|šakas. |
| |Stromoje daug piknidžių lizdų, kurie | |
| |sueina į 2-5 išvedamuosius kanalus. | |
| |Piknosporos nešvariai baltos, | |
| |cilindriškos, daugiau ar mažiau | |
| |lenktos. Konidijokočiai siūliška, | |
| |pundeliuose. | |
|Rauplės |Sumedėję ūgliai kauburiuoti ir lyg |Lapų naikinimas, |
|(Fusicladium |pastorėję. Kauburėliai rudi, apskriti, |fungicidai, rauplėtus |
|dentriticum) |virš jų periderma sutrūkinėja ir |vaisius realizuoti, |
| |plyšeliuose matyti žalsvai juodomis |bet nelaikyti jų. |
| |apnašomis aptrauktos stromos. Konidijos| |
| |kriaušės pavidalo, vienaląstės, kartais| |
| |dviląstė, bespalvės, vėliau rudos. | |
|Filoskitozė |Dėmės apskritos arba nežymiai | |
|(Phyllosticta mali) |kampuotos, iš pradžiū rusos, vėliau | |
| |pilkšvos su siauru, keik iiškilusiu | |
| |tamsiai rudu apvadu. Viršutinėje lapų | |
| |pusėje juodi taškeliai – piknidžiais. | |
| |Piknosporos kiaušiniškos arba | |
| |elipsiškos, bespalvės su 2-3 aliejaus | |
| |lašeliais, vienaląstės. | |
|Miltligė |Jaunų obelaičių žali ūgliai aptraukti |Laiku negenėti ligos |
|(Podosphaera |pilkšvai baltu, vėliau rusvu grybienos |pažeistus ūglius. |
|leucotricha) |valkčiu. Pradžioje jis lyg miltuotas, |Obelis purkšti |
| |su bespalvėmis, elipsiškomis, |fungicidais. |
| |vienaląstėmis, grandinėlėmis | |
| |sukibusiomis konidijomis. Vėliau | |
| |susidaro negausūs, juodi, rutuliški | |
| |kleistokarpiai. Aukšlys vienas. | |
| |Aukšliasporės aštuonios, vienaląstės, | |
| |bespalvės. Plačiai ovalinės. | |
|Vaisių rudasis |Ant puvinio apimto vaisiaus |Profilaktika, žiedynų |
|puvinys |koncentriškai arba pakrikai |ir ūglių, mumijų |
|(Mobilia fructigena) |išsidėsčiusios pilkšvai gelsvos, |naikinimas, parinkti |
| |dulkingos karputės su bespalvėmis, |sklypą aukštesnėje |
| |pailgai ovaliomis, vienaląstėmis, |vietoje. |
| |grandinėlėmis sukibusiomis konidijomis.| |
| |Supuvę vaisiai gali virsti mumijomis. | |
| |Sandėliuose šis puvinys juodas, be | |
| |karpučių. | |
|Šaknų gumbas |Ant pagrindinės ir šoninių šaknų |Prenkant vietą |
|(Peudomonas |pradžioje smulkios, minkštos, gelsvos |atkreipti dėmesį į |
|tumefaciens) |išaugos, kurios vėliau didėja, |priešdėlį: ten kur |
| |sukietėja, paruduoja, susiraukšlėja. |augo pomidorai, |
| |Medeliai silpnai auga, skursta. |kopūstai, burokėliai |
| | |ar runkėliai obelaičių|
| | |sodinti negalima. |
| | |Medelyne atrinkti |
| | |sveiką
sodinamąją |
| | |medžiagą. Kovoti prieš|
| | |vaismedžių šaknų |
| | |kenkėjus. |
|Baltasis puvinys |Obuolio paviršiuje atsiranda nedidelė, |Sandėliuose laikyti |
|(Gloeosporium album) |apvali, ruda, šiek tiek įdubusi, |tik sveikus, |
| |puvinio dėmelė. Puviniui plečiantis, |neapdaužytus vaisius, |
| |dėmėje iškyla rudi spuogeliai – |sandėlius dezinfekuoti|
| |acervuliai, išsidėstę koncentriškais |ir juose palaikyti nuo|
| |ratais. Išsiveržus konidijomis, jei |-0,5 iki +1 |
| |pasidaro panašūs į baltas, dulkingas |temperatūrą ir 85-95 |
| |karputes. Konidijos cilindriškos, keik |proc. santykinę |
| |lenktos, bukais galais, vienaląstės, |drėgmę. |
| |bespalvės. | |
|Kartusis puvinys |Įpuvusioje dėmėje ratu išsidėstę, | |
|(Gloeosporium |juodi, smulkūs spuogeliai – acervuliai.| |
|fructigenum) |Atsiradus konidijomis, jie darosi | |
| |rausvai miltuoti, primena karputes. | |
| |Konidijos cilindriškos, vienaląstės, | |
| |bespalvės. Puvinys kartaus skonio. | |
|Galveninis puvinys | | |
|( | | |
|130. Pelėjūninis |Virš rusvos, vandeningos, vėliau |Kaip prieš baltąjį |
|puvinys |raukšlėtos puvinio dėmės žalsvais |puvinį. |
|(Penicilium glaucum) |melsvos karputės. Konidijos rutuliškos,| |
| |bespalvės, vienaląstės, sukibusios | |
| |grandinėmis. Konidijakočiai ilgi, | |
| |viršūnėje šakoti. | |
|Kriaušių ligos |
|Rauplės |* suaugusių kriaušių plonų šakų, o |Purkšti fungicidais. |
|(Fusicladium pirinum)|jaunų ir liemenėlių žievė smarkiai |Priemonės tokios |
| |supleišėjusi, atplaišų kraštai atšokę |pačios kaip prieš |
| |nuo medienos ir užsirietę į viršų. |obelų rauples. |
| |Tokios šakos aatrodo žymiai storesnės už| |
| |sveikąsias. Žievės plyšeliuose žalsvai | |
| |juodomis apnašomis aptrauktos stromos. | |
| |Konidijos kriaušės pavidalo, žalsvai | |
| |rusvos, vienaląstės arba dviląstė. | |
| |* ant ūglių rudos, apvalios, keik | |
| |iškilusios dėmelės kuriose žievė | |
| |trūkinėja ir atsidengia stromos, | |
| |aptrauktos žalsvai juodomis | |
| |aksiomiškomis apnašomis. | |
|Degligė |Dėmelės iš pradžių raudonai rudos, |Parinkti pralaidesnę |
|(Entomosporium |vėliau tamsiai rudos, labai smulkios, |vandeniui vietą, |
|maculatum) |gausios, susiliejančios. Žaliame |lengvesnę. Sėjinukus |
| |lapalakštyje ir dėmėse viršutinėje lapų|purkšti |
| |pusėje smulkūs, blizgantys, juodi |profilaktiškai. |
| |kauburėliai – acervuliai. Konidijos |Sugrėbti ir sudeginti |
| |bespalvės, su daugeliu aliejaus |nukritusius lapus. |
| |lašelių, keturląstės kryžmai |Tarp kriaušių eilių |
| |išsidėsčiusios, trys iš jų viršūnėse |įterpti oobelų ar |
| |užsibaigia šereliais. |kaulavaisinių eiles, |
| | |nes jos sulaiko ligas.|
|Gleivėrūdė |Viršutinėje lapų pusėje apskritos arba | |
|(Gymnosporangium |ovališkos, geltonai oranžinės arba | |
|sabinae) |raudonos dėmės su juodais taškeliais – | |
| |spermogonėmis centre. Apatinėje lapų | |
| |pusėje dėmėse oranžinės spalvos, | |
| |buteliukų formos ecidžių krūvelės. | |
| |Ecidiosporos netaisyklingai apskritos | |
| |arba kampuotos, rudos, smulkiai ir | |
| |tankiai karpotos. Augalas tarpininkas –| |
| |kazokinis kadagys. | |
|Šviesmargė |Dėmės apskritos, smulkios, nešvariai |Tos pačios kkaip prieš |
|(Septoria piricola) |baltos arba pilkšvos su tamsiai rudu |rauples. |
| |apvadu. Abiejose lapų pusėse dėmelėse | |
| |tamsūs taškeliai – piknidžiais. | |
| |Piknosporos siūliškos, lenktos, | |
| |bespalvės, su 1-2 pertvarėlėmis. | |
|Slyvų ligos |
|Sidabraligė |Atskirų šakų lapai balzgani, sidabrinio|Nesužaloti medžių, |
|(Stereum purpureum) |arba švininio žvilgesio, be apnašų ir |lapų,medžių naikinimas|
| |be vaisiakūnio. |senų, genėti, |
| | |atsparios veislės. |
| | |Gausiau pakalkinti |
| | |dirvą. |
|Šratligė |Dėmės tamsiai arba šviesiai rudos, | |
|(Clasterosporium |apskritos, su raudonai ru apvadu, | |
|carpophilum) |iškrintančios. Apatinėje lapų pusėje | |
| |dėmėse kartais susidaro juodos, | |
| |krūvelėmis pasiskirsčiusios apnašos, su| |
| |šviesiai rudomis, pailgai | |
| |kiaušiniškomis arba buožiškomis su 3 | |
| |konidijomis. | |
|Rūdys |Viršutinėje lapų pusėje labai smulkios,|Naikinti lapus |
|(Tranzschelia |apskritos, gelsvos dėmelės. Apatinėje |nukritusius, |
|pruni-spinosae) |lapų pusėje dėmelio vietose rudi |fungicidai. |
| |dulkingi spuogeliai – uredosorai, o | |
| |vėliau apatinėje lapų pusėje susidaro | |
| |juodi, lyg aksiomiški teleusorai. | |
| |Uredosporos kiaušiniškos, elipsiškos, | |
| |šviesiai rudos. Tarpininkas – | |
| |geltonžiedė plūkė. | |
|Vyžos | Vaisiai deformuoti, raukšlėtu |Fungicidai, šalinti |
|(Taphirina pruni) |paviršiumi, pablokšti, ištįsę, be |šakutes su |
| |kauliukų, aptrukti tartum vaško balsvu |nenormaliais vaisiais,|
| |sluoksneliu, sudarytu iš grybo aukšlių.|rinkti vaisius |
| |Aukšliasporės beveik rutuliškos, |ligotus. |
| |bespalvės. | |
|139. Citosporozė |Nudžiūvusi žievė iškilnota iškilusiu |Pjauti serg. Šakas, |
|(Cytospora |disku apjuostų spuogelių, kurie po 2-3 |saugoti nuo |
|leucostoma) |susitelkę grupėmis, kartais susilieję. |sužalojimų, |
| |Poperiderminis diskas baltas. Stroma |fungicidai, balinti |
| |elipsiška, su daugeliu piknidžių lizdų,|kamienus. |
| |susieinančių į vieną bendrą išvedamąjį | |
| |kanalą. Piknosporos bespalvės, lenktos,| |
| |išsiveržiančios raudonų lašelių | |
| |pavidalu. Konidijakočiai išaugę | |
| |puokštėmis, siūliška. | |
|Vyšnių ligos |
|Moniliozė |Žiedai ir žiedkočiai parudavę, |Nupjauti ir sudeginti |
|(Mobilia laxa) |nudžiūvę, nuo šakučių nenukrinta. |sergančius ūglius. |
| |Parudavę ir susisukę lapai. Kartais |Purkšti fungicidais. |
| |parudavusių žiedų ir lapų būna | |
| |pilkšvos, dulkingos karputės. Konidijos| |
| |grandinėlėmis sukibusios, rutuliškos | |
| |arba citrinos formos, bespalvės. | |
|Kokomikozė |Dėmės raudonai rudos, apskritos, |Nukritusius vyšnių |
|(Cocomyces hiemalis) |nedidelės, susiejančios. Apatinėje lapų|lapus giliai įterpti į|
| |pusėje dėmėse iš pradžių rudi, vėliau |žemę arba sugrėbti ir |
| |balzgani arba šviesiai rausvi |sudeginti. Pašalinti |
| |kauburėliai – acervuliai. Konidijos |nudžiūvusius medžius. |
| |bespalvės, siūliškos, lenktos, vienu |Cheminės priemonės. |
| |nusmailėjusiu, kitu buku galu, | |
| |vienaląstės arba su 1-2 pertvarėlem. | |
|Raganų šluotos |Plonos šakutės ant kai kurių šakų |Nupjaustyti rudenį |
|(Tapharina cerasi) |lygiagrečiai išaugusios iš vienos |susidariusias raganų |
| |vietos ir ssudaro puokštes. Jų lapai |šluotas. |
| |smulkesni už normalius, užsirietusiais | |
| |į apačią, parudavusiais kraštais. | |
| |Apatinė lapų pusė aptraukta šviesiai | |
| |pilkšvu aptraukalu, sudarytu iš | |
| |aukšlių. Aukšliasporės bespalvės, | |
| |elipsiškos. | |
|Agrastų ir serbentų ligos |
|Valktis |Ūgliai aptraukti baltu lyg miltuotu |Pjaustyti ir deginti |
|(Spaerotheca mors – |grybienos valkčiu, kuris vėliau |pažeistus ūglius. |
|uvae) |paruduoja, pasidaro tankus lyg |Naikinti lapus ir |
| |veltinis. Valtyje iš pradžių |uogas, fungicidai, |
| |vienaląstės bespalvės, elipsiškos, |veislės, dirvos |
| |grandinėlėmis sukibusios Konidijos, o |priežiūra, tręšti, |
| |vėliau – juodi kleistokarpiai su vienu |retinti krūmus. |
| |aukšliu ir 8 aukšliasporėmis jame. | |
|Deguliai |Dėmelėms susiliejus lapalakštis nuo |Lapų naikinimas, |
|(Gloeosporium ribis) |pakraščių paruduoja. |fungicidai. |
|Šviesmargė |Dėmelės apskritos arba kampuotos, iš |Lapų naikinimas, |
|(Septoria ribis) |pradžių rudos, vėliau jų centras |fungicidai. |
| |pabąla, o pakraščiuose lieka siauras | |
| |rudas, kiek iškilęs apvadas. | |
| |Viršutinėje lapų pusėje, dėmelių | |
| |centre, negausūs tamsiai rudi taškeliai| |
| |– piknidžiais. Piknosporos siūliškos, | |
| |kiek lenktos, bespalvės, su -4 | |
| |pertvarėlėm. | |
|Viksvinės rūdys |Viršutinėje lapų pusėje geltonai |Nesodinti žemose |
|(Puccinia ribesii – |oranžinės apskritos dėmės su juodais |vietose, naikinti |
|caricis) |taškeliais – spermogonėmis centre. |kaimynystėje augančias|
| |Apatinėje pusėje
ir ant lapkočių |viksvas, fungicidai. |
| |oranžiniai, korėti spuogeliai – stromos| |
| |su ecidėmis. Ecidiosporos oranžinės, | |
| |rutuliškos, karpotu paviršiumi, | |
| |vienaląstės. Ligos tarpininkai įvairios| |
| |viksvos. | |
|Veimutrūdė |Apatinėje j. Serbentų lapų pusėje |Nesodinti arti |
|(Cronartium ribicola)|oranžiškai geltoni, dulkingi spuogeliai|veimutinių pušų, |
| |– uredosorai. Uredosporos geltonos, |fungicidai. |
| |ovališkos, vienaląstės. Viršutinėje | |
| |lapų pusėje virš uredosorų kartais | |
| |atsiranda gelsvos, kampuotos, | |
| |susiliejančios, smulkios dėmelės. | |
| |Baigiantis vasarai, apatinėje lapų | |
| |pusėje aatsiranda šerelių pavidalo, | |
| |puokštėmis išaugę, rusvi, vėliau | |
| |tamsiai rudi teleusorai. Ligos | |
| |tarpininkas – veimutinė pušis. | |
|148. Juodųjų serbentų|J. serbentų žiedai deformuoti, panašūs | |
|pilnavidurė |į pilnavidurius, nes taurėlapiai ir | |
|(Ribes virus 1) |kuokeliai pavirtę siūliukais | |
| |vainiklapiais, tik jie ryškiai | |
| |violetiniai, o normalūs vainiklapiai | |
| |gelsvai žali. Dažniausiai deformuotų | |
| |žiedų kekės nudžiūsta ir ilgą laiką | |
| |nenukrinta. | |
|Aviečių ligos |
|Deguliai |Dėmės ant stiebų ir ūūglių iš pradžių |Išpjaustyti ir |
|(Gloeosporium |smulkios, apskritos arba ovalios, kiek |sudeginti ligotus |
|venetum) |iškilusios, raudonai rudos, vėliau jų |stiebus bei ūglius, |
| |centras įdumba, pasidaro gelsvas arba |lapų naikinimas, |
| |pilkšvai baltas, o pakraščiuose – |fungicidai, patręšti |
| |platus, rrudai raudonas arba raudonai |kalio trąšomis. |
| |juodas, kiek iškilęs apvadas. Dėmėse | |
| |šviesūs arba tamsūs kauburėliai – | |
| |acervuliai. Konidijos cilindriškos arba| |
| |elipsiškos, vienaląstės, bespalvės. | |
|Žievėplaiša |Ant žalių stiebų violetiškai juodos, |ligotus stiebus bei |
|(Dydimella applanata)|išsiliejančios, stiebą aplink |ūglius, lapų |
| |apjuosiančios dėmės. Ant sumedėjusių |naikinimas, fungicidai|
| |stiebų dėmės pašviesėja, periderma | |
| |sutrūkinėja, ir išlenda į paviršių rudi| |
| |piknidžiais. Piknosporos vienaląstės, | |
| |ovalios, bespalvės. | |
|Rūdys |Viršutinėje lapų pusėje gelsvi, iškilūs|Lapų naikinimas. |
|(Phragmidium rubi – |spuogeliai – ecidės. Ecidiosporos | |
|idaei) |vienaląstės, oranžinės, elipsiškos arba| |
| |kiaušiniškos. Vėliau apatinėje lapų | |
| |pusėje daug nedidelių šviesiai rudų, | |
| |dulkingų spuogelių – uredosorų. | |
| |Uredosporos vienaląstės, oranžinės, | |
| |elipsiškos, dygliuotos. DDar vėliau tarp| |
| |uredosorų atsiranda juodi sporų | |
| |telkiniai – teleusorai, ir lapo apačia | |
| |atrodo kaip apnašomis aptraukta. | |
| |Teleusporos tamsiai rudos, su 5-9 | |
| |pertvarėlėmis, storu, lygiu | |
| |apvalkalėliu. | |
|Šviesmargė |Dėmelės smulkios, iš pradžių rusvos, |Lapų naikinimas, |
|(Septoria rubi) |vėliau nešvariai baltos, su raudonu |išpjaustyti dėmėtus |
| |apvadu. Viršutinėje lapų pusėje |stiebus, chemija. |
| |dėmelėse juodi taškeliai – piknidžiais.| |
| |Piknosporos bespalvės, siūliškos, | |
| |lenktos, su 1-3 ir daugiau neryškių | |
| |pertvarėlių | |
|Mozaika | | |
|( | | |
|Braškių ir žemuogių ligos |
|Šviesmargė |Ūgliai, lapkočiai ir žiedkočiai dėmėti.|Netręšti per gausiai |
|(Mycosphaerella |Dėmės pailgos, iš pradžių rudos, vėliau|mėšlu, lapų |
|fragariae) |nešvariai baltu centru, aptrauktu |naikinimas, |
| |balsvomis apnašomis. Konidijos |fungicidai. |
| |bespalvės, cilindriškos, vienaląstės | |
| |arba su 1-2 pertvarėlėmis. Dėmių | |
| |vietose pažeisti lapkočiai suplonėja ir| |
| |palūžta. | |
|Rudoji dėmėtligė |Dėmės stambios tartum išsiliejančios, |Netręšti per gausiai |
|(Marssonina |violetiškai rudos, vėliau juodos, su |mėšlu, lapų |
|potentillae) |juodais, blizgančiais acervuliai |naikinimas, fungicidai|
| |viršutinėje lapo pusėje. Konidijos | |
| |dviląstės, ties pertvarėle įsmaugtos, | |
| |bespalvės. | |
|156. Vaisių kekerinis|Ant uogų rudos puvinio dėmės, kurios |Po kerais pakloti |
|puvinys |greit plinta apimdamos visą uogą. |susmulkintų šiaudų, |
|(Botrytis cinerea) |Puvinio paviršius greit apsitraukia |samanų ar kitokių |
| |pilka, tankia, puria, dulkinga veja. |izoliuojančių |
| | |medžiagų, kad uogos |
| | |negulėtų ant žemės. |
| | |Tankiai suaugusius |
| | |kerus praretinti, |
| | |fungicidai. |
