FINANSŲ, SAVININKŲ NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

Turinys

Įvadas……………………

………………… 2

1.Finansai. Finansų

esmė……………………

……… 4

1.1. finansų

apibrėžimas…………………..

…………..4

1.2. finansų

paskirtis…………………..

…………… 4

1.3. finansų ištekliai, sudėtis ir

struktūra…………………..

…. 5

1.4. finansų

galimybės…………………..

…………. 6

2. Savininkų nuosavybėS ir įsipareigojimŲ

APSKAITA…………8

2.1. įmonės savininkų

nuosavybė…………………..

………8

2.2 akcijų

rūšys…………………….

……………..11

2.3 Apskaitos

modelis…………………..

…………. 13

2.4 Turtas ir jo

savininkai………………….

………….13

2.5 Rezervai ir

atidėjimai………………….

…………. 18

2.6 Dovanotosios nuosavybės

apskaita……………………

…. 19

2.7 Įmonės skolų ir įsipareigojimų

apskaita……………………

. 19

2.8 Nuosavybės teisių

triada……………………

………. 20

2.9 Įmonės kapitalo

sudėtis…………………..

……….. 21

3 SAVININKŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA „X“

ĮMONĖJE………….. 23

3.1 K. Dargio įmonės

charakteristika…………………

……. 23

3.2 K. Dargio įmonės aanalizavimas

praktiškai………………….

.. 24

Išvados ir

siūlymai……………………

………… 30

Literatūra………………….

………………. 32

Priedai…………………..

……………….. 33

PRIEDAS 1 Ištrauka iš buhalteronio balanso (mokėtinos sumos ir

įsipareigojimai)……33

Įvadas

Kiekviena vertybė yra turtas tik tada, kai jis turi savininką.

Kiekvienoje įmonėje sukauptas turtas turi turėti savininką. Jis gali

priklausyti pačiai įmonei t.y. jos savininkams, o dalis skolintojams,

kreditoriams ar įmonės klientams.Kiekvienas turtas būtinai turi turėti

savininką, o buhalteriai turi apskaičiuoti tiek turtą, tiek nuosavybę ir

nurodyti konkrečiai kam kiek turo priklauso, kuriuo disponuoja įmonė.

Turtas, kurį savo veikloje naudoja įmonė yra svarbus ir reikšmingas

kiekvienam savininkui – kkadangi dažniausiai norima žinoti ne kiek įmonė

turi apstrakataus turo, o kiek turto priklauso tos įmonės savininkams.

Nuosavas kapitalas apibudina tai, kas konkrečiai į įmonę įdėjo turto

steigiant įmonę, visą pradinį jos turtą įdeda steigėjai (savininkai). Jiems

priklauso ir įmonės veikos rezultatas gautas naudojant įmonės turtą

pajamoms uždirbti. Savininkų nuosavybė versle atspindi tai, ką jie

investuoja į savo įmonę ir ką gavo iš jos veiklos disponuojant visu turtu.

Nuosavybės klausimo aktualumas labai svarbus įmonės kūrimo metu ir

vėliau jos gyvavimo laikotarpiu kai įmonė disponuoja visu sukauptu turtu.

Įmonės savininkui labai svarbu kiek jis investuos į savo turtą ir kiek iš

investuotų pinigų gaus naudos. Tai aktualus klausimas kiekvienam

verslininkui.

Jei įmonei neužtenka įnešto savininko turto įmonės veiklai vykdyti

surandami papildomi turto kuriuo disponuoja įmonė šaltiniai, tai skolintoji

nuosavybė.

Nuosavybės kitimas negalimas be turto kitimo. Padidėjus turtui, būtinai

turi padidėti ir turto nuosavybė ar skolintojų nuiosavybė.

Pasirinktos temos tikslas: išnagrinėti finansų, savininkų nuosavybės ir

įsipareigojimų esmę apskaitoje.

Šią temą nagrinėdama naudosiu:

Mokslinę literatūrą bei internetą.

Išsamiai nagrinėdama šią temą turiu atsakyti į šiuos išsikeltus

uždavinius.

Uždaviniai:

1) Išnagrinėti koks yra finansų apibrėžimas, paskirtis,galimybės,

ištekliai bei struktūra.?

2) Išaiškinti kas yra savininkų nuosavybė ir savininkų nuosavybę

lemiantysiksniai?

3) Aptarti kas tai yra rezervai, atidėjmai ir dovanotoji nuosavybė?

4) Aptarti įmonės skolas ir įsipareigpojimus.

I. Finansai. Finansų esmė

1.1 Finansų apibrėžimas

Pagal G. Smalenską (2001), „Finansai mokslo požiūriu- tai bendriausia

mokslo kategorija, o ekonominiu požiūriu – tai savarankiškas instrumentas,

kuriuo tauta, jos ūkio subjektai ir valstybė atlieka paskirstomuosius ir

perskirstomuosius santykius bei vykdo kontrolės funkciją. Be jų nebūtų

Įmanomas aktyvus bendrojo vidaus produkto (BVP) paskirstymas ir

perskirstymas bei kontrolė. Todėl finansai yra visuma objektyviai

sąlygojamų ekonominių santykių, kylančių iš išplėstinės reprodukcijos

paskirstymo stadijos, turinčių pagrindinę išraiškos formą, paskirstomąjį

pobūdį, finansiniį atributą materializuoti paskirstomuosius ir

perskirstomuosius santykius į finansinius išteklius, kad būtų kuo greičiau

patenkinti maksimalūs valstybės ir tautos bei jos ūkio subjektų poreikiai.“

(7; PSL 188)

1.2 Finansų paskirtis

Pagal G. Smalenską (2001), „Finansų paskirtis yra realizuojama jų

funkcijomis. Finansų atliekamos funkcijos atskleidžia ir finansų esmę.

Pirmiausia finansų paskirtis yra realizuojama dviem jų vykdomomis

funkcijomis – paskirstomąja ir perskirstomąja

Finansų paskirstomoji funkcija – tai pirminio paskirstymo funkcija.

Šios funkcijos objektas – sukurto visuminio projekto vertė. Pirminiu

paskirstymu yra paskirstoma ūkio subjektų pridėtinė vertė ir jiems

sukuriami piniginiai (finansiniai) fondai. Piniginiai fondai – tai nuo

pridėtinės vertės atskirta arba išskirta tam tikra piniginių lėšų dalis į

piniginį fondą, suteikiant jam tkslinę paskirtį ir santykinai savarankišką

funkcionavimą tam tikroje įmonėje.

Pirminis paskirstymas vyksta per valstybės įstatymais numatytą

laikotarpį. Pirminio paskirstymo metodas – atsiskaitymai į piniginį fondą.

Teigiama, kad kuo daugiau finansai turės paskirstomųjų funkcijų, tuo

daugiau bus piniginių fondų. Taigi būtina tobulinti paskirstomąją finansų

funkciją, kad būtų sukurta kuo daugiau piniginių fondų. Kartu reikia

tobulinti paskirstymo metodą – atskaitymu, tam kuo dažniau naudoti tokius

šio metodo požymius kaip kaina, darbo užmokestis, kreditas ir kt.

Pirminiu paskirstymu piniginiai fondai paskirstomi finansinės sistemos

grandyse., t.y. įmonių, įstaigų ir organizacijų bei visuomeninių

susivienijimų. Pridėtinė vertė finansais yra paskirstoam ūkio subjektams

detaliai nekonkretizuojant tikslinio panaudojimo.

Antriniu paskirstymu (perskirstymu jau paskirstytų lėšų) valstybė

sudaro biudžetinius ir nebiudžetionius fondus finansinės sistemos sferose,

t.y. tarp materialinės ir nematerialinės gamybos ekonomikos šakų, šaliesw

teritorijų, nuosavybės formų, atskirų grupių ir gyventojų.

Svarbus antrinio paskirstymo gautas produktas yra centrinis biudžetinis

fondas (nacionalinis biudžetas). Nemažiau svarbus ir kitas antrinio

paskirstymo produktas – nebiudžetinis fondas. Nebiudžetinių fondų formavimo

ir panaudojimo principas leidžia finansais puilniau materializuoti

finansinius išteklius šalies finansinei būklei pagerinti. Antrinio

paskirstymo metu kiekvienas ūkio subjektas gauna jam priklausančio subjekto

visuminę vertę pagal tikslinę paskirtį.“ (9; PSL 188.)

1.3 Finansų ištekliai, sudėtis ir struktūra

Pagal G. Smalenską (2001), „Finansų ištekliai – tai materialūs

finansinių santykių reiškėjai. Mikroprasme – tai finansų ištekliai, skirti

išplėsitnei reprodukcijai (gamybai, paskirstymui, mainams ir vartojimui), o

makroprasme – tai finansų ištekliai, skirti šalies ginybai, valstybės

valdymui ir kt. Finansų ištekliai – tai įmonių, įstaigų ir valstybės

sukaupti piniginių lėšų fondai, piniginės pajamos, sukaupimai ir

patiekimai. Įmonėse sudaromi piniginių lėšų fondai yra decentralizuoti, o

valstybės sudaromi piniginių lėšų fondai yra bendravalstybiniai, t.y.

centralizuoti.

Tiek decentralizuotų (įmonių), tiek ir centralizuotų (valstybės)

finansinių išteklių fondų sudarymą reglamentuoja specialūs įstatymai

(įmonių, akcinių bendrovių ir kt.) biudžetinės sandaros ir biudžeto

(kasmetinis įstatymas), valstybinio socialinio draudimo fondo ir kt.

Finansų išteklių kaita planuojama „ į priekį“. Sudarant finansų

išteklių kaitą reikia aapgalvoti:

1) Ar pakaks pinigų išlaidoms apmokėti.

2) Ar daug ko reikės pirkti, prieš ką nors pagaminant ar

parduodant.

3) Ar teks mokėti algas dar nieko nepardavus.

4) Ar teks išgyventi vadinamuosius „liesesnius“ laikotarpius.

Finansų paskirstymo būdai yra pirminis ir antrinis paskirstymas.

Kapitalas gali būti parūpintas iš įvairių finansų išteklių šaltinių.(žr.

lentelė 1)

1 lentelė

Finansų išteklių šaltiniai

|Nuosavos ir joms prilygintos lėšos |Mobilizuojami |Patiekimai per |

| |finansų rinkoje |paskirstymą |

Skolinti finansų šaltiniai – tai lėšos, gautos š bankų, ar kitų ūkio

subjektų paskolos,kurios gali būti trumpalaikės ir ilgalaikės.

Vlastybės įmonės savo finansų išteklių šaltinius sudaro iš

amortizacinių atskaitymų iš peln. Išoriniams šaltiniams priklauso akcininkų

įnašai, kitų fizinių ir

juridinių asmenų vienkartiniai negražinami įnaši ir

skolinto kapitalo lėšos.

Bnedravalstybiniai, centralizuoti finansų išteklių fondai yra valstybės

biudžetas, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, taip pat iš

dalies gyvybės ir negyvybės draudimo fondas, formuojamas valstybinės

draudimo įstaigos.Įvairių akcinių draudimo bendrovių ir firmų fondai yra

decentralizuoti.“( 10; PSL 188)

1.4 Finansų galimybės

Pgals G.Smalenską (2001), „Rinkos ekonomikos sąlygomis finansai turi

potiancialias, t.y. nepasireiškiančias, bet galinčias pasireikšti

kiekybines ir kokybines galimybes. Kiekybinės finansų galimybės priklauso

nuo finansų išteklių dydžio. Tik esant pakankamai dideliems finansiniams

ištekliams, finansai turi daugiau galimybių daryti poveikį ekonomikai. Taip

jie ttampa efektyvesniu ekonomikos valdymo instrumentu. Kokybinės finansų

galimybės priklauso nuo finansių santykių organizavimo būdo, efektyvių

finansų išteklių judėjimo ir panaudojimo formų ir kt.

Objektyvios finansų galimybės priklauso nuo žmonių valios ar noro.. Jos

glūdi finansų, kaip kategorijos, esmėje, kurią atskleidžia finansų vykdomos

funkcijos. Finansų paskirstomoji ir perskirstomoji funkcija suteikia

visuomenei objektyvią galimybę formuoti ir kaupti piniginius fondus visiems

ekonomikos struktūriniams padaliniams ir įvairiais valdymo lygiais

visapusiškiems visuomeniniams poreikiams tenkinti.

Subjektyvios finansų galimybės priklauso nuo –monių valios ar noro. O

žmonių valia ir noras lemia teisinę organizacinę verslo formą, finansinius

santykius, įmonių rūšį ir joms nustatytą pelno bei pajamų skirstymo tvarką

ir t.t. Subjektyvios finansų galimybės priklauso ne tik nuo įmonės teisinės

formos, bet ir nuo įvairių jai suteiktų įgaliojimų bei nustatytos

atsakomybės laipsnio ir atskaitomybės formos, valdymo institucijos

struktūros, turto likvidumo tvarkos ir kkt.

Tik rinka finansams suteikia dideles galimybes. Tos galimybės bus dar

didesnės, jei finansai, kaip ekonominė kategorija, bus panaudoti ne tik

vienoje iš išplėstinės reprodukcijos paskirstymo stadijų bet ir kitose

stadijose – gamybos, mainų ir vartojimo.

Išplėstinės reprodukcijos vartojimo stadijose finansais gali būti

suformuota vartojimo fondų struktūra,kontroliuojamas finansinių išteklių,

medžiaginių ir darbo resursų sunaudojimas ir jų ekonomikos režimas šalyje,

formuojamos vartojimui skiriamos visuminio produkto vartojimo apimtys,

nustatoma, kokia nacionalinių pajamų dalis ar jų proporcija teks

suvartojimui ir kt.

Kuo didesnės finansų galimybės, tuom reikšmingesnė ir jų įtaką tautos

ūkiui.“ (17; PSL 188)

II. SAVININKŲ NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA

2.1 įmonės savininkų nuosavybė

Pagal H. Dauderį (1993), „Įsisklonimas – tai įsipareigojimas apmokėti

už turtą ateityje arba suteikti paslaugas ar teikti prekes vėlesniu

laikotarpiu. Kol skola negrąžinta, skolintojai turi teisę pretenduoti į

įmonės trutą. PPavyzdžiui, banko skola yra įsipareigijimas grąžinti pinigus

– pasiskolintą sumą – ateityje, taip pat ir mokėti palūkanas. Įsiskolonimas

yra įsipareigojimas apmokėti tiekėjui už pirktas prekes arba suteiktas

paslaugas.

Savininko nuosavybė lygi tai turto sumai, kuri priklauso ekonominio

vieneto savininkams. Savininkų nuosavybė yra turtas, liekantis po to, kai

iš viso turto išskaičiuojama skolintjų nuosavybė.“ (10; PSL 344)

„Jei visą turtą įdeda savininkai, tai jiems priklausys ir įmonės

ūkininkavimo reultatas, gaunamas nadojant visą įmonės turtą. Šį rezultatą

galima apibudinti kaip pelną, pasireiškiantį konkretaus įmonės turto

padidėjimu arba nuostolį, pasireiškiantį šio turto

sumažėjimu.(žr.paveikslėlis 1)

paveikslėlis 1

Didina Savininkų nuosavybė

mažina

Įmonės turto

Savininkų Uždirbtas išėmimai Patirtis

Įdėjimai pelnas savininkams

Nuostolis

1 pav. savininkų nuosavybės pasikeitimai.

Savininkų nuosavybė versle atspindi tai, ką jie investuoja į savo įmonę

ir ką gavo iš jos veiklos disponupodami visu turtu.“ (internetas)

Pagal A. Ivanauskienę (2004), „Nuosavo kapitalo sąvoką apskaitoje

apibudina, kas konkrečiaim į įmonę idėjo turto. Lygybę tarp turto

nuosavybės ir kapital galima praplėsti, įtraukiant įmonės įsipareigojimus:

Turtas = nuosavas kapitalas + įsipareigjimai. Įmonės isipsreigojimus galime

pavaizduoti paveikslėlyje“ (41; PSL 316) (žr.paveikslėį 2)

Paveikslėlis 2

Finansinės skolos

Prekybos skolos

Ilgalaikiai

Kitos mokėtinos sumos

Įsipareigojimai Finansinės skolos

Prekybos skolos

Trumpalaikiai

išankstinis apmokėjimas

Mokesčių, atlyginimų ir

Socialinio draudimo skolos

Kitos mokėtinos sumos

Pav.2 Įmonės

įsipareigojimai.

Pagal G. Kalčinską (1997) „Įmonėje esančią savininkų nuosavybę galima

laikyti tam tikru įmonės įsipareiogijimu savininkams.“ (299; PSL 430) Visą

įmonės turtą galime pavaizduoti lentele.(žr.paveikslėlis 3)

Paveikslėlis 3

Akcinis kapitalas

Rezervai

Atidėtosios išlaidos

Įmonės

Savininkų

Nepaskirstytas pelnas

nuosavybė

Trečiųjų asmenų dovanotas įm. turtas

TURTAS

= +

Ilgalaikės įmonės skolos

Skolintojų

nuosavybė

Trumpalaikės įmonės skolos

pav.3 įmonės kapitalas

Pagal. G.Kalčinską, (1997), „ Savininkų nuosavybę didina papildomi jų

investavimai (turto įdėjimai), įmonės veikloje uždirbtas pelnas ir pagautė

bei trečiųjų asmenų dovanojimai įmonei. Savininkų nuosavybę mažina jų turto

išėmimai (taip pat ir dividendų išmokėjimai) bei visose įmonės veiklos

rūšyse patirtas nuostolis ir netekimai.

Akcinių bendrovių savininkų nuosavybės pagrindas yra akcinis kapitalas,

kurio priklausomybę akcininkams patvirtina specialūs vertybiniai popieriai

– akcijos. Akcinių bendrovių savininkų nuosavybės pavaizduota shemoje.(žr.

Lentelė2)

Lentelė 2

Akcinių bendrovių savininkų nuosavybės sudėtis

Privilegijuotosios alcijos

s alcinis kapialas Paprastosios akcijos

Akcijų priedai

n Kapitalo padi Papildomas

u dėjimas kapitalas

Perkainojimo rezervas

s Rezervai įstatymo numatyti

a Nepaskirstyti

v Paskirstytini

y kapitalo Nepaskirstytas pelnas

b sumažėjimas Nepareikalautas įmonės kapitalaė

ė Nekompensuotas

nuostolis

Paprastosios akcijos suteikia jų savininkui balso teisę įmonėje:

kiekviena akcija – po vieną balsą. Asmuo yra pilnavertis tos įmonės

savininkas. Privilegijuotosios akcijos jų savininkui paprastai nesuteikia

balso teisės akcininkų susirinkime. Įmonės savininkų nuosavybė

atvaizduojama pagrindinės metinės finansinės atskaitomybės forma – balanso

– savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalies kapitalo ir rezervų

skyriuje, kuris apima penkias dideles savininkų nuosavybės grupes:

kapitalą, akcijų priedus, ilgailaikio turto perkainavimo rezervą, kitų

savininkų sprendimu sudarytus rezervus bei nepaskirstytąjį pelną.“(305; PSL

430)

2.2 Akcijų rūšys

Pagal H. Dauderį (1993), „ Terminas „paprastosios akcijos“ apibendrina

visas paprastąsias akcijas, kurių bendra suma reiškia akcininkų nuosavybės

teisę į likusį korporacijos turtą (turtas minus įsiskolinimai). Akcijų

vienetų sertifikatas yra nuosavybės vieneto korporacijoje pažymėjimas.“

(10; PSL 344.)

Pagal G. Kalčinską (2003), „Pagal formą visos akcijos skirstomos į

materialiąsias ir nematerialiąsias. Materialiųjų akcijų išraiška yra

specialūs šių vertybinių nuosavybės popierių lakštai. Nematerialiosios

akcijos registruojamos įrašais vertybinių popierių sąskaitose, o jų

savininkai turi teisę gauti išrašus iš šių sąskaitų, kurie

atitinkamaterialiąsias akcijas. Pgal Liteuvoje galiojančią tvarką uždarųjų

akcinių bendrovių akcijos gali būti materialios ir nematerialios, o

atvirųjų – tik nematerialios.

Pagal disponavimo būdą visos akcijos skirstomos į vardines ir

pareikštines.s Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos būna tik vardinės.

Vardinės akcijos lakšte nurodoma, kokios uždarosios akcinės bendrovės

išleista akcija, taip pat jos rūšis, nominali vertė ir asmens, kuriam

priklauso ši akcija, vardas, pavardė, asmens kodas ir adresas. Jeigu

akcijos savininkas juridinis asmuo, nurodomi atitinkamų rekvizitų

atitikmenys: juridinio asmens pavadinimas, kodas ir jo buveinės adresas.

Labai svarbus akcijų klasifikavimo požiūris – jų klasisfikavimas pagal

turimų akcijų suteikiamas teises. Nors kai kurios teisės yra bendros

visiems akcininkams, ne kiekviena įgyta akcija jos savininkui suteikia

vienodas teises. Paprastosios akcijos suteikia jų savininkui balso teisę

įmonėje: kiekviena akcija po vieną balsą. Jis yra visavertis tos įmonės

savininkas, kuris, beje, kartu su kitais savininkais solidariai dalijasi ne

tik bendrovės teikiamomis privilegijomis, bet ir visa rizika, susijusia su

jos veikla. Uždarius įmonę, su paprastųjų akcininkų savininkais

atsiskaitoma taip pat tik atsiskaičius su visais kitais kreditoriais, nes

paprastąsias akcijas turintys asmenys yra tikrieji įmonės savininkai.

Kadangi paprastosios akcijos suteikia teisę valdyti įmonę balsuojant, ir

turintis dfaug akcijų akcininkas turi daug balsų, jis gali daryti labai

didelį poveikį tai įmonei.

Privilegijuostosios akcijos jų savininkui paprastai nesuteikiama balso

teisė visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau šių akcijų dividendai

būna stabilūs. Neretai

privilegijuotosioms akcijoms suteikiama kaupiamųjų

dividendų tyeisė. Vadinasi vienais metais dėl įmonės sunkios finansinės

būklės neišmokėjus dividendų privilegijuotųjų akcininkų savininkams,

įsipareiguojama juos išmokėti kitais metais.

Specialios akcijos priklauso valstybei ar savivaldybėms ir jų

savininkai naudojasi tam tikromis neturtinėmis teisėmis, kurių neturi kitų

akcijų savininkai. Kad parduotų kuo daugiau akcijų, įmonės akcijoms

suteikia labai daug teisių. Dėl to kartais bendrvės išleidžia skirtingų

klasių akcijų, kurių savininkams gali būti suteikta įvairių teisių bei

privilegijų. Kiekvienos klasės akcijų nominalioji vertė turi būti vienoda,

o jų apskaitai skirtos atskiros didžiosios knygos sąskaitos. Kartais norint

labiau ssuinteresuoti įmonės darbuotojus verslo tikslais, akcinės bendrovės

išleidžia vadinamąsias darbuotojų akcijas.

Pagal akcijų apmokėjimą visos akcijos, už kurias akcijų pasirašymo

sutartyje įsipareigojama sumokėti (todėl šios akcijos dar vadinamos

pasirašytosiomis) skirstomos į apmokėtas ir neapmokėtas akcijas.

Paprastosios dar skirstomos į pareikalautas ir nepareikalautas apmokėti.“

(572; PSL 842)

2.3 Apskaitos modelis

Pagal H. Dauderį (1993), „Apskaitos lygybė nusako, kad visas turtas,

priklausantis įmonei, turi būti visada lygus bendrai sumai finansinių

interesų (nuosavybės) į šį turtą. Lygybė tarp turo ir nuosavybės yra

parodoma lygybės ženklu. Lygybė išreiškiama taip:

TURTAS = NUOSAVYBĖ

Skolintojų finansiniai interesai į įmonės trutą prilygsta sumai, kurią

jie yra paskolinę. Savininko interesus sudaro suma, likusi po to, kai įmonė

apmoka visas skolas. Todėl apskaitos lygybė yra išplečiama:“ (14; PSL 344)

TURTAS = ĮSISKOLINIMAI + SAVININKŲ NUOSAVYBĖ

2.4 Turtas ir jo ssavininkai

„Apskaitoje turtu vadinami turintys vetę ekonominiai ištekliai ir

skolos įmonei, iš kurių ji gauna arba ateityje tikisi gauti kokios nors

naudos. Turtas privalo turėti savininką, bet nebūtinai juo turi būti įmonė,

kurioje laikomas. Dalis turto gali būti ir skolinta.

Manoma kad personalinių įmonių ir ūkinių bendrijų nuosavas turtas

neatskirtas nuo jų savininkų turto.Apskaitos požiūriu tai visiškai

klaidingas teigunys, prieštaraujantis pagrindiniams apskaitos principams,

vien jau dėl tos priežasties, kad ne visas savininkų asmeninis turtas yra

ir jų įmonės turtas. Neatskyrus jų, apskaitoje teks fiksuoti visai su

įmonės veikla nesusijusius savininko asmeninio gyvenimo dalykus: maisto ir

namų apyvokos daiktų pirkimą, mokesčius už komunalines paslaugas ir kt.

Todėl įmonės turtą būtina atskirti nuo jo savininkų asmeninio turto.

ĮMONĖS SAVININKŲ TURTAS ≠ ĮMONĖS TURTAS

Turtas būtinai turi savininką. Todėl galima sakyti, kad viso turto

vertė lygi jo savininkų interesų į jį sumai. Kitaip ir negali būti, nes

nagrinėjamas tas pats įmonės turtas, tik iš skirtingų pozicijų. Iš čia

išplaukia fundamentali lygybė

TURTAS = NUOSAVYBĖ

Arba

TURTAS = SKOLINTOJŲ NUOSAVYBĖ + SAVININKŲ NUOSAVYBĖ

Įapskaitos lygybę žiūrint bent jau iš matematinių pozicijų, turėtų būti

aišku, kodėl keičiantis turto sumai, atitinkamai turi kisti ir nuosavybė.“

(Pačiolis, „Kiap tvarkyti apskaitą“, 1995) (8; PSL 69)

Vieno savininko nuosavybė ir partnerių nuosavybė

Pgal H. Dauderį (1993), „Komercinė įmonė gali būti vieno asmens

nuosavybė arba daugiaasmenė partnerystė. Skirtumas sąskaitų balanso

lentelėje tarp vieno asmens nuosavybės ir partnerystės – tai savininkų

nuosavybės pavaizdavimas. Nuosavybės sąskaita yra naudojama savininko

indėliui į verslą užregistruoti. Bet kokie savininko nuosavybės išėmimai,

paprastai vadinami išėmimu, sumažina šios nuosavybės sąskaitą; įmonėje

uždirbtas grynasis pelnas padidina nuosavybės sąskaitą. Sąskaitų balanso

lentelėje savininko įdėta nuosavybė ir uždirbtas grynasis pelnas, grąžintas

į ūkinę veiklą, yra lygiaverčiai rodikliai, jeigu tai korporacinė verslo

organizavimo forma. Vieno savininko nuosavybė ir partnerių nuosavybė

sąskaitų balanso lentelėje pavaizduojama taip:

Vieno savininko nuosavybė partnerių

nuosavybė

$12000

$8000

$12000

Partnerystė – naudingesnė už vieno savininko nuosavybę, nes įgalina

sukaupti didesnę kelių partnerių nuosavybę, ji apjungia ir įvairius

sugebėjimus, kuriuos partneriai pritaiko verslo veikloje. Partnerystės

trūkumas yra tas, kad kiekvienas savininkas turi būti atsakingas už visas

verslo veiklos skolas.“ (11; PSL 344)

Nuosavybvės esmė personalinėje įmonėje

„Išnagrinėsime peronalinę S. Rugio įmonę, kurios savininkas taiso

laikrodžius. Vadovaujantis įmonės principus, savininko (namas, įvairūs

apyvokos daiktai ir kita) ir įmonės turtas yra atkirti. Šios įmonės turtą

sudaro: patalpos, instrumentai, įvairios atsarginės detalės bei 15000 lt.

Patalpos, instrumentai, atsarginės dalys bei dalis pinigų, įdėta į šią

įmonę paties savininko. Be to 10000 lt S. Rugys pasiskolino iš banko, nes

ketina prikti įrengimų. Tai šios šios apskaitos lygybė atrodo taip:

(žr.lentelė 3)

lentelė 3

Personalinės įmonės apskaitos lygybė

| TURTAS = SKOLINTOJŲ |

|NUOSAVYBĖ + SAVININKŲ NUOSAVYBĖ |

|Pinigai + atsarginės +instrumentai + patalpos banko |

|S.Rugio |

|Dalys |

|paskola kapitalas |

| 15000 5000 7000 23000 |

|10000 40000 |

Kaip matome turto pusėje nurodyta, kuo konkrečiai disponuoja įmonė, tai

pinigai, atsarginės dalys, instrumentai ir patalpos. O nuosavybės pusėje

nurodyta, kam priklauso tas turtas: 40000 lt S.Rugiui ir 10000 lt bankui.

Personalinės įmonės savininko nuosavybė išreiškiama terminu kapitalas.

Kapitalo kategorija nusako, kokia turto dalis priklauso savininkui. Be to

įmonė disponuoja pinigais, kuriuos jis pasiskolino iš banko.

Už teisę naudotis skolintu turtu įmonė moka šio turto savininkui tam

tikrą atlyginimą – palūkanas. Taigi savininko nuosavybė lygi turtui, kuris

lieka gražinus visas įmonės skolas ir įsipareigojimus. Todėl S. Rugio

kapitals lygus: Įmonės turtas (5000) – skolintojų nuosavybė (10000) =

savininko nuosavybė (40000)(S.Rugio kapitalas).“ (Pačiolis, „Kiap tvarkyti

apskaitą“, 1995) (8; PSL 69)

Nuosavybės esmė ūkinėje bendrijoje

„Išnagrinėsiu ūkinę bendriją „Ratas“. Šios įmonės savininkai yra du

asmenys: Gylys ir Jonušis. Įmonė taiso mašinas, keičia tepalus, atklieka

kitus smulkius automobilių remonto darbus. Visas įmonės turtas įvertintas

250000lt, jį sudaro garažas, įvairūs įrengimai, atsarginės dalys,

instrumentai. Nuosavybės pusė atrodo taip: banko paskola – 15000lt, Gylio

įnešto į įmonę turto vertė -100000lt, Jonušo- 135000lt. Taigi apskaitos

lygybė atrodo taip: (žr.lentelė 4)

Lentelė 4

Apskaitos lygybė

| TURTAS = SKOLINTOJŲ NUOSAVYBĖ + SAVININKŲ |

|NUOSAVYBĖ |

|Atsarginės + instru + įrengimai + patalpos banko |

|Gylio Jonušio |

|dalys mentai |

|paskola Kapitalas Kapitalas |

| 50000 30000 70000 10000 15000 |

|100000 135000 |

Kaip matome, ūkinės bendrijos atveju savininkų nuosavybė išskaidoma

atskiriems asmenims pagal turto įdėjimo į įmonę dydį. Gylio ir Jonušo

kapitalai rodo ne konkretų turtą, kuris priklauso vienam ar kitam

savininkui, o tik jų pretenzijas į tam tikrą turto dalį. Ūkinėje

bendrijoje, esant keliems savininkams, atsiranda būtinybė paskirstyti

ūkininkavimo rezultatą savininkams. Pgal tai kiek kiekvienas įnešė turto,

galima paskirstyti pelną.“ (Pačiolis, „Kiap tvarkyti apskaitą“, 1995) (8;

PSL 69)

Turto ir nuosavybės sąryšis

„Kiekviena įmonė kasdien perka ir parduoda prekes ar žaliavas, moka

atlyginimus, įvairius mokesčius, skolinasi ir skolina pinigus, atlieka

kitas operacijas. Atlikus ūkinę operaciją, būtinai turi pasikeisti įmonės

turto arba nuosavybės struktūra ar bendra suma, tačiau privalo išlikti

lygybė tarp jų. Jeigu ši sąlyga neįvykdoma, įvykis nelaikomas operacija ir

nefiksuojamas apskaitos knygose.

Taigi po šios operacijos keičiasi turto struktūra: pinigai virsta

prekėmis. Bendra turto suma lieka nepakitusi, nesikeičia nuosavybės suma

bei struktūra.“ (Pačiolis, „Kiap tvarkyti apskaitą“, 1995)(9; PSL 69)

Savininkų nuosavybę lemiantys veiksniai

„Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje savininko nuosavybė

padidėja apmokestinamųjų pajamų ir sumokėto pajamų moksčio skirtumu.

Individualios įmonės savininko piniginiai ir turtiniai įnašai gamybinei ar

komercinei savo įmonės veikla plėtoti neapmokestinami pajamų moksčiu, todėl

neregistruojami bendrųjų įplaukų skiltyje ir didina savininkų nuosavybę

įmonėje. Juk savininko turto vertė nesikeičia, padidėja ti turto dalis,

skirta gamybinei komercinei veiklai

plėtoti. Dar vienas veiksnys,

didinantis savininko nuosavybę – neapmokestinamosios nerealizacinės

įplaukos. Savininkas gali naudoti po apmokestinimo įmonėje likusias

pajamas. Paprastai fauguma jų naudojama savininko asmeninėms reikmėms. Dalį

jų savininkas gali skirti paramai ir labdara. Visi šie veiksniai apskaitoje

lemia savininko nuosavybės sumažėjimą. Savininko nuosavybę įmonėje gali

didinti arba mažinti keli veiksniai.(žr.lentelė5)

lentelė 5

Savininkų nuosavybę lemiantys veiksniai

Savininko pinigioniai įnašai sa Piniginių

lėšų paėmimas savi

Savininko turtiniai įnašai vi

ninko asmeninėms reikmėms

Įmonės pajamos po apmokestinimo nin Turto

paėmimas savininko asme

Neapmokestinamosios nerelizacinės didina kų mažina ninėms rreikmėms.

Įplaukos nuo

Išlaidos, nemažinančio apmokes

sa. Tinamųjų pajamų

vybė Suteikta labdara, parama.

Ūkinių operacijų registracijos žurnale savininko nuosavybės apskaitai

gali būti panaudota laisva 25 skiltis, kurią geriausia būtų pavadinti

savininkų nuosavybė.“ (G. Ribinskienė, L. Švelginienė, R. Rasickienė 2000)

(110; PSL 150)

2.5 Rezervai ir atidėjimai

Pagal G. Klačinską (1997) „Rezervus sudaro ir tvirtina įmonių

savininkai, skirdami juos konkretiems tikslams, dažniausiai įvairioms

įmonei reikšmingoms ir pakankamai brangioms programoms vykdyti, pavyzdžiui,

įmonės pastatų statybai, labdarai ir pan.Rezervas – tai tam tikras laikinas

pelno paskirstymo bei jo naudojimo apribojimas, nemažinantis savininkų

nuosavybės, ttačiau išskiriantis tą uždirbto pelno dalį, kuri numatoma

konkretiems tikslams ir dėl to negali būti savininkų išsidalyta kaip

didvidendai, taip pat neturi būti panaudota kokiems nors kitiems tikslams

nei buvo numatyta formuojant rezervą.

Savininkų suformuoto rezervo suma šiuo atveju tik apriboja įmonės

vadovų, vykdančių ssandėlio statybą, veiksmus, kai jie naudoja savininkam

spriklausantį įmonės turtą. Rezervas rodo, kiek tam tikro turto savininkai

leido valdytojams sunaudoti konkrečiam tikslui. Rezervas riboja ir pačių

savininkų veiksmus nustatant išsimokėtinų didvidendų sumą. Įstatymu

numatyti privalomieji rezervai, kuriuos būtina suformuoti vadovaujantis

valdžios nurodymais, neatsižvelgiant į įmonės savininkų valią.

Visi rezervai grupuojami į paskirstytuosius ir nepaskirstytuosius

rezervus. Nepaskirstytinieji rezervai sudaromi įstatymų ir bendrovių įstatų

nustatyta tvarka. Paskirstytinieji rezervai sudaromi ir naudojami bendrovės

įstatuose nustatyta tvarka visuotinio akcininkų susirinkimo

nutarimu.“(31;PSL 430)

Pagal G. Kalčinską (2003), „ Atidėjimas – tai buhalterinė procedūra,

kuria padarytos išlaidos priskiriamos to laikotarpio, kuriuo jos uždirbo

pajamas, sąnaudas. Atidėjimai laikomi nors ir specifine, tačiau savininkų

nuosavybės sudedamąja dalimi. Atidėjimus sudaro įmonės savinimkų samdomi

valdytojai – įmonės vadovai, nes iš esmės jų formavimas susijęs su įmonės

veiklos išlaidų darymu t.y. su einamuoju įmonės valdymu. Atidėjimai gali

būti formuojami įvairiems tikslams, pavyzdžiui, garantiniam parduotų prekių

remontui, atsargų arba parduotų prekių gražinimams ir nukainojimams ir pan.

„ (319; PSL 430)

2.6 Dovanotosios nuosavybės apskaita

Pagal G. Kalčinską (1997), „Dovanotasis turtas natūra, tarnavimo laiku

ir daugeliu kitų požymių gali visiškai nesiskirti nuo įmonėje naudojamo

kito tokio pat pobūdžio turto, tačiau jis ypatingas nuosavybės požiūriu.

Įmonei padovanotas turtas, be abejo, priskirtinas savininkų nuosavybei,

tačiau, antra vertus, visiškon pastarųjų dispozicijon dovanotasis turtas

paprastai pereina ne iš karto jį gavus, bet po kurio laiko, kai dovaną

(labdarą, dotaciją) gavusi įįmonė įvykdo tam tikrus dovanotojo reikalavimus.

Tik įvykdžius dovanojimo sutartyje numatytas sąlygas, dovanotasis turtas

negrįžtamai tampa tikra, visiška jo gavėjo nuosavybė. Bendra įmonei

dovanoto turto suma nuosavybės dalyje rodoma balanso skyriuje finansavimas

bei atitinkamoje sąskaitoje kapitalo dotacijos ir subsidijos.

Kiekvienam išoriniam ir vidiniam apskaitos informacijos vartotojui

labai svarbu žinoti, ar tam tikrą pelno dalį uždirbo pačių savininkų

nuosavybė, ar kitų įmonių – trečiųjų asmenų – dovanotieji įnašai. Tretieji

asmenys dovanodami įmonei ilgalaikį turtą, be abejo, nemano, kad šis turtas

bus išsidalytas, bet tikisi, kad ilgą laiką bus pelningai naudojamas

įmonėje, uždirbs jai pajam ne vieną ataskaitinį laikotarpį.

Dovanotojo turto tiesiopgiai parodyti savininkų nuosavybės sudėtyje

(didinant gavėjo nuosavybę ar mažinant dovanotojo nuosavybę) negalima dar

ir todėl, kad toks sprendimas – pačių savininkų, o ne įmonės valdytojų

kompetencija.

Ne visos Vyriausybės ar kitų įmonių suteiktos verslo sąlygas

gerinančios priemonės gali būti laikomos įmonei dovanotu turtu. Pirmiausia

dovanojimas turi būti tikslinis ir suteiktas tokiu būdu, kad paramos dydį

būtų galima apytiksliai išmatuoti. Pavyzdžiui, negalima pripažinti dovana

banko ar Vyriausybės suteikto beprocenčio kredito, kuris buvo suteiktas

įmonei už labai mažas palūkanas.

Dovanotojo turto panaudojimas turi būti rodomas įmonės veiklos

sąnaudose: trumpalaikis nurašomas iš karto, kai sunaudojamas, o ilgalaikis

– palaipsniui nudėvint tą turtą.“ (322; PSL 430)

2.7 Įmonės skolų ir įsipareigojimų apskaita

Pagal G. Kalčinską (1997), „Kiekvienai įmonei labai svarbu ne tik

stebėti, kaip sskolas padengia jos kontrahentai, bet ir laiku atsiskaityti

su savo kreditoriais, įvykdyti kitus įsipareigojimus tretiesiems asmenims,

su kuriais įmonę sieja įsipareigojimai sumokėti šiems asmenims tam tkrą

pinigų sumą arba atlikti tam tikrus darbus ar patiekti prekes, už kurias

tretieji asmenys apmokėjo iš karto. Kuo didesnės skolos, tuos sudėtingiau

įmonei gauti kreditus, tuo mažiau tokia įmone pasitiki ir kiti

kontrahentai. Prekybos skolos, už kurias paprastai nemokamos palūkanos,

teigiamai atsiliepia įmonių veiklai, nes atlieka beprocenčio kredito

vaidmenį. Tai reiškia, kad įmonė sugeba pritraukti tyretiesiems asmenims

priklausantį turtą savo pajamoms uždirbti.

Metinėje finansinėje atskaitomybėje įmonės skolos bei įsipareigojimai

atvaizduojami buhalterinio balanso savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų

dalies skyuriuje, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai.“ (žr. Priedas1) (329;

PSL 430)

2.8 Nuosavybės teisių triada

Pagal, G. Kalčinską (2003), „Buhalterinėje apskaitoje sąvokos

„nuosavybė“, „nuosavybės teisė“ dažnai sutapatinama su sąvoka „ turtas“.

Nuosavybę reikėtų suprasti ne kaip pačius daiktus, bet kaip žmonių

santykius tarp daiktų. Šiuolaiknės civilės teisės teoretikai nuosavybės

teisę apibudina dvejopai – objektyviai ir subjektyvia. Nuosavybės teisę

objektyviąja prasme analizupjant, ją galima apibrėžti kaip visumą teisės

normų, susujisių su konkretaus turto valdymu, juo naudojimusi bei

disponavimu. Nuosavybės teisė abjektyviąja prasme nepriklauso nuo subjekto

– turto savininko,, ji siejama su nuosavybės santykius reglamentuojančiais

teisės aktais. Savininkas negali turėti įtakos (priimti, keisti ar

panaikinti) teisės aktams, reglamentuojantiems nuosavybės santykius, tačiau

jis privalo žinoti šių teisės aktų nuostatas, kad galėtų jomis remtis,

įgyvendindamas savininko tteises, bet nepažeistų kitų savininkų teisių.

Nuosavybės teisė subjektyviąja prasme tiesiogiai siejama su subjektu –

turto savininku. Ji suprantama kaip savininko valia pagal galiojančių

teisės aktų reikalavimus valdyti, naudotis ar disponuoti turtu,

nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Šią savininko teisę užtikrina nuosavybės

teisė objektyvią ja prasme.

Nuosavybės teisę į objektyviąją ir subjektyviąją galima skirti pagal

tai, kas veikia turtą: jei savininkas – tai subjektyvioji nuosavybės teisė,

jei turtą veikia teisės normos ar atitinkamas juridinis faktas, turėsime

objektyviąją nuosavybės teisę.

Nuosavybės teisės subjektyviąja prasme turinį įtvirtina LR civilinis

kodeksas, kuriame numatyta, kad nuosavybės teisė – tai tesiė savo nuožiūra,

nepažeidžiant įstaymų ir kitų asmenų teisių ir nteresų, valdyti, naudoti

nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Ši teisių triada įvardijama kaip nuosavybės teisių turinys. Nors šios

teisės tarpusavyje glaudžiai susijusios, tačiau kiekvieną jų galime laikyti

savarankiška savininko teise.. Išskirtim kuri jų pagrindinė labai sunku,

nes kiekvienos jų svarba priklauso nuo savininko tam tikro poreikio – vienu

atveju svarbiausia gali būti naudojimosi turtu teisė, kitu atveju –

disponavimo teisė, o kilus ginčui dėl nuosavybės teisės pažeidimo,

svarbiausia yra valdymo teisė.Tarp savininko ir kito asmens atsiranda kiti

teisiniai santykiai (pvz. Turto nuoma, perleidimas – įsigijimas),

savininkas įgyja teisę iš antrosios šalies reikalauti ir tam tikrų aktyvių

veiksmų turto atžvilgiu: prižiūrėti išsinomuotą turtą, priimti perkamą

daiktąir kt.“ (562; PSL 842)

2.9 Įmonės kapitalo sudėtis

Pagal G. Kalčinską

(2003), „ Kapitalo sąvoka tiek finansinėje

apskaitoje, tiek finansinėje atskaitomybėje – ne vienareikšmė ir viena

sudėtingiausių. Kapitalas turėtų būti suvokiamas kaip vienas iš įmonės

turto formavimo šaltinių, šiuo požiūriu jis susideda iš nuosavo ir

pasiskolinto kapitalo. Tai galima pavaizduoti lentelėje (žr.lentelė 6)

Lentelė 6

Bendrovės kapitalo sudėtis

Bedrovės kapitalas

Nuosavas kapitalas

Skolintas

kapitalas

Įstatinis Akcijų Rezervai nepa Do

Atidė Paimti kre Kitaip

kapitalas priedai Per Pri ki savo skirs taci jimai

ditai pasiskoli

kai va ti ms tytas

jos ir tas kapita

noji lo re akci pelnas

sub las

mo mazer joms

sidi

sis vai pirk

jos

Kapitalas siaurąja prasme – kaip jį traktuoja buhalteriai – savininkų

nuosavybė, arba nuosavas kapitalas. Balanse savininkų nuosavybė išskirta į

atskirą skyrių kapitalas ir rerzervai.

Įstatinis kapitalas pirmiausia formuojamas įmonės veiklos pradžioje, ją

steigiant, kai įnešamas turtas, reikalnigas įmonės veiklai pradėti, o turto

įnešėjas tampa įmonės turto savininku. Akcinių bendrovių kapitalas

formuojamas daug sudėtingiau. Pačių akcinių bendrovių atsakomybė

kontrahentams ir net savininkams tebėra ribota, tai ribotos civilinės

atsakomybės įmonė. Akcinių bendrovių savininkai už įmonės įsiskolinimus

atsako tik pačių įį įonę įneštomis sumomis. Akcinių bendrovių savininkų

nuosavybės pagrindas yra akcinis kapitalas, kurio atsakomybę akcininkams

patvirtina specialūs nuosavybės vertybiniai popieriai – akcijos. Kiekvienos

akcinės bendrovės įstatinį kapitalą sudaro pasirašytų akcijų nominalių

vrčių suma.“ (566; PSL 842)

III. sAVININKŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA „K.DARGIO“ ĮMONĖJE

3.1 K.Dargio įįmonės charakteristika

Įmonė įregistruota 1995 – 11 – 06 ir perregistruota 2000 – 01 –

25.Įmonė kodas Nr.4532896. Adresas:Gedimino g. 48,Lt – 5900,Tauragė.

Pagrindinis sąskaitos valdytojas Kęstutis Dargis; užimamos pareigos:

direktorius

Įmonė „Tauragės tvoros“ yra individuali įmonė.

Pagrindinė išleidžiama produkcija – įvairūs betoniniai ir gipsiniai

dirbiniai tvoroms ir kiemo mažajai architektūrai, eksperimentiniai

dirbiniai kiemo mažajai architektūrai.Paslaugos – prekyba įvairiomis

statybinėmis medžiagomis ir tvorų bei mažosios architektūros statybos darbų

projektavimas, organizavimas bei vykdymas.

Įmonė pagal savo statusą yra individuali įmonė.Visas jos valdymas yra

sutelktas įmonės direktoriaus rankose, kuris skirsto užduotis visiems

įmonės darbuotojams.

Įmonės veiklą organizuota per atskirų padalinių bendradarbiavimą ir

užduočių bendrą įgyvendinimą, tik šiek tiek didesnį savarankiškumą turi

komerciniai padaliniai Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.

Įmonė yra pelno siekianti organizacija, septintus metus dirbanti

gamybinėje sferoje. Pagrindinė veikla yra betono,gipso ir cemento gaminių

bei dirbinių gamyba. Kaip papildoma veikla yra paslaugų teikimas:

statybinių medžiagų mažmeninė prekyba ir statybos organizavimo bei vykdymo

darbai.

Gaminama produkcija orientuota tiek į įvairias organizacijas, tiek

ir į individualius vartotojus vykdančius savo teritorijų tvarkymo

darbus.Apie 50% pagamintos produkcijos patiekiama Klaipėdos, Tauragės,

Kauno ir Vilniau apskričių vartotojams, 49% likusiems Lietuvos regionams ir

1% eksportuojama (į Latviją ir Vokietiją).

3.2 K. Dargio įmonės analizavimas praktiškai

□ Ši įmonė sausio 1 d. turėjo grynųjų pinigų – 300 lt. Ir prekių

už 2000 lt. Visas šis turtas priklausė įmonei. Per sausį ji

atliko keletą išvardintų operacijų.

K. Dargio įmonė pasiskolino iš banko 500 lt

| Turtas = skolintojų |

|nuosavybė + savininkų nuosavybė |

| |+ | | | |

|Apskaitos | 300 | 2000 | – | 2300 |

|Operacijos | +500 | – | +500 | – |

|Apskaitos | 800 | 2000 | 500 | 2300 |

Paaiškinima. Po šios operacijos 500 lt padidėjo įmonės turtas (pinigai)

Tačiau šiuos pinigus įmonė turės tik laikinai ir po kelių mėnesių privalės

gražinti bankui. Taigi apskaitoje turi būti nurodytas skolintojų nuosavybės

padidėjimas – banko paskola.

□ Įmonė įsigijo prekių už 250 lt, pinigus sumokėji iš karto.

| Turtas = skolintojų|

|nuosavybė + savininkų nuosavybė |

| |+ | | | |

|Apskaitos | 800 | 2000| 500 | 2300 |

|Operacijos | -250 | +250 | – | – |

|Apskaitos | 550 | 2250 | 500 | 2300 |

Taigi po šios operacijos keičiasi turto struktūra: pinigai virsta

prekėmis. Bendra turto suma lieka nepakitusi. Taip pat nesikeičia ir

nuosavybės suma bei struktūra.

□ K. Dargis į sąskaita banke įnešė 250 lt iš asmeninių santaupų.

| Turtas = skolintojų|

|nuosavybė + savininkų nuosavybė |

| |+ | | | |

|Apskaitos | 550 | 2250| 500 | 2300 |

|Operacijos | +250 | | – | 250 |

|įtaka | |- | | |

|Apskaitos | 800 | 2250 | 500 | 2250 |

Personalinės įmonės savininkas gali savo nuožiūra įnešti turto į įmonę

bei jo paimti. Kadangi įmonės turtas atskirtas nuo jo savininko turto,

tokie įvykiai laikomi operacijomis, keičiančiomis įmonės turtą ir

nuosavybę. Įnešus turto, padaugėja ne tik įmonei priklausančią vertybinių

popierių (pinigų), bet padidėja ir savininko kapitalas.

Tarkime kad ši įmonė yra akcinė bendrovė ir paradavinėja akcijas,

galimos šios operacijos:

□ Sakykime, kad asmuo įsigijo 85 paprastąsias įmonės akcijas už

bendrą 8500 lt sumą (akcijų kaina lygi jų nominaliai vertei – po

100 lt už akciją). Apskaitoje ši operacija turi būti atvaizduota

tokiu įrašu:

3010 Akcinis kapitalas D

272 Kasa K

D (paprastoios akcijos) K lik. 1000

Lik. 500000

8500

lik. 18500

lik. 508500

Po šios operacijos padidėja įmonės turtas ir jos kapitalas, nes akcijas

įsigijęs asmuo tampa vienu iš įmonės savininkų.

Tarkime, kad įmonei atlikus pipildomą akcijų emisiją, akcininkai

pasirašė įsipareigojimus pirkti 160paprastųjų akcijų po 100 lt už

kiekvieną, iš viso 16000 lt. 19X5 m. Gruodžio 31 d. jie įsipareigojo

sumokėti ir tą pačią dieną įnešė į įmonės kasą 12200 lt, įsigydami 122

akcijas. Dar 3800 lt akcininkai įsipereigojo sumokėti per 10 dienų,

pradedant 19X6 metų sausio 15 – aja. Šiuo atveju 19X5 m. gruoždio 31 d.

sąskaitose bus atlikti tokie įrašai, kuriais registruojama bendra įstatinio

kapitalo suma (sąskaitos nr. 3010 akcinis kapiatalas (paprastosios akcijos)

kredite), padidėjusi grynųjų pinigų suma (sąskaitoje nr. 272 kasa), o

kontrarinės kapitalui sąskaitos nr 302 nepareikalautas įmokėti kapitalas (-

) debete užfiksuojama dar nepareikalauta įmokėti kapitalo suma, mažinanti

bendrą įmonės kapitalo sumą.

3010 akcinis kapitalas

D (paprastosios akcijos) K D

272 kasa K

Lik. 500000

lik. 10000

850

8500

lik. 508500

lik. 18500

302 nepareikalautas

D įmonės kapiatalas (-) K

Lik. 0

lik. 3800

□ Tarkime, kad įmonė išleido 140 akcijų, kurių kiekvienos normalioji

vertė 100 lt. Šios akcijos buvo parduotos už 15400 lt, t.y. po 110 lt

kiekviena. Ši ūkinė operacija buhalterinėse sąskaitose turės būti

užregistrtuota tokia

sąskaitų korespondencija:

D 272 Kasa K D 301 akcinis

kapitalas K

15400

14000

31 akcijų priedai

(nominaliosios vertės

D perviršis K

Akcijų priedai balanse atvaizduojami kapitalo ir rezervų skyriaus

eilutėje II akcijų priedai. Jeigu įmonė nutaria padidinti įstatinį kapitalą

be papildomų akcininkų įnašo, bet prijungiant prie įstatinio kapitalo

akcijų nominaliosios vertės perviršį, šis sprendimas registruojamas

kredituojant sąkaitą Nr, 31 (taip sumažinant akcijų priedus prie

įstatatinio kapitalo pridedama suma) ir ta pačia suma kredituojant sąskaitą

Nr. 301 akcijų kapitalas.

□ Tarkime, kad visuotiniame ataskaitineme susirinkime, įvykusiame

19X6 mm. kovo 20 d., akcininkai nusprendė sudaryti 28000 lt rezervą

priestato statybai. 19X6 m. lapkričio 5 d. įmonė šiam tikslui

skirtą sumą sumokėjo statybos UAB, pastačiusiai priestatą, kurį

specialiu aktu priėmė naudoti statybą užsakiusi įmonė.

Visos korespondencijos, kuriomis registruojamos šios operacijos,

opavaizduosime svhema:

592 pervedimai 3322 rezervas 692

pervedimai į

D Iš rezervų K D priestato statybai K D kitus rezervus

1)28000

1028000

4)28000 4)28000

tęsinys kitame lape

271 sąskaitos 450 skolos tiekėjams

12020 pastatai

D bankuose K D ir rangovams K D

(įsigijimo savikaina) KK

2)28000

2) 28000

3) 28000 3) 28000

Schemos korespondencijos papaiškinimas:

1)Registruojamas akcininkų sprendimas suformuoti rezervą priestato

statybai; 28000 lt padidėja paskirstytini rezervai; dėl rezervo sudarymo

28000 lt sumažėja skirstytino pelno suma.

2) Registruojamas akcininkų sprendimo įgyvendinimas – priestato

naudojimo pradžia: 28000 lt padidėja įmonės skola priestatą stačiusiems

rangovams ir tiek pat padidėjo turto – pastat.

3)Registruojamas įmonės skolos rangovas, pastačiusiems priestatą,

sumažėjimas.

4)Registruojamas rezervo panaikinimas: 19X5 m. sudaryto rezervo suma

(28000 lt) pervedama į ateinančio laikotarpio (19X6m.) skirstytiną pelną.

□ Tarkime, kad įmonė per 19X5 m. pardavė prekių už 28000 lt. Pardavimo –

pirkimo sutartyje numatyta, kad į šią kainą įeina metų trukmės garantinė

parduotų prekių priežiūra. Todėl pardavėjas, apskaičiavęs numatomas

garantinio aptarnavimo išlaidas, suformavo 3000 lt atidėjimą garantiniam

parduotų prekių remontui, kurį numatoma atlikti per 19X6 m.. Iki 19X6m.

gruodžio 31 d. (t.y. garantiniui laikotarpiui), atlikdama, 19X5 m.

parduotų prekių garantinį aptarnavimą, įmonė padarė 2600 lt išlaidų.

Visa ši korespondencija pavaizduojama taip:

61152 Atidėjimų kitiems

3630 Atidėjimai

įsipareigojimams ir

garantiniam parduotų prekių reikalavimams

padengti

D remontui K D

kąnaudas K

1) 3000 1)

3000

2) 2600

3) 400

tęsinys kitame lape

542 Pagautė (atidėjimų

įsipareigojimų ir

201 komplektavimo reikalavimams

padengti

D gaminiai K D

atstatymai) K

2) 2600

3) 400

Schemos korespondencijos paaiškinimas:

1)Registruojama 19X5 metais parduotų prekių remontui skirtas

atidėjimas: 3000 lt padidėja sudaromo atidėjimo suma ir tiek pat padidėja

atidėjimų sąnaudos.

2)Registruojamos išlaidos, padarytos atliekant parduotų prekių

garantinį remontą: 2600 lt sumažėjo turto remonto metu pakeisti tam tikri

komplektiniai blokai). Tiek pat mažinama ir anksčiau sudaryto atidėjimo

suma. Tai reiškia, kad 2600 lt sumažėjo sutartinis pardavėjo

įsipareigojimas pirkėjui atlikti garantinę parduotų prekių priežiūrą.

3) Registruojamas iki garantinio laikotarpio pabaigos (19X6 m. gruodžio

31 d.) nepanaudotos atidėjimo sumos atstatymas: nepanaudota 400 lt (3000 lt

– 2600 lt) suma mažinamas anksčiau sudarytas atidėjimas garantiniam

parduotų prekių remontui bei pripažįstama 19X6 metų pagautė (400 lt)

Iš šių praktinių pavyzdžių matome kaip vyksta savininkų nuosavybės ir

įsipareigojimų apskaita. Ir galime pateikti išvadas.

IŠVADOS IR SIŪLYMAI

Nagrinėdama šią temą išsiaiškina kad:

1) Finansai mokslo požiūriu- tai bendriausia mokslo kategorija, o

ekonominiu požiūriu – tai savarankiškas instrumentas, kuriuo tauta, jos

ūkio subjektai ir valstybė atlieka paskirstomuosius ir perskirstomuosius

santykius bei vykdo kontrolės funkciją.

Finansų paskirtis yra realizuojama jų funkcijomis. Finansų atliekamos

funkcijos atskleidžia ir finansų esmę. Pirmiausia finansų paskirtis yra

realizuojama dviem jų vykdomomis funkcijomis – paskirstomąja ir

perskirstomąja

Finansų paskirstomoji funkcija – tai pirminio paskirstymo funkcija.

Pirminis paskirstymas vyksta per valstybės įstatymais numatytą laikotarpį.

Pirminio paskirstymo metodas – atsiskaitymai į piniginį fondą.

Finansų ištekliai – tai materialūs finansinių santykių reiškėjai.

Mikroprasme – tai finansų ištekliai, skirti išplėsitnei reprodukcijai

(gamybai, paskirstymui, mainams ir vartojimui), o makroprasme – tai finansų

ištekliai, skirti šalies ginybai, valstybės valdymui ir kt.

2) Savininkų nuosavybė versle atspindi tai, ką jie investuoja į savo

įmonę ir ką gavo iš jos veiklos disponuodami visu turtu. Savininko

nuosavybė lygi tai turto sumai, kuri priklauso ekonominio vieneto

savininkams. Savininkų nnuosavybė yra turtas, liekantis po to, kai iš viso

turto išskaičiuojama skolintjų nuosavybė.Savininkų nuosavybę didina

papildomi jų investavimai (turto įdėjimai), įmonės veikloje uždirbtas

pelnas ir pagautė bei trečiųjų asmenų dovanojimai įmonei. Savininkų

nuosavybę mažina jų turto išėmimai (taip pat ir dividendų išmokėjimai) bei

visose įmonės veiklos rūšyse patirtas nuostolis ir netekimai.

3) Rezervus sudaro ir tvirtina įmonių savininkai, skirdami juos

konkretiems tikslams, dažniausiai įvairioms įmonei reikšmingoms ir

pakankamai brangioms programoms vykdyti. Rezervas – tai tam tikras laikinas

pelno paskirstymo bei jo naudojimo apribojimas, nemažinantis savininkų

nuosavybės, tačiau išskiriantis tą uždirbto pelno dalį, kuri numatoma

konkretiems tikslams.

Įmonei padovanotas turtas, be abejo, priskirtinas savininkų nuosavybei,

tačiau, visiška nuosavybe dovanotasis turtas paprastai pereina ne iš karto

jį gavus, bet po kurio laiko, kai dovaną gavusi įmonė įvykdo tam tikrus

dovanotojo reikalavimus.

4) Kiekvienai įmonei labai svarbu ne tik stebėti, kaip skolas padengia

jos kontrahentai, bet ir laiku atsiskaityti su savo kreditoriais, įvykdyti

kitus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, su kuriais įmonę sieja

įsipareigojimai sumokėti šiems asmenims tam tkrą pinigų sumą arba atlikti

tam tikrus darbus ar patiekti prekes, už kurias tretieji asmenys apmokėjo

iš karto.

Sūlymai:

1) Siūlyčiau, kad įmonė parduotų kuo daugiau paprastųjų akcijų, nes po

šios operacijos padidėja įmonės turtas ir jos kapitalas, nes akcijas

įsigijęs asmuo tampa vienu iš įmonės savininkų.

2) Esant indvidualiai įmonei įmonės savininkas gali įnešti kuo

daugiau pinigų, nnes nuo įnešto turto, padaugėja ne tik įmonei priklausančių

vertybinių popierių (pinigų), bet padidėja ir savininko kapitalas.

Literatūros sąrašas

1) Bagdžiūnienė V. Finansinės apskaitos pagrindai. Rosma, 2004. 188 p.

ISBN 9986-00-388-1

2) Dauderis H. Finansų apskaita I t. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo

ir švietimo centras, 1993. 344p.

3) Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2004. 316

p. ISBN 9955-491-69-8

4) Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003. 842 p.

ISBN 9955-04-082-3

5) Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 430 p.

ISBN 9986-487-35-8

6) Ribinskienė G. Apskaitos tvarkymas individualiose įmonėse pinigų

principu./ G. Ribinskienė, L. Švelginienė, R. Rasickienė. Vilnius,

2000. 150 p. ISBN 9986-487-98-6

7) Smalenskas G. Finansai. Vilnius, 2001. 43 p. ISBN 9955-449-19-5

8) Nuosavo kapitalo pokyčiu apskaita, 2005 [žiūrėta 2005 m. Vasario

17d.]. Prieiga per internetą:

www.apskaitosinstitutas.lt/main.php?category= 15&number=1

9) Kaip tvarkyti apskaitą individualiose įmonėse ir ūkinėse bendrijose.

Vilnius, 1995. 69p. ISBN 9986-487-20-X

PRIEDAI

Priedas 1

Ištrauka iš buhalteronio balanso (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai)

|D. |Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | | | |

| | | | | |

|I. |Po vienerių netų mokėtinos sumos ir| | | |

|1.1. |Finansinės skolos | | | |

|1.1.1. |Antraeilės | |…|…. |

|1.1.2. |Neantraeilės | |…|…. |

| | | |. |

|1.1.3. |Išperkamosios nuomos ir panašūs | |…|… |

| |įsipareigojimai | |.. | |

|1.1.4. |Kreditinės institucijos | |…|…. |

| | | |. | |

|1.1.5. |Kitos | |…|… |

| | | |. | |

|1.2. |Prekybos skolos (skolos, susijusios| | | |

|1.2.1. |Tiekėjas | |.. |…. |

|1.2.2. |Apmokėtini vekseliai | |…|.. |

|1.3. |Avansu gautos sumos pagal | | | |

|1.4. |Kitos mokėtinos sumos ir | | | |

|II |PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS| | | |

|II.1. |Ilgalaikių skolų einamųjų metų | | | |

|II.2. |Finansinės skolos | | | |

|II.2.1. |Kreditinės institucijos | |…|…. |

|II.2.2. |Kitos | |…|…. |

|II.3. |Prekybos skolos | | | |

|II.3.1. |Tiekėjams | |…|…. |

| | | |. | |

|II.3.2. |Apmokėtini vekseliai | |…|…. |

|II.4. |Avansu gautos umos pagal | | | |

|II.5. |Mokesčiai, atlyginimas ir | | | |

|II.5.1. |Mokesčiai | |…|… |

|II.5.2. |Atlyginimai | |…|… |

| | | |.. | |

|II.5.3 |Socialinis draudimas | |…|.. |

| | | |. | |

|II.6. |Kitosmokėtinos sumos iir | | | |