UAB ,,Lena” pelningumo analizė

UAB ,,LENA” PELNINGUMO ANALIZĖ

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

TURINYS

ĮVADAS

……………………..

…………………3

1. FINANSŲ VALDYMO ESMĖ IR

FUNKCIJOS……………….

…..5

1.1. Finansų valdymo

funkcijos…………………

…………7

1.2. Finansų valdymo

sprendimai………………….

…………8

2. PROGNOZUOJAMI EKONOMINIAI

RODIKLIAI……………….

…11

3. LŪŽIO TAŠKO

ANALIZĖ……………….

…………….15

4. PELNINGUMAS IR

RIZIKA………………..

…………..17

4.1. Kas yra rizika ir kaip ją

įvertinti?………………….

………17

4.2. Įmonės finansinės kontrolės

sistema…………………..

…….19

4.3. Finansavimas ir

rizika………………….

………….20

5. ĮMONĖS FINANSINĖS BŪKLĖS

TYRIMAS……………….

……22

5.1. Bendra

charakteristika……………….

……………..22

6.UAB ,,LENA“

APRAŠYMAS…………………..

………..23

7. UAB ,,LENA“ HORIZONTALIOJI IIR VERTIKALI FINANSINĖ

ANALIZĖ…….24

8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ REIKŠMĖS

PAGAL UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ..25

9. BANKROTO TIKIMYBĖS PROGNOZAVIMAS PAGAL E. I. ALTMANO MODELĮ…30

IŠVADOS IR

PASIŪLYMAI………………….

…………..31

LITERATŪRA………………….

…………………32

PRIEDAI…………………..

…………………..33

LENTELĖS

6.UAB “LENA” HORIZONTALI IR VERTIKALI FINANSINĖ ANALIZĖ:

1. Pradiniai duomenys rodiklių skaičiavimui

8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ REIKŠMĖS PAGAL

UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ:

2. Įmonės finansinių rodiklių 2003 metų palyginimas su atitinkamais

finansiniais 2004 metų rodikliais

3. Pelningumo rodikliai

PAVEIKSLĖLIAI

8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ

REIKŠMĖS PAGAL UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ

1. Pelningumo rodiklių pokyčiai

2. Įmonės veiklos rezultato formavimasis.

ĮVADAS

Finansai – tai piniginių santykių visuma, atsirandanti tarp gamybinės

ar komercinės veiklos dalyvių, tarp ūkinių subjektų iir valstybės, piniginių

resursų formavimo ir jų panaudojimo proceso metu, skatinant ir tenkinant

visuomeninius poreikius. Bet kokia veikla neįmanoma be finansinių santykių

ir finansinių resursų.

Todėl labai svarbu išmanyti ir racionaliai panaudoti finansinius

šaltinius, kad įmonė padidintų savininkų turtą (plačiąja prasme) ir gautų

iš verslo pelną (siaurąja prasme), t.y. aprūpintų verslą pinigais. Norint

sulaukti gerų veiklos rezultatų reikia finansinę veiklos sritį analizuoti.

Finansų analizė – sudėtinė ūkio subjekto ekonominės analizės dalis,

susijusi su tam tikros veiklos prognozavimu, planavimu, apskaita ir

kontrole.

Šiame darbe finansų analizės tyrimo objektas yra UAB “Lena” finansinė

veikla, jos rezultatai. Pagrindinės finansinės analizės tikslas – įvertinti

įmonės finansinę būklę, nustatyti pagrindinius veiksnius nulėmusius šią

būklę, numatyti pagrindinius finansinius sprendimus.

Darbo tikslas: Išnagrinėti finansų apskaitos mokslinę literatūrą;

atlikti UAB “Lena” pelningumo analizę, paanalizuoti kaip dar galima

pagerinti įmonės veiklą, numatyti ttolimesnį įmonės likimą.

Darbo uždaviniai:

✓ Išnagrinėti finansų analizės teorinę medžiagą;

✓ Įvertinti UAB “Lena” finansinės būklės pakitimą ir atlikti

pelningumo analizę;

✓ Palyginti UAB ”Lena” atskirų laikotarpių (2003 m. ir 2004 m.)

finansinius duomenis (horizontali analizė ir vertikali analizė);

✓ Pateikti rekomendacijas dėl įmonės padėties gerinimo.

Darbo metodas: Mokslinės literatūros ir UAB ,,Lena“ finansų analizė.

Tam, kad apibūdinti įmonės finansinę būklę, reikia turėti finansinės

atskaitomybės dokumentus. Įmonės finansinei analizei atlikti yra naudojami

balanso ir kitų finansinių ataskaitų duomenys. Pagal jų rezultatus

įvertinami įmonės finansiniai reikalai, nustatomos jų perspektyvos ir

būdai, kaip gerai tvarkyti šiuos reikalus. Ši informacija padės priimti

įmonei reikiamus sprendimus, optimaliai organizuoti įmonės veiklos

strategijos tendencijas.

Tačiau mano darbe įmonės pavadinimas ir kai kurie rekvizitai yra

pakeisti ir neskelbiami viešai, įmonės vadovo prašymu.

1. FINANSŲ VALDYMO ESMĖ IR FUNKCIJOS

Šiais laikais yra itin svarbu atlikti kiekvienai įmonei savo finansinės

veiklos analizę. Perėjus prie rinkos ekonomikos sąlygų Lietuvos įmonėms

iškilo naujas uždavinys – prireikė kvalifikuotai rinkti, sisteminti,

vertinti, analizuoti finansinius rezultatus. Finansų valdymas yra susijęs

su įmonių ribotų finansinių išteklių paskirstymu pagal finansinius

sprendimus. Svarbiausias finansų valdymo tikslas – tenkinti įmonės

savininkų interesus. Rinkos sąlygomis dauguma organizacijų tapo pelno

siekiančiomis įmonėmis, todėl specialistų analitikų išvados tapo

pagrindiniu veiksniu leidžiančiu teisingai vertinti susiklosčiusią

situaciją įmonėje, planuoti gamybą, investicijas, pokyčius veikloje.

Finansinė analizė būtina ir įvedant naujus produktus, atidarant naujas

veiklos kryptis. Nuo to, kokią išvadą padaro finansų analizės specialistas,

priklauso įmonės vadovų priimami sprendimai, strateginiai planai ir visas

įmonės gyvavimas. Kaip matome, finansų analitikai turi būti itin aukštos

kvalifikacijos, kadangi nuo jų priklauso įmonės ateitį formuojantys vadovo

sprendimai. Dažna didesnė įmonė jau leidžia sau turėti finansų analitikus,

kitos gi kviečiasi specialistus iš kitur, pasitiki audito firmų paslaugomis

ir t.t. Malonu tai, kad jau suvokiama ypatingas šių specialistų vaidmuo

firmos vystymosi kelyje. Tas vaidmuo toks didelis todėl, kad šie

specialistai gali kvalifikuotai pateikti taip reikalingą informaciją

vadovui. OO be šios informacijos, be įmonės veiklos įvertinimo ir prognozių,

bet kurie vadovų sprendimai būtų pagrįsti nebent nuojauta, kuri, deja, nėra

pakankamas argumentas valdant įmonę. Taigi ši tema itin aktuali, nes

finansų analizės specialistų darbas ne tik itin atsakingas, bet ir

reikšmingas, kuriantis ne tik konkrečių įmonių, bet ir klestinčios Lietuvos

ateitį.

Siekiant, kad visa apskaitos sistema būtų efektyvi, t.y. veiksminga,

reikia laikytis bent šių trijų sąlygų:

Užtikrinti informacijos slaptumą, atskiriant išorinę – viešąją – ir vidinę

atskaitomybę.

Ypač tai aktualu rinkos sąlygomis.

Sumažinti apskaitos išlaidas, užtikrinant minimalų, bet pakankamą

informacijos kiekį,

tinkamai organizuojant ir mechanizuojant apskaitą.

Operatyviai pateikti kokybišką informaciją vartotojams, organizuojant

optimalius

informacijos srautus, tinkamai ją apdorojant ir perdirbant (B. Martinkus V.

Žilinskas. 2001. p. 624).

Nors tarp apskaitos ir verslo finansų yra tamprus ryšys, tačiau jie yra

skirtingi dalykai. Apskaitos darbuotojų uždavinys – daryti įrašus

apskaitoje apie vykstančias finansines operacijas, rengti finansines

ataskaitas, jas analizuoti. Apskaitos darbuotojai yra atsakingi už

reikalingos valdymui ir visuomenei informacijos teisingumą, išsamumą ir

savalaikiškumą. Be abejo, ir finansų tvarkytojai naudoja apskaitos

informaciją. Tačiau finansų valdymo principai ir metodai reikalauja

informacijos, sukauptos ir sugrupuotos kitaip negu to reikia finansinėms

ataskaitoms parengti. Apskaita parengia finansines veiklos ataskaitas ir

pateikia naudotojams. Pagal praėjusių laikotarpių veiklos finansinius

rodiklius yra vertinamas versiąs, naudojant finansines ataskaitas.

Svarbiausias gi finansų valdymo principas – įvertinti verslo perspektyvą,

remiantis diskontuota verslo būsimų pinigų srautų verte. Būsimų pinigų

diskontuota verte remiantis yra daromi finansiniai sprendimai.

Finansininkas yra atsakingas už finansinį sprendimą, kurio rezultatai

paaiškės ateityje. Todėl norint patikrinti, ar finansinis sprendimas yra

tinkamas, reikia finansinių rodiklių planų ir prognozių.

Ekonominėje literatūroje finansų valdymo terminas yra gana įvairiai

vartojamas. Norint suvokti, kas yra „finansų valdymas“ verta palyginti šios

sąvokos ir „finansų“ skirtingumą- terminas „finansai“ dažniausiai yra

vartojamas plačiąja prasme apibūdinti finansinių – kreditinių santykių

sferą, finansų rinkas. O finansų valdymas yra suprantamas kaip finansinių

sprendimų procesas. Todėl finansų valdymas yra susietas su konkrečia įmone

(organizacija) ir konkrečiu vadovu. Tai verslo finansai. Tačiau konkrečios

įmonės finansų tvarkytojas negali būti atsietas nuo finansų rinkų. Jo

sprendimus nulemia ne tik vidinė (įmonės), bet ir išorinė (rinkų)

informacija. Finansų rinkose pasireiškia finansų valdymo rezultatai. Tačiau

finansų rinkos veikia pagal savus dėsningumus nepriklausomai nuo įmonės

finansų tvarkytojų. Todėl terminas „finansai“ neturėtų būti suprantamas

pernelyg siaurai. Kartais vartojamos „įmonių (firmų) verslo finansų“,

„įmonių finansų valdymas“ sąvokos tik pabrėžia finansų valdymo sferą (Z.

Gaidienė. 1998. p.7).

Bet koks vieno turto pasikeitimas į kitą taip pat yra operacija.

Prisiėmimas įsipareigojimo už turtą taip pat yra operacija. Kadangi šie

pasikeitimai paprastai reiškia tam tikras pinigų sumas, jie vadinami

finansinėmis operacijomis.

Finansinė operacija (financialtransaction) -tai operacijos bruožas, kai

ji išreikšta vertine išraiška -piniginiais vienetais, pavyzdžiui, mūsų

šalyje litais.

Finansinė apskaita (financialaccounting) -tai apskaita, kurios tikslas

– parengti prekybos, pelno ir nuostolių sąskaitas bei balansinę ataskaitą

atsiskaityti akcininkams už firmos bendrą (pelno) veiklą.

Taigi kitaip tariant, finansų apskaita yra toks metodas, kurio tikslas

– analizuoti finansines operacijas, kad galima būtų pateikti finansinę

informaciją suinteresuotiems asmenims. Todėl, norint suprasti finansų

apskaitą, labai svarbu suprasti finansines operacijas. Pavyzdžiui,

finansinė operacija įvyksta, kai kuri nors įmonė ar firma keičia grynuosius

pinigus į žemę ir pastatus. Arba vietoj apmokėjimo grynaisiais firma gali

prisiimti įsipareigojimą užstato forma. Užstatas (pledge/pavvn) – tai

įsipareigojimas sumokėti už turtą ateityje (B. Martinkus, V. Žilinskas.

2001. p. 628).

Pagrindines finansinio turto dalys yra pinigai, aakcijos, obligacijos ir

kiti vertybiniai popieriai, kurie finansų sistemoje irgi yra laikomi

pinigais, bei sutartys, suteikiančios teisę gauti pinigus iš kitų įmonių.

Pinigų ištekliai yra riboti ir todėl juos reikia taip naudoti, kad būtų

galima gauti maksimalią naudą. Jei finansai įmonėje yra tinkamai valdomi,

tuomet galima tikėtis gauti didesnę naudą su mažesniais finansiniais

ištekliais, ir, atvirkščiai, finansininkui arba vadovui nekreipiant

reikiamo dėmesio į tam tikrus pavojaus signalus finansinėje veikloje,

neišmanant finansų valdymo principų ir būdų, vadovaujantis lik intuicija

bei patirtimi, įmonė greitai gali tapti nemoki. Todėl vadovams svarbu laiku

turėti ttikslią informaciją apie esamą pinigų kiekį įmonėje, apie įmonės

skolas ir gebėjimą jas grąžinti, apie pirkėjų skolas įmonei ir informaciją

apie tai, koks ir kada susidarys lėšų trūkumas bei kokie finansavimo

šaltiniai bus panaudoti jam padengti arba kada ir kokios bus laisvos lėšos

bei kkaip efektyviai jas naudos įmonė (L. Juozaitienė. 2000. p. 7).

1. Finansų valdymo funkcijos

Svarbiausia įmonių finansų valdymo funkcija – turto investicijos ir

pinigų, reikalingų sumokėti už šias investicijas, paieška. Finansų

tvarkytojas atsako už tai, kad ši veikla būtų vykdoma geriausiu būdu.

Vykdant finansų valdymo funkcijas finansininkai naudoja informaciją, kurią

parengia apskaitininkai. Jeigu apskaitininko uždavinys yra kuo rūpestingiau

ir teisingiau parengti finansinę informaciją, tai finansininkas pasinaudoja

informacija finansiniam sprendimui padaryti.

Finansų valdymo procesas gali būti apibūdintas lygiai taip pat kaip ir

kiekvienas kitas valdymas. Tai: planavimas, veiksmų koregavimas,

kontroliavimas, atsiskaitymas (raportavimas aukštesniam vadybininkui) (Z.

Gaidienė. 1998. p.7).

Anot L. Juozaitienės (2000. p. 7) finansų valdymo funkcijos yra

analogiškos bendroms valdymo funkcijoms ir jas sudaro:

* planavimas ir prognozavimas;

* darbo organizavimas, veiksmų koregavimas;

* kontrolė ir analizė.

Viena iš svarbiausių finansų valdymo funkcijų yra planavimas, nes

finansiniai sprendimai priimami jau rengiant planą. Finansų planavimo ir

prognozavimo metodai leidžia modeliuoti galimus procesus, numatyti pasekmes

bei norima kryptimi valdyti šiuos procesus. Sudaromos galimybės iš anksto

įvertinti pavojus, numatyti jų priežastis bei ieškoti būdų jiems išvengti.

Planavimo procesą turėtų sudaryti tokie etapai:

* įmonės ilgalaikių veiklos tikslų nustatymas;

* įmonės veiklos strategijos parinkimas;

įmonės politikos ir procedūrų numatymas.

Darbo organizavimas reiškia tinkamai sudarytą įmonėje finansų tarnybą,

kuri turi pakankamai teisių ir įgaliojimų sprendimams parengti ir priimti,

skirtingų tarnybų veiklai bbei veiksmams koordinuoti, informacijai kaupti ir

naudoti. Finansų tarnybos veikla turi būti organizuojama tokiu nuoseklumu:

sugrupuoti atliekamas funkcijas pagal visas veiklos sritis:

suteikti reikalingus įgaliojimus konkrečias funkcijas vykdantiems

asmenims.

Finansų kontrolę sudaro:

veiklos standartų parengimas. Įmonės standartai, arba normatyvai, rengiami

naudojantis praėjusiųjų laikotarpių duomenimis ir darant prielaidas apie

ateities įvykių tikimybes;

* faktinių rezultatų palyginimas su standartais.

Už finansinius sprendimus įmonėje turėtų būti atsakingi konkretūs

vadybininkai, kuriems suteikta teisė kontroliuoti planų vykdymą, jų

koregavimą ir kurie privalo atsiskaityti už pasiektus finansinius

rezultatus.

Finansų valdymas apima įmonės piniginių išteklių kaupimą, paskirstymą

ir naudojimo kontrolę. Finansų valdymo tikslas siaurąja prasme yra

aprūpinti verslą pinigais ir gauti iš jo pelną, plačiąja prasme – padidinti

savininkų turtą (L. Juozaitienė. 2000. p. 7).

Finansiniai sprendimai būna 2 tipų: strateginiai ir operatyviniai

(gamybiniai). Strateginius sprendimus įtakoja susidariusi tarp įmonės ir

jos ekonominės aplinkos situacija. Jeigu įmonės ekonominės aplinkos

situacija keičiasi, finansų tvarkytojas padaro strateginį sprendimą. .

Operatyviniai (gamybiniai) – tai iš esmės trumpalaikiai sprendimai. Jie

dažniausiai yra susiję su vidinių išteklių racionaliu paskirstymu. Tačiau

svarbiausias finansinių sprendimų bruožas yra tai, kad visi jie yra daromi

į ateitį (Z. Gaidienė. 1998. p.7).

Finansų planavimas yra viena svarbiausių finansų valdymo funkcijų,

nes finansiniai sprendimai yra padaromi rengiant finansinį planą. Už

finansinius sprendimus turi būti atsakingi konkretūs vadybininkai. Jiems

yra suteikta teisė kontroliuoti kaip vykdomi planai, koreguoti pavaldinių

veiksmus ir pagaliau aatsiskaityti už pasiektus finansinius rezultatus.

2. Finansų valdymo sprendimai

Finansų sistemos tikslas – sudaryti sąlygas susitikti visiems

dalyviams: pinigų savininkams, kurie juos sutaupė ir nori parduoti arba

paskolinti tiems, kurie stokoja pinigų ir nori jų nusipirkti arba

pasiskolinti. Paprastai verslo įmonės atstovauja pinigų stokojančiai pusei,

o gyventojai, norintys savo santaupas investuoti, antrajai pusei. Dažnai

šias pinigų turėtojų ir jų pirkėjų grupes rinkoje suveda draugėn bankai,

investicijų kompanijos ir kitokios įstaigos. Taigi, finansų rinkos, kurios

susideda iš įvairių tarpininkų, gali žymiai greičiau „perpumpuoti“ pinigus

iš juos sutaupiusių, tiems, kam jų trūksta.

Svarbiausia finansų vadybininko veikla – finansiniai sprendimai.

Finansinis sprendimas – tai sąmoningas pasirinkimas vienos alternatyvos iš

daugelio galimų. Visus finansinius sprendimus galima apibendrinti labai

paprastai. Tai: Investavimo sprendimai: kokį turtą įmonė turi turėti?

Finansavimo sprendimai: kokiu būdu turi būti finansuojamas įmonės turtas?

(L. Juozaitienė. 2000. p. 8).

Finansinis sprendimas – tai sąmoningas vienos alternatyvos pasirinkimas

iš daugelio galimų. Vadinasi, priimant finansinius sprendimus reikia

nuspręsti, iš kur gauti pinigų bei kam juos skirti. Svarbiausi kriterijai,

kurie privalo būti įvertinti priimam finansinius sprendimus, yra

planuojamas pelningumas ir rizika. Planuojamų pelningumą apibūdina tie

pinigų srautai, kuriuos investuotojas tikisi gauti iš savo investicijų, o

rizika – tai tų pinigų srautų gavimo tikimybė (L. Juozaitienė. 2000. p.

8).

L. Juozaitienė (2000) finansinius valdymo sprendimus pagal jų reikšmę

galima suskirstyti į tokias grupes:

strateginiai sprendimai, kurie lemia pagrindinių ffinansinių alternatyvų

pasirinkimą

įmonėje. Nuo jų priklauso finansavimo šaltiniai, turto dydis, dividendų

politika, investicinių projektų atranka. Strateginius sprendimus lemia

ekonominė situacija įmonėje ir bendra verslo aplinka.

operatyviniai valdymo sprendimai – tai kasdieniniai sprendimai, kurie

dažniausiai

yra susiję su turimų išteklių naudojimu įmonės viduje.

Svarbiausias finansinių sprendimų bruožas yra tai, kad visi jie yra

orientuoti į ateitį. Pagal turinį finansų valdymo sprendimai skirstomi

taip:

investiciniai, numatantys kokioms sritims ir kokiam turtui įgyti bus

panaudotos

įmonės piniginės lėšos;

finansiniai, numatantys iš kokių šaltinių bus finansuojamas įmonės turtas.

Investiciniai sprendimai atsako į klausimą – koks turtas reikalingas

įmonei, finansiniai – iš kokių šaltinių jis bus finansuojamas šių sprendimų

pasirinkimą lemia įvairūs finansų valdymo instrumentai, kuriuos siūloma

skirstyti taip:

* kreditai;

* palūkanos;

* dividendai;

• akcijų kursai;

• diskontai;

• valiutų kursai.

Finansų valdymo turinys priklauso nuo verslo aplinkos, kultūros,

ekonomikos išsivystymo lygio, konkurencinės aplinkos bei verslininkų

praktinės patirties. Tradiciškai finansų valdymui priskiriama:

Finansų apskaita ir analizė. Ji padeda įvertinti įmonės finansinę galią

ir jos finansų padėtį. Finansų analizės rezultatų pagrindu gali būti

priimami ekonomiškai pagrįsti finansiniai sprendimai.

Pinigų kaupimas. Padeda laupyti lėšas, reikalingas numatytiems tikslams

pasiekti ir įmonės veiklos tęstinumui garantuoti. Kartais įmonės „išbarsto“

savo lėšas įvairiems projektams ir negali sukaupti didesnio jų kiekio.

Tokie sprendimai pasiteisina tik tuomet, kai juos priėmus iš tiesų padidėja

įmonės turtas.

Piniginių lėšų pritraukimas {akcijų emisija, kreditų, rėmėjų paieška ir

kt.).

Finansininkai rūpinasi verslui reikalingų pinigų paieška. Jie turi

numatyti potencialius investuotojus, įtikinti juos verslo sėkme ir

pasirinkti racionalų santykį tarp nuosavo ir skolinto kapitalo.

Pinigų srautų valdymas. Padeda iš anksto numatyti busimas pinigų

įplaukas bei piniginius mokėjimus ir leidžia bet kuriuo momentu prognozuoti

įmonės finansinių išteklių būklę.

Vidinis auditas padeda nustatyti, ar tikslingai naudojamos įmonės

lėšos, ar nėra nepateisinamo lėšų švaistymo.

Pajamų apmokestinimo valdymas. Padeda įmonei įstatymiškai minimizuoti

mokamų mokesčių dydį (L. Juozaitienė. 2000. p.9).

Įvardijus finansų valdymo funkcijas ir įmonės galimybes bei tikslus,

reikia sudaryti įmonės organizacinę finansų valdymo struktūrą. Finansų

tarnybai vadovauja vyriausiasis finansininkas, kuris atsakingas už įmonės

finansinę padėtį, finansinių problemų sprendimą ir gana dažnai, turėdamas

tikslią informaciją, parenkant bei vertinant skirtingas alternatyvas, gali

nulemti galutinį finansinių sprendimų priėmimą. Finansų tvarkytojai

susiduria su informacijos apie būsimus dalykus problemomis. Juk visi

finansiniai sprendimai turi būti daromi remiantis ateities požiūriu, o ne

retrospektyva.

2. PROGNOZUOJAMI EKONOMINIAI RODIKLIAI

Savo įmonės problemoms ir elementams kontroliuoti vadovai naudoja

daugelį kontrolės metodų ir sistemų, kurie gali reikštis daugybe pavidalų

ir sudaryti įvairias grupes. Finansų kontrolės paskirtis ypatinga, nes

pinigus lengva ssuskaičiuoti ir akivaizdu parodyti.

Palyginus kelių panašių įmonių santykinius rodiklius, galima:

* prognozuoti ir planuoti;

* apibendrinti;

* nujausti artėjančius finansinius sunkumus;

* įvertinti veiklą.

Tačiau būtina elgtis atsargiai. Pirma, nereikia pamiršti, kaip

apskaitos informacija gaunama, – dažnai ji nėra tokia tiksli, kaip

norėtųsi. Kelias įmones galima palyginti tik tada, jeigu jos vienodai

apskaičiuoja nusidėvėjimą ir taiko tuos pačius atsargų įvertinimo būdus.

Antra, visuomenei pateikiamos finansines ataskaitos iš esmės yra

praeities duomenys dabarties atžvilgiu. Todėl santykiniai rodikliai, kurie

apskaičiuoti remiantis finansinėmis ataskaitomis, esamu momentu jau gali

būti netinkami.

Trečia, lyginant kelių įmonių santykinius rodiklius, nereikia pamiršti,

kad kiekvienoje jų gali būti kitoks prekių asortimentas. Netgi tos pačios

šakos įmonių santykiniai rodikliai gali labai nukrypti nuo konkurentų tik

dėl to, kad skiriasi vadybos interesai.

Ketvirta, labai sunku atlikti lyginamąją analizę pasikeitus pinigų

vertei (infliacija) arba ekonominėms sąlygoms. Todėl geresnius pelningumo

rodiklius galima gauti ne dėl geresnės veiklos arba didesnio našumo, o tik

atsitiktinai infliacijos laikotarpiu pasipelnius, užsienio valiutų kurso,

palūkanų tarifų, apmokestinimo arba šakos politikos pokyčiai gali rodyti

gerėjančią įmonės veiklą. Bet tai, deja, nėra geresnio valdymo, didesnio

pelningumo rezultatas.

Penkta, santykinius rodiklius neretai iškreipia trumpalaikiai

svyravimai. Pavyzdžiui, mokumo rodiklius gali paveikti pardavimo

sezoniškumas (R. Jawell. 2002.p.264).

Pagaliau santykiniai rodikliai rodo tik problemas, bet ne išsamią

padėtį. Jie nebūtinai tiksliai atspindi stiprią finansinę įmonės padėtį.

Juk reikia atsižvelgti ir į tokį kokybinį rodiklį kaip tyrimų ir plėtros

programa.

Pinigų skolininkai – pirkėjai turi tikslą padidinti savo pelną

įsigydami papildomai turto. Turto įsigijimo finansavimui reikalingi

pinigai. Skolintojai nori, kad jų laikinai laisvi pinigai taip pat sugrįžtų

su atlyginimu. Finansų rinkos ir sudaro galimybes pinigams transformuoti

greičiausiai ir efektyviai. Pinigai iš skolintojų gan patekti pas

skolininkus tiesioginiu ir netiesioginiu būdu. Tiesioginio kelio pavyzdys –

akcinių bendrovių akcijos arba obligacijos yra parduodamos tiesiog

investoriams.

Finansinė atskaitomybė (financial statement) apibūdina finansinę įmonės

būklę. Dabar praktikuojama finansinės atskaitomybės sistema atitinka

pasaulinį lygį. Finansinių ataskaitų standartą sukūrė ir tobulina

apskaitininkai bei apskaitos ataskaitų naudotojai. Finansinę atskaitomybę

sudaro finansinės ataskaitos, iš kurių pagrindinės yra balansas, pelno

(nuostolių) ataskaita, pelno (nuostolių) paskirstymo (nepaskirstyto pelno)

ataskaita, finansinės būklės kitimų (pinigų srautų) ataskaita. Šias

keturias pagrindines įmonės finansinės veiklos finansines ataskaitas

parengia apskaitininkai ir paprastai pateikia kartu su papildoma

informacija (B. Martinkus, V. Žilinskas. 2001. p.633).

Pelno ataskaitos naudotojams paaiškina, ar pelninga (nuostolinga)

ekonominio vieneto veikla.

Pelningumas (profitability) – tai įmonės veiklos sėkmės rodiklis. Grynosios

pajamos apskaičiuojamos ir nustatant valstybei mokamų mokesčių sumą. Tai

vienas rodiklių, kuriuo remiantis nustatoma išmokamų dividendų suma.

Prognozuojant ekonominius rodiklius vertėtų pateikti keletą dažniausiai

vartojamų ekonominių rodiklių (finansinių koeficientų). Vertėtų

apskaičiuoti šiuos:

Bendrasis padengimo koeficientas – tai įmonės trumpalaikio turto ir

trumpalaikių skolų santykis. Jis rodo, kiek trumpalaikis turtas kompensuoja

trumpalaikius įsipareigojimus. Jei rodiklis mažesnis už vienetą, įmonė

trumpalaikio turto turi mažiau kaip trumpalaikių skolų, todėl gali

neįvykdyti trumpalaikių įsiskolinimų. Nagrinėjant reikėtų atkreipti dėmesį

į šio rodiklio kitimą laikui bėgant.

Skubaus padengimo koeficientas – likvidaus įmonės turto (trumpalaikis

turtas – atsargos) ir trumpalaikių skolų santykis. Daroma prielaida kad

įmonės turimos atsargos nėra likvidžios (dažnai taip ir būna), todėl šis

rodiklis griežtesnis už ankstesnįjį.

Bendrasis pelningumas – įmonės bendrojo pelno ir viso pardavimo

santykis procentais. Jis rodo, kuri pardavimo dalis yra bendrasis pelnas,

t.y. atspindi įmonės pardavimo efektyvumą. Kuo didesnė rodiklio reikšmė,

tuo pelningiau parduodama.

Grynasis pelningumas – grynojo pelno ir viso pardavimo santykis

procentais. Jis rodo, kuri pardavimo dalis yra .grynasis pelnas, t.y.

atspindi įmonės visos veiklos efektyvumą. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo

pelningiau dirba įmonė.

Turto grąža – įmonės grynojo pelno ir viso turto santykis procentais.

Jis rodo, kiek litų grynojo pelno tenka vienam turto litui, ir atspindi

viso įmonės turto naudojimo efektyvumą. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo

efektyviau naudojamas įmonės turtas.

Nuosavybės grąža – įmonės grynojo pelno ir savininkų nuosavybės

santykis procentais. Jis rodo, kiek litų grynojo pelno tenka vienam

savininkų nuosavybės litui.

Skolos – nuosavybės koeficientas – visų įmonės skolų ir savininkų

nuosavybės santykis. Jis rodo nuosavų ir skolintų lėšų santyki. įvairiose

pramonės Sakose jis skirtingas. Be to, priklauso ir nuo įmonės vadovavimo

strategijos. Jei vadovai labiau linkę rizikuoti, skolų bus sąlygiškai

daugiau ir atvirkščiai. Nėra jokios proporcijos, kuri būtų laikoma

optimalia, tačiau, aišku, negerai, jei įmonės skolos daugiau negu keletą

kartų viršys nuosavas lėšas. Tuomet sunku tikėtis gauti kreditą ar rasti

investuotoją.

Vidutinis apmokėjimo periodas – pirkėjų įsiskolinimo ir viso pardavimo

santykis, padaugintas iš metų dienų skaičiaus (365). Jis rodo, kaip įmonė

tvarkosi rinkdama savo klientų įsiskolinimus. Įvairiose įmonėse šis

periodas gali labai skirtis. Reikia nagrinėti jo raidą, t.y. stebėti

kitimą. Jei apmokėjimo periodas ilgėja, įmonė gali pritrūkti laisvų lėšų.

Atsargų apyvartumas – atsargų ir parduotų prekių bei atliktų paslaugų

savikainos santykis, padaugintas iš metų dienų skaičiaus (365) (A. Jovaiša.

1996. p. 131-132).

Įmonių palyginimas – dviejų panašių įmonių veiklos palyginimas.

Našumo rodikliai – išteklių ir veiklos rezultatų santykis. Rodo, kiek

veiklos rezultatų tenka vienam išteklių vienetui.

Retrospektyvusis (t. y. praeities duomenų) palyginimas – vienų metų tam

tikro rodiklio palyginimas su kitų metų to paties rodiklio lygiu.

Santykiniai akcininkų nuosavybės rodikliai – susiję su dividendais, to

ypač domina akcininkus.

Santykiniai mokumo rodikliai rodo, ar pinigų bei kito likvidžiojo turto

pakanka, kad būtų įvykdyti trumpalaikiai piniginiai įmonių įsipareigojimai.

Santykiniai pelningumo rodikliai – išmatuoja pelno dalį, palyginti su

pardavimo pajamomis, grynuoju turtu ir kitais panašiais rodikliais.

Svertas – skolų ir savininkų nuosavybės santykis.

Svertas = Privilegijuotosios akcijos + ilgalaikės paskolos

Akcininkų nuosavybė + ilgalaikės paskolos

Kainos ir uždarbio santykis

Kainos ir uždarbio santykis = 1 akcijos rinkos kaina

1 akcijos uždarbis

Tai vienos akcijos pelningumo išraiška, įskaitant nuosavybės ir uždarbio

vertę.

Pelningumo rodikliai

Ilgalaikio turto pelningumas = Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius x 100

Ilgalaikis

turtas

Bendrojo pelno santykis = Bendrasisi pelnas___ x 100

Iš viso pardavimo pajamų

Bendrojo pelno

ir pardavimų prekių kaštų santykis = Bendrasis

pelnas___ x 100

Parduotų prekių kaštai

Grynojo pelno santykis = Grynasis pelnas, arba pelnas prieš palūkanas ir

mokesčius x 100

Pardavimo pajamos

Mokumo rodikliai

Trumpalaikio turto santykis = Trumpalaikis turtas_

Trumpalaikės skolos

Greitojo mokumo santykis = Trumpalaikis turtas – Atsargos

Trumpalaikės skolos

Našumo rodikliai

Atsargų apyvartumas = Parduotų prekių kaštai

Vidutinės atsargos

Ilgalaikio turto apyvartumas = Pardavimo

pajamos_____________

Ilgalaikis turtas,

išreikštas grynąja apskaitos verte

Pirkėjų skolų trukmė = Vidutinė pirkėjų skolų suma x 365

Iš viso parduota į skolą

Skolų tiekėjams trukmė = Vidutinė skolų ttiekėjams suma x 365

Iš viso pirkta į skola

Savininkų nuosavybės ir sverto santykiai

Dividendų pelningumas = 1 akcijos nominalioji vertė x Paskelbtų dividendų

1 akcijos rinkos kaina

Procentas

Kiek kartų uždirbti dividendai = Grynasis pelnas atskaičiuos mokesčius ir

privilegijuotųjų akcijų dividendai be neįtikėtinai retų finansinių

rezultatų__

Dividendai, išmokėti paprastųjų akcijų savininkams

1 akcijos uždarbis = Grynasis pelnas atskaičius mokesčius ir

privilegijuotųjų akcijų dividendai be neįtikėtinai retų finansinių

rezultatų

Paprastųjų akcijų skaičius

3. LŪŽIO TAŠKO ANALIZĖ

Nenuostolingumo taško analizė rodo, kokios reikia pardavimo apimties,

kad verslas būtų pelningas. Labai keista, bet tuo metu, kai daugeliui

įmonių trūksta pradinio kapitalo, viena iš dažniausiai pasitaikančių

priežasčių, dėl kurios žlunga pradedančiosios įmonės, yra ta, kad perkama

per daug ilgalaikio turto. Kai kurie įrengimai būtini, bet beveik visada

galima rasti ir tokių, be kurių verslas galėtų ir aapsieiti arba kurie gali

būti nuomojami. O juk kuo daugiau ilgalaikio turto, tuo didesnės

pastoviosios išlaidos (didesni amortizaciniai atskaitymai), kurias turi

kompensuoti pardavimas.

Ši analizė yra gana sąlygiška, nes dažniausiai daug kas supaprastinama,

tačiau be to apskritai jos nebūtų įmanoma atlikti. Tai sumažina analizės

tikslumą, bet net ir tokia ji vertinga.

Anot A. Jovaišos (1996. p. 130) norint atlikti nenuostolingumo analizę

reikia:

1. Visas sąnaudas padalyti į dvi grupes: pastoviąsias ir kintamąsias

Pastoviosios tai tokios, kurios nekinta dėl pardavimo apimties, pavyzdžiui:

patalpų, nuomos mokestis, paskolos palūkanos, pardavėjų atlyginimai ir pan.

Kintamosiomis vadinamos tokios, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo

pardavimo apimties, pavyzdžiui: žaliavų, gamybai suvartotos elektros

energijos ir pan.

Labai dažnai tam tikrų sąnaudų negalima priskirti nei prie pastoviųjų

nei prie kintamųjų: pavyzdžiui, jei pardavėjų atlyginimai yra pastovūs, bet

jiems mokami priedai, priklausantys nuo pparduotų prekių kiekio, arba vienų

gamybos darbuotojų atlyginimai yra pastovūs, o kitų – priklauso nuo

pagamintos produkcijos kiekio. Galima sugalvoti ir daugiau pavyzdžių.

Tokiais atvejais šias sąnaudas reikėtų stengtis išskaidyti į jau minėtus du

komponentus. Tai nelengva, o rezultatas nebus visai tikslus.

2. Apskaičiuoti pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų sumas. Pastoviųjų

sąnaudų suma bus lygi konkrečiam skaičiui, o kintamosios bus išreikštos

pardavimo apimtimi: sakysim, 70% pardavimo apimties.

3. Toliau naudokite tokią formulę:

NT = PS + Pe = 2000 + 1000 = 3000 = 10 000

P –– KS 1 – 0,7 0,3

Nenuostolingumo taško analizė rodo, kokios reikia pardavimo apimties,

kad verslas būtų pelningas. Labai keista, bet tuo metu, kai daugeliui

įmonių trūksta pradinio kapitalo, viena iš dažniausiai pasitaikančių

priežasčių, dėl kurios žlunga pradedančiosios įmonės, yra ta, kad perkama

per daug ilgalaikio turto. Kai kurie įrengimai būtini, bet beveik visada

galima rasti ir tokių, be kurių verslas galėtų ir apsieiti arba kurie gali

būti nuomojami. O juk kuo daugiau ilgalaikio turto, tuo didesnės

pastoviosios išlaidos (didesni amortizaciniai atskaitymai), kurias turi

kompensuoti pardavimas.

Atsipirkimo periodo metodas (Payback period – angl.) yra vienas

populiariausių ir plačiausiai taikomų ekonominės analizės praktikoje. Šį jo

populiarumą nulėmė skaičiavimo paprastumas ir lengvai suvokiama esmė.

Atsipirkimo periodas parodo santykinį investicinio pasiūlymo patrauklumą.

Jis nustato, koks bus periodų, reikalingų pradinei investicijai padengti,

skaičius, t.y. jis nustato, kiek reikės periodų, kad kumuliatyvinis

investicinio projekto naudingumas susilygintų su kumuliatyviniais jo

kaštais. Šiame metode, kaip ir prieš tai nagrinėtuose, yra operuojama

pinigų srautais, t.y. tiek projekto naudingumas, tiek ir jo kaštai yra

išreiškiami pinigų srautais. Kiekvienai iš alternatyvų apskaičiuojamas

atsipirkimo periodas ir gautos reikšmės tarpusavyje palyginamas.

Pasirenkama ta alternatyva, kurios atsipirkimo periodas yra trumpiausias.

4. PELNINGUMAS IR RIZIKA

4.1. Kas yra rizika ir kaip ją įvertinti ?

Pradžiai pateiksiu du pavyzdžius. Pirmas: JAV vyriausybė išleidžia iždo

obligacijas ir parduoda jas su nuolaida, kadangi nemoka palūkanų. Tačiau

suėjus išpirkimo tterminui investoriai gaus tiksliai tiek pinigų, kokia yra

obligacijos nominalinė vertė. Antras – pirkimas bet kokios akcinės

bendrovės paprastųjų akcijų. Jūs galite gauti arba negauti planuojamų

dividendų. Dėl to po kurio laiko tų akcijų kaina gali gerokai būti kitokia

negu tikėjotės. Taigi planuotas obligacijos pelningumas tikrai atitiks

faktišką, o akcinės bendrovės akcijų pelningumas gali labai nukrypti nuo

planuoto. Šiuo atveju rizikingu vertybiniu popieriumi yra laikoma akcija, o

nerizikingu – obligacija. Kuo daugiau nukrypsta faktiškas pelningumas nuo

planuoto, tuo rizikingesnis yra vertybinis popierius. Taigi, rizika –

pelningumo nukrypimas nuo planuoto. Apskritai, rizika reiškia galimybę

įvykti netikėtiems, neplanuotiems įvykiams.

Rizikingo vertybinio popieriaus pelningumą apsprendžia tikimybė, kad

bus kainų sumažėjimas. Kaip pasiskirsto ta tikimybė ir parodo rizikingumą.

Rizikingo vertybinio popieriaus pelningumo procentas gali būti suprantamas

kaip tų procentų tikimybių išsibarstymas tam tikru laikotarpiu. Jeigu

faktiškas pelningumas yra toks, kokio ir buvo tikėtasi, vertybinis

popierius yra nerizikingas. Dauguma investitorių ir vadybininkų vengia

rizikos. Jei nusprendžiama rizikuoti yra reikalaujamas didesnis

pelningumas.

Kaip išmatuoti riziką? Rizikai nustatyti yra naudojami ir labai

paprasti, ir gana sudėtingi skaičiavimai bei rodikliai. Pats paprasčiausias

rodiklis, kuris nustatomas retrospektyvinės analizės ir patyrimo principu,

tai tikimybės laipsnis, kad įvykis įvyks. Pavyzdžiui, pradėjus gaminti

naują gaminį planuojama jo kaina nustatoma maždaug taip. Marketingo

specialistas padaro prielaidas, tarkime, kad yra 10% tikimybė, jog gaminį

pavyks parduoti už 200 litų, 30% tikimybė parduoti už 150 litų ir 60%

tikimybė &– už- 100 litų. Iš šių duomenų galima apskaičiuoti du paprastus

statistinius rodiklius:

planuojamą (tikimybinę) kainą,

standartinį nukrypimą nuo tos kainos.

Planuojama (tikimybinė) kaina apskaičiuojama kaip svertinis vidurkis

kainos ir tikimybės. Galima taikyti ir formulę:

R = [pic]( Pi Ri ), ∑PR = [pic]

Kur Pi – i-toji kaina

Ri – tikimybė, kad bus i-toji kaina

n – galimybių skaičius.

Galima apskaičiuoti kitą rizikos rodiklį – standartinį nukrypimą, kuris

parodys kokia yra planinės kainos dispersija arba kokio galima tikėtis

kainos nukrypimo nuo plano.

Standartinis nukrypimas yra apskaičiuojamas pagal formulę:

ץ[pic]

Kitas rizikos rodiklis yra variacijos koeficientas. Tai santykinis

rodiklis, kuris yra apskaičiuojamas standartinį nukrypimą dalijant iš

planuojamos kainos. Kuo didesnis variacijos koeficientas, tuo didesnė

rizika. Todėl apskaičiavus tik vieną variacijos koeficientą labai sunku

įvertinti riziką (Z. Gaidienė. 1998. p. 46-48).

Formuojant finansinio turto paketą du rodikliai domina investitorių: jo

pelningumas ir rizika. Rinkos Šalyse yra specialios turto paketo formavimo

teorijos, labai padedančios investitoriui padaryti sprendimą. Tačiau viena

yra aišku – kiekvienas investitorius geidžia didesnio pelningumo ir

nemėgsta rizikos. Visiškai nerizikingų investicijų nėra. Todėl būtina

mokėti nustatyti šiuos svarbiausius paketo rodiklius.

Apibūdinant investicijų paketo pelningumą ir riziką galima padaryti

išvadą, kad norint uždirbti planuojamą pelningumą reikia prisiimti ir

didesnę riziką. Apskaičiavus paketo pelningumą ir riziką investitorius turi

žinoti, kad šie rodikliai greitai keičiasi, jeigu keičiasi investuoto turto

lyginamosios dalys. Pavyzdžiui,

kokia rizika yra naujo vertybinio

popieriaus, kuris papildo investicijų paketą? Jeigu atskirų turto rūšių

lyginamosios dalys pakete yra mažos, tai naujų investicijų riziką galima

apskaičiuoti kaip kovariacijos koeficientą su kitomis paketo

investicijomis. Reiškia naujos investicijos riziką išreikš jos pelningumo

ir buvusio pakete pelningumo kovariacijos koeficientas (Z. Gaidienė. 1998.

p. 50).

Finansų valdyme dažnai taikomas labai buitiškas diversifikacijos

principas „nedėk visų kiaušinių į vieną pintinę“. Atrodytų, investuok savo

10000 litų į 5 arba 10 skirtingų vietų ir rizika sumažės. Tačiau remiantis

vien šiuo principu, yra ignoruojama koreliacija tarp vertybinių popierių

pelningumo kitimo. Formuojant vertybinių popierių paketą, jame gali būti ir

rizikingų vertybinių popierių. Tačiau kaip opozicija jiems turi būti

įsigyjami ir tokie vertybiniai popieriai, kurių pelningumo koreliacija su

rizikingais yra labai maža arba neigiama. Pavyzdžiui, jeigu vieno tipo

vertybinių popierių pelningumo kreivė yra cikliška (tarkime, vasaros metu

pelningumas yra didesnis negu žiemos laikotarpiu), tai norint turėti

diversifikuotą vertybinių popierių paketą reikia įsigyti kito tipo

vertybinių popierių, kurių pelningumo kreivė bus priešinga (žiemos metu

pelningumas didesnis negu vasaros). Tokiu būdu galima gerokai sumažinti

viso paketo riziką. Beveik visų akcijų pelningumo kitimo tendencijos

priklauso nuo šalies ekonomikos stiprumo: jis kyla, kai ekonomika stiprėja

ir smunka, kai ekonomika blogėja. Taigi, formuojant vertybinių popierių

paketą, verta išanalizuoti įvairias vertybinių popierių kombinacijas.

Tokios analizės tikslai yra du:

1. Pasiekti didžiausią pelningumą, nekeičiant rizikos laipsnio.

2. Maksimaliai sumažinti rriziką, nesumažinant pelningumo.

Galima teigti, kad planuojamas rinkos indekso pelningumas ir rinkos

indekso pelningumo standartinis nukrypimas sudaro rinkos paketą.

Rizika ir reikalaujamas pelningumas

Dabar pasamprotaukime apie investitorių, kuris ruošiasi pirkti turtą.

Jeigu jis žino to turto pelningumo riziką, kokio minimalaus pelningumo jis

reikalaus? Reikalaujamą pelningumą sudaro 3 elementai;

Pinigų laiko vertė arba palūkanų tarifas.

Pelningumas, kompensuojantis infliacijos poveikį.

Pelningumas už riziką.

Reikalaujamas pelningumas yra apskaičiuojamas sudedant šiuos tris

elementus.

Pinigų laiko vertė – tai toks pelningumo tarifas, kuris būtų uždirbamas

įsigyjant visiškai nerizikingą turtą ir kai nėra jokios infliacijos.

Daugelis pasaulio ekonomistų Pripažįsta, kad šis tarifas yra tik: 1-2 % per

metus nors kartais pakyla iki 4-5 %.

Kompensuoti infliacijos poveikiui investorius reikalaus papildomo

pelningumo. Atliekant analizę reikia nepamišti, jog reikalaujamas

pelningumas ir rizika – yra nustatyti tam tikru laiko momentu. Jei

investitoriai ddarosi pesimistiškesni, jie reikalauja didesnio pelningumo už

riziką.

4.2. Įmonės finansinės kontrolės sistema

Įmonės veiklos kontrolė yra svarbi sudedamoji kiekvieno vadovo darbo

dalis. Kontrolė – analizė – sprendimo priėmimas – tai sustambinti

kiekvienos veiklos etapai, užtikrinantys jos efektyvumą.

Tačiau, be savikontrolės, esama ir antrosios kontrolės dalies –

šalutinės kontrolės, kurios tikslas – atskleisti apskaitos ir atskaitomybės

trūkumus, sąmoningus ir nesąmoningus įstatymų bei instrukcijų pažeidimus,

įvertinti padalinių ir individų veiklos efektyvumą bei galimus jo didinimo

būdus.

Rinkos sąlygomis reikia aiškiai skirti vidinę ir išorinę kontrolę,

jungiančia, abu kontrolės momentus: efektyvumo didinimo ir pažeidimų

nustatymo. Pirmuoju atveju akcentuojamas efektyvumo didinimas, antruoju –

pažeidimų nustatymas.

Valstybinės kontrolės departamentas valstybinėms įmonėms, taip pat toms

įmonėms, kur dominuoja valstybinis kapitalas – tai žinybinis organas. Todėl

šio organo funkcijos yra labai įvairios. Jis kontroliuoja ne tik išorinę

atskaitomybę, bet ir gamybinę bei kitą veiklą. Be to, departamentas ne tik

atskleidžia trūkumus, bet ir padeda parengti priemones jiems pašalinti.

Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja, ar teisingai

ir laiku apskaičiuojami mokesčiai bei kitos įstatymų numatytos įmokos į

valstybės ir savivaldybių biudžetus. Inspekcijos darbą organizuoja ir jam

vadovauja Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Inspekcijos

organizuojamos rajoniniu principu.

Mokesčių inspektoriai turi teisę iš įmonių ir su jomis susijusių

organizacijų pareikalauti duomenų apie juridinių ar fizinių asmenų turtą ir

pajamas, jei oficialios atskaitomybės neužtenka. Jie gali skirti nuobaudas

už pajamų slėpimą.

3. Laisvosios rinkos šalyse svarbi audito kontrolė, kurią atlieka

nepriklausomi buhalteriai-auditoriai. Jie vykdo buhalterio, revizoriaus ir

konsultanto funkcijas. Juos galėtų pasitelkti nedidelės įmonės savo veiklai

tikrinti, trūkumams šalinti. Jie galėtų atlikti ir minėtųjų žinybų

kontrolės organų funkcijas (A. Sakalas ir kt. p.356).

Minėtųjų kontrolės formų derinimas leidžia ne tik tobulinti pačią

apskaitos sistemą, bet ir padeda sąžiningai tvarkyti atskaitomybę, šalinti

finansinės drausmės pažeidimus.

4.3. Finansavimas ir rizika

Jeigu paimamas papildomas finansavimas, tikintis jį grąžinti pirkėjų

skolų grąžintais pinigais, tai įmonė turi rizikos, nes jos skolų grąžinimai

priklauso nuo pirkėjų skolų grąžinimo. Taigi, iškyla klausimas – kur yra

saugumo riba, grąžins ar ne įmonė paskolas?

Apskritai, kuo trumpesnis yra skolų grąžinimo terminas, tuo rizika, kad

skolos nebus grąžintos, yra didesnė. Iš kitos pusės, kuo ilgiau nereikia

grąžinti skolos, tuo daugiau laiko įmonė turi skolų grąžinimui ir palūkanų

sumokėjimui.

Pavyzdys. Įmonė paėmė trumpalaikę paskolą cecho statybai. Pinigų

srautai iš naujo cecho nepajėgs per trumpą laiką padengti skolos ir

palūkanų. Taigi įmonė imasi rizikos, kad ji per skolos laikotarpį nepadengs

gauto finansavimo. Išeitis -naudoti ilgalaikį finansavimą.

Kita problema – palūkanų kaštai. Ilgalaikio finansavimo kaštai yra iš

anksto gerai žinomi. Gavus trumpalaikį finansavimą iš anksto neaišku, kokie

bus palūkanų kaštai ( trumpalaikių paskolų palūkanų tarifai svyruoja

daugiau už ilgalaikių ). Žinoma, jeigu tai infliacijos metas, kai kyla

tarifai, tai trumpalaikių palūkanų kaštai bus didesni už ilgalaikių.

Riziką tarp trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimo subalansuoja

palūkanų kaštai. Paprastai ilgalaikio finansavimo kaštai yra didesni už

trumpalaikio. Dabar reikia pasirinkti: ar mažesniais kaštais ir didesne

rizika trumpalaikis finansavimas ar ilgalaikis finansavimas su didesniais

kaštais ir mažesne rizika. Saugumo riba turėtų būti suprantama kaip

sutartinių mokėjimų atsilikimas nuo pinigų įplaukų srautų. Ši riba

priklauso nuo to, kokią riziką pasirenka menedžeriai. Todėl menedžeriai

nustato ir kokią dalį trumpalaikio turto finansuos einamasis įsiskolinimas,

o kokią dalį- ilgalaikės paskolos. Kur riba?

Esant konservatyviam požiūriui iš trumpalaikio finansavimo poreikio yra

atimami savaiminiai įsiskolinimai (tiekėjams, algų). Todėl ssumažėja rizika,

nes sumažėja papildomas trumpalaikis finansavimas.

Nebijant rizikos gali būti trumpalaikių paskolų forma finansuojamas

visas laikinas (sezoniškas) turto padidėjimas. Sakoma, šiuo atveju yra

negatyvi saugumo riba (nėra saugumo). Jeigu saugumo riba yra lygi 0, tai

reiškia, kad kiekvienas turto elementas nuo pradžios iki galo turi konkretų

finansavimo šaltinį (Z. Gaidienė. 1998. p. 50).

5. ĮMONĖS FINANSINĖS BŪKLĖS TYRIMAS

5.1. Bendra charakteristika

Įmonės pavadinimas Uždaroji akcinė

bendrovė „LENA“

Adresas Pramonės g. 16

Tauragė LT-5900

Telefonas/ faksas

72842

Įmonės kodas 7987876

PVM mokėtojo kodas

798787610

Įmonė registruota 1998-05-10

Įmonės registravimo numeris UAB

98-56

Įmonės rūšis Uždaroji akcinė

bendrovė

Veiklos pobūdis baldų gamyba ir

pardavimas

Įmonės vadovas

Juozapas Gudeliūnas

Darbuotojų skaičius

Įstatinis kapitalas 10000 Lt.

Bendrovės steigėjai

Juozapas Gudeliūnas 80 % akcijų

Saulius Gudeliūnas 20 %

akcijų

6. UAB “LENA” APRAŠYMAS

UAB “Lena” įkurta 1998 metais. Įmonė įsikūrusi Tauragėje, Pramonės

g.16. Įmonės veikla – tai medinių baldų gamyba ir prekyba jais. Ši įmonė

gamina medinius virtuvės baldus bei į juos įmontuoja buitinę techniką. UAB

“Lena” taip pat dirba ir dizaineriai bei interjero specialistai, kurie ne

tik gali klientui patarti, bet ir sukurti specialius baldus pagal klientų

pageidavimus. Įmonė taip pat savo produkciją gali pristatyti klientams į

namus bei ją sumontuoti. UAB “Lena” pradėjo teikti naujas paslaugas savo

klientams. Tai senų baldų restauracija bei minkštų baldų apmušalų keitimas.

Šia veikla įmonė stengiasi pritraukti naujų klientų, kurie galbūt

susidomėtų ir šios įmonės gaminamais baldais. Įmonė savo klientų turi ne

tik

Tauragėje, bet ir aplinkiniuose miestuose. Taip pat įmonė ketina įkurti

savo filialą Panevėžyje.

Šiuo metu UAB ”Lena” dirba 30 darbuotojų. Šios įmonės administracija

yra komunikabili, puikiai bendrauja su klientais. Tai yra šios įmonės

pranašumas prieš daugelį kitų įmonių, kuriose didžioji dalis problemų kyla

dėl darbuotojų nekompetitingumo ir nesugebėjimo bendrauti su žmonėmis, o

tai atbaido klientus. Tai svarbu, nes Lietuvoje baldų gamyba yra pakankamai

paplitusi ir yra didelė konkurencija, todėl labai svarbu išlaikyti klientus

ir pritraukti naujus.

Šiais laikais rinkoje išsilaikyti padėtų tai, kad įmonė gamintų

kokybiškus savo produktus, ttaip pat sugebėtų juos pateikti ir reklamuoti.

Tai yra vienas iš mūsų analizuojamos įmonės privalumų. Dabar nėra svarbu,

kad įmonė pagamintų kuo didesnį kiekį savo produkcijos, bet svarbu tai, kad

ta produkcija būtų aukščiausios kokybės ir atsižvelgtų į klientų poreikius

bei prieinamą kainą. Todėl svarbu, kad įmonė stengtųsi sumažinti savikainą

ir, kad tai neatsilieptų produkcijos kokybei.

7. UAB “LENA” HORIZONTALI IR VERTIKALI FINANSINĖ ANALIZĖ

Informatyviausias analizės šaltinis yra įmonės ūkinės-finansinės

veiklos balansas. Jo sudėtis analitikui sudaro galimybę lyginti aktyvo ir

pasyvo skyrius bei straipsnius įvairiais pjūviais, skaičiuoti išvestinius

rodiklius ir daryti išvadas bei apibendrinimus apie įmonės finansinę būklę.

Horizontalioji analizė dažniausiai atliekama lyginant dviejų

laikotarpių duomenis, jeigu yra galimybė, tai ir ilgesnio laikotarpio (iki

10 metų), tada ji vadinama trendo analize. Šios analizės duomenys padeda

vadovams numatyti dėl kokių veiksnių įtakos rrodikliai kito nevienodu tempu.

Horizontalioji analizė padeda nustatyti turto ir savininkų nuosavybės bei

įsipareigojimų konkrečių elementų kitimo tendencijas, šį kitimą palyginti

su ankstesnių laikotarpių šių elementų kitimu. Ši analizė turi būti atlikta

labai kruopščiai, nes ji turi teigiamų ir neigiamų bruožų (D. Šlekienė, I.

Klimavičienė I. 1999. p.187).

Vertikaliosios analizės tikslas – kiekvieną balanso rodiklį palyginti

su baziniu dydžiu ir išreikšti jį procentais. Atliekant vertikaliąją

analizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra aktyvo (turto) arba

pasyvo (savininko nuosavybės ir įsipareigojimų) suma. Ši analizė sudaro

galimybę susipažinti su balanso struktūra (D. Šlekienė, I. Klimavičienė I.

1999. p.184-185).

Reikia išsiaiškinti grynojo pelno padidėjimo priežastis, todėl

lyginsime 2004 metų įmonės finansinius rodiklius su praėjusiųjų metų

atitinkamais rodikliais. Skaičiavimui reikalingi duomenys pateikiami 3-ioje

lentelėje, o 4-oje lentelėje – rodiklių reikšmės, jų apskaičiavimo

formulės, apibrėžimai ir nukrypimai.

Pradiniai duomenys rrodiklių skaičiavimui 1

lentelė

| | | |-) | | |

|Bendrasis pelnas |640112 |508560 |+131552 |+25,86 % | |

|Grynasis pelnas |145272 |129958 |+15314 |+11,78 % | |

|Pardavimų pajamos |2420014 |2673928 |-253914 |-10,49 % | |

|Trumpalaikis turtas |794794 |622239 |+172555 |+27,73 % | |

|Ilgalaikis turtas |226095 |177312 |+48783 |+27,51 % | |

|Turtas |1024204 |802511 |+221693 |+27,62 % | |

|Akcinis kapitalas |725547 |640275 |+85272 |+13,31 % | |

|Veiklos pelnas |324619 |180614 |+144005 |+79,73 % | ||

|Įsipareigojimai |298657 |162236 |+136421 |+84,09 % | |

|Trumpalaikiai |75048 |51773 |+23275 |+44,96 % | |

|Per 1 metus gautinos|267241 |334201 |-66960 |-25,06 % | |

|Atsargos |250867 |224355 |+26512 |+11,82 % | |

8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ REIKŠMĖS PAGAL

UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ

2 lentelė. Įmonės finansinių rodiklių 2003 metų palyginimas su atitinkamais

finansiniais 2004 metų rodikliais

| | | | | | | |

|Bendrasis |BTP = Bendras |0,62|0,63|-0,01 |-1,5% |Nustato, kiek bendrojo |

|s | | | | | |vienetui, t.y. apibūdina |

|Grynasis |GrP = Grynas |0,14|0,16|-0,02 |-12,5%|Nustato, kiek grynojo |

|s | | | | | |vienetui, t.y. apibūdina |

|Bendrasis |BPP = Bendras |0,26|0,19|+0.07 |+36,8%|Parodo, kiek pelninga |

|s | | | | | |kiek bendrojo pelno gaunama|

|Grynasis |GrPP = Grynas |0,06|0,04|+0,02 |+50% |Parodo, kiek pelninga |

|s | | | | | |kiek grynojo pelno gaunama |

|Bendrasis |BNP = Bendras |0.88|0.79|+0.09 |+11,39|Nustato, kiek bendrojo |

|s | | | | | | |

|Grynasis |GrNP = Grynas |0,22|0,23|-0,01 |-4,34%|Nustato, kiek grynojo |

|s | | | | | | |

| Veiklos |VP = Veiklos |0,13|0,07|0,06 |+85% |Parodo, kiek pelninga yra |

| | | | | | | |

|ir | | | | | | |

|Bendrasis |BL = Sav. |2,42|3,94|-1,52 |-38,57|Parodo, kiek kartų |

|Einamasis |EL |10,5|12,0|-1,42 |-11,8%|Apibūdina sugebėjimą |

|likvidumas|=Trumpalaikis |9 |1

| | |įvykdyti trumpalaikius |

|as | | | | | |trumpalaikis turtas viršija|

|Kritinio |KĮK = Trump. |7,2 |7,68|-0,48 |-6,25%|Įvertina firmos sugebėjimą |

|Grynojo |KS = Trump. |0,7 |0,71|-0,01 |-1,4% |Parodo, kurią firmos turto |

|Investavim|IK = Ilgalaikis|0,31|0,27|0,04 |+14,8%|Parodo, kokia savininkų |

|as |nuosavybė | | | | | |

|Viso turto|VTA = |2,36|3,33|-0,97 |-29,1%|Apibūdina sugebėjimą |

|Ilgalaikio|ITA = |10,7|15 |-4,3 |-28,6%|Apibūdina sugebėjimą |

|Trumpalaik|TTA = |3,04|4,3 |-1,26 |-29,3%|Apibūdina sugebėjimą |

|s | | | | | |uždirbti, t.y. nustato, |

|Savininkų |SNA = |3,33|4,17|-0,84 |-20,14|Apibūdina sugebėjimą |

|s | | | | | |tenka kiekvienam akcinio |

|Atsargų |AA = Pardavimai|9,64|11,9|-2,27 |-19,05|Apibūdina sugebėjimą |

|s | | | | | |lėšų, investuotų į |

|Vidutinė |VD = |40d.|45d.|+5 |11,11%|Apibūdina sugebėjimą |

|Debitorini|DĮA=Pardavimai |9,05|8,00|1,05 |13,12%|Apibūdina, kaip debitoriai |

|o |Deb. | | | | |atsiskaito su firma, t.y. |

|mo | | | | | |debitorinis įsiskolinimas |

|s | | | | | | |

| | | | | | | |

|Įsiskolini|ĮK = Bendri |0,29|0,20|0,09 |45% |Apibūdina, kokią viso turto|

|as | | | | | |įsiskolinimų tenka |

|Manevringu|MK = Trump. |0,99|0,89|0,1 |11,23%|Rodo, kiek firma turi gryno|

|Finansinės|FNK= Savininkų |0,7 |0,79|-0,09 |-11,4%|Rodo firmos priklausomybę |

|as | | | | | | |

|Kred. |KĮ = |44d.|22d.|-22d. |-50% |Nustato, pper kiek dienų |

Iš 2 lentelės išskyriau svarbiausius pelningumo rodiklius, kurie

atspindi pagrindinių įmonės veiklos procesų efektyvumą. Kiekviena įmonė

gamindama tam tikrus produktus ar teikdama paslaugas tikisi gauti tam tikrą

pelno sumą. Absoliutus pelno dydis neparodo įmonės veiklos organizavimo ir

pasiekto rezultato efektyvumo, todėl savo įmonės finansinei analizei

atlikti naudosiu pelningumo rodiklius pateiktus 3-oje lentelėje.

Apskaičiavimui ir analizei naudosime UAB ”Lena” balanso bei pelno ir

nuostolio ataskaitos duomenis (priedai).

Pelningumo rodikliai 3 lentelė

| | | | |+,-) |

|Turto |TG = Grynas |0,14|0,16|-0,02 |

|s |Visas turtas | | | |

|Bendrasis |BPP = Bendras |0,26|0,19|+0.07 |

|s | | | | |

|Grynasis |GPP = Grynas |0,06|0,04|+0,02 |

|s | | | | |

|Nuosavo |NKG = Grynas |0,22|0,23|-0,01 |

|s | | | | |

| Veiklos |VP = Veiklos |0,13|0,07|0,06 |

|s |Pardavimai | | | |

Pagrindinių pasirinktų analizės pelningumo rodiklių skaičiavimas

parodytas 3 lentelėje. Iš jos matyti, kad visi pelningumo rodikliai

padidėjo, išskyrus turto

pelningumą ir nuosavo kapitalo pelningumą, t.y.:

Turto pelningumas –0,02 (0,62-0,63)

Bendrasis pardavimų pelningumas +0,07 (0,26-0,19)

Grynasis pardavimų pelningumas +0,02 (0,06-0,04)

Nuosavo kapitalo pelningumas –0,01 (0,22-0,23)

Veiklos pelningumas +0,06 (0,13-0,07)

Pelningumo rodiklių pokyčiai labai aiškiai matosi pirmame

paveikslėlyje

1 diagrama. Pelningumo rodiklių pokyčiai

1 pav. Pelningumo rodiklių pokyčiai

Iš pirmo paveikslėlio matome, kad bendrasis turto pelningumas yra

sumažėjęs lyginant bazinius metus su praėjusiais pusantro procento. Nors

toks pokytis neturi didelės įtakos, tačiau jis labai svarbus įmonės

vadovams, kadangi rodo kaip įmonėje yra valdomas turtas, o jo aanalizė padės

išsiaiškinti šio rodiklio priežastis. Kaip matome iš 2-tos lentelės, šio

rodiklio sumažėjimui neigiamą įtaką padarė turto apyvartumas, t.y. jį

mažino, o teigiamą įtaką darė pardavimų pelningumas, padidėjęs 1,4 karto.

Toks pardavimų pelningumas buvo todėl, kad pakito parduotų prekių

savikaina, sumažėjo 1,2 karto (2003 m. savikaina buvo lygi 2165368, o 2004

m. – 1779902). Toks savikainos sumažėjimas padidino bendrąjį, o kartu ir

grynąjį pelną bei visus pelningumo rodiklius. Pardavimų pelningumui turi

įtakos ir kainų veiksnys, parduodamos produkcijos asortimentas. Jų įtakai

nustatyti neturiu duomenų, kadangi vien tik metinės atskaitomybės dokumentų

neužtenka.

Kadangi UAB ”Lena” nesinaudojo ilgalaikiais kreditais, tai rodikliai

tiek nuosavo, tiek pastovaus kapitalo liko nepakitę. Nuosavo kapitalo

pelningumas sumažėjo dėl sumažėjusio nuosavo kapitalo apyvartumo. Nuosavo

kapitalo sumažėjimas yra neigiamas įmonės finansinės veiklos reiškinys, o

padidinti nuosavo kapitalo pelningumą galima geriau panaudojant pelningumo

rezervus.

Turto, ttiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio, apyvartumo sumažėjimas rodo,

jog šioje srityje nėra viskas gerai ir daroma neigiama įtaka turto

pelningumo rodikliui.

Kaip formavosi analizuojamos įmonės rezultatas parodyta 2 paveiksle.

–

PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATLIKTŲ DARBŲ SAVIKAINA = BENDRASIS PELNAS

–

VEIKLOS SĄNAUDOS = VEIKLOS PELNAS

KITOS VEIKLOS REZULTATAS

FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS REZULTATAS = ĮPRASTINĖS VEIKLOS

PELNAS

PAGAUTĖ (NETEKIMAI) = VEIKLOS PELNAS PRIEŠ

APMOKESTINIMĄ

–

PELNO MOKESTIS = GRYNASIS PELNAS

2 pav. Įmonės veiklos rezultato formavimasis

Finansinė ir investicinė veikla, sudaranti kad ir nedidelę pajamų iš

pardavimų dalį, tačiau 2004 m. palyginti su 2003 m. pajamų padidėjimas buvo

žymus, t.y. pajamos padidėjo 63010 litų. Šių pajamų padidėjimas padidino ir

grynąjį pelną 15314 litų, tačiau įprastinės veiklos pelnas sumažėjo 4610

litų, dėl labai padidėjusios veiklos. Ataskaitinių metų pelnas prieš

apmokestinimą taip pat bbuvo mažesnis, tačiau grynasis pelnas palyginti su

praėjusiais vis tik išliko didesnis, kadangi turėjo įtakos mažesnis nei

2003 m. pelno mokestis. Grynojo pelno padidėjimą galima paaiškinti

sumažėjusia parduotų prekių savikaina. Reikėtų atkreipti dėmesį į įtaką

bendrojo pelno virtimui grynuoju. Tai galėtų būti sumažėjusios veiklos

sąnaudos, pelno mokesčio sumažėjimas, padidėjęs veiklos pelnas.

9. BANKROTO TIKIMYBĖS PROGNOZAVIMAS PAGAL E. I. ALTMANO MODELĮ

Užsienio šalyse kompanijos bankroto tikimybės prognozavimui

taiko E.I. Altmano modelį. Jis apytiksliai diagnozuoja bankrotą.

Formulė bankroto prognozavimui:

Z=1,2* [pic] + 1,4* [pic]+

+ 3,3* [pic]+ 0,6* [pic] + 11*[pic]

Z(2000m.) =1,2*[pic]+1,.4*[pic]+3,3*[pic]+0,6*[pic]+1*[pic]=5

Z(2001m.)=1,2*[pic]+1,4*[pic]+3,3*[pic]+0,6*[pic]+1*[pic]=3,83

Priklausomai nuo Z koeficiento dydžio daroma išvada apie

bankroto tikimybę. Jei Z reikšmė lygi arba didesnė už 3, bankroto tikimybė

yra labai žema. Nagrinėtu atveju gautos reikšmės yra 5 ir 3,83, tai yra UAB

“Lena” artimiausiu metu bankrotas negresia.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

UAB “Lena” finansinė padėtis yra pakankamai gera šiuo metu nestabilioje

Lietuvos ekonominėje situacijoje ir galima tiktai kartu pasidžiaugti kartu

su šios įmonės savininkais. Nors finansinė analizė buvo atlikta remiantis

keliais rodikliais ir buvo orientuota į pelningumo analizės rodiklius,

apibendrinančius galutinius įmonės veiklos rezultatus, tačiau sugebėjau

išanalizuoti neigiamai įmonės veiklą lemiančius veiksnius.

Yra keletas svarbių rodiklių, kurių sumažėjimas rodo probleminę

situaciją finansinėje veikloje. Vienas svarbiausių rodiklių, keliantis

nerimą, yra turto pelningumo sumažėjimas, kuris rodo, jog įmonėje

nepakankamas investicijų į turtą efektyvumas ir rodo vadovų nesugebėjimą

juo disponuoti. Finansinės analizės specialistai teigia, jog šis rodiklis

yra labai reikšmingas, kadangi gali būti apskaičiuotas įvairiais būdais.

Šiame darbe turto pelningumui apskaičiuoti naudojau grynojo pelno ir turto

santykį. Šio rodiklio sumažėjimui turėjo įtakos turto apyvartumo

sumažėjimas, tačiau išaugęs pardavimų pelningumas teigiamai veikė šį

rodiklį, todėl jis yra nežymiai sumažėjęs.

Kitas rodiklis, taip pat ataskaitiniais metais nežymiai sumažėjęs yra

nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis, kuriam neigiamą įtaką turėjo grynojo

pelno sudėtinė dalis – išaugusios finansinės ir investicinės veiklos

sąnaudos.

UAB ”Lena” veiklos efektyvumas yra pakankamai geras, reikia paminėti ir

tai, jog padidėjęs pardavimų pelningumo rrodiklis rodo efektyvią pardavimų

veiklą įmonėje, taip pat sveikintinas dalykas yra sumažėjusi produkcijos

savikaina, o tuo pačiu išaugęs bendrasis pelnas. Sumažėjo veiklos sąnaudos,

kas tuo pačiu padidino veiklos pelną.

Mano analizuotos įmonės ataskaitiniai metai buvo sėkmingi ir galima

įžvelgti daug teigiamų parodymų, o tam tikri neigiami rodiklių nukrypimai

yra labai neryškūs, todėl jų pokyčio į teigiamą pusę galima tikėtis labai

greitai.

Taip pat bandysiu pateikti keletą pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti

įmonės veiklą.

Atlikęs įmonės finansinę analizę pamačiau, jog pagrindinė įmonės

savininkų problema yra turto pelningumo nors ir labai nežymus sumažėjimas.

Tai rodo, jog neefektyviai naudojamas turtas.

Kadangi sunkiomis ekonominėmis sąlygomis įmonė dirba pelningai (pelnas

nuo 129958 padidėjo iki 145272, t.y. padidėjo 15314 litų, kai aplinkui

dauguma įmonių patiria nuostolį ar yra prie bankroto ribos), tai siūlyčiau

UAB ”Lena” didesnį dėmesį skirti investavimui į ilgalaikį turtą, t.y.

kaupti lėšas nekilnojamam turtui įsigyti.

Jeigu įmonė stengtųsi padidinti bendrovės kapitalą bei siektų išsaugoti

ilgalaikio turto apimtis, tai padidintų įmonės stabilumą ir patikimumą

tiekėjų, klientų ir kreditorių akyse.

LITERATŪRA

1. Gaidienė Z. Finansų valdymas. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir

švietimo centras. 1998. 91-110 psl. ISBN 9986-418-10-0

2. Gineitienė Z. ir kt. Verslas. Vilnius: leidykla ,, Rosma“ 2003. 225-

230 psl. ISBN 9986-00-325-3

3. Gudaitienė O. Apskaitos pradmenys. Vilnius. 2002. ISBN 9955-9418-3-9

4. Jewell R. Integruotos verslo studijos. The BBaltic Press. 2000. 260-340

psl. ISBN 9955-9318-1-7

5. Jovaiša A. Kaip parengti verslo planą. ,,Pačiolio“ leidykla. 1996. 129-

130 psl. ISBN 9986-487-38-2

6. Juozaitienė L. Įmonės finansai analizė ir valdymas. Šiauliai. 2000. 41-

57 psl.; 174-177 psl. ISBN 9986-38-198-3

7. Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. Kaunas: Technologija

2001. 706 psl.; 621-641 psl. ISBN 9986-13-575-3

8. Sakalas, A. ir kt., Pramonės įmonių vadyba. Kaunas: Technologija.

2000. 351–357 psl. ISBN 9986-13-325-4

9. Smalenskas G. Finansinė atskaitomybė ir jos rodikliai. Vilnius. 1998.

46-62 psl. ISBN 9986-12-148-5

10. Šlekienė D. Klimavičienė I. Įmonės veiklos finansinis įvertinimas.

Kaunas: Technologija. 1999.

11. Usevičius K. Įmonės veiklos analizė ir verslo plano pagrindai.

Vilnius: KF ,,Pokytis“ 1998. 210-219 psl.

PRIEDAI

1 priedas

Pelno (nuostolio) ataskaita (Lt)

|Nr. | |ai | |fin.m. |

| | | | | |

|I. |PARDAVIMAI IR PASLAUGOS | |2420014 |2673928 |

|I.1.|Pajamos už parduotas prekes | |2405266 |2656402 |

|I.2.|Pajamos už atliktas paslaugas | |14748 |17526 |

|II. |PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATLIKTŲ DARBŲ | |1779902 |2165368 |

|II.1|Žaliavų, komplektavimo gaminių ir | |1513915 |1869479 |

|. |perparduoti skirtų prekių | | | |

|II.2|Paslaugų, darbų ir tyrimų | |265987 |295889 |

|. | | | | |

|III.|BENDRASIS PELNAS | | | |

| |(NUOSTOLIS) |

|640112 |508560 |

|IV. |VEIKLOS SĄNAUDOS | |315493 |327946 |

|IV.1|Pardavimų | |219630 |242690 |

|. | | | | |

|IV.2|Bendrosios ir administracinės | |95863 |85256 |

|. | | | | |

|V. |VEIKLOS PELNAS | | | |

| |(NUOSTOLIS) | |324619 |180614 |

|VI. |KITA VEIKLA | |-154585 | |

|VI.1|Pajamos | |111404 | |

|. | | | | |

|VI.2|Sąnaudos | |265989 | |

|. | | | | |

|VII.|FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA | |7793 |1439 |

|VII.|Pajamos | |107664 |44654 |

|1. | | | | |

|VII.|Sąnaudos | |99871 |43215 |

|2. | | | | |

|VIII|ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS | |177827 |182437 |

|. | | | | |

|IX. |PAGAUTĖ (ypatingasis pelnas) | | | |

|X. |NETEKIMAI (ypatingieji praradimai) | | | |

|XI. |ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS PRIEŠ | |177827 |182437 |

|XII.|PELNO MOKESTIS | |32555 |52479 |

|XIII|GRYNASIS ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS | |145272 |129958 |

|. |PASKIRSTYMUI | | | |

2 priedas

Balansas (Lt)

|. | | |m. |fin. m.|

|Nr.| | | | |

|A. |Ilgalaikis turtas | |226095|177312 |

|I. |FORMAVIMO SAVIKAINA | | | |

|I.1|Kapitalo pakitimo ir įmonės rormavimo | | | |

|. | | | | |

|I.2|Obligacijų iišleidimo | | | |

|. | | | | |

|I.3|Kitų formavimo darbų | | | |

|. | | | | |

|I.4|Reorganizavimo | | | |

|. | | | | |

|II.|NEMATERIALUSIS TURTAS | | | |

|II.|Tyrinėjimų ir plėtrojimo darbų savikaina | | | |

|1. | | | | |

|II.|Įsigytos teisės | | | |

|2. | | | | |

|II.|Prestižas | | | |

|3. | | | | |

|II.|Iš anksto apmokėtos sąnaudos | | | |

|4. | | | | |

|III|MATERIALUSIS TURTAS | |226095|177312 |

|. | | | | |

|III|Žemė | | | |

|.1.| | | | |

|III|Pastatai | | | |

|.2.| | | | |

|III|Statiniai ir mašinos | | | |

|.3.| | | | |

|III|Transporto priemonės | |6569 |6569 |

|.4.| | | | |

|III|Kiti įrengimai ir įrankiai | |15022 |20321 |

|.5.| | | | |

|III|Išperkamosios nuomos ir panašios teisės | | | |

|.6.| | | | |

|III|Kitas materialus turtas | |204504|150422 |

|.7.| | | | |

|III|Nebaigta statyba ir išankstiniai | | | |

|.8.|apmokėjimai | | | |

|IV.|ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS | | | |

|IV.|Dalyvavimas kitose įmonėse | | | |

|1. | | | | |

|IV.| Investicijos | | | |

|1.1| | | | |

|. | | | | |

|IV.| Gautinos sumos | | | |

|1.2| | | | |

|. | | | | |

|IV.|Kitas ilgalaikis finansinis turtas | | | |

|2. | | | | |

|IV.| Nuosavos akcijos | | | |

|2.1| | | | |

|. | | | | |

|IV.| Kitos investicijos | | | |

|2.2| | | | |

|. | | | | |

|IV.| Kitos gautinos sumos | | | |

|2.3| | | | |

|. | | | | |

|V. |PO VIENERIU METŲ GAUTINOS SUMOS | | | |

|V.1|Pirkėjų įsiskolinimas | | | |

|. | | | | |

|V.2|Kitos gautinos sumos | | | |

|. | | | | |

|B. |Trumpalaikis turtas | |794794|622239 |

|I. |ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS | |250867|224355 |

|I.1| Atsargos | | | |

|. | | | | |

|I.1| Žaliavos ir komplektavimo gaminiai | | | |

|.1.| | | | |

|I.1| Nebaigta gamyba | | | |

|.2.| | | | |

|I.1| Pagaminta produkcija | | | |

|.3.| | | | |

|I.1| Pirktos prekės, skirtos perparduoti | | | |

|.4.| | | | |

|I.1| Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti| | | |

|.5.| | | | |

|I.1| Išankstiniai apmokėjimai | | | |

|.6.| | | | |

|I.2| Nebaigtos vykdyti sutartys | | | |

|II.|PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS | |267241|334201 |

|II.| Pirkėjų įsiskolinimai | | | |

|1. | | | | |

|II.| Kitos gautinos sumos | | | |

|2. | | | | |

|II.| Pareikalautas, bet neįmokėtas | | | |

|2.1|kapitalas | | | |

|. | | | | |

|II.| Kitos skolos | | | |

|2.2| | | | |

|. | | | | |

|III|INVESTICIJOS IR TERMINUOTI INDĖLIAI | |271486|60727 |

|. | | | | |

|III| Nuosavos akcijos | | | |

|.1.| | | | |

|III| Kitos investicijos ir terminuoti | | | |

|.2.|indėliai | | | |

|IV.|GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE | |5200 |2956 |

|C. |Sukauptos (gautinos )pajamos | |3315 |2960 |

| | | | | |

| |TURTAS IŠ VISO | |102420|802511 |

| | | |4 | |

|. | | | |fin.m. |

|Nr.| | | | |

| | | | | |

|A. |Kapitalas ir rezervai | | | |

| | | |725547|640275 |

|I. |KAPITALAS | | | |

| | | |396297|396297 |

|I.1|Įstatinis (pasirašytas) | | | |

|. | | |396297|396297 |

|I.2|Nepareikalautas įmokėti (-) | | | |

|. | | | | |

|II.|AKCIJŲ PRIEDAI (nominalinės vertės | | | |

| |perviršijimas) | |289250|203978 |

|III|PERKAINOJIMO REZERVAS | | | |

|. | | | | |

|IV.|REZERVAI | | | |

|IV.|Įstatymo numatyti | | | |

|1. | | | | |

|IV.|Nepaskirstytini | | | |

|2. | | | | |

|IV.|Paskirstytini | | | |

|3. | | | | |

|V. |NEPASKIRSTYTAS PELNAS ( NUOSTOLIS ) | | | |

| | | |40000 |40000 |

|V.1|Ataskaitinių metų | | | |

|. | | | | |

|V.2|Ankstesniųjų metų | | | |

|. | | | | |

|B. |Finansavimas (dotacijos ir subsidijos ) | | | |

|C. |Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai | | | |

|I. |ĮSIPAREIGOJIMŲ IR REIKALAVIMŲ | | | |

|I.1|Pensijų ir panašių įsipareigojimų | | | |

|. | | | | |

|I.2|Mokesčių | | | |

|I.2| Netikėtųjų | | | |

|.1.| | | | |

|I.2| Kitų | | | |

|.2.| | | | |

|I.3|Kapitalinio remonto ir stambių priežiūros| | | |

|. |darbų | | | |

|I.4|Kiti | | | |

|. | | | | |

|II.|ATIDĖTI MOKESČIAI | | | |

|II.|Kapitalo subsidijoms | | | |

|1. | | | | |

|II.|Kiti | | | |

|2. | | | | |

|D. |Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | |298657|162236 |

|I. |PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS | |223609|110463 |

| |IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

| | | |

|I.1|Finansinės skolos | | | |

|. | | | | |

|I.1| Antraeilės | | | |

|.1.| | | | |

|I.1| Neantraeilės | | | |

|.2.| | | | |

|I.1| Išperkamosios nuomos ir panašūs | | | |

|.3.|įsipareigojimai | | | |

|I.1| Kreditinėms institucijoms | | | |

|.4.| | | | |

|I.1| Kitos | | | |

|.5.| | | | |

|I.2|Prekybos skolos (skolos , susijosios su | | | |

|. |prekių pardavimu) | | | |

|I.2| Tiekėjams | | | |

|.1.| | | | |

|I.2| Apmokėtini vekseliai | | | |

|.2.| | | | |

|I.3|Avansu gautos sumos pagal pasirašytas | | | |

|. |sutartis | | | |

|I.4|Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai | | | |

|. |įsipareigojimai | | | |

|II.|PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS | |75048 |51773 |

|II.|Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis | | | |

|1. | | | | |

|II.|Finansinės skolos | | | |

|2. | | | | |

|II.| Kreditinėms institucijoms | | | |

|2.1| | | | |

|. | | | | |

|II.| Kitos | | | |

|2.2| | | | |

|. | | | | |

|II.|Prekybos skolos | | | |

|3. | | | | |

|II.| Tiekėjams | | | |

|3.1| | | | |

|. | | | | |

|II.| Apmokėtini vekseliai | | | |

|3.2| | | | |

|. | | | | |

|II.|Avansu gautos sumos pagal pasirašytas | | | |

|4. |sutartis | | | |

|II.|Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis | | | |

|5. |draudimas | | | |

|II.| Mokesčiai | | | |

|5.1| | | | |

|. | | | | |

|II.| Atlyginimai | | | |

|5.2| | | | |

|. | | | | |

|II.| Socialinis draudimas | | | |

|5.3| | | | |

|. | | | | |

|II.|Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai | | | |

|6. |įsipareigojimai | | | |

|E. |Sukauptos sąnaudos ir ateinančio | | | |

| |SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ| | | |

| |VISO | |102420|802511 |

| | | |4 | |

———————–

[pic]

PARDAVIMŲ IR PASLAUGŲ PAJAMOS