toksikologija

TURINYS

1. Skalsės kilmė;

2. Paplitimas gamtoje ir profilaktika;

3. Skalsės maisto produktuose;

4. Apsinuodijimo požymiai;

5. Kūlių paplitimas gamtoje ir profilaktika;

6. Augalų apsaugos priemonės.

1. SKALSĖS KILMĖ

Paprastoji skalsė (Claviceps purpurea) – skalsiagrybių (Claviceps) genties parazitinis rugio grybas.

Mokslinė klasifikacija: karalystė –grybai; skyrius – aukšliagrybūnai; klasė – aukšliagrybiai; eilė – hipokrėjiečiai; šeima – skalsiagrybiniai; gentis – skalsiagrybis; rūšis – paprastoji skalsė.

Paprastoji skalsė vystosi rugio varpos žieduose. Sudaro pailgus, kartais tribriaunius, šiek tiek lenktus, kietus, juodai violetinius darinius – gimdinius skleročius. Ilgis – 1-3 cm., storis – iki 0,6 cm

2. PAPLITIMAS GAMTOJE IR PROFILAKTIKA

Skalsės pažeidžia daugelį jjavų ir varpinių žolių. Rugiai skalsėms yra ypač jautrūs. Liga pažeidžia tik varpas. Varpoje keleto grūdų vietoje užauga juodi, su purpuriniu atspalviu rageliai – grybo skleročiai. Skleročiai kūlimo metu nubyra į dirvą arba patenka į grūdus. Stambūs skleročiai ruošiant sėklą yra išvalomi, bet smulkesni – grūdo dydžio neišsivalo ir patenka į sėklą. Likę dirvoje ir kartu su sėkla pasėti skleročiai sudygsta ir iš stromose susiformavusių peritecių, kurie subręsta javų žydėjimo metu, išsviedžia aukšliaspores ant žiedų (pirminė infekcija). Aukšliasporėms sudygus, grybiena įįauga į grūdo užuomazgą, kur susiformavusios grybo konidijos su saldžiu skysčiu „medaus rasa“ išsiveržia į išorę. Šį skystį mėgsta vabzdžiai, išnešioja ant sveikų žiedų ir juos apkrečia (antrinė infekcija). Lietus, vėjas ir vabzdžiai yra pagrindiniai antrinės infekcijos platintojai. Apkrėstuose žieduose vvėliau vietoj grūdo susiformuoja skleročiai.

Skalsės yra ekonomiškai svarbi rugių liga daugelyje šalių. Augalų apsikrėtimo intensyvumas skalsėmis tiesiogiai priklauso nuo jų žydėjimo trukmės. Hibridiniai ir tetraploidiniai rugiai yra jautresni skalsėms. Rugių sėkloje neturėtų būti skalsių skleročių. Išvalyti skleročius iš sėklos įmanoma tik naudojant mirkymo natrio chloride metodą. Sėklą beicuojant, didžioji dalis skleročių, esančių sėkloje, lauke nebesudygsta. Sėjomaina ir gilus ražienų užarimas apvalo dirvą nuo infekcijos, nes skleročiai, patekę giliau nei 5 cm, nesudygsta ir iki kitų metų supūva. Varpinių piktžolių naikinimas ir lauko pakraščių nupjovimas iki rugių žydėjimo yra viena iš prevencinių priemonių nuo skalsių. Fungicidų purškimas rugių žydėjimo metu nesumažina skalsių plitimo ir yra nenaudotinas.

Lietuvoje 2001 m. skalsės buvo rastos beveik visuose rugių pasėliuose, kur pažeidė vidutiniškai 6 proc. varpų, vvienoje varpoje buvo vidutiniškai 0,12 skleročių. Nuo skalsių yra taikomos profilaktinės apsaugos priemonės. Nukūlus skalsėtus pasėlius, reikia giliai ir kokybiškai užarti ražienas, nes į gilesnius dirvos sluoksnius patekę skleročiai nebesudygsta, o juos per 1-2 metus sunaikina dirvos mikroflora. Sėjomaina yra viena iš pagrindinių profilaktikos priemonių, nes atsėliuotuose pasėliuose lieka galimybė skleročių sankaupoms dirvoje. Kadangi skalsėmis augalai užsikrečia žydėjimo metu, o ligos sukėlėjas parazituoja ir ant kitų varpinių augalų – prieš rugių ir kvietrugių žydėjimą reikėtų nušienauti aplink lauką varpinių žolių ppievas ir pagriovius. Rugių ir kvietrugių sėklą, kurioje yra įsimaišę skalsių skleročių, galima apvalyti beicuojant. LŽŪU tyrimų duomenimis, beicai Fundazolas, Panoktinas, Maksimas, Vitavaksas 200 FF gana efektyviai (72,5-97,5 proc.) pristabdo skalsių skleročių dygimą lauke.

3. SKALSĖS MAISTO PRODUKTUOSE

Jau senovės Graikijoje buvo žinoma, kad vartojant grūdus, užkrėstus skalsėmis, kyla epidemija. Šalia sunkių ūmių apsinuodijimų gali būti ir lėtinių.

Skalsėse yra fiziologiškai labai aktyvių alkaloidų. Kai kurie iš jų yra labai nuodingi, todėl jokiu būdu negalima vartoti maistui skalsėmis užkrėstų grūdų.

Skalsių alkaloidų cheminės struktūros pagrindą sudaro indolo darinys – lizergo rūgštis. Jos dariniai labai stipriai veikia centrinę nervų sistemą. Lizergo rūgšties dietilamidas arba LSD, yra viena stipriausių medžiagų, sukeliančių haliucinacijas. Mažiausios LSD dozės sukelia žmonių psichinės veiklos sutrikimus – atsiranda labai ryškios, nepaprastos klausos ir regėjimo haliucinacijos, susijaudinimas, nerimas. Viename grame LSD yra apie 4000 dozių, galinčių sukelti laikiną aukštosios nervinės veiklos sutrikimą.

Nėra pastebėta, kad skalsėmis užkrėstuose grūduose savaime susidarytų LSD ar panaši medžiaga. Tačiau istorijoje yra žinomi keli masiniai susirgimai, kilę vartojant skalsėmis užkrėstų grūdų miltus, kurių metu atsirasdavo audringo psichomotorinio susijaudinimo reiškinių, vaizdingos ir bauginančios haliucinacijos.

4. APSINUODIJIMO POŽYMIAI

Ūmiai apsinuodijus, po kokios valandos pajuntamas šleikštulys, prasideda vėmimas, viduriavimas, ima skaudėti galvą ir pilvą, kankina troškulys, jaučiamas svaigimas, blogiau girdi ir mato, silpnėja lytėjimo ppojūtis, eisena tampa netvirta, kalba – neaiški. Ima trūkčioti raumenys, atsiranda viso kūno traukuliai, pasunkėja šlapinimasis, krinta kūno temperatūra, pakyla kraujospūdis, sulėtėja pulsas. Ligonis pradeda kliedėti, prasiseda koma. Nusilpus širdies veiklai, žmogus gali mirti.

Pirmoji pagalba suteikiama kiek galint greičiau. Pirmiausia reikia sukelti ar palaikyti prasidėjusį vėmimą. Skrandis plaunamas aktyvuotos anglies suspensija arba 0,2% tanino tirpalu. Tais pačiais skysčiais daromos klizmos. Duodama gerti vidurių paleidžiamųjų druskų, juodos kavos, stiprios arbatos. Spiritiniais skysčiais įtrinamos rankos ir kojos, kūnas šildomas. Tolesnė medicininė pagalba teikiama medicinos įstaigose.

Medicinai nepakanka natūraliai augančių skalsių, todėl jos specialiai auginamos vaistažolių ūkiuose, užkrėtus rugių varpas. Skalsėms auginti palankiausia yra didelė oro drėgmė (70% ir daugiau).

Skalsė turi daug didesnį gydomąjį poveikį nei pats rugys. Dėl stipraus alkaloidų poveikio organizmo funkcijoms, skalsės naudojamos medicinoje. Jų preparatai naudojami kraujagyslių veiklai, kraujospūdžiui ir galvos skausmui mažinti, neurozėms, bei vegetatyviniams kraujagyslių sutrikimams gydyti. Gaminami preparatai, kuriais gydomas padidėjęs nervų sistemos jaudrumas, nemiga, vegetacinė distonija, klimakterinio periodo ir menstruacijų ciklo sutrikimai, gimdos atonija.

Skalsių preparatai yra toksiški, todėl juos galima vartoti tik su gydytojo žinia.

5. KŪLIŲ PAPLITIMAS GAMTOJE IR PROFILAKTIKA

Su varpinių javų sėkla plinta daug įvairių grybų. Vieni iš jų nedaro didelės įtakos sėklų kokybei, kiti sukelia javų ligas, galinčias padaryti didesnę ar mažesnę žalą augalams ddygstant ar augant. Žalingiausi su sėkla plintantys kūlių sukėlėjai, kadangi jie visiškai sunaikina varpoje esančius grūdus.

Varpinius javus gali pažeisti keletas kūlių rūšių – kietosios, stiebinės, nykštukinės, dulkančiosios. Pastarosios dažniausiai būna vasarinių miežių, avižų, o kai kuriais metais ir žieminių kviečių pasėliuose.

Kietosios kūlės (Tilletia tritici)ir dulkančiosios kūlės(Ustilago tritici). Tilletia tritici sukelia kietąsias kviečių kūles. Liga sistemiškai pažeidžia augalą. Dygstant grūdams, kūliasporės taip pat sudygsta ir įsiskverbia į augalą. Ligos sukėlėjo grybiena žiemoja kviečių daiguose. Apsikrėtusių augalų varpos pieninės brandos tarpsniu būna labiau pasišiaušusios, tamsiai žalios, truputi mažesnės už sveikų augalų. Vaškinės brandos sergančių augalų varpose vietoje grūdų būna tamsi kūliasporių masė, padengta suplonėjusia grūdo luobele. Pažeistos varpos lengvesnės nei sveikos, todėl subrendusios nenusvyra, nuimant derlių ligoti grūdai sutraiškomi ir sporos apkrečia visus grūdus.

Ustilago nuda sukelia dulkančiąsias kviečių kūles. Liga plinta per sėklą. Kūlėmis kviečiai apsikrečia žydėjimo metu. Kūliasporė, patekusi ant žiedo, įauga į mezginę ir, formuojantis grūdui, grybiena įsikuria gemale. Pasėjus tokį grūdą, grybiena auga kartu su augalu ir jam išplaukėjus, vietoje varpos būna stagarėlis, aplipęs kūliasporėmis. Sergančių kviečių vietoje normalių varpų išplaukėja tik stagarėliai, atlipę kūliasporėmis. Pradžioje kūliasporių masė būna padengta plona plėvele, kuri greit suplyšta ir kūliasporės išbyra.

Tiek nuo kietųjų, tiek nuo dulkančiųjų kūlių

derliaus nuostoliai gaunami dėl pažeistų varpų. Ligų sukėlėjai plinta per užsikrėtusią sėklą.

Kietosiomis kūlėmis grūdai užsikrečia kūlimo metu, iš pažeistų varpų kūliasporėms patekus ant sveikų grūdų paviršiaus. Kadangi kietųjų kūlių užkratas yra ant sėklos paviršiaus, tai sėklos apvalymui nuo infekcijos pakanka kontaktinių fungicidų.

Dulkančiųjų kūlių pradai įsikuria grūdo viduje, taigi, esant įtarimui, kad kviečių sėkla gali būti užsikrėtusi dulkančiosiomis kūlėmis, reikia naudoti sisteminio poveikio beicus.

Pagrindiniai fungicidai – Lietuvos Respublikoje efektyvūs nuo kietųjų kūlių registruoti beicai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios mmedžiagos: fuberidazolas, triadimenolas, imazalilas, difenokonazolas, carboksinas, tiramas, guazatinas, fludioksonilas, tritikonazolas, tebukonazolas, dinikonazolas.

Efektyvūs nuo dulkančiųjų kūlių yra beicai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: cyprokonazolas, carboksinas, tritikonazolas, tebukonazolas

Stiebinės kūlės (Urocystis occulta) sukelia rugių stiebines kūles. Daigai apsikrečia stiebinėmis kūlėmis nuo ant sėklos paviršiaus arba dirvoje esančių kūliasporių. Augalai yra pažeidžiami stiebinėmis kūlėmis sistemiškai – grybiena plinta augančio augalo tarpuląsčiais. Ant sergančių rugių lapų ir stiebų po epidermiu susidaro ilgi dryžiai, pro kuriuos prasišviečia melsvai pilka kūliasporių masė. Dryžiai išilgai plyšta ir ssporos, kaip suodžiai, padengia augalo paviršių. Kūlėti rugiai būna menkesni nei sveiki, dažnai neišplaukėja, o jei išplaukėja, tai jų varpos būna iškrypę ir tuščios arba užauga tik smulkūs grūdai. Kūliasporės paplinta sukibusios į rutulėlius, kurių centre yra daigios sporos, o iišorėje – pripildytos oro. Sporos dirvoje išlieka daigios daugiau nei vienus metus. Stiebinių kūlių plitimui yra svarbios tiek dirvos, tiek sėklų infekcija.

Sėklos beicavimas apsaugo dygstantį rugio daigą tiek nuo sėklos, tiek nuo dirvos Urocystis occulta infekcijos. Intensyviai auginant rugiai pastaruoju metu stiebinėmis kūlėmis beveik nebeužsikrečia. Tačiau sėjant nebeicuotą sėklą, kai kuriuose rajonuose pasitaiko pažeistų pasėlių. Yra būtina prieš sėjant nebeicuotą sėklą išsitirti ir įsitikinti, ar nėra užsikrėtusi kūlėmis. Jeigu kūliasporių bus rasta, sėklą būtina beicuoti. GAAP nėra, jeigu sėjama rugių sėkla nėra patikrinta dėl stiebinių kūlių infekcijos ir yra nebeicuota.

Pagrindiniai fungicidai – Lietuvos Respublikoje nuo stiebinių kūlių registruoti efektyvūs beicai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: fuberidazolas, triadimenolas, imazalilas, karboksinas, tiramas, guazatino acetatas, fludioksonilas, tritikonazolas.

6. AUGALŲ APSAUGOS PRIEMONĖS

LITERATŪTA

LITERATŪRA:

1. http://www.zum.lt/europa/aktualijos/InfPr/Fitosanitarija.doc

2. http://lt.wikipedia.org/wiki/Paprastoji_skals%C4%97

3. LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S/DĖL GEROS AUGALŲ APSAUGOS PRAKTIKOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO/2004 m. balandžio 26 d. Nr3D-227

http://www.zum.lt/min/Isakymai/dsp_isakymas.cfm?IsakymasID=1911&langparam=LT

TURINYS

1. Skalsės kilmė;

2. Paplitimas gamtoje ir profilaktika;

3. Skalsės maisto produktuose;

4. Apsinuodijimo požymiai;

5. Kūlių paplitimas gamtoje ir profilaktika;

6. Augalų apsaugos priemonės.

1. SKALSĖS KILMĖ

Paprastoji skalsė (Claviceps purpurea) – skalsiagrybių (Claviceps) genties parazitinis rugio grybas.

Paprastoji skalsė vystosi rugio varpos žieduose. Sudaro pailgus, kartais tribriaunius, šiek tiek lenktus, kkietus, juodai violetinius darinius – gimdinius skleročius. Ilgis – 1-3 cm., storis – iki 0,6 cm

2. PAPLITIMAS GAMTOJE IR PROFILAKTIKA

Skalsės pažeidžia daugelį javų ir varpinių žolių. Rugiai skalsėms yra ypač jautrūs. Liga pažeidžia tik varpas. Varpoje keleto grūdų vietoje užauga juodi, su purpuriniu atspalviu rageliai – grybo skleročiai. Skleročiai kūlimo metu nubyra į dirvą arba patenka į grūdus. Stambūs skleročiai ruošiant sėklą yra išvalomi, bet smulkesni – grūdo dydžio neišsivalo ir patenka į sėklą. Likę dirvoje ir kartu su sėkla pasėti skleročiai sudygsta ir iš stromose susiformavusių peritecių, kurie subręsta javų žydėjimo metu, išsviedžia aukšliaspores ant žiedų (pirminė infekcija). Aukšliasporėms sudygus, grybiena įauga į grūdo užuomazgą, kur susiformavusios grybo konidijos su saldžiu skysčiu „medaus rasa“ išsiveržia į išorę. Šį skystį mėgsta vabzdžiai, išnešioja ant sveikų žiedų ir juos apkrečia (antrinė infekcija). Lietus, vėjas ir vabzdžiai yra pagrindiniai antrinės infekcijos platintojai. Apkrėstuose žieduose vėliau vietoj grūdo susiformuoja skleročiai.

Skalsės yra ekonomiškai svarbi rugių liga daugelyje šalių. Augalų apsikrėtimo intensyvumas skalsėmis tiesiogiai priklauso nuo jų žydėjimo trukmės. Hibridiniai ir tetraploidiniai rugiai yra jautresni skalsėms. Rugių sėkloje neturėtų būti skalsių skleročių. Išvalyti skleročius iš sėklos įmanoma tik naudojant mirkymo natrio chloride metodą. Sėklą beicuojant, didžioji dalis skleročių, esančių sėkloje, lauke nebesudygsta. Sėjomaina ir gilus ražienų uužarimas apvalo dirvą nuo infekcijos, nes skleročiai, patekę giliau nei 5 cm, nesudygsta ir iki kitų metų supūva. Varpinių piktžolių naikinimas ir lauko pakraščių nupjovimas iki rugių žydėjimo yra viena iš prevencinių priemonių nuo skalsių. Fungicidų purškimas rugių žydėjimo metu nesumažina skalsių plitimo ir yra nenaudotinas.

Lietuvoje 2001 m. skalsės buvo rastos beveik visuose rugių pasėliuose, kur pažeidė vidutiniškai 6 proc. varpų, vienoje varpoje buvo vidutiniškai 0,12 skleročių. Nuo skalsių yra taikomos profilaktinės apsaugos priemonės. Nukūlus skalsėtus pasėlius, reikia giliai ir kokybiškai užarti ražienas, nes į gilesnius dirvos sluoksnius patekę skleročiai nebesudygsta, o juos per 1-2 metus sunaikina dirvos mikroflora. Sėjomaina yra viena iš pagrindinių profilaktikos priemonių, nes atsėliuotuose pasėliuose lieka galimybė skleročių sankaupoms dirvoje. Kadangi skalsėmis augalai užsikrečia žydėjimo metu, o ligos sukėlėjas parazituoja ir ant kitų varpinių augalų – prieš rugių ir kvietrugių žydėjimą reikėtų nušienauti aplink lauką varpinių žolių pievas ir pagriovius. Rugių ir kvietrugių sėklą, kurioje yra įsimaišę skalsių skleročių, galima apvalyti beicuojant. LŽŪU tyrimų duomenimis, beicai Fundazolas, Panoktinas, Maksimas, Vitavaksas 200 FF gana efektyviai (72,5-97,5 proc.) pristabdo skalsių skleročių dygimą lauke.

3. SKALSĖS MAISTO PRODUKTUOSE

Jau senovės Graikijoje buvo žinoma, kad vartojant grūdus, užkrėstus skalsėmis, kyla epidemija. Šalia sunkių ūmių apsinuodijimų gali būti ir lėtinių.

Skalsėse yra fiziologiškai labai aaktyvių alkaloidų. Kai kurie iš jų yra labai nuodingi, todėl jokiu būdu negalima vartoti maistui skalsėmis užkrėstų grūdų.

4. APSINUODIJIMO POŽYMIAI

Ūmiai apsinuodijus, po kokios valandos pajuntamas šleikštulys, prasideda vėmimas, viduriavimas, ima skaudėti galvą ir pilvą, kankina troškulys, jaučiamas svaigimas, blogiau girdi ir mato, silpnėja lytėjimo pojūtis, eisena tampa netvirta, kalba – neaiški. Ima trūkčioti raumenys, atsiranda viso kūno traukuliai, pasunkėja šlapinimasis, krinta kūno temperatūra, pakyla kraujospūdis, sulėtėja pulsas. Ligonis pradeda kliedėti, prasiseda koma. Nusilpus širdies veiklai, žmogus gali mirti.

klizmos. Duodama gerti vidurių paleidžiamųjų druskų, juodos kavos, stiprios arbatos. Spiritiniais skysčiais įtrinamos rankos ir kojos, kūnas šildomas. Tolesnė medicininė pagalba teikiama medicinos įstaigose.

Skalsė turi daug didesnį gydomąjį poveikį nei pats rugys. Dėl stipraus alkaloidų poveikio organizmo funkcijoms, skalsės naudojamos medicinoje. Jų preparatai naudojami kraujagyslių veiklai, kraujospūdžiui ir galvos skausmui mažinti, neurozėms, bei vegetatyviniams kraujagyslių sutrikimams gydyti. GGaminami preparatai, kuriais gydomas padidėjęs nervų sistemos jaudrumas, nemiga, vegetacinė distonija, klimakterinio periodo ir menstruacijų ciklo sutrikimai, gimdos atonija.

Skalsių preparatai yra toksiški, todėl juos galima vartoti tik su gydytojo žinia.

5. KŪLIŲ PAPLITIMAS GAMTOJE IR PROFILAKTIKA

Su varpinių javų sėkla plinta daug įvairių grybų. Vieni iš jų nedaro didelės įtakos sėklų kokybei, kiti sukelia javų ligas, galinčias padaryti didesnę ar mažesnę žalą augalams dygstant ar augant. Žalingiausi su sėkla plintantys kūlių sukėlėjai, kadangi jie visiškai sunaikina varpoje esančius grūdus.

Varpinius javus gali ppažeisti keletas kūlių rūšių – kietosios, stiebinės, nykštukinės, dulkančiosios. Pastarosios dažniausiai būna vasarinių miežių, avižų, o kai kuriais metais ir žieminių kviečių pasėliuose.

Kietosios kūlės (Tilletia tritici)ir dulkančiosios kūlės(Ustilago tritici). Tilletia tritici sukelia kietąsias kviečių kūles. Liga sistemiškai pažeidžia augalą. DDygstant grūdams, kūliasporės taip pat sudygsta ir įsiskverbia į augalą. Ligos sukėlėjo grybiena žiemoja kviečių daiguose. Apsikrėtusių augalų varpos pieninės brandos tarpsniu būna labiau pasišiaušusios, tamsiai žalios, truputi mažesnės už sveikų augalų. Vaškinės brandos sergančių augalų varpose vietoje grūdų būna tamsi kūliasporių masė, padengta suplonėjusia grūdo luobele. Pažeistos varpos lengvesnės nei sveikos, todėl subrendusios nenusvyra, nuimant derlių ligoti grūdai sutraiškomi ir sporos apkrečia visus grūdus.

Ustilago nuda sukelia dulkančiąsias kviečių kūles. Liga plinta per sėklą. Kūlėmis kviečiai apsikrečia žydėjimo metu. Kūliasporė, patekusi ant žiedo, įauga į mezginę ir, formuojantis grūdui, grybiena įsikuria gemale. Pasėjus tokį grūdą, grybiena auga kartu su augalu ir jam išplaukėjus, vietoje varpos būna stagarėlis, aplipęs kūliasporėmis. Sergančių kviečių vietoje normalių varpų išplaukėja tik stagarėliai, atlipę kūliasporėmis. PPradžioje kūliasporių masė būna padengta plona plėvele, kuri greit suplyšta ir kūliasporės išbyra.

Tiek nuo kietųjų, tiek nuo dulkančiųjų kūlių derliaus nuostoliai gaunami dėl pažeistų varpų. Ligų sukėlėjai plinta per užsikrėtusią sėklą.

Dulkančiųjų kūlių pradai įsikuria grūdo viduje, taigi, esant įtarimui, kad kviečių sėkla gali būti užsikrėtusi dulkančiosiomis kūlėmis, rreikia naudoti sisteminio poveikio beicus.

Pagrindiniai fungicidai – Lietuvos Respublikoje efektyvūs nuo kietųjų kūlių registruoti beicai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: fuberidazolas, triadimenolas, imazalilas, difenokonazolas, carboksinas, tiramas, guazatinas, fludioksonilas, tritikonazolas, tebukonazolas, dinikonazolas.

Efektyvūs nuo dulkančiųjų kūlių yra beicai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: cyprokonazolas, carboksinas, tritikonazolas, tebukonazolas

Stiebinės kūlės (Urocystis occulta) sukelia rugių stiebines kūles. Daigai apsikrečia stiebinėmis kūlėmis nuo ant sėklos paviršiaus arba dirvoje esančių kūliasporių. Augalai yra pažeidžiami stiebinėmis kūlėmis sistemiškai – grybiena plinta augančio augalo tarpuląsčiais. Ant sergančių rugių lapų ir stiebų po epidermiu susidaro ilgi dryžiai, pro kuriuos prasišviečia melsvai pilka kūliasporių masė. Dryžiai išilgai plyšta ir sporos, kaip suodžiai, padengia augalo paviršių. Kūlėti rugiai būna menkesni nei sveiki, dažnai neišplaukėja, o jei išplaukėja, tai jų varpos būna iškrypę ir tuščios arba užauga tik smulkūs grūdai. Kūliasporės paplinta sukibusios į rutulėlius, kurių centre yra daigios sporos, o išorėje – pripildytos oro. Sporos dirvoje išlieka daigios daugiau nei vienus metus. Stiebinių kūlių plitimui yra svarbios tiek dirvos, tiek sėklų infekcija.

Sėklos beicavimas apsaugo dygstantį rugio daigą tiek nuo sėklos, tiek nuo dirvos Urocystis occulta infekcijos. Intensyviai auginant rugiai pastaruoju metu stiebinėmis kūlėmis beveik nebeužsikrečia. Tačiau sėjant nebeicuotą sėklą, kai kuriuose rajonuose pasitaiko pažeistų pasėlių. Yra būtina prieš ssėjant nebeicuotą sėklą išsitirti ir įsitikinti, ar nėra užsikrėtusi kūlėmis. Jeigu kūliasporių bus rasta, sėklą būtina beicuoti. GAAP nėra, jeigu sėjama rugių sėkla nėra patikrinta dėl stiebinių kūlių infekcijos ir yra nebeicuota.

6. AUGALŲ APSAUGOS PRIEMONĖS

LITERATŪTA

LITERATŪRA:

1. http://www.zum.lt/europa/aktualijos/InfPr/Fitosanitarija.doc

2. http://lt.wikipedia.org/wiki/Paprastoji_skals%C4%97

3. LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S/DĖL GEROS AUGALŲ APSAUGOS PRAKTIKOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO/2004 m. balandžio 26 d. Nr3D-227

http://www.zum.lt/min/Isakymai/dsp_isakymas.cfm?IsakymasID=1911&langparam=LT