Finansinė analizė naudojant santykinius rodiklius

Turinys

ĮVADAS 3

1. FINANSINĖS ANALIZĖS VIETA IR FUNKCIJOS 5

1.1. Finansinės analizės reikšmė ir uždaviniai 5

1.2. Finansinės analizės rūšys 7

2. SANTYKINIAI RODIKLIAI IR JŲ PASIRINKIMO PRINCIPAI 10

2.1. Santykinių rodiklių reikšmė ir pasirinkimo principai 10

2.2. Santykinių rodiklių privalumai 13

2.3. Santykinių rodiklių trūkumai 15

2.4. Santykinių rodiklių vertinimas 17

3. SANTYKINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS. ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖ 20

3.1. Santykinių rodiklių grupavimas 20

3.2. Menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ veiklos finansinė analizė 21

3.2.1. Įmonės horizontali ir vertikali analizė 22

3.2.2. Įmonės santykinių rodiklių analizė 26

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 32

LITERATŪRA 34

PRIEDAI 35

ĮVADAS

Finansinė aanalizė – tai buvusių įmonės vadovybės sprendimų, esamos rinkos

situacijos ir įmonės perspektyvos įvertinimas, remiantis atskaitomybės

dokumentais, specialiais tyrimais, duomenų bazėmis ir kitais informacijos

šaltiniais. Tam, kad nuodugniai įvertintų įmonės veiklą, jos vadovai turėtų

analizuoti ne tik finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir palyginti juos

tarpusavyje, apskaičiuoti įvairius įmonės veiklos efektyvumo rodiklius.

Tokiu būdu įmonės vadovas, finansų analitikas ar kitas finansinės analizės

vartotojas gali suvokti pilną vaizdą.

Kadangi finansinė analizė yra labai plati tema, tai šiame kursiniame darbe

plačiau panagrinėsiu santykinių rodiklių reikšmę, jų teikiamus privalumus

bei trūkumus. Santykinių rodiklių analizės neįmanoma atlikti, kartu

neapžvelgus vertikalios bei horizontalios įmonės balanso bei pelno ir

nuostolio ataskaitų analizės rezultatų, todėl jos bus naudojamos atliekant

skaičiavimus.

Taigi, šio kursinio darbo tikslas aptarti finansinės analizės reikšmę

įmonės ūkinėje komercinėje veikloje, plačiau išanalizuoti santykinių

rodiklių esmę, jų vietą įmonės veiklos analizėje.

Sau užsibrėžiau ttokius kursinio darbo uždavinius:

1. Aptarti finansinės analizės vietą, funkcijas ir rūšis.

2. Išnagrinėti santykinių rodiklių reikšmę ir jų teikiamus privalumus

atliekant finansinę analizę.

3. Įvertinti menamos įmonės veiklos rezultatų pokyčius per dvejus

finansinius metus, atliekant vertikalią, horizontalią ir santykinę

analizes.

Šių uždavinių nagrinėjimas atsiskleidžia kursinio darbo struktūroje, kuri

susideda iš trijų dalių: „Finansinės analizės vieta ir funkcijos“,

„Santykiniai rodikliai ir jų pasirinkimo principai“ ir „Santykinių rodiklių

skaičiavimas. Įmonės veiklos analizė“. Darbo gale pateiktos pagrindinės

atliktos finansinės analizės išvados. Skaičiavimus kursiniame darbe

atliksiu pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ dviejų metų duomenis, kurie

pateikti prieduose. Prieduose taip pat pateiktos įmonės balanso bei pelno

ir nuostolio ataskaitų vertikali ir horizontali analizės bei Du Ponto turto

pelningumo ir nuosavo kapitalo pelningumo piramidinės analizės.

Rinkdama medžiagą kursiniam darbui susidūriau su tuo, kad literatūroje

autoriai vartojama įvairias sąvokas tam ppačiam rodikliui apibūdinti. Be to,

pasitaiko, kad į lietuvių kalbą vienas ir tas pats rodiklis verčiamas

įvairiai. Dėl to sunkiau suvokti finansinės būklės rodiklių esmę ir jų

apskaičiavimo metodiką. Šiame darbe daugiausia remsiuosi J.Mackevičiaus ir

D. Poškaitės knygoje Finansinė analizė pateikta rodiklių skaičiavimo

metodika ir analizavimo principais.

1. FINANSINĖS ANALIZĖS VIETA IR FUNKCIJOS

1.1. Finansinės analizės reikšmė ir uždaviniai

Įmonės veikloje susiduriama su daugybe informacijos, kuri nuolatos kinta.

Todėl itin svarbu tinkamai ir objektyviai ją įvertinti. Tik tuomet galima

priimti racionalius valdymo sprendimus. Finansinė analizė yra vienas iš

objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Be to, finansinė

analizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o

svarbiausia – priimti racionalius ir tikslius valdymo sprendimus. Finansinė

analizė yra betarpiškai susijusi su apskaita, kontrole, planavimu ir

prognozavimu. Ji yra svarbiausias valdymo sistemos elementas. Jei analizė

atlikta netinkamai, pažeidžiamas visos valdymo sistemos vientisumas ir

valdymo ciklo uždarumas.

Finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus,

įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Visa tai itin svarbu

nuolat besikeičiančiomis rinkos sąlygomis. Jos informacija padeda

patikrinti, ar praeityje priimti sprendimai tikslūs, taip pat pagrįsti

esamus ir būsimus valdymo sprendimus. Retrospektyvinės analizės metu

nustatoma ir įvertinama esama ekonominė situacija, o perspektyvinės

analizės – priimamų valdymo sprendimų ir būsimųjų projektų prasmė ir

efektyvumas.

Finansinė analizė padeda nustatyti, ar įmonės teisingai pasirinko veikimo

kryptį. Ji itin svarbi nustatant įmonės pelningumą bei jos plėtimosi

galimybes. Svarbu sugebėti suvokti įmonės finansines ataskaitas ir tinkamai

interpretuoti jų duomenis. Finansinė analizė atliekama siekiant gauti

reikšmingą informaciją apie įmonės veiklą, jos efektyvumą, pelningumą bei

rizikos laipsnį.

Pagrindinis finansinės analizės uždavinys – suteikti tokią informaciją,

kuria remiantis galima būtų numatyti perspektyvas ir daryti racionalius

valdymo sprendimus, susijusius tiek su vidiniu įmonės gyvenimu, tiek su jos

išorine veikla. Siekiant išspręsti šį uždavinį, labai svarbu ieškoti

įvairių ekonominių rodiklių tarpusavio ryšių, identifikuoti faktus ir

reiškinius, kurie gali sutrukdyti pasiekti numatomas perspektyvas.

Finansinė analizės metodika labai daug priklauso nuo analitiko

kvalifikacijos ir kompetencijos. Apskaitos tvarkymas grindžiamas

tarptautiniais ir nacionaliniais standartais, norminiais aktais, nurodymais

ir nuostatais, o finansinėje analizėje tokių ją reglamentuojančių dokumentų

daugelyje šalių apskritai nėra. Finansinėje ir valdymo apskaitoje

operuojama tiksliais dokumentais, o finansinėje analizėje dažniausiai

vartojami apytiksliai duomenys. Pažymėtinas tas faktas, kad nors finansinės

ataskaitos sudaromos tiksliai, bet vis vien nėra visiškos garantijos, jog

jos atitinka tikrovę. Tačiau apytikriai finansinės analizės duomenys yra

gana vertingi ir jais labai sėkmingai naudojasi įvairūs vartotojai.

Plačiąja prasme finansinės analizės tikslas yra teikti objektyvią

informaciją vartotojams, padėti įmonių vadovams didinti veiklos efektyvumų.

Šiam tikslui pasiekti keliami konkretūs uždaviniai. J.Mackevičius ir D.

Poškaitė savo knygoje „Finansinė analizė“ apibendrina užsienio autorių

literatūrą ir pateikia tokius svarbiausius finansinės analizės

uždavinius[1]:

1. Sukurti finansinės informacijos sistemą, atitinkančią įmonės politiką.

2. Palyginti faktinę padėtį su planais, standartais ir kitais

parametrais.

3. Padėti formuoti finansų valdymo ir apskaitos politiką.

4. Padėti įmonių vadovams kontroliuoti ūkinę ir finansinę veiklą;

5. Padėti išvengti bankroto ir kitų finansinių sukrėtimų;

6. Nustatyti pelningiausias veiklos sritis;

7. Padėti koordinuoti visas veiklos sferas ir funkcinių padalinių darbą;

8. Padėti išlaikyti kreditų linijas su bankais ir kt.

Rinkos ekonomikos šalyse finansinei analizei keliami uždaviniai dažniausiai

siejami su vartotojų poreikiais. Įmonių vadovus labiausiai domina įmonės

plėtimosi perspektyvos, pelningumas, veiklos efektyvumas ir strategija.

Todėl finansų analitikas, atlikdamas įmonės veiklos analizę, turi nuolat

kelti sau šį uždavinį. Investuotojus daugiausia domina įmonės likvidumas,

pelno, ddividendų dydis. Todėl analitikas privalo apskaičiuoti atitinkamus

koeficientus, rodančius likvidumo, pelno ir dividendų lygį. Bankus ir

kreditorius labai domina įmonių finansinis pastovumas ir mokumas. Be to,

finansinės analizės teikiama informacija domisi ir kiti vartotojai, kurie

turi savo specifinių tikslų ir poreikių.

Verslo aplinkoje visus finansinės informacijos vartotojus, pagal

informacinių poreikių patenkinimą ir informacijos detalumo lygį galima

suskirstyti į vidinės ir išorinės finansinės informacijos vartotojus.

Pagrindiniai skirtumai vidinės finansinės analizės nuo išorinės yra tie,

kad joje galima panaudoti papildomus informacijos šaltinius, didesnė ir

naudojamų metodų įvairovė. Be to, vidinė analizė atliekama kompleksiškai,

t.y. sujungiama apskaita, analizė, planavimas ir sprendimų priėmimas. Taip

pat svarbu, kad tokios analizės rezultatai išliktų konfidencialūs.

1.2. Finansinės analizės rūšys

Vakarų šalių įmonių finansinių rodiklių analizė atliekama dažniausiai

naudojant 3-5, o kartais net 10 paskutinių metų duomenis. Tai įgalina

nustatyti įmonės veiklos kitimą ir tendencijas, todėl tokios analizės

duomenys labai reikalingi vidiniams ir išoriniams informacijos vartotojams.

Dažnai analizės metu atskleistais duomenimis labai domisi įmonės

pagrindiniai konkurentai, taip pat bankininkai, tiekėjai ir kiti. Patyręs

konkurentas, turintis atitinkamos informacijos, sugeba geriau suprasti bei

įvertinti atitinkamą situaciją ir jį supančią aplinką, todėl jo nuojauta

pasako, kokį jam reikia daryti sprendimą. Žinoma, finansinės analizės

rezultatais daugiausia turi domėtis įmonės vadovybė. Taigi, literatūroje

dažniausiai minimos ir visuotinai plačiai naudojamos šios trys finansinės

analizės rūšys:

1. Horizontalioji analizė. Tai dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų

duomenų palyginimas. Ši analizė

padeda nustatyti atitinkamų rodiklių

dinamiką, kuri apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y.

nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių (žr. 1 ir 3 priedas). Vakarų

autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbu lyginimui parinkti

bazinius rodiklius. Jie nurodo, kad lyginimui paimta bazė neturėtų būti

lygi nuliui arba neigiamam skaičiui. Jeigu taip atsitinka, tai neturi

būti skaičiuojami nukrypimai procentais[2]. Pavyzdžiui, jei praėjusiais

metais įmonė gavo 3000Lt nuostolių, o ataskaitiniais metais – 5000Lt

pelno, tai 8000Lt (-3000 + 5000) nukrypimas negali būti išreikštas

procentais. Horizontaliosios analizės pagrindinis trūkumas tas, kad ji

netiria rodiklių pasikeitimo priežasčių. Tai atlieka kitos analizės

rūšys. Horizontalioji analizė dažnai naudojama analizuojant balanso,

pelno ir nuostolių, kitų finansinių ataskaitų duomenis.

❖ Tam tikra horizontaliosios analizės atmaina yra laikoma trendo

analizė. Nors kai kurie autoriai ją laiko savarankiška finansinės

analizės rūšimi. Jos pagrindinis tikslas – nustatyti ilgesnio

laikotarpio rodiklių kitimo pagrindines tendencijas ir dėsningumus.

Todėl finansinių ataskaitų duomenys analizuojami kelių ar net

keliolikos metų (dažniausiai 5-10 metų). Norint nustatyti vieno ar

kito rodiklio kitimo tendencijas, labai svarbu tirti jį susijusį su

kitais rodikliais. Šiuo atveju klasikinis pavyzdys galėtų būti

realizacijos ir pelno kitimo dinamikos palyginimas. Jeigu, sakykime,

realizacijos ir pelno rodikliai per penkerius metus keitėsi

nevienodai, būtina nustatyti tokio reiškinio ppriežastis ir veiksnius.

2. Vertikalioji analizė. Vertikaliosios analizės esmę sudaro tai, kad

atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu

tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio

procentais (žr. 2 ir 3 priedas). Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams

apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų, pasyvų, pelno, grynosios

realizacijos suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam

tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Jeigu atliekama keleto

metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet

ir kokios tų pasikeitimų priežastys.

3. Santykinė analizė. Ši analizė literatūroje dar vadinama koeficientų

analize. Jos esmę sudaro tai, kad nustatomas finansinės ataskaitos

atitinkamų rodiklių tarpusavio ryšys. Santykinės analizės rezultatai

dažniausiai atvaizduojami suma, procentais arba santykiu (koeficientu).

Pavyzdžiui, santykiu gali būti išreikštas 10000Lt ir 2000Lt ssumų sąryšis.

Šis sąryšis gali būti atvaizduotas kaip 5 santykis su 1. Šį sąryšį galima

įsivaizduoti kaip penkis kartus. Tai reikštų, kad didesnioji suma (10

000) yra 5 kartus didesnė už mažesniąją sumą (2000).Šį sąryšį galima

įsivaizduoti ir kaip koeficientą 5.

Santykinė analizė labai svarbi įmonės veikloje, ji patogi savo rodiklių

gausa ir įvairove, galimybe įvertinti įmonę pagal įvairius parametrus.

Taigi, toliau šiame darbe bus aptariama santykinių rodiklių reikšmė ir

pasirinkimo principai bei nagrinėjami jų teikiami trūkumai ir privalumai.

Bus pateikta ir kai kurių apskaičiuotų rrodiklių analizė.

2. SANTYKINIAI RODIKLIAI IR JŲ PASIRINKIMO PRINCIPAI

2.1. Santykinių rodiklių reikšmė ir pasirinkimo principai

Santykinė analizė labai plačiai naudojama verslo įmonėse. Įmonių finansinei

būklei įvertinti naudojama gana daug rodiklių. Jie skiriasi panaudojimo

tikslais ir svarba. Kai kurie rodikliai pateikia kritinės svarbos

informaciją einamajai, trumpalaikei įmonės veiklai užtikrinti. Šie

rodikliai dažniausiai nagrinėjami tuomet, kai įmonės vadovybė neturi

ilgalaikių ją dominančių perspektyvų. Tačiau paprastai nagrinėjama ilgo

laikotarpio planai. Šiuo atveju apskaičiuojami ir analizuojami įmonės

rodikliai, galintys padėti priimti perspektyvinius sprendimus, numatyti

įmonės veiklos strategiją ir pan. Kadangi finansinės būklės rodiklių yra

daug, tai kai kurie autoriai juos klasifikuoja į grupes. Tačiau nėra

bendros rodiklių klasifikavimo grupes sistemos.

Santykiniai rodikliai gali būti naudojami įvairiose sferose. Todėl itin

svarbu suvokti, kokius rodiklius ir kada tikslingiausia įmonės vadovams bei

kitiems suinteresuotiems asmenims naudoti. Santykinių rodiklių naudojimas

aktualus, kai įmonė, jos veiklos rezultatai lyginama skirtingų šakos įmonių

veika, taip pat kai atliekama vienos įmonės tam tikro laikotarpio analizė.

Svarbu prieš pasirenkant santykinius rodiklius įmonei įvertinti, nustatyti

analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Jeigu yra žinoma, kokie

įmonės strateginiai planai, tada santykinių rodiklių pagalba galima

nustatyti, kaip sekasi tuos planus įgyvendinti, ar nereikia daryti

pakeitimų. Jeigu įmonė turi keletą tikslų, tada reikia nustatyti, kurie yra

svarbiausi. Tam paranku pasinaudoti tikslų rangavimu ar tikslų medžio

sudarymu. Tikslus reikia peržiūrėti, kintant verslo sąlygoms, kadangi gali

pakisti įmonės prioritetai. Dažniausiai, kai vienas tikslas pasiekiamas,

kitas tampa pagrindiniu.

Taigi, įmonė turi nustatyti, kokiam rodikliui reikia skirti daugiau

dėmesio, kaip jį interpretuoti. Dažnai vienas kokybinis rodiklis būna

svarbesnis negu keli kiekybiniai rodikliai. Kad įmonė sėkmingai plėtotų

savo veiklą, ji turi siekti gerinti svarbiausius rodiklius (mokumą,

pelningumą, efektyvumą ir kt.). Atitinkamame veiklos etape įmonė turi iš

daugelio rodiklių išskirti svarbiausią, jam skirti daugiausia dėmesio.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis rodiklių kinta ir nustatyti jų

pasikeitimo veiksnius ir priežastis yra nelengva.

Didelių sunkumų sukelia ir pagrindinio rodiklio nustatymas bei jo

interpretavimas. Kaip pavyzdį galima panagrinėti koeficientą, rodantį

grynojo pelno ir pardavimų santykį. Jei pelnas ir pardavimai sumažėjo

vienodai, tai jų santykis nepakis. Bet jei pelnas vienu metu sudarė 2,4 %

pardavimų, o vėliau -1,8%, vadinasi, pelnas sumažėjo daugiau negu

pardavimai. Pelningumo koeficiento sumažėjimas gali būti vertinamas

skirtingai, priklausomai nuo įmonės planų. Jei įmonė siekia gauti kuo

didesnį pelną, tai šis rezultatas yra blogas. Bet yra kitų priežasčių, kai

pelningumo rodiklį reikia įvertinti kitaip. Pavyzdžiui, kai kitose įmonėse

grynojo pelno ir pardavimų santykio rodikliai yra blogesni, tai mūsų įmonę,

vertinant pagal šį rodiklį, galima laikyti stipria. Kita vertus, įmonė gali

siekti pagerinti kitus finansinės veiklos rodiklius, todėl pelningumo

sumažėjimas yra visiškai pagrįstas. Vadinasi, tik atlikus išsamią

kompleksinę analizę, nustačius atitinkamų rodiklių pasikeitimo veiksnius ir

priežastis, galima padaryti tikslias išvadas ir apibendrinimus.

Pasirenkant santykinius rodiklius, taip pat reikia žinoti, kokie įmonės

padaliniai dalyvauja tų tikslų įgyvendinime, kokie yra tų padalinių

poskyriai. Kiekvienam padaliniui turi būti nustatytas specifinis tikslas,

suderintas su bendrais įmonės tikslais. Taigi, pasirenkant santykinius

rodiklius, J.Mackevičius siūlo vadovautis tokiais principais[3]:

1. Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris

apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais

parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti.

2. Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje

susieti ir kad tai galima būtų įrodyti.

3. Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių. (Pseudosantykiniai

rodikliai[4] – tai tie, kurie apskaičiuojami dalijant tarpusavyje

logiškai nesusietus dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius

rodiklius, pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%).

Sumokėtos palūkanos, ypač jei mokamos už pastovią paskolą, nepriklauso

nuo realizacijos apimties, todėl palūkanų procentas gali būti

lyginamas ne su realizacijos apimtimi, o su skolos dyžiu. Pardavimai,

tenkantys vienam gamybos darbuotojui, irgi nėra geras santykinis

rodiklis, nes įmonė gali parduoti ne tik savo gamybos, bet ir pirktus

gaminius, kas nėra jų darbo rezultatas.)

4. Vadovui neturi būti pateikiami tie rodikliai, kurių pasikeitimui

vadovas negali turėti įtakos, t.y. daryti poveikio.

5. Santykinis rodiklis turi įvertinti materialų veiksnį, o ne trivialų.

6. Santykinis išlaidų rodiklis turi teikti informaciją apie naudą, kad

vadovas visada tai turėtų mintyje.

7. Santykinių rodiklių, kuriuos gauna vadovas, skaičius turi būti

minimalus. Be to, reikia atminti, kad nėra idealios santykinių

rodiklių sistemos, kuri patenkintų visų įmonių vadovus, tiktų visoms

ūkio šakoms ir visiems laikams.

Su paskutiniu teiginiu yra susiję dar trys rodiklių sudarymo principai:

❖ Įvairioms šakoms, ir įmonėms, jeigu jos funkcionuoja skirtingai,

reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai.

❖ Įmonės viduje, skirtingiems valdymo lygmenims irgi reikalingi

skirtingi santykiniai rodikliai, nes vadovų atsakomybė yra nevienoda.

❖ Vadovo poreikis specifiniams rodikliams keičiasi, jeigu keičiasi jo

problemos.

Visi išvardinti principai rodo, kad kiekvienas vadovas turėtų apskaičiuoti

tam ttikrus rodiklius ir nebenaudoti tų, kurie nesuteikia jam reikalingos

informacijos, valdymo sprendimams priimti. Besikeičiančiomis rinkos

sąlygomis informacijos srautai nuolat didėja, tačiau tos informacijos

kokybė gali gerėti tik tada, kai jos kiekis nuolat yra mažinamas. Svarbu,

kad vadovas sugebėtų atsirinkti tik svarbiausius duomenis, reikalingus

įmonės veiklos įvertinimui. Todėl labai svarbu, jog norint pasiekti ,,gerą

ir norimą“ rodiklį, nebūtų užkertamas kelias tokiai įmonės veiklai, kuri

duotų naudos arba kad geras rodiklis netaptų tokių veiksmų padariniu, kuris

neduoda įmonei naudos. Pirmos situacijos rizika atsiranda tada, kai,

pavyzdžiui, sąnaudos atsiranda ir yra pripažįstamos vviename laikotarpyje, o

nauda neparodoma iki kito laikotarpio pradžios. Antros situacijos rizika

atsiranda dažniausiai tada, kai pagalbinio santykinio rodiklio lygį

atspindi veiksmas, darantis teigiamą įtaką tik daliai įmonės veiklos, bet

galintis sukelti visos įmonės nuosmukį. Taigi, negali būti siekiama norimo

santykinio rodiklio dydžio įmonės gerovės ssąskaita.

2.2. Santykinių rodiklių privalumai

Norint įvertinti įmonės veiklą ir jos rezultatus, neužtenka vien analizuoti

paskutinio laikotarpio finansines ataskaitas. Kiekvienas skaičius turi būti

analizuojamas tam tikrame kontekste, jis turi būti lyginamas su kitais.

Tačiau realioje įmonės veikloje dauguma vadovų gali laisvai naudoti

absoliučius dydžius, pavyzdžiui, žmonių skaičius, tonos, valandos,

kilometrai ir panašiai. Tačiau santykiniai rodikliai yra naudojami

nepakankamai.

Iš pagrindinių finansinių ataskaitų rodiklių galima apskaičiuoti daug

santykinių rodiklių, nusakančių įvairius veiklos aspektus. Santykinius

rodiklius lengva apskaičiuoti, kai kurie gali būti išreikšti kaip santykis,

kiti – procentais ar pan. Nepaisant to, kaip jie išreikšti, įvairių

koeficientų reikšmę galima greitai suvokti.

Nepaisant to, kur yra panaudojama santykinė analizė, daugeliu atvejų

santykiniai rodikliai yra daug pranašesni palyginti su absoliučiais

rodikliais. Tokia analizė reikalinga, kadangi paprasčiausias skaičius

negali būti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi.

Taigi, santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daug

akivaizdesnis negu absoliutus dydis. Pavyzdžiui, tiesiog nagrinėjant

parduotų prekių savikainos pokyčius, dar negalima padaryti apibendrinančios

išvados, tačiau palyginus juos su atitinkamų laikotarpių pardavimų apimčių

pokyčiais, tai padaryti jau galima.

Jei įmonės personalas nuolatos skaičiuoja pagrindinius santykinius

rodiklius, tai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, vadovai nesunkiai gali

įvertinti įmonės veiklą per praėjusius metus. Be to, jie įgalina palyginti

įmonės veiklą su konkurentų pasiekimais toje pačioje pramonės šakoje,

bendra situacija rinkoje bei baziniais tokios veikos rodikliais. Tokiu būdu

nesunku pastebėti įmonės būklės pagerėjimą ar numatyti problemines veiklos

sritis. Santykiniai rodikliai svarbūs ir bankų bei kitų kreditorių

veikloje, kadangi jie atspindi įmonės finansinius pajėgumus bei galimybes

grąžinti paskolą, padeda apspręsti kredito dydį.

Galima paminėti tokius santykinių rodiklių privalumus, pateikiant tokius

lengvai suvokiamus pavyzdžius:[5]

1. Transportas. Kai kalbama apie transporto priemonės efektyvumą, galima

pasakyti, kad automobilis į paskyrimo vietą nuvažiuoja per n val. Bet tai

galima apibūdinti objektyviai tik tada, jeigu žinome transporto priemonės

greitį, t.y. km per valandą. Analogiškai galime nagrinėti ir sunaudojamo

kuro kiekį. Nuspręsime, kuris automobilis labiau ekonomiškas tik gavę

žinių apie suvartojimo kuro kiekį šimtui kilometrų.

2. Produkcija. Pavyzdžiui, dvi įmonės per tą patį laikotarpį pagamino po

2000 staklių. Tačiau abu šie rodikliai neparodo, ar įmonės dirbo

efektyviai. Tarkime, kad pirmoji įmonė gamino produkciją su 50

darbuotojų, o antroji – su 100. Galima daryti išvadą, kad pirmoji įmonė

dirbo efektyviau negu antroji. Pirmosios įmonės našumas 40 staklių vienam

žmogui, o antrosios – tik 20. Žinoma, pirmoji įmonė gali būti

nerentabili, bet tai jau kitas klausimas.

3. Pelnas. Abi įmonės gavo po 5000 Lt pelno. Kuri įmonė pelningesnė? Jeigu

A įmonė gavo šį pelną, gavusi 50 000 Lt pajamų, tai A įmonė bus

pelningesnė tuo atveju, jeigu jos pelningumas bus 10% pardavimų sumos, o

B įmonės -1%.

Santykiniai rodikliai gali būti patobulinti ieškant galimybių pakeisti

vieną iš sudedamųjų ddalių arba apskaičiuojamų elementų (skaitiklį, vardiklį

arba abu). Ūkinės operacijos gali būti vykdomos didinant pardavimus, esant

toms pačioms sąnaudoms, arba mažinant sąnaudas, tenkančias tai pačiai

pardavimų apimčiai. Tolygus veiksnių poveikis tiek skaitikliui, tiek ir

vardikliui yra vienas iš santykinių rodiklių privalumų. Taigi, santykinių

rodiklių naudojimas eliminuoja absoliutinių rodiklių trūkumus. Pavyzdžiui,

absoliutus išlaidų augimas daro įspūdį, kad jas reikia mažinti, kai jos

gali būti sąlygojamos gamybos apimties augimo. Tam, kad nepadarytume

klaidingų išvadų, reikia apskaičiuoti santykinį rodiklį.

Santykiniai rodikliai turi būti apskaičiuojami ir naudojami tinkamai,

svarbu, kad „geras“ rodiklis netaptų pagrindiniu įmonės veiklos tikslu. G.

Kačinskas savo knygoje labai atsargiai ir kritiškai vertina kai kuriuos

santykinius rodiklius: „Nesižavėkite santykiniais rodikliais. Daug skaičių

po kablelio ekonomikoje dažniausiai tėra vien tikslumo iliuzija.

Atsiminkite: dividendai savininkams, atlyginimai darbuotojams išmokami ir

skolos kreditoriams grąžinamos ne koeficientais, kad ir kokie tobuli jie

būtų, bet litais[6]“

2.3. Santykinių rodiklių trūkumai

Kiekvienai įmonės veiklos sferai apibūdinti naudojama daug įvairių

rodiklių. Tačiau ne visada pavyksta tiksliai atitinkamus rodiklius

apskaičiuoti. Pirmiausia tipinėse finansinių ataskaitų formose neretai

trūksta informacijos, ypač priimant operatyvinius valdymo sprendimus ir

prognozuojant ateitį. Kaip ir kitos valdymo priemonės, santykiniai

rodikliai gali būti naudojami klaidingai arba net piktybiškai. Būna

situacijų, kai netinkamai panaudoti santykiniai rodikliai gali klaidinti.

Visus rodiklius reikia mokėti tirti ir vertinti, juos interpretuoti savo

įmonės mastu ir lyginti su kitų įmonių rodikliais. Santykinių rodiklių

skaičiavimui būdingas proporcingumo principas[7], t.y. kad skaitiklis ir

vardiklis nepriklausytų nuo produkcijos ar kitos apimties rodiklio įtakos.

Tačiau ne visada pavyksta tai padaryti. Tais atvejais, kai ignoruojamos

pastovios išlaidos, toks rodiklių atvaizdavimo principas gali būti

pasiektas, tačiau kai atsižvelgiama į pastovias išlaidas (pavyzdžiui,

pelningumo rodiklyje), negalime sakyti, kad pelno pasikeitimas yra

proporcingas pardavimų pasikeitimui.

Išanalizavus literatūrą, galima dar išskirti tokius santykinių rodiklių

trūkumus:

❖ Informacija santykiniams rodikliams apskaičiuoti gali būti gauta tik

pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, t.y. ataskaitose finansinė būklė

parodoma laikotarpio pabaigoje. Todėl santykiniai rodikliai neatvaizduoja

realios situacijos, ypač sezoniškose veiklos sferose. Pavyzdžiui,

atsargos ir gautinos sumos laikotarpio pabaigoje gali labai skirtis nuo

vidutinių sezono metu.

❖ Neigiami skaičiai, naudojami santykiniam rodikliui apskaičiuoti, taip

pat gali suformuoti klaidingą išvadą, nes, dalydami du neigiamus dydžius,

gauname teigiamą santykinį rodiklį.

❖ Yra labai sudėtinga apskaičiuoti ir įvertinti didelių tarptautinių

įmonių santykinius rodiklius, kadangi tokios įmonės paprastai plėtoja

verslą keliuose skirtinguose rinkos segmentuose. Be to, sunku nustatyti

tokių įmonių pagrindinius konkurentus ir palyginti jų veiklą.

❖ Tokie kokybiniai rodikliai kaip ekonominė ir politinė šalies padėtis,

vadybininkų ir specialistų patirtis, marketingo politika bei įmonės

žmogiškieji resursai neatsispindi tradicinėse finansinėse ataskaitose.

Todėl sunku nustatyti tikrąjį įmonės finansinį pajėgumą bei

konkurencingumą.

❖ Priimdama tam tikrus finansinius sprendimus, įmonės vadovybė gali

manipuliuoti santykiniais rodikliais, „pagerinti“ juos. Pavyzdžiui,

įmonės mokumo koeficientas metų pabaigoje yra

lygus 1,5 (30000 : 20000).

Tačiau, panaudojus 10000 Lt grynųjų pinigų kreditoriniam įsiskolinimui

sumažinti prieš ataskaitos sudarymą, galima padidinti mokumo koeficientą

iki 2 (20000 : 10000). Apskritai kiekviena ūkinė operacija, kuri daro

įtaką santykinio rodiklio skaitikliui ir vardikliui, gali būti panaudota

manipuliavimui. Jeigu rodiklis yra didesnis už vienetą, jis gali būti

padidintas tokia ūkine operacija, dėl kurios reikėtų tą pačią sumą atimti

iš skaitiklio ir vardiklio; jeigu rodiklis mažesnis už vienetą, jis gali

būti padidintas tokia ūkine operacija, dėl kurios rreikėtų prie skaitiklio

ir vardiklio pridėti tą pačią sumą.

❖ Ūkinės operacijos, įvykusios metų pabaigoje, taip pat gali iškreipti

santykinį rodiklį.

❖ Reikia atsižvelgti ir į tai, kad visada yra tam tikras laiko tarpas tarp

finansinio laikotarpio pabaigos ir sudarytos metinės ar ketvirtinės

ataskaitos išspausdinimo ir pateikimo. Metinės ataskaitos atveju toks

laiko tarpas gali užtrukti kelis mėnesius.

❖ Kiekviena įmonė pasirenka savo apskaitos politiką, todėl atliekant

įmonių rodiklių palyginimą galimi nukrypimai. Pavyzdžiui, dvi vienodo

dydžio tos pačios šakos įmonės gali pasirinkti skirtingus nusidėvėjimo

skaičiavimo metodus, ar skirtingai įvertinti atsargas.

❖ Santykiniai rodikliai nebūtinai atskleidžia savo elementų sudėtį ir

kokybę. Daugeliui rodiklių, naudojamų lyginant, daro įtaką keletas

veiksnių. Pavyzdžiui, pajamos iš pardavimų yra gaminių kiekio, jų

asortimento, struktūros, kokybės, jų kainų ffunkcija. Lyginant tokio tipo

dydžius, galima nustatyti bendrą nukrypimą, bet nežinoti, kurie veiksniai

jį nulėmė.

❖ Finansinės ataskaitos yra pagrįstos praeities duomenimis, buvusiomis

atsargų kainomis, todėl analizuojant bei darant prognozes reikia

atsižvelgti į kintančias verslo bei numatomą infliacijos lygį.

Atliekant įmonės santykinių rodiklių analizę, svarbu nepamiršti išvardintų

jos trūkumų ir gautus rezultatus vertinti atsargiai, atsižvelgiant į rinkos

sąlygas, prognozes, apskaitos metodikas.

2.4. Santykinių rodiklių vertinimas

Visi santykiniai rodikliai apskaičiuojami skaitiklį dalijant iš vardiklio,

tačiau santykinio rodiklio dydis gali būti išreikštas įvairiai. Jeigu du

skaičiai, turintys tą patį įvertinimą, sujungiami į santykinį dydį, tai jis

gali būti išreikštas kaip santykis, grynas skaičius, procentas arba

promilė. Pavyzdžiui, 5 Lt: 100 Lt santykis gali būti išreikštas taip:

1. Santykiu-l:20.

2. Grynu skaičiumi – 0,05.

3. Procentais – 5%.

4. Promilėmis – 00,5‰.

Santykinio rodiklio išraiška pirmuoju metodu praktikoje naudojamas retai,

tačiau apskritai tai yra labai vaizdus būdas, parodant daugiau kaip trijų

rodiklių tarpusavio ryšį. Santykiui išreikšti pasirenkant antrą, trečią ar

ketvirtą būdus, dažniausiai lemia susitarimas. Pavyzdžiui, bendro mokumo

koeficientą įprasta matuoti grynu skaičiumi 2 (arba 2 kartai), o pardavimų

pelningumą – procentais (pavyzdžiui, 10%).

Santykiai dažnai apskaičiuojami lyginant įvairius mato vienetus turinčius

dydžius, pavyzdžiui, produkcijos apimtis ir darbininkų skaičius. Tokiu

atveju nė vienas iš anksčiau išvardytų santykinių rodiklių įvertinimo būdų

netinkamas. Todėl, sudarant santykinius rodiklius, reikia labai rūpestingai

apgalvoti skaitiklio ir vardiklio dydį. Jie turi būti tarpusavyje

suderinti, turi būti to paties laikotarpio ir tinkamai įvertinti.

Pavyzdžiui, turime du rodiklius: produkciją ir darbininkų skaičių. Norint

juos paversti santykiniu rodikliu, reikėtų apskaičiuoti produkcijos apimtį,

tenkančią vienam darbininkui per metus, litais, bet ne darbininkus,

tenkančius 1 litui. Todėl visus rodiklius reikia tiksliai įvardyti.

Kitas svarbus klausimas skaičiuojant santykinį rodiklį – tai gauto

santykinio dydžio tikslumo įvertinimas[8]. Pažymėtina, kad yra

nereikšmingas skaičius tol, kol jis neturi skaičių iš abiejų savo pusių.

Pavyzdžiui, 500 yra 1 reikšmingas skaičius, 0,05 taip pat yra 1 reikšmingas

skaičius, 501 yra 3 reikšmingi skaičiai, 0,105 taip pat yra 3 reikšmingi

skaičiai.

Santykinius rodiklius reikia vertinti labai atsargiai, nes jie glaudžiai

susiję su kitais rodikliais. Kai kurie santykiniai rodikliai kinta

priklausomai nuo kitų santykinių rodiklių, nes jiems įtaka daro tie patys

veiksniai. Todėl nereikia naudoti visų rodiklių, norint įvertinti tam tikrą

įvykį ar reiškinį. Santykiniai rodikliai, kaip ir daugelis kitų santykių,

nėra reikšmingi, jeigu jie nelyginami su: tos pačios įmonės praėjusio

laikotarpio rodikliais, numatytais tam tikrais parametriniais rodikliais

arba tos pačios ūkio šakos kitų įmonių rodikliais.

Analizuojant santykinius rodiklius, būtina prisiminti, kad jie yra patikimi

tiek, kiek patikima yra informacija, kuria remiantis jie buvo apskaičiuoti.

Jie neduoda atsakymų, jie kelia klausimus, o norint atsakyti į juos, reikia

atlikti detalesnę analizę naudojant piramidės principą, t.y. nuo bendro

einant prie dalinio.

Analizuojant santykinius rodiklius, labai svarbu turėti kontrolinius

dydžius, ppadedančius įvertinti rodiklių lygį. Tokių kontrolinių dydžių

pasirinkimas ir santykinio rodiklio vertinimas labai priklauso nuo asmens,

tiriančio tą rodiklį, požiūrio bei esamos situacijos traktavimo.

Pavyzdžiui, kreditoriaus požiūriu, didelis mokumo koeficientas traktuotinas

teigiamai, tačiau, vertinant grynųjų pinigų valdymą bei apyvartinio

kapitalo kitimo perspektyvą, gali atrodyti, kad įmonė turi per daug laisvų

pinigų jų valdyti. Naudojant palyginamus šakos vidutinius rodiklius,

žinotina, kad jie gali būti labai naudingi darant šakai priklausančių

įmonių analizę, bet ne tarpšakinei analizei. Be to, ir atliekant šakos

vidaus analizę, šakiniai kontroliniai rodikliai turi ribotą pritaikymą,

ypač tuo atveju, jeigu visa šaka ar daugelis jai priklausančių įmonių dirba

blogai.

3. SANTYKINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS. ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖ

3.1. Santykinių rodiklių grupavimas

Įmonių finansinei būklei įvertinti naudojama gana daug rodiklių. Jie

parodomi balanse, pelno ir nuostolio, pinigų srautų ir kitose ataskaitose.

Daugelis rodiklių yra tarpusavyje susieti, ir iš jų galima apskaičiuoti

kitus rodiklius. Rodikliai skiriasi savo svarba ir panaudojimo tikslais.

J.Mackevičius ir D.Poškaitė savo knygoje „Finansinė analizė“ remiasi

M.Ježemovska ir bendrai visus įmonės veiklą atspindinčius santykinius

rodiklius grupuoja į dvi grupes – vidinius ir išorinius rodiklius[9].

Vidiniais rodikliais yra laikomi tie, kuriuos galima apskaičiuoti paimant

duomenis iš finansinių ataskaitų. Išoriniai rodikliai bus tie, kurių viena

dalis neatsispindi finansinėje ataskaitoje. Kadangi įmonės finansinės

būklės rodiklių yra daug, tai juos finansinės analizės teorijoje yra

įprasta klasifikuoti į grupes. Tačiau nėra bendros rodiklių klasifikavimo į

grupes sistemos. Kai kkurie autoriai siūlo išskirti tokias rodiklių grupes,

kurios, jų nuomone, yra pačios svarbiausios, t.y. turto, kapitalo ir

įsipareigojimų. Kiti autoriai siūlo klasifikuoti rodiklius į grupes pagal

įmonės veiklos sferas: aprūpinimo, gamybos, paslaugų, pardavimų ir pan.

Atskirai išskiriami šakiniai rodikliai: pramonės, komercijos, transporto

įmonių, bankų veiklos rodikliai.

J.Mackevičius ir D.Poškaitė savo knygoje pateikia tokias santykinių

rodiklių grupes[10]:

1. Pelningumo.

2. Trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo.

3. Veiklos efektyvumo.

4. Kapitalo rinkos.

Tuo tarpu, Nacionalinės vertybinių popierių biržos parengtoje rodiklių

skaičiavimo metodikoje akcinių bendrovių rodiklių skaičiavimui siūloma

taikyti šių penkių grupių finansinius koeficientus[11]:

1. Likvidumo.

2. Pelningumo.

3. Finansų struktūros.

4. Turto panaudojimo efektyvumo.

5. Rinkos vertės.

Įvairių rodiklių išskyrimas į grupes palengvina jų nagrinėjimą. Tačiau,

kaip rodo praktika, vieni ir tie patys rodikliai įvairių autorių parodomi

įvairiose rodiklių grupėse. Be to, vartojamos įvairios sąvokos tam pačiam

rodikliui apibūdinti. Todėl svarbiausia finansų analitikui suprasti

apskaičiuojamų koeficientų prasmę, apskaičiavimo metodiką bei taikymo

ypatumus. Problemų sudaro ir tai, kad lietuvių autorių darbuose vienas ir

tas pats rodiklis įvairiai verčiamas iš anglų ar vokiečių kalbos į lietuvių

kalbą, dėl to įvairiai interpretuojamas. Be to, reikia atsižvelgti į tai,

kad užsienio autoriai pateikia rodiklių apskaičiavimo metodiką remdamiesi

savo šalies finansinėmis ataskaitomis. Taigi, būtina atsižvelgti į Lietuvos

finansinės atskaitomybės ypatybes ir terminologiją.

Toliau savo darbe panagrinėsiu svarbiausius įmonės veiklą apibūdinančius

rodiklius. Tam daugiausia remsiuosi knygos „Finansinė analizė“ pateikta

rodiklių apskaičiavimo ir analizavimo metodika, be to, naudosiuosi menamos

įmonės UAB „Pirmadienis“ balanso ir pelno

nuostolio ataskaitomis per dvejus

ataskaitinius laikotarpius (žr. 1 ir 2 priedai).

3.2. Menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ veiklos finansinė analizė

Kaip jau buvo minėta, finansinė analizė yra labai plati sfera, o šiame

darbe mano tikslas buvo plačiau panagrinėti santykinių rodiklių taikymą,

tai pagrindinį dėmesį skirsiu santykinių finansinių rodiklių skaičiavimui.

Kadangi santykiniai rodikliai patys savaime nesuteikia žinių apie juos

įtakojančius veiksnius, pasikeitimo priežastis ir pan., tai pradžioje

atliksiu menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ balanso ir pelno nuostolio

ataskaitų vertikali ir horizontali analizę už dvejus metus. Tai padės

geriau suvokti santykinių rodiklių pasikeitimo ppriežastis ir dėsningumus.

3.2.1. Įmonės horizontali ir vertikali analizė

UAB „Pirmadienis“ dviejų metų balanso ir pelno nuostolio ataskaitų

vertikali ir horizontali analizės duomenys pateikti 1, 2 ir 3 prieduose.

Toliau savo darbe išanalizuosiu atliktų skaičiavimų rezultatus.

Pirmiausia analizuojant šią įmonę reikia pasakyti, kad tai gamybinė įmonė,

kadangi didelę ilgalaikio turto dalį sudaro įrengimai ir įrankiai (37% nuo

viso materialaus turto), be to atsargas sudaro gamybos proceso rezultatai

(žaliavos, nebaigta gamyba ir pagaminta produkcija). Reikia pabrėžti, kad

ši įmonė vykdo sėkmingą veiklą, kadangi per metus išaugo pardavimai (apie

16%) bei grynasis ppelnas (apie 20%).

Iš horizontalios balanso analizės matome, kad įmonės bendra turto suma

padidėjo 24117 Lt, t.y. 9,8%. Tokiam padidėjimui didžiausią įtaką turėjo

ilgalaikio turto padidėjimas. Reikia pažymėti, kad visos turto dalys

analizuojamu laikotarpiu padidėjo:

• Ilgalaikis turtas 18789 Lt, arba 12,8%;

• Trumpalaikis tturtas 4964 Lt, arba 4,9 %;

• Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos padidėjo

364Lt, arba net 247,6%.

Ilgalaikio turto dalyje labiausiai padidėjo kitų įrengimų ir įrankių vertė

– 23770Lt, t.y. net 111,6% (visas materialus turtas padidėjo 18552 Lt, arba

17,9%). Tai rodo įmonės įdėjimus į gamybos plėtrą. Be to, 25% (1000 Lt)

padidėjo dalyvavimas kitose įmonėse. Ilgalaikio turto dalyje itin sumažėjo

transporto priemonių – 2818 Lt, arba 33,7%.

Trumpalaikio turto dalyje atsargos sudarė beveik tiek pat abejais metais

(skirtumas tik 0,1%), tačiau jų sudėtis pasikeitė:

• Žaliavos ir komplektuojami gaminiais padidėjo 1793Lt, t.y. 34,6%;

• Nebaigta gamyba išaugo 1903 Lt, t.y. 34,7%;

• Tuo tarpu pagaminta produkcija sumažėjo 3265 Lt, arba 15%.

Grynų pinigų sąskaitoje ir kasoje padidėjo 5055 Lt. arba 29,7%. Visa tai

rodo, kad gamybos pprocesas pailgėjo, o produkcijos kainos turėjo išaugti.

Horizontalioji savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad per

analizuojamą laikotarpį padidėjo kapitalas ir rezervai (36246 Lt, arba

23,6%), bet sumažėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (17078Lt, arba

21%). Nagrinėjamuose laikotarpiuose įmonė negavo jokių dotacijų ar

subsidijų. Nors sumažėjo ilgalaikių finansinių skolų (762 Lt, arba net

54,2%), žymiai išaugo trumpalaikės finansinės skolos kreditinėms

institucijoms 13000Lt, t.y. net 130%. Finansiniais metais sumažėjo prekybos

skolų tiekėjams 1758Lt, t.y. 68,6%, o tai gali rodyti geresnį išteklių

valdymą. Tačiau finansiniais metais nebuvo visai gauta avansinių mokėjimų.

Reikia pažymėti, kkad mokėtinų mokesčių , atlyginimų ir socialinio draudimo

suma sumažėjo 11863 Lt, t.y. net 41,1%:

• Nesumokėti mokesčiai sumažėjo 33,3%, arba 7851 Lt;

• Įsiskolinimas darbuotojams, neišmokėjus atlyginimų sumažėjo net 72,6%,

t.y. 2522 Lt;

• Nesumokėtas socialinis draudimas sumažėjo net 82,1%, arba 1490 Lt.

Tai rodo įmonės pastangas greičiau atsiskaityti su savo kreditoriais.

Įmonės turto vertikalioji analizė (pagal balansą) rodo, kad finansiniais

metais didžiausią įmonės turto dalį sudarė ilgalaikis turtas – 60,9%,

kurio lyginamasis svoris palyginus su praėjusiais metais padidėjo 1,7

procentiniais punktais. Didžiausią ilgalaikio turto dalį sudaro materialus

turtas (74,2%), kuris palyginus su praėjusiais metais padidėjo 3,2

punktais. Pastatų vertė finansiniais metais sudaro 58,7% ir palyginus su

praėjusiais metais sumažėjo 12,8 punkto. Tačiau net 16,3 procentinių punktų

išaugo kitų įrengimų ir įrankių lyginamasis turtas materialaus turto

struktūroje ir finansiniais metais sudarė 36,8%. Šiuos pokyčius atspindi ir

pateikti grafikai (žr. 1 ir 2 grafikas), kuriuose atvaizduota materialiojo

turto struktūra praėjusiais ir šiais finansiniais metais.

1 grafikas[12] 2 grafikas[13]

[pic]

Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos visame

įmonės turte finansiniais metais sudarė 0,2%, ir palyginus su praėjusiais

metais padidėjo 0,13 punkto. Trumpalaikis turtas finansiniais metais sudarė

38,9%, t.y. palyginus su praėjusiais metais sumažėjo 1,8 punktais.

Trumpalaikiame turte didžiausią dalį sudarė per vienerius metus gautinos

sumos – 47,9% (sumažėjimas 2,4 punktais). Atsargos sudarė 31,1%

(sumažėjimas 1,6 punktais), jų sudėtyje pagaminta produkcija sudarė 56,2%

(sumažėjimas net 10 punktų), nebaigta gamyba 22,5% (padidėjimas 5,8

punkto), žaliavos ir komplektuojami gaminiai sudarė 21,3% (padidėjimas 5,5

punkto). Atsargų sudėties pokyčius atspindi ir pateikti grafikai (žr. 3 ir

4 grafikas), kuriuose atvaizduota atsargų struktūra praėjusiais ir šiais

finansiniais metais.

3 grafikas[14] 4 grafikas[15]

[pic]

Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų vertikalioji analizė rodo, kad

įmonės veikla buvo finansuojama iš nuosavų šaltinių – nuosavas kapitalas ir

rezervai sudarė 69,94% ir palyginus su praėjusiais metais padidėjo 8

punktais. Kapitalo ir rezervų sudėtyje didžiausią lyginamąjį svorį sudaro

kapitalas 44,8% (sumažėjimas 7 punktais). Ir nepaskirstytasis pelnas 44,4%

(padidėjimas 8 punktais). Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai finansiniais

metais sudarė 4,87% bendros nuosavybės ir įsipareigojimų sumos, jų

lyginamasis svoris palyginus su praėjusiais metais beveik nepasikeitė

(sumažėjo tik 0,03 punkto).

Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų lyginamasis svoris finansiniais metais

sudarė 23,7% ir palyginus su praėjusiais metais sumažėjo 9 punktais. Tam

didžiausią įtaką turėjo avansu gautinų sumų pagal pasirašytas sutartis

netekimas, kadangi praėjusiais metais jų lyginamasis svoris sudarė net

21,7%. O taip pat sumažėjo 9,6 punktais bendros mokesčių, atlyginimų ir

socialinio draudimo sumos lyginamasis svoris (nors mokesčių lyginamasis

svoris išaugo 11 punktų ir sudarė 92%, tačiau sumažėjo skolos darbuotojams

neišmokėjus atlyginimų 6,4 punktais (finansiniais metais sudarė 6%), bei

mokėtinas socialinio draudimas 6,3 punktais). Reikia pažymėti, kad

finansiniais metais išaugo trumpalaikių skolų kreditinėms institucijoms

lyginamasis svoris iki 41% visų trumpalaikių įsipareigojimų, ir palyginus

su praėjusiais metais padidėjo net 27 ppunktais.

Vertikalioji analizė rodo, kad finansavimo šaltinių požiūriu įmonės padėtis

yra normali.

Horizontalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė rodo, kad nagrinėjamu

laikotarpiu įmonė veikė pelningai, bei palyginus su praėjusiais metais

grynasis pelnas išaugo 7557Lt, arba 19,79%. Grynojo pelno didėjimui

teigiamą įtaką darė pardavimų ir paslaugų padidėjimas 60194Lt (16,8%).

Neigiamą įtaką darė parduotų prekių savikainos padidėjimas 34041Lt

(13,59%), veiklos sąnaudų padidėjimas 15092Lt (25,1%).

Vertikali pelno ir nuostolio ataskaitos analizė rodo įmonės pelningumą

apibūdinančius rodiklius. Gauname bendrąjį įmonės pelningumą (finansiniais

metais 32%, praėjusiais 30,1%), grynąjį pelningumą (finansiniais metais

10,9%, praėjusiais metais 10,7%). Taigi, šie rodikliai palyginus su

praėjusiais metais nežymiai padidėjo. Duomenys rodo, kad prekių savikainos

lyginamoji dalis sumažėjo 1,9 punkto, taigi bendros parduotų prekių

savikainos apimties padidėjimas gali būti paaiškintas išaugusiais

pardavimais

3.2.2. Įmonės santykinių rodiklių analizė

Pelningumo rodikliai

Pelningumas – tai pelno dalis, tenkanti tam tikram aktyvų ar kapitalo

vertės vienetui: pardavimų litui, turto litui, nuosavo kapitalo litui ir

panašiai. Pelningumo rodikliai parodo įmonės efektyvumą ir todėl jie yra

plačiai naudojami praktikoje. Atsižvelgiant į finansinės atskaitomybės

teikiamą informaciją galima apskaičiuoti pelningumo rodiklius pagal tris

metodikas[16]:

1. Pardavimų pelningumas. Jis apskaičiuojamas taip

Pelnas .

Pardavimai

2. Turto pelningumas apskaičiuojamas:

Pelnas

Turtas

3. Kapitalo pelningumas apskaičiuojamas:

Pelnas .

Kapitalas

Pardavimų pelningumas gali būti apskaičiuojamas naudojant įvairias pelno

nuostolio ataskaitų kategorijas (bendrasis pelnas, veiklos pelnas,

finansinės ir investicinės veiklos pelnas, grynasis pelnas ir kiti).

Nagrinėjamos įmonės santykiniai pardavimų pelningumo rodikliai pateikti 1

lentelėje.

1 lentelė Pardavimų

pelningumo analizė[17]

|Pardavimų pelningumo rodikliai |

| | | | |

|. | |iai |ę |

|1 |Bendrasis pardavimų |32,0% |30,1%|

|2 |Veiklos pelningumas |14,0% |13,3%|

|3 |Įprastinės veiklos |14,3% |13,9%|

|4 |Grynasis pardavimų |10,9% |10,7%|

Iš 1 lentelės matome, kad visi pardavimų pelningumo rodikliai pagerėjo

palyginus su praėjusiais metais. Tai rodo, kad nors bendra pardavimų ir

paslaugų apimtis per metus išaugo 16,81% (arba 60194Lt), visų pelno rūšių

augimo tempai buvo didesni. Pavyzdžiui, bendrasis pelnas išaugo 224,3% (arba

26153Lt). Taigi, įmonė sėkmingai plėtoja savo veiklą. Tačiau tam, kad

nustatytume, kokie veiksniai ir kokią daro įtaką, pavyzdžiui, bendrajam ar

veiklos pelningumui, reikia atlikti vidinės apskaitos duomenų analizę.

Vidiniai analizės vartotojai gali išsamiau išsiaiškinti, kaip pardavimų

pelningumus įtakojo pasikeitimai produkcijos struktūroje ir asortimente,

savikainos bei pardavimo kainos pokyčiai.

Turto pelningumas parodo, kaip efektyviai įmonė panaudoja savo turimą

turtą. Turto pelningumas gali būti analizuojamas grandininiu pakeitimų

būdu. Šiame darbe nagrinėjamos įmonės duomenis atspindi 2 lentelė.

2 lentelė Turto pelningumo analizė[18]

|Turto pelningumo analizė |

| | | |

| |Finansin|Praėję |

| |iai |fin. |

| |metai |metai |

|PARDAVIMAI IR PASLAUGOS |418368 |358174 |

|GRYNASIS PELNAS |45746 |38189 |

|TURTAS IŠ VISO |271096 |246979 |

| | | |

|Turto pelningumas = c = GP/T|0,17 |0,15 |

|= | | |

|Pardavimų pelningumas = a = |0,11 |0,11 |

|GP/PP = | | |

|Turto apyvartumas = b = PP/T|1,54 |1,45 |

|= | | |

| | | |

|Grandininiai pakeitimai | | |

|a0 * b0 = c0 |0,1546 | |

|a1 * b0 = c’ |0,1586 | |

|a1 * b1 = c1 |0,1687 | |

| | | |

|Δca = c’ – c0 |0,0039 | |

|Δcb = c1 – c’ |0,0102 | |

|Δc = Δca + Δcb |0,0141 | |

Iš 2 lentelės matome, kad Turto pelningumo pokytis dėl Pardavimo pelningumo

pokyčio (Δca) sudaro 0,0039, o dėl Turto apyvartumo pokyčio (Δcb) 0,0102.

Taigi, galima daryti išvada, kad turto pelningumo padidėjimui teigiamą

įtaką padarė tiek pardavimų pelningumo padidėjimas, tiek turto apyvartumo

išaugimas. Be to. Turto pelningumo pokyčio veiksnių analizei labai naudinga

pasinaudoti Du Ponto piramidine analize (žr. 4 priedas). Taigi, turto

pelningumas palyginus ssu praėjusiais metais padidėjo nuo 15,5% iki 16,9%,

t.y. 1,4 punkto. Tam didesnę įtaką padarė turto apyvartumo padidėjimas nuo

1,45 iki 1,54 karto, be to, pardavimų pelningumas išaugo 0,2 punkto ir

sudarė 10,9%. Turto apyvartumui teigiamą įtaką padarė pardavimų ir paslaugų

padidėjimas, neigiamai įtakojo bendros turto sumos (bei atskirai IT ir TT

sumų padidėjimas) išaugimas. Nors pardavimų ir paslaugų suma išaugo,

padidėjo ir grynasis pelnas, todėl pardavimų pelningumas beveik nepasikeitė

(išaugo 0,2 punkto).

Nuosavo kapitalo pelningumas parodo, kiek pelno uždirba savininkų

kapitalas. Lygindami šį rodiklį su alternatyviais kapitalo investavimo

pasiūlymais, vverslininkai gali spręsti, ar verta pelną reinvestuoti, ar

pasirinkti kitą investicijų galimybę. Kapitalo pelningumo analizei taip pat

naudojama Du Ponto piramidinę analizę (žr. 5 priedas). Taigi, šiame darbe

nagrinėjamos menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ kapitalo pelningumo rodikliai

yra pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė Kapitalo pelningumo analizė[19]

|Kapitalo pelningumo rodikliai |

|. | |ai metai |ę |

|Nr.| | |fin.m|

|1 |Nuosavo kapitalo |24,1% |24,9%|

|2 |Pastovaus kapitalo |23,1% |23,5%|

Iš 3 lentelės bei pagal atliktą Du Ponto nuosavo kapitalo pelningumo

piramidinę analizę, galima padaryti tokius apibendrinimus. Nuosavo kapitalo

pelningumas priklauso nuo pastovaus kapitalo pelningumo ir pastovaus

kapitalo struktūros kitimo. Nuosavo kapitalo pelningumas palyginus su

praėjusiais metais sumažėjo nuo 24,9% iki 24,1%, t.y. 0,8 punkto. Tam

neigiamą įtaką padarė pastovaus kapitalo pelningumo sumažėjimas 0,4 punkto

bei kapitalo struktūros pokytis nuo 0,057 iki 0,043. Kapitalo struktūros

pokyčiui neigiamą įtaką turėjo pastovaus kapitalo padidėjimas bei

ilgalaikių įsipareigojimų sumažėjimas. Pastovaus kapitalo pelningumui

neigiamą įtaką padarė pastovaus kapitalo apyvartumo sumažėjimas.

Mokumo (likvidumo) rodikliai

Įmonės mokumą galima klasifikuoti į trumpalaikį ir ilgalaikį mokumą. Mokumo

arba likvidumo rodikliai apibūdina firmos finansinį patikimumą. Šie

santykiniai rodikliai parodo, ar įmonė pajėgs apmokėti savo

įsipareigojimus, pasibaigus terminui. Trumpalaikis mokumas apibūdinamas,

kaip įmonės sugebėjimas vykdyti kasdieninius įsipareigojimus. Šie rodikliai

itin aktualūs įmonėms ir kreditinėms institucijoms. Atliekant finansinę

analizę dažniausiai skaičiuojami bendrojo ir skubaus padengimo

koeficientai. Šiame darbe nagrinėjamos įmonės mokumo rodikliai yra pateikti

4 lentelėje.

4 lentelė Įmonės mokumo (likvidumo) rodikliai[20]

|Mokumo (likvidumo) analizė |

|Nr.| | | |

|Trumpalaikio mokumo |

|1 |Grynasis apyvartinis kapitalas |46160 |28355 |

|2 |Bendrojo trumpalaikio mokumo koef. |1,771 |1,392 |

|3 |Greitojo trumpalaikio mokumo koef. |1,223 |0,938 |

|Ilgalaikio mokumo |

|1 |Bendras skolos rodiklis |0,237 |0,329 |

|2 |Ilgalaikio įsiskolinimo koef. |0,045 |0,060 |

|3 |Skolos-akcinio kapitalo koef. |0,756 |1,017 |

Grynasis apyvartinis kapitalas parodo įmonės trumpalaikio turto absoliutų

likvidumą, t.y. kokia suma mokėjimo priemonės didesnės už trumpalaikius

įsipareigojimus. Šis rodiklis palyginus su praėjusiais metais padidėjo nuo

28355Lt iki 46160Lt. Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas padidėjo nuo

1,39 iki 1,77. Taigi, įmonė tapo labiau pajėgi likviduoti trumpalaikius

įsipareigojimus. Šis koeficientas geriausiai parodo, kokiu laipsniu

trumpalaikių kreditorių teisės yra padengtos turtu, kurį lengva paversti

pinigais. Kuo jis didesnis, tuo artimiausiu metu saugesnė situacija. Vakarų

Europos šalyse manoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja

nuo 1,2 iki 2,0.[21] Praėjusiais metais greitojo trumpalaikio mokumo

koeficientas buvo 0,938, t.y. buvo mažesnis už 1, taip neturėtų būti.

Tačiau šiais finansiniais metais šis koeficientas sudaro 1,22, taigi

situacija pagerėjo. Pagal tiriamos įmonės duomenis bendrojo ir greitojo

trumpalaikio mokumo koeficientų skirtumas yra 0,55 (1,77-1,22) šiais metais

ir 0,45 (1,39-0,93) praėjusiais. Šis skirtumas rodo, kad atsargų įmonė turi

gana nemažai, be to, jų apimtis padidėjo palyginus su praėjusiais metais.

Bendras skolos rodiklis palyginus su praėjusiais metais sumažėjo, o tai

rodo geresnę įmonės finansinę būklę. Tiesa, savininkų požiūriu tai gali

lemti naudos (pelno iš gautų kreditų) sumažėjimą. Ilgalaikio įsiskolinimo

rodiklis yra labai nedidelis, tai rodo, kad įmonė beveik neturi ilgalaikių

skolų ir nėra pasiėmusi paskolų. Skolos-akcinio kapitalo koeficientas

praėjusiais metais sudarė 1,02, tai rodo, kad įmonė buvo rimtai

įsiskolinusi, naudojo daug svetimų lėšų. Finansiniais metais šis rodiklis

sudaro 0,76, t.y. kiekvienam akcinio kapitalo litui tenka 76 centai

įsipareigojimų.

Apyvartumo rodikliai

Apyvartumo rodikliai padeda įmonės vadybininkui išsiaiškinti, kaip yra

valdomos įmonės nuosavos ir skolintos lėšos. Apyvartumas turi tiesioginę

įtaką įmonės finansiniams rezultatams. Kuo greičiau piniginiai ištekliai

virsta atsargomis, po to nebaigta gamyba, pagaminta produkcija ir patenka į

atsiskaitymų sferą, t.y. kuo greičiau vėl virsta pinigais, tai tuo

efektyvesne laikoma įmonės veikla. Yra daug apyvartumo rodiklių, tačiau

šiame darbe panagrinėsiu tiktai kelius.

5 lentelėje pateikiami šiame darbe nagrinėjamos menamos įmonės UAB

„Pirmadienis“ apyvartumo analizės rodikliai

5 lentelė Apyvartumo analizė[22]

|Trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai |

|. | |iai |fin. |

|1 |TT apyvartumas kartais |2,70 |2,49 |

|2 |Atsargų ir TT santykis |0,31 |0,33 |

|3 |Apyvartinio K apyvartumas |5,73 |8,83 |

|4 |Atsargų apyvartumas kartais |8,67 |7,62 |

|5 |Atsargų apyvartumas dienomis |42,11 |47,88 |

|6 |Vienos dienos apyvarta |1146,21 |981,30 |

|7 |Pagamintos produkcijos |22,663 |16,487 |

| 8 |Debitorinio įsiskolinimo |5,627 |4,948

| 9 |Debitorinio įsiskolinimo |64,863 |73,767 |

| 10|Kreditorinio įsiskolinimo |7,493 |4,964 |

|11 |Kreditorinio įsiskolinimo |48,715 |73,529 |

|12 |Kapitalo apytakos ciklas |58,262 |48,116 |

Išanalizavus 5 lentelės duomenis galima padaryti tokius apibendrinimus.

Palyginus su praėjusiais metais debitorinio įsiskolinimo apyvartumas

dienomis sumažėjo nuo 73,7 dienų iki 64,9 dienų. Tai teigiamas reiškinys,

kadangi paprastai įsiskolinimas turėtų būti padengiamas per 1-2 mėnesius.

Atsargų apyvartumas dienomis sumažėjo nuo 47,8d. iiki 42,1d., įmonė geriau

apsirūpina tiekimu. Pagamintos produkcijos apyvartumas kartais palyginus su

praėjusiais metais pagerėjo (padidėjo nuo 16,5 karto iki 22,7 karto), tai

rodo, kad įmonėje greičiau realizuojama produkcija. Kapitalo apytakos

ciklas (dienomis), kuris apskaičiuojamas prie debitorinio įsiskolinimo

dienomis pridėjus atsargų apyvartumą dienomis ir atėmus kreditorinio

įsiskolinimo apyvartumą dienomis, palyginus su praėjusiais metais pailgėjo

10 dienų (58-48), tai gali rodyti įmonės efektyvumo sumažėjimą.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Finansinė analizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir

procesus, o svarbiausia – priimti racionalius ir tikslius valdymo

sprendimus. Tam gali būti naudojamos kelios analizės rūšys, kurios yra

tarpusavyje glaudžiai susijusios. Santykinių rodiklių analizę

rekomenduočiau atlikti, kai įmonės veiklos rezultatai lyginami su tos

pačios šakos įmonių veikla, taip pat kai atliekama vienos įmonės tam tikro

laikotarpio analizė.

Nepaisant to, kur yra panaudojama santykinė analizė, daugeliu atvejų

santykiniai rodikliai yra daug pranašesni palyginti su absoliučiais

rodikliais. Tokia analizė reikalinga, kadangi paprasčiausias skaičius

negali būti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi.

Taigi, santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daug

akivaizdesnis negu absoliutus dydis. Tam, kad geriau išsiaiškinti rodiklių

kitimo priežastis, prieš tai rekomenduočiau atlikti vertikalią ir

horizontalią įmonės balanso ir pelno-nuostolio ataskaitų analizes.

Pirmiausia atlikus šiame darbe analizuojamos įmonės veiklos analizę,

pažymėtina, kad tai gamybinė įmonė, kadangi didelę ilgalaikio turto dalį

sudaro įrengimai ir įrankiai (37% viso materialaus turto), be to, atsargas

sudaro gamybos proceso rezultatai (žaliavos, nebaigta gamyba ir pagaminta

produkcija). Ši įmonė vykdo sėkmingą veiklą, kadangi per metus išaugo

pardavimai (apie 16%) bei grynasis pelnas (apie 20%).

Iš horizontalios balanso analizės matome:

➢ Įmonės bendra turto suma padidėjo 24117Lt, t.y. 9,8%. Ilgalaikio turto

dalyje labiausiai padidėjo kitų įrengimų ir įrankių vvertė – 23770Lt, t.y.

net 111,6%. Tai rodo įmonės įdėjimus į gamybos plėtrą.

➢ Trumpalaikio turto dalyje atsargos sudarė beveik tiek pat abejais metais

(skirtumas tik 0,1%), tačiau jų sudėtis pasikeitė: Žaliavos ir

komplektuojami gaminiais padidėjo 1793Lt, t.y. 34,6%; Nebaigta gamyba

išaugo 1903 Lt, t.y. 34,7%; Tuo tarpu pagaminta produkcija sumažėjo 3265

Lt, arba 15%. Visa tai rodo, kad gamybos procesas pailgėjo, o produkcijos

kainos turėjo išaugti.

➢ Reikia pažymėti, kad mokėtinų mokesčių , atlyginimų ir socialinio

draudimo suma sumažėjo 11863 Lt, t.y. net 41,1%. Tai rodo įmonės

pastangas greičiau atsiskaityti su savo kreditoriais.

Vertikali pelno ir nuostolio ataskaitos analizė ir įmonės santykiniai

pardavimų pelningumo rodikliai rodo, kad įmonė veikė pelningai. Šie

rodikliai palyginus su praėjusiais metais nežymiai padidėjo: bendrasis

įmonės pelningumas padidėjo 2 procentiniais punktais, grynasis pelningumas

0,2 punktais. Tai rodo, kad nors bendra pardavimų ir paslaugų apimtis per

metus išaugo 16,81% (arba 60194Lt), visų pelno rūšių augimo tempai buvo

didesni. Be to, duomenys rodo, kad prekių savikainos lyginamoji dalis

sumažėjo 1,9 punkto, taigi bendros parduotų prekių savikainos apimties

padidėjimas gali būti paaiškintas išaugusiais pardavimais

Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas padidėjo nuo 1,39 iki 1,77.

Taigi, įmonė tapo labiau pajėgi likviduoti trumpalaikius įsipareigojimus.

Pagal tiriamos įmonės duomenis bendrojo ir greitojo trumpalaikio mokumo

koeficientų skirtumas yra 0,55 (1,77-1,22) punkto šiais metais ir 0,45

(1,39-0,93) praėjusias, kas rodo, kad atsargų įmonė turi gana nemažai, be

to, jų apimtis padidėjo palyginus su praėjusiais metais.