Ilgalaikio turto apskaita

ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO APSKAITA

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

TURINYS

ĮVADAS……………………

…………………….3

1. ILGALAIKIO TURTO

ESMĖ……………………

………..4

2. ILGALAIKIS MATERIALUSIS

TURTAS……………………

…..5

2.1. Įsigyjamo ir turimo ilgalaikio materialiojo turto

apskaita……………….6

2.1.1 Ilgalaikio materialiojo turto

įvertinimas…………………..

.7

Įsigijimo

savikaina…………………..

………….7

Perkainota

vertė…………………….

………….9

2.2. Ilgalaikio materialiojo turto tobulinimo ir jo perkainojimo

apskaitos principai……10

2.3. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir nusidėvėjimų sąnaudų

apskaita…….11

Tiesiogiai proporcingas

būdas…………………….

…..14

Produkcijos

būdas…………………….

…………15

Metų skaičiaus

būdas…………………….

………..15

Dvigubai mažėjančios vertės

būdas…………………….

…16

2.4. Ilgalaikio materialiojo turto netekimo

apskaita……………………

17

2.4.1. Ilgalaikio materialiojo turto perleidimo

ypatumai……………..17

2.4.2. Ilgalaikio materialiojo turto

nurašymas…………………..18

3. „X“ ĮMONĖS ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO

APSKAITA…………..20

3. 1. „X“ įmonės charakteristika

……………………..

……..20

3.2. „X“ įmonės ilgalaikis materialusis tturtas ir jo apskaita

………………..20

3.3. „X“ įmonės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas ir jo

apskaita…………21

IŠVADOS IR

SIŪLYMAI……………………

……………26

LITERATŪRA………………….

…………………..27

PRIEDAI…………………..

…………………….28

ĮVADAS

Buhalterinė apskaita, privaloma visoms įmonėms.

Apskaita – nuoseklus įmonės atliktų ūkinių operacijų fiksavimas bei jų

analizavimas, būsimųjų įvykių prognozavimas.

Beveik kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai reikalingos tam tikros

sąlygos, taip pat ir materialinės. Šios sąlygos kiekvienoje įmonėje vis

kitokios, ir jos darosi vis įvairesnės, stengiantis atitikti didėjančius

rinkos reikalavimus. Beveik kiekvienoje įmonėje reikšmingą vaidmenį vaidina

ilgalaikis turtas- pastatai, mašinos, specialūs įrengimai, be kurių

dažniausiai apskritai neįmanoma sėkminga kokia nors veikla. Šis per vieną

gamybos ciklą nesunaudojamas turtas buhalterinės apskaitos požiūriu

ypatingas ir tuo, kad paprastai palyginti sunku šio turto sunaudotą dalį

tiksliai įskaičiuoti į tam tikro laikotarpio sąnaudas bei gaminamų ir

parduotų prekių savikainą.

Ilgalaikis turtas dėl jo santykinio brangumo ir didelės reikšmės

kiekviename versle turi būti ssaugomas ir vertinamas.

Ilgalaikis turtas- turtas, kuris naudojamas įmonės ekonominei naudai

gauti ilgiau nei vienus metus ir kurio įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės

nusistatytą.

Šio darbo tikslas – atskleisti ilgalaikio materialaus turto apskaitą.

Darbo objektas – „X“ įmonės ilgalaikio materialaus turto apskaita.

Uždaviniai:

1) Apibūdinti ilgalaikį materialųjį turtą;

2) Išanalizuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą;

3) Nustatyti ilgalaikio materialiojo turto netekimo, perleidimo ir

nurašymo apskaitą;

Metodologija:

✓ Mokslinė literatūra;

✓ Dokumentai;

✓ Spauda.

1. ILGALAIKIO TURTO ESMĖ

Įmonės įsigytu turtu laikomas ne tik nusipirktas, bet ir pačios įmonės

pasigamintas naujas (įskaitant pastatytą) turtas. Be to, turtas gali būti

įsigyjamas ir kitais Civiliniame kodekse nustatytais nuosavybės teisės

įsigijimo pagrindais (pavyzdžiui, įgyjamąja senatimi ir kt.) (Kvedarienė

A., 2002,p18)

Pagal Kvedarienę (2002) ilgalaikiu laikomas turtas, kuris naudojamas

vieneto pajamoms uždirbti ((ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius

metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už nustatytą kainą. Šio turto

įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo

arba amortizacijos laikotarpį.

Ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną

apskaitinį laikotarpį naudojamas turtas. Būtina pažymėti, kad ilgalaikiu

turtas laikomas ne kalendorine, o ekonomine prasme.

Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį

ir ilgalaikį, yra jo sunaudojimas per tam tikrą laikotarpį- laikotarpį, per

kurį uždirbamas pelnas. Jeigu turtas per vieną ataskaitinį laikotarpį

visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jeigu visas

nesunaudojamas- ilgalaikiu turtu.

Ilgalaikis turtas gali būti labai skirtingas. Jo įvairovė

kartais lemia visiškai skirtingus to turto apskaitos būdus, jo įkainojimo

ir atvaizdavimo atskaitomybėje tvarką. Todėl visą ilgalaikį turtą būtina

sugrupuoti- suskirstyti į tam tikras vienarūšes klases.

Metinėje finansinėje atskaitomybėje ilgalaikis turtas

suskirstytas į penkias dideles grupes: formavimo savikaina, nematerialusis

turtas, materialusis ilgalaikis turtas, ilgalaikis finansinis turtas ir po

vienerių metų gautinos sumos. Formavimo savikaina yra susijusi su turtu,

atsiradusiu formuojant įmonę- kuriant ją arba plėtojant jau įsteigtos

įmonės veiklą, keičiant jos veiklos profilį ir pan. Nematerialusis turtas

išskiriamas todėl, kad būtų parodyta, kiek įmonė turi teisių ir kitų

panašių privilegijų suteikiančio turto, kuris egzistuoja tik tol, kol

egzistuoja pati įmonė. Materialiojo ilgalaikio turto rodiklis rodo, kiek

įmonėje yra apčiuopiamo ilgą laiką naudojamo turto. Tai labai svarbus

dydis, nes būtent ilgalaikiu materialiuoju turtu įmonė gali garantuoti

skolų bankui ar tiekėjams grąžinimą, į šį turtą paprastai orientuojasi ir

akcininkai, nes jis yra vienas svarbiausių nuosavybės garantų. Įmonės

sėkmingą veiklą visada lemia daugelis išorinių veiksnių. Tuo tarpu

ilgalaikio materialiojo turto kainą iš tikrųjų veikia tik infliacija.

Ilgalaikis finansinis turtas išskiriamas į atskirą grupę todėl, kad

atskirai būtų parodytas įmonės turtas, susijęs su dalyvavimu kitose

įmonėse. Po vienerių metų gautinos sumos pateikiamos rodant ilgalaikius

trečiųjų asmenų įsiskolinimus įmonei. (Kalčinskas G., 1997,p212-214)

2. ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

Pagal Kalčinską ilgalaikis materialusis turtas vaidina labai

reikšmingą vaidmenį ddaugelio įmonių veikloje, nes jo neturint galima nebent

teikti paslaugas. (2003)

|Materialusis turtas |Nekilnojamasis (pasyvus) |Žemė |

| | |Pastatai |

| | |Gamtiniai ištekliai |

| | |Kitas nekilnojamasis |

| | |turtas |

| |Kilnojamasis (aktyvus) |Įrengimai |

| | |Baldai |

| | |Transporto priemonės |

| | |Kitas kilnojamasis turtas|

Ilgalaikis materialusis turtas skirstomas į kilnojamąjį ir

nekilnojamąjį turtą. Kilnojamasis turtas- tai daiktai, kurie gali būti

lengvai perkeliami iš vienos vietos į kitą. Nekilnojamasis turtas- daiktai,

susiję su žeme ir negalintys būti keliami iš vienos vietos į kitą

nepakeitus jų esmės ir nesumažinus jų vertės. Įmonė už nekilnojamąjį turtą

privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį. (Ivanauskienė A., 2004,p174)

Materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui,

jeigu jis atitinka visus šiuos požymius:

1) ketinama jį naudoti ilgiau nei vienus metus;

2) pagrįstai tikimasi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais

laikotarpiais;

3) galima patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

4) perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.

(Rizikos perdavimu laikomas momentas, kai įmonė įgyja teisę valdyti,

naudoti materialųjį turtą ir juo disponuoti, tampa atsakinga už materialųjį

turtą ir jai priklauso materialiojo turto teikiama nauda.)

Materialusis turtas, sudarantis prielaidas įmonei veikti, nors ir

neduodantis ekonominės naudos tiesiogiai, pripažįstamas ilgalaikiu turtu.

(Bagdžiūnienė V., 2004,p101-102)

1. Įsigyjamo ir turimo ilgalaikio materialiojo turto apskaita

Buhalterinė apskaita privaloma visoms įmonėms. Apskaita- nuoseklus

įmonės atliktų ūkinių operacijų ffiksavimas bei jų analizavimas, būsimųjų

įvykių prognozavimas. (Kaip tvarkyti, 1995,p5)

Ilgalaikis materialusis turtas- tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas,

kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Tokiu

turtu numatoma naudotis ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį.

Įmonė turimą materialųjį turtą apskaitoje užregistruoja suskirstytą

pagal paskirtį. Visas materialusis ilgalaikis turtas balanse fiksuojamas

tokia tvarka: žemė, pastatai, statiniai ir mašinos, transporto priemonės,

kiti įrenginiai ir įrankiai, išperkamoji nuoma ir panašios teisės, kitas

(ilgalaikis) materialusis turtas, nebaigta statyba ir išankstiniai

apmokėjimai. Šitaip suskirsčius įmonėje lengviau kaupti informaciją apie

skirtingas funkcijas atliekantį materialųjį ilgalaikį turtą ir prireikus tą

informaciją operatyviai panaudoti valdymui. Į grupes pagal paskirtį

sujungtas ilgalaikis materialusis turtas balanse pateikiamas to turto

likvidumo mažėjimo tvarka: pradedant mažiausiai likvidžiu turtu- žeme ir

baigiant paprastai likvidžiausiais ilgalaikiais išankstiniais apmokėjimais.

Balanse ilgalaikis materialusis turtas pavaizduojamas turto dalies A

skyriaus trečiojoje grupėje:

Žemė įmonės balanse išskiriama atskirame straipsnyje, nes ji ypatinga

tuo, jog vienintelė iš materialiojo ilgalaikio turto nenudėvima. Apskaitoje

užregistruota žemės pradinė vertė paprastai nesikeičia per visą naudojimosi

ja laikotarpį. Pakeisti pradinę žemės kainą galima tik perkainojant. Visais

atvejais labai svarbu tiksliai nustatyti pradinę žemės kainą, nes jos

įsigijimas susijęs su įvairiomis išlaidomis, kurias padaro įmonė.

Gamybiniai ar administraciniai pastatai gali būti įsigyjami sumokant už

juos tam tikrą pinigų sumą arba statomi įmonės jėgomis. Jeigu pastatai

perkami, tai pradinę vertę sudarys pardavimo-pirkimo sutartyje numatyta

kaina, papildomų darbų, atliekamų

prieš pradedant pastatą eksploatuoti,

vertė ir įvairūs registravimo mokesčiai. Jeigu įmonė pasistato pastatus

pati, tai pradinę vertę, kuri bus užfiksuota apskaitoje, sudarys visos

išlaidos, susijusios su pastato pastatymu. Balanso straipsnyje statiniai ir

mašinos parodomi įmonės pasistatyti ar nupirkti statiniai, sumontuotos

konstrukcijos, gamybiniai įrenginiai, mašinos, kuriomis įmonėje ilgą laiką

gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos. Į jų pradinę vertę taip pat

įskaičiuojamos visos išlaidos, susijusios su jų įsigijimu.

Transporto priemonės- tai lengvieji arba krovininiai automobiliai,

autobusai, traktoriai, traukiniai, lėktuvai ir pan. Jas įmonė įsigyja, kad

naudotų ilgą laiką ir teiktų paslaugas arba aptarnautų pačios įmonės

darbuotojus. Pridėtinė vertė apskaitoje turi būti apskaičiuojama pridėjus

prie pirkimo kainos visas išlaidas, susijusias su transporto priemonių

pirkimu. Tas pats pasakyta ir apie kitus įrenginius ir įrankius.

Išperkamosios nuomos ir panašių teisių straipsnyje atvaizduojamas visas

materialusis ilgalaikis turtas, kuriuo įmonė disponuoja išperkamosios

nuomos sutarčių pagrindu. Atvaizduojamos visos anksčiau aptartos

materialiojo ilgalaikio turto rūšys. Šiame straipsnyje atvaizduojama ir

įmonės suteikto nemokamai disponuoti materialiojo ilgalaikio turto vertė.

Kito materialiojo turto straipsnyje atvaizduojamas kitoms įmonėms

išnuomotas, užkonservuotas ar rezervinis turtas, įmonės įprastinėje

veikloje nenaudojami gyvenamieji namai bei vvisas šiuose pastatuose esantis

turtas neatsižvelgiant į jo pobūdį.

Nebaigtos statybos ir išankstinių apmokėjimų straipsnyje kaupiamos

visos išlaidos statomiems objektams, kurie ateityje bus naudojami įmonės

gamybinei ar administracinei veiklai. Tokius objektus gali statyti ir pati

įmonė.

Taigi materialiojo ilgalaikio turto įvertinimo pagrindas visada turi

būti jo faktinė įsigijimo savikaina. Ši savikaina, užfiksavus ją

apskaitoje, vadinama ilgalaikio turto pradine verte. (Kalčinskas G.,

1997,p217-219)

1. Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas

Ilgalaikis materialusis turtas, atitinkantis pripažinimo kriterijus, jį

įsigijus ar pasigaminus, registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo)

savikaina, vėliau, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką,

jis gali būti apskaitomas vienu šių būdų:

1) įsigijimo savikaina;

2) perkainota verte

Atskiroms turto grupėms gali būti taikomi skirtingi įvertinimo būdai.

(Bagdžiūnienė V., 2004,p102)

Įsigijimo savikaina

Jei įmonė pasirenka įsigijimo savikainos būdą, ilgalaikis turtas

apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, balanse- likutine verte

(įsigijimo savikaina- nusidėvėjimas).

Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimo pagrindas turi būti jo faktinė

įsigijimo savikaina, kurią sudaro visos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą.

Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina- sumokėta (mokėtina) pinigų ar

pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto, kuris

naudojamas įsigyjant ar gaminant turtą, vertė.

Ilgalaikio turto įsigijimo savikainą galima apskaičiuoti taip:

PIRKIMO KAINA

– PIRKIMO NUOLAIDA

+ PAPILDOMOS ĮSIGIJIMO IŠLAIDOS

= ĮSIGIJIMO SAVIKAINA

Papildomos įsigijimo išlaidos- tai visos išlaidos, susijusios su

ilgalaikio turto atvežimu į būsimo eksploatavimo vietą, pakrovimo,

iškrovimo, transportavimo, komisiniai atlyginimai, mokesčiai ir kt.

išlaidos, bei visos išlaidos ruošiant naudoti. Jei už tą pačią sumą

įsigyjami du skirtingi daiktai, juos apskaitoje būtina išskirti. Tokiais

atvejais kiekvieną objektą reikia įvertinti rinkos kaina ir nustatyti,

kokia bendros įsigijimo savikainos dalis tenka kiekvienam turtui.

Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina neįskaitomas

pridėtinės vvertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės

mokestis yra negrąžinimas.

Įsigyjant turtą, gali būti pasinaudota banko paskolomis. Palūkanos į

įsigijimo savikainą neįskaitomos. Jos pripažįstamos atitinkamų laikotarpių

sąnaudomis. (Ivanauskienė A., 2004,p175-176)

Pagal Zakalskienę (2002, p6-7) ilgalaikiam turtui įsigyti skolintų lėšų

palūkanos, susikaupusios:

• Iki to turto naudojimo pradžios, apskaitoje kapitalizuojamos kaip

formavimo savikaina.

Perdavus turtą naudoti, palūkanos pridedamos prie turto įsigijimo

savikainos ir amortizuojamos per to turto naudingo eksploatavimo laiką.

• Kitais laikotarpiais (perdavus naudoti) priskiriamos ataskaitinio

laikotarpio finansinės veiklos sąnaudoms.

Ilgalaikį materialųjį turtą įmonės gali pagaminti savo jėgomis.

Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainą sudaro šio turto

gamyboje sunaudotų žaliavų, medžiagų, komplektavimo gaminių įsigijimo

savikaina, tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Į tokio turto

įsigijimo savikainą neįtraukiamos ataskaitinio laikotarpio veiklos

sąnaudos. (Ivanauskienė A., 2004)

Perkainota vertė

Įmonės gali taikyti ilgalaikio turto vertei teisingai parodyti ir

perkainotos vertės būdą. Jei įmonės apskaitos politikoje numatyta taikyti

šio perkainotos vertės būdą, ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas

įsigijimo savikaina, vėliau perkainojamas ir apskaitoje registruojamas

perkainota verte, o finansinėje atskaitomybėje parodomas perkainota verte,

atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės pokytį. Jei įmonė visą

ilgalaikį turtą ar jo grupę apskaito perkainotos vertės būdu pagal savo

nustatytą apskaitos politiką, nepriklausomi specialistai- trečiųjų šalių

atstovai, perkainoti turi periodiškai, ne rečiau kaip kas penkerius metus.

Jei tikroji ilgalaikio materialiojo turto vertė nuolat reikšmingai kinta,

tokį turtą reikia perkainoti dažniau.

Ilgalaikio mmaterialiojo turto perkainojimo schema

Jei ilgalaikio materialiojo turto, jį perkainojus, vertė padidėja, toks

padidėjimas apskaitoje registruojamas kaip ilgalaikio materialiojo turto

vertės padidėjimas ir perkainojimo rezervas (rezultatai), bet jei

ilgalaikio materialiojo turto, jį perkainojus, vertė sumažėja, toks

sumažėjimas apskaitoje registruojamas kaip ilgalaikio materialiojo turto

vertės sumažėjimas ir pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl

turto vertės sumažėjimo, jei šis turtas anksčiau nebuvo perkainotas

didinant jo vertę. Jei ilgalaikio turto vienetas anksčiau buvo perkainotas

ir yra likusi nepanaudota perkainojimo rezervo dalis, sumažėjus turto

vertei apskaitoje registruojamas turto vertės sumažėjimas ir mažinamas

perkainojimo rezervas. Jei jo turto perkainojimo rezervo suma yra mažesnė

už turto vertės sumažėjimo sumą, ta dalis, kuri viršija perkainojimo

rezervo sumą, pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto

vertės sumažėjimo. Jei ilgalaikio materialiojo turto, jį perkainojus, vertė

padidėja, tačiau anksčiau šio turto vertė buvo sumažėjusi ir dėl to buvo

pripažintos sąnaudos, apskaitoje registruojamas turto vertės padidėjimas.

(Bagdžiūnienė V., 2004,p104-105)

2. Ilgalaikio materialiojo turto tobulinimo ir jo perkainojimo apskaitos

principai

Ilgalaikio turto vertė gali didėti ne tik įsigyjant šį turtą, bet ir

kai kuriais kitais atvejais. Kartais įmonės gali patirti tam tikrų išlaidų,

susijusių su jau naudojamo ilgalaikio materialiojo turto tobulinimu. Tai

ilgalaikio turto rekonstrukcijos- įvairūs pertvarkymo bei kitokio

tobulinimo darbai, ar šio turto remontų sąlygojamos išlaidos.

Ilgalaikio turto eksploatavimo metu gali būti daromos įvairios

išlaidos, susijusios su šio turto priežiūra bei jo tobulinimu. Atliekant

rekonstrukciją- esminius ilgalaikio materialiojo turto pertvarkymo ar

tobulinimo darbus- gali ne tik pailgėti turto naudojimo laikas, bet ir

pasikeisti ar tobulėti jo atliekamos funkcijos, kitaip tariant, padidėti

ilgalaikio turto naudingumas arba netgi pasikeisti tą turtą naudojant

uždirbamų pajamų pobūdis.

Kita ilgalaikio turto tobulinimo kryptis- turto savybių atkūrimas,

atstatymas tų jo savybių, kurias turėjo iki jo naudojimo pradžios. Atlikus

didelius ilgalaikio materialiojo turto remonto ar atnaujinimo darbus,

paprastai pailgėja turto eksploatavimo laikas, tačiau pats turtas iš esmės

lieka toks pat. Tokios paskirties išlaidų suma nedidina pradinės turto

vertės, tačiau mažina suremontuoto ar atnaujinto turto nusidėvėjimą, dėl to

taip pat padidėja turto likutinė vertė bei gali pailgėti rekonstruoto turto

nusidėvėjimo laikas.

Remonto, kuris iš esmės nepailgina ilgalaikio turto naudojimo laiko ar

yra atliekamas profilaktikos tikslais ilgalaikio turto būklei palaikyti ar

saugumui užtikrinti (jis vadinamas einamuoju remontu), išlaidų sumos

priskiriamos prie ataskaitinio laikotarpio sąnaudų. Tokio remonto suma

atspindima sąnaudų klasės sąskaitos Nr. 6111 remontas ir eksploatacija

debete.

Ilgalaikio materialiojo turto vertė gali didėti ne tik rekonstruojant

ar remontuojant šį turtą. Jo vertė gali didėti, pavyzdžiui, dėl infliacinių

procesų šalyje. (Kalčinskas G., 2003,p456-258)

3. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir nusidėvėjimų sąnaudų

apskaita

Įmonės veikloje naudojamas ilgalaikis turtas laipsniškai nusidėvi.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, kaip ir daugelis kitų finansinėje

apskaitoje bei atskaitomybėje atspindimų procesų, sudėtingas ir

nevienareikšmis, čia visuomet svarbu susitarimo bei sąlygotumo pradas,

todėl be rimto teorinio pasirengimo šio

proceso pavaizduoti buhalterinės

apskaitos priemonėms nepavyktų. Juolab kad egzistuojant per ilgesnį laiką

vis dėlto pastebimam fiziniam nusidėvėjimui, yra vadinamas ir moralinis,

kai kuri nors dar visiškai neblogos techninės būklės verslo priemonė staiga

pasensta, nes jos funkcijas gali atlikti sukurta nauja- našesnė, pigesnė ar

tobulesnė kokiais nors kitais parametrais. (Kalčinskas G., 2003,p460)

Pagal Ivanauskienę nusidėvėjimas- tai riboto naudojimo laiko turto

nudėvimosios vertės priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą

planuojamą naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto

ekonominės vertės kitimą. (2004)

Kiekvienas ilgalaikis turtas nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotą

metų skaičių. Todėl turto įsigijimo savikaina paskirstoma per visą jo

naudojimo laikotarpį ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nurašoma kaip

nusidėvėjimo sąnaudos.

Ilgalaikio materialiojo turto nudėvėtosios sumos kaupiamos Nudėvėjimo

sąskaitose visą turto naudojimo laiką. Kiekvienai turto rūšiai, netgi ir

kiekvienam objektui, turi būti išskirta atskira sąskaita, nes kiekvienas

turtas įsigyjamas skirtingu laiku, todėl ir skirtingai nudėvimas.

Taigi ilgalaikio turto likutinė vertė yra ateityje nudėvėtina vertė,

kuri ateinančiais laikotarpiais mažės didėjant nudėvėtajai sumai, kol

galiausiai Nudėvėjimo (-) sąskaitos likutis taps lygus Ilgalaikio

materialiojo turto įsigijimo savikainos sąskaitos likučiui. Vadinasi,

ilgalaikio materialiojo turto įįsigijimo savikaina per visą jo naudojimo

laikotarpį bus perkelta į sąnaudų, patirtų gaminant produkciją ar

paslaugas, sudėtį.

Apskaitoje užregistruotas nusidėvėjimas kartais neatitinka ilgalaikio

turto fizinio nusidėvėjimo, todėl netiksliai parodo, kokia tam tikro turto

dalis jau nudėvėta per visą to turto naudojimo laiką. Kartais susidaro

situacija, kkai dar visiškai tinkamo naudoti daikto likutinė vertė vos

keletas litų. Taip atsitinka todėl, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimas-

ekonominis, o ne fizinis procesas. (Kalčinskas G., 2003,p461-462)

Įstatymo 18 straipsnis nustato, kad įmonė kiekvienam ilgalaikio turto

vienetui turi nustatyti likvidacinę vertę, ne mažesnę kaip 1 Lt ir ne

didesnę kaip 10% įsigijimo kainos. (Kvedarienė A., 2002.p 20)

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančias taisykles ilgalaikio turto

nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po to turto įvedimo į

eksploataciją dienos. Jeigu kuris nors turtas pradedamas eksploatuoti

paskutinį metų mėnesį, to turto nusidėvėjimas ir atitinkamos nusidėvėjimo

sąnaudos pradedamos skaičiuoti tik nuo kitų ataskaitinių metų pradžios.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po

to, kai turtas baigiamas eksploatuoti. Ilgalaikio materialiojo turto

nusidėvėjimo maksimalūs ekonominiai normatyvai, kurie galioja nuo 2000m.

sausio 1d. iki šiol ir kurių įįmonės viršyti neturi teisės, nes sumažintų

apmokestinamojo pelno dydį. (Kalčinskas G., 2003,p462)

|Ilgalaikis materialusis turtas |

|Eil.|Ilgalaikio turto grupės ir rūšys |Maksimalūs |

| | |nusidėvėjimo |

| | |normatyvai |

|1. |Gamybiniai ir kiti negyvenamieji pastatai |10 |

|2. |Gyvenamieji namai |20 |

|3. |Įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.) |8 |

|4. |Elektros perdavimo ir ryšių įtaisai (išskyrus |8 |

| |kompiuterinius tinklus) | |

|5. |Mašinos ir įrengimai |3 |

|6. |Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, |2 |

| |jų tinklai ir įranga) | |

|7. |Geležinkelio riedmenys (šilumvežiai, vagonai, |7 |

| |cisternos), laivai | |

|8. |Vamzdynai, lėktuvai, ginklai |15 |

|9. |Autotransporto priemonės | |

| |9.1. Lengvieji automobiliai |3 |

| |9.2. Autobusai ir krovininiai automobiliai, kurių |5 |

| |keliamoji galia iki 2t |4 |

| |9.3. Krovininiai automobiliai, kurių keliamoji galia |7 |

| |daugiau kaip 2t | |

| |9.4. Priekabos ir puspriekabės | |

|10. |Inventorius, įrankiai, baldai ir kitas materialusis |2 |

| |turtas | |

(Naudinga informacija buhalteriams., 2004,p35)

Įmonėms draudžiama nudėvėti turtą per trumpesnį, bet ne per ilgesnį

laiką nei nurodyta šioje lentelėje. Čia reglamentuotas ne metų, per kuriuos

skaičiuojamas nusidėvėjimas, maksimumas, bet didžiausia metinė nudėvimos

turto pradinės vertės dalis. (Kalčinskas G., 2003,p463)

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis

metine nusidėvėjimo norma, kurią įmonė nusistato atsižvelgdama į:

1) planuojamą nudingo planavimo laiką;

2) planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą, turto

naudojimo aplinką, naudingų turto savybių kitimą per visą jo naudingo

tarnavimo laiką;

3) technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą;

4) teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo

turto naudingo tarnavimo laiką;

5) įmonės nusistatytą ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę.

(Bagdžiūnienė V., 2004,p106)

Turtas, kurį mokesčių tikslais draudžiama nudėvėti:

1) žemės;

2) pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas

nuosavybės teisės perėjimas, perduoto ilgalaikio turto;

Pagal lizingo sutartį, kurioje numatytas ilgalaikio turto

nuosavybės teisės perėjimas, ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuoja tą

turtą įsigijusi ir pradėjusi jį naudoti įmonė. Tačiau kai turtą įmonė

įsigyja lizingo sutarties, kurioje nenumatytas ilgalaikio turto nuosavybės

teisės perėjimas, pagrindu, toks turtas mokesčių tikslais nenudėvimas

3) į bibliotekų fondų ir į kultūros vertybių registrą įtraukto

ilgalaikio turto

Mokesčių tikslais skaičiuojamas pastatų, įtrauktų į Lietuvos

Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimo

nusidėvėjimas.

4) nenaudojamo, esančio atsargose ar užkonservuoto ilgalaikio turto.

Ilgalaikio turto perkainojimo rezultatų nusidėvėjimas taip pat

neskaičiuojamas.

Nenaudojamu laikomas toks ilgalaikis turtas, kuris įmonėje nepradėtas

naudoti. Ilgalaikio turto naudojimo pradžia turi būti įforminta įmonės

vadovo (savininko) patvirtintu turto perdavimo naudoti aktu. (Kvedarienė

A., 2002.p 20-21)

Yra įvairių nusidėvėjimo apskaitos metodų, kurių pasirinkimas priklauso

nuo įmonės ekonominės politikos. Įmonė gali pasirinkti skirtingus

nusidėvėjimo apskaičiavimo metodus. Dėl pasirinkto nusidėvėjimo skaičiavimo

metodo to paties ilgalaikio turto apskaičiuotos nusidėvėjimo sumos gali

skirtis per visą to turto naudojimo laikotarpį, o tai veiks ne tik

nusidėvėjimo sąnaudas, bet ir apmokestinamojo bei grynojo pelno dydžius.

(Kalčinskas G., 2003,p464)

Rekomenduojami šie ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo būdai:

1) tiesiogiai proporcingas (tiesinis)

2) produkcijos

3) metų skaičiaus

4) dvigubai mažėjančios vertės (Kaip tvarkyti, 1995,p18)

Tiesiogiai proporcingas būdas

Jį taikant, daroma prielaida, kad turtas kiekvienais metais nusidėvi

vienodai, todėl kasmet nudėvima suma nesikeičia. Tai paprasčiausias

nusidėvėjimo skaičiavimo būdas.

Nudėvėta vertė per tam tikrą laikotarpį, taikant tiesiogiai proporcingą

būdą, nustatoma pagal formulę:

[pic]

N- metinė nusidėvėjimo suma

V1- ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo

savikaina)

V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė

T- naudingo tarnavimo laikas metais.

Turto pradinė vertė- konkretaus ilgalaikio turto vieneto įsigijimo ar

pasigaminimo savikaina;

Likvidacinė vertė- preliminariai įvertinta šio turto kaina, kai jis bus

jau visiškai susidėvėjęs. Ši vertė negali viršyti 10% objekto pradinės

vertės. Likvidacinę vertę paprastai sudaro įvairios nesusidėvėjusios

sudėtinės turto dalys galimo panaudojimo kainomis;

Numatytas naudoti laikotarpių skaičius- laikotarpis, kurį planuojama

eksploatuoti turtą, išreikštas mėnesiais, ketvirčiais ar metais. Juridinio

asmens teisių neturinčiose įmonėse numatytą turto naudojimo laiką užtenka

suskaidyti ketvirčiais ir nusidėvėjimą skaičiuoti kartą per ketvirtį. (Kaip

tvarkyti, 1995,p18)

Produkcijos būdas

Produkcijos kiekio metodas tinka pagrindinių priemonių, kurios

tiesiogiai dalyvauja produkcijos gamybos arba paslaugų teikimo procese,

nusidėvėjimui skaičiuoti, kai įrengimų ar kito turto nusidėvėjimas

tiesiogiai priklauso nuo jomis pagamintos produkcijos ar suteiktų paslaugų

kiekio. Todėl nusidėvėjimas šiuo atveju ir apskaičiuojamas atsižvelgiant į

tomis priemonėmis pagamintą produkcijos kiekį. (Kalčinskas G., 2003,p465)

Šiuo atveju produkcija laikomi ne tik pagaminti materialūs daiktai, bet

ir įvairios paslaugos, jeigu ilgalaikis turtas naudojamas paslaugoms

teikti.

Pagal Bagdžiūnienę šiam metodui apskaičiuoti naudojami ši formulė:

[pic]

N- nusidėvėjimo suma, tenkanti pagamintai produkcijai

V1- ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina

V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė

P- per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos kiekis

Pma- maksimalus ilgalaikio turto objektu pagamintos produkcijos kiekis.

(2004,p107)

Produkcijos

būdas rekomenduojamas skaičiuoti nusidėvėjimui tokio

ilgalaikio turto, kurio dėvėjimasis priklauso nuo naudojimo intensyvumo.

Šio būdo trūkumas- visiškai neįvertinamas moralinis įrengimų nusidėvėjimas.

(Kaip tvarkyti, 1995,p19)

Metų skaičiaus būdas

Jis skiriamas „pagreitinto“ nusidėvėjimo skaičiavimo metodams.

Skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimą metų skaičiaus būdu, yra

sudedamas planuota ilgalaikio turto naudojimo metų skaičius.

Metų skaičiaus būdas taikomas skaičiuoti nusidėvėjimui tokio ilgalaikio

turto, kuris eksploatavimo pradžioje nusidėvi daugiau, o pabaigoje –

mažiau. (Kaip tvarkyti, 1995,p19)

[pic]

N- metinė nusidėvėjimo suma

V1- ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina

V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė

T- naudingo tarnavimo laikas metais

i- metai, kuriems skaičiuojamas nusidėvėjimas, kur „i“ mažiau arba lygu

„T“. (Bagdžiūnienė V., 2004,p108)

Dvigubai mažėjančios vertės būdas

Tai dar vienas „pagreitinto“ nusidėvėjimo skaičiavimo būdas. Pagal šį

būdą nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo objekto likutinės vertės pagal du

kartus padidintą procentą. Jį taikant, metinė nusidėvėjimo suma

apskaičiuojama pagal formulę:

[pic]; [pic]

N- metinė nusidėvėjimo suma

L- ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė

n- nusidėvėjimo procentas

T- naudingo tarnavimo laikas metais

Pirmais turto naudojimo metais:

N1=L1*n, kur

L1 = V1

V1- ilgalaikio mmaterialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina

Antrais turto naudojimo metais:

N2 = L2*n, kur L2 = L1-N1

Trečiais turto naudojimo metais:

N3 = L3*n, kur L3 = L2-N2

Ketvirtais ir einančiais po jų, ir dar kitais „I“- siais metais (išskyrus

paskutinius tturto naudojimo metus):

Ni = Li * n, kur Li = Li-1- Ni-1

Paskutiniais turto naudojimo metais:

Np = Lp-1-V2, kur V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė.

(Bagdžiūnienė V., 2004,p108-109)

Dvigubai mažėjančios vertės metodas kaip ir kiti pagreitinto

nusidėvėjimo skaičiavimo būdai, taikytinas toms ilgalaikio turto rūšims,

kurių reali vertė gerokai sumažėja pirmaisiais eksploatavimo metais. Tačiau

taikant šiuos būdus, metinis nusidėvėjimo procentas negali viršyti 40.

(Kaip tvarkyti, 1995,p20)

4. Ilgalaikio materialiojo turto netekimo apskaita

Kai įmonės naudotas materialusis ilgalaikis turtas jau nebereikalingas,

ji gali tą turtą perleisti kitiems. Kitu atveju, kai jis visiškai

nudėvėtas, t.y. jo įsigijimo išlaidos perkeltos į sąnaudas, turtas gali

būti likviduotas.

Nurašant turtą iš įmonės (perleidžiant jį tretiesiems asmenims ar

naikinant), atsižvelgiama į turto įsigijimo savikainą, jo nusidėvėjimo

sumą, likvidacinę vertę, o perleidžiant- dar į to tturto kainą. (Kalčinskas

G., 2003,p473-474)

1. Ilgalaikio materialiojo turto perleidimo ypatumai

Dažniausiai įmonės nelaukia, kol turtą visiškai nudėvės, bet perleidžia

tretiesiems asmenims, pačios įgydamos naujas našesnes gamybos priemones.

Ilgalaikio materialiojo turto perleidimo kaina priklauso nuo šio turto

techninės būklės bei paklausos rinkoje. Todėl ilgalaikis turtas gali būti

perleistas už kainą, lygią jo likutinei vertei, už kainą, didesnę negu

likutinė vertė arba net mažesnę negu likutinė vertė.

Perleidus ilgalaikį turtą už kainą, kuri yra didesnė nei to turto

likvidacinė vertė, uždirbamos pajamos. Likviduojant nereikalingą turtą, kai

jo likvidacinė vertė bbūna didesnė ar mažesnė už turto sumą, gautą po

likvidavimo, registruojama pagautė arba netekimai. Kai dar nenudėvėtas

turtas perleidžiamas tretiesiems asmenims, įmonės vadovai gali uždirbti

pelno arba patirti nuostolio. Šie veiklos rezultatai priskiriami įmonės

investicinei veiklai. Ilgo naudojimo turtas parduodamas, o šios operacijos

rezultatai atspindimi Tipinės ar Kitos veiklos sudėtyje tik tuomet, jeigu

šis turtas visiškai nebuvo nudėvimas, kadangi jis buvo užregistruotas ne

ilgalaikio turto sąskaitose. Jeigu turtas buvo užregistruotas kaip

ilgalaikis pirmosios klasės sąskaitose, jis nebegali būti parduotas, o gali

būti tik perleistas tretiesiems asmenims. Tokios operacijos rezultatas

traktuojamas kaip įmonės investicinės veiklos pajamos arba sąnaudos.

Taigi galimi trys ilgalaikio materialiojo turto perleidimo operacijos

rezultatai. Pirmuoju atveju, perleidus ilgalaikį turtą už kainą, lygią

likutinei turto vertei, fiksuojamas tik ilgalaikio materialiojo turto

pakeitimas į kitą turtą, dažniausiai- pinigus. todėl savininkų nuosavybė

dėl to nesikeičia.

Jeigu ilgalaikis turtas perleidžiamas už didesnę ar mažesnę kainą negu

jo likutinė vertė, apskaitoje toks skirtumas daro įtaką veiklos

rezultatams. Skirtumas tarp likutinės vertės ir perleidimo kainos turi būti

registruojamas kaip investicinės veiklos pajamos arba investicinės veiklos

sąnaudos. (Kalčinskas G., 2003,p478-480)

2. Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas

Apskaitomas ilgalaikis materialusis turtas, jeigu jis nebeatitinka

turto priskyrimo ilgalaikiam materialiajam turtui požymių, nurašomas.

Nurašius visiškai nudėvėtą turtą, gautos dalys ar medžiagos apskaitoje

registruojamos kaip atsargos grynąja galimo realizavimo verte. Jei nurašyto

turto likvidacinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo

realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio

nuostoliu dėl turto nurašymo, jei likvidacinė vertė mažesnė- ataskaitinio

laikotarpio pelnu dėl turto nurašymo. Jei nurašomas turtas nevisiškai

nudėvėtas, nenudėvėta suma pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu

dėl turto nurašymo. Išmontavus turtą gautos dalys ar medžiagos apskaitoje

registruojamos grynąją galimo realizavimo verte atsargų sąskaitoje,

atitinkamai mažinant dėl turto nurašymo patirtą nuostolį.

Perleidus ilgalaikį materialųjį turtą, pavyzdinėje pelno (nuostolių)

ataskaitoje pagal verslo apskaitos standartus parodomas sandorio

rezultatas. Pelnas ir nuostoliai, perleidus ilgalaikį materialųjį turtą,

apskaičiuojami iš gautų pajamų atimant parduoto turo likutinę vertę ir

visas su perleidimu susijusias išlaidas. Perleistojo ilgalaikio

materialiojo turto nurašymas apskaitoje registruojamas nurašant turto

įsigijimo savikainą ir sukauptą to turto nusidėvėjimo sumą. Ilgalaikis

materialusis turtas, nebenaudojamas įmonės veikloje ir laikomas perleidimo

tikslu, registruojamas atsargų sąskaitoje likutine verte nuo tos datos, nuo

kurios turtas nebenaudojamas veikloje.

Ilgalaikis materialusis turtas, kuris laikinai nenaudojamas įmonės

veikloje, apskaitoje registruojamas atskiroje sąskaitoje. Balanse šis

turtas parodomas toje pačioje turto grupėje, kuriai jis buvo priskirtas,

kol buvo naudojamas. Jei turtas prarandamas dėl vagystės ar kitų panašių

priežasčių, nuostoliai, atsiradę dėl šio turto praradimo, pripažįstami

ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl turto praradimo, jei nėra

galimybės šių nuostolių kompensuoti.

Jei turtas prarandamas dėl stichinių nelaimių ar kitų gamtos reiškinių,

kurie nebūdingi toje vietovėje, nuostoliai, atsiradę dėl šio turto

praradimo, pripažįstami netekimais, jei negalima šių nuostolių kompensuoti.

Jei ilgalaikis materialusis turtas prarandamas ar patiriami nuostoliai dėl

gamtos reiškinių, kkurie būdingi tai vietovei, nuostoliai, atsiradę dėl šio

turto praradimo, pripažįstami ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl

turto praradimo.

Jei nurašomas turtas buvo perkainotas ir yra likusi nepanaudota

perkainojimo rezervo dalis, perkainojimo rezervas turi būti sumažintas

rezervo dalimi, tenkančia nurašomam ilgalaikiam turtui. (Bagdžiūnienė V.,

2004,p112-113)

2. „X“ ĮMONĖS ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO APSKAITA

3. 1. Įmonės charakteristika

Įmonė įregistruota 2002m. birželio 20d. Nuo pat įmonės veiklos pradžios

užsiima mažmenine naujų baldų prekyba, baldų pristatymu.

Veiklos pobūdis:

• Kitų, niekur kitur nepriskirtų baldų, apšvietimo įrangos ir

namų ūkio reikmenų mažmeninė prekyba;

• Buitinių elektrinių prietaisų, radijo ir televizijos prietaisų

mažmeninė prekyba;

• Naudotų daiktų mažmeninė prekyba.

3.2. „X“ įmonės ilgalaikis materialusis turtas ir jo apskaita

Ilgalaikis materialusis turtas vaidina labai reikšmingą vaidmenį „X“

įmonės veikloje.

|Materialusis turtas |Nekilnojamasis (pasyvus) |Pastatas |

| |Kilnojamasis (aktyvus) |Kompiuterinė programa |

| | |Faksas |

| | |Kasos aparatas |

| | |Kompiuteris |

| | |Epson stylus |

Įmonei priklauso:

• Pastatas;

• 2 kompiuterinės programos;

• 2 faksai;

• 3 kasos aparatai;

• 4 kompiuteriai;

• epson stylus.

„X“ įmonė už nekilnojamąjį turtą moka nekilnojamojo turto mokestį.

Materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jis:

• Įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė nei 500 Lt.

• Tarnauja ilgiau nei vienerius metus

Įmonė 2002m. birželio 20d. parašė įsakymą, kuriame matome koks

materialusis turtas

yra priskiriamas ilgalaikiam turtui (1 priedas).

Įmonė turimą materialųjį turtą apskaitoje užregistruoja suskirstytą

pagal paskirtį.

Balanse ilgalaikis materialusis turtas pavaizduojamas turto dalies A

skyriaus trečiojoje grupėje. Tai galime matyti 2 priede.

Pastatas buvo įsigytas sumokant už jį tam tikrą pinigų sumą. Kadangi

pastatas buvo perkamas, tai pradinę vertę sudarė pardavimo-pirkimo

sutartyje numatyta kaina, papildomų darbų, atliekamų prieš pradedant

pastatą eksploatuoti, vertė ir įvairūs registravimo mokesčiai. Buvo

sumokėta 100 tūkst. Lt. Balanso straipsnyje statiniai ir mašinos buvo

parodyta įmonės nupirktas pastatas. Į jo pradinę vertę taip pat buvo

įskaičiuojamos vvisos išlaidos, susijusios su jo įsigijimu.

Ilgalaikis materialusis turtas, kuris atitiko pripažinimo kriterijus,

jį įsigijus, registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo) savikaina,

vėliau, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką, jis buvo

apskaitomas įsigijimo savikaina.

Pasirinkus įsigijimo savikainos būdą, ilgalaikis turtas apskaitoje

registruojamas įsigijimo savikaina, balanse- likutine verte (įsigijimo

savikaina- nusidėvėjimas) (2 priedas).

„X“ įmonė yra įsikūrusi neseniai. Ji dar neturi visiškai nudėvėto

ilgalaikio materialaus turto. Todėl šioje įmonėje dar nėra vykdoma netekimo

apskaita.

Šioje įmonėje nėra ir nurašyto ar perleisto ilgalaikio materialaus

turto.

3.3. „X“ įmonės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas ir jo

apskaita

Įmonės veikloje naudojamas ilgalaikis turtas laipsniškai nusidėvi.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, kaip ir daugelis kitų finansinėje

apskaitoje bei atskaitomybėje atspindimų procesų, sudėtingas ir

nevienareikšmis.

Kiekvienas ilgalaikis turtas nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotą

metų skaičių. Todėl turto įsigijimo savikaina paskirstoma per visą jo

naudojimo llaikotarpį ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nurašoma kaip

nusidėvėjimo sąnaudos.

Ilgalaikio materialiojo turto nudėvėtosios sumos kaupiamos Nudėvėjimo

sąskaitose visą turto naudojimo laiką. Kiekvienai turto rūšiai yra išskirta

atskira sąskaita, nes kiekvienas turtas įsigyjamas skirtingu laiku, todėl

ir skirtingai nudėvimas.

„X“ įmonės pastato įsigijimo savikaina yra išskirta į 12010 sąskaitą, o

visi įrengimai, kurie priklauso ilgalaikiam materialiajam turtui yra

išskirti 12300 sąskaitoje.

Įstatymo 18 straipsnis nustato, kad įmonė kiekvienam ilgalaikio turto

vienetui turi nustatyti likvidacinę vertę, ne mažesnę kaip 1 Lt ir ne

didesnę kaip 10% įsigijimo kainos. „X“ įmonė yra nusistačiusi likvidacinę

vertę ne mažesnę kaip 1 Lt.

„X“ įmonės ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo

kito mėnesio po to turto įvedimo į eksploataciją dienos. Jeigu atsitinka

taip, kad turtas pradedamas eksploatuoti paskutinį metų mėnesį, to turto

nusidėvėjimas ir atitinkamos nusidėvėjimo sąnaudos pradedamos skaičiuoti

tik nuo kitų ataskaitinių metų pradžios. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo

skaičiavimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po to, kai turtas baigiamas

eksploatuoti.

Dėl ilgalaikio materialaus turto eksploatavimo yra pasirašomas įsakymas

ir jį pasirašo direktorius (savininkas). Įsakyme nurodoma koks tai turtas,

jo pradinė vertė, eksploatacijos pradžia ir pabaiga, kas atsakingas už

materialaus turto priežiūrą. (3 priedas)

|Ilgalaikis materialusis turtas |

|Eil.|Ilgalaikio turto grupės ir rūšys |Maksimalūs |

| | |nusidėvėjimo |

| | |normatyvai |

|1. |Pastatas |10 |

|2. |Kompiuterinė programa |3 |

|3. |Faksas |4 |

|4. |Kasos aparatas |5 |

|5. |Kompiuteris |3 |

|6. |Epson stylus |3 |

|7. |Kasos aparatas |4 |

|8. |Faksas |3 |

Kaip ir visoms įmonėms, taip ir šiai įmonei draudžiama nudėvėti turtą

per trumpesnį laiką.

„X“ įmonė ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą skaičiuoja

remiantis metine nusidėvėjimo norma, kurią įmonė nusistatė atsižvelgdama į:

1) planuojamą nudingo planavimo laiką;

2) planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą;

3) technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą;

4) teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo

turto naudingo tarnavimo laiką;

5) įmonės nusistatytą ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę.

Ilgalaikio turto naudojimo pradžią įformina įmonės savininkas ir

patvirtina turto perdavimo naudoti aktu.

Yra įvairių nusidėvėjimo apskaitos metodų, kurių pasirinkimas priklauso

nuo įmonės ekonominės politikos. „X“ įmonė visam ilgalaikiam turtui taiko

tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo metodą. (1priedas)

Jį taikant turtas kiekvienais metais nusidėvi vienodai, todėl kasmet

nudėvima suma nesikeičia. Tai paprasčiausias nusidėvėjimo skaičiavimo

būdas.

Formulė, kurią taikant apskaičiuojamas turto nusidėvėjimas:

[pic]

N- metinė nusidėvėjimo suma

V1- ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo

savikaina)

V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė

T- naudingo tarnavimo laikas metais.

Parodysiu kaip apskaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas (per

mėnesį):

Pastato nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Kompiuterinės programos nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Fakso nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Kasos aparato nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Pirmo kompiuterio nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Antro kompiuterio nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.s

Trečiojo kompiuterio nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Ketvirtojo kompiuterio nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Epson stylus nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Antrojo kasos aparato nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Antrojo fakso nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Antrosios kompiuterinės programos nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Visą ilgalaikio turto eksploatavimo pradžią, įsigijimo vertę,

nusidėvėjimą ir likutinę vertę galima pamatyti 4 priede.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Ilgalaikis materialusis turtas- tai žmogaus ar gamtos sukurtas

turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas.

Tokiu turtu numatoma naudotis ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį.

Įmonei priklauso šis ilgalaikis materialus turtas:

• Pastatas;

• 2 kompiuterinės programos;

• 2 faksai;

• 3 kasos aparatai;

• 4 kompiuteriai;

• epson stylus.

Materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jis:

• Įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė nei 500 Lt.

• Tarnauja ilgiau nei vienerius metus

2. Nusidėvėjimas- tai riboto naudojimo laiko turto nudėvimosios vertės

priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą planuojamą naudingo

tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą.

Kiekvienas ilgalaikis turtas nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotą

metų skaičių.

„X“ įmonė yra nusistačiusi likvidacinę vertę ne mažesnę kaip 1 Lt.

„X“ įmonė visam ilgalaikiam turtui taiko tiesiogiai proporcingą

nusidėvėjimo metodą. Jį taikant turtas kiekvienais metais nusidėvi

vienodai, todėl kasmet nudėvima suma nesikeičia.

3. „X“ įmonė yra įsikūrusi neseniai. Ji dar neturi visiškai nudėvėto

ilgalaikio materialaus turto. Todėl šioje įmonėje dar nėra vykdoma netekimo

apskaita.

Šioje įmonėje nėra ir nurašyto ar perleisto ilgalaikio materialaus

turto.

Kadangi „X“ įmonė yra maža todėl ir ilgalaikio materialaus turto yra

nedaug, bet pakankamai.

Mano manymu ji pasirinko labai gerą – tiesiogiai proporcingą

nusidėvėjimo būdą.

Ateityje vis tiek bus vykdoma netekimo, nurašymo ar perleidimo

apskaita. Tad norėčiau pasiūlyti:

1. Nelaukti, kol turtas visiškai nusidėvės, bet perleisti jį

tretiesiems asmenims. Taip galės įgyti naujesnius našesnius įrengimus.

Patarčiau perleisti ilgalaikį turtą už kainą, kuri yra didesnė nei to

turto likvidacinė vertė, tuomet įmonė taip galės uždirbti pajamų.

LITERATŪRA:

1. Ažušilis V. Apskaita individualioje įmonėje. Vilnius, 1995. 93p. ISBN

9986-635-02-0

2. Bagdžiūnienė V. Finansinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2004. 187p.

ISBN 9986-00-388-1

3. Dauderis H. Finansų apskaita. Kaunas, 1994. 2d.

4. Kaip tvarkyti apskaitą individualiose įmonėse ir ūkinėse bendrijose.

Vilnius, 1995. 74p. ISBN 9986-487-20-X

5. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003. 843p.

ISBN 9955-04-082-3

6. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 430p.

ISBN 9986-487-35-8

7. Kriukelytė A. Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo apskaita//

apskaitos ir mokesčių apžvalga. ISSN 1392-3722. 2004, nr.10, p. 12-17

8. Kriukelytė A. Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo apskaita//

apskaitos ir mokesčių apžvalga. ISSN 1392-3722. 2004, nr.11, p. 20-23

9. Kvedarienė A. Daugiau nudėvėsi- mažiau mokesčių mokėsi// apskaitos ir

mokesčių apžvalga.

ISSN 1392-3722. 2002, nr.4, p. 18-27

10. Naudinga

informacija buhalteriams: knyga parengta pagal 2004m. sausio

2d. galiojusius norminius aktus. Vilnius, 2004. 137p. ISBN 9955-04-095-5

11. Pupeikienė R. Apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 163p. ISBN 9986-9076-

1-6

12. Ribinskienė G. Apskaitos tvarkymas individualiose įmonėse pinigų

principu/ G. Ribinskienė, L. Švelginienė, R. Rasickienė. Vilnius,

2000. 158p. ISBN 9986-487-98-6

13. Valužis K. Apskaitos sistema. Vilnius, 2000. 581p. ISBN 9986-454-44-1

14. Valužis K. Apskaita, mokesčiai, atskaitomybė. Vilnius, 1996. 376p. ISBN

9986-454-08-5

PRIEDAI

———————–

Už likutinę vertę

Už didesnę kainą negu turto likutinė vertė

Už mažesnę kainą negu turto likutinė vertė

Turto iir nuosavybės sumos nesikeičia (keičiasi tik turto struktūra)

Investicinės veiklos pajamos

Investicinės veiklos sąnaudos

Ilgalaikio materialiojo turto perleidimas

Perkainotoji dalis

Įsigijimo savikaina

Vertės pasikeitimai apskaitoje

Vertės sumažėjimai apskaitoje

Balansas

Perkainojimo rezervai (rezultatas)

Pelno (nuostolio) ataskaita

sąnaudos