Ilgalaikio turto inventorizacija ir jos rezultatų įforminimas prekybos įmonėse

KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJA

VERSLO FAKULTETAS

APSKAITOS IR FINANSŲ KATEDRA

ILGALAIKIO TURTO INVENTORIZACIJA IR JOS REZULTATŲ APSKAITA PREKYBOS ĮMONĖSE

Finansinės apskaitos kursinis darbas

Atliko 3 bn gr. studentė

J.Gončarova

2005-04-03

Darbo vadovė

Dėstytoja N. Budzinskienė

2005-……

Klaipėda, 2005

Turinys

Įvadas 3

1. Inventorizacijos esmė ir reglamentavimas 5

2. Inventorizacijos rūšys 6

3. Inventorizacijos terminai 8

4. Inventorizacijos etapai 9

4.1. Pasirengimas inventorizacijai 9

4.2. Ilgalaikio turto inventorizacijos atlikimas 11

4.2.1. Ilgalaikio nematerialaus turto inventorizacijos atlikimas 12

4.2.2. Ilgalaikio materialaus turto inventorizacijos atlikimas 12

4.2.3. Turto, išsinuomoto ar gauto pagal išperkamosios panaudos

sutartis, inventorizacijos atlikimas 14

4.2.4. Investicijų inventorizacijos atlikimas 15

4.2.5. Nebaigtų statybos darbų inventorizacijos atlikimas 15

4.3. Inventorizacijos įforminimas 16

4.4. Inventorizacijos duomenų sutikrinimas su apskaitos duomenimis

4.5. Nustatytų apskaitos klaidų ištaisymas 20

4.6. Rezultatų išvedimas 21

4.7. Vadovo priimto sprendimo dėl rezultatų registravimo apskaitoje

vykdymas 22

4.7.1. Vadovo sprendimas 22

4.7.2. Inventorizacijos rezultatų registravimas apskaitoje 23

Išvados 29

Literatūros sąrašas 30

Schemos 31

Priedai 36

ĮVADAS

Ilgalaikis turtas, arba pagrindinės priemonės, yra būtinas visoms

įmonėms bei organizacijoms nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio.

Įvairioms ūkinės veiklos rūšims reikia įvairaus ilgalaikio turto. Pvz.,

transporto firmai reikalingos transporto priemonės, žemės ūkio įmonei –

žemė, gyvuliai ir kt. Kiekviena įmonė turi tiksliai žinoti, kokio dydžio

turtu ji disponuoja, ir privalo (jeigu ji, aišku, nori pelningai

funkcionuoti) nustatyti optimalų ilgalaikio turto dydį bei struktūrą.

Norint tai atlikti, reikia kruopščiai tvarkyti įmonės ilgalaikio turto

apskaitą.

Ir nekilnojamasis materialusis turtas, ir kilnojamasis turtas vienodai

svarbūs įmonės prekybinei veiklai. Kilnojamojo turto, t.y. turto,

tiesiogiai susijusio su prekių ar paslaugų prekyba, ir nekilnojamojo turto,

t.y. turto, tiesiogiai nedalyvaujančio prekybos procese, optimalaus

santykio nustatymas – viena iš efektyvaus įmonės darbo sąlygų. Be abejo,

šis santykis įvairiose įmonėse gali būti įvairus, tačiau svarbu, kad jis

būtų pasirinktas optimalus.

Įmonės ilgalaikį turtą sudaro:

1. Materialusis turtas

1. Nekilnojamasis turtas

1. Žemė

2. Pastatai

2. Kilnojamasis turtas

1. Transporto priemonės

2. Įvairūs įrenginiai

3. Įmonės baldai

2. Nematerialusis turtas

1. Prestižas

2. Patentai

3. Licenzijos

4. Autorinės teisės

5. Mokslinio tyrimo išlaidos

Viso šio turto reikia normaliam įmonės funkcionavimui.

Įmonės valdymo personalas turi tiksliai ir nuolat žinoti turimo

ilgalaikio turto dydį, jo struktūrą, panaudojimo lygį, turto būklę bei

kitus svarbius duomenis.

Kiekvienas turto objektas turi savininką ir kiekvienas savininkas

stengiasi apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti. Turto

išsaugojimo ir naudojimo užtikrinimu rūpinasi ne vien tik savininkas ar

samdytas įmonės vadovas, bet tam tikslui yra sukurta daugybė kontrolės

sistemų. Tai galima būtų paminėti ir Valstybinę bei vietos savivaldybių

kontrolės tarnybas, Valstybinę mokesčių inspekciją ir jos skyrius, Vidaus

reikalų sistemos tarnybas, Valstybinę saugumo tarnybą ir visą eilę kitų

kontrolės sistemų. Viena iš šios kkontrolės sistemos sudedamųjų dalių yra

turto objektų būvimo įmonėje patikrinimas natūra. Tam tikslui įmonės

vadovas ar savininkas savo įsakymu sudaro inventorizacijos komisiją, kuriai

paveda (vadovaujantis teisės norminiais aktais), patikrinti esantį natūroje

visą įmonės turtą. Turto natūroje inventorizavimas padeda užkirsti kelią

darbuotojų nesąžiningumui, piktnaudžiavimui, turto grobstymui.

INVENTORIZACIJOS ESMĖ IR REGLAMENTAVIMAS

Inventorizacija (lot. inventorium – sąrašas, aprašas) – tai būdas

faktiniams turto likučiams natūra nustatyti ir palyginti su apskaitos

rodikliais. Lyginant duomenis, siekiama atskleisti turto trūkumą arba

perteklių. Inventorizacija privaloma šiais atvejais:

1) prieš metinės atskaitomybės sudarymą;

2) keičiantis materialiai atsakingam asmeniui;

3) po vagysčių, apiplėšimų, piktybinio kenkimo;

4) perkainojant kai kurias materialiųjų vertybių grupes;

5) po stichinės nelaimės, gaisro, audros;

6) bankrutuojant įmonei;

7) darant auditą, teismo, tardymo institucijų reikalavimu;

8) keičiantis nuosavybės formai.

Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis inventorizacijos atlikimo

tvarką, – Inventorizacijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Vyriausybės

1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719, kuriame išdėstytos inventorizacijos

tvarkos nuostatos[1]. Inventorizacijos tvarka privaloma šioms įmonėms:

1) akcinėms bendrovėms;

2) uždarosioms akcinėms bendrovėms;

3) kooperatyvinėms bendrovėms;

4) žemės ūkio bendrovėms;

5) investicinėms bendrovėms;

6) valstybės įmonėms;

7) savivaldybių įmonėms;

8) viešosioms įstaigoms;

9) visuomeninėms organizacijoms;

10) visų tipų įmonių ir organizacijų junginiams (asociacijoms,

federacijoms, susivienijimams, konfederacijoms);

11) biudžetinėms įstaigoms.

Tvarkos reikalavimai rekomenduojami:

1) individualioms (personalinėms) įmonėms;

2) tikrosioms ūkinėms bendrijoms;

3) komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bbendrijoms;

4) biurams (kontoroms).

INVENTORIZACIJOS RŪŠYS

Literatūroje inventorizacija skirstoma įvairiai. Vienas iš

inventorizacijos skirstymo būdų pateiktas 1 schemoje[2]. Joje išskiriamos

keturios didelės inventorizacijos grupės:

– pagal priežastį;

– pagal apimtį;

– pagal pobūdį;

– pagal inventorizuojamus objektus.

Pagal priežastį inventorizacija gali būti planinė, priežastinė ir

netikėta (neplaninė).

Planinė inventorizacija atliekama pagal iš anksto sudarytą planą prieš

parengiant metinę finansinę atskaitomybę. Ji gali būti metinė ir periodinė.

Metinės inventorizacijos metu patikrinamas visos įmonės turtas ir nuosavas

kapitalas, įmonės įsipareigojimai pagal visus balanso straipsnius.

Periodinės inventorizacijos metu atliekamas brangaus turto, buitinės

paskirties prekių ir kt. patikrinimas.

Priežastinė inventorizacija atliekama tokiais atvejais:

– keičiantis materialiai atsakingiems asmenims;

– reorganizuojant arba likviduojant įmonę;

– po įsilaužimų, stichinių nelaimių;

– perduodant turtą nuomininkui;

– nusprendus turtą perkainoti.

Netikėtos inventorizacijos atliekamos kontrolės tikslais, gavus

signalus apie turto grobstymą, norint įsitikinti, ar materialiai atsakingi

asmenys sąžiningi. Netikėtai gali būti inventorizuojami pinigai kasoje.

Pagal apimtį inventorizacija gali būti ištisinė, atrankinė ar dalinė.

Per ištisinę inventorizaciją tikrinamas visas įmonės turtas, esantis

įmonėje ir pas trečiuosius asmenis, turtas priimtas saugoti, perdirbti bei

mokėtinos skolos. Inventorizuojami šie objektai:

– nematerialusis turtas;

– materialusis turtas;

– finansinis turtas (investicijos, gautinos skolos, vertybiniai

popieriai);

– atsargos (žaliavos, medžiagos, kuras, pašarai, pagaminta produkcija,

nebaigta gamyba, nebaigta statyba);

– pinigai (kasoje, atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kt.);

– trumpalaikiai iir ilgalaikiai įmonės įsipareigojimai;

– kiti objektai.

Atrankinė inventorizacija daroma, kai norima patikrinti vieną balanso

straipsnį, pinigus, atskiras prekes, atskaitingus asmenis ir kt.

Per dalinę inventorizaciją tikrinama kurio nors turto dalis. Tai

susiję su tam tikromis priežastimis, pavyzdžiui, vagyste ar įsilaužimu į

įmonės patalpas.

Pagal pobūdį inventorizacija skirstoma į faktinę ir dokumentinę.

Faktinės inventorizacijos metu turtas yra sveriamas, matuojamas,

skaičiuojamas. Kito turto, įmonės įsipareigojimų, kurių negalima pasverti

ar suskaičiuoti, pavyzdžiui, įmonės skolos, skolos įmonei, atliekamos

dokumentinės inventorizacijos. Jų metu siunčiamas skolų suderinimo aktas

dviem egzemplioriais įmonės skolininkams (debitoriams), prašoma patvirtinti

įmonės apskaitoje užregistruotas sumas.

Dokumentinė inventorizacija atliekama tikrinant įmonės kreditorinį

įsiskolinimą ir kitus įsipareigojimus.

Pagal inventorizuojamus objektus inventorizacija gali būti ilgalaikio

turto, atsargų, finansinio turto, mokėtinų skolų ir kitų objektų.

INVENTORIZACIJOS TERMINAI

Terminų, per kiek laiko turi būti atlikta inventorizacija, norminiai

aktai nenustato. Tačiau kai kurioms įmonėms Inventorizacijos taisyklėse yra

nustatytos anksčiausios atlikimo datos. Žemės ūkio įmonės, kurių veikla yra

sąlygojama gamtos sąlygų, inventorizaciją gali atlikti tuo metu, kai

gatavos produkcijos ir atsargų kiekiai yra mažiausi, bet ne anksčiau kaip

ataskaitinių metų birželio 30 dieną.

Visos kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos savo turtą

inventorizuoja pačių pasirinktu laiku, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad

inventorizacijos duomenimis turi būti pagrįsti metinės atskaitomybės

duomenys, parankiausias laikas inventorizacijai – paskutinis metų

ketvirtis. Metinė inventorizacija gali būti atliekama ir prasidėjus kitiems

kalendoriniams metams, kai norima jos

duomenis maksimaliai priartinti prie

atskaitomybės duomenų. Tačiau tokiu atveju negali būti imami vėlesni nei

gruodžio 31 dienos buhalterinės apskaitos duomenys, o inventorizaciją

rekomenduojama atlikti per 2–3 pirmąsias metų savaites.

Įmonės, kurioms pagal jų veiklą reglamentuojančius norminius aktus

privalomas auditas arba kurios atlieka auditą savo iniciatyva, metinės

inventorizacijos teminus turi suderinti su auditą atliekančia įmone, nes LR

audito įstatymo[3] 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte auditoriui suteikta

teisė reikalauti, kad audituojamoje įmonėje būtų atlikta inventorizacija, o

20 nacionaliniame audito standarte, patvirtintame Visuotiniame Lietuvos

auditorių rūmų susirinkime 2003 m. vasario 28 d., inventorizacija yra

numatyta kaip vienas iš audito įrodymų.

INVENTORIZACIJOS ETAPAI

Inventorizacija, ypač didelėse, daug turto turinčiose įmonėse, gali

trukti gana ilgai – iki kelių mėnesių. Norint šį procesą paspartinti,

tikslinga inventorizacijos darbus suskirstyti į kelis etapus. Jų trukmė

turi būti nustatyta vadovo įsakymu.

Pagrindiniai inventorizacijos etapai:

1) pasirengimas;

2) tikrinimas natūra;

3) inventorizacijos duomenų sutikrinimas su apskaitos duomenimis;

4) nustatytų apskaitos klaidų ištaisymas;

5) rezultatų išvedimas;

6) vadovo priimto sprendimo dėl rezultatų registravimo apskaitoje

vykdymas.

Atsižvelgiant į įmonės poreikius, šie etapai gali būti detalizuojami

dar smulkiau. Tikrinimą natūra sudaro du etapai – ilgalaikio materialiojo

turto tikrinimas ir dokumentų tikrinimas. Šie darbai gali būti atliekami

nuosekliai, kai įmonėje sudaryta viena komisija, ir lygiagrečiai, kai

sudaromos kelios nedidelės komisijos, kurios atlieka atskirus

inventorizacijos darbus, o jų veiklą koordinuoja centrinė komisija.

Bendra inventorizacijos organizavimo ir vykdymo eiga pavaizduota 2

schemoje[4].

1 Pasirengimas inventorizacijai

Inventorizacija įmonėje prasideda nuo vadovo įsakymo. Atsižvelgiant į

tai, kaip dažnai įmonėje atliekamos inventorizacijos, vadovas savo įsakymu

gali sudaryti nuolat veikiančią inventorizacijos komisiją arba komisiją tik

vienai konkrečiai inventorizacijai atlikti. Sudaryti nuolat veikiančią

komisiją ypač patogu įmonėse, kur inventorizuojama periodiškai. Nuolatinę

inventorizacijos komisiją pravartu sudaryti visose įmonėse, turinčiose daug

materialiai atsakingų asmenų, plėtojančių veiklą filialuose, taip pat tose

įmonėse, kuriose didelė materialiai atsakingų asmenų kaita.

Sudarant nuolat veikiančią inventorizacijos komisiją, įsakymas

paprastai rašomas ūkinių metų pradžioje. Jame būtinai nurodoma, kokias

inventorizacijas ir kada ši komisija atliks. Jeigu dėl nenumatytų

aplinkybių (tarkime, materialiai atsakingų asmenų pasikeitimas, stichinė

nelaimė ar vagystė) reikia atlikti įsakyme nenumatyta inventorizaciją,

rašomas atskiras įsakymas, kuriuo nuolat veikiančiai komisijai pavedama

atlikti tokią neplanuotą inventorizaciją.

Didelėse, turinčiose daug turto įmonėse inventorizacijai atlikti

sudaromos kelios komisijos, kurių darbą koordinuoja centrinė komisija.

Atskiros inventorizacijos komisijos gali būti sudaromos ir tuomet, kai

įmonė vykdo savo veiklą struktūriniuose padaliniuose ar filialuose. Į tokią

komisiją siūloma įtraukti centrinės komisijos narį arba buhalterijos

darbuotoją.

Visais atvejais vadovo įsakyme dėl inventorizacijos komisijos sudarymo

turi būti nurodoma:

1) komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės bei pareigos;

2) konkreti data, pagal kurios duomenis buhalterinėje apskaitoje

atliekama inventorizacija;

3) inventorizacijos pradžios ir pabaigos laikas;

4) pavedimas inventorizacijos faktą įforminti dokumentais.

Be šių punktų, įsakyme dar rekomenduojama nurodyti:

1) inventorizacijos apimtį (ištisinė, atrankinė, dalinė), atlikimo

vietą (keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, vagystės ar

kitais atvejais);

2) sutikrinimo žiniaraščių sudarymo datą;

3) inventorizacijos aprašų ir sutikrinimo žiniaraščių pateikimo

vadovui datą.

Be to, kiekviena įmonė įsakyme gali aptarti ir kitas tik jai aktualias

sąlygas bei reikalavimus. Įsakymo pavyzdys pateiktas 1 priede. Praktiškai

įsakyme turi būti nurodyti visi veiksmai, kuriuos turi atlikti

inventorizacijos komisija, terminai, kaip reikalaujama Inventorizacijos

taisyklėse, ir papildomi reikalavimai inventorizacijos dokumentams sudaryti

bei pateikti įmonės vadovui.

Su vadovo įsakymu dėl inventorizacijos komisijos sudarymo turi būti

supažindinami visi į ją įtrukti darbuotojai ir materialiai atsakingi bei

atskaitingi asmenys. Tai parankiausia padaryti atskirame pasitarime ar

susirinkime.

Prieš pradedama inventorizaciją, komisija privalo išsiaiškinti:

1) ar visi darbuotojai, kurių darbas susijęs su materialinių vertybių

ir kito įmonės turto gavimu, išdavimu, saugojimu, tai atlieka

vadovo raštiško įsakymo pavedimu;

2) ar su visais darbuotojais, dirbančiais su įmonės turto įsigijimu,

gavimu, saugojimu, išdavimu susijusį darbą, sudarytos materialinės

atsakomybės sutartys, o kai sudaryti visiškos materialinės

atsakomybės sutartis nėra galimybės, nes įmonėje nėra sudaryta ir

patvirtinta kolektyvinė sutartis, – ar materialinės atsakomybės

ribos aptartos darbuotojų darbo sutartyse;

3) ar atlikta įmonėje naudojamų ilgio ir svorio matavimo priemonių

privalomoji patikra pagal LR metrologijos įstatymo[5] 13 straipsnio

nuostatas;

4) ar buhalterinės apskaitos duomenys leidžia nustatyti kiekvieno

materialiai atsakingo asmens atsakomybėje esančio materialiojo

turto kiekį ir vertę;

5) ar yra viso priemonės turtui tikrinti (matavimo priemonės,

perkėlimo įranga), ar pakaks personalo matuojamam bei sveriamam

turtui patikrinti.

Inventorizacijos komisija vadovauja pasirengimo darbams, tačiau juose

dalyvauja beveik visi įmonės skyriai. Ypač daug darbų tenka buhalterijai,

nes turi būti atliekama tam tikra revizija, kad būtų galima atsakyti į

iškeltus aukščiau klausimus. Pasirengimo inventorizacijai darbai ir jų seka

vaizduojama 3 schemoje.

Iki įsakyme nurodytos inventorizacijos pradžios datos būtina

apsirūpinti inventorizacijai įforminti reikalingais blankais. Jų galima

įsigyti apskaitos blankais prekiaujančiose įmonėse arba pasigaminti

įmonėje. Būtina patikrinti, ar įsigyjamuose blankuose yra visi

Inventorizacijos taisyklėse išvardyti rekvizitai. Gaminamuose įmonėje

blankuose taip pat privalo būti visi reikalaujami rekvizitai.

LR Vyriausybės patvirtintos Inventorizacijos taisyklės inventorizacijų

aprašų formos nereglamentuoja, tik nurodo, kokie privalomieji rekvizitai

juose turi būti.

Vadovaujantis Inventorizacijos taisyklių 55 punkto reikalavimais,

atskiri aprašai sudaromi pagal šiuos požymius:

1) turto buvimo vieta;

2) inventorizacijos metu gautas turtas;

3) inventorizacijos metu išduotas turtas;

4) materialiai atsakingas asmuo;

5) buhalterinės apskaitos sąskaita, kurioje turtas apskaitomas;

6) išsinuomotas turtas;

7) nuomojamas turtas;

8) sugedęs ir netinkamas naudoti turtas;

9) priimtas perdirbti, saugoti, perduoti ar parduoti turtas.

2 Ilgalaikio turto inventorizacijos atlikimas

Ilgalaikio turto inventorizacijos objektas yra visas įmonėje

apskaitomas materialusis ir nematerialusis turtas, įskaitant investicijas

ir nebaigtą statybą. Pelno siekiančiose įmonėse pagal 12 Verslo apskaitos

standartą „„Ilgalaikis materialusis turtas“[6] įmonių ilgalaikiam turtui

priskiriami turto objektai, kurie veikloje naudojami ilgiau kaip metus ir

jų vieneto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra lygi ar didesnė už įmonės

nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Šis turtas

apskaitomas ilgalaikio turto apskaitai skirtose sąskaitose. Ilgalaikio

nematerialiojo ir materialiojo turto inventorizacija atliekama

vadovaujantis Inventorizacijos taisyklių 18–27 ir 48–49 punktų nuostatomis.

Individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės

bendrijos jų nuosavybei priklausantį ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį

turtą gali inventorizuoti ir nesilaikydamos šių taisyklių reikalavimų.

Įmonių ilgalaikis nematerialusis turtas įmonėse pripažįstamas ir

apskaitomas vadovaujantis 13 Verslo apskaitos standarto nuostatomis.

1 Ilgalaikio nematerialaus turto inventorizacijos atlikimas

Inventorizuodama ilgalaikį nematerialųjį turtą, inventorizacijos

komisija turi patikrinti jo atsiradimo įmonėje pagrįstumą. Tuo tikslu

revizuojami ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimo pirminiai dokumentai:

sutartys, sąskaitos, pajamavimo dokumentai. Todėl inventorizacijos metu

būtina patikslinti, ar tas turtas visiškai amortizuotas, kad nebūtų

nepagrįstai skaičiuojamos amortizacijos sumos, taip didinant sąnaudas, arba

kad tie priskaitymai būtų teisingai priskiriami atitinkamiems laikotarpiams

tiek finansinėje, tiek mokesčių apskaitoje.

Inventorizuojant tokį ilgalaikį nematerialųjį turtą kaip teisės į

prekių ženklus, licenzijos, rekomenduojama, tikrinant įsigijimo dokumentus,

išsiaiškinti, ar užsienio šalių įmonėms išmokėtos sumos buvo apmokestintos

pelno mokesčiu prie šaltinio pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.

Inventorizacijos taisyklių 51 punkte nustatyta, kad inventorizacija

įforminama sudarant inventorizacijos aprašus (2 priedas). Vienas iš

privalomųjų inventorizacijos aprašo rekvizitų yra materialiai atsakingo

asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas, taip pat šio asmens

raštiškas

patvirtinimas, kad turtą po inventorizacijos pasižada saugoti ir prisiima

atsakomybę. Todėl, sudarant įmonės nematerialiojo turto inventorizacijos

aprašus, kyla klausimas, kas įmonėje gali ar turi būti materialiai

atsakingas, pavyzdžiui, už kompiuterių programas ar keliasdešimt tūkstančių

litų kainavusią teisę naudoti užsienio įmonės prekių ženklą. Pagal Darbo

kodekso 253[7] straipsnio nuostatas materialinė atsakomybė atsiranda dėl

turto ar vertybių neišsaugojimo ar žalos, padarytos asmenų veiksmais.

Nematerialusis turtas, įregistruotas apskaitoje kaip prestižas ar teisė

naudotis prekių ženklais įmonėje yra amortizuojamas per gana trumpą laiką

ir įmonės negali šio turto kaip nors prarasti.

2 IIlgalaikio materialaus turto inventorizacijos atlikimas

Ilgalaikio materialiojo turto inventorizaciją reglamentuoja

Inventorizacijos taisyklių 18–27 punktai. Pagrindiniai šio turto

inventorizacijos reikalavimai:

Kiekvienas ilgalaikio materialiojo turto objektas turi būti apžiūrėtas,

įskaitant atskiras jo dalis.

Į inventorizacijos aprašus ilgalaikio materialiojo turto objektai įrašomi

pavieniui.

Nurodoma ilgalaikio materialiojo turto objekto paskirtis, inventoriaus

numeris.

Jeigu įmonėje ilgalaikio materialiojo turto yra daug, inventorizacijai

turi būti skiriama pakankamai laiko, kad komisijos nariai galėtų kiekvieną

objektą apžiūrėti natūra. Negalima įrašyti į aprašus turto objektų, kurie

„kažkur yra“ pagal materialiai atsakingo asmens žodinį pareiškimą.

Inventorizacijos taisyklių 22 punkte reikalaujama kiekvieną ilgalaikio

materialiojo turto oobjektą įrašyti į aprašus atskirą eilute, nepaisant to,

kad įmonėje tokių vienarūšių turto objektų yra daug (3 priedas). Taigi,

jeigu įmonėje yra 10 rašomųjų stalų, pirktų vienu metu iš vieno tiekėjo,

jie visi turi būti įrašomi į aprašą atskirai, per 10 eilučių. Reikia

nepamiršti iir reikalavimo nurodyti ilgalaikio materialiojo turto objektų

inventoriaus numerius. Nors jų suteikimo tvarka norminiuose aktuose nėra

išsamiai apibrėžta (išskyrus Inventorizacijos taisyklių 23 punktą, kuriame

nurodyta, kad inventoriaus numeris suteikiamas atiduodant ilgalaikį

materialųjį turtą naudoti ir negali būti keičiamas visą jo naudojimo

laiką), šis reikalavimas, įdėjus šiek tiek darbo sąnaudų, nesunkiai

įgyvendinamas per pirmą inventorizaciją. Paskui belieka nepamiršti

inventoriaus numerį suteikti kiekvienam naujai įsigytam ilgalaikio

materialiojo turto objektui nuo 1 didėjančia tvarka pagal sąskaitas,

kuriose jis apskaitomas. Kaip skiriamasis ženklas inventoriaus numeryje

gali būti pagrindinės sąskaitos numeris, pagaminimo metų paskutiniai du

skaitmenys ir ilgalaikio materialiojo turto objekto eilės numeris įmonėje.

Sakykime, kad UAB „Aguona“ 10 rašomųjų stalų yra apskaitomi 126

sąskaitoje, jie pagaminti 1999 metais ir yra patys pirmieji įmonėje įsigyti

ilgalaikio materialiojo turto objektai. Stalams įmonė suteikė tokius

numerius: 12699001, 12699002, 12699003, ., 12699010.

Be minėtų pagrindinių reikalavimų, inventorizacijos metu į aprašą turi

būti įtraukiami ir papildomi duomenys apie šiuos ilgalaikio materialiojo

turto objektus – mašinas, transporto priemones, įrangą, įrankius ir kitus

įrengimus: pagaminimo metai, turto objekto paskirtis, konstrukcija,

galingumas. Taigi ilgalaikio materialiojo turto apskaita turi būti tvarkoma

taip, kad visus šiuos rekvizitus būtų galima inventorizacijos metu įrašyti

į aprašus, kaip to reikalaujama Inventorizacijos taisyklėse.

Šiuos duomenis leidžiama inventorizacijos metu įrašyti, jeigu

apskaitoje iki inventorizacijos pradžios jie nebuvo įregistruoti.

Taip pat inventorizacijos metu leidžiama patikslinti duomenis apie

turtą, jei po paskutinės inventorizacijos buvo atlikti remonto ar

rekonstrukcijos darbai arba jeigu pasikeitė turto paskirtis.

Inventorizacijos metu patikrinama, ar nusidėvėjusį ilgalaikį

materialųjį turtą tikslinga toliau eksploatuoti. Tokie turto objektai

registruojami atskirame apraše, papildomai nurodant nusidėvėjimo laipsnį,

jeigu turtas ne visai nudėvėtas, ir netinkamumo priežastį.

Turto, kuris įmonėje būna tik tam tikrą laiką, pavyzdžiui, išsiunčiamų

vežti krovinių ar keleivių įmonės transporto priemonių, inventorizacija

atliekama iki išvykimo iš įmonės arba grįžus. Inventorizuojant ilgalaikį

materialųjį turtą, pravartu patikrinti, ar nustatyta visų turto objektų

likvidacinė vertė. Iki 1998 m. rugsėjo 1 d. toks reikalavimas teisės

aktuose, reglamentuojančiuose ilgalaikio turto apskaitą, nebuvo nustatytas.

Tačiau visiškai nudėvėtas turtas, kurio likutinė vertė – 0, tiesiog

dingsta, ypač tvarkant apskaitą kompiuteriais. Tiems turto objektams, kurie

įsigyti iki LR Vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 955

įsigaliojimo, t.y. iki 1998 m. rugsėjo 1 d. rekomenduojama atstatyti

likvidacinę vertę (dar galima vadinti atmintine verte).

3 Turto, išsinuomoto ar gauto pagal išperkamosios panaudos sutartis,

inventorizacijos atlikimas

Turtas, kurį įmonė yra įsigijusi pagal išperkamosios nuomos sutartis,

inventorizuojamas taip pat kaip ir nuosavas, tik sudaromas atskiras

aprašas.

Jeigu dalį savo ilgalaikio materialiojo turto įmonė yra išnuomojusi ar

atidavusi naudoti pagal panaudos sutartį, toks turtas nuo 2004 metų turi

būti apskaitomas vadovaujantis 20 Verslo apskaitos standarto 30–57 punktų

nuostatomis.

Tokiam turtui apskaityti tikslinga išskirti atskiras sąskaitas įmonės

sąskaitų plane. Šio turto inventorizacija įmonėje atliekama sudarant

inventorizacijos aprašus iiš sutarčių ir turto perdavimo pagal sutartis aktų

duomenų (buhalterinės apskaitos duomenų). Gauti iš turto naudotojo

inventorizacijos aprašai (iš kiekvieno naudotojo atskirai) turi būti

sutikrinami su pagal sutartis ir turto perdavimo aktus atliktos

inventorizacijos duomenimis, o nustačius neatitikimus sudaromas sutikrinimo

žiniaraštis ir imamasis veiksmų neatitikimų priežastims išsiaiškinti ir

joms pašalinti.

Tokio turto inventorizacijos aprašai sudaromi trimis egzemplioriais ir

atskirai pagal kiekvieną turto savininką. Jeigu iš vieno turto savininko

išnuomoti turto objektai priklauso kelių materialiai atsakingų asmenų

atsakomybei, inventorizacijos aprašai sudaromi atskirai kiekvieno

materialiai atsakingo asmens atsakomybei priklausančiam turtui. Kaip

papildomas rekvizitas išsinuomoto ar naudojamo pagal panaudos sutartis

ilgalaikio materialiojo turto inventorizacijos aprašuose turi būti

nurodomas sutarties pabaigos laikas. Jeigu inventorizacijos metu nustatoma,

kad sutartis yra pasibaigusi, būtina ją atnaujinti arba aptarti turto

grąžinimo klausimus. Inventorizacijos baigimo dieną pirmasis aprašo

egzempliorius atiduodamas į buhalteriją, antrasis išsiunčiamas turto

savininkui, trečiasis atiduodamas materialiai atsakingam asmeniui.

Nors viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto

standartų tarybos 2004 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 2 patvirtintame

Pavyzdiniame sąskaitų plane 0 klasės sąskaitos nenumatytos, manoma, kad,

netikslinga jų atsisakyti ir kaip anksčiau išsinuomotą ar naudojamą pagal

panaudos sutartis turtą apskaityti 0 klasės sąskaitose. Gavus turtą pagal

turto priėmimo aktą, apskaitoje registruojama tokia ūkinė operacija:

D 070 Ilgalaikės teisės naudotis turtu

K 071 Nuomos kreditoriai

Reikėtų atskirai aptarti tolesnį bendradarbiavimą su turto savininku.

Gali būti kad, inventorizacijos aprašo duomenis sutikrinus su 07 sąskaitos

Trečiųjų asmens turtas įmonėje duomenimis, paaiškėja, kad yra neatitikimų,

arba turto savininkas, gautąjį aprašą sutikrinęs su savo išnuomoto

(atiduoto pagal panaudos sutartį) turto inventorizacijos aprašu, juos

nustato. Tokiu atveju įmonės turėtų išsiaiškinti neatitikimus, surašydamos

atskirus aktus, taip pat turi būti patikslintos nuomos (panaudos) sutartys

ir turto perdavimo aktai. Dėl išsinuomoto (gauto pagal panaudos sutartį)

turto materialiai atsakingas asmuo turi rašyti pasiaiškinimą.

4 Investicijų inventorizacijos atlikimas

Yra nustatyta ir ilgalaikio turto – investicijų – inventorizacija. Jos

metu pirmiausia tikrinami dokumentai – sutartys, mokėjimo dokumentai. Jeigu

buvo investuojama į vertybinius popierius, tikrinama jų nominalioji ir

įsigijimo vertės. Inventorizuojant investicijas, vykdomas per finansų

maklerio kontoras, rekomenduojama gauti jų patvirtinimą apie investavimo

rezultatus inventorizacijos atlikimo dienos duomenimis. Šios

inventorizacijos rezultatai taip pat turi būti įforminami surašant

inventorizacijos aprašus su privalomaisiais rekvizitais (4 priedas).

5 Nebaigtų statybos darbų inventorizacijos atlikimas

Prie ilgalaikio turto įmonėse priskiriami nebaigti statybos darbai

tiek pas užsakovus, tiek pačiose įmonėse, kai šiuos darbus įmonė atlieka

savo jėgomis. Pagal Inventorizacijos taisyklių reikalavimus statybos įmonės

nebaigta statyba, atliekama užsakovams, inventorizuoja nustatydamos

nebaigtų darbų apimtį. Tuo tikslu tikrinamos rangos sutartys, darbų

priėmimo – perdavimo aktai, gali būti atliekami objekto matavimai,

peržiūrimos sąmatos. Taip pat gera proga išsiaiškinti atliktų darbų kokybę,

pasitikrinti, ar nėra prirašymų ir kitų pažeidimų. Šiuo atveju nebaigtos

statybos inventorizacija būtų tikslingiau vadinti įsipareigojimų

inventorizacija, nes svarbiausias dalykas yra pasitikrinti, ką dar reikės

atlikti pagal

pasirašytą rangos sutartį.

Įmonės – statybų užsakovės – nebaigtą statybą inventorizuoja

tikrindamos rangovo atliktų darbų apimtis. Tuo tikslu gali būti iš naujo

matuojami ir apskaičiuojami atlikti darbai, kurių atlikimo – priėmimo aktus

rangovas jau buvo pateikęs. Inventorizuojant šiuos nebaigtos statybos

darbus, taip pat galima įvertinti atliktų darbų kokybę, išsiaiškinti

prirašymus. Tokia pat tvarka inventorizuojami nebaigtos statybos darbai,

kuriuos įmonė atlieka savo jėgomis, nesudarydama rangos sutarčių.

Nebaigtos statybos inventorizacija įforminama taip pat, kaip ir viso

ilgalaikio turto inventorizacija, surašant jos aprašą. Reikalaujama

ilgalaikio materialiojo turto objektus įrašyti į aprašus pavieniui. Todėl

inventorizuojant nebaigtą statybą, rekomenduojama į aprašus rašyti

konkrečius darbus objekte, pavyzdžiui, tinkavimas, grindų klojimas, sienų

dažymas. Inventorizuojant nebaigtą statybą, kyla jau aptarta materialiai

atsakingo asmens problema: darbų vykdytojai ar aikštelių viršininkai

materialiai atsako už medžiagas ir įrangą, naudojamą atliekant darbus, o ne

už patį objektą.

4.3. Inventorizacijos įforminimas

Inventorizacijos taisyklių 51 punkte nustatyta, kad inventorizacijos

rezultatai įforminami surašant inventorizacijos aprašą, o 52, 53 ir 54

punktuose išvardyti privalomieji šių dokumentų rekvizitai:

įmonės pavadinimas;

dokumento pavadinimas;

sudarymo vieta;

sudarymo pradžios data;

sudarymo pabaigos data;

turto objektų pavadinimai;

matavimo rodikliai;

kiekis;

kaina;

suma;

inventorizacijos komisijos narių vardai, pavardės, pareigos iir parašai;

materialiai atsakingo asmens vardas, pavardė, pareigos ir parašas.

Atliekant inventorizaciją be apskaitos duomenų, kai tik surašomi turto

saugojimo vietose rastų turto objektų pavadinimai bei kiekiai, 9 ir 10

rekvizito aprašuose gali nebūti.

Be šių rekvizitų, kaip privalomasis rekvizitas turi būti raštiškas

patvirtinimas, kkad pajamų ir išlaidų dokumentai, nurodant pastarųjų datas

ir numerius, atiduoti į buhalteriją, neužpajamuoto ir nenurašyto turto

nėra, įrašas „Visą šiame inventorizacijos apraše išvardytą turtą komisiją,

man dalyvaujant, patikrino natūra ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos

komisijai pretenzijų neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau“ ir

materialiai atsakingo asmens parašas. Jeigu materialiai atsakingas asmuo

nesutinka su kai kuriais inventorizacijos apraše įrašytais duomenimis, tai

turi būti aptarta atskirai, ir prie inventorizacijos aprašo pridedamas

raštiškas materialiai atsakingo asmens pasiaiškinimas.

Inventorizuojant atskiras turto grupes, inventorizacijos aprašuose

turi būti nurodomi papildomi rekvizitai. Ilgalaikio turto inventorizacijos

aprašuose papildomai įrašoma:

turto objekto inventoriaus numeris;

trumpa techninė charakteristika;

pagaminimo metai;

naudojimo pradžios metai ir mėnuo.

Vertybinių popierių inventorizacijos aprašuose papildomai nurodoma jų

nominalioji vertė ir įsigijimo savikaina.

Jeigu inventorizacija atliekama keičiantis materialiai atsakingiems

asmenims, privalomieji rekvizitai aprašuose papildomi perduodančio ir

priimančio asmenų vardais, pavardėmis, pareigomis ir parašais,

patvirtinančiais, kad vienas jų apraše išvardytą turtą perdavė, o kitas –

priėmė.

Pagal kiekvieną turto buvimo vietą sudaromi atskiri aprašai, t.y. į

vieną aprašą surašomi tik konkrečioje turto buvimo vietoje rasti turto

objektai: pavyzdžiui, kabinetas Nr. 1, sandėlis ir t.t. Tai numatyta

inventorizacijos taisyklių 55 punkte.

Atskiri aprašai sudaromi pagal buhalterinės apskaitos sąskaitas. Jeigu

vienas materialiai atsakingas asmuo atsako už įvairų turtą, tarkime, jo

atsakomybei priklauso pastatai, staklės, įvairūs įrengimai, transporto

priemonės, tai inventorizuojant šis turtas įrašomas į atskirus aprašus

pagal sąskaitas, kuriose yra apskaitomas. Negalima į vieną aprašą įrašyti

kelių asmenų atsakomybei priklausančių turto objektų, nors jie ir

apskaitomi vienoje sąskaitoje.

Inventorizacijos aprašų sudarymas pagal Inventorizacijos taisyklių

reikalavimus pavaizduotas 4 schemoje.

Iš schemos matyti, kad atskiri aprašai sudaromi inventorizuojant

išnuomotą (perduotą pagal panaudos sutartį) ar išsinuomotą turtą, priimtą

perdirbti, perduoti ar parduoti turtą. Tai numatyta Inventorizacijos

taisyklių 55 punkte.

Inventorizuojant patikrinama, ar turtas nesugedęs, nustatoma, ar

tikslinga kai kuriuos turto vienetus toliau naudoti dėl didelio (visiško)

nusidėvėjimo ar gedimų. Tokie turto objektai surašomi į atskirus aprašus.

Inventorizacijos aprašai surašomi dviem egzemplioriais (pagal

Inventorizacijos taisyklių 56 punktą). Keičiantis materialiai atsakingiems

asmenims, rekomenduojama sudaryti tris egzempliorius. Inventorizuojant

gautą iš trečiųjų asmenų ar jiems perduotą turtą, reikalaujama

inventorizacijos aprašus sudaryti trimis egzemplioriais. Rašyti reikia

aiškiai, įskaitomas, netrinti ir nebraukyti. Jeigu skaičiuojant suklystama

ir į inventorizacijos aprašą įrašomi neteisingi duomenys, taisymai visuose

aprašo egzemplioriuose turi būti paaiškinti ir asmeniškai pasirašyti

inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų, kaip

nurodyta Buhalterinės apskaitos įstatymo[8] 18 straipsnyje.

Dar viena šiuolaikiška kalkinio popieriaus alternatyva –

inventorizacijos aprašų bei sutikrinimo žiniaraščių parengimas kompiuterine

technika. Kadangi pastaruoju metu daugelis įmonių apskaitą tvarko

kompiuterių programomis, inventorizacijos aprašus galima sudaryti ir

techninėmis priemonėmis.

Kompiuterine technika inventorizuojamų objektų duomenys gali būti

kaupiami dviem pagrindiniais būdais: kompiuterių klaviatūromis arba

brūkšninių kodų skaitytuvais. Pirmasis duomenų kaupimo būdas gali būti

taikomas bet kokio tipo objektams – materialiesiems ir nematerialiesiems –

inventorizuoti, antrasis – tik materialiojo turto objektams. Taikant

pirmąjį duomenų kaupimo (įvedimo) būdą, pasirengimo inventorizacijai etape

buhalterijoje (arba ten, kur tvarkoma analitinė apskaita – atsižvelgiant į

įmonėje taikomas apskaitos organizavimo sistemas) turėtų būti spausdinami

nevisiškai užpildyti inventorizacijos aprašai (kad atskirtume nuo galutinių

inventorizacijos aprašų, būtų galima juos vadinti aprašais

inventorizacijai). Aprašuose inventorizacijai kompiuteriais užpildoma

dauguma inventorizacijos aprašų rekvizitų, paliekant neišspausdintus kiekį,

sumą bei inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų

parašus atitinkamose vietose. Materialiųjų objektų arba pirminių dokumentų

tikrinimo metu inventorizacijos komisija rankiniu būdu pildo trūkstamus

rekvizitus. Prireikus ranka arba kompiuterizuotai sudaromi papildomai

aptikto sugedusio ar netinkamo naudoti turto inventorizacijos aprašai.

Mažmeninės prekybos parduotuvėse bei didmeninės prekybos įmonių

sandėliuose prekėms identifikuoti naudojamas brūkšninis kodavimas. Tai

įmanoma įmonėje įdiegus automatizuotą apskaitos sistemą: įrengus

kompiuterių tinklus, aprūpinus materialiai atsakingus asmenis ir

inventorizacijos komisiją brūkšninių kodų skaitymo įrenginiais bei

instaliavus atitinkamą programinę įrangą. Be kita ko, etiketės su

brūkšniniais kodais gali būti sėkmingai taikomos inventorizuojant ne tik

atsargas, bet ir ilgalaikį materialųjį turtą; tam įmonėje būtų reikalinga

įranga šioms etiketėms spausdinti.

Kai inventorizacijos duomenims kaupti naudojami brūkšninių kodų

skaitytuvai, kiek pasikeičia inventorizacijos aprašų pildymo technologija.

Tampa nereikalingas aprašų inventorizacijai išankstinis parengimas.

Inventorizacijos aprašai suformuojami kompiuterių atmintyje, prieš tai

nuosekliai nuskaitant inventorizuojamų objektų kodus brūkšninių kodų

skaitytuvais. Kompiuteriu sudaryti inventorizacijos aprašai išspausdinami,

o komisijos nariams ir materialiai atsakingiems asmenims belieka šiuos

aprašus pasirašyti – visus kitus reikiamus rekvizitus užpildo programinė

įranga.

Tai, kad inventorizacija bus atliekama ir aprašai sudaromi

kompiuterine technika, turėtų būti aptarta vadovo įsakyme ar pirmame

inventorizacijos komisijos posėdyje.

Visi įrašai, kuriais turto objektai įregistruojami inventorizacijos

apraše, turi būti sunumeruoti didėjančia tvarka. Inventorizacijos aprašai,

sudaromi vienam materialiai asmeniui, numeruojami nuo 1 didėjančia tvarka.

Užpildžius kiekvieną inventorizacijos aprašo lapą skaitmenimis ir

žodžiais, įrašomas rasto turto kiekis, susumavus natūrinius rodiklius.

sumuojami visi kiekiai, nesvarbu, kokiais matavimo vienetais jie išreikšti,

t.y. sudedami metrai, kilogramai, vienetai, ir gaunamas kontrolinis

skaičius. Žodžiais įrašomas paskutinio įrašo lape eilės numeris. Jeigu

inventorizacijos aprašo lape lieka neužpildytų eilučių, jos užbraukiamos.

Paskutiniame (pagal kiekvieną materialiai atsakingą asmenį)

inventorizacijos aprašo lape įrašomas skaičiais ir žodžiu rasto turto

kiekis, sudėjus visuose lapuose įrašytus kontrolinius skaičius. Turto

objektai inventorizacijos aprašuose turi būti įvertinti pagal buhalterinės

apskaitos duomenis, nurodant turto objekto vieneto kainą ir bendrą sumą.

Inventorizuojant trečiųjų asmenų turtą įmonėje, inventorizacijos aprašuose

gali būti nurodytas tik kiekis arba turtas, įvertinamas pagal jo buvimą

įmonėje pagrindžiančius dokumentus: sutartis, perdavimo aktus ir pan.

paaiškėjus, kad įmonėje nėra dokumentų, pagrindžiančių atskirų turto

objektų vertę, komisija turi išsiaiškinti, ar teisingi buhalterinės

apskaitos duomenys, ar visi dokumentai, susiję su trečiųjų asmenų turtu,

buvo pateikti inventorizacijos komisijai, ir rekomenduoja tokį turtą

užpajamuoti kaip perteklių.

Inventorizacijos metu sudaryti aprašai turi būti segami į segtuvus,

kurie, atlikus inventorizaciją visose turto saugojimo vietose ir pagal

visus materialiai atsakingus asmenis, perduodami į buhalteriją rezultatams

išvesti. Galutinai inventorizacijos byla laikoma suformuota, kai gaunamas

vadovo sprendimas dėl

inventorizacijos rezultatų įregistravimo apskaitoje.

Visi šie dokumentai susegami į segtuvą ir įmonės archyve saugomi 10 metų.

Inventorizacijos dokumentai, kurių saugojimo terminas pagal Lietuvos

archyvų departamento prie LR Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymą

Nr. 38[9] yra 10 metų, priskiriami prie laikino saugojimo dokumentų.

Pasibaigus saugojimo terminui, jie gali būti sunaikinami.

Inventorizacijos bylos sudėtis pavaizduota 5 schemoje.

4 Inventorizacijos duomenų sutikrinimas su apskaitos duomenimis

Baigus tikrinti, inventorizacijos aprašai perduodami į buhalteriją

sutikrinti. Jeigu nustatoma buhalterinės apskaitos duomenų ir

inventorizacijos aprašų neatitikimų, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis (5

priedas). Kai apskaitos duomenys atitinka inventorizacijos aprašuose

įrašytus kiekius, iš inventorizacijos aprašų į apskaitos registrus –

ilgalaikio materialiojo turto apskaitos korteles – perkeliami papildomai

inventorizacijos metu surinkti duomenys apie kiekvieną ilgalaikio

materialiojo turto objektą, kurie laiku nebuvo užfiksuoti (pagal

Inventorizacijos taisyklių 19 punkto reikalavimus).

Buhalterijoje, jei naudojamasi kompiuterine technika, faktiški

duomenys įvedami į kompiuterių duomenų bazes, kompiuterizuotai nustatomi

neatitikimai ir spausdinami sutikrinimo žiniaraščiai. Tuo inventorizacijos

kompiuterizavimas nesibaigia. Jos rezultatų atvaizdavimas apskaitoje gali

būti labiau ar mažiau kompiuterizuotas. Kai buhalteriją pasiekia vadovo

sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą, įrašai daromi

pasitelkus kompiuterių programas, kurios gali atlikti standartines

buhalterių iš anksto parengtas sąskaitų korespondencijas, prireikus leisti

jas koreguoti ir registruoti kompiuteriniuose apskaitos registruose.

5 Nustatytų apskaitos klaidų ištaisymas

Prieš sudarant sutikrinimo žiniaraščius, labai svarbu išsiaiškinti

neatitikimų atsiradimo priežastis. Jie gali susidaryti ne tik dėl

materialiai atsakingų asmenų kaltės, bet ir dėl klaidų buhalterinėje

apskaitoje. Klaidos gali būti aritmetinės, kai neteisingai susumuojami

duomenys, ir dokumentinės, kai apskaitoje neįregistruojamos kai kurios

ūkinės operacijos. Pavyzdžiui, perteklius gali susidaryti, kai apskaitoje

neįregistruojami turto įsigijimo dokumentai, o vertybės gautos ir

naudojamos įmonės veikloje. Todėl prieš sudarant sutikrinimo žiniaraščius,

reikia atlikti apskaitos dokumentų reviziją, ir tik ištaisius apskaitos

klaidas, nurodyti, kokio turto rasta per daug, o kokio trūksta. Sudaryti

sutikrinimo žiniaraščiai pateikiami inventorizacijos komisijai, kuri apie

nustatytus neatitikimus informuoja materialiai atsakingus asmenis ir

pareikalauja raštu paaiškinti, dėl ko susidarė perteklius ar trukumas.

Išnagrinėjusi pateiktus materialiai atsakingų asmenų paaiškinimus,

inventorizacijos komisija nustato susidariusių neatitikimų pobūdį bei

priežastis ir pateikia įmonės vadovui rekomendacijas, kaip inventorizacijos

ir buhalterinės apskaitos duomenų skirtumai gali būti panaikinti.

Čia labai svarbu išaiškinti visas apskaitos klaidas, nes ištaisius

tokią apskaitos klaidą, t.y. nustačius, kad apskaitos dokumentai buvo

nepateikti aar neįtraukti į registrus, išnyksta ir pats neatitikimas. Tokiu

atveju taisomas atitinkamas apskaitos registras ir analitinės apskaitos

duomenys, o po to pagal patikslintus duomenis sudaromas naujas sutikrinimo

žiniaraštis, kuriame nebėra trūkumų ar pertekliaus pagal ištaisytas

pozicijas. Susidarę dėl apskaitos klaidų neatitikimai pašalinami ištaisant

apskaitos klaidas pagal 7 Verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos,

apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ reikalavimus.

Rastą perteklių paprastai siūloma užpajamuoti. LR Vyriausybės

patvirtintose Inventorizacijos taisyklėse yra reglamentuojamas tik

ilgalaikio materialiojo turto, rasto kaip perteklius, įvertinimas.

Ilgalaikio turto objektai, rasti įmonėje inventorizacijos metu ir

užpajamuoti kaip perteklius, turi būti įvertinami rinkos kainomis arba

pasitelkiant turto vertintojus. Tai numato Inventorizacijos taisyklių 19

punktas.

Rinkos kainas ilgalaikiam materialiam turtui galima nustatyti

remiantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti prie LR finansų

ministerijos nutarimuose skelbiamomis privalomo registruoti turto

vidutinėmis rinkos kainomis, galiojančiomis inventorizacijos atlikimo ir

pertekliaus nustatymo metu. Bet kuriuo atveju turto, užpajamuojamo kaip

perteklius, įvertinimas turi būti visapusiškai pagrįstas, nes visas

perteklius ūkio subjektuose, išskyrus išlaikomus iš biudžeto,

apskaičiuojant mokesčius priskiriamas apmokestinamosioms pajamoms.

Apie nustatytas apskaitos klaidas turi būti pranešta inventorizacijos

komisijai. Tuo tikslu buhalteris, radęs klaidą, rašo pasiaiškinimą, kokia

tai klaida, kada ji buvo padaryta ir kaip nustatyta. Vyriausiasis

buhalteris šį pasiaiškinimą ir atitinkamą tarnybinį pranešimą perduoda

inventorizacijos komisijai. Taip turi būti daroma dėl to, kad maksimaliai

sumažėtų galimybė pataisyti apskaitos duomenis ir kartu pateisinti turto

trūkumus, juos nuslepiant arba neįregistruojant nustatyto pertekliaus.

Išanalizavus materialiai atsakingų asmenų pasiaiškinimus, komisija,

atsižvelgiant į nurodytas trūkumų ir pertekliaus susidarymo priežastis,

gali paskirti pakartotinę inventorizaciją. Priežastys, dėl kurių gali būti

paskirta pakartotinė inventorizacija, gali būti šios: neatitikimai tarp

sandėlio ir buhalterinės apskaitos duomenų, papildomai pateikti įsigijimo

(pirkimo) ar išdavimo dokumentai, ne iki galo patikrintas turtas, buvęs tam

tikrose patalpose. Jeigu komisija materialiai atsakingo asmens

pasiaiškinime nurodytų priežasčių nepripažįsta svarbiomis, sutikrinimo

žiniaraščių duomenys apibendrinami, nustatomi trūkumų ir pertekliaus

dydžiai, sudaromas svarbiausių priežasčių, nurodytų materialiai atsakingų

asmenų pasiaiškinimuose, sąrašas, nusprendžiama, kaip geriausiai suderinti

apskaitos ir inventorizacijos duomenis. Visa ši medžiaga pateikiama

vadovui.

6 Rezultatų išvedimas

Trūkumų sumos, kai yra išaiškinti kalti asmenys arba nustatyta, kad

jie susidarė dėl materialiai atsakingų asmenų aplaidaus požiūrio į jiems

patikėto įmonės turto įmonės turto saugumą, gali būti išieškomos iš tų

asmenų. Pasiūlymas trūkumus išieškoti iš kaltų asmenų turi būti teikiamas

įvertinus realias galimybes prisiteisti trūkumus. Būtina atsižvelgti į

Darbo kodekso 245 – 258 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias

materialinę darbuotojų atsakomybę. Tik tuo atveju, jei materialiai

atsakingas asmuo sutinka su trūkumų sumomis ir savo noru pasižada jas

atlyginti, sprendimas apie trūkumų padengimą kaltų asmenų sąskaita gali

būti priimtas nedelsiant. Jeigu nuostolio suma ne didesnė kaip vienas

darbuotojo vidutinis mėnesinis atlyginimas, apskaičiuotas vadovaujantis LR

Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinta „Vidutinio

darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka“[10], vadovas savo įsakymu gali

nurodyti išskaičiuoti šią sumą ir darbuotojo atlyginimo. Toks įsakymas turi

būti rašomas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nuostolio nustatymo

dienos. Šiuo atveju tai būtų sutikrinimo žiniaraščio ir komisijos

rekomendacijų pateikimo vadovui priimti galutinį sprendimą diena. Jeigu

nuostolio suma didesnė kaip vienas materialiai atsakingo asmens vidutinis

mėnesinis atlyginimas arba darbuotojas nesutinka su išskaitymais iš

atlyginimo, ieškinys turi būti pateikiamas teismui.

Atskirai reikia aptarti žalos, padarytos įmonei dėl turto trūkumų,

įvertinimą. Kadangi pagal apskaitą reglamentuojančius norminius aktus

įmonėje ilgalaikis turtas apskaitomas įsigijimo kainomis, sutikrinimo

žiniaraščiuose trūkumai įvertinami konkrečiomis apskaitoje įregistruotomis

kainomis. Pagal Darbo kodekso nuostatas žala, padaryta įmonei dėl

ilgalaikio mmaterialiojo turto trūkumų, įvertinama iš to turto savikainos

atimant nusidėvėjimą.

Paprasčiausias sprendimas – nuostolius dėl trūkumų priskirti veikos

sąnaudoms, tačiau tai prieštarauja savininkų (akcininkų) interesams, ir jie

savo ruožtu gali pareikalauti, kad kaip tik vadovas atlygintų dėl tokio

sprendimo patirtus nuostolius.

4.7. Vadovo priimto sprendimo dėl rezultatų registravimo apskaitoje

vykdymas

4.7.1. Vadovo sprendimas

Inventorizacijos taisyklių 67 punkte nustatyta, kad galutinį sprendimą

dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą priima įmonės

administracijos vadovas arba savininkas. Įmonės administracijos vadovas,

įvertinęs inventorizacijos komisijos pateiktus pasiūlymus, materialiai

atsakingų asmenų pasiaiškinimus ir kitas aplinkybes, savo sprendimą

įformina įsakymu. Jeigu pertekliaus ar trūkumų sumos įmonės požiūriu yra

gana didelės, savo sprendimą vadovas turi suderinti su akcininkai, nes

antraip, akcininkai kaip tik jam gali pareikšti pretenzijas dėl savininkams

padarytų nuostolių. Todėl akcinėse bendrovėse (uždarosiose akcinėse

bendrovėse) inventorizacijos rezultatų įregistravimo apskaitoje ir

nustatytų nuostolių priskyrimo veiklos sąnaudoms tvarka turi būti aptarta

visuotiniame akcininkų susirinkime ir administracijos vadovui suteikti tam

tikri įgaliojimai, pavyzdžiui, trūkumus iki 1000 Lt, kai nėra materialiai

atsakingo asmens kaltės, nurašyti į veiklos sąnaudas, didesnius kaip 1000

Lt – nurašyti į veiklos sąnaudas tik gavus stebėtojų tarybos (valdybos)

pritarimą. Ši tvarka gali būti aptarta ir įmonės įstatuose, nes sprendimų

priėmimas labai apribotas laiko atžvilgiu tiek pagal Darbo kodekso

reikalavimus, tiek pagal finansinės atskaitomybės pateikimo terminus.

Paprasčiau šiuo atveju priimti sprendimą individualios įmonės

savininkui, nes tiek papildomi mokesčiai, tiek nuostoliai

yra veiksniai,

darantys įtaką jo paties nuosavybei.

Jeigu kyla problemų dėl ilgalaikio materialiojo turto objektų, rastų

kaip perteklius, rinkos kainų nustatymo, savo įsakyme vadovas turi

nurodyti, kokiu būdu turi būti nustatyta užpajamavimo kaina – pagal

analogiško turto rinkos kainas, nusistovėjusias toje vietovėje ir

nustatomas kainų apklausos būdu (panašiai kaip vykdant viešąjį pirkimą

pagal LR viešųjų pirkimų įstatymą[11]), pasitelkiant turto vertintojus ar

pagal „Valstybės žiniose“ skelbiamas brangaus registruojamo turto rinkos

kainas. Atsižvelgiant į tai, kad prieš priimant sprendimą pripažinti rastą

turtą pertekliumi, turi būti ištaisytos visos apskaitos klaidos, tokie

atvejai tturėtų būti itin reti.

Vienas vadovo įsakymo egzempliorius perduodamas į buhalteriją ir per

10 dienų turi būti padaromi įrašai atitinkamose sąskaitose. Vadovo įsakymo

pagrindu buhalterijoje parengiamos buhalterinės pažymios, laikantis

Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų dėl ūkinių

operacijų dokumentavimo ir 13 straipsnio[12] reikalavimų dėl apskaitos

dokumentų rekvizitų. Kai pajamuojamų ar nurašomų turto objektų yra daug,

jie apskaitomi atskirose turto sąskaitose, kad nebūtų perrašinėjama į

pažymas iš sutikrinimo žiniaraščių turto pavadinimas, kiekis ir kiti

duomenys, prie jų gali būti pridedama papildomai padarytas sutikrinimo

žiniaraščio kopija su originaliais parašais.

4.7.2. Inventorizacijos rrezultatų registravimas apskaitoje

Iki Verslo apskaitos standartų įsigaliojimo per inventorizaciją

nustatyti neatitikimai, neatsižvelgiant į jų susidarymo priežastį, būdavo

registruojami vienodai. Pajamuojant rastą perteklių būdavo pagautė,

nurašant trūkumą – netekimai. Verslo apskaitos standartai ne tik susiaurino

ypatingosios veiklos elementų – pagautės ir netekimų – sampratas, bet ir

nustatė specialią apskaitos klaidų taisymo metodiką.

Pagal 3 Verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“

nuostatas pagautė ir netekimai yra priskiriami ypatingiems straipsniams,

t.y. straipsniams, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių, reguliariai

nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatais. Šio standarto 21 punktas nurodo,

kad ar įvykis skiriasi nuo įmonės įprastinės veiklos, nustatoma pagal jo

pobūdį, lyginant su įprastine įmonės veikla, o ne pagal tokio įvykio

dažnumą.

Todėl tam, kad pašalinti dėl inventorizacijos metu nustatytų perteklių

ar trūkumų susidariusį pagrindinės apskaitos lygybės pažeidimą galima

naudoti specialią klaidoms ir neatitikimams registruoti skirtą 3908

sąskaitą. Ją galima vadinti aiškinimosi arba laukimo sąskaita, nes įrašas

šioje sąskaitoje ir reiškia, kad laukiama kokių nors sprendimų ar padėties

paaiškėjimo. Šioje sąskaitoje atlikti įrašai rodo, kad pagal faktinę

padėtį, nustatytą per inventorizaciją, įmonėje nerasta tam tikros turto

dalies arba jo rasta per daug. Šioje sąskaitoje reikia išskirti atskiras

subsąskaitas pertekliui ir trūkumams registruoti, pavyzdžiui, 39080

Trūkumai ir 39081 Perteklius.

Sakykime, kad UAB „Aguona“ pagal sutikrinimo žiniaraščius nustatytas

ilgalaikio materialiojo turto perteklius, įvertintas 5000 Lt. Laukiant, kol

vadovas priims konkretų sprendimą, daromas toks įrašas:

D 12 Kitas ilgalaikis turtas 5000 Lt

K 39081 Laukimo sąskaita (perteklius) 5000 Lt

Atlikus šį įrašą, įvykdomas Buhalterinės apskaitos įstatymo

reikalavimas dėl duomenų apie ūkines operacijas įrašymo į apskaitos

registrus. Toks įrašas gali pasitarnauti ir kaip priemonė, raginanti

greičiau ištaisyti esamą padėtį. Be to, tokį įrašą galima daryti pagal

kiekvieną nustatytą neatitikimų sumą atskirai, nelaukiant, kol bus

apibendrinti visi inventorizacijos rezultatai. Tokiu būdu sąskaitos likutis

rodo neišaiškintų nesutapimų sumą konkrečią dieną.

2004 m. rugsėjo mėn. UAB „Aguona“, atlikus ilgalaikio turto

inventorizaciją, nustatytas turto trūkumas už 2000 Lt. Ši suma įregistruota

39080 sąskaitos debete:

D 39080 Laukimo sąskaita (trūkumas) 2000 Lt

K 12 Kitas ilgalaikis turtas 2000 Lt

Vadovas savo sprendimą apie inventorizacijos metu nustatytų faktinių

turto likučių nesutapimo su apskaitos duomenimis pašalinimą turi įforminti

įsakymu, kuriame nurodo, už kokias vertybes reikia išieškoti iš kaltų

asmenų, ką laikyti įmonės nuostoliais. Tam tikra dalis, atsižvelgiant į

teisės aktų reikalavimus, gali būti nurašoma į sąnaudas kaip natūralioji

netektis.

Buhalterijoje, gavus vadovo įsakymą, rašoma buhalterinė pažyma (6

priedas) ir daromi įrašai apskaitos registruose.

Taigi buhalteriai, norėdami apskaitoje tinkamai užregistruoti per

inventorizaciją faktiškai rastą, bet apskaitoje neužregistruotą turtą,

pirmiausia turi nustatyti priežastis, kodėl šis turtas neužregistruotas

apskaitoje arba užregistruotas netinkamai.

Išnagrinėkime situacijas, kai UAB „Aguona“ remiantis 2004 m. gruodžio

31 d. duomenimis atliktos inventorizacijos metu buvo faktiškai rastas

naudojamas ilgalaikis materialusis turtas, kuris dėl apskaitos klaidų

neapskaitomas ilgalaikio turto grupėje (čia PVM apskaita neaptariama).

Šioje įmonėje visoms ilgalaikio materialiojo turto grupėms yra nustatyta

1000 Lt minimali ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina.

Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo išlaidos priskiriamos veiklos

sąnaudoms:

2004 m. spalio 10 d. įmonė įsigijo įrangą už 900 Lt. Įrangą įmonė

parsivežė įį gamybos cechą, sumontavo ir išbandė savo sąskaita. Šie darbai

įmonei kainavo 450 Lt. Įmonės apskaitininkas įrangos atsivežimo ir

paruošimo naudoti išlaidas nurašė į veiklos sąnaudas tą patį laikotarpį,

kurį jos buvo padarytos:

D 6118 Įvairios bendrosios sąnaudos 900 Lt

D 6111 Remonto ir eksploatacinės sąnaudos 450 Lt

K 4430 Įsipareigojimai prekių ir paslaugų tiekėjams 1350 Lt

Įrenginys pradėtas naudoti 2004 m. spalio 20 d.

Inventorizacijos metu tikrinant apskaitos duomenis atkreiptas dėmesys,

kad šios įrangos įsigijimo savikaina yra didesnė, negu už juos sumokėta

kaina, nes būtina įskaičiuoti ir tiesiogiai su įrangos įsigijimu susijusias

išlaidas. Patikslinus įsigijimo savikainą paaiškėja, kad ji viršija

minimalią ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą ir įranga turi

būti priskirta ilgalaikio materialiojo turto įrengimų grupei.

Toks neatitikimas taisomas įrangos atsivežimo ir paruošimo naudoti

išlaidas priskiriant šio įrangos įsigijimo savikainai, kartu koreguojant

(mažinant) įmonės veiklos sąnaudas, tokiu įrašu:

D 12410 Įrengimo įsigijimo savikaina 1350 Lt

K 6118 Įvairios bendrosios sąnaudos 900 Lt

K 6111 Remonto ir eksploatacinės sąnaudos 450 Lt

Turi būti skaičiuojamas ir įrangos nusidėvėjimas. Pagal įmonės

apskaitos politiką tokia įranga nudėvima tiesiog proporcingu būdu, taikant

5 metų nusidėvėjimo laikotarpį, likvidacinė vertė – 30 Lt. Todėl apskaitoje

užregistruojamos ir ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos už

2004 m. lapkričio – gruodžio mėn. (1350 Lt – 30 Lt) : 60 mėn. × 2 mėn. == 44

Lt.

D 61150 Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos 44 Lt

K 12417 Įrengimo įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-) 44 Lt

Panaši padėtis gali susidaryti ir tais atvejais, kai įmonė turtą kuria

savo jėgomis. Tuomet dėl buhalterijos darbuotojų arba kitų darbuotojų

klaidų ar sąmoningų apgaulių (siekiant vėliau pasisavinti sukurtą ir

neapskaitomą turtą) sukurtas ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo

kriterijus atitinkantis, bet neapskaitomas turtas taip pat užpajamuojamas

jo įsigijimo savikaina mažinant tos rūšies sąnaudas, kurios buvo

pripažintos turtą kuriant (pavyzdžiui, tiesiogines ar netiesiogines gamybos

išlaidas). Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kada tas turtas buvo kurtas.

Atkreipkime dėmesį, kad pateikta klaidos taisymo metodika tinka tik

taisant neesmines klaidas, t. y. klaidas, dėl kurių apskaitos duomenys

reikšmingai neiškraipomi. Jeigu klaida esminė (dėl kurios praėjusio ar

kelių praėjusių laikotarpių finansinė atskaitomybė teisingai neatspindi

įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatų), ji turi būti taisoma

retrospektyviniu (jeigu taip neįmanoma – perspektyviniu) būdu.

Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas neparodomas finansinėje

apskaitoje

Tarkim, 2004 m. vasario 12 d. UAB „Aguona“ skolon įsigijo baldų

komplektą už 7000 Lt. Baldai tą patį mėnesį buvo surinkti ir pradėti

naudoti įmonės veikloje. Tiekėjui už baldus reikėjo sumokėti iki 2004 m.

balandžio pabaigos. Parvežęs baldus vadybininkas nepateikė buhalterijai

baldų įsigijimo dokumentų. Įmonės apskaitos registruose nebuvo padaryta

jokių įrašų apie baldų įsigijimą ir skolos atsiradimą, todėl

neskaičiuojamas ir šių baldų nusidėvėjimas.

Šiuo atveju klaida taisoma (anksčiau apskaitoje neparodyto

turto

įsigijimo fakto registravimas apskaitoje pagal pateiktus baldų įsigijimo

dokumentus) įrašu:

D 1260 Kitas materialusis turtas įsigijimo savikaina 7000 Lt

K 4430 Įsipareigojimai prekių ir paslaugų tiekėjams 7000 Lt

Apskaitoje turi būti užregistruotos ir per 2004 m. neskaičiuotos

įsigytų baldų nusidėvėjimo sąnaudos.

Nenurašytas sumokėtas avansas už įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą:

2004 m. liepos 12 d. įmonė pervedė 4000 Lt avansą už kompiuterį.

Kompiuterį tiekėjas atvežė rugpjūtį, tą patį mėnesį kompiuteris buvo

pradėtas naudoti įmonės veikloje. Tiekėjui pristačius kompiuterį, apskaitos

registruose nebuvo padaryta įrašų apie kompiuterio įsigijimą ir avanso

nurašymą. Nebuvo skaičiuojamas ir šio kompiuterio nusidėvėjimas.

Šiuo atveju atliekant inventorizaciją nustatyta klaida taisoma

(apskaitoje neparodyto kompiuterio įsigijimo fakto registravimas

apskaitoje) nurašant sumokėto avanso sumą (avansu buvo sumokėta visa

kompiuterio kaina):

D 12300 Įranga įsigijimo savikaina 4000 Lt

K 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams 4000 Lt

Apskaitoje reikia užregistruoti ir neskaičiuotas įsigyto kompiuterio

nusidėvėjimo sąnaudas.

Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas, skirtas naudoti įmonės

veikloje, registruojamas kaip trumpalaikis turtas (prekių atsargos)

UAB „Aguona“ 2004 m. birželio 20 d. skolon įsigijo telefono aparatą už

1400 Lt. Jis buvo ppirktas iš to paties tiekėjo, kaip ir perparduoti skirti

aparatai. Įmonės administracijos darbuotojui skirto telefono įsigijimą

buhalteris per klaidą užregistravo kaip perparduoti skirtą prekę. Nebuvo

užvesta įsigyto telefono aparato analitinė ilgalaikio turto apskaitos

kortelė ir nebuvo skaičiuojamas jo nusidėvėjimas.

Per inventorizaciją nustačius, kad šiuo telefonu naudojasi

administracijos darbuotojas, kaip perparduoti skirtos prekės parodyto

įsigyto telefono aparato priskyrimas ilgalaikiam turtui apskaitoje

registruojamas įrašu:

D 12300 Įranga įsigijimo savikaina 1400 Lt

K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 1400 Lt

Apskaitoje turi būti užregistruotos neskaičiuotos įsigyto telefono

aparato nusidėvėjimo sąnaudos.

Jeigu įmonė prekes apskaito periodiškai apskaitomų atsargų būdu ir dėl

to įmonės vidaus tikslais naudojamą telefoną nurašė į parduotų prekių

savikainą (kaip parduotą), užpajamuojant inventorizacijos metu rastą

telefoną kredituoti reikėtų 600 sąskaita Parduotų prekių savikaina.

Nurašyto ilgalaikio materialiojo turto likvidacinės vertės

patikslinimas

Įmonė 1998 m. sausio 10 d. įsigijo automobilį už 36 100 Lt. Jam

nudėvėti buvo pasirinktas tiesiog proporcingas būdas ir 6 metų nusidėvėjimo

laikotarpis, t. y. nusidėvėjimas buvo baigtas skaičiuoti 2004 m. sausio

mėn.

2004 m. sausio mėn. buhalteris, apskaičiavęs šio mėnesio nusidėvėjimo

sąnaudas, iš apskaitos registrų nurašė visiškai nusidėvėjusį turtą. Šio

turto likvidacinė vertė nebuvo nustatyta.

Atliekant inventorizaciją atkreiptas dėmesys, kad nurašytas

automobilis dar tinkamas naudoti, t. y. anksčiau buvo pasirinktas per

trumpas jo nudėvėjimo laikotarpis. Todėl nuspręsta atkurti dalį vertės

(užregistruoti vadinamąją atmintinę vertę).

Inventorizacijos komisijos pasiūlyta ir įmonės vadovo patvirtinta

atmintinė vertė lygi mėnesinei nusidėvėjimo sąnaudų sumai. Todėl šiuo

atveju apskaitoje turi būti atstatoma 2004 m. sausio mėn. nurašytam

automobiliui sukaupto nusidėvėjimo suma (100 Lt) ir koreguojamos

(mažinamos) nusidėvėjimo sąnaudos.

D 12200 Lengvieji automobiliai įsigijimo savikaina 36 100 Lt

K 12207 Lengvųjų aautomobilių įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)

36 000 Lt

K 61150 Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos 100 Lt

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tokiu pačiu įrašu apskaitoje būtų

patikslinta ir ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė, jei būtų

nustatyta, kad buvo neteisingai nustatytas turto vieneto nusidėvėjimo

laikotarpis ir dėl to buvo per daug priskaičiuota nusidėvėjimo sąnaudų.

Pagal VAS nuostatas reikėtų koreguoti ilgalaikio materialiojo turto

sukaupto nusidėvėjimo sumą ir ataskaitinio laikotarpio sąnaudas jas

mažinant (tai laikoma apskaitinio įvertinimo tikslinimu), o ne registruoti

ypatingąsias pajamas (pagautę).

Taigi išnagrinėjus pavyzdžius galima drąsiai teigti, jog įsigaliojus

VAS inventorizacijos metu nustatytų neatitikimų negalima registruoti

naudojant ypatinguosius straipsnius – pagautę ar netekimus. Tik tiksliai

nustačius neatitikimų priežastis turi būti taisomos apskaitos klaidos

darant įrašus buhalterinės apskaitos registruose.

Visiškai priešinga situacija nei anksčiau nagrinėtos, kai atliekant

inventorizaciją nerandamas į apskaitą įtrauktas ilgalaikis turtas. Taip

dažniausiai atsitinka, kai turtas pavagiamas arba sunaikinamas dėl

stichinės nelaimės, avarijos ir pan. priežasčių. Taip pat turtas gali būti

per klaidą nurašytas.

Pavogto ilgalaikio turto nurašymas

Įmonėje atliekant inventorizaciją nerastas spausdintuvas, kurio

likutinė vertė – 700 Lt. Tiriant aplinkybes kaltininko rasti nepavyko,

tačiau pripažinta, kad jis galėjo būti tik pavogtas. Spausdintuvas

nurašomas taip:

D 1237 Kitų įrengimų nusidėvėjimas 300 Lt

D 615 Kitos administracinės sąnaudos 700 Lt

K 1230 Kitų įrengimų įsigijimo savikaina 1000 Lt

Atkreiptinas dėmesys, kad dingusio spausdintuvo likutinė vertė

nurašoma ddidinant veiklos sąnaudas, bet ne netekimus, kaip dažniausiai buvo

registruojama iki šiol. Pagal VAS nuostatas netekimams reikėtų priskirti

tik atsitiktinių, nebūdingų įvykių rezultatus. Deja, vagysčių tokiems

negalėtume priskirti. Tokiu pačiu įrašu būtų registruojamas ir nerastas

turtas, jeigu jo dingimo priežasčių nepavyktų nustatyti.

Dėl to, kad nežinoma kokią sąskaitą debetuoti, dažnai inventorizacijos

metu rasti trūkumai apskaitoje neregistruojami tol, kol įmonės vadovas

nepriima sprendimo, kaip juos padengti. Tokiose situacijose galėtų gelbėti

tranzitinių sąskaitų naudojimas, pavyzdžiui, 39 sąskaitų grupę galima

papildyti specialia Laukimų sąskaita.

Tai yra tarpinė sąskaita, kurios likutis nepatenka nei į balansą, nei

į kitas finansines ataskaitas. Todėl ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

būtina išanalizavus visą turimą informaciją nuspręsti, į kokią balansinę

sąskaitą jos likutį perkelti. Tuo tarpu ataskaitinio laikotarpio metu joje

gali būti registruojamos įvairios neaiškios sumos. Anksčiau nagrinėtoje

situacijoje, jeigu nustačius spausdintuvo dingimo faktą dar kelias savaites

ar mėnesius būtų ieškomas kaltininkas, šį trūkumą pravartu būtų registruoti

tokia sąskaitų korespondencija:

D 1237 Kitų įrengimų nusidėvėjimas 300 Lt

D 391 Laukimų sąskaita (inventorizacijos trūkumai) 700 Lt

K 1230 Kitų įrengimų įsigijimo savikaina 1000 Lt

Neradus kaltininko ir nusprendus turtą tiesiog nurašyti, Laukimų

sąskaitos likutis būtų perkeltas į sąnaudų sąskaitą.

D 615 Kitos administracinės sąnaudos 700 Lt

K 391 Laukimų sąskaita (inventorizacijos trūkumai) 700 Lt

Nenaudojamo turto nurašymas

Inventorizacijos metu nustatyta, kad apskaitoje kaip nematerialusis

turtas vis dar apskaitoma jau nnebegaliojanti gamybos licencija. Tiriant šio

neatitikimo susidarymo priežastis, nustatyta, kad įmonės buhalteris per

klaidą nepriskaičiavo licencijos amortizacijos sąnaudų. Dėl to liko

nenurašyta jau negaliojančios licencijos likutinė vertė. Rasta klaida

taisoma likutinę licencijos vertę nurašant į tos rūšies sąnaudas, kurioms

anksčiau buvo priskiriama licencijos amortizacija:

D 6115 Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos 300 Lt

D 1138 Patentų, licencijų amortizacija (-)2000 Lt

K 1130 Patentų, licencijų įsigijimo savikaina 2300 Lt

Tokiu įrašu per mažai amortizuota licencijos dalis nurašoma,

neatsižvelgiant į tai, ar licencijos amortizacija nebuvo skaičiuota

ataskaitinį, ar praeitą ataskaitinį laikotarpį. Reikėtų atkreipti dėmesį į

tai, kad šiuo atveju daryta prielaida, jog 300 Lt suma įmonei nereikšminga,

t. y. kad dėl šios klaidos, apskaitos duomenys reikšmingai neiškraipomi.

Tačiau jeigu klaida esminė (dėl kurios praėjusio ar kelių praėjusių

laikotarpių finansinė atskaitomybė teisingai neatspindi įmonės finansinės

būklės ir veiklos rezultatų), ji turi būti taisoma retrospektyviniu (jeigu

taip neįmanoma – perspektyviniu) būdu.

Taigi nurašomo inventorizacijos metu nerasto turto likutinė vertė

dažniausiai priskiriama veiklos sąnaudoms. Netekimus galėtume registruoti

nebent tuo atveju, jeigu turtą būtume praradę dėl Lietuvą neseniai

ištikusio žemės drebėjimo. Tačiau ateityje ir šios galimybės galime

netekti, nes siūloma Lietuvą priskirti seisminio aktyvumo sričiai.

IŠVADOS

Kiekvienos įmonės pelningai veiklai reikalingos tokios pagrindinės

priemonės, kaip ilgalaikis turtas. Kiekvienas turto objektas turi

savininką, kuris turi žinoti šio objekto vertę, būklę bei buvimo vietą. Tam

tikslui įmonėje atliekama

inventorizacija. Inventorizuojamas visas įmonėje

esantis turtas, ir ilgalaikis ir trumpalaikis.

Pagrindinis inventorizacijos tikslas – patikrinti objektus natūra ir

sutikrinti rastus rezultatus su buhalterinės apskaitos duomenimis,

nustatyti ar naudinga jau visiškai nudėvėtą turtą dar naudoti savo

veikloje. Taip pat inventorizacija dar yra ir kaip apsisaugojimas nuo

materialiai atsakingų asmenų nesąžiningumo.

Inventorizuojant ilgalaikį turtą, turi būti patikrinta: materialusis

bei nematerialusis turtas, investicijos, turtas, gautas pagal panaudos

sutartį, turtas, atiduotas naudoti tretiesiems asmenims, nebaigtos statybos

darbai.

Atlikus inventorizaciją, jos rezultatus reikia tinkamai įforminti,

kaip reglamentuoja Lietuvos norminiai aktai. Taip pat būtų pravartu atlikti

ir įmonės buhalterijos reviziją tam, kad nustatyti, ar visi užpajamavimo ir

išdavimo dokumentai buvo perduoti į buhalteriją. Nes jei būtų

neužregistruotų dokumentų, bet turtas jau perduotas naudoti, tai atliekant

inventorizaciją, toks turtas figūruoti kaip perteklius. Ir atvirkščiai,

nenurašius nudėvėtą turtą, bet jį nebenaudojant – gautųsi trūkumas.

Jei ištaisius tokias klaidas ir atlikus inventorizacijos rezultatų

sutikrinimą su apskaitos duomenimis, vis tiek randami trūkumai, tai

išaiškinus situaciją dėl ko tai atsitiko, apskaitoje dažniausiai trūkumai

registruojami kaip veiklos sąnaudos, išskyrus tuos atvejus, kai turtas buvo

prarastas dėl stichinių nelaimių arba trūkumai ppriskiriami prie gautinų už

turto trūkumus sumų (kai galima išieškoti iš materialiai atsakingo asmens.

Rastas perteklius užpajamuojamas.

Literatūros sąrašas

1. Būdvytienė D. „Kaip atlikti inventorizacija ir dokumentuoti jos

rezultatus“, UAB „Pačiolis“, Vilnius, 2004 m.

2. Ivanauskienė A. „Buhalterinės apskaitos pradmenys“, leidykla TEV,

Vilnius, 2004 m.,

3. Valstybės žinios 1996 m. Nr. 74 (1768)

4. Valstybės žinios 1996 m. Nr. 84 (2000), pakeitimai Valstybės žinios

2004 m. Nr. 116 (4321)

5. Valstybės žinios 1997 m. Nr. 78 (2006), pakeitimai Valstybės žinios

2001 m. Nr. 99 (3577)

6. Valstybės žinios 1999 m. Nr. 50 (1622)

7. Valstybės žinios 1999 m. Nr. 59 (1916), 29 str. pakeitimai Valstybės

žinios 2002 m. Nr. 54 (2114)

8. Valstybės žinios 2001 m. Nr. 99 (3515), 12 ir 13 str. pakeitimai

Valstybės žinios 2003 m. Nr. 123 (5586)Valstybės žinios 2001 m. Nr. 99

(3515), 18 str. pakeitimai Valstybės žinios 2003 m. Nr. 73 (3347)

9. Valstybės žinios 2002 m. Nr. 64 (2569)

10. Valstybės žinios 2003 m. Nr. 52 ((2326)

11. http://www.apskaitosinstitutas.lt

SCHEMOS 1 schema

Inventorizacijos skirstymas

[pic]

2 schema

Inventorizacijos organizavimas

[pic]

3 schema

Pasirengimo inventorizacijai darbai

[pic]

4 schema

Inventorizacijos aprašų sudarymas

[pic]

5 schema

Inventorizacijos byla

[pic]

PRIEDAI 1

priedas

UAB „AGUONA“

ĮSAKYMAS

DĖL INVENTORIZACIJOS KOMISIJOS SUDARYMO

2004-01-04 Nr. V-5

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės

įstatymo 5 straipsnio ir Kasos darbo organizavimo bei operacijų vykdymo

taisyklių 35 punkto reikalavimus,

Sudarau nuolat veikiančią šios sudėties inventorizacijos komisiją:

pirmininkas – Mikas Petraitis, direktoriaus pavaduotojas gamybai;

nariai: 1. Jonas Kalvaitis – vyr. inžinierius,

2. Pranas MMykolaitis – ūkvedys,

3. Janina Jonaitienė – pardavimų vadybininkė,

4. Ona Laukaitienė – buhalterė.

Pavedu šios sudėties komisijai atlikti viso įmonės turto, įskaitant

išsinuomotą ir gautą iš trečiųjų asmenų atsakingam saugojimui, ir

nuosavybės ketvirtinės inventorizacijas ir metinę inventorizaciją.

Nustatau, kad ketvirtinės inventorizacijos atliekamos kiekvieno ketvirčio

antrojo mėnesio 10 d. duomenimis nuo 10 iki 18 d. įmonės darbo valandomis

pagal UAB „Aguona“ direktoriaus 1999 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 313

patvirtintą darbo grafiką. Metinė inventorizacija turi būti atlikta

gruodžio 15 dienos duomenimis nuo gruodžio 15 iki 30 d.

Įpareigoju:

šios sudėties komisijai kiekvieno mėnesio 20 – 30 dienomis pasirinktinai

atlikti kasoje ir pas atskaitingus asmenis esančių grynųjų pinigų

inventorizaciją;

ketvirtinių inventorizacijų aprašus sutikrinti su buhalteriniais duomenimis

iki inventorizavimo mėnesio 25 dienos;

inventorizacijos aprašus ir sutikrinimo žiniaraščius pateikti man

pasirašyti iki inventorizacijos mėnesio paskutinės darbo dienos;

sutikrinti su buhalteriniais duomenimis;

grynųjų pinigų inventorizacijos aprašus ir sutikrinimo žiniaraščius

pateikti man pasirašyti kitą darbo dieną po sutikrinimo su buhalteriniais

duomenimis.

Šio įsakymo vykdymą kontroliuosiu asmeniškai.

Direktorius RRim – Rimas Rimaitis

2 priedas

| |Paskutiniojo perduoto į buhalteriją |16 | |

| |Inventorizacija |2004-10-29 8.00 | |

| |Inventorizacija |2004-10-29 8.20 | |

2 priedo tęsinys

Kabinetas Nr. 1 Inventorizacijos aprašo Nr. 1

intarpas

(turto buvimo vieta)

1 lapas

ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO

INVENTORIZACIJOS APRAŠAS

|(skaičiais ir žodžiu) |

| |

|Visų lape įrašytų turto |1 (vienas) |

|objektų kiekių suma | |

|(skaičiais ir žodžiu) |

| |

| |ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų | |

| |neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau. | |

| | | |

| |STum- 2004 10 30 | |

| |(parašas, data) | |

| |ir žodžiu) | |

| | | |

| |(bendra suma natūrine ir vertine išraiška skaičiais ir žodžiu) | |

| | | | |pardavimų vadybininkė Janina Jonaitienė JJon- | |

| |Laima Narkutė LNark- | |

| |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) | |

| | | |

| |materialiai atsakingų asmenų paaiškinimai, kiti dokumentai) | |

| |materialinės vertybės perduotos mano (mūsų) materialinėn atsakomybėn, | |

| |užpajamuotos, o išduotosios – nurašytos. | |

| |Paskutiniojo perduoto į buhalteriją |16 | |

| |Inventorizacija|2004-10-29 8.20 | |

| |Inventorizacija|2004-10-29 9.50 | |

| |

3 priedo tęsinys

Kabinetas Nr. 1 Inventorizacijos aprašo Nr. 2

intarpas

(turto buvimo vieta)

1 lapas

ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO

INVENTORIZACIJOS APRAŠAS

| |ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų | |

| |neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau. | |

| | | |

| |STum- 2004 10 30 | |

| |(parašas, data) | ||

| |ir žodžiu) | |

| | | |

| |(bendra suma natūrine ir vertine išraiška skaičiais ir žodžiu) | |

| | | | |pardavimų vadybininkė Janina Jonaitienė JJon- | |

| |Laima Narkutė LNark- | |

| |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) | |

| | | |

| |materialiai atsakingų asmenų paaiškinimai, kiti dokumentai) | |

| |materialinės vertybės perduotos mano (mūsų) materialinėn atsakomybėn, | |

| |užpajamuotos, o išduotosios – nurašytos. | |

| |Paskutiniojo perduoto į buhalteriją |16 | |

| |Inventorizacija|2004-10-29 9.50 | |

| |Inventorizacija|2004-10-29 10.50 | |

4 ppriedo tęsinys

Kabinetas Nr. 1 Inventorizacijos aprašo Nr. 3

intarpas

(turto buvimo vieta)

1 lapas

VERTYBINIŲ POPIERIŲ INVENTORIZACIJOS

APRAŠAS

|i|tyb|popierių |istru| |os |

|l|ini|įsigijimo |ota | | |

|.|ų |dokumentai |apska| | |

|N|pop| |itoje| | |

|r|ier| |data | | |

|.|ių | | | | |

| |pav| | | | |

| |adi| | | | |

| |nim| | | | |

| |as | | | | |

| | | | | | |

| |(skaičiais ir žodžiu) |

| |

|Visų lape įrašytų turto |2240 (du tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt)|

|objektų kiekių suma | |

| (skaičiais ir žodžiu) |

| |

4 priedo tęsinys

| |ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų | |

| |neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau. | |

| | | |

| |STum- 2004 10 30 | |

| |(parašas, data) | |

| |ir žodžiu) | |

| | keturiasdešimt) | |

| |(bendra suma natūrine ir vertine išraiška skaičiais ir žodžiu) | |

| | | | |pardavimų vadybininkė Janina Jonaitienė JJon- | |

| |Laima Narkutė LNark- | |

| |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) | |

| | | |

| |materialiai atsakingų asmenų paaiškinimai, kiti dokumentai) | |

|debetas |kreditas | |

|2435 |16 |60,00 |

Surašė buhalterė Laima Narkutė LNark-

(pareigos, vardas, pavardė, parašas)

Vadovas Rimas Rimaitis RRim-

(pareigos, vardas, pavardė, parašas)

Vyr. buhalteris Jonas Petraitis JPetr-

(vardas, pavardė, parašas)

———————–

[1] Valstybės žinios 1999 m. Nr. 50 (1622)

[2] Ivanauskienė A. „Buhalterinės apskaitos ppradmenys“, leidykla TEV,

Vilnius, 2004 m., p 166.

[3] Valstybės žinios 1999 m. Nr. 59 (1916), 29 str. pakeitimai Valstybės

žinios 2002 m. Nr. 54 (2114)

[4] Būdvytienė D. „Kaip atlikti inventorizacija ir dokumentuoti jos

rezultatus“, UAB „Pačiolis“, Vilnius, 2004 m., p. 13

[5] Valstybės žinios 1996 m. Nr. 74 (1768), aktuali redakcija nuo 2000 m.

gegužės 2 d.

[6] http://www.apskaitosinstitutas.lt

[7] Valstybės žinios 2002 m. Nr. 64 (2569)

[8] Valstybės žinios 2001 m. Nr. 99 (3515), 18 str. pakeitimai Valstybės

žinios 2003 m. Nr. 73 (3347)

[9] Valstybės žinios 1997 m. Nr. 78 (2006), pakeitimai Valstybės žinios

2001 m. Nr. 99 (3577)

[10] Valstybės žinios 2003 m. Nr. 52 (2326)

[11] Valstybės žinios 1996 m. Nr. 84 (2000), pakeitimai Valstybės žinios

2004 m. Nr. 116 (4321)

[12] Valstybės žinios 2001 m. Nr. 99 (3515), 12 ir 13 str. pakeitimai

Valstybės žinios 2003 m. Nr. 123 (5586)

———————–

Inventorizuojami objektai

Pobūdis

Dokumentinė

Priežastis

NVENTOR

ZAC

Planinė

Priežastinė

Netikėta (neplaninė)

Periodinė

Metinė

Atsargų

Faktinė

Dalinė

Atrankinė

Ištisinė

Apimtis

Ilgalaikio turto

Finansinio turto

Mokėtinų skolų

Kitų objektų

ĮMONĖS VADOVAS

Išleidžia įsakymą apie inventorizacijos komisijos sudarymą

Teikia pasiūlymus dėl inventorizacijos ir buhalterinės ap-skaitos duomenų

ne-atitikimo panaikini-mo

Atlieka parengiamuosius darbus: patikrina sutartis su materialiai atsa-

kingais asmenimis; buhalterijos dar-bo organizavimą; organizuoja mata-vimo

priemonių patikrą; gauna de-betorinių ir kreditorinių skolų sąra-šus ir

kitus reikalingus duomenis; aatlieka kitus parengiamuosius dar-bus

Inventorizacijos komisija

Tikrina faktinę būklę, parengia ir perduoda buhalterijai inventorizacijos

aprašus

Buhalterija

Sutikrina inventorizacijos aprašus su apskaitos duomenimis; nustačius

nukrypimus tikslina apskaitos duo-menis, ištaiso apskaitos klaidas, pri-

reikus sudaro sutikrinimo žinia-raščius ir perduoda juos kartu su in-

ventorizacijos aprašais inventoriza-cijos komisijai

Per 10 dienų bu-halterija įvykdo va-dovo sprendimą – registruoja inven-

torizacijos rezultatus apskaitoje

Vadovo sprendimas dėl inventori-zacijos rezultatų įrašymo į apskaitą

perduodamas buhalterijai

VADOVAS

Išleidžia įsakymą

Aprūpina inventorizacijos komisiją priemonėmis, kurių reikia

inventorizacijai atlikti

Patikrina, ar su visais materialiai atsakingais asmenimis sudarytos

visiškos materialinės atsakomybės sutartys

Patikrina, ar yra įmonėje vadovo įsakymu paskirti atsakingi ir atskaitingi

asmenys

Patikrina, ar apskaitos duomenys tvarkomi pagal materialiai atsakingus

asmenis

Patikrina, ar atlikta matavimo priemonių patikra

Pasiruošia plombavimui inventorizacijos metu

Organizuoja įmonės skolų suderinimą

Komisija

Apskaičiuoja inventorizuojamo turto likučius pagal įsakyme nurodytos

inventorizacijos dienos būklę

Patikrina, ar ilgalaikio materialaus turto objektams suteikti inventoriaus

numeriai

Organizuoja materialiai atsakingų asmenų mokymą, nustato analitinės

apskaitos duomenų suderinimo su buhalterinės apskaitos duomenimis terminus

ir tvarką

Buhalterija

Vyr. buhalteris

Pamoko komisijos narius, kaip atlikti inventorizaciją

TURTO INVENTORIZACIJOS APRAŠAI

Materialiai atsakingas asmuo

J. Jonaitis

Materialiai atsakingas asmuo

P.Petraitis

Materialiai atsakingas asmuo

S.Jurgaitis

Buhalterinės apskaitos sąskaita

Nr. 122

Sandėlis

Turto buvimo vieta

Kab. Nr. 2

Turto buvimo vieta

Ilgalaikis materialusis turtas

Garažas

Turto buvimo vieta

Ilgalaikis materialusis turtas

Kab. Nr. 1

Turto buvimo vieta

Nr. 123

Buhalterinės apskaitos sąskaita

Nr. 121

Buhalterinės apskaitos sąskaita

Nr. 122

Buhalterinės apskaitos sąskaita

Nr. 070

Užbalansinė sąskaita

Įsakymas dėl komisijos sudarymo

BYLA

Vadovo sprendimas dėl inventorizacijos

Inventorizacijos aprašai

Skaičiavimo, svėrimo, matavimo, techninių skaičiavimų lapai

Materialiai atsakingų asmenų pasiaiškinimai

Sutikrinimo žiniaraščiai

Rekomendacijos vadovui