Buhalterinis balansas

Referatas

Vadovas:

……

Atliko:

………

Šiauliai,

2006

Analizei reikalingos informacijos galima rasti įmonių metinėje

arba ketvirtinėje finansinėje atskaitomybėje. Visos juridinio asmens teises

turinčios įmonės, pasibaigus ketvirčiui, rengia ketvirtinę finansinę, o

pasibaigus finansiniams metams, sudaro tikslią metinę finansinę

atskaitomybę. Laikotarpis, kuriam pasibaigus rengiama atskaitomybė,

vadinamas ataskaitiniu laikotarpiu, o 12 mėnesių laikotarpis, kuriam

pasibaigus rengiama metinė finansinė atskaitomybė, vadinamas finansiniais

arba ūkiniais metais. Metinė finansinė atskaitomybė – tai ataskaitų, kurias

įmonės užpildo pasibaigus atskaitiniam laikotarpiui, rinkinys ir visos

atskaitomybę sudarančios dalys (ataskaitos) nėra tik atskiri elementai, o

yra susijusios tarpusavyje, nes jose ppateikiami skirtingi tų pačių ūkinių

operacijų ar įvykių aspektai.

Atsižvelgiant į įmonių dydį, Įmonių finansinės atskaitomybės

įstatyme numatytos dvi finansinės atskaitomybės ataskaitų formos – trumpa

ir pilna.

Trumpą finansinę atskaitomybę sudaro:

➢ Balansas;

➢ Pelno (nuostolių) ataskaita;

➢ Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

➢ Aiškinamasis raštas.

Prie šių formų pridėjus pinigų srautų ataskaitą, gaunama pilna finansinė

atskaitomybė.

Metinę finansinę atskaitomybę trumpų balanso, pelno (nuostolių)

ataskaitų forma gali sudaryti įmonės, kurių finansinės atskaitomybės

sudarymo dieną dvejus metus iš eilės (įskaitant ataskaitinius finansinius

metus) ne mažiau kaip du rodikliai neviršija šių ddydžių:

➢ Pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus – 7 mln. Litų;

➢ Balanse nurodyto turto vertė – 5 mln. Litų;

➢ Vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius

metus – 10 žmonių.

Kai du nurodyti rodikliai dvejus metus iš eeilės yra viršijami,

įmonė privalo rengti pilnos finansinės atskaitomybės ataskaitų formas.

Balanso lygybės charakteristika

Duomenys apie visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė, ir šio turto

savininkus pateikiami ataskaitoje, kuri vadinama balansu. Tai iš prancūzų

kalbos kilęs žodis, jo pirminė reikšmė – svarstyklės. Toks šios ataskaitos

pavadinimas visiškai pagrįstas, nes joje atspindimos dvi visuomet viena

kitai lygios fundamentinės apskaitos lygybės dalys – turtas ir nuosavybė.

Atspindint savininkų nuosavybę, balanse nurodoma ir jiems priklausančio

pelno arba patirto nuostolio suma, bet ši ataskaita nieko nesako, kokiu

būdu kokias pajamas uždirbdama ir kokias sąnaudas patirdama) įmonė pasiekė

tokių rezultatų

Balanse nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė ir kam šis turtas priklauso.

Įmonė gali disponuoti labai įvairiu turtu, todėl norint jį visą pavaizduoti

balanse, turtas turi būti sugrupuotas – sujungtas į tam tikras grupes.

Finansinės atskaitomybės vartotojui, akcininkui nebūtina tiksliai žžinoti,

kokių, kokio senumo ir kiek staklių turi įmonė. Todėl visas ilgai įmonės

veikloje naudojamas turtas sujungiamas į gana stambius balanso straipsnius.

Balanso Turto dalis atspindi fundamentinės apskaitos lygybės kairiąją pusę.

Dešinioji pusė atsispindi balanso Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų

dalyje.

TURTAS = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ

Fundamentinės apskaitos lygybės turto pusė. Kairiojoje

fundamentinės apskaitos lygybės pusėje pavaizduotas turtas nebūna

vienalytis. Norėdama veikti įmonė už pinigus turi nusipirkti įvairių

atsargų, įsigyti ilgalaikio turto.

PASTATAI+ĮRENGIMAI+ATSARGOS+PINIGAI = SAVININKŲ + SKOLINTOJI

(70 000 LT) (30 000 LT) (50 000 LT) (20 000) NUOSAVYBĖ

NUOSAVYBĖ

(120 000 LT) (50 000 LT)

TURTAS (170 000 LT)

Turto įvairovė kiekvienoje įmonėje gali būti neišsemiama. Taigi

visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė, skirstome į ilgalaikį ir trumpalaikį.

Taip skirstyti yra prasminga, nes kai kuris turtas sunaudojamas (ar

perparduodamas) greičiau nei per vieną ataskaitinį laikotarpį, t.y. per

metus. Prekės, skirtos perpardavimui, žaliavos bei medžiagos, naudojamos

gamyboje ar kokiems nors tikslams išleidžiami pinigai – visa tai vadinama

trumpalaikiu turtu.

Tačiau beveik kiekvienai įmonei neužtenka vien tik trumpalaikio turto, jai

reikalingos ir ilgą laiką (ne vieną ataskaitinį laikotarpį) naudojamos

gamybos priemonės – pastatai, statiniai, mašinos, įrengimai – ir savo vertę

į gaminamus produktus perkelia dalimis, tam turtui pamažu nusidėvint. Toks

turtas vadinamas ilgalaikiu.

Fundamentinės apskaitos lygybės nuosavybės ir įsipareigojimų

pusė. Nuosavybės dalis taip pat gali būti įvairi. Personalinėje įmonėje

visas turtas priklauso vienam ar keliems savininkams, ir jų nuosavybė

vadinama Petraičio ar Jonaičio kapitalu. Akcinėse bendrovėse savininkų gali

būti labai daug, todėl visas turtas pirmiausia padalijamas lygiomis

dalimis, kad visi žinotų, kiek jo tenka vienai akcijai. Tokia nuosavybė

vadinama akciniu kapitalu. Pati akcija tarsi piniginis vienetas išreiškia

mažiausią, smulkiau nebedalijamą nuosavybės dalį.

Dar įvairesnė skolintosios nuosavybės dalis. Įmonė gali

disponuoti turtu, kuris nuosavybės teise priklauso bankui, kuriuos bankas

paskolino įmonei, leisdamas jais laikinai disponuoti ir pirkti įvairių

materialinių vertybių. Įmonės įsipareigojimų gali atsirasti ir daugeliu

kitų atvejų: neapmokėjus tiekėjams už gautas iš jų medžiagas, laiku

nesumokėjus mokesčių valstybei, nnetgi neišmokėjus priskaičiuoto darbo

užmokesčio savo įmonės darbuotojams, kurie įmonės įsiskolinimo jiems

laikotarpiu taip pat tampa savotiškais jos kreditoriais.

Norint parengti balansą, pirmiausia būtina suskaičiuoti

(inventorizuoti) visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė ataskaitinio

laikotarpio pabaigoje, nustatyti, kokia turto dalis buvo sunaudota per

ataskaitinį laikotarpį. Reikia įvertinti ir visas įmones skolas ir

įsipareigojimus. Parengiamieji balanso sudarymo darbai užima nemažai laiko

(didesnėse įmonėse – keletą mėnesių). Balansas pateikia informaciją apie

įmonės turtą, jos nuosavybę bei įsipareigojimus kiekvienų metų gruodžio 31-

ąją dieną. Tačiau pats balansas baigiamas rengti iki akcininkų susirinkimo,

t.y. kitų metų pradžioje, o viešai, kaip ir visa finansinė atskaitomybė,

paskelbiamas per mėnesį po to, kai jį patvirtina akcininkai.

Kaip jau buvo minėta, balansas sudarytas iš dviejų didelių dalių.

Turto dalyje nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė, o Savininkų nuosavybės

ir įsipareigojimų dalyje atsakoma į klausimą, kam šis turtas priklauso, nes

ir labai didelį turtą valdanti įmonė gali būti įsiskolinusi. Tai reikštų,

kad turtu įmonė tik disponuoja, t.y. turi jį savo žinioje, valdo ir tvarko,

naudojasi tuo turtu, uždirbdama pajamas, tačiau įmonės savininkams realiai

visa balanse nurodyta turto suma nuosavybės teise nepriklauso.

Balansas yra viena pagrindinių metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų.

Tačiau metai – labai ilgas laiko tarpas, todėl įmonės rengia ir tarpines

ataskaitas: ketvirtines (trijų mėnesių) ar mėnesines balanso ataskaitas.

Tačiau šių ataskaitų valdžia nereglamentuoja, o jose atsispindi tik

apytikriai apskaičiuoti patys svarbiausi įmonių veiklos ffinansiniai

rodikliai, o duomenys labiau reikalingi vidinei įmonės kontrolei.

Balanso sudarymą reglamentuoja 2 VAS „Balansas“. Balanse pateikta

informacija turi išsamiai ir teisingai parodyti įmonės turto, nuosavo

kapitalo ir įsipareigojimų būklę. Turi būti pateikta tokia informacija:

▪ Nematerialusis turtas.

▪ Materialusis turtas.

▪ Finansinis turtas.

▪ Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys.

▪ Gautinos sumos.

▪ Pinigai ir jų ekvivalentai.

▪ Kapitalas ir rezervai

▪ Finansinės ilgalaikės skolos.

▪ Trumpalaikės prekybos skolos ir kitos trumpalaikės mokėtinos

sumos.

▪ Pelno mokesčio įsipareigojimai.

▪ Atidėjimai.

Į balansą turtas įtraukiamas pagal jo likvidumą, pradedant nuo

mažiausiai likvidaus: mažiausiai likvidus pateikiamas balanso pradžioje –

tai yra ilgalaikis nematerialusis turtas, o jo pabaigoje parodomas

likvidžiausias turtas – pinigai. Pabrėšime, kad turto likvidumą apibrėžia

laikotarpis, per kurį jį galima paversti grynaisiais pinigais. Nuosavo

kapitalo ir įsipareigojimų dalies informacija grupuojama pagal tokį

principą: pirmiausia parodomas nuosavas kapitalas, paskui – ilgalaikiai

įsipareigojimai ir galiausiai – trumpalaikiai įsipareigojimai (tie, kurie

turi būti įvykdyti per 12 mėnesių nuo balanso datos arba per vieną įmonės

veiklos ciklą).

Balansas paprastai pateikiamas lentelėje. Visi reikšmingi balanso

straipsniai susiejami atitinkamomis aiškinamojo rašto dalimis, kuriose

aiškinama pateikta informacija.

Ūkinių operacijų įtaka balansui

Norėdami nustatyti įmonės veiklos rezultatų, t.y. ūkinių

operacijų, įtaką balansui, galėtume panagrinėti tokį pavyzdį, kai

savininkai yra išleidę akcijų už 100 000 Lt ir dar nėra atlikta jokių

kitokių operacijų:

Turtas (pinigai) (100 000

Lt) = Nuosavybė (paprastosios akcijos) (100 000

Lt)

Kai įmonė pradeda veiklą, pirmiausia už pradinį turtą ar jo dalį (šiuo

atveju pinigus) perka prekes, skirtas perparduoti, ar žaliavas, moka

atlyginimus darbuotojams. Tarkime, kad prekybos įmonė iš didmeninio tiekėjo

nupirko prekių už 20 000 Lt ir apmokėjo už jas grynaisiais pinigais.

Vadinasi, įmonė padarė 20 000 Lt išlaidų ir dalis pinigų virto perparduoti

skirtomis prekėmis.

Turtas

Savininkų nuosavybė

| | | |

|Perparduoti skirtos + | |Paprastosios akcijos |

|Pinigai |= |(100 000 Lt) |

|prekės | | |

|(80 000 Lt) | | |

| | | |

|(20 000 Lt) | | |

Po kurio laiko įmonė pardavė šias prekes kitiems pirkėjams už grynuosius

pinigus ir gavo už jas jau 30 000 Lt. Dėl to pinigų suma padidėjo iki 110

000 Lt (80 000 Lt + 30 000), tačiau perparduoti skirtų prekių

sumažėjo 20 000 Lt (tokia buvo perparduoti skirtų prekių vertė). Taigi

bendra turto suma padidėjo 10 000 Lt (10 000 – 20 000 + 30 000 = 110

000). Tiek pat padidėjo ir savininkų nuosavybė, nes, patyrusi 220 000 Lt

sąnaudų, įmonė uždirbo 30 000 Lt pajamų. Apskaitos lygybė įgyja tokį

apvidalą:

Turtas

Savininkų nuosavybė

| | | |

|Pinigai | |Paprastosios |

|(110 000 Lt) |= |+Pajamos |

| | |akcijos + (30 000 Lt) |

| | |(100 000 Lt) |

| | |-Sąnaudos |

| | |(20 000 Lt) |

Suma, kuria uždirbtos pajamos viršija jas uždirbant patirtas sąnaudas,

vadinama uždirbtu pelnu ir yra sudėtinė savininkų nuosavybės dalis.

Priešingu atveju (sąnaudoms viršijant pajamas) įmonė patirtų nuostolį,

kuris ne tik mažintų bendrą turto sumą, bet ir savininkų nuosavybę.

Kiekviena ūkinė operacija laikoma tikslinga įmonės personalo

veikla, keičianti įmonės turto ir (ar) nuosavybės apimtį ar sudėtį,

siekiant konkrečių, iš anksto numatytų tikslų. Todėl po kiekvienos reikėtų

sudaryti naują balansą, tačiau tai neįmanoma. Koreguoti balanso straipsnius

einamuoju momentu yra naudojamos sąskaitos. Buhalterinė sąskaita – tai

informacijos kaupimo ir grupavimo būdas, ūkio subjekto turtui, nuosavam

kapitalui, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per

ataskaitinį laikotarpį. Kiekvienai turto ar nuosavybės rūšiai skiriama

atskira sąskaita, kurioje ir fiksuojama informacija.

▪ Turto sąskaitoms priskiriama: žaliavos, pinigai, pastatai,

žemė, pirkėjų skolos ir kt.

▪ NNuosavybės sąskaitoms priskiriama: kapitalas, skola tiekėjams,

skola bankui, nepaskirstytas pelnas ir kt.

▪ Atidarant sąskaitas, į jas pirmiausia įrašomi likučiai iš

balanso. Turto sąskaitose likučiai įrašomi į debetą, nuosavybės

– į kreditą. Turto sąskaitose į debetą įrašomos operacijos,

didinančios turto likutį, o į kreditą – mažinančios. Nuosavybės

sąskaitose į kreditą rašomos operacijos, didinančios nuosavybės

likutį, į debetą – mažinančios.

Tarp sąskaitų ir balanso yra glaudus ryšys: tiek sąskaitose, tiek balanse

turtas ir nuosavybė apskaitomi vienodai sugrupuoti. Vadovaujantis turto ir

nuosavybės sąskaitose suskaičiuotais galutiniais llikučiais, sudaromas

naujas balansas. Turto sąskaitų galutiniai likučiai rašomi į balanso turto

dalį, nuosavybės sąskaitų galutiniai likučiai – į nuosavybės dalį. Todėl

šios dvi sąskaitų grupės vadinamos balanso sąskaitomis.

Balanso rodikliai

Trumpa balanso forma.

A. Ilgalaikio turto eilutėje pateikiama visa Bendrovės nematerialiojo,

materialiojo ir finansinio turto suma.

I. Nematerialiojo turto eilutėje parodoma viso Bendrovės nematerialiojo

turto likutinė vertė, t. y. įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą

amortizaciją ir turto vertės sumažėjimą.

Nematerialiojo turto apskaitos reikalavimus nustato III tvarkos 2 dalis

„Nematerialiojo turto apskaita“.

II. Materialiojo turto eilutėje parodoma viso Bendrovės ilgalaikio

materialiojo turto likutinė vertė, t. y. įsigijimo savikaina, atėmus

sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės sumažėjimą.

Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos reikalavimus nustato III tvarkos 3

dalis „Ilgalaikio materialiojo turto apskaita“.

III. Finansinio turto eilutėje pateikiama bendrovės ilgalaikio finansinio

turto suma.

Ilgalaikio finansinio turto apskaitos reikalavimus nustato III tvarkos 4

dalis „Finansinio turto apskaita“.

IV. Kito ilgalaikio turto eilutėje parodoma kito ilgalaikio turto suma.

B. Trumpalaikio turto eilutėje parodoma viso Bendrovės trumpalaikio turto

suma.

I. Atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių eilutėje

parodoma atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių suma.

Atsargos balanse parodomos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja

galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė.

Atsargų apskaitos reikalavimus nustato III tvarkos 5 dalis „Atsargų

apskaita“.

II. Per vienerius metus gautinų sumų eilutėje parodomos visos trumpalaikės

skolos Bendrovei ir ilgalaikių skolų Bendrovei dalis, kuri bus grąžinta per

12 mėnesių nuo bbalanso sudarymo datos.

Per vienerius metus gautinos sumos balanse parodomos grynąja verte, tai yra

atėmus abejotinas skolas.

Per vienerius metus gautinų sumų apskaitos reikalavimus nustato III tvarkos

6 dalis ,,Gautinų sumų apskaita“.

III. Kito trumpalaikio turto eilutėje parodoma trumpalaikio finansinio

turto ir kitoms trumpalaikio turto grupėms nepriskirto trumpalaikio turto

suma.

Trumpalaikio finansinio turto apskaitos reikalavimus nustato III tvarkos 4

dalis „Finansinio turto apskaita“.

IV. Pinigų ir pinigų ekvivalentų eilutėje parodoma banke ir kasoje esančių

pinigų įvairia valiuta bei pinigų ekvivalentų vertė. Piniginio turto

apskaitos reikalavimus nustato III tvarkos 7 dalis ,,Piniginio turto

apskaita“.

C. Nuosavo kapitalo eilutėje parodoma kapitalo, perkainojimo rezervo

(rezultatų), rezervų ir nepaskirstytojo pelno (nuostolių) suma. Nuosavo

kapitalo apskaitos reikalavimus nustato III tvarkos 8 dalis „Nuosavo

kapitalo apskaita“.

I. Kapitalo eilutėje parodoma pasirašytojo įstatinio kapitalo ir akcijų

priedų suma, atėmus pasirašytojo neapmokėto kapitalo ir savų akcijų sumas.

II. Perkainojimo rezervo (rezultatų) eilutėje parodomas ilgalaikio

materialiojo ir finansinio turto perkainojimo rezultatas.

III. Rezervų eilutėje parodoma rezervų, sudarytų iš paskirstytinojo pelno,

suma.

IV. Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) eilutėje parodomas per ataskaitinį

ir ankstesnius laikotarpius uždirbtas, bet dar nepaskirstytas pelnas arba

nepadengti nuostoliai.

D. Dotacijų, subsidijų eilutėje įrašoma nepanaudota gautų/gautinų dotacijų

ir subsidijų suma.

Dotacijų ir subsidijų apskaitos reikalavimus nustato III tvarkos 9 dalis

„Dotacijų ir subsidijų apskaita“.

E. Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų eilutėje pateikiama Bendrovės ilgalaikių

ir trumpalaikių skolų bei įsipareigojimų suma. Įsipareigojimų apskaitos

reikalavimus nustato III tvarkos 10 dalis „Įsipareigojimų apskaita“.

I. Po vvienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų eilutėje

parodomos skolos, kurias Bendrovė turės sumokėti per laikotarpį, ilgesnį

kaip 12 mėnesių nuo balanso sudarymo datos.

II. Per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų

eilutėje parodomos skolos, kurias Bendrovė turės grąžinti per 12 mėnesių

nuo balanso sudarymo datos.

Pilna balanso forma.

A. Ilgalaikio turto eilutėje pateikiama visa Bendrovės nematerialiojo,

materialiojo ir finansinio turto suma.

I. Nematerialiojo turto eilutėje parodoma viso Bendrovės nematerialiojo

turto likutinė vertė, t. y. įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą

amortizaciją ir turto vertės sumažėjimą. Nematerialiojo turto apskaitos

reikalavimus nustato III tvarkos 2 dalis „Nematerialiojo turto apskaita“.

I.1. Plėtros darbų eilutėje įrašoma atliekant plėtros darbus patirtų

išlaidų, atitinkančių priskyrimo nematerialiam turtui kriterijus, įsigijimo

savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir turto vertės sumažėjimą.

I.2. Prestižo eilutėje pateikiama verslo jungimų metu įsigyto turto

įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir turto vertės

sumažėjimą.

I.3. Patentų, licencijų eilutėje parodoma Bendrovės įsigytų leidimų,

licencijų, autorių ir gretutinių teisių, patentų įsigijimo savikaina,

atėmus sukauptą amortizaciją ir turto vertės sumažėjimą.

I.4. Programinės įrangos eilutėje pateikiama programinės įrangos įsigijimo

savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir turto vertės sumažėjimą.

I.5. Kito nematerialiojo turto eilutėje pateikiama kitoms nematerialiojo

turto grupėms nepriskirto turto įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą

amortizaciją ir turto vertės sumažėjimą, bei išankstiniai apmokėjimai už

ketinamą įsigyti įvairių rūšių nematerialųjį turtą.

II. Materialiojo turto eilutėje įrašoma ilgalaikio materialiojo turto

grupėms priklausančio turto įsigijimo savikainos, atėmus sukauptą

nusidėvėjimą ir turto vertės sumažėjimą, bei

priklausančio grupėms –

perkainotos vertės, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės

sumažėjimą, bendra suma.Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos

reikalavimus nustato III tvarkos 3 dalis „Ilgalaikio materialiojo turto

apskaita“.

II.1. Žemės eilutėje parodoma Bendrovės įsigytos žemės įsigijimo savikaina.

II.2. Pastatų ir statinių eilutėje pateikiama Bendrovės disponuojamų

gamybinės, administracinės ar kitos paskirties pastatų ir statinių

įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės

sumažėjimą.

II.3. Mašinų ir įrengimų eilutėje pateikiama Bendrovės disponuojamų jėgos

mašinų, turbinų, gamybinių įrengimų ir kito panašaus pobūdžio turto

įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės

sumažėjimą.

II.4. Transporto priemonių eilutėje pateikiama Bendrovės llengvųjų,

krovininių automobilių, kitų keleivių ir krovinių vežimo priemonių

įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės

sumažėjimą.

II.5 Kitos įrangos, prietaisų, įrankių ir įrenginių eilutėje parodoma tokio

pobūdžio turto: baldų, kompiuterių, dauginimo technikos, įvairių kitų

gamybinio ir negamybinio pobūdžio įrankių, prietaisų ir reikmenų įsigijimo

savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės sumažėjimą.

II.6. Nebaigtos statybos eilutėje parodoma iki metų pabaigos nebaigto

statyti ilgalaikio turto vertė ir su ilgalaikio turto statyba susiję

išankstiniai mokėjimai.

II.7. Kito materialiojo turto eilutėje parodoma kitoms ilgalaikio

materialiojo turto grupėms nepriskirto turto įsigijimo savikaina, atėmus

sukauptą nusidėvėjimą ir tturto vertės sumažėjimą, taip pat išankstiniai

mokėjimai už ketinamą įsigyti įvairių rūšių ilgalaikį materialų turtą.

II.8. Investivinio turto eilutėje parodoma investuota turto dalis.

II.8.1. Žemės eilutėje, kiek investuota i žemę.

II.8.2. Patatų eilutėje, kiek investuota į pastatus.

III. Finansinio turto eilutėje pateikiama Bendrovės ilgalaikio finansinio

turto ssuma.

Ilgalaikio finansinio turto apskaitos reikalavimus nustato III tvarkos 4

dalis „Finansinio turto apskaita“.

III.1. Investicijų į dukterines ir asocijuotas įmones eilutėje pateikiama

investicijų į dukterines ir asocijuotas įmones suma.

III.2. Paskolų asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms eilutėje parodoma

asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms suteiktų ilgalaikių paskolų suma.

Paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms balanse parodomos grynąja

verte, tai yra atėmus abejotinas skolas.

III.3. Po vienerių metų gautinų sumų eilutėje atvaizduojami klientų,

pirkėjų, kitų asmenų įsiskolinimai, kurie bus grąžinti po vienerių metų.

Po vienerių metų gautinos sumos balanse parodomos grynąja verte, tai yra

atėmus abejotinas skolas.

III.4. Kito finansinio turto eilutėje parodoma kitoms finansinio turto

grupėms nepriskirto finansinio turto suma.

IV. Kito ilgalaikio turto eilutėje parodoma kitoms ilgalaikio turto

grupėms nepriskirto ilgalaikio turto suma.

IV.1. Atidėtojo mokesčio turto

IV.2. Kito ilgalaikio turto

B. Trumpalaikio turto eilutėje parodoma viso Bendrovės trumpalaikio turto

suma.

I. AAtsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių eilutėje

parodoma atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių suma.

I.1. Atsargų eilutėje pateikiamos visos Bendrovei nuosavybės teise

priklausančios atsargos.

Atsargos balanse parodomos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja

galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė.

Atsargų apskaitos reikalavimus nustato III tvarkos 5 dalis „Atsargų

apskaita“.

I.1.1. Žaliavų ir komplektavimo gaminių eilutėje parodoma trumpalaikio

turto, skirto sunaudoti gaminant produkciją, įsigijimo (pasigaminimo)

savikaina arba grynoji galimo realizavimo vertė, atsižvelgiant į tai, kuri

iš jų yra mažesnė.

I.1.2. Nebaigtos gamybos eilutėje parodoma Bendrovės nebaigtos ggamybos

savikaina arba grynoji galimo realizavimo vertė, atsižvelgiant į tai, kuri

iš jų yra mažesnė.

I.1.3. Pagamintos produkcijos eilutėje parodoma nuosavybės teise Bendrovei

priklausančios pagamintos produkcijos, skirtos parduoti arba sunaudoti

Bendrovės viduje, pasigaminimo savikaina arba grynoji galimo realizavimo

vertė, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė.

I.1.4. Pirktų prekių, skirtų perparduoti eilutėje parodoma pirktų prekių,

skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina arba grynoji galimo realizavimo

vertė, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė. Taip pat šioje grupėje

parodomas Bendrovės reikmėms praėjusiais ataskaitiniais laikotarpiais

naudotas ilgalaikis turtas, kurio Bendrovė jau nebenaudoja ir ketina

perleisti.

I.2 Išankstinių apmokėjimų eilutėje įrašomos iš anksto sumokėtos sumos

tiekėjams už atsargas ar paslaugas, kurias Bendrovė gaus vėliau (iš anksto

apmokėta reklama, draudimas, nuomos mokestis ir pan.).

I.3. Nebaigtų vykdyti sutarčių eilutėje įrašoma Bendrovės vykdomų statybos

bei kitų nebaigtų darbų ir paslaugų vertė.

II. Per vienerius metus gautinų sumų eilutėje parodomos visos trumpalaikės

skolos Bendrovei bei ilgalaikių skolų Bendrovei dalis, kuri bus grąžinta

per 12 mėnesių nuo balanso sudarymo datos.

Per vienerius metus gautinos sumos balanse parodomos grynąja verte, tai yra

atėmus abejotinas skolas.

Per vienerius metus gautinų sumų apskaitos reikalavimus nustato III tvarkos

6 dalis „Gautinų sumų apskaita“.

II.1. Pirkėjų įsiskolinimo eilutėje parodomos su Bendrovės prekybine veikla

susijusios pirkėjų skolos, kurių grąžinimo terminas ne ilgesnis kaip 12

mėnesių nuo balanso sudarymo datos, atėmus abejotinas skolas.

II.2. Dukterinių ir asocijuotų įmonių skolų eilutėje įrašomos visos iiš

dukterinių ir asocijuotų įmonių gautinos sumos, kurios Bendrovei bus

grąžintos per 12 mėnesių nuo balanso sudarymo datos, atėmus abejotinas

skolas.

II.3. Kitų gautinų sumų eilutėje įrašomos visos kitos su Bendrovės tipine

veikla susijusios trumpalaikės skolos Bendrovei, kurių grąžinimo terminas

ne ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo balanso sudarymo datos, atėmus abejotinas

skolas. Tai pirkėjų skola, atsiradusi perleidžiant Bendrovės ilgalaikį

turtą, gautinas pridėtinės vertės mokestis, avansu sumokėtas pelno

mokestis, kitų mokesčių biudžetui (nekilnojamojo turto, akcizo ir pan.)

išankstiniai mokėjimai, per vienerius metus gautinos sumos pagal lizingo

(finansinės nuomos) sutartis, atskaitingiems asmenims išduoti komandiruočių

avansai ir kitos skolos).

III. Kito trumpalaikio turto eilutėje parodoma trumpalaikio finansinio

turto ir kitoms trumpalaikio turto grupėms nepriskirto trumpalaikio turto

suma.

Trumpalaikio finansinio turto apskaitos reikalavimus nustato III tvarkos 4

dalis „Finansinio turto apskaita“.

III.1. Trumpalaikių investicijų eilutėje parodomos kitų įmonių akcijos,

obligacijos, kiti vertybiniai popieriai.

III.2. Terminuotųjų indėlių eilutėje parodoma padėtų į banką ar kitą

kredito įstaigą terminuotųjų indėlių litais ar užsienio valiuta,

perskaičiuota į litus, suma.

III.3. Kito trumpalaikio turto eilutėje įrašoma kito trumpalaikio turto

suma.

IV. Pinigų ir pinigų ekvivalentų eilutėje parodoma banke ir kasoje esančių

pinigų įvairia valiuta bei pinigų ekvivalentų vertė.Piniginio turto

apskaitos reikalavimus nustato III tvarkos 7 dalis ,,Piniginio turto

apskaita“.

C. Nuosavo kapitalo eilutėje parodoma kapitalo, perkainojimo rezervo

(rezultatų), rezervų ir nepaskirstytojo pelno (nuostolių) suma. Nuosavo

kapitalo apskaitos reikalavimus nustato III tvarkos 8 dalis „Nuosavo

kapitalo apskaita“.

I. Kapitalo eilutėje parodoma pasirašytojo įstatinio kkapitalo ir akcijų

priedų suma, atėmus pasirašytojo neapmokėto kapitalo ir savų akcijų sumas.

I.1. Įstatinio (pasirašytojo) kapitalo eilutėje įrašoma Bendrovės įstatuose

nurodyta pasirašytojo ir įregistruoto kapitalo suma, kurią savininkai

įmokėjo. Nurodoma tik nominalioji akcijų vertė.

I.2. Pasirašytojo neapmokėto kapitalo (-) eilutėje įrašoma akcininkų

pasirašytų, bet dar neapmokėtų akcijų vertė.

I.3. Akcijų priedų eilutėje įrašoma akcijų priedų suma, lygi akcijų

emisijos kainos ir jų nominaliosios vertės skirtumui. Akcijų priedai

mažinami išlaidų, susijusių su akcijų išleidimu, suma.

I.4. Savų akcijų (-) eilutėje įrašoma Bendrovės supirktų savų akcijų

įsigijimo savikaina.

II. Perkainojimo rezervo (rezultatų) eilutėje parodomas ilgalaikio

materialiojo ir finansinio turto perkainojimo rezultatas.

III. Rezervų eilutėje parodoma rezervų, sudarytų iš paskirstytinojo pelno

(privalomojo rezervo, rezervo savoms akcijoms įsigyti ir kitų rezervų,

sudarytų Bendrovės akcininkų nuožiūra iš ataskaitiniais ir ankstesniais

finansiniais metais uždirbto grynojo pelno) suma.

III.1. Privalomasis įrašoma privalomojo rezervo suma, kurią Bendrovė

sukaupė pagal Bendrovės veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus.

III.2. Savoms akcijoms įsigyti parodoma Bendrovės suformuoto rezervo savoms

akcijoms įsigyti suma.

III.3. Kitų rezervų eilutėje įrašoma kitų rezervų, išskyrus privalomąjį

rezervą ir rezervą savoms akcijoms įsigyti, suma.

IV. Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) eilutėje parodomas per ataskaitinį ir

ankstesnius laikotarpius uždirbtas, bet dar nepaskirstytas pelnas arba

nepadengti nuostoliai.

IV.1. Ataskaitinių metų pelno (nuostolių) eilutėje parodomas Bendrovės

ataskaitiniais metais uždirbtas pelnas ar patirti nuostoliai.

IV.2. Ankstesnių metų pelno (nuostolių) eilutėje pateikiamas iki

ataskaitinių metų pradžios uždirbtas Bendrovės pelnas ar patirti

nuostoliai.

D. Dotacijų, subsidijų eilutėje įrašoma nepanaudota

gautų/gautinų dotacijų

ir subsidijų suma.

Dotacijų ir subsidijų apskaitos reikalavimus nustato III tvarkos 9 dalis

„Dotacijų ir subsidijų apskaita“.

E. Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų eilutėje pateikiama Bendrovės ilgalaikių

ir trumpalaikių skolų bei įsipareigojimų suma. Įsipareigojimų apskaitos

reikalavimus nustato III tvarkos 10 dalis „Įsipareigojimų apskaita“.

I. Po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų eilutėje

parodomos skolos, kurias Bendrovė turės sumokėti per laikotarpį, ilgesnį

kaip 12 mėnesių nuo balanso sudarymo datos.

I.1. Finansinių skolų eilutėje pateikiama skolų kredito įstaigoms, lizingo

davėjui už lizingo (finansinės nuomos) būdu išsinuomotą ilgalaikį turtą ir

kitų finansinių skolų ssuma.

I.1.1. Lizingo (finansinės nuomos) ar panašių įsipareigojimų

I.1.2. Kredito įstaių

I.1.3. Kitų finansinių skolų

I.2. Skolų tiekėjams eilutėje įrašomos su prekybine Bendrovės veikla

susijusios skolos, kurias Bendrovė turės grąžinti po 12 mėnesių nuo balanso

datos.

I.3. Gautų išankstinių apmokėjimų eilutėje parodoma iš kitų asmenų avansu

gautų sumų, piniginių užstatų už produkciją ar paslaugas, kurios bus

suteiktos po 12 mėnesių nuo balanso datos, suma.

I.4. Atidėjimų eilutėje pateikiama įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo

(garantinio remonto, aplinkosaugos, teismo ieškinių ir pan. atidėjimų),

pensijų ir panašių įsipareigojimų (atidėjimų darbuotojų pensijoms mokėti)

ir kitų atidėjimų suma.

I.4.1. Įsipareigojimų iir reikalavimų

I.4.2. Pensijų ir panašių įsipareigojimų

I.4.3. Kitų atidėjimų

I.5. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimų eilutėje pateikiama atidėto pelno

mokesčio suma.

I.6. Kitų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų eilutėje parodoma kitų

mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų suma (ilgalaikė skola,

atsiradusi įsigyjant ilgalaikį turtą).

II. Per vienerius metus mokėtinų sumų iir trumpalaikių įsipareigojimų

eilutėje parodomos skolos, kurias Bendrovė turės grąžinti per 12 mėnesių

nuo balanso sudarymo datos.

II.1. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis parodoma ilgalaikių skolų dalis,

kurią Bendrovė turės grąžinti per 12 mėnesių nuo balanso datos.

II.2. Finansinių skolų eilutėje parodoma trumpalaikių Bendrovės skolų

kredito įstaigoms ir kitų trumpalaikių finansinių skolų suma (finansinės

skolos, išleistos trumpalaikės obligacijos, gautos trumpalaikės paskolos ir

kredito linijos).

II.2.1. Kredito įstaigoms eilutėje

II.2.2. Kitų skolų eilutėje

II.3. Skolų tiekėjams eilutėje parodomos skolos tiekėjams, kurias Bendrovė

turės grąžinti per 12 mėnesių nuo balanso datos.

II.4. Gautų išankstinių apmokėjimų eilutėje įrašomos iš kitų asmenų gautos

avansinės įmokos už produkciją ar paslaugas, kurios bus suteiktos per 12

mėnesių po balanso sudarymo datos. Taip pat įrašoma sukauptų ateinančio

laikotarpio pajamų suma.

II.5. Pelno mokesčio įsipareigojimų eilutėje pateikiama mokėtino pelno

mokesčio suma.

II.6. Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų eeilutėje įrašoma

įsipareigojimų, susijusių su Bendrovės darbuotojams mokėtinu atlyginimu už

darbą, socialinio draudimo bei garantinio fondo įmokomis, iš atlyginimų

išskaitytais mokesčiais (gyventojų pajamų) suma.

II.7. Atidėjimų eilutėje parodomos sudarytų trumpalaikių atidėjimų sumos,

kurių numatomas mokėjimo terminas yra trumpesnis nei 12 mėnesių nuo balanso

sudarymo datos.

II.8. Kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų eilutėje parodoma

kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma (mokėtini dividendai

ir tantjemos, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės, akcizo, aplinkos

taršos ar kiti mokėtini mokesčiai ar rinkliavos, sukauptos sąnaudos

(mokėtinos draudimo ar nuomos įmokos)).

2–ojo apskaitos

(Pavyzdinė trumpo balanso

forma) standarto „„Balansas“

2 priedas

______________________________________

(įmonės pavadinimas)

______________________________________________

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

PATVIRTINTA

20.. m.

…. d.

protokolo Nr.

BALANSAS

20.. m. …….. d.

________________

_____________________________

(ataskaitinis laikotarpis)

(finansinės atskaitomybės valiuta ir jos tikslumo lygis)

|Nr. | |s Nr. |metai |finansiniai |

|A. |ILGALAIKIS TURTAS | | | |

|I. |NEMATERIALUSIS TURTAS | | | |

|II. |MATERIALUSIS TURTAS | | | |

|III.|FINANSINIS TURTAS | | | |

|IV. |KITAS ILGALAIKSI TURTAS | | | |

|B. |TRUMPALAIKIS TURTAS | | | |

|I. |ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI | | | |

|II. |PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS | | | |

|III.|KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS | | | |

|IV. |PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI | | | |

| | | | | |

|C. |NUOSAVAS KAPITALAS | | | |

|I. |KAPITALAS | | | |

|II. |PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI) | | | |

|III.|REZERVAI | | | |

|IV. |NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)| | | |

|D. |DOTACIJOS, SUBSIDIJOS | | | |

|E. |MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | | | |

|I. |PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR | | | |

|II. |PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS | | | |

___________________________ ________________

_______________

(įmonės administracijos vadovo (parašas)

(vardas ir pavardė)

pareigų pavadinimas)

2-ojo verslo apskaitos

(Pavyzdinė pilno balanso forma)

standarto „Balansas“

1 priedas

______________________________________

(įmonės pavadinimas)

_______________________________________________

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

PATVIRTINTA

20.. m.

…. d.

protokolo Nr.

BALANSAS

20.. m. ……..

__________________

_________________________ (ataskaitinis laikotarpis)

(finansinės atskaitomybės valiuta ir jos tikslumo lygis)

|Nr. | |Nr. | |finansiniai |

|A. |ILGALAIKIS TURTAS | | | |

|I. |NEMATERIALUSIS TURTAS | | | |

|I.1. |Plėtros darbai | | | |

|I.2. |Prestižas | | | |

|I.3. |Patentai, licencijos | | | |

|I.4. |Programinė įranga | | | |

|I.5. |Kitas nematerialusis turtas | | | |

|II. |MATERIALUSIS TURTAS | | | |

|II.1.|Žemė | | | |

|II.2.|Pastatai ir statiniai | | | |

|II.3.|Mašinos ir įrengimai | | | |

|II.4.|Transporto priemonės | | | |

|II.5.|Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir| | | |

|II.6.|Nebaigta statyba | | | |

|II.7.|Kitas materialusis turtas | | | |

|II.8.|Investivinis turtas | | | |

|II.8.|Žemė | | | |

|1. | | | | |

|II.8.|Pastatai | | | |

|2. | | | | |

|III. |FINANSINIS TURTAS | | | |

|III.1|Investicijos į dukterines ir | | | |

|. |asocijuotas įmonės | | | |

|III.2|Paskolos asocijuotoms ir dukterinėms| | | |

|. |įmonėms | | | |

|III.3|Po vienerių metų gautinos sumos | | | |

|. | | | | |

|III.4|Kitas finansinis turtas | | | |

|. | | | | |

|IV. |KITAS ILGALAIKIS TURTAS | | | |

|IV.1.|Atidėtojo mokesčio turtas | | | |

|IV.2.|Kitas ilgalaikis turtas | | | |

|B. |TRUMPALAIKIS TURTAS | | | |

|I. |ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI | | | |

|I.1. |Atsargos | | | |

|I.1.1|Žaliavos ir komplektavimo gaminiai | | | |

|. | | | | |

|I.1.2|Nebaigta gamyba | | | |

|. | | | | |

|I.1.3|Pagaminta produkcija | | | |

|. | | | | |

|I.1.4|Pirktos prekės, skirtos perparduoti | | | |

|. | | | | |

|I.2. |Išankstiniai apmokėjimai | | | |

|I.3. |Nebaigtos vykdyti sutartys | | | |

|II. |PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS | | | |

|II.1.|Pirkėjų įsiskolinimas | | | |

|II.2.|Dukterinių ir asocijuotų įmonių | | | |

|II.3.|Kitos gautinos sumos | | | |

|III. |KITAS

TRUMPALAIKIS TURTAS | | | |

|III.1|Trumpalaikės investicijos | | | |

|. | | | | |

|III.2|Terminuoti indėliai | | | |

|. | | | | |

|III.3|Kitas trumpalaikis turtas | | | |

|. | | | | |

|IV. |PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI | | | |

| | | | | |

|C. |NUOSAVAS KAPITALAS | | | |

|I. |KAPITALAS | | | |

|I.1. ||Įstatinis (pasirašytasis) | | | |

|I.2. |Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas | | | |

| |(-) | | | |

|I.3. |Akcijų priedai | | | |

|I.4. |Savos akcijos (-) | | | |

|II. |PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI) | | | |

|III. |REZERVAI | | | |

|III.1|Privalomasis | | | |

|. | | | | |

|III.2|Savoms akcijoms įsigyti | | | |

|. | | | | |

|III.3|Kiti rezervai | | | |

|. | | | | |

|IV. |NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)| | | |

|IV.1.|Ataskaitinių metų ppelnas | | | |

|IV.2.|Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) | | | |

|D. |DOTACIJOS, SUBSIDIJOS | | | |

|E. |MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | | | |

|I. |PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR | | | |

|I.1. |Finansinės skolos | | | |

|I.1.1|Lizingo (finansinės nuomos) ar | | | |

|. |panašūs įsipareigojimai | | | |

|I.1.2|Kredito įstaigoms | | | |

|. | | | | |

|I.1.3|Kitos finansines skolos | | | |

|. | | | | |

|I.2. |Skolos tiekėjams | | | |

|I.3. |Gauti išankstiniai apmokėjimai | | | |

|I.4. |Atidėjimai | | | |

|I.4.1|Įsipareigojimų ir reikalavimų | | | |

|. |padengimo | | | |

|I.4.2|Pensijų ir panašių įsipareigojimų | | | |

|. | | | | |

|I.4.3|Kiti atidėjimai | | | |

|. | | | | |

|I.5. |Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas | | | |

|I.6. |Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai| | | |

|II. |PER VIENERIUS MMETUS MOKĖTINOS SUMOS | | | |

|II.1.|Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis| | | |

|II.2.|Finansinės skolos | | | |

|II.2.|Kredito įstaigoms | | | |

|1. | | | | |

|II.2.|Kitos skolos | | | |

|2. | | | | |

|II.3.|Skolos tiekėjams | | | |

|II.4.|Gauti išankstiniai apmokėjimai | | | |

|II.5.|Pelno mokesčio įsipareigojimai | | | |

|II.6.|Su darbo santykiais susiję | | | |

|II.7.|Atidėjimai | | | |

|II.8.|Kitos mokėtinos ssumos ir | | | |

___________________________ ________________

_______________

(įmonės administracijos vadovo (parašas)

(vardas ir pavardė)

pareigų pavadinimas)

Literatūra:

1. G. Kalčinskas „Buhalterinės apskaitos pagrindai“, V. 2003.

2. V. Bagdžiūnienė „Apskaitos politika“, V. 2005;

3. O. Gudaitienė „Apskaitos pradmenys“, V. 2004;

4. www.apskaitosinstitutas.lt 2VAS „BALANSAS“