Individuali veikla
TURINYS Psl.
1. INDIVIDUALIOS VEIKLOS SĄVOKA
2. INDIVIDUALIOS VEIKLOS ĮREGISTRAVIMAS
3. PAJAMŲ MOKESČIO TARIFAI
4. INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAJAMOS, APMOKESTINAMOS 15 PROC.
PAJAMŲ MOKESČIO TARIFU
5. 33 PROC. PAJAMŲ MOKESČIO TARIFU APMOKESTINAMŲJŲ
PAJAMŲ APSKAIČIAVIMO TVARKA
6. LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI, SUSIJĘ SU INDIVIDUALIOS VEIKLOS
PAJAMŲ GAVIMU
6.1. ILGALAIKIO TURTO ĮSIGIJIMO IŠLAIDŲ PRISKYRIMAS
LEIDŽIAMIEMS ATSKAITYMAMS
6.2. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO EKSPLOATAVIMO,
REMONTO IR REKONSTRAVIMO IŠLAIDŲ PRISKYRIMAS
LEIDŽIAMIEMS ATSKAITYMAMS
6.3. KITOS RIBOTO DYDŽIO IŠLAIDOS, PRISKIRIAMOS
LEIDŽIAMIEMS ATSKAITYMAMS
6.4. ĮPRASTINĖS IR KITOS SU PAJAMŲ GAVIMU SUSIJUSIOS
IŠLAIDOS
6.5. IŠLAIDOS, KURIOS NEGALI BŪTI PRISKIRIAMOS
LEIDŽIAMIEMS ATSKAITYMAMS
6.6. KITOS IŠLAIDŲ PRISKYRIMO LEIDŽIAMIEMS ATSKAITYMAMS
NUOSTATOS
7. BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKYMAS
8. REGISTRAVIMAS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO MOKĖTOJAIS
9. METINĖ PAJAMŲ MOKESČIO DEKLARACIJA
10. VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS
11. PRIVALOMASIS SVEIKATOS DRAUDIMAS
12. KUR GALIMA KKREIPTIS DĖL IŠSAMESNĖS INFORMACIJOS
INDIVIDUALIOS VEIKLOS SĄVOKA
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymui (toliau – GPMĮ), Lietuvos gyventojai nuo 2003-01-01 gali verstis individualia veikla.
Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį (GPMĮ 2 str. 7 dalis). Tai:
1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla (baldų gamyba, statyba, remontas, prekyba ir pan.);
2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla (meno, literatūros kūrinių kūrimas, advokatų, notarų, teismo antstolių ir pan. veikla);
3) savarankiška sporto vveikla (sportininko rengimasis varžyboms ir dalyvavimas jose). Individualios sporto veiklos pajamas gauna sportininkai (atletai, golfo žaidėjai, jojikai, biliardo, bridžo žaidėjai, šachmatininkai, šaškininkai, taip pat komandinių sporto šakų atstovai – krepšininkai, ledo ritulininkai ir pan.).
Nardytojai, alpinistai (išskyrus dalyvaujančius kopimo varžybose) ir kkitokie panašiais užsiėmimais pramogai užsiimantys gyventojai sportininkais nelaikomi.
Prie individualios sporto veiklos nepriskiriama veikla, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesusijusi su sporto renginiais, pavyzdžiui, reklama, susijusi tik su sportininko vardu ar jo sportiniais pasiekimais. Tokios veiklos pajamos gali būti apmokestinamos pagal GPMĮ normas kaip individualios (ne sporto) veiklos pajamos, arba kaip su darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
4) savarankiška atlikėjo veikla (aktoriaus, dainininko, muzikanto ir pan. rengimasis viešam pasirodymui ir dalyvavimas jame).
Atlikėjais nelaikomi Lietuvos gyventojai, dalyvaujantys kūrinio sukūrime arba rengimosi viešam pasirodymui procese, bet nedalyvaujantys kūrinį viešai atliekant ar pasirodant, taip pat kino aktoriai, dalyvaujantys kino kūrime, konferencijų dalyviai, televizijos programų svečiai, dalyvaujantys diskusijose, spec. laidose ir pan. Kūrinio atlikėjais nelaikomi kūrinį sukūrę dailininkai, skulptoriai, kompozitoriai ar rašytojai;
5) savarankiška veikla, kkuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Individualiai veiklai nepriskiriamos licencijuojamos komercinės ar gamybinės veiklos sritys, t. y. veiklos sritys, kuriomis verstis įstatymai įsakmiai numato reikalavimą įsteigti juridinius asmenis. Ar veikla, kurią pageidaujama vykdyti, priskiriama licencijuojamai, reikia pasitikslinti atitinkamą veiklos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, o taip pat atitinkamose institucijose, kuruojančiose tą veiklos sritį.
Individualia veikla besiverčiantis gyventojas gali būti darbdaviu ir samdyti kitus gyventojus.
INDIVIDUALIOS VEIKLOS ĮREGISTRAVIMAS
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių (GPMĮ 35 str. 22 dalis).
Mokesčio administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos privalo išduoti pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą nuolatinę bazę Lietuvoje (GPMĮ 34 str. 4 dalis).
Todėl nuolatinis (nenuolatinis) Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, išskyrus veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios privalo apsilankyti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje (toliau – AVMI) pagal gyvenamąją vietą (nenuolatinis Lietuvos gyventojas – pagal nuolatinės bazės įregistravimo vietą) ir užpildyti bei pateikti dokumentus nurodytus schemoje:
Jeigu gyventojas jau yra įregistruotas Mokesčio mokėtojų registre (toliau – Registras) ir pageidauja papildyti (pakeisti) veiklos rūšių kodus ir pavadinimus naujomis veiklos rūšimis, tai per 5 darbo dienas nuo veiklos pasikeitimo privalo pateikti mokesčio administratoriui naują prašymą įregistruoti Registre, nurodydamas naujų (pasikeitusių) veiklos rūšių kodus ir pavadinimus.
Individualios veiklos vykdymo pažymą gyventojas privalo pateikti sudarydamas paslaugų teikimo sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis arba parduodamas prekes kitiems asmenims. Tokiu atveju, kitas asmuo, išmokėdamas individualią veiklą vykdančiam gyventojui (išskyrus sporto ir atlikėjų individualią veiklą) išmokas už parduotas prekes, suteiktas paslaugas, neišskaičiuoja pajamų mokesčio, o pajamų mokestį nuo tokių pajamų GPMĮ nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka tas išmokas gavęs gyventojas, mokestiniams mmetams pasibaigus pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
PAJAMŲ MOKESČIO TARIFAI
Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai (GPMĮ 6 straipsnis).
Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla, išskyrus individualią sporto bei atlikėjų veiklą, turi teisę pasirinkti, kokį pajamų mokesčio tarifą – 15 proc. ar 33 proc. taikyti apmokestinant per kalendorinius metus iš individualios veiklos gautas pajamas.
Jeigu gyventojas nusprendžia iš individualios veiklos pajamų neatimti leidžiamų atskaitymų, nuo bendros tokių pajamų sumos mokamas 15 proc. pajamų mokestis.
Jei gyventojas nusprendžia iš individualios veiklos pajamų atimti leidžiamus atskaitymus, likusi pajamų dalis apmokestinama 33 proc. pajamų mokesčiu. Leidžiamus atskaitymus, susijusius su individualios veiklos pajamų gavimu, reglamentuoja GPMĮ 18 straipsnis (žr. šios brošiūros skyrių ,,Leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu“).
Jei gyventojas vykdo kelių rūšių individualią veiklą ir nusprendžia iš pajamų atimti (arba neatimti) leidžiamus atskaitymus, tai toks jo sprendimas taikomas visoms jo vykdomoms individualios veiklos rūšims.
Išlaidos, susijusios su sporto ar atlikėjų individualia veikla, nėra laikomos leidžiamais atskaitymais ir apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas negali būti atskaitomos iš pajamų. Todėl sportininkų ir atlikėjų pajamoms, gautoms iš tokios veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šiomis veiklomis, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko ar atlikėjo vardu, visais atvejais taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.
INDIVIDUALIOS VEKLOS PPAJAMOS, APMOKESTINAMOS 15 PROC. PAJAMŲ MOKESČIO TARIFU
Gyventojo, nusprendusio iš individualios veiklos pajamų neatimti leidžiamų atskaitymų, apmokestinamomis pajamomis laikomos visos iš šios veiklos gautos pajamos, neatėmus iš jų jokių išlaidų. Tokios gyventojo pajamos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.
Individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos, gautos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn (GPMĮ 10 straipsnis).
Pajamoms iš individualios veiklos priskiriamos bet kokios gyventojo pajamos, kurias jis gavo vykdydamas atitinkamos rūšies individualią veiklą (įskaitant veiklos pajamas, gautas ne pinigais), t. y. joms priskiriamos pajamos, kurios gaunamos iš prekių pardavimo, paslaugų teikimo, pagamintos produkcijos realizavimo ir panašiai. Šioms pajamoms priskiriamos ir pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn individualios veiklos turtą, t. y. tokios turto perleidimo pajamos apmokestinamos ta pačia tvarka, kaip iš individualios veiklos gautos pajamos.
Individualios veiklos pajamos (išskyrus sporto ir atlikėjų veiklos pajamas) priskiriamos B klasės pajamoms. Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, GPMĮ nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka tas pajamas gavęs gyventojas, mokestiniams metams pasibaigus pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Gyventojo pajamoms iš individualios veiklos priskiriamos ir natūra (ne pinigais) gautos pajamos, kurių pripažinimo ir įvertinimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d.
įsakymu Nr. 339 (Žin., 2002, Nr. 105-4708). Pvz., pajamomis natūra laikomos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, parduotą ar kitaip perleistą individualios veiklos turtą gyventojo gautas turtas ar gyventojui suteiktos paslaugos, nauda, gauta dėl gyventojui nuosavybės teise priklausančio pastato ar patalpų remonto ar rekonstravimo, atlikto kito asmens ir kiti minėtame įsakyme nurodyti atvejai. Prie individualios veiklos pajamų natūra priskiriamos tik su individualia veikla susijusios tokios pajamos.
Pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn gyventojui nuosavybės teise priklausantį individualios veiklos ilgalaikį materialųjį turtą, ppriskiriamos pajamoms iš individualios veiklos tik tokiu atveju, jeigu prieš pradėdamas šį turtą naudoti individualioje veikloje, gyventojas mokesčio administratoriui pagal savo gyvenamąją vietą pateikė Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto deklaraciją FR0457 (toliau – Deklaracija FR0457), patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 372 (Žin., 2003, Nr. 1-30; 2004, Nr. 94-3476).
Sporto ir atlikėjų individualios veiklos pajamos, gaunamos iš Lietuvos vieneto, iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę bbuveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę, priskiriamos A klasės pajamoms. Šie subjektai, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį.
33 PROC. PAJAMŲ MOKESČIO TARIFU APMOKESTINAMŲJŲ PAJAMŲ APSKAIČIAVIMO TVARKA
Jeigu gyventojas ppasirenka nuo individualios veiklos pajamų mokėti 33 proc. pajamų mokesčio tarifą, tai jis turi apskaičiuoti individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas.
Apskaičiuodamas apmokestinamąsias pajamas, individualia veikla besiverčiantis nuolatinis Lietuvos gyventojas iš visų per mokestinį laikotarpį gautų pajamų gali atimti leidžiamus atskaitymus, susijusius su individualios veiklos pajamų gavimu, GPMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
Apskaičiuodamas apmokestinamąsias pajamas, individualia veikla per nuolatinę bazę besiverčiantis nenuolatinis Lietuvos gyventojas, iš visų per nuolatinę bazę gautų pajamų gali atimti leidžiamus atskaitymus, susijusius su individualios veiklos, vykdomos per nuolatinę bazę, pajamų gavimu.
Leidžiami atskaitymai yra faktiškai patirtos įprastinės individualios veiklos išlaidos, susijusios su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis.
LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI, SUSIJĘ SU INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAJAMŲ GAVIMU
Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį ffaktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos (GPMĮ 18 str. 1 dalis).
Įprastinėmis šiai veiklai išlaidomis laikomos žaliavų, medžiagų, įeinančių į pagamintų ir realizuotų gaminių sudėtį, patalpų nuomos išlaidos ir visos kitos išlaidos, susijusios su pajamų uždirbimu, neatsižvelgiant į tai, ar tos išlaidos apmokėtos ar ne.
Tačiau tam tikros išlaidos, kurios atimamos iš pajamų, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas prie išlaidų priskiriamos ribotais dydžiais. Tai:
1. Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams
Gyventojas leidžiamiems atskaitymams gali priskirti ir iilgalaikio turto įsigijimą. Ilgalaikiu turtu laikomas toks gyventojui nuosavybės teise priklausantis arba gautas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, turtas, kuris naudojamas gyventojo individualios veiklos pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina yra ne mažesnė už gyventojo nusistatytą ir deklaruotą AVMI pagal gyventojo gyvenamąją vietą.
Leidžiamiems atskaitymams priskiriamos individualios veiklos ilgalaikio materialiojo turto ir kompiuterių programų įsigijimo išlaidos, jeigu prieš pradėdamas šį turtą naudoti individualioje veikloje, gyventojas pateikė Deklaraciją FR0457 mokesčių administratoriui pagal savo gyvenamąją vietą, kurioje nurodydė turto pavadinimą, šio turto įsigijimo kainą, taip pat kokia turto dalis (procentais) priskiriama individualiai veiklai. Tokio ilgalaikio turto įsigijimo išlaidomis laikoma turto, įsigyto gyventojo vardu įsigijimo kaina (jei turtas įsigytas sutuoktinio vardu – tai vadovaujantis Civilinio kodekso 3.117 str. – 50 procentų įsigijimo kainos).
Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos atimamos iš individualios veiklos pajamų tik lygiomis dalimis per laikotarpį, kuris atitinka tai ilgalaikio turto grupei Pelno mokesčio įstatymo 1 priedelyje nustatytą nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvą.
Leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos tokio turto įsigijimo išlaidos:
1) lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai lengvieji automobiliai naudojami tik teikiant transporto arba vairavimo mokymo paslaugas ir (arba) nuomojami,
2) gyvenamųjų pastatų ir patalpų įsigijimo išlaidos. Tačiau, jeigu gyventojas pakeitė įsigytų gyvenamųjų pastatų iir patalpų paskirtį ir VĮ Registrų centras, vadovaudamasis Pastatų paskirčių klasifikatoriumi, jas įregistravo kaip negyvenamosios paskirties pastatus ir patalpas, tokių negyvenamosios paskirties pastatų ir patalpų įsigijimo išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jei toks turtas bus naudojamas individualios veiklos pajamoms uždirbti. Tokio turto įsigijimo išlaidos pagal nustatytus normatyvus atimamos lygiomis dalimis per to turto nusidėvėjimo laikotarpį,
3) kompiuterių programų įsigijimo išlaidos, jeigu jos įsigytos iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose arba gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje,
4) kompiuterių programų susikūrimo išlaidos.
2. Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo išlaidų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams
Jeigu ilgalaikis materialusis turtas buvo įsigytas gyventojo vardu (jo sutuoktinio), lizingo būdu, taip pat įskaitant ir gyventojui ne nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą, ir deklaruotas Deklaracijoje FR0457 kaip individualios veiklos turtas atsižvelgiant į to turto faktinį naudojimą individualioje veikloje, tai šio turto eksploatavimo išlaidos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos be apribojimų, neatsižvelgiant į tai, ar to turto įsigijimo išlaidos (ar bet kokia jų dalis) buvo priskirta leidžiamiems atskaitymams ar ne.
Jeigu ilgalaikis materialus turtas buvo įsigytas gyventojo vardu (jo sutuoktinio), lizingo būdu, taip pat įskaitant ir gyventojui ne nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą, ir deklaruotas Deklaracijoje FR0457 kaip individualios veiklos turtas atsižvelgiant į to turto faktinį naudojimą individualioje veikloje, ttai šio turto remonto išlaidos, jeigu jos per mokestinį laikotarpį neviršija 50 proc. turto vertės, nurodytos minėtos deklaracijos 14 laukelyje, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos be apribojimų, neatsižvelgiant į tai, ar to turto įsigijimo išlaidos (ar bet kokia jų dalis) buvo priskirta leidžiamiems atskaitymams ar ne.
Jeigu remonto išlaidos per mokestinį laikotarpį viršijo 50 procentų turto vertės (visos ar jos dalies, kurios priskyrimas individualiai veiklai deklaruotas Deklaracijoje FR0457) ar buvo atliktas turto rekonstravimas, tai šios remonto ir rekonstravimo išlaidos leidžiamiems atskaitymams gali būti priskirtos tik tuo atveju, kai toks ilgalaikis materialus turtas buvo deklaruotas kaip individualios veiklos turtas įsigytas gyventojo vardu (jo sutuoktinio), taip pat lizingo būdu ir naudojamas individualioje veikloje. Šios išlaidos bus laikomos atskiru ilgalaikio materialiojo turto vienetu ir atimamos iš individualios veiklos pajamų lygiomis dalimis per laikotarpį, kuris atitinka tai ilgalaikio turto grupei Pelno mokesčio įstatymo 1 priedelyje nustatytą nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvą. Vadinasi, tokio turto remonto ar rekonstravimo išlaidos atimamos iš pajamų lygiomis dalimis tik tuo atveju, jeigu to remontuojamo ar rekonstruojamo turto įsigijimo išlaidos yra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.
Aukščiau nurodyta turto vertė (nurodyta Deklaracijos FR0457 14 laukelyje) apskaičiuojama taip: iš turto pirkimo (įsigijimo) dokumentuose (jeigu individualioje veikloje naudojamas ne gyventojo vardu įsigytas turtas, gali būti ir kitokie dokumentai, pvz., sandorio),
turinčiuose juridinę galią, nurodytos kainos atimama tos kainos (be PVM) dalis, kuri atitinka to turto sąlyginio nusidėvėjimo per laikotarpį iki to mokestinio laikotarpio, kurį turtas buvo deklaruotas kaip individualios veiklos turtas arba jo dalis priskirta naudoti individualioje veikloje, suma. Turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakyme Nr. 303 (Žin., 2002, Nr. 95-4149), įsakymas papildytas 2004 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1K-210 (Žin., 2004, Nr. 92-3375). <
3. Kitos ribojamo dydžio išlaidos, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams
Leidžiamiems atskaitymams priskiriama:
– sumokėtų stojamųjų narių įnašų ir narių mokesčių suma, tačiau ne daugiau kaip 0,2 proc. individualios veiklos pajamų;
– sumokėtų palūkanų dalis, neviršijanti atitinkamo laikotarpio trukmės paskolų palūkanų normos vidurkio, skelbiamo Lietuvos banko.
4. Įprastinės ir kitos su pajamų uždirbimu susijusios išlaidos, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams
Prie nuolatinio Lietuvos gyventojo įprastinių išlaidų individualios veiklos pajamoms gauti galima priskirti prekių, medžiagų, žaliavų, detalių ir kt. įsigijimo išlaidas, nuomos, reklamos, palūkanų, įrankių įsigijimo, darbo užmokesčio išlaidas, privalomojo socialinio, ssveikatos draudimo įmokas, privalomas rinkliavas, mokesčius ir kitas išlaidas, susijusias su individualios veiklos pajamų gavimu.
Taip pat nakvynės, dalyvavimo konferencijose, kelionės išlaidas ir pan., jeigu pagrindžiama, kad šios išlaidos susietos tik su individualios veiklos poreikiais.
5. Išlaidos, kurios negali būti priskiriamos leidžiamiems aatskaitymams
Leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama:
– pridėtinės vertės mokestis, mokamas į biudžetą, ir pajamų mokestis;
– pirkimo (importo) PVM, gyventojo, esančio PVM mokėtoju, įtrauktas į PVM atskaitą;
– sumokėtos netesybos, į biudžetą sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už teisės aktų pažeidimus;
– išlaidos paramai ir dovanoms;
– reprezentacijos išlaidos;
– išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, jeigu jos neatitinka finansų ministro 2002-09-25 įsakymu Nr. 303 patvirtintoje su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkoje nustatytų kriterijų;
– išmokos užsienio gyventojams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėse teritorijose;
– gyventojo padarytos žalos atlyginimas;
– išmokos, nuo kurių gyventojas privalėjo išskaityti pajamų (pelno) mokestį, tačiau jo neišskaitė;
– kitos išlaidos, kurios yra nesusiję su individualios veiklos pajamų uždirbimu ir (arba) yra neįprastinės vykdomai individualiai veiklai.
6. Kitos išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams nuostatos
Kai gyventojas vykdo kelių, aiškiai sskirtingų rūšių individualią veiklą, ir yra apsisprendęs iš gautų pajamų atimti leidžiamus atskaitymus, tai faktiškai patirtas kiekvienai iš veiklos rūšių išlaidas, atima atskirai iš kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamų.
Jei gyventojas visoms vykdomoms individualios veiklos rūšims turi vieną išlaidoms pagrįsti dokumentą, tai išlaidas tarp veiklos rūšių jis paskirsto pats pagal faktines išlaidas arba proporcingai pajamoms iš individualios veiklos rūšių ir įrašo į atskirus Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus.
Leidžiamiems atskaitymams gyventojas gali priskirti ne daugiau faktiškai patirtų išlaidų, nnei yra gavęs pajamų iš kiekvienos individualios veiklos rūšies.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamais atskaitymais laikomi tokie pat leidžiami atskaitymai, kaip ir nustatyti nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris verčiasi individualia veikla. Šie leidžiami atskaitymai apskaičiuojami ir atskaitomi iš per mokestinį laikotarpį faktiškai gautų per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamų ta pačia tvarka kaip ir nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla (GPMĮ 18 str. 2 dalis).
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamais atskaitymais taip pat laikomos ne per nuolatinę bazę faktiškai patirtos išlaidos, tiesiogiai susijusios su per nuolatinę bazę vykdoma individualia veikla.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamiems atskaitymams negali būti priskiriamos tokios išlaidos, kurios negali būti priskiriamos nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamiems atskaitymams, įskaitant:
– palūkanas, mokamas nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, jeigu tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas yra tokių palūkanų gavėjas;
– honorarus, mokamus nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, jeigu tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas yra tų honorarų gavėjas.
BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKYMAS
Individualia veikla besiverčiantys gyventojai turi tvarkyti buhalterinę apskaitą. Ji tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1K-208 (Žin., 2004, Nr. 92-3373) patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos ttaisyklių nuostatomis.
Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (išskyrus notarus, advokatus ir antstolius), privalo išrašyti ir išduoti prekių ar paslaugų pirkėjams vieną iš tokių apskaitos dokumentų:
– prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą;
– sąskaitą faktūrą;
– PVM sąskaitą faktūrą arba kitą vietoj jos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą naudojamą apskaitos dokumentą;
– kasos aparato kvitą.
Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla, neprivalo, tačiau gali savo veikloje naudoti kasos aparatus.
Notarai naudoja tokius apskaitos dokumentus:
– grynųjų pinigų priėmimo kvitą;
– sąskaitą faktūrą;
– PVM sąskaitą faktūrą (jeigu notaras yra PVM mokėtojas);
– kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus ir pan.).
Notaras gali neišduoti grynųjų pinigų priėmimo kvito ir sąskaitos faktūros, jeigu paslaugų gavėjas nepageidauja.
Anstoliai naudoja tokius apskaitos dokumentus:
– antstolio kvitus;
– sąskaitą faktūrą;
– PVM sąskaitą faktūrą (jeigu antstolis yra PVM mokėtojas);
– kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus ir pan.).
Antstolis gali sąskaitos faktūros neišduoti, jeigu paslaugų gavėjas nepageidauja.
Advokatai naudoja tokius apskaitos dokumentus:
– grynųjų pinigų priėmimo kvitą;
– sąskaitą už teisines paslaugas;
– PVM sąskaitą faktūrą (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas);
– Kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus ir pan.).
Informaciją apie apskaitos dokumentų įsigijimo, naudojimo, pildymo, grąžinimo ir saugojimo tvarką gyventojas gali gauti AVMI pagal savo gyvenamąją vietą.
Gyventojo, besiverčiančio individualia veikla, faktiškai patirtos su ta veikla susijusios išlaidos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais.
Gyventojas, nusprendęs iš gautų individualios veiklos pajamų neatimti leidžiamų atskaitymų, privalo pildyti vieną Pajamų apskaitos žurnalą visoms individualios veiklos rūšims. GGyventojas, nusprendęs atimti iš pajamų leidžiamus atskaitymus, privalo pildyti atskirus Pajamų – išlaidų apskaitos žurnalus visoms vykdomoms individualios veiklos rūšims. Apskaitos žurnalų pildymo taisyklės patvirtintos minėtuoju finansų ministro įsakymu.
Šiuo įsakymu patvirtintos taisyklės netaikomos:
– ūkininkams, tvarkantiems apskaitą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. 1333 ,,Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 104-2989);
– gyventojams, iš individualios veiklos gaunantiems tik pajamų iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, užaugintos, taip pat užaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išnuomotoje ar Lietuvos Respubliklos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje, ir pajamų už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles);
– gyventojams, besiverčiantiems tik sporto ir atlikėjų veikla ir gaunantiems iš šios veiklos tik A klasės pajamų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 407 ,,Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo” nuostatomis, nuo 2004-05-01, Lietuvai tapus Europos Sąjungos valstybe, kaip ir kitų Europos Sąjungos valstybių PVM mokėtojai, Lietuvos PVM mokėtojai turi naudoti laisvos formos blanko PVM sąskaitas faktūras. PVM mokėtojams nuo 2004-05-01 nebereikia apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose pirkti šių specialių blankų, bet juos gali naudoti ir nuo 2004-05-01, kol užbaigs jų likučius.
REGISTRAVIMAS
PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO MOKĖTOJAIS
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505) nuostatas prievolė skaičiuoti ir mokėti pridėtinės vertės mokestį (toliau- PVM) yra nustatyta ir gyventojams, vykdantiems ekonominę veiklą ir gaunantiems atlyginimą už tiekiamas prekes ir /ar teikiamas paslaugas, vykdant savo ekonominę veiklą. Be to, pagal PVM įstatymo nuostatas, įsigaliojusias nuo 2004 m. gegužės 1 d., apmokestinamiesiems gyventojams, neesantiems PVM mokėtojais, įsigijusiems prekių iš Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių, atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojais.
PVM mmokėtojais privalo registruotis bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą vykdantys Lietuvos Respublikos gyventojai ir užsienio fiziniai asmenys. PVM apmokestinamas apskaičiuotas atlyginimas iš besiverčiančių individualia veikla gyventojų vykdomos individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą, profesinės, sporto, atlikėjo, kūrybos ir kitos individualios veiklos.
Gyventojai registruotis PVM mokėtojais privalo tuomet, kai bendra gauto (gautino) atlygio už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) vykdant paminėtą ekonominę veiklą suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršijo 100 000 Lt.
Jei už parduotas prekes ir/ar suteiktas paslaugas sumokama iš kkarto po jų pardavimo ar paslaugų suteikimo, tai į minėtą 12 kalendorinių mėnesių gauto (gautino) atlygio sumą yra įtraukiamas apskaičiuotas atlyginimas už parduotas prekes ir/ar suteiktas paslaugas faktišku šio atlyginimo gavimo momentu. O jeigu paslaugos suteikiamos ar prekės parduodamos ankščiau nnei gaunamas atlyginimas, tai apskaičiuotas atlyginimas įtraukiamas į atlygio sumą tuo momentu, kada atliekama paslauga ar parduodama prekė (pvz., kai atlikti statybos darbai ar kitos paslaugos, įforminamos statybos darbų ar kitų paslaugų atlikimo aktu, o atlyginimas už minėtus darbus šalių susitarimu sumokamas vėliau). Kai gyventojas prieš prekių pardavimą ar paslaugų teikimą gauna iš pirkėjo (kliento) visišką ar dalinį apmokėjimą – avansą, tai gautas avansas į minėtą 100000 Lt sumą neįtraukiamas. Pardavus prekes ar suteikus paslaugas, už kurias buvo gautas avansas, turi būti išrašytas dokumentas, kuriame būtų užfiksuotas prekių pardavimo (paslaugų suteikimo) momentas, o dokumente nurodyto atlyginimo už prekes (paslaugas) suma turi būti įtraukiama į minėtą 100000 Lt sumą (gautas avansas, neviršijantis dokumente nurodyto atlyginimo už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) sumos, tampa apmokėjimu už parduotas prekes (suteiktas paslaugas).
Skaičiuojant 100 000 litų atlygio ribą yra atsižvelgiama į visą apskaičiuotą atlyginimą už gyventojo tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas), neatėmus jo paties sumokėto arba mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėto pajamų mokesčio sumos.
Kai gyventojų gauta (gautina) bendra atlygio suma neviršija 100 000 litų, tai jie gali registruotis PVM mokėtojais savanoriškai.
Gyventojai, ne PVM mokėtojai, (ūkininkai, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, ir gyventojai, vykdantys ekonominę veiklą (besiverčiantys individualia, profesine, sporto, žemės ūkio ar kitokia veikla), įsigiję kalendoriniais mmetais iš ES valstybių narių PVM mokėtojų prekių (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) daugiau kaip už 35 000 Lt, privalo registruotis PVM mokėtojais. Jeigu fizinių įsigytų prekių vertė praėjusiais kalendoriniais metais nebuvo didesnė kaip 35 000 Lt ir einamaisiais metais nenumato šios ribos viršyti, tai šie asmenys PVM mokėtojais gali užsiregistruoti savanoriškai.
Gyventojai PVM mokėtojais registruojami pagal Įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą /išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisykles, kurios yra patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. VA-46 ( Žin., 2004, Nr. 55-1924 ).
Visi gyventojai, įsiregistravę PVM mokėtojais, (įskaitant ir tuos, kurie PVM mokėtojais įsiregistravo dėl to, kad įsigyja prekes iš kitų ES valstybių narių) privalo skaičiuoti ir deklaruoti ne tik iš ES valstybių narių įsigyjamų prekių pardavimo PVM, bet ir savo parduotų prekių ir/ar suteiktų paslaugų pardavimo PVM. Taigi, šie gyventojai tampa PVM mokėtojais, privalančiais teikti mokestinio laikotarpio PVM deklaracijas (FR0600 forma) ir PVM įstatymo nustatyta tvarka mokėti į biudžetą apskaičiuotą PVM, ir vykdyti kitas PVM mokėtojui nustatytas teises ir pareigas. PVM deklaracijos ir kitų su šiuo PVM mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklės yra patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ffinansų ministerijos 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-49 (Žin., 2004, Nr. 46-1545 ).
Gyventojai, PVM mokėtojai, už parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas pirkėjui turi išrašyti PVM sąskaitas faktūras. Tačiau, tuo atveju, kai ūkininkas, PVM mokėtojas parduoda žemės ūkio produkciją kitam Lietuvos Respublikos PVM mokėtojui, tai PVM sąskaitas faktūras išrašo šios produkcijos pirkėjas.
Įsiregistravę PVM mokėtojais asmenys privalo registruoti gaunamas bei išrašomas PVM sąskaitas faktūras. PVM sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklės yra patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 ( Žin., 2004, Nr.59-2102).
Detaliau apie fizinių asmenų apmokestinimo PVM klausimus paaiškinta brošiūroje ,,Atmintinė fiziniams asmenims apie pridėtinės vertės mokestį“, kurią galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje adresu: www.vmi.lt
METINĖ PAJAMŲ MOKESČIO DEKLARACIJA
Individualia veikla besiverčiantis nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją (toliau – metinė Deklaracija) už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį (GPMĮ 27 str. 1 dalis).
Metinė Deklaracija, jos užpildymo ir pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos RRespublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-343 (Žin., 2004, Nr. 5-107). Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų vykdant
individualią veiklą, pildo deklaracijos FR0462V priedą ir FR0462N – jeigu gavo ir neapmokestinamųjų pajamų. Užpildžius minėtuosius priedus, pildoma viena iš pasirinktų deklaracijų:
– deklaracija FR0462S33, jeigu nusprendė iš individualios veiklos pajamų atimti leidžiamus atskaitymus;
– deklaracija FR0462S15, jeigu nusprendė iš individualios veiklos pajamų neatimti leidžiamų atskaitymų;
– deklaracija FR0462, jeigu be individualios veiklos pajamų gavo ir kitokių pajamų, apmokestinamų taikant abu (33 ir 15 proc.) mokesčio tarifus.
Pateikdamas deklaraciją, nuolatinis Lietuvos gyventojas gali iš visų per mokestinį laikotarpį gautų pajamų atimti metinius neapmokestinamąjį ir papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydžius (MNPD ir MPNPD) bei patirtas tokias išlaidas: gyvybės draudimo įmokoms, pensijų įmokoms, palūkanoms už kreditą gyvenamąjam būstui statyti ar įsigyti, taip pat sumoms, sumokėtoms už studijas bei už vieną per trejus metus (2004, 2005, 2006) įsigytą asmeninio kompiuterio vienetą su programine įranga ir (arba) interneto prieigos įrengimą kartu su šiai prieigai reikalingos įrangos įsigijimo išlaidomis, neviršijančiomis 4000 Lt.
Metinės Deklaracijos turi teisę neteikti individualia sportininko ar atlikėjo veikla besiverčiantys gyventojai, kurie nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti MNPD ar MPNPD ir (arba) GPMĮ 21 str. 1 dalyje nurodytas išlaidas ir kurie per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo
tik A klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių mokestiniame laikotarpyje jau buvo išskaičiuotas pajamų mokestis.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pateikti Metinę nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaraciją FR0531 formą už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį (GPMĮ 30 str. 11 dalis). Deklaracijos forma ir jos pildymo bei teikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. VA-37 (Žin., 2004, Nr. 46-1546).
Metinė Deklaracija pateikiama nuolatinės gyvenamosios vietos valstybinei mokesčių inspekcijai.
VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo įmokas už save moka patys. Valstybinio socialinio draudimo įmoka bazinei pensijai yra 50 proc. bazinės pensijos dydžio (2003 mm. ši įmoka buvo 73,5 Lt, 2004 m. ši įmoka yra 76 Lt per mėnesį).
15 proc. dydžio įmokos nuo valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų papildomai pensijos daliai mokamos, jeigu pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mmokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų (2003 sausio – rugpjūčio mėnesiais minimali mėnesinė alga buvo 430 Lt, 2003 m. rugsėjo – 2004 m. balandžio mėnesiais – 450 Lt, nuo 2004 m. gegužės mėnesio – 500 Lt).
Įmokos bazinei pensijai mokamos kartą per ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos, o papildomai pensijai gali būti mokama kartą per metus, bet ne vėliau kaip iki metinės pajamų deklaracijos pateikimo termino paskutinės dienos.
PRIVALOMASIS SVEIKATOS DRAUDIMAS
Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo terminai ir taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 727 ((Vyriausybės 2004 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 558 redakcija; Žin., 2004, Nr. 78-2723).
Privalomojo sveikatos draudimo įmoka sudaro 30 proc. apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos, bet per mėnesį ne mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais metais. 2004 metais mėnesinė valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis suma yra 18,45 Lt. Per mokestinį laikotarpį sumokėta privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma, sudaranti 30 proc. apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumos, neturi būti mažesnė kaip 221,4 LLt (18,45 Lt x 12).
Individualia veikla besiverčiantys gyventojai privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka kartu su gyventojų pajamų mokesčiu, apskaičiuotu pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją GPMĮ nustatytais terminais, t. y. iki kitų metų gegužės 1 dienos.
Tais atvejais, kai gyventojo, vykdančio individualią veiklą, 30 proc. apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos per mokestinį laikotarpį (2004 m.) sudaro mažiau negu 221,4 Lt, gyventojas skirtumą tarp faktiškai sumokėtos ir mokėtinos sveikatos draudimo įmokų sumos turi apsiskaičiuoti pats ir sumokėti į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodydamas tikslinę paskirtį, iki kitų metų gegužės 1 dienos.
Pažymėtina, kad minėto skirtumo tarp faktiškai mokėtinos ir sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos gyventojas gali nemokėti, jei jis yra draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu kitose kategorijose (pvz., dirba pagal darbo sutartį, yra individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos narys, už kurį mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ar kt.), taip pat jei gyventojas, vykdantis individualią veiklą, yra draudžiamas valstybės (pvz. yra pensininkas).
Tuo atveju, jeigu individualią veiklą vykdantys asmenys 2003 metais nesumokėjo ar nemokėjo nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų, skirtumą tarp faktiškai sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, sudarančios 30 procentų už 2003 metus apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos, ir minimalios privalomojo sveikatos draudimo įmokos (2003 m. – 198,2 Lt) jjie privalo apskaičiuoti ir sumokėti į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodydami tikslinę paskirtį, ne vėliau kaip iki 2004 m. liepos 1 dienos.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 63–1479; 2003, Nr. 15–597);
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas (Žin., 1990, Nr. 24 – 596; 2004, Nr. 4 – 47);
Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61–1827 );
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 63–2243);
